plokščiapadystė

PLOKŠČIAPADYSTĖ

Plaoščiapadystė, pėdos deformacija – pėdos skliautų suplokštėjimas. Plokščiapadystė gali būti skersinė, išilginė ir mišri. Dėl skersinės plokščiapadystės suplokštėja skersinis pėdos skliautas; eidamas ligonis remiasi ne, kaip įprasta, pirmuoju ir penktuoju padikauliais, bet visais penkiais padikaukiais. Dėl išilginės plokščiapadystės suplokštėja išilginis pėdos skliautas; eidamas ligonis remiasi beveik visa pėda. Dažniau pasitaiko plokščiapadystė žmonėms, kurie nuolat dirba stovimą darbą (pavyzdžiui, kirpėjams, pardavėjams ir t.t.) Išilginė plokščiapadystė atsiranda ir tada, kai nusilpsta pėdos ir blauzdos raumenys, suminkštėja kaulai, nuolat avima netinkama (per aankšta ar per laisva) avalynė, taip pat dėl šleivapadystės, po pėdos, kulkšnies ar blauzdinio pėdos sąnario traumos, persirgus rachitu, poliomielitu. Pėdos skliautai plokštėja iš lėto. Ima greitai pavargti kojos; vaikštant, o ypač ilgai stovint, maudžia pėdas, blauzdas ir apie juosmenį. Vakare pėdos gali būti patinę. Ilgainiui jos vis labiau deformuojasi. Ligonis pradeda vaikščioti išsižergęs, labiau nei įprastai mosuoja rankomis. Labai greitai nusiavi jo batų pado ir pakulnės vidinis kraštas.

Pastebėjus, kad plokštėja pėdos, reikia skubiai kreiptis į gydytoją ortopedą. Plokščiapadystė ggydoma masažu, gydomąja mankšta, vandens procedūromis (pavyzdžiui, patartina kojas iki kelių kasdien mirkyti 35-36 ºC temperatūros vandenyje). Į batus įdedami specialūs įdėklai – supinatoriai, kurie pakelia suplokštėjusį pėdos skliautą. Kartais reikia avėti ortopedinę avalynę. Jei tai nepadeda, operuojama. Išvengti plokščiapadystės ppadeda patogi avalynė, ne aukštesne kaip 3-4 centimetrų pakulne. Žmogui, kuris nuolat dirba stovimą darbą, patartina daryti neilgas pertraukėles, kartkartėmis po 5 – 10 minučių stengtis pastovėti, remiantis išoriniais pėdų kraštais. Stiprinti pėdų ir blauzdų raumenis padeda kasdieninė kojų mankšta, vaikščiojimas basomis (ypač po žolę, smėlį, samanas).