Sintetiniai hormonai

Untitled

SINTETINIAI HORMONAI

Dėstomo dalyko

„Bioekologija ir ekologinės problemos“

Referatas

Vilnius, 2010

TURINYS

ĮVADAS………………………… 3

IŠVADOS………………………… 14

ĮVADAS

Pastaruoju metu vis aktualesne tema-svarstymų objektu, apart tokių globalių problemų kaip klimato kaita, migracija, dykumėjimas ir panašiai, tampa žmogaus gyvenimo būdas-mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, vartojamų maisto, švaros, kosmetinių prekių kokybiškumas bei ekologiškumas. Svarbu tai, jog šios temos viešumas ragina daugelį vartotojų susimąstyti prieš perkant įtartinos kokybės prekę arba įsigyti brangesnį, tačiau tikrai kokybišką gaminį. Žinoma, sąvoka „tikrai kokybiškas“ yra labai sąlyginė, nes gamintojai ant etikečių rašo tai, ką pirkėjas nori perskaityti, todėl nne visada įsigyta prekė atitinka skelbtąją vertę. Taigi įsigytas nekokybiškas produktas ilgainiui vartojamas tampa daugelio mūsų susirgimų priežastimi. Tad pirmoje referato dalyje ir aptarsiu apie maisto gaminius, kuriuos gaminant, o gyvulius auginant buvo vartojami sintetiniai (dirbtiniai) hormonai.

Kartais žmogus net suvokdamas produkto žalą (ilgalaikę ar trumpalaikę) vistiek jį perka ir vartoja, nes tuo metu jam tai atrodo vienintelė išeitis, galinti patenkinti jo poreikius. Taigi antroje dalyje aptarsiu sintetinių hormonų turinčių produktų vartojimą, tai kontracepcija ir sintetiniai steroidai (dopingas).

Pasakojamoji tema aktuali prevenciškai įį ateitį ir dabartiniu metu. Galbūt tie, kurie nepaiso įvairių perspejimų, pakreips savo mątyseną link „galvok, ką vartoji“, o kiti taip ir nepradės lėtos savęs destrukcijos.

Sintetiniai hormonai žemės ūkyje

Hormonų apžvalga

Hormonas – cheminis junginys gyvame organizme, kuris perneša informaciją (signalus) iš vienos ląstelės į kkitą arba į ląstelių grupes. Visi daugialąsčiai organizmai (įskaitant augalus) gamina hormonus. Labiausiai žinomi yra stuburinių hormonai, kuriuos gamina vidaus sekrecijos liaukos, tačiau hormonus gamina beveik kiekviena organų sistema ar audinys,kurie vadinami audinių hormonai. Hormono molekulės yra išskiriamos tiesiai į kraują, kitus kūno skysčius arba gretimus audinius. Hormonai būna 2 rūšių: baltymai (insulinas, augimo, skydliaukės hormonas) ir steroidai (antinkščių, lytinių liaukų hormonai).

Pagrindinės hormonų funkcijos:

Organizmo vystymosi ir elgsenos reguliavimas (pvz. augimas, seksualumas),

Organizmo prisitaikymas prie besikeičiančių aplinkos sąlygų (pvz. stresas),

Fiziologinių organizmo reakcijų reguliavimas (pvz. gliukozės kiekis kraujyje).

Hormonų poveikis yra skirtingas: jie gali skatinti arba slopinti augimą, ląstelių mirimą (apoptozę), imuninę sistemą, medžiagų apykaitą organizme, taip pat jie gali paruošti organizmą tam tikrai veiklai (pvz. bėgti, kovoti ar poruotis) ar gyvenimo tarpsniui (pvz. lytinei brandai ar menopauzei). Kai kurie hormonai stipriai reguliuoja kitų hormonų sekreciją (išskyrimą į kkraują). Hormonai taip pat reguliuoja beveik visų organizmų dauginimosi funkciją.

Hormonai buvo atrasti XX a. pirmoje pusėje, o terminas „hormonas“ pirmą kartą pavartotas 1905 metais. „Vidinės sekrecijos“ terminą 1855 metais pirmą kartą pavartojo prancūzų fiziologas K. Bernardas (C. Bernard).

Sintetiniai hormonai kuriami, jog pakeistų natūralius organizmo hormonus, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių organizme gali nebūti, būti labai mažai ir jų poveikis organizmo funkcijom palaikyti susilpnėjęs. Taigi jie taikomi būtinų harmonų trūkumui užpildyti, o kartais net gydymo tikslais.

Sintetiniai hormonai gyvuliams

Sintetiniai hhormonai gyvuliams gali būti naudojami 3 tikslais: Dėl fiziologinių efektų hormonų preparatai dažniausiai naudojami pavaduojamajai terapijai, t.y. tais atvejais, kai yra susilpnėjusi naturalių hormonų sekrecija, gyvulių masės (produktų kiekio) didinimui ir kartais net ligoms (uždegimams) gydyti. Veterinarijoje ne produkcijos gyvuliams dažniausiai naudojami testosterono dariniai-kaulų čiulpų ligoms, anemijai, raumenų distrofijai, uždegimui, niežuliui, alergijai gydyti, organizmo atstatymui po operacijų, arklių organizmui stiprinti.

Sintetiniai stilbeno dariniai-ne steroidiniai estrogenai arba tiksliau estrogeno (moteriškųjų lytinių hormonų) pakaitalai. Jie daugiausia naudojami paukštininkystėje. Suleidus injekcijomis estrogenai iš organizmo pasišalina labai lėtai ir gali kauptis riebalų audinyje. Naturalių estrogeninių medžiagų likučiai patekę į žmogaus organizmą su gyvulinės kilmės maistu, kaip ir augalinio maisto hormonai, sumuojasi prie endogeninių (organizme išskirtų) hormonų ir sustiprina jų poveikį, tačiau nėra labai pavojingi, nes gana greitai pašalinami. Sintetiniai hormonai patvaresni ir ilgiau išlieka kūno ląstelėse. Stilbeno darinius uždrausta naudoti produkcijos gyvuliams, paukščiams ir žuvims.

Tireostatikai-skydliaukės antihormonai, vartojamas skydliaukės hiperfunkcijai gydyti (Basevičius ir kt.,1983; Špakauskas, 2007). Penint galvijus gali būti taikomi skydliaukės funkciją veikiantys (tireostatiniai) junginiai. Jie sulėtina gyvulių medžiagų apykaitą, dėl to padidėja jų svoris (padaugėja raumenų ir riebalinio audinio), pagerėja mėsos kokybė. Aiškindami šių hormonų biologinio veikimo esmę, kai kurie mokslininkai nustatė, kad gyvulių svoris padidėja, susikaupus jų ląstelėse daugiau vandens, tad tokios mmėsos maistingumas sumažėja (Ramonaitytė, 2001). Tireostatinio poveikio preparatus draudžiama įvešti į Lietuvą.

Gyvulių augimas, jų medžiagų apykaita dažniausiai skatinama steroidiniais estrogenų tipo hormonais, taip padidinant jų paros priesvorį. Bet naudoti tokią mėsą, žuvį ir vištieną maistui yra kenksminga žmogaus organizmui. Hormonai, susikaupę gyvulių audiniuose ir patekę į žmogaus organizmą neretai sukelia onkologinius susirgimus. Dėl šios priežasties Europoje visiškai uždraustas hormonų naudojimas produkcijos gyvūnams.

Nuo 1993 metų ūkininkai vartoja augimo hormoną-rekombinantinį galvijų somatotropiną (rbST ar rBGH). Šis hormonas (gaminamas Monsanto Co.) skatina galvijų pieno gamybą, didindamas ją iki 20 proc., tačiau tuo pačiu jų kepenys gamina panašų į insuliną augimo faktorių IGF-1 (tai – galingiausias mokslui žinomas augimo hormonas). Jo būna ir natūralių karvių piene, tačiau po injekcijų IGF-1 kiekis padidėja dešimteriopai. Šis hormonas nesunyksta net pasterizavus pieną. Žmogaus virškinamajame trakte jis taip pat nesuskaidomas, o patenka į kraujotakos sistemą. Geriančiųjų pieną kraujyje IGF-1 koncentracija būna didesnė, negu negeriančių. Kadangi žmogaus ir karvės IGF-1 yra identiški, dideli jo kiekiai žmogaus kraujyje didina krūtinės ar prostatos vėžio atsiradimo tikimybę, kai kurių tyrimų duomenimis ir krūties vėžio metastazes. 1998 metais IGF-1 buvo paskelbtas vienu iš pagrindinių rizikos veiksnių krūties vėžio išsivystyme. Kai kurių tyrimų duomenimis, net ir papildomai nehormonizuotas pienas bei jo produktai gali ssukelti krūties vėžį. rBGH hormonų gavusių karvių pienas ypač pavojingas vaikams, kadangi jie itin jautrūs hormoniniams pokyčiams. Be to, karvės, gaunančios rBGH, dažniau (iki 80  proc.) serga mastitais. Dėl tešmens uždegimo problemų rBGH paveiktų galvijų pienas uždraustas Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Japonijoje. Europoje rBGH pienas yra taip pat uždraustas. Šio hormono gamintojas „Monsanto Co“, daro didelę įtaką JAV maisto saugumo įstatymų leidėjams. Jei rBGH būtų uždraustas ir JAV, gamintojas prarastų milijardus dolerių.

Rusijoje ilgą laiką hormonai gyvulininkystėje nebuvo naudojami, todėl nebuvo vykdomas maisto produktų tikrinimas. Dabar gyvulininkystėje yra naudojami įvairūs hormonai, tačiau niekas nežino kur ir kokiais kiekiais.

Vakariečiai, lyginant su Rytiečiais, kur kas didesnę dalį kalorijų ima iš mėsos ir tai matosi kompleksijoje, kūne, riebaluose bei kūno kvapuose. Didžiausia problema dėl mėsos vartojimo Amerikoje yra susijusi su čia ruošiamos jautienos dideliu užterštumu antibiotikais ir steroidiniais hormonais. Apie 40% visų Amerikoje pagaminamų antibiotikų yra sušeriami galvijams ir tai atsiliepia vartotojams su kiekvienu hamburgeriu, šniceliu ar kitu maisto produktu pagamintu su JAV jautiena. Šis kasdienis antibiotikų suvartojimas slopina žmogaus imuninę sistemą ir yra svarbus papildomas faktorius išsiugdytame imuninio nepakankamumo sindrome (Acquired Immune Deficiency Sindrome – AIDS). Kartu su antibiotikais, JAV galvijams yra šeriami sintetiniaihormonai, skatinantys augimą, riebalų kaupimąsi, didinantys

pieno primilžį, tuo pat metu indikuojantys abortus karvėms, skirtoms skerdienai. Šie hormonai daugeliu atvejų yra įtariami kaip skatinantys krūties ir gimdos kaklelio vėžį Amerikos moterims bei greitinantys lytinį brendimą Amerikos vaikams. Kadangi steroidiniai hormonai skatina riebalų augimą galvijams, tai gali būti ir žmonių vartojančių galvijieną nutukimo priežastimi. Tai ypač atsiliepia augantiems vaikams ir patvirtinama faktu, kad kai tik Azijoje įsikuria greito maisto grandinės, siūlančios jautieną ir pieno produktus, tai neužilgo sveiki vietiniai vaikai ima rodyti tokius pat simptomus kaip ir aamerikiečiai – nutukimas, spuogai, kvėpavimo infekcijos, pirmalaikis lytinis subrendimas ir elgsenos sutrikimai. 

Sintetiniai hormonai augalams

Dabar jau žinoma daugelio augalų hormonų cheminė sudėtis ir juos bei kitas į hormonines panašias medžiagas galima susintetinti laboratorijoje. Visi šie junginiai vadinami augalų augimo reguliatoriais. Daugelis mokslininkų tikisi, kad augalų augimo reguliatoriais pavyks padidinti derlių, kaip anksčiau tai buvo padaryta naudojant trąšas, pesticidus ir drėkinant laukus.

Nuo tada, kai buvo atrastas auksinas, tyrinėtojai rado įvairių jo pritaikymo žemės ūkyje bei prekyboje būdų. Auksinams veikiant apatinėje ūūglių dalyje greičiau susidaro šaknys ir augalų dauginimas auginiais labai palengvėja. Prieš pat derliaus nuėmimą nupurškus obuolius, kriaušes ir citrusinius vaisius auksinais, jie nenubyra. Kadangi auksinai stabdo šoninių pumpurų augimą, sandėliuose laikomus bulvių gumbus nupurškus auksinais jie nesudygsta ir juos ggalima ilgiau išlaikyti.

Kai kurie auksinai, vartojant juos didelėmis koncentracijomis, veikia kaip herbicidai, stabdantys plačialapių augalų augimą. Sintetiniai auksinai 2,4 D ir 2,4,5 T naudojami ne tik kovai su piktžolėmis: Vietnamo karo metu jie buvo naudojami kaip defoliantai (preparatai, kurie skatina augalus mesti lapus). Nors 2,4 D naudojamas jau per 40 m., iki šiol nežinomas jo veikimo mechanizmas. Matyt, jo sandara tiek skiriasi nuo natūralaus auksino, kad augalo fermentai nesugeba jo suardyti. Didėjant 2,4 D koncentracijai, sutrinka metabolizmo procesas ir ląstelės miršta.

Giberelinai naudojami kai kurių grūdinių augalų, pupelių ir vaismedžių sėkloms stimuliuoti, kad jos greičiau sudygtų ir geriau augtų daigai. Juos naudojant augalai užauga daug didesni. Nupurškus cukranendrių lauką tik 2 uncijomis giberelino į vieną akrą (apie 56,7g į 440,5 aro), derlius padidėja 5 t. Giberelinais paveikus mezgines ir kitas žiedo dalis, gali išsivystyti vaisiai net tada, kai žiedai nebuvo nei apdulkinti, nei apvaisinti. Tokiu būdu kartais galima gauti besėklių vaisių ir daržovių. Išaugusios vynuogių kekės būna didesnės, su stambesniais vaisiais ir maždaug vienodo dydžio. Na, o kadangi citokininai stabdo lapų ir kitų organų senėjimą, jais purškiamos daržovės prieš jas pervežant ir sandėliuojant. Taip apdorotą bugienį jau galima skinti 2 mėn. prieš Kalėdas.

Normaliai augale veikiantiems auksinams, giberelinams iir citokininams slopinti naudojami įvairūs sintetiniai inhibitoriai. Paveikiant kai kuriais iš jų ūkininkui tinkamu laiku galima sukelti vaisių arba lapų kritimą. Pašalinus vilnamedžio lapus palengvinamas medvilnės derliaus surinkimas, o išretinus vaisius (mažinat jų kiekį) ant jaunų vaismedžių, subrendę medžiai juos ves didesnius. Kartais, sulėtinus kai kurių augalų augimą,jie tampa tvirtesni, pvz. paveikus inhibitoriais kviečius, jie užaugina trumpesnius stiebus ir ne taip smarkiai išgula nuo vėjo ir lietaus.

Išsivysčius etileną išskiriančių junginių gamybai labai išsiplėtė eteno panaudojimas. Eteno dujų prileidžiama į hermetiškus sandėlius, kad sunoktų bananai, melionai ir pomidorai. Joms veikiant išnyksta žalia apelsinų, citrinų ir greipfrutų odelės spalva, kuri ir liktų žalia, nes joje yra daug chlorofilo. Etileną išskiriančiais junginiais nupurškus tam tikrus vaismedžius ar riešutus brandinančius augalus, vaisiai lengviau atsiskiria nuo šakų, jas purtant derliaus nuėmino metu.

Sintetiniai hormonai žmogaus poreikių tenkimui

2.1 Sintetiniai hormonai kontracepcijoje

Šiuo metu Lietuvoje yra beveik visos pasaulyje dažniausiai vartojamos kontracepcijos priemonės, išskyrus poodinius implantus. Lietuvoje sudėtinių kontraceptinių tablečių (SKT) yra įvairių, visų rūšių kaip ir Europoje. Sunku pasakyti, kiek Lietuvoje vartojama SKT, nes dauguma jaunų merginų savarankiškai, be gydytojo rekomendacijos, pasirenka SKT rūšį. 

Kiekvienai moteriai gali reikėti skirtingų kontraceptikų, kurie turi savitas savybes. Savarankiškai nusipirkusi SKT, moteris gali nusivilti šiuo metodu, nes nežino, kokio tiksliai kontraceptiko jai rreikia. Ši situacija sunkiai kontroliuojama vien dėl to, kad Lietuvoje SKT, transderminius pleistrus ar kontraceptinius žiedus galima nusipirkti be recepto. Buvo bandoma surinkti statistinius duomenis apie SKT vartojimą pagal pardavimo ataskaitas. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) 2003 m. statistikos duomenimis, Olandijoje SKT vartojo apie 55 proc., Vokietijoje – 59 proc., Belgijoje – 44 proc., Vengrijoje – 37 proc., Italijoje – 14 proc., Rumunijoje, Bulgarijoje, Meksikoje ir Lietuvoje – po 7 proc. fertilaus amžiaus moterų. Tyrimo išvadose teigiama, kad mažas SKT vartojimas būdingesnis katalikiškose šalyse. 2005 m. statistikos duomenimis, Lietuvoje SKT vartojo apie 9,3 proc. 15-45 metų amžiaus merginų ir moterų.

Lietuvos statistikos departamentas teigia, kad Lietuvoje lytiškai aktyvūs tampa vis jaunesni paaugliai. Lietuvoje kasmet gimdo apie 1000 paauglių, jaunesnių nei 18 metų. Kaime paauglės gimdo du kartus dažniau nei mieste. Priešlaikinis gimdymas, anemija, hipertenzija nėštumo metu paauglėms pasitaiko 4 kartus dažniau negu suaugusioms moterims.

Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) – tai vieni iš geriausiai ištirtų bei praktiškai patikrintų hormoninių preparatų. SKT sudarytos iš dviejų sintetinių moteriškųjų lytinių hormonų estrogenų ir progestinų, kurie pagal savo sandarą ir poveikį labai artimi natūraliems lytiniams hormonams.

SKT skiriasi estrogeno (etinilestradiolio) kiekiu ir progestino tipu. Nepageidaujamas poveikis, papildomas gydomasis ir profilaktinis poveikis priklauso nuo estrogeno dozės ir progestino. SKT skirstomos įį rūšis pagal jose esančių hormonų kiekį:

• vienfazės, kurių kiekvienoje tabletėje yra vienodas hormonų kiekis

• daugiafazės-tai dviejų (dvifazės) ar trijų (trifazės) grupių tabletės su skirtingu hormonų kiekiu

SKT skirtos apsisaugoti nuo nėštumo, dismenorėjai, disfunkciniam kraujavimui, premenstruaciniam sindromui, endometriozei ir hiperandrogenemijai, kuri pasireiškia hirsutizmu, akne ar seborėja, gydyti. Tinkamai vartojamos SKT yra labai veiksmingos (praktinis veiksmingumas yra 3 nėštumai iš 100 moterų, o teorinis veiksmingumas – 0,1 moters iš 100, kurios vartojo kontraceptines priemones pirmus 12 mėn.).

Kontraceptinės tabletės, kaip teigiama farmacininkų ir kai kurių gydytojų, gali turėti ir teigiamą poveikį moters organizmui: patikimų mokslinių tyrimų duomenimis, hormoninių kontraceptikų vartojimas mažina kiaušidžių ir gimdos, o galbūt ir storosios žarnos vėžio vystymosi galimybes. Kontraceptikai taip pat apsaugo nuo miomų augimo, kiaušidžių cistų formavimosi, todėl dėl šių ligų operuotoms moterims tai yra gera profilaktinė priemonė (M. Minkauskienė). Teigiama, jog sumažėja rizika susirgti krūties vėžiu, reumatoidiniu poliartritu, mėnesinių ciklas tampa reguliarus, neskausmingas, ne taip gausiai kraujuojama.

Nepaisant visko, farmacininkai, o kartais ir medikai nenutyli ir apie tamsiąją kontraceptikų pusę. Interviu metu, buvo apklausti 6 gydytojai, kurie išreiškė savo, kaip mediko, požiūrį į kontracepciją.

Danielius Serapinas (genetikas): „Niekada negimdžiusiai moteriai nerekomenduočiau hormoninių kontraceptikų, nes ji nežino savo vaisingumo statuso. 10% moterų genetiškai turi polinkį į ovuliacijos

sutrikimus – tokiai moteriai piliulės, žiedas ar pleistras gali atimti paskutinę galimybę turėti vaikų. Planuojančių šeimą kitais būdais moterų kiaušidės yra maždaug kaštono dydžio, o keletą metų vartojančių hormoninius kontraceptikus – maždaug slyvos kauliuko dydžio. Kiaušidės pradeda atrofuotis, jose labiau išveša jungiamasis audinys ir vaisingumas gali atsistatyti sunkiau. Kaip genetikas konsultavau apie dešimt pacienčių, kurių hormoninis žiedas, pleistras ar tabletės neapsaugojo.Viena moteris net neįtarė, kad yra nėščia, ir toliau gėrė piliules. Ėjo penkiolikta nėštumo savaitė, kai ji atvyko išsitirti pas genetikus. BBuvo nustatyta, kad vaisius turi vystymosi ydą-įgimtą hidrotoraksą, kai plaučiai yra suspaudžiami pleuros ertmėje susikaupusio skysčio. Visų tyrimų diagnozės ir ligos priežasčių nustatyti nespėjome-vaisius žuvo“.

Ginekologas Eimantas Švedas, apsigynęs disertaciją apie hormonų įtaką kraujo krešumui: „Savo disertacijoje rėmiausi prieš šešerius metus Olandijoje atliktomis studijomis, kurių metu lyginta tūkstančiai kontraceptikų vartotojų ir nevartojančiųjų. Buvo pastebėta, kad sveikų hormoninių kontraceptikų vartotojų infarkto ir insulto rizika yra dukart didesnė. O jei prisideda kitų rizikos veiksnių-tokių kaip padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, viršsvoris, rūkymas, rizika padidėja nnuo puspenkto iki vienuolikos kartų. Pavienių atvejų tyrimai rodo, kad kartais moteris gali ištikti net gyvybei pavojingos komplikacijos. Pavyzdžiui, 4% moterų populiacijoje turi vadinamąjį Leideno faktorių, kuris nustatomas tik sudėtingais genetiniais tyrimais. Moterys negali paprašyti šeimos gydytojo, kad jas ištirtų ddėl Leideno faktoriaus, nes jis tiriamas tik specialiose laboratorijose. O jei tokia moteris imasi nuo nėštumo saugotishormonais, tromboembolinių komplikacijų rizika jai padidėja šimtą kartų“.

Meilė Minkauskienė (gydytoja, akušerė-ginekologė): „Didysis pavojus-trombozės, infarkto, insulto rizika moterims, kurios turi rizikos veiksnių. Todėl skirdami kontraceptikus gydytojai turėtų detaliai apklausti moterį apie jos persirgtas kraujotakos ligas ir kraujospūdžio svyravimus, širdies ir kepenų ligas, problemas dėl viršsvorio, giminaičių persirgtas ligas, išsiaiškinti, ar pacientė rūko. Rūkymas ir pats vienas didina kraujotakos ligų riziką, o rūkyti ir vartoti kontraceptikus yra labai pavojinga“.

Jūratė Staikūnienė (gydytoja, alergologė-imunologė): „Hormoniniai preparatai gali sukelti ir neigiamų pasekmių. Pasikeitusi organizmo hormonų pusiausvyra gali išprovokuoti tokias alergines ligas kaip dilgėlinė ir dermatitas. Su problemomis gali susidurti moterys, kurios vartojo kontraceptines tabletes ir metė. Dažnai būna, kad vvartojus kokius nors vaistus ir staiga juos nutraukus prieš tai buvusi liga paūmėja“.

Rimas Jankūnas (farmakologas, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas): „Tyrimų duomenys rodo, kad su hormoniniais kontraceptikais susijęs mirtingumas yra mažesnis už mirtingumą, susijusį su gimdymu, jei nėra papildomų rizikos veiksnių. Dėl krūtų vėžio rizikos duomenys gana prieštaringi. Taip pat neaišku, kaip kontraceptikai veikia vaisingumą. Įsivaizduokite, kaip atliekami klinikiniai tyrimai: jei norėtum ištirti kontraceptikų įtaką vaisingumų, reikėtų atrinkti labai daug moterų, kurios sutiktų vartoti kontraceptikus, paskui nutraukti vartojimą, tada ssutarti, kad jos bandys pastoti. Gauti atsakymą į šitą klausimą yra didžiuliai apribojimai“. 

Romualdas Basevičius (Farmakologas, buvęs KMUK Teorinės Medicinos fakulteto dekanas): „Jau 1975 metais su eksperimentiniais gyvuliukais atliktas hormoninių preparatų tyrimas parodė, kad į ketvirtą-penktą kartą gali pasitaikyti rimtų apsigimimų. Nėra įrodyta, kad tas pats negresia žmonėms. Dabar jau aišku, kad hormoniniai kontraceptikai pablogina folio rūgšties ir kai kurių B grupės vitaminų pasisavinimą. Dėl to jaunos moterys gali kentėti dėl prastėjančios atminties ir protinio darbingumo sumažėjimo. Sutinku, kad moterys rizikuoja mažiau, jei kontraceptikus joms išrašo kvalifikuotas gydytojas, patikrinęs jos hormonų santykį kraujyje. Patikrinti būtina, nes moterys yra skirtingos ir kitaip hormonų vartojimas bus rizikinga saviveikla. Pagal hormonų santykį kraujyje moterys būna trijų fenotipų. Pirmojo tipo moterys estrogeninių hormonų turi triskart daugiau nei trečiojo tipo. Tai atspindi net jų išvaizda – skiriasi krūtų dydis, oda, plaukai. Jokiu būdu pirmojo ir trečio tipo moterims negalima saugotis nuo nėštumo tokiomis pačiomis tabletėmis“.

Ypač didelę įtaką gyvai gamtai daro hormoninių ir kontraceptinių preparatų liekanos. Kanados mokslininkai tyrė išvalytą nuotekų vandenį ir jame rado estrono ir sintetinio hormono etinylestradiolio, priešvėžinių preparatų, psichiatrijoje naudojamų vaistų ir vaistų nuo uždegimų pėdsakus. Tame vandenyje jie 100 dienų laikė žuvis. Žuvys, esant 0,1 trilijoninei dalelei minėtų medicininių teršalų, pradėjo keisti llytį, tiek vyrišką, tiek moterišką. Esant 1,000 trilijoninių dalelių visos vyriškos lyties žuvys pasikeitė į moteriškos lyties. Dėl tos pačios priežasties banginių sperma darosi nevaisinga, krokodiliukai išsirita apsigimę. Tarptautinis mokslininkų forumas 1996metais padarė išvadą, kad „priešingai, nei natūralūs hormonai, kurie randami gyvūnuose ir augaluose, sintetiniai organiniai junginiai ar jų sudėtinės dalys bei šalutiniai gamybos produktai įsiterpia į gyvo organizmo endokrininę sistemą, bet organizme nesuyra ir patenka į maisto grandinę. Dėl to jie kelia didžiulį susirūpinimą, nes veikia kaip endokrininės sistemos ardytojai“. Sintetiniais estrogenais užterštoje aplinkoje augantys vaikai vis anksčiau ima bręsti. Prieš 100 metų mergaitėms lytinė branda prasidėdavo vidutiniškai 11 metų. Šiuo metu mergaitės ima bręsti būdamos mažiau nei 10 metų, o afroamerikietės – mažiau nei 9 metų. 1 proc. mergaičių pirmieji brendimo požymiai pasirodo 3 metų.

Taigi kontraceptinės priemonės turi tam tikrų privalumų, tačiau akivaizdu, jog neigiamas jų poveikis visgi yra didesnis. Nepaisant to, kai kurios moterys neturi kito pasirinkimo ir yra priverstos vartoti SKT (dažniausiai gydymo tikslu), o likusi vartojančiųjų dalis SKT pasirinko kaip, jų manymu, tinkamiausią apsaugos nuo pastojimo priemonę. Vis dėlto, manau jog turėtų būti lygiavertis kiekis informacijos apie SKT žalą ir taip vadinamąją naudą, o farmacininkai neturėtų žmogaus sveikatos kaina bandyti pasipelnyti, nuslėpdami tikrąjį SKT poveikį žžmogui ir sekančioms kartoms.

2.2 Sintetiniai hormonai sporte

Vyrikškieji lytiniai hormonai yra androgenai, o moteriškieji-estrogenai. Androgenai aktyvina audinių kvėpavimą, skatina pirminių ir antrinių lytinių požymių formavimasį, spermatogenezę, taip pat veikia kitų organų veiklą, pvz. azoto ir fosforo apykaitą, pasižymi anaboliniu veikimu. Vyrikškiems androgeniniams hormonams chemiškai labai artimi anaboliniai steroidai, arba kitaip tariant androgeniniai anaboliniai steroidai. „Anaboliniai“ reikškia „audinius statantys“, o „androgeniniai“-„raumenis auginantys“. Jie gali būti geriami arba išvirkščiami. Medicinoje anaboliniai steroidai kartais vartojami anemijai, osteoparozei, ginekologinėms ligoms ir augimo sutrikimams gydyti. Skirtingi anaboliniai steroidai turi skirtingas anabolinių ir androgeninių efektų kombinacijas. Organizme anaboliniai steroidai skyla į junginius, kurie sąveikauja ne tik su androgenų, bet ir su kitų rūšių steroidinių hormonų receptoriais, todėl pasireiškia papildomas (paprastai nepageidaujamas) anabolinių steroidų poveikis.

Sintetiniai anaboliniai steroidai pirmą kartą pagaminti 1935 metais. Juos vartojo antrajame Pasauliniame kare vokiečiai, o po karo jais būdavo gydomi koncentracijos stovyklų kaliniai. Manoma, kad pergalingi sovietų sunkiaatlečių pasirodymai 1955-1957 metais irgi buvo susiję būtent su steroidais, nes amerikiečiai su šiais preparatais pradėjo eksperimentuoti tik 1960m.

Testosteronas-pagrindinis androgenų atstovas. Anaboliniai androgeniniai steroidai sukelia panašų efektą kaip natūralus vyriškasis testosteronas. Anaboliniai steroidai skirtingai veikia vyrų, moterų ir paauglių organizmus. Moterims pastorėja balsas, padidėja smakro plaukuotumas, sutrinka mėnesinių ciklas. Kadangi anaboliniai steroidai veikia augimo zonas,

tad dar nesubrendę paaugliai gali nustoti augti. Kadangi anaboliniai steroidai gerina proteino (pagrindinio baltymo-statybinės organizmo medžiagos) sintezę, sportininkai juos vartoja norėdami padidinti raumenų apimtį, jėgą, ištvermę ir galingumą. Kartais pasireiškia ir šalutinis jų poveikis-audinių tinimas, per didelis kalcio kaupimasis organizme, prislopinta spermatogenezė, ilgiau vartojant sumažėja lytinis pajėgumas, kepenyse susidaro kraujingų cistų, kalkėja kraujagyslės, padidėja prostata, pagausėja auglių bei piktybinių kepenų navikų. Be to, piknaudžiaujant prieaugio hormonais gali ištikti alerginės reakcijos, vartojami dideliais kiekiais gali sukelti akromegaliją (nenormaliai išauga rankos, pėdos, ssmakras ir lūpos), žmogus tampa agresyvesnis, o didelis įniršis kartais būna traumų ar išprievartavimų priežastimi.

Tyrimai parodė, jog 18 procentų JAV 13-18-os metų moksleivių vartoja anabolinius steroidus, 60 procentų JAV moksleivių mano, kad jie yra būtini rezultatams pagerinti. Steroidus vartoja ir 7 procentai nesportuojančiųjų, 48 procentams anabolikai reikalingi kūno išvaizdai patobulinti.

Pastaruoju metu susintezuota apie 100 anabolinių steroidų rūšių. Europos Sąjungos šalyse augimui skirti anaboliniai steroidai draudžiami naudoti. Nuo 1992 m. liepos 1 d. Švedijoje galioja specialus „Įstatymas dėl kai kurių dopingo ppriemonų uždraudimo“. Jis reglamentuoja šių preparatų vartojimą:

a) sintetinių anabolinių steroidų,

b) testosterono ir jo atmainų,

c) prieaugio hormono,

d) cheminių medžiagų, kurios didina testosterono ir jo pakaitalų bei prieaugio hormonų

gaminimąsi ir išsiskyrimą.

Įstatymas draudžia šiuos preparatus įvežti į šalį, perduoti kitiems, gaminti, pardavinėti ir llaikyti. Išimtis-kai preparatai vartojami medicinos ir mokslo tikslais. Asmenys, pažeidę įstatymą, baudžiami baudomis arba kalėjimu iki 2 metų.

Anabolinių steroidų vartojimas yra plačiai paptlitęs, o jų vartojima nulemia asmeninis žmogaus pasirinkimas, kurio neapriboja, net įstatymai draudžiantys šalyje vartoti panašios paskirties preparatus. Tad tik pats žmogus nusprendžia, kokio gyvenimo jis nori ir retai pagalvoja, kokios pasekmės bus ateityje.

IŠVADOS

Šiandienos pasaulis sparčiai žengia į progresą ir naivu būtų manyti, jog atetiyje sulauksime „natūralaus“ gyvenimo, kokį turėjo mūsų seneliai ar proseneliai. Vis dėlto, galbūt evoliucija, vykstanti jau milijardus metų, sugebės pritaikyti žmogų prie besikeičiančios aplinkos ir ji nebeatrodys tokia bauginanti kaip dabar. Kad ir kaip bebūtų ateityje, šių dienų žmogus kuria ateitį sau ir būsimoms kartoms, tad nereikia būti abejingiems įvairiems perspėjimas-tiek sveikos gyvensenos, tiek gglobalinių problemų atžvilgiu. Vis dėlto dabar beveik viskas orientuota į pelną, pinigus, o ne į žmonių egzistencijos išsaugojimą, tad akivaizdu, jog „sintetinis pasaulis“ kuria „sintetinį žmogų“, kas veda tik į nykimą.