Kraujas

Kraujas – organizmo skystis, pernešantis deguonį ir maisto medžiagas visiems organizmo audiniams ir organams. Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiui organizmas gali būti gyvas.

Kraujavimu vadinamas kraujo tekėjimas iš pažeistos kraujagyslės. Jis yra viena dažniausių ir pavojingiausių sužalojimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kokios kraujagyslės pažeistos, skiriamas arterinis, veninis, kapiliarinis ir parenchiminis kraujavimas.

Arterinis kraujavimas yra pavojingiausias ir prasideda pažeidus didesnes ar mažesnes arterijas. Jam būdinga tai, kad iš žaizdos stipriai pulsuojančia srove teka skaisčiai raudonas kraujas. Pažeidus stambias arterijas (šlauninę, žąstinę ir kt.), kkyla pavojus gyvybei. Kraujuojančią stambią arteriją reikia tuojau pat prispausti pirštu, aukščiau sužeistos vietos. Taip neleidžiama kraujui plūsti prie arterijos pažeistos vietos. Tačiau ši priemonė yra laikina. Prispausta pirštu arterija laikoma tol, kol paruošiamas ir uždedamas spaudžiamasis tvarstis. Kraujuojant iš šlaunies arterijos, kartais nepakanka vien tik spaudžiamojo tvarsčio. Tada reikia užveršti kilpą, timpą, arba net improvizacinę timpą. Jeigu teikiantis pagalbą po ranka neturi nei standartinės kilpos, nei timpos, tai gali panaudoti skarelę, nosinę, kaklaraištį, petnešas. Timpa arba kilpa dedama ant ggalūnės aukščiau kraujuojančios vietos. Šiems tikslams labai tinka kišeninis tvarstis, kuris yra ir dengiamasis, ir spaudžiamasis. Kad nepažeistume odos ir nervų, vietą, kurią veršime timpa arba kilpa, apdengiame marlės sluoksniu. Timpa visiškai sustabdo kraujo tekėjimą į galūnę, tačiau ilgai laikyti ssuveržtos galūnės negalima, nes ji gali apmirti. Dėl to kraujavimui stabdyti šios priemonės vartojamos tik išimtinais atvejais – suveržiamas petys ar šlaunis (nutraukus galūnės dalį, amputavus galūnę).

Veninis kraujavimas prasideda pažeidus didesnes ar mažesnes venas. Jam būdinga tai, kad iš žaizdos lėta, nenutrūkstančia srove teka tamsiai raudonas kraujas. Veninis kraujavimas labai pavojingas ne tik dėl to, kad netenkama daug kraujo. Pro sužeistas venas, ypač kaklo, į kraujagysles gali patekti oro. Paskui oras gali pasiekti ir širdį – oro embolija. Tada ligoniui gresia mirtis.

Veninį kraujavimą geriausiai stabdo spaudžiamasis tvarstis. Ant kraujuojančios vietos dedama švari marlė, ant jos – neišvyniotas bintas arba sulankstyta kelis kartus marlė, blogiausiu atveju – nosinė. Taip užspaudžiami atviri pažeistų kraujagyslių galai. Prispaudus bintu tokį spaudžiantį daiktą prie žaizdos, kkraujagyslių spindis susiaurėja, ir kraujavimas liaujasi.

Kapiliarinis kraujavimas prasideda sužeidus smulkiausias kraujagysles (kapiliarus). Tuomet iš viso žaizdos paviršiaus sunkiasi tarpinės (tarp arterinio ir veninio) spalvos kraujas. Iš kapiliarų kraujo išsisunkia palyginti nedaug. Tokį kraujavima galima sustabdyti greitai, uždėjus ant kraujuojančios vietos švarios marlės. Ant marlės dedamas vatos sluoksnis, ir žaizda aprišama. Jei nėra nei merlės, nei binto, tai kraujuojančią vietą galima aprišti švaria nosine. Dėti tiesiai ant žaizdos frotinio audinio negalima, nes ant jo gaurelių yra labai daug bakterijų, kurios užkrečia žžaizdą. Dėl to paties dėti tiesiai ant žaizdos vatos taip pat negalima.

Parenchiminis kraujavimas pasitaiko sužeidus vadinamuosius parenchiminius organus (kepenis, blužnį ir kt).Atsižvelgiant į tai, kad stiprus ir gausus kraujavimas sukelia rimtas pasekmes ir pavojų organizmui, vienas svarbiausių medicinos pagalbos uždavinių sužeidimų atvejais yra sustabdyti kraujavimą ir likviduoti jo pasekmes, t.y. ūminę mažakraujystę.Skiriama laikinas (preliminarinis) ir galutinis kraujavimo stabdymas.

Laikinai kraujavimas stabdomas teikiant pirmąją medicinos pagalbą. Tai atliekama šiais būdais.

Pažeista kūno dalis liemens atžvilgiu pakeliama aukščiau (padedant po ja pagalvę, susuktus drabužius ir kt.). Šis būdas dažniausiai naudojamas, kai yra sužeista galūnė, pavyzdžiui, kraujuojant iš venos. Taip pakelti tikslinga tik tada, kai ant žaizdos uždedamas spaudžiamasis tvarstis.

Esant nedideliam kraujavimui, sužeista kraujagyslė gana dažnai užspaudžiama spaudžiamuoju tvarsčiu. Tai daroma taip. Žaizdos kraštai patepami spiritiniu jodo tirpalu, žaizda uždengiama keliais sluoksniais marlės, virš jos dedamas gana storas sluoksnis vatos ir visa tai kietai, t.y. atitinkamai spaudžiant, apibintuojama marliniu arba kitokiu bintu.

Arterija prispaudžiama atskirose kūno dalyse pirštais. Esmė čia ta, kad kraujuojanti kraujagyslė prispaudžiama ne pačioje žaizdoje, o virš jos (centrinė pažeistos arterijos dalis).

Šis būdas paprastai naudojamas, kai stipriai kraujuoja iš arterijos. Kraujagyslė paprastai prispaudžiama tose vietose, kur ji palyginti yra arčiau paviršiaus ir kur pirštais ją pavyksta prispausti prie arti esančio kaulu; tuo pačiu jji suspaudžiama ir uždaromas jos spindis. Kraujagyslę prie kaulo reikia prispausti ne vienu, o keliais pirštais. Kiekvienoje stambioje arterijoje yra tam tikri anatominiai taškai, kur tikslingiausia ją prispausti (1 pav.).

Galūnė fiksuojama maksimaliai sulenkta arba ištiesta, pavyzdžiui, per alkūnės arba kelio sąnarį, kai sužeistas dilbis arba blauzda (pėda). Tai kartais veikia taip efektyviai, kad nereikia naudoti tvarsčio. Šis būdas (galūnę maksimaliai sulenkti arba ištiesti) naudojamas ir tada, kai stipriai kraujuoja žaizdos, esančios prie galūnių pagrindo (šaknies), ir kur užveršti varžčiu negalima. Kai kraujas teka iš viršūnės galūnės, ranka fiksuojama kiek galint pasukta į nugaros pusę, o kai kraujas teka iš apatinės galūnės, koja sulenkiama ir pritraukiama prie pilvo (2 pav.).

2 pav. Laikinas kraujavimo stabdymas sulenkiant galūnę.

Patikimiausias būdas laikinai sustabdyti stiprų arterinį kraujavimą – suveržti vieną ar kitą sužeistos galūnės vietą varžčiu, t.y. iš visų pusių ją suspausti. Kraujui stabdyti yra kelių rūšių varžčių (guminių, medžiaginių varžtis-suktukas), bet papraščiausias ir labiausiai paplitęs guminis Esmarcho varžtis. Jo neturint, galima bet kokią po ranka pasitaikiusią medžiagą: guminę žarnelę, diržą, virvutę, skarelę ir kt. Vaikams yra specialūs varžčiai kraujui stabdyti. Varžtį galima dėti ant žąsto, dilbio, šlaunies ir blauzdos aukščiau žaizdos, bet kaip galint arčiau jos.

Galūnė užveržiama taip. Galūnės vieta, ant kurios bus varžtis, apvyniojama rrankšluoščiu arba keliais binto sluoksniais (vadinamasis pamušalas). Paskui sužeista galūnė pakeliama, varžtis ištempiamas, 2-3 kartus apsukamas apie galūnę, kad šiek tiek suspaustų minkštuosius audinius, ir jo galai sukabinami grndinėle ir kabliuku, o jų nesant, surišami mazgu. Jei varžtis uždėtas taisyklingai, žaizda nustoja kraujuoti, galūnė pabąla ir jos periferijoje išnyksta pulsas.

Naudojant varžtį, neretai padaroma didelių klaidų, pavyzdžiui: 1) varžtis dedamas, kai nėra pakankamai indikacijų: jį galima naudoti tik esant stipria arteriniam kraujavimui, kurio negalima sustabdyti kitais būdais: 2) varžtis dedamas tiesiog ant odos, kurią galima sugnybti, o dėl to ji gali net atmirti: 3) netinkamai parenkama varžčiui vieta: jį reikia dėti aukščiau (įcentriau) kraujavimo vietos: 4) varžtis netinkamai ištempiamas (per silpnai užveržus varžtį, kraujavimas dar labiau sustiprėja, o per stipriai – suspaudžiami nervų kamienai). Šaltu metų laiku suveržtą varžčiu galūnę reikia apvynioti, kad nesušaltų.

Suveržus galūnę varžčiu, užspaudžiamos visos jos kraujagyslės, todėl į žemiau varžčio esančias distalines sritis visai nepriteka kraujo. Dėl to, aišku, labai sutrinka tos srities maitinimas. Turint galvoje šią svarbią aplinkybę, reikia stengtis, kad galūnė kiek galima trumpiau būtų suveržta. Įsimintina svarbi taisyklė: varžtį ant galūnės galima laikyti ne ilgiau kaip 2 valandas, o asmenims, paveiktiems jonizuojančio spinduliavimo, – ne ilgiau kaip 1-1,5 val. (varžtis ant žąsto laikomas

daug trumpiau). Laiką, kada galūnė suveržta, reikia tiksliai nurodyti dokumente, kartu sunčiamame su ligoniu. Ligonis su užveržtu varžčiu tuoj pat pristatomas į PMB (pirmoji medicininė pagalba), kur galutinai sustabdomas kraujavimas ir varžtis, pamažu, pamažu jį atleidžiant, nuimamas.

Galutinis kraujavimo stabdymas. Galutinai kraujavimą sustabdo gydytojas PMB, teikdamas ligoniui chirurginę pagalbą (pirminis žaizdos sutvarkymas ir kt.). kraujavimas stabdomas įvairiais mechaniniais, fiziniais, cheminiais ir biologiniais būdais.

Mechaniniams kraujavimo stabdymo būdams priskiriama kraujagyslės perrišimas pačioje žaizdoje arba, rečiau, toliau nuo jos, pažeista kraujagyslė užsiuvama ar jos ggalai susiuvami arba sužeistos kraujagyslės dalis pakeičiama specialiu sintetiniu protezu. Fiziniai būdai: naudojamas šaltis (pūslė su ledu) arba kraujagyslė, iš kurios teka kraujas, prideginama specialiu instrumentu – termokauteriu ar elektrokoaguliatoriumi. Cheminiai būdai: naudojami 3% vandenilio peroksido arba adrenalino (1:100) tirpalu suvilgyti tamponai; vidiniam kraujavimui stabdyti skiriami įvairiausi vaistai (adrenalinas, argotinas, 10% kalcio chlorido tirpalas ir kt.). biologiniai būdai: perpilamos nedidelės dozės (50-200 ml) kraujo, po oda, į raumenis arba veną leidžiama serumo. Kraujavimui (ypač kapiliariniam ir parenchiminiam) stabdyti tikslinga į žžaizdą suleisti kraujavimą stabdančių preparatų, pavyzdžiui, trombino, įdėti hemostazinę kempinę ar marlę, biologinį antiseptinį tamponą, sausos plazmos ir kt.

Kai kurių sužalojimų ar ligų atvejais staiga ir daug netekus kraujo, kyla didelis pavojus sužeistojo ar ligonio gyvybei. Jis gali mirti sutrikus ggalvos smegenų ir gyvybiškai svarbių centrų veiklai. Staiga netekus apytiksliai 0,25 viso kraujo, atsiranda pavojus sužeistojo gyvybei, o netekęs pusė kraujo – žmogus miršta. Vaikams pavojinga ir mažiau netekti kraujo. Nedaug, bet dažnai kraujuojant, vystosi lėtinė mažakraujystė (anemija), kurią paprastai reikia specialiai ir ilgai gydyti.

Ūminio kraujavimo požymiai: silpnumas, nuovargis, ūžia ausyse, troškina, vis labiau bąla oda ir matoma gleivinė, pila šaltas prakaitas, susilpnėja regėjimas, padažnėja kvėpavimas, dažnas ir mažas pulsas (susilpnėja taip, kad net visiškai neužčiuopiamas), išnyksta sąmonė, labai sumažėja arterinis kraujospūdis ir hemoglobino kiekis kraujuje. Jei nesuteikiama pagalba, atsiranda terminalinės būklės požymių.

Kad ligonis ar nukentėjusysis staiga nenukraujuotų, reikia laikinai arba galutinai sustabdyti kraujavimą: ligonį paguldyti į lovą su nuleistu galvūgaliu, suleisti jam natrio chlorido izotoninio arba 5% gliukozės tirpalo, dduoti kvėpuoti deguonies. Ypač svarbu perpilti kraujo ir jo pakaitalų. Kraujavimas – kraujo netekimas pažeidus kraujagysles.

Kraujavimo stabdymas

Bet kokį kraujavimą reikia kuo skubiau sustabdyti.

Kraujavimo stabdymo būdai

1. Užspaudimas pirštais, ranka

Šis būdas taikomas kraujavimo stabdymo pradžioje. Taikant jį, kraujavimas sustabdomas greičiausiai. Tai laikinas būdas.Staiga prasidėjus kraujavimui (sužeidimas, trauma), kraujuojanti vieta užspaudžiama pirštais, ranka.* Jei žaizda plati ar kraujuojantis plotas didelis, spaudžiama ta vieta (kraujagyslė) iš kurios kraujuoja stipriausiai.

*Pastaba. Stabdyti kraujavimą plika ranka netinka, nes žaizdą galima užkrėsti, tačiau jeigu kraujavimas labai stiprus ir ggyvybei gresia pavojus, šis būdas galimas.

2. Galūnės pakėlimas

Šis būdas tinka, jei kraujavimas yra nestiprus ir taikomas su kitais būdais įvairaus stiprumo kraujavimui stabdyti.Ranka (stovint, sėdint, gulint) arba koja (gulint) pakeliama aukščiau širdies lygio. Dėl sumažėjusio slėgio pažeidimo vietoje kraujavimas mažėja ar visiškai sustoja. Jei kraujuoja iš stambiųjų galūnių venų, kad į kraujotaką nepatektų oro ir jis neužkimštų gyvybiškai svarbių kraujagyslių, pakelti galūnę galima tik užspaudus žaizdą.

3. Maksimalus galūnės sulenkimas (rankos sulenkimas per alkūnės sąnarį ir kojos sulenkimas per kelio sąnarį)

Šis būdas taikomas kraujavimo stabdymo pradžioje.Visiškai sulenkus ranką per alkūnės sąnarį, kraujavimas sustoja arba sumažėja, jeigu sužeistas dilbis arba plaštaka, visiškai sulenkus koją per kelio sąnarį – pėda ar blauzda.

4. Tvarstis

Naudojamas nestipriam (kapiliariniam, silpnam veniniam) kraujavimui stabdyti . Ant žaizdos dedamas sterilus tvarstis ir aprišamas marle, skarele, audinio atraiža.

• Tvarstant ir rišant mazgą stipriai nespausti, kad audiniuose nesutriktų kraujotaka.

• Nerišti mazgo ant žaizdos.

• Baigus tvarstyti, jei tvarstis permirksta krauju, galima ranka jį prispausti prie žaizdos ir palaikyti 5-10 minučių.

5. Spaudžiamasis tvarstis

Naudojamas stipresniam kraujavimui stabdyti (veniniam, arteriniam ar tuo atveju, jei paprastas tvarstis kraujavimo nesustabdo).

Ant sutvarstytos žaizdos dedamas kietas žaizdos dydžio daiktas (pvz., standžiai susuktas audinio ritinėlis) ir stipriai aprišamas.

• Mazgą riškite virš ritinėlio.

Spaudžiamasis tvarstis yra geriausias kraujavimo stabdymo būdas, bet ssutvarsčius netaisyklingai, gali sutrikti aplinkinių audinių kraujotaka , todėl būtina nustatyti, ar audiniai arba galūnė žemiau sutvarstymo vietos nebąla, nemėlynuoja, nešąla, netirpsta.

6. Timpa

Naudojamas stipriam arteriniam kraujavimui stabdyti, kai spaudžiamuoju tvarsčiu kraujavimo sustabdyti nepavyksta.

• Timpa dedama tik kraujuojant iš galūnių.

• Jei galūnė nutraukta, timpą būtina uždėti, net jeigu kraujuoja nežymiai ar visai nekraujuoja, nes po kurio laiko gali prasidėti stiprus arterinis kraujavimas.

Kraujavimui stabdyti naudojama standartinė timpa. Jos funkciją gali atlikti diržas arba ne siauresnis kaip 4-5 cm į juostą susuktas audinys.Timpa veržiama 4-5 cm aukščiau žaizdos. Jos negalima dėti ant sąnario, reikia veržti aukščiau jo. Po timpa būtina padėti paklotą – minkštą audinį (pvz., atlenktą marškinių rankovę). Timpa vyniojama kelis kartus taip, kad kiekviena vija dengtų ankstesnės vijos kraštą. Baigus vynioti timpos galai gerai surišami, pritvirtinami.Jei naudojamas diržas ar susuktas audinys, baigus vynioti surišama vieną kartą. Tarp likusių diržo, audinio galų dedamas pailgas tvirtas daiktas (pvz., medinis pagaliukas, atsuktuvas, lenktinis peilis ir pan.), ant kurio surišamas dvigubas mazgas. Pagaliukas sukamas tol, kol kraujavimas sustoja, po to (jo neatleidus) pritvirtinamas.

Sustabdžius kraujavimą timpa, pažymimas laikas. Jis užrašomas nenusitrinančiu, nenusiplaunančiu rašikliu (jei jo nėra, rašoma sužeistojo krauju) ant sužeistojo kaktos ar kitoje aiškiai matomoje vietoje.

• Timpą galima naudoti tik tokiu atveju, jei visi taikyti būdai kkraujavimo nesustabdo.

• Negalima naudoti vielos, batų raištelių ir pan.

• Suveržtos galūnės negalima uždengti (timpa turi būti gerai matoma).

7. Stambiųjų kraujagyslių prispaudimas tipiniuose taškuose

Šis būdas taikomas kraujavimo stabdymo pradžioje. Trūkumas – reikalingi įgūdžiai.

Mano manymu, šiuos kraujo stabdymo būdus turėtu žinoti kiekvienas žmogus. Kadangi, tai yra labai gyvenimiški dalykai. Juk kiekvienam žmogui gali atsitikti nelaimė, per kurią gali mirtinai nukraujuoti, kad ir labai artimas žmogus. Man atrodo, kad geriau būtų paaukoti porą dienų, kad gerai išmoktum šiuos būdus, negu per porą minučių paaukoti artimą žmogų. Tad darykime išvadas!!!!!!!!!!!!

LITERATŪRA:

1. Mokymo priemonė medicinos seserims ruošti 1983m.

2. Internetas: www.google.lt ir www.centras.lt

3. PIRMOSIOS MEDICINOS PAGALBOS ATLASAS. J.Junas 1980m.

4. Medicinos enciklopedija