Žalingi įpročiai

RŪKYMAS

Moksliškai įrodyta, kad rūkymas yra viena iš išvengiamiausių ligų priežasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. PSO duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. 1.1 bilijonas žmonių rūko. Šie duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc. moterų. Besivystančiose šalyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o išsivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. 1996 metų duomenimis, Lietuvoje kasdien rūko 47,3 procentų vyrų ir 9,4 procentai moterų.

Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 3.5 milijono žmonių, oo kiekvieną dieną – apie

10 000. Besivystančiose šalyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie vienas milijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos mirtingumo, tai yra apytiksliai 7000 Lietuvos gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų.

Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas žymiai sumažina riziką susirgti rūkymo sukeltomis ligomis, tai reiškia, kad milijonų mirčių būtų galima išvengti dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų). Prognozuojama, kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių priežastis, kiekvienais metais mirs 10 milijonų žžmonių, o tai daug daugiau nei mirštama nuo ŽIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas), savižudybių ar žmogžudysčių, žūstančių autoavarijose.

Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos. Vidutiniškai apie 550 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių bet kokioje amžiaus grupėje.

PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius rūkymo sukeltų mirčių dėl gali patrigubėti. Šiandien yra žinomos daugiau nei dvidešimt penkios rūkymo sukeliamos ligos.

Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo, padidėjusio kraujospūdžio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei anglies dvideginio koncentracijos kraujyje padidėjimo.

Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų, įskaitant širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus vėžius (gerklų, stemplės, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo) bei chronines obstrukcines kvėpavimo ligas (chroniškus bronchitus, emfizemas).

Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yyra staigios kūdikių mirties, kūdikių ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uždegimo priežastis, o suaugusiems – plaučių vėžio ir širdies ligų. Dažniausiai nukenčia vaikai, nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug mažiau.

Tarptautinė sąjunga prieš vėžį kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį skelbia Tarptautinę nerūkymo dieną.ios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į rūkymo keliamas problemas.Pasaulio sveikatos organizacija primena, kad kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 4 milijonai žmonių (Lietuvoje – per 7 tūkstančius). Iki 2020 m. šis skaičius pasaulyje gali išaugti iki 110 milijonų.Tam, kad klestėtų tabako pramonė, mirusieji nuo rūkymo sukeltų ligų ir metusieji rūkyti turi būti pakeisti naujais rūkančiaisiais. Tai vaikai ir paaugliai. Ekspertai prognozuoja, kad mažiausiai vienas iš trijų dabar pradedančių rūkyti paauglių nuo tabako sukeltų ligų mirs anksčiau laiko – rūkymas taps maždaug 250 milijonų dabartinių vaikų ir jaunimo mirčių priežastimi.

10 priežasčių dėl kurių neverta rūkyti

1. Rūkančių žmonių šeimos nariai 20-30 procentų dažniau suserga plaučių vėžiu, palyginti su nerūkančiųjų šeimomis, ypač jei tabako dūmais kvėpuojama ilgą laiką.

2. Pasyvusis rūkymas 20-25 procentais padidina grėsmę susirgti širdies ligomis.

3. Rūkančių motinų vaikai dukart dažniau serga kvėpavimo sistemos ligomis.

4. Jei nėščioji rūko, jos vaikas gimsta mažesnio svorio.

5. Staigios kūdikio mirties tikimybė labai padidėja, jei jo motina rūko.

6. Jei šeimoje rūkoma, vaikai gali dažniau sirgti bronchitu, plaučių uždegimu, astma, vidurinės ausies uždegimu, nervų ir širdies kraujagyslių ligom

7. Rūkančios moterys gerokai dažniau miršta nuo plaučių, bronchų ir trachėjos vėžio. Grėsmė susirgti onkologinėmis ligomis rūkančioms moterims yra kur kas didesnė, negu vyrams.

8. Rūkyti paprastai pradeda jaunimas. Daugelis iš pradedančiųjų nepakankamai įvertina priklausomybės grėsmę.

9. Dauguma suaugusių rūkančiųjų teigia, kad gailisi pradėję rūkyti, ir kad jiems labai sunku atsikratyti šios ydos. Kai kurių iš jų nuomone, mesti rūkyti išvis neįmanoma. Daugeliui metusiųjų tai pavyksta ne iš karto. Be to, buvusiems rūkaliams visada išlieka pavojus vėl ppradėti rūkyti, patyrus stresą.

10. Farmakologiniai procesai ir elgsena lemia priklausomybės nuo nikotino raidą visiškai taip pat, kaip ir nuo heroino bei kokaino.

Narkotikai

NARKOTIKAI- tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis . Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne , tačiau jis dar ne visas. Narkotikai vadinama chemine medžiaga , veikianti jūsų organizmą , galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojučius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas !

Tai kas tada yra narkotikai ? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus ? Heroinas, kokainas, kanapės, “ Ecstasy“ ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartumėt, kad tai narkotikai . Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų : aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medziagų – kofeino , stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkocholis ir tabakas taip pat yra narkotikai.

Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir “ Ecstasy“ – labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus , pažeisite įstatymą, galite net mirti . Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įįsukti uždaras ratas : įsigyjate narkotikų , vartojate , valandėle geros ( ar blogos ) savijautos , pristingate narkotikų , vėl perkate ir šitaip be galo . Narkotikai brangūs , dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl , kad niekada negalite žinoti , kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių , kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, bet, deja, taip yra .

“ Po kiek laiko ( gana greit ) jums jau reikės narkotikų , kad jaustumėtės normaliai. Toliau normaliai savijautai narkotikų reikės vis daugiau ir daugiau „.

Žmonės , nelegaliai perkantys narkotikus, visiškai nežino, ką jie perka . Narkotikai gali būti daug stipresni, nei žmogus mano : jie gali būti sumaišyti su kitais narkotikais ar milteliais, kurie yra panašūs į narkotikus. Jie išvis gali būti ne narkotikai. Pvz., buvo sulaikytas žmogus, pardavinėjantis “ ekstazi „, nors iš tikrųjų tai buvo tabletės šunims nuo kirmėlių . Narkotikų žargoniniai pavadinimai labai dažnai keičiasi, o pirkėjai, manydami , kad jie vartoja vienoki narkotiką , iš tikrųjų vartoja kažką kitą. Taigi nelegaliai pagamintų narkotikų , arba juos vartojant be gydytojo paskyrimo , padariniai gali būti nenusakomi ir pavojingi .

Narkotikai skirstomi į simuliatorius, uostalus, haliucionogenus, trankviliantus, opiates ir

kanapes

Simuliatoriai

(Kokainas)

ISTORIJA

Kokainas gaunamas iš kokamedžio, augančio Pietų Amerikos kalnuose, lapų. 1855 m. buvo sukurta kokaino ištraukimo iš lapų technologija. Kokainas greitai išpopuliarėjo Europoje kaip tonizuojamoji ir stimuliuojamoji priemonė. Iš jo net buvo pagamintas gėrimas „Andželo Mariano tonizuojamuoju vynu“. Medicinoje buvo vartojamas kaip vietinės nejautros priemonė. Aštuntame dešimtmetyje jis išpopuliarėjo tarp turtingųjų , nes yra labai barngus.

KAIP ATRODO

Kokainas gatvėje parduodamas baltų spindinčių kristalėlių pavidalu.

VARTOJIMAS

Retais atvejais kokainas švirkščiamas į veną, kartais rūkomas ar įtrinamas į dantenas. Dažniausiai uostomas ar įtraukiamas giliai į nosį. UUžberiama miltelių ant veidrodžio ir skutimosi peiliuku sustumiamas i ploną liniją. Po to traukiamas pro kokteilių šiaudelį.

POVEIKIS

Kokainas – stiprus nervų sistemos stimuliantas, panašus i amfetaminus. Vartotojas jaučiasi puikiai – stiprus , energingas, pasaulio viešpats. Taciau poveikis trunka neilgai (apie 30min.). Netrukus reikia jau didesnės dozės , kad žmogus nugalėtų užplūdusį nuovargį ir depresiją. Ir taip toliau .

PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS

Prie kokaino greitai priprantama psichologiškai – poreikis gerai jaustis nepakeliamas. Tačiau pasitaiko, kad daug ir dažnai kokaina vartojantys žmonės jaučia stiprų nerimą, jjuos kankina nemiga, persekiojimo manija, jie jaučiasi išsekę ir liguisti. Itraukiamas į nosį kokainas gali pazžisti nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą. Kokaino mišinys su heroinu dar pavojingesnis. Jį vartojant galima priprasti iškart prie dviejų narkotikų arba dar blogiau – mirti.

Uostalai

ISTORIJA <

Daug medžiagų garuoja sukeldamos intoksikaciją (apsinuodyjimą). Karalienės Viktorijos laikais medicinos studentai rengdavo eterio uostymo vakarėlius , azoto oksidą medicinos studentai labiausiai mėgo šio šimtmečio pradžioje. Mūsų laikais uostomosios medžiagos skiediklių ir kitų kasdieninių gaminių pavidalu naudojamos buityje. Geriausiai žinomos : klijai, aerozolis, dujos, degalai. Klijus pradėta uostyti šeštame dešimtmetyje JAV. Aštuntame dešimtmetyje JAV šis įprotis labai paplito . Dažniausiai klijus uosto 12 – 16 metų paaugliai , savaime suprantama , ne visi ! Tačiau pasitaiko klijus uostančių net ir septynmečių vaikų . Vyresni paaugliai renkasi kitus dalykus pvz., alkoholį .

KAIP ATRODO

Uostomos tokios medžiagos : klijai , dažai , nagų lako valiklis , skystis spauzdinimo klaidoms taisyti, sausojo valymo skystis , aerozoliai.

PAVOJAI , ŠALUTINIS POVEIKIS

Užsismaukę polietileninį maišelį ant galvos, rizikuojate uždusti. GGalite nesuvokti pavojaus ir nepastebėti , kad einate per judrią gatvę . Praradę samonę , galite užspringti savo vemalais .

Profesionaliems uostytojams apie nosį ir burną išberia , nusilpsta atmintis . Bet, atsisakius įpročio savijauta gali pagerėti . Laikui bėgant , organizmas pripranta prie uostalų dozės , todel jų reikia vis daugiau ir daugiau . Ilgai uostant visam laikui pažeidžiamos smegenys , inkstai ir kepenys.

Haliuciogenai

ISTORIJA

LSD ( lizeldinės rūgšties dietilamidas ) pirmą kartą pagamino šveicarų chemikas Alebertas Hofmanas 1938 m. 11943 m. jis nurijo truputėlį mišinio, ir prasidėjo pirmoji lizerginės rūgšties svaiginanti „kelionė“ . Hofmanas aprašė savo įspūdžius knygoje: „tarsi sapnuoji . vaizdai fantastiniai . kaleidoskopinis spalvų žaismas “ . VI – tame dešimtmetyje LSD buvo skiriama alkoholikams ir narkomanams gydyti ir psichoterapijos seancų metu . JAV saugumo tarnybos ją naudojo šiurpioje smegenų plovimo programoje. VII- tame dešimtmetyje LSD tapo psichodelinių hipių judėjimo simboliu .

KAIP ATRODO

LSD parduodama tabletėmis ar smeigtuko galvutės dydžio žirneliais . Jie prilipdomi prie lipnios juostos ir prireikus atkerpami . Dažniausiai LSD parduodama sugeriamojo popieriaus lapeliais ar kartono kortelėmis , kurie išmirkyti bespalvėje , beskonėje ir beklvapėje skystoje LSD ir papuošti įvairiausiais piešiniais – išsišiepusiais veidais , animacinių filmų herojais ir pan. Viena kortelė – viena dozė.

VARTOJIMAS

LSD dažniau dedama po liežuviu negu nuryjama . Tai toks stiprus narkotikas, kad nuo menkiausio kiekio pajuntamas poveikis. Ne visuomet gauni tai , ko tikiesi – LSD gali būti sumaišyta su kitomis medžiagomis , kartais korteleje LSD visiškai nėra .

POVEIKIS

Jis tiesiogiai veikia smegenis, regos, klausos ir lytėjimo pojūčiai iškraipomi. Tokia savijauta vadinama „kelionė“ ir trunka apie 8 valandas . Įsidėmėkite, kai leisitės į kelionę, bloga ji pasirodys ar gera , sustoti jau nebegalėsite .

Butina žinoti , kad LSD poveikis priklauso nnuo vartotojo savijautos (t.y. kokios jis nuotaikos ) , kur tuo metu yra ir su kuo .

PAVOJAI, ŠALUTINIS POVEIKIS

Eksperimentuoti su LSD labai rizikinga . Nepavykusi kelionė gali būti nemaloni ar net košmariška. Gali pasirodyti, kad einate iš proto arba mirštate . Arba pasijuntate nenugalimas ir mėginate iškristi pro langą arba pasivaikščioti greitkeliu. Kai kam po kelių dienų ar savaičių gali ivykti „recidyvas“. Paprastai jis nepavojingas, bet gali išgazdinti. Fiziškai prie LSD nepriprantama, tačiau psichologiškai gali pasirodyti sunku be jos apseiti .

TRAKVILJANTAI

Tai tokie, dar kitaip vadinami depresantais, narkotikai kaip relaniumas, seduksenas, tazepamas, fenozepamas ir temazepamas, kurie žinomi kaip vaistiniai preaparatai, padedantys žmonėms įvairiose krizinėse situacijose. Paprastai gydytojas juos skiria ligoniams, kuriuos kankina nemiga, kurie turi rimtų asmeninių problemų. Bet juos leidžiasi ir tie, kurie vartoja nelegalius narkotikus, tokius kaip heroinas.

Šie narkotikai nuramina žmones. Jie pavojingi dėl perdozvimo, didelį pavojų kelia jų vartojimas kartu su alkoholiu. Jei šie narkotikai vartojami ilgiau negu keleta mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė nuo jų, ir tada nuolat didinamas narkotikų kiekis. Ilgai vartodamas juos, žmogus jaučia depresiją, nenusakomai ir agresyviai elgiasi. Nustojus vartoti, atsiranda nuovargis, nerimas.

OPIATAI

ISTORIJA

Heroinas – opiatų grupei priklausantis narkotikas; opiatus gydytojai skiria ir skausmui numalšinti. Jie gaminami iš opijinių aguonų. Heroinas gaminamas iš morfino, bet ddu kartus stipresnis. Tiesą sakant, pirmą kartą heroinas buvo panaudotas morfinui pakeisti, nes, nors morfinas gerai slopina skausmą, prie jo labai priprantama. Heroinas pasorodė esąs dar geresnė skausmo malšinimo priemonė, bet prie jo tik dar greičiau priprantama. „Heroinu“ medžiaga buvo pavadinta dėl didelių vilčių, kad atrastas stebuklingas vaistas. Kartais jo vis dar skiriama neišgydomomis ligomi, pvz., vėžiu, sergantiems žmonėms.

KAIP ATRODO

Grynas heroinas – balti milteliai, tačiau jo gatvėse nagausite. Nuo gryno heroino mirstama per kelias minutes. Jis maišomas su kitais milteliais – kofeinu, talku, gliukoze, miltais bei kreida ir tampa rusvas. parduodamas mažais popieriaus paketeliais.

VARTOJIMAS

Heroina galima uostyti kaip ir kokaina arba maišyti su tabaku ir rūkyti. Daznai jis kaitinamas ant folijos lapelio virš zvakės ar žiebtuvėlio liepsnos, o dūmai įkvepiami pro šiaudelį. Tačiau dažniausiai heroinas leidžiamas – tai efektyviausias ir pavojingiausias būdas.

POVEIKIS

Susileidus heroiną užplūsta šiluma, snaudulys ir laimės banga. Žmogus jaučiasi atsipalaidavęs, ramus, niekas jo nejaudina ir niekas nerūpi.

PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS

* Prie heroino labai greitai priprantama – ir fiziškai, ir psichologiškai.

* Gali būti sužalojamos venos, įsimesti gangrena, galima užsikrėsti hepatitu ar ŽIV, sukelianciu AIDS.

* Vartotojas niekada nežino, kokio grynumo heroino jis įsigijo, todel gali perdozuoti.

Kanapės

ISTORIJA

Kanapės – tai

vešlus dilgėlių ir apynių šeimos augalas. Jos kilusios iš Azijos, bet šiuo metu auga daugelyje kitų pasaulio vietų. Daug žmonių patys jų užsiaugina (nelegaliai !) Augalo lapai sudėtiniai, karpytais kraštais. Jau 2700 metais pr. Kr. kanapėmis Kinijoje buvo gydomi žmonės. Religiniais tikslais jos plačiai vartojamos Azijoje ir centrinėje Amerikoje. XIX a. Europoje kanapės buvo vartojamos galvos skausmui, nemigai ir mėnesinių skausmams gydyti. Šiuo metu JAV ir kitų salių gydytojai tiria kanapes, kaip galima vaista nuo glaukomos (akiu ligos), išsėtinės sklerozės iir astmos.

KAIP ATRODO

Kanapės parduodamos įvairios formos ir pavidalo. Pirmiausia

marihuana (vadinamoji „zolė“), toliau derva, hašišas: kieti rudi ar juodi grumsteliai. Galite gauti ir kanapių aliejaus – lipnaus, panašaus į sirupą skysčio. Aliejus stipriausia kanapių forma.

VARTOJIMAS

Kanapės paprastai maišomos su tabaku ir daromos storos suktinės ( gasiakai ). Kanapių dūmai labai karsti, todėl, kad neišdegtumėte gerklės, į suktinės galą įstatomas karto filtras.

POVEIKIS

Nuo mažos kanapių dozės pasijusite ramus, patenkinti arba mieguisti. Galite kikenti nesustodami ar pajusti alki. Spalvos tampa ryžkesnės, garsai sskambesni. Arba apsavaigsite (kaip nuo alkoholio). Pasitaiko ir lengvos paranojos atveju. Jei išgersite ir alkoholio, gali pradėti klaikiai pykinti, kartais netenkama samonės.

PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS

Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapės pavojus susirgti plaučiu vėžiu 5-10 kartų didesnis negu rūkant cigaretes. Prisiekę kkanapių rūkytojai jaučia apatiją, nenori nieko veikti greitai viską pamiršta. Fizinė priklausomybė nuo kanapių reta, tačiau gali būti sunku jų atsisakyti (kaip ir tabako).

Alkoholis

• 1975 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 28 sesija pripažino alkoholį narkotiku.

• 35 % nuodų kaupiasi nervinėse ląstelėse, kurios sudaro tik 2% svorio.

• Alkoholis organizme išsilaiko ne 2 paras, o nuo 8-20 parų.

• ,,Saikingai gerkit“ – mokslu paremtas melas. Juk kalba eina apie narkotiką!

• 1913 m. 95 % Rusijoje nebandė alkoholio. Dabar nebandžiusių neliko.

• Po 15 metų saikingo gėrimo 60 % tampa alkoholikais.

• 1926 m. 1 žmogui teko 0,8 litro degtinės; 1983 m. – 60 butelių degtinės.

• 1983 m. Sovietų Sąjungoje iš alkoholio buvo 40 mljrd. pelno ir 150 mljrd. rublių

• nuostolių (nuostoliai dėl darbo našumo kritimo, pravaikštų, avarijų, 40 %% Sveikatos Apsaugos lėšų – gydymui dėl alkoholio sukeltų ligų.

• 90 % baisiausių nusikaltimų padaroma alkoholio pagrindu.

• Geriantys gyvena 17 m. trumpiau.

• Igydyti nuo alkoholizmo neįmanoma: po gydymo kurso 90 % pradeda gerti 1 metų laikotarpyje, 10 % – po 3 metų.

• Neįgalūs vaikai gimsta ne alkoholikams, o ,,normaliai“ geriantiems. Alkoholikai vyrai tampa impotentais, o moterys nevaisingos.

• Lietuvoje yra 1/3 milijono alkoholikų.

• Kas 6 gimęs vaikas būna pažeistas alkoholio.

• Kas 3 šeima turi girtuoklį ir ne vieną.

• Lietuvoje po II Pasaulinio kkaro pirmiausia atkurta maisto pramonė ir degtinės – tabako fabrikai.

• 1990 m. lietuviai pragėrė 1 milijardą rublių: tai daugiau nei už lengvuosius automobilius, motociklus, dviračius, baldus, kilimus, laikrodžius, statybines medžiagas, miltus, duoną ir jos produktus, pieną ir jo produktus, kiaušinius, cukrų, druską ir už bulves išleista kartu paėmus.

• Dėl alkoholio: 80 % žmogžudysčių, 83 % nuskęsta, daug savižudybių, ligų, pravaikštų, kritęs darbo našumas, prasta kokybė, sugadinta technika, traumos, gaisrai, vagystės 70 %, 89 % užsikrėtė venerinėm ligom.

• Mergina ir alkoholis nesuderinami. Kodėl? -nes alkoholis yra pats didžiausias šeimos, meilės ir laimės priešas. Vyras lėtiniu alkoholizmu suserga per 5-7 metus, o moterys ir paaugliai per 1-2 metus.

• 80 % mergaičių neteko nekaltybės apgirtusios.

• Gerianti moteris yra už vyrą daugiau nesusilaikanti, agresyvesnė, ciniškesnė, pasileidusi.

• Moteris netenka moterikumo, patrauklumo, moteriko lengvumo, balsas tampa grubus, oda grublėta, – vidinių liaukų pažeidimo rezultatas.

• Moteris daug jautresnė alkoholiui: 1/3 sumažėja lytinis potraukis, sutrinka menstruacinis ciklas, atsiranda nevaisingumas, gimdymo traumos, pataloginis gimdymas. Vaikai nekenčia geriančios motinos.

• Alkoholis yra grandininė reakcija, perduodama vieno žmogaus kitam, tėvų vaikams. Šį užburtą ratą kažkas turi nutraukti. O tai turi būti moteris. Jei ne ji, savo vaiko motina, tuo pačiu ir žmonijos motina, tai kas?

• Sociologai paskaičiavo, kad ,,būtinų išgerti“ progų per mmetus yra 40-50.

• Jei norime tapti abstinentais, turime įsitikinti, kad gėrimo papročiai yra nesąmonė.

• Dr. Bungė sako:,,Kuomet aš matau, kaip giliai yra įleidęs šaknis alkoholio garbinimas draugų tarpe, tai aš visuomet prisimenu senovės egiptiečių tikėjimą į krokodilus. Senovės egiptiečiai tikėjo į krokodilus, juos garbino ir dievino, šie gi, ėdė žmones. Tūkstančiai metų turėjo praeiti, kol šį krokodilų tikėjimą pavyko žmonėms iš galvos išvaryti.