Augalai

Audinys Sandara, struktūra Vieta Funkcija

Dengiamieji–beveik visas a paviršius padengtas 1) Pirminiai– kilę iš pirminės meristemos paviršinio sluoksnio. Priklauso epidermis–odelė iš vieno sluoksnio l. Chloroplastų beveik nebūna, išskyrus vandens ir ūksmingus. Jaunos l išskiria skystą kutiną kuris l paviršiuje sukietėja sudarydamas kutikulą. Jis padengia ir apsaugo . gali būti įv storumo, kai kurių a. padengta vaško sluoksniui. Pro odelę vyksta dujų apykaita, t.y. pro žioteles, kurias sudaro dvi specialios epidermio l, tarp kurių yra plyšio pavidalo tarpuląstė.. Daugumos žiotelės yra skliauto formos, suaugusios galais, turi cchloroplastų, šalia išsidėsčiusios pagalbinės epidermio l. ant kai kurių a lapų ir stiebų atsiranda epidermio l išaugos– panašios į karpeles, yv, dydžio ir formos, sandaros ir funkcijų plaukeliai. Vieni jų sustiprina tiesioginę epidermio funkciją, kiti skirti sekrecijai. Plaukeliai būna mechaniniai, liaukiniai, dilginamieji. Šaknies siurbiamoji dalis apdengta odele, kuri labai skiriasi nuo tipiško epidermio. Ji neturi nei vaško sluoksnio nei žiotelių kutikulos. Odelės l sienelės plonos, celiuliozinės, turi pektino, legvai praleidžia medžiagas. L ištįsusios turi didelį siurbiamąjį paviršių ir vadinami šakniaplaukiais, oo toks a vadinams rizoidinių ar siurbiamuoju. Žolinių stiebai ir lapai Apsaugo nuo nepalankių aplinkos poveikio–įšilimo, išdžiūvimo, temp svyravimų, mechaninių sužalojimų, neleidžia org medž išsiplauti iš a.

2) antriniai–susiformavę vėliau, pakeičia nusitrynusį pirminį Priklauso kamštinis, periderma, žiauberys. Būna veiklus apie metus. Kamštinį a sudaro vviena prie kitos prigludusios, sukamštėjusios stačiakampių sienelių l. Kad į gilesnius sluoksnius praeitų oras, ir au galėtų kvėpuoti, yra žiaublešiukai ar lenticelės.Žiauberys susidaro iš kamštinio a ir apmirusių žievės periferinių sluoksnių Daugiamečių stiebai ir šaknys. Jau pirmųjų metų vegetacijos pabaigoje iš šio a susidaro daugiasluoksnis antrinis a–kamštinis a. jis sudaro ne tik stiebų, šaknų, stiebagumbių ir kt paviršiuje. Kamštinis a apsaugo au nuo išdžiūvimo, temp svyravimų, parazitų infekcijų.

Audinys Sandara, struktūra Vieta Funkcija

Gaminamieji (meristemos) aptinkami ten kur ląst. Auga dalijimosi būdu. 1) Viršūninė Jei viršūnė nusmailėjusi – augimo taškas; jei kūgio formos vadinami augimo kūgeliu Stiebo ir šaknų viršūnėse, kurių, dalijantis augalas ilgėja

2) Šoninė (brazdas kambis) L, dalijantis storėja ašiniai augalo organai– stiebai ir šaknys Dviskilčių augalų indų kūleliai, plikasėkliuose tarp medienos ir karnienos

3) įterptinė Aptinkama stiebe tokių augalų kurių ggerai išsivysčiusi lapų makštis.

Pagrindinis užpildo au vidų 1) Parenchima Mažiausiai specializuota l,, gali turėti chloroplastų ir vykdyti fotosintėzę, arba plastidžių, kuriose kaupiami fot produktai. Randama visuose augalo organuose Sandėlinė, gali dalytis ir iš jų susidaryti labiau specializuotos l.

2)Kolenchima L panašios į parenchimos tačiau jų pirminės l sienelės storesnės. Ypač storos būna kampuose Išsidėsto grupėmis tiesiai po epidermiu ir sudaro lanksčią atramą jaunoms a dalims. Atrama

3) Sklerenchima Storos antrinės sienelės, jose kaupiasi ligninas. L negyvos. Plaušai–labai ilgos, nusmailėjusios l, kartais išsidėsčiusios sluoksniais. Skereidės yra trumpesnės už plaušus, fforma įvairesnė Plaušai aptinkami pagrindiniame a, supa laidžiuosius a. Skereidės randamos sėklų apvalkaluose, riešutų kevaluose. Suteikia subrendusioms au dalims atramą.

Laidieji (apytakos indai) 1) Mediena (ksilema) Sudaryta iš dviejų tipų laidžiųjų l–tracheidžių ir vandens indų. Abiejų tipų l tuščiavidurės ir negyvos, tačiau vandens indai yra storesni , neturi l skersinių sienelių ir sudaro ištisinį vamzdį, kuriuo teka vanduo ir mineralinės medžiagos. Dar yra parenchimos l, kuriose kaupiamos įv medžiagos Teka vanduo ir mineralinės medžiagos

2) karniena (floema) Laidžiosios l– rėtinių indų l, kurių kiekviena turi savo lydimąją l. Rėtinių indų l turi citoplazmą, bet neturi branduolio, jų galuose yra kanalėlių, , kurie skersiniame pjūvyje primena rėtį. Pro šias rėtines plokšteles nuo vienos l iki kitos tęsiasi citoplazmos gijos. Lydimosiod l yra mažiau diferencijuotos, turi citoplazmą ir branduolį, kuris reguliuoja abiejų l veiklą. Lydimosios l. Taip pat dalyvauja išnešiojant kai kurias medžiagas Teka organinės medžiagos

Brazdas sudarytas iš plono sluoksnio pailgų plokščių l,, kuriuos besidalydamos į vidinę pusę gamina medienos, o į lauko karnienos elementus.

Felogenas arba kamštinis brazdas būdinga tik daugiamečiams augalams

Samanos Sporiniai induočiai Sėkliniai augalai

Indų sistema

Neturi Mediena ir karniena Mediena ir karniena

Organai

Turi į šaknis, stiebus ir lapus panašius darinius Šaknys siurbia vandenį, stiebas perduoda jį į lapus, lapai vykdo fotosintėzę Šaknys, stiebai, lapai – kartais pakitę į spyglius

Dauginimasis

Dominuoja gametofitas, apvaisinimui reikia vandens Vyrauja sporofito karta, apvaisinimui rreikia vandens Apvaisinimui nereikia vandens. Apdulkina vėjas, gyvūnai, žmogus.

Vienaskilčiai augalai Dviskilčiai augalai

Viena sėklaskiltė Dvi sėklaskiltės

Šaknyje mediena ir karniena išsidėsto ratu Šaknyje karniena įsiterpusi tarp medienos spindulių

Indų kūleliai stiebo skerspjūvyje netvarkingai išsibarstę Indų kūleliai išsidėsto aiškiais ratais

Lapų gyslotumas lygiagretus Lapų gyslotumas tinkliškas

Žiedo dalių skaičius –kartotinis 3 Žiedo dalių skaičius –kartotinis 4 arba 5

Kviečiai, rugiai, ryžiai, kukurūzai kt

LAPAS

Lapų plaukeliai

Kutikulė

Viršutinis epidermis

Statinis mezofilis TarpuląstisLapo gysla

Purusis mezofilis

Apatinis epidermis Žiotelės

Kutikulė

Lapai- tai organai, kuriuose vyksta fotosintezė. Juos sudaro plokščias lapalakštis ir lapkotis. Apatinėje lapalakščio pusėje yra žiotelės per kurias vyksta dujų apykaita ir garinamas vanduo. Lapų paviršius didelis, todėl fotosintezė vyksta dideliame plote.

Lapai išsidėsto taip, kad nei vienas lapas daugiau neužstoja kito, todėl visus lapus pasiekia apylygis saulės spindulių kiekis.

STIEBAS

Medžio žievė Kamštinis audinys

Kamštinis brazdas

Pirminė žievė

Karniena

Kūlelinis brazdas

Mediena

Karniena

Šerdis

Jis auga ilgėjant ūglio viršūninei meristemai į viršų. Lapų pradmenys vystosi iš meristemos bambliais vadinamų vietų.

Vanduo juda pro plazminę membraną iš tos vietos, kur mažesnis vandens potencialas į vietą, kur jis mažesnis. Prieš patekdami į medieną turi patekti į šaknų ląst. Vanduo su min medžiagomis skverbiasi į šaknų ląst, nes vandens potencialas jose yra mažesnis negu dirvožemio tirpalo. Varomoji jėga, priverčianti vandenį kilti mediena, yra neigiamas slėio potencialas, kurį sukelia lapuose vykstanti transpiracija. Tam įtakos taip pat turi vandeniliniai ryšiai. Transpiracija -vandens garavimas iš lapo ląst. kiu būdu vyksta augalo aatvėsinimas ir neorganinių medžiagų judėjimas stiebu.

Organinės medžiagos iš lapų į šaknis leidžiasi karniena. Pagal slėgio sukeltą medžiagų judėjimo karnienoje modelį, karnienos sultys gali judėti tiek į viršų, tiek į apačią, priklausomai nuo to, kur jos reikalingos augalui tam tikru jo gyvenimo ciklo momentu.

ŽIEDAS. DAUGINIMASIS

Gametofitų susiformavimas

Piestelės mezginėje yra vienas ar daugiau sėklapradžių. Jų viduje esančias parenchimos ląst beveik visiškai dengia apdangalai, lieka tik maža angelė, vadinama mikropile. Viena parenchimos ląst ima didėti ir virsta megasporocitu, kuris dalijasis mejozės būdu ir susidaro 4 haploidinės megasporos. Trys iš jų sunyksta ir lieka viena, kurios branduolys dalijasi mitozės būdu, kol susidaro 8 gemalinio maišelio arba megagametofito branduoliai.. vėliau, kai susiformuoja ląst sienelės, susidaro septynios ląst, kurių viena turi du branduolius. Megagmetofitą, vadinamą gemaliniu maišeliu sudaro šios 7 ląst: kiaušialąstė ir šalia esančios dvi sinergidės, centrinė ląst su dviem poliniais branduoliais, trys antipodės.

Mikrogametofitas formuojasi kuokeliuose. Dulkinėje yra 4 dulkializdžiai, kurių kiekviename daug mikrosporocitų. Iš kiekvieno mikrosporocito po mejozės susidaro po 4 haploidines mikrosporas. Mikrospora dalijasi mitozės būdu ir susidaro 2 ląst, kurias dengia reljefiškai išmargintas apvalkalėlis. Šis darinys tai subrendęs mikrogametofitas, kuris vadinamas žiedadulke. Ją sudaro dulkiadaigio ląst ir generatyvinė ląst, kuriai pasidalijus mitozės būdu susidaro du spermiai.`

Apdulkinimas –tai žiedadulkių patekimas nuo dulkinės ant

piestelės purkos. Jis įvyksta padedant vėjui, gyvūnui.

Dvigubas apvaisinimas. Kai žiedadulkė patenka ant tos pačios rūšies augalo purkos, ji sudygsta, ištįstant dulkiadaigiui. Augdamas dulkiadaigis skverbiasi tarp purkos ir liemenėlio ląst kol pasiekia sėklapradžio mikropilę. Tada įvyksta dvigubas apvaisinimas. Vieno spermio branduolys susilieja su kiaušialąstės branduoliu ir susidaro 2n zigota, antrojo spermio branduolys susilieja su centrinės ląst branduoliais ir susidaro 3n chromosomų rinkinį turintis endospermo branduolys. Zigota dalijasi mitozės būdu ir susiformuoja gemalas – jaunas sporofitas, o endospermo branduolys dalijasi mitozės būdu iir virsta endospermu –sėklos audiniu, kuriame kaupiamos maisto atsargos besivystančiam gemalui ir daigui maitinti.

Žiedinių augalų sėklos vystosi iš sėklapradžių, o vaisiai iš mezginių.

Augalų nelytinio dauginimosi būdai:

1. svogūnais- tulpės, česnakai, svogūnai;

2. šakniastiebiais- pakalnutės, varputis;

3. ūsais- žemuogės, braškės;

4. šakniagumbiais- jurginai;

5. stiebagumbiais- bulvės;

6. lapais- sanpaulijos;

7. atžalomis prilenkus- serbentai, agrastai;

8. skiepijimu i t.t.

Nelytinio dauginimosi metu gaunami genetinėmis ypatybėmis ir išore vienarūšiai palikuonys.

Lytinis dauginimasis būna:

A) tipiškas;

B) netipiškas:

1. partenogenezė- gemalo vystymasis iš neapvaisinto kiaušinėlio – bitės, vapsvos;

2. ginogenezė- kiaušinėlis neapvaisinamas, bet spermatozoidai gali į jį įsiskverbti- hermafroditai;

3. androgenezė- išimtinis atvejis, kai žūva kiaušinėlio branduolys ir jį pakeičia patekusio spermatozoido bbranduolys.

TROPIZMAS- augalo atsakas kryptingu augimu vienašalio dirgiklio link arba nuo jo.

Fototropizmas vyksta dėl to, kad šešėlyje esančios augalo stiebo ląst ištįsta ir augalas palinksta į šviesos šaltinio pusę.

Gravitropizmas pasireiškia dėl šaknies šalmelio ląst esančių sensorių vadinamų statolitais.

Tigmotropizmas- reakcija į ddirginimą iš vienos pusės, kuris sukelia tam tikrą augimą. Pvz.: vijoklis. Tos jo ląst, kurios liečiasi su tam tikru daiktu auga lėčiau, todėl jis pradeda vyniotis.