Plaučių vėžys

Faktai:

Pagrindinė plaučių vėžio priežastis – rūkymas. Net 85-95 proc. ligonių,

sergančių smulkialąsteliniu plaučių vėžiu, yra rūkantys.

Plaučių vėžio paplitimas, etiologija

Plaučių vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų. Kasmet

nuo plaučių vėžio pasaulyje miršta beveik 1mln. žmonių. 2000 m. vien JAV

buvo nustatyta apie 170 tūkstančių naujų plaučių vėžio atvejų, apie 160

tūkstančių žmonių mirė nuo šios ligos. Lietuvoje tais pačiais metais

plaučių vėžys diagnozuotas 1626 žmonėms (1356 vyrams ir 270 moterų), 1372

mirė (1184 vyrai ir 188 moterys).

Dažniausiai šia liga serga vvyrai. Šiuolaikinei medicinai kol kas nepavyksta

sumažinti ligos paplitimo ir mirštamumo nuo jos, todėl plaučių vėžys

išlieka aktuali medicinos problema tiek Lietuvoje , tiek pasaulyje.

Pagal audinių struktūrą (histologiją) skiriamos dvi plaučių vėžio formos:

1. Smulkialąstelis.

2. Nesmulkialąstelis.

Smulkialąsteliu plaučių vėžiu (SPV) serga apie 20 –25% visų sergančiųjų

plaučių vėžiu. Lietuvoje kasmet registruojama per 300 naujų šios plaučių

vėžio formos atvejų. Dėl greitos eigos ji pasižymi trumpu išgyvenamumu ir

aukštu mirtingumu. Kasmet nuo smulkialąstelio plaučių vėžio Lietuvoje

miršta apie 250 ligonių.

Pagrindinė plaučių vėžio priežastis – rūkymas. Net 85-95 proc. ligonių,

sergančių SSPV , yra rūkantys. Cigarečių rūkymas padidina riziką susirgti

SPV apie 30 proc. Kita priežastis – ilgiau kaip metus trunkantis darbas

didėlės radono koncentracijos aplinkoje. Tai didina tikimybę susirgti SPV

apie 6 proc. Dar viena priežastis, galinti sukelti SPV, – jonizuojanti

radiacija. 2-7 proc. rriziką susirgti SPV padidina paveldimumas ir lėtinė

obstrukcinė plaučių liga.

Plaučių vėžio klinika

Dažniausiai smulkialąstelio plaučių vėžio eiga yra besimptomė, ir tik ligai

pažengus atsiranda ligos požymių: kosulys, dusulys, atkosėjimas krauju,

skausmas krūtinės ląstoje, obstrukcinė pneumonija, svorio kritimas,

silpnumas, greitas nuovargis, sanąrių skausmai, balso užkimimas.

Kadangi ligai būdinga slapta eiga, labai svarbu, kilus net ir mažiausiam

įtarimui, kreiptis į gydytoją, kad susirgimas būtų laiku diagnozuotas ir

paskirtas adekvatus gydymas.

Plaučių vėžio gydymas

Smulkialąstelis plaučių vėžys yra dviejų pagrindinių rūšių: riboto

išplitimo, kai liga apėmusi vieną krūtinės ląstos pusę, ir išplitęs, kai

liga išplitusi į kitą krūtinės ląstos pusę arba nustatomos tolimosios

metastazės. Apie 60 -70 proc. visų smulkialąstelio vėžio atvejų yra

išplitęs SPV.

Gydymo taktiką lemia prognostiniai faktoriai, leidžiantys pasirinkti kuo

efektyvesnį gydymą. Įvertinama tiksli auglio histologija, išplitimas,

paciento būklė, amžius, gretutiniai susirgimai.SPV gydymas yra

kompleksinis. Tačiau pagrindinis šios vėžio formos gydymo metodas yra

chemoterapija arba chemoradioterapija. Chirurgiškai galima gydyti tik I-II

stadijos navikus, kombinuojant kartu su chemoterapija.

Tačiau daugumai ligonių liga progresuoja per pirmus metus ir būtina skirti

II eilės chemoterapiją. Jai priklauso naujos kartos chemopreparatai.

Kas sukelia plaučių vėžį?

Vienas svarbiausių plaučių vėžį sukeliančių veiksnių yra tabako rūkymas.

Rūkant į plaučius patenka daugybė kenksmingų medžiagų, vadinamų

karcinogenais, kurios pažeidžia sveikas plaučių ląsteles. Ar susirgsite

plaučių vėžiu, priklauso nuo amžiaus, nuo to, kada pradėjote rūkyti, nuo

surūkomų cigarečių skaičiaus, rūkymo trukmės, taip pat ir nuo paveldėtų

organizmo ssavybių. Literatūroje nurodoma, kad plaučiu vėžiu suserga apie 10-

15 procentų visų rūkančiųjų. Likę 85 – 90 procentų plaučiu vėžiu nesuserga.

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad rūkymas gali sukelti kitų lėtinių ligų:

lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, širdies ir kraujagyslių ligas, kitų organų

piktybinius navikus. Ištyrus plaučiu vėžiu sergančius asmenis nustatyta,

kad daugiau nei 80 procentų atvejų plaučių vėžį sukėlė tabako rūkymas.

Rizika susirgti plaučių vėžiu didina taip pat ir pasyvus rūkymas, asbestas,

radonas ir kiti kenksmingi veiksniai.

Kokie pirmieji plaučių vėžio požymiai?

Būdingiausias plaučių vėžio požymis yra kosulys. Tačiau dauguma rūkančių

pacientų, kaip ir sergančių lėtiniu bronchitu ir kitomis plaučių ligomis,

skundžiasi kosuliu. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į bet kokį kosulio

pasikeitimą – tai gali būti pirmasis plaučių vėžio požymis. Plaučių vėžys

gali išplisti į kvėpavimo takų kraujagysles ir sukelti kraujo atkosėjimą.

Ligai išplitus atsiranda bendrų vėžinės ligos intoksikacijos požymių:

svorio kritimas, silpnumas, apetito nebuvimas ir panašiai. Kadangi ankstyvų

ligai būdingų specifinių požymių nėra mažiausias įtarimas, reikia kreiptis

į šios srities specialistą – gydytoją pulmonologą, onkologą ar bendrosios

praktikos gydytoją., jei kyla bent

Kaip gydomas plaučių vėžys?

Gydymas priklauso nuo plaučių vėžio audinių sandaros (smulkialqstelis ar

nesmulkialąstelis vėžys), ligos išplitimo, paciento būklės.

Smulkialąstelio plaučių vėžio gydymas kompleksinis. Tačiau pagrindinis šios

vėžio formos gydymo metodas yra chemoterapija arba chemoradioterapija.

Chirurgiškai galima gydyti tik I-II stadijos navikus, derinant tokį gydymą

su chemoterapija. Chemoterapija – tai gydymas antinavikiniais vaistais,

naikinančiais vėžines ląsteles. Gydant plaučių vėžį dažniausiai taikomas

kelių navikinių vaistų derinys. Chemoterapiniai vaistai leidžiami į veną ir

skiriami kursais. Chemoterapijos kursas – tai kelios dienos, kurių metu

leidžiami antinavikiniai vaistai. Tarp kursų daromos pertraukos, kad galėtų

atsistatyti normalios organizmo ląstelės. Pastaraisiais metais atsirado

naujų antinavikinių vaistų, pvz., hikamtinas, taksolis. Todėl pasiekiami

daug geresni gydymo rezultatai.

Nemažai vilčių teikia ir chemospindulinio gydymo (kai derinamas gydymas

antinavikiniais vaistais ir spinduliais) taikymas klinikinėje praktikoje.