AIDS

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto

ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių.

Paskutinė ir sunkiausia ŽIV infekcijos stadija vadinama AIDS – įgytu

imunodeficito sindromu. Yra žinomos dvi žmogaus imunodeficito viruso

atmainos – ŽIV-1 ir ŽIV-2. Pastarasis dažniau sutinkamas vakarų Afrikoje,

jo sukelto AIDS eiga būna ilgesnė.

Užkrėsti kitus galima jau 1-3 parą nuo užsikrėtimo (ir visą gyvenimą).

Ligos priežastys:

ŽIV užsikrečiama:

· lytinių santykių metu;

· per kraują (pvz., švirkščiant narkotikus į veną, medicininių invazinių

procedūrų metu, perpilant užkrėstą kraują, darant tatuiruotes ir kt.);

· užsikrėtusiai motinai perdavus vvirusą kūdikiui nėštumo, gimdymo ar

žindymo metu.

Didžiausia viruso koncentracija yra šiuose žmogaus organizmo skysčiuose:

kraujyje, spermoje, makšties išskyrose;

mažesnė:seilėse, ašarose, motinos piene.

ŽIV veikiant organizmą, susilpnėja imunitetas, organizmas nesugeba kovoti

su infekcinių ligų sukėlėjais (bakterijomis, grybeliais, virusais,

pirmuonimis) ir pastarieji sukelia įvairias infekcines ligas. Dėl

susilpnėjusio imuniteto organizme išveši piktybiniai augliai. Taip vystosi

AIDS.

Simptomai:

• Sąnarių skausmas

• Viduriavimas

• Bendras silpnumas

• Karščiavimas

• Kūno masės mažėjimas

• Limfmazgių padidėjimas

• Raumenų skausmas

• Odos bėrimas

• Ryklės skausmas

• Naktinis prakaitavimas

Ligos eiga:

Specifinių infekcijai požymių nėra. Simptomų pasireiškimas priklauso nuo

ligos stadijos.

Iki ūmaus ligos periodo, trunkančio 2-6 savaites, ppraeina 3-24 savaitės.

Iki tol ligos simptomų nebūna, laboratorinių tyrimų rezultatai būna

neigiami. Ūminiam ligos periodui būdingas bendras negalavimas, silpnumas,

karščiavimas, padidėję limfiniai mazgai, gerklės, raumenų, sąnarių

skausmas, odos bėrimai. Vėliau, atsižvelgiant į imuninės sistemos

atsparumą, vidutiniškai 5-7 metus, jokių požymių nebūna (kraujyje gali būti

nustatoma nnespecifinių pokyčių). Po to gali būti išplitusio limfmazgių

padidėjimo periodas, kai 2 ar daugiau organizmo sričių (neskaičiuojant

kirkšnių) ilgiau kaip 3 mėnesius būna padidėję limfmazgiai.

Silpnėjant imunitetui vystosi paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS,

pasireiškia su AIDS susijęs ligų kompleksas:

• be priežasties atsiranda ar pasikartoja karščiavimas (>38ºC), trunkantis

ilgiau kaip 1 mėnesį;

• be priežasties netenkama svorio – per 3 mėnesius prarandama daugiau kaip

7,5 kg (arba daugiau kaip 10 proc.) kūno masės;

• be priežasties viduriuojama – ilgiau kaip 1 mėnesį;

• naktinis prakaitavimas, trunkantis ilgiau kaip 1 mėnesį.

Taip pat pasireiškia nervų sistemos pažeidimo simptomai (raumenų silpnumas,

jutimų, atminties, koncentracijos, psichikos sutrikimas). Būdingos

vadinamosios oportunistinės infekcijos – virusų, grybelių, pirmuonių ir

kitų sukėlėjų infekcijos, kurios normalų imunitetą turintiems žmonėms

paprastai nepasireiškia. AIDS stadijoje gali vystytis kai kurie augliai,

atsirasti nespecifinių odos ir gleivinių lligų (pūlinukų, karpų, opų, spuogų

ir kt.)

AIDS ligos eigai įtakos turi:

• ligonio amžius (pvz., vaikams eiga būna greitesnė);

• įvairios infekcinės ligos ir kitos būsenos (pvz., nėštumas pagreitina

AIDS eigą);

• mityba;

• gydymas;

• režimas;

• užsikrėtimo būdas (pvz., perpylus ŽIV su krauju, eiga trumpesnė, o

užsikrėtus lytiniu keliu – ilgesnė).

Tyrimai:

Tiriamoji medžiaga – kraujas, kuriame ieškoma antikūnų prieš ŽIV

(netiesioginis diagnostinis metodas) ar nustatomas ŽIV (tiesioginis

diagnostinis metodas).

Pirmą kartą teigiamas tyrimas būna pirmąsias 6-8 savaites po užsikrėtimo.

Gavus teigiamą rezultatą, atliekamas patvirtinantis testas.

Vėliau visą gyvenimą laboratoriniai rezultatai dėl ŽIV bus tteigiami, nors

prieš mirtį gali būti ir neigiami.

Patikimam patvirtinimui, kad asmuo nėra užsikrėtęs ŽIV, kraujas turi būti

tiriamas praėjus 3 mėnesiams nuo įtariamo užsikrėtimo momento.

ŽIV teigiamą asmenį stebi medikas specialistas ir kas 3 ar 6 mėnesius

kviečia pasitikrinti.

Profilaktika:

Kadangi AIDS yra nepagydoma liga, lieka vienintelis būdas ja nesusirgti –

neužsikrėsti ŽIV.

Žinant 3 pagrindinius ŽIV plitimo būdus svarbu:

• saugus lytinis elgesys – vengti lytinės daugiapartnerystės, naudoti

prezervatyvą viso lytinio akto metu;

• kraujo donorų tikrinimas dėl ŽIV;

• naudoti apsaugos priemones kontaktuojant su krauju;

• patikimas instrumentų (pvz.: adatų, švirkštų) sterilizavimas;

• nevartoti narkotikų į veną, o vartojant – naudoti vienkartinius

švirkštus (galioja principas – nevartok, o jeigu vartoji, vartok saugiai);

• ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai nėštumo metu vartoti viruso dauginimąsi

slopinančių vaistų, gimdyti atliekant cezario pjūvio operaciją (dar prieš

prasidedant sąrėmiams), nežindyti.