Uzterstumas

Užterštumas-aplinkos teršimas medžiagomis kenksmingomis žmogaus sveikatai ir natūraliai ekosistemai (gyviems organizmams ir juos supančiai aplinkai). Aplinkos užterštumas būna natūralių žemės procesų pasekmė, kaip pavyzdžiui vulkano išsiveržimas, bet dažniausiai tai būna neapdairios žmogaus veiklos pasekmė.

Yra dvi teršalų grupės: biologiškai skaidomų pavyzdžiui: nutekamieji vandenys, maisto atliekos ir kitos medžiagos kurios greitai suskaidomos natūralių procesų metu. Ši teršalų grupė tampa pavojinga kai jos kiekis aplinkoje tampa didesnis negu įmanoma suskaidyt. Antra grupė yra biologiškai neskaidomi teršalai. Tokios medžiagos arba visiškai nesuskaidomos arba skaidomos llabai lėtai. Atsiradus užterštumui šiomis medžiagomis jas išskirti iš aplinkos yra beveik neįmanoma. Kaip pavyzdį galiu pateikti radioaktyviąsias atliekas. Jos kelia labai didelį pavojų, nes yra tikimybė jog šie teršalai pateks į maisto grandine taip apkrėsdami daugybę gyvų organizmų, o kadangi žmogus yra viena svarbiausių šios grandinės jungčių jis yra labai pažeidžiamas. Tai buvo aiškiai pademonstruota 1960-70 metais kai Japonijos Minimatos pakrantės gyventojai staiga masiškai pradėjo skųstis įvairiais nerviniais negalavimais, kūno drebuliais bei keistu paralyžiumi. Virš 400 žmonių mirė kol vvyriausybė išsiaiškino, jog į aplinką buvo pasklidęs didžiulis gyvsidabrio kiekis.

Užterštumas daro didžiulę įtaką gamtos resursam. Ekosistemos kaip miškai, pelkės ir upės atlieka daugybę svarbių funkcijų. Jos pagerina vandens ir oro kokybę, sudaro sąlygas augalams ir gyvūnams augti, teikia maistą ir vvaistus. Visa šita harmonija gali būti sugriauta teršalais. Dėl sudėtingų ryšių tarp organizmų rūšių ir ekosistemų jų suteršimas gali turėti didelių pasekmių kurios iš pradžių nepastebimos ir beveik nenuspėjamos. Kaip pavyzdį galime paimti mokslininkų spekuliacija dėl susidariusios ozono skylės.

Dar viena problema tai milžiniškos teršalų išvalymo kainos ir apsauga nuo jų. JAV 1993m. išlaidos skirtos teršalams pašalinti siekė 109 bilijonus $ plius 105,4 bilijonai $ skirti teršalų kiekiui sumažinti plius 1,9 bilijonai $ jų reguliavimui ir 1,7 bilijonai $ buvo panaudoti moksliniams tyrimams. 29% visos sumos buvo skirta spręsti problemoms susijusiomis su oro užterštumu 36% vandens užterštumu ir 37% atliekomis.