Klonavimas

Jonavos Senamiesčio gimnazija

KLONAVIMAS

Darbą atliko: Rasa Radzevičiūtė 3rc

Darbą priėmė: Danutė Kasmočienė

2004 metai

Pastaruoju metu klonavimas yra viena išaktualiausių temų. Laikraščiuose ir žurnaluose galima surasti ne vieną straipsnį apie klonavimą, apie pirmąjį klonuotą kūdikį.

Teoriškai, bet koks kopijavimas gali būti vadinamas klonavimu. Šis terminas dažniausiai vartojamas biologijoje. Čia jis apibrežiamas kaip vienodų organizmų gavimas. Vienodų – nebūtinai išoriskai identiškų. Mano žiniomis jau daugiau, kaip 100 metų, visų gyvų sutverimų savybes nulemia genai. T.y. teoriškai: vienodi genai – vienodi ir organizmai. Tačiau dėl skirtingų augimo ssalygų, net ir vienodus genus turintys padarai šiek tiek skiriasi – kaip dvyniai. Šis sąlyginumas neužmirstamas ir kalbant apie klonavimą. Todėl klonas – tai organizmas, turintis tokius pačius, kaip ir klonuotasis, genus.

Patį terminą “klonavimas” pirmą kartą prieš 40 metų pavartojo britų genetikas Johnas Burdonas Sandersonas Haldane’as, kalbėdamas apie žmogaus biologines galimybes per 10tūkst. metų.

Klonavimas kaip ir kiti bandymai pirmiausiai atliekamas su gyvūnais. Skaičiau, kad 1996m. grupė Škotijoje klonavo 6 metų avį. Klonavimui buvo panaudota pieno liaukos ląstelė, nors jos rūšis nnėra tiksliai žinoma – autorių teigimu, kultūroje buvo >90% pieno liaukos ląstelių, bet ne 100%. Ta ląstelė buvo sulieta su kitos avies kiaušialąste, prieš tai pašalinus iš pastarosios branduolį. Gauta surogatinė zigota perkelta i gimdą tikintis, kad iš jos išaugs ėėriukas. Taip ir įvyko. Vis dėlto sėkmės procentas nedidelis – po suliejimo gautos 277 zigotos. Iš jų gimė tik 1 ėriukas. Šiuo metu tai yra sveika avis. Reikia neužmiršti vieno principinio trūkumo. Jis būdingas visiems klonavimo eksperimentams, naudojantiems branduolių perkelimo metodą. Ne visi ląstelės genai yra ląstelės branduolyje. Nedidelė dalis (<1%) yra ląstelės dalyse, vadinamose mitochondrijomis (pas augalus – dar ir plastidėse), ir perkeliant branduolį šie genai pasilieka už borto. Taigi klonas nėra idealus – jis turi visus savo pirmtako genus iš branduolio, bet mitochondrijų genai yra pakeisti į to individo, iš kurio yra paimta kiaušialąstė.

Bandymai klonuoti beždžiones, žmogui artimiausius žinduolius, iki šiol yra nepavykę. Iš 300 klonuotų beždžionių embrionų teko sunaikinti visus. Todėl mokslininkai nutraukė bandymus su šiais žinduoliais.

Įrodymų, kkad klonuotas žmogus dar nėra, tačiau pirmoji pasiskelbusi apie dviejų klonuotų kūdikių gimimą chemikė Brigitte Boisselier sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje. Ji teigė, jog 2002 m. gruodžio 26 d. ir 2003 m. sausio 3 d. gimė du klonuoti kūdikiai – tikslios jų motinos kopijos, atsiradusios tik iš motinos ląstelių, be jokio vyro prisilietimo.

Apie klonuotą kūdikį kalba ne tik Brigitte Boisselier, bet ir italas Severino Antinori, bei amerikietis Panayioti Zavosas.

Tarp varžovų dėl abejotino “žmonijos klonų tėvo Nr.1” titulo vyksta įnertinga kova. SSeverino Antinori perėjo į puolimą dar Boisselier pranešimo išvakarėse.“Gryna nesamonė – teigė italas. -Madam Boisselier nežino, ką šneka. Ji niekad nedirbusi moksliškai. Ji neturi savo komandos, neturi savo laboratorijos ir niekada nebuvo išspausdinusi jokio mokslinio darbo. Jos klonuoti kūdikiai – tikra fantazija”. Realų įrodymą laiko tik savo paties klonuotą kūdikį. Tačiau tiek Brigitte Boisselier, tiek Severino Antinori leisti mokslininkams patikrinti atsisako, “dėl tevų saugumo”.

Trečiasis varžybose dėl “naujos” gyvybės amerikiečių profesorius Panayioti Zavosas, kuris iš pat pradžių bendradarbiavo su Antiniri, dabar laiko sukčiais abu konkurentus. Į savo darbą jis žiūri pigmatiškai: “kas įmanoma su pelėmis ir žiūrkemis, tas įmanoma ir su žmonėmis. Tai-tik laiko kalusimas”. Tačiau kolegų pranešimais jis nalinkęs tikėti: “Aš turiu gerų šansų būti pirmas, nors tai dar šiek tiek užtruks”.

Daugelis žmonių, taip pat ir bažnyčia nepritaria klonavimui: pasak Popiežiškosios gyvybės akademijos viceprezidento vyskupo Elio Sgreccia, klonuotas žmogus būtų sukurtas pagal žmogaus, o ne pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Sausio 8 dieną Vatikano radijui vyskupas pareiškė, jog žmogaus klonavimas „jau buvo paskelbtas labai neleistinu veiksmu“ 1987 metais Tikėjimo mokslo kongregacijos išleistame dokumente apie žmogaus perdavimo orumą.

Vyskupas Sgreccia tvirtino, jog žmogaus klonavimas prieštarauja prigimčiai bei dieviškajam įstatymui, nes kiekvienas asmuo turįs teisę būti pradėtas ir gimti santuokoje ir iš ssantuokos. Klonavimas yra „anapus lytiškumo įgyvendinimo ir dėl to agamiškas, tai yra nereikalaujantis vyro ir moters pastangų“. Klonuojant „naudojami tiktai vieno individo genai šio individo kopijai padaryti“. Žmogaus klonavimas, pasak vyskupo, reiškia žmogaus valdžią žmogui ir apima savotišką troškimą savavališkai ir visiškai pakeisti Dievo planus, kuriant žmogų pagal žmogaus paveikslą ir panašumą“.

Bažnyčia nemato jokio skirtumo tarp “terapinio” ir “reprodukcinio” klonavimo, tačiau mokslininkai į visą tai žiūri kiek kitaip. “Reprodukcinis” kūdikių klonavimas sukelia visuotinį pasipriešinimą. Nė vienas apklaustų žinomų mokslininkų netiki, kad pavyko klonuoti žmogų. “Negaliu suprasti kaip visas pasaulis leidžiasi vedžiojamas už nosies, – sako garsus ginekologas Peteris Hussleinas. – Medicinoje įprasta pateikti mokslinių tyrimų rezultatų įrodymus. Boisselier kolkas mums nepateikė nieko”.

Tačiau visai kitaip ekspertai žiūri į “terapinio” klonavimo metodą. Šiuo atveju klonuota ląstelė lieka laboratorijoje tol, kol maždaug po savaitės ji pasidalija į 100 ląstelių. Iš jų galima gauti “embrioninių ląstelių”, iš kurių vėliau išsivysto įvairūs audiniai.Viso pasaulio medikai deda daug vilčių į šį metodą ir tikisi pagaliau išmokti įveikti vėžį, Parkinsono, Alsheimerio ligas. Taip būtų galima užauginti, net transplanuoti reikalingus organus, pavyzdžiui, kepenis ar širdį, kurie būtų kilę iš paties paciento ir organizmas jų neatmestų.

Ginekologijos ir dirbtinio apvaisinimo klinikos vadovė gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskenė negalėjo pasakyti esanti kkategoriškai už ar prieš klonavimą. “ Jei sakytume, kad klonavimas visiškai nepriimtinas, būtume lyg progreso stabdžiai. Gal pasaulis ir nueis ta kryptimi, tačiau kol kas, mano manymu, dar per mažas įdirbis šioje srityje. Juk pirmiausiai eksperimentuojame su gyvuliais ir tų eksperimentų yra per mažai”.

Mokslininkų rūmuose vykusioje diskusija “Klonavimas. Etinės problemos”. Vilniaus universiteto prof. Romualdas Lekevičius teigė, jog kalbėti apie klonavimą mūsų šalyje tikrai per anksti. Tą pačią mintį pakartojo ir Lietuvos genetikos centro vadovas prof. Vaidutis Kučinskas, pabrėžęs, kad mūsų šalyje apie tai kalbėti, tai tas pats, kaip užsirašyti į eilę skristi Mėnulin. Prof. V. Kučinskas prisiminė, kaip prieš 20 metų buvo kilusios didžiulės diskusijos dėl robotų. Nuogąstauta, kad jie pakeis žmones, sumenkins specialistų darbą, tačiau pasirodė, kad baimintasi be reikalo – robotai rado savo nišą ir puikiai tarnauja žmonėms. “Taip bus ir su klonavimu, – įsitikinęs kalbėjo Genetikos centro vadovas, – jis ras savo pritaikymą”. Jau dabar matyti, kad klonuojant kai kuriuos genus, galima išgydyti Dauno bei kai kuriomis kitomis psichinėmis ligomis sergančius ligonius. Gal klonavimas padės spręsti ir sveikatos problemas? Pavyzdžiui, ligoniui po infarkto vis šlubuoja širdis, arba neveikia inkstai – nepadeda nė operacijos. Tada klonuojant galima būtų mūsų organizme užauginti naują širdį ar inkstą, kurie tarnautų žmogui

dar ilgą laiką. Tačiau, kaip teigė teologijos magistras Gintautas Vaitoška, kur garantija, kad turtuoliai nepanorės turėti savo antrininką vien tam, kad galėtų jį nužudyti, prireikus šeimininkui atsarginių dalių. Arba kokia gali būti savijauta žmogaus, žinančio, jog jis klonuotas, arba kaip jaustis sutikus savo antrininką? Daugelis dalyvavusių diskusijoje sakė, jog tokie moralės aspektai mūsų neturėtų jaudinti, nes ir dabar tėvai gimdo savo vaikus visai neatsiklausę, ar jie nori ateiti į šį pasaulį, į šią konkrečią šeimą. Ir, kiek žinoma, mažai kas jjiems už tai priekaištavo. O kalbant apie antrininką, tai, kaip teigė Genetikos centro vadovas, mes jo tiesiog neatpažintume. Mat klonuotai avytei Doli užaugti prireikė metų, o žmogus juk per metus neužauga. Mažiausiai 20 metų praeis, kol klonuotasis antrininkas užaugs. Vienoje vietoje, vienu laiku negali būti dviejų vienodų žmonių – tikino prof. V. Kučinskas, nes antrininkas gali augti visai kitoje aplinkoje, kitomis gyvenimo sąlygomis, kitaip maitintis.

Kai bus pradėti klonuoti žmonės, mums, ko gero, teks iš naujo apmąstyti tėvystės/motinystės sąvoka. Tas ppats teisinga ir vaiko sampratai – vaikas, kuris iš principo biologiškai turi tik vieną iš tevų. Dabar tai skamba neįtiketinai. Be abejo, keisis santykiai tarp lyčiu – jos juk nebebus taip absoliučiai būtinos rušies išlikimui, kaip tai yra dabar. Turbūt ššitokia nežinia daliai mūsų ir atrodo bauginanti. Bet pirmųjų automobilių žmonės irgi bijojo. Avarijos nusineša gyvybes kas dieną. Bet dėl to juk niekas neužsimano uždrausti automobilių..

Naudota literatūra:

· Žurnalas “Veidas”

· Žurnalas “Ekstra”

· “Lietuvos žinios”

· Internetas