APLINKOS SAUGA

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra

APLINKOS SAUGA

(REFERATAS)

Inžinerinio fakulteto

I kurso neakivaizdinio skyriaus

ž.ū.inžinerijos vadybos

specialybės studento

2004 m.

Atmosferos oro tarša

Atmosfera apsaugo visus Žemės organizmus nuo kenksmingų kosminių

spindulių, sugeria dalį Saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių, kurių

per didelė dozė sunaikina gyvybę, reguliuoja Žemės paviršiaus temperatūrą,

išsklaido šviesos srautą , garantuoja normalų apšvietimą. Atmosferos oras

yra ir mūsų maisto šaltinis. Mes įpratę skaičiuoti sunaudojamas gyvybei

palaikyti medžiagas svoriu. Žinoma, kad žmogui reikia maždaug 1-2

kg.augalinio arba gyvulinio maisto iir2-3 l.vandens, tačiau pamirštame, kad

žmogus per tą patį laiką per plaučius praleidžia vidutiniškai 20 m3 oro,

kuris sveria 25,8 kg. Vadinasi didžiausią maisto dalį sudaro ne gyvulinis

ar augalinis maistas, bet oras. Be oro negalėtų vystytis civilizacija,

dauguma mašinų ir įrengimų neveiktų beorėje erdvėje, informacijos

priemonės, lėktuvai taip pat naudojasi oro baseinu.

➢ Atmosferos sandara.

Visą Žemės rutulį gaubiantis dujų apvalkalas – atmosfera tolstant nuo

Žemės paviršiaus palaipsniui retėja ir neturi apibrėžtos viršutinės

ribos.Atmosferos oro dalelių randama 800-1000 km. Atstumu nuo žemės

paviršiaus, o nuo Saulės nukreiptoje ppusėje jų šleifas nutįsta net iki 3000

km.

Vertikaliame mūsų planetos dujų apvalkalo pjūvyje yra tokie skirtingi

savo sandara ir savybėmis sluoksniai:troposfera,stratosfera,mezosfera ir

termosfera.

Apatinis atmosferos sluoksnis-troposfera liečiasi su žemynais ir

vandenynais ir kartu su jais sudaro dalį terpės gyviems organizmams ir jų

ekosistemai egzistuoti.Troposfera sstorymė palyginti nedidelė-vos 8 km ties

ašigaliais ir 16 km ties pusiauju.Tačiau joje yra sukaupta apie 80% visos

atmosferos oro masės.Troposferoje intensyviai maišosi oras, kondensuojasi

vandens garai, vyksta vandens apykaita tarp žemynų ir vandenynų.Garų

prisotintas oras kyla į viršų ir skatina

maišymas(konvekciją),kondensuojantis garams susidaro rūkas ir krituliai ,

kurie išskiria dalį sunaudotos vandens garinimui šilumos.Vandens garai

sulaiko sklindančią nuo žemės paviršiaus šilumą:kur maža vandens garų,

žemės paviršiaus greičiau atvėsta (dykumose, kalnuose, ledynuose). Taip

vandens garai padeda vienodžiau pasiskirstyti šilumai troposferoje ir

veikia Žemės klimatą.Be vandens garų, troposferoje yra ir kitų priemaišų,

atsiradusių dėl natūralių gamtos procesų (vėjo pakeltos dulkės, vulkanų

išmesti pelenai, žiedadulkės) ir žmogaus veiklos (anglies dioksidas, dūmai,

dulkės ir kitos aerozolinės medžiagos).

Virš troposferos, iki 50-55 km nuo žemės paviršiaus, slūgso

atmosferos sluoksnis, vadinamas stratosfera. Oro sudėtis šiame sluoksnyje

nesiskiria nuo troposferos, tik ččia oras žymiai retesnis, dalis deguonies

virtęs ozonu O3. Ozono sluoksnis reikšmingas tuo, kad sulaiko gyvybei

žalingus trumpų bangų (ultravioletinius) spindulius.Apatiniuose

stratosferos sluoksniuose dar yra šiek tiek vandens garų , kurie matomi

susikondensavę į perlamutrinius (plunksninius ) debesis, aukštesniuose

stratosferos sluoksniuose vandens garų jau nėra.

Trečiasis Žemę gaubiantis atmosferos sluoksnis yra mezosfera (tarpinė

sfera).Jos ribos baigiasi 80 km.aukštyje nuo Žemės paviršiaus.Mezosferoje

nėra kam sulaikyti šiluminių spindulių ir oro temperatūra nukrinta iki –170

C.

Virš mezosferos prasideda paskutinis atmosferos sluoksnis-

termosfera, kurios apatiniai sluoksniai vadinami jonosfera.aukščiau kaip

120 km nuo žemės ppaviršiaus dujos, Saulės trumų bangų veikiamos,

jonizuojasi (iš molekulių virsta atominėmis) ,ir tampa laidžios elektrai ,

be to pasikeičia oro sudėtis – dujos pasiskirsto pagal svorį (sunkesnės-

apatiniuose sluoksniuose, lengvesnės – viršutiniuose), mažėja azoto,

daugėja deguonies. Dujų atomai jonosferoje juda dideliais greičiais ir

dalelės dėl to kaista (200 km aukštyje iki 1200 C naktį ir 2300 C dieną),

bet dėl labai reto oro tokia aukšta temperatūra nejaučiama ir nepaveikia

atmosferoje pasitaikančių pašalinių kūnų. Saulės vėjo ir Žemės magnetinio

lauko veikiamos jonizuotos dalelės pradeda švytėti įspūdingomis šiaurės

pašvaistėmis, kurios matomos maždaug 1000-2000 km spinduliu nuo magnetinio

poliaus.Jonizuotos atmosferos dalelės apsaugo Žemę nuo žalingų gyvybei

kosminių spindulių, atspindi radijo bangas ir tuo yra svarbios ne tik

gyviems organizmams , bet ir padeda keistis informacija tarp kontinentų.

Termosferos riba yra apie 800 km nuo Žemės , toliau prasideda

egzosfera,per kurią iš Saulės nuolatos srūva energija.

Žemės dujinio apvalkalo kilmė glaudžiai susijusi su tais fizikiniais

ir cheminiais procesais, kurie vyko nuo mūsų planetos egzistavimo pradžios

iki to meto, kol jos paviršiuje paplitusių augalų fotosintezės pagrindu

nusistovėjo dabartinė oro sudėtis.Atmosferos susidarymo teorijų yra

įvairių, tačiau jos visos pripažįsta, kad tai daugiausia lėmė Saulės

energija, Žemės vulkaninė veikla ir gyvieji organizmai.

Per milijardus metų susiformavusi atmosfera yra reliatyviai stabili

sistema.Stabilumas pasireiškia tiek jos sudedamųjų dalių tarpusavio

ryšiais, tiek ir sąveika su žemynais ir vandenynais. Kiekvienas Žemės

dujinio aapvalkalo sluoksnis yra lygiai svarbus gyvybei egzistuoti.Bet kokia

žmogaus intervencija, ardanti nusistovėjusią atmosferos sandarą,gali turėti

pražūtingų pasekmių visam gyvajam pasauliui.

➢ Atmosferos oras.

Atmosferos oras susideda iš įvairių dujų: azoto 78,09%,deguonies

20,95%,argono 0,93%,anglies dioksido 0,03% ir nežymios procento dalies

inertinių dujų –neono,helio,kriptono,ksenono,vandenilio.

[pic]

Į oro sudėtį taip pat įeina ozonas;nors jo kiekis nežymus , tačiau

didelė apsauginė reikšmė –tai skydas, sulaikantis kenksmingus gyvybei

ultravioletinius spindulius. Tokia oro sudėtis yra 120 km nuo Žemės

paviršiaus , t.y. atmosferos sluoksnyje, kuriame dar vyksta turbulencinis

oro maišymasis.

Deguonis yra svarbiausias elementas gyvybei palaikyti ir organinių

medžiagų oksidavimo procesams.Deguonis dalyvauja visų organizmų maisto

apykaitos, degimo ir šilumos reguliavimo procesuose. Deguonies sunaudojama

daug, tačiau kol kas jo nuostolius kompensuoja augalai ir deguonies

mažėjimas atmosferoje dar nejaučiamas. Kai kurių mokslininkų nuomone,

padėtis gali pasikeisti.Kasmet deguonies suvartojimas padidėja 10% ir

artimiausioje ateityje augaluose vyksta fotosintezės procesai negalės

atkurti prarasto jo kiekio. Dėl gamybos ir transporto priemonių augimo iki

2020 metų deguonies atmosferoje gali sumažėti 0,77% , po 100-150 metų jo

jau gali būti maža gyvybei palaikyti.

Azotas, nors jo ore yra daugiausia, neturi lemiamos reikšmės gyvybei ,

jis tik praskiedžia deguonį iki tokios koncentracijos, kuri reikalinga

žmogaus kvėpavimui ir gyvūnų biologiniams procesams.

Atlikti tyrimai rodo, kad apsauginis atmosferos ozono sluoksnis turi

tendenciją nykti. To priežastimi laikoma intensyvus reaktyvinių lėktuvų

skraidymas aukštybiniuose atmosferos sluoksniuose viršgarsiniu greičiu,

kosminių laivų laidymas už sstratosferos ribų priemaišos atmosferoje.

Sumažėjus ozono sluoksniui, Žemės paviršių pasiekiančio ultravioletinio

spinduliavimo intensyvumas vidutinėse platumose padidėtų 2%, o tai jau

galėtų turėti rimtų globalinių pasekmių. Nors šie spėjimai nėra pakankamai

pagrįsti ir ozono sluoksnio nykimo priežastys dar galutinai nenustatytos,

tačiau tokie reiškiniai kelia susirūpinimą.

Atmosferos oro sudėtis , nors jis ir intensyviai naudojamas, iš esmės

nėra pasikeitusi, išskyrus tiktai vieną jo dalį – anglies dioksidą, kuris

yra kenksmingas kvėpavimo centrų veiklai tada, kai jo kiekis ore viršija

normą.Be anglies dioksido negalėtų augti augalai, jis veikia atmosferos

šiluminį balansą ir kartu Žemės klimatą. Paskutiniais dešimtmečiais

pastebėta, kad anglies dioksido koncentracija per metus padidėja maždaug

0,2% . Specialistai prognozuoja,kad trečiojo tūkstantmečio pradžioje jo

koncentracija Žemės rutulyje gali padidėti net 15-20%. Toks didžiulis

pakitimas jau gali turėti neigiamų pasekmių Žemės klimatui.

➢ Atmosferos teršimas.

Atmosferos užterštumu vadinama bet kokių medžiagų , išskyrus

vandenį,priemaišos ir joje vykstantys fizikiniai bei cheminiai reiškiniai,

darantys žalą gyvybei. Skiriama antropogeninė ir natūrali tarša. Natūrali

tarša susidaro dėl vulkanų išsiveržimo, miškų gaisrų, “ juodųjų audrų” ir

kitų gamtos reiškinių. Antropogeninė tarša yra žmogaus veiklos žemėje

padarinys. Formuojantis biosferai labiausiai atmosferą teršė ugnikalniai,

aprimus vulkaniniams procesams ir pradėjus šeimininkauti žmogui,

palaipsniui didėja antropogeninė tarša, ypač grėsminga padėtis pradėjo

klostytis nuo XIXa. Vidurio. Apskaičiuota, kad dabartiniu metu kasmet į

orą patenka apie 2 milijardai tonų dujų ,suodžių,dulkių. Išdalinus šiuos

teršalus pasaulio gyventojams, kiekvienam iš

jų tektų po 400kg.

Antropogeninė atmosferos tarša pasireiškia dviem pavidalais – tai oro

mechaninis užterštumas ir fizinis užterštumas.Pastarąjį galima laikyti

technogeniniu biosferos komponentu, atsiradusiu šiame amžiuje su

technikos pažanga..

Vertikaliųjų oro srovių veikiamos žalingos dalelės kyla aukštyn,

sunkesnės po kiek laiko iškrenta čia pat, o lengvesnės ilgai išsilaiko

atmosferoje , nunešamos tolyn ir išsisklaido oro baseine. Užsilikusios

atmosferoje priemaišos kaupiasi ir keičia atmosferos sudėtį [ daugėja

anglies dioksido,keičiasi ozono sluoksnis ]. Dėl to ,vertinant atmosferą

aplinkos apsaugos aspektu, į ją tenka žiūrėti ne tik kaip biosferos

sudedamąją dalį, garantuojančią ggyvybę Žemėje, bet kaip į terpę, kaupiančią

ir pernešančią žalingas medžiagas.

Mechaninis ir fizinis užterštumas priklauso nuo vietos sąlygų ir kinta

tolstant nuo taršos židinio. Pagal tai atmosferos užterštumas skirstomas į

globalinį, regioninį ir lokalinį.

Globalinis atmosferos užterštumas apima visą Žemės rutulį ir

nepriklauso nuo taršos židinių išdėstymo, jį jaučia visi planetos

gyventojai, kad ir kokiu atstumu nuo taršos židinio gyventų

Dėl globalinio užterštumo gali pasikeisti atmosferos sandara ir

klimatas.

Regioniniam užterštumui būdinga žalingų medžiagų migracija didelėse

teritorijose. Pramonės įmonių, branduolinių sprogdinimų išmestas ir kitais

būdais patekusias į oorą smulkias daleles vėjas nuneša už kelių šimtų ir

net tūkstančių kilometrų ir jos su lietumi iškrenta žemėn. Pastaraisiais

dešimtmečiais tiriant oro sudėtį pastebėta ,kad Anglijoje ir kitose Vakarų

Europos stambiuosiuose pramonės centruose išmestos į orą dujos, dulkės bei

dūmai pasiekia Skandinavijos valstybes , jjos neaplenkia ir mūsų

respublikos.

Lokalinis atmosferos užterštumas bus tada, kai vienos ar kelių

pramonės įmonių išmetamos dalelės iškrenta miesto arba aglomeracijos

ribose. Nuo lokalinio teršimo priklauso regioninio ir globalinio

atmosferos užterštumo laipsnis.

Šiuo metu daugiausia užterštas oras industrinių išsivysčiusių

valstybių ribose , šiaurinėje Žemės rutulio dalyje.

➢ Globalinio atmosferos užterštumo poveikis klimatui.

Klimatas yra dėl Saulės energijos poveikio vykstančių atmosferoje,

žemyne ir vandenynuose sudėtingų fizikinių procesų pasekmė. Saulės

siunčiama energija sužadina oro judėjimą,vandens maišymąsi okeanuose,garina

drėgmę, suformuoja debesis, sužadina fotosintezę, atsispindėję nuo Žemės

paviršiaus infraraudonieji spinduliai sušildo apatinius troposferos

sluoksnius.Įšilusios apatiniuose atmosferos sluoksniuose oro masės kyla

aukštyn ir perneša energiją bei drėgmę į viršutinius sluoksnius, kur

formuojasi debesys.Šilumos spinduliai gali prasiskverbti iš atmosferos į

kosmosą tik aukščiau negu 5 km. nuo Žemės paviršiaus ,t.y. ten , kur

mažiau vandens garų ir debesų. Apatiniai aatmosferos sluoksniai – tai savita

Žemės šiluminė skraistė. Vandenynai yra apie 100 kartų imlesni šilumai

negu atmosfera: įšilę paviršiniai vandens sluoksniai maišosi su žemiau

slūgsančiais kelto dešimčių metrų storymėje,bet ir pakanka , kad vandenynai

taptų milžiniškais “akumuliatoriais” ir turėtų didelę reikšmę Žemės

klimatui. Saulės siunčiama Žemei energija formuoja globalinį mūsų planetos

klimatą.

Miškų mažėjimas, naujų plotų panaudojimas žemės ūkiui,statyboms,

vandens telkinių įrengimas , pramonės įmonių ir miestų skleidžiamos dulkės,

dūmai, energija- visa tai gali pakeisti sąlygas Saulės skleidžiamai

energijai “įsisavinti”,sutrikdyti normalius gamtos procesus globaliniu

mastu.

Dabar dar nėra pakankamai ttikslių eksperimentais paremtų duomenų

galimoms globalinio atmosferos užterštumo pasekmėms nustatyti, jos tik

prognozuojamos modeliuojant klimatą matematiniais metodais. Tokie darbai

atliekami įvairių šalių mokslo įstaigose. Sudarytų klimato modeliu

apibrėžiama sistema, susidedanti iš atmosferos , sausumos, vandenynų, ir

saulės energijos poveikis šiems komponentams. Modeliuojant klimatą

apibrėžančius veiksnius ir procesus, išaiškėja galimos įvairių

antropogeninės veiklos variantų pasekmės. Dabartiniame civilizacijos

vystymosi etape grėsmingiausios klimatui pasekmės gali būti padaugėjus

anglies dioksido atmosferoje ir užteršus orą pramonės ,kalnakasybos įmonių,

miestų išskiriamomis dulkėmis ir dūmais.

Patekęs į atmosferą anglies dioksidas sugeria atsispindėjusią nuo

Žemės paviršiaus šilumą ir dėl to oro temperatūra troposferoje kyla –

atsiranda vadinamasis “šiltnamio efektas”. Kuo daugiau atmosferoje anglies

dioksido,tuo oras Žemės paviršiuje šiltesnis. Skaičiavimai parodė ,kad

padvigubėjus anglies dioksido troposferoje, visame Žemės rutulio paviršiuje

temperatūra gali pakilti 1,4C. Išmetamo į atmosferą anglies dioksido

kiekis pasaulyje per paskutinius 30 metų padidėjo dvigubai.

[pic]

Specialistų nuomone ,dėl organinio kuro ir nuolatos didėjančios

anglies dioksido koncentracijos atmosferoje Žemės temperatūra 2000 metais

gali pakilti 1-2 C,o 2050 metais –3,5c,palyginus su XIX amžiaus pabaiga.

Pakilus vidutinei temperatūrai keletą laipsnių, susidarytų palankios

sąlygos tirpti Žemės poliarinėse srityse ir kalnynuose susikaupusiems

ledams. Jiems ištirpus pasaulinio okeano vandens lygis pakiltų ir vanduo

užlietų kontinentų žemumas. Oro temperatūros pakitimai turėtų pasekmių ir

ūkiui.Yra apskaičiuota , kad pakilus oro temperatūrai 1C,pasaulinė maisto

produktų gamyba gali sumažėti 1-3%. Be to, pasikeistų agroklimatinės zonos

– kai kuriuose rajonuose sąlygos žemės ūūkiui liktų geresnės, o kituose –

blogesnės, taip pat keistųsi natūralios ekosistemos. Ne visi ekologai šiai

paplitusiai “šiluminio efekto” hipotezei pritaria, nes kartu yra ir

priešingai oro temperatūrą veikiančių faktorių.

Priešingas efektas atsiranda, kai į atmosferą patenka daug dulkių,

dūmų ir kitų neskaidrių smulkių dalelių. Šios aerozolinės prigimties

dalelės keičia atmosferos optines savybes: oras tampa nebe toks skaidrus ir

sugeria didžiąją dalį Saulės radiacijos, dėl to į Žemės paviršių patenka

mažiau šviesos spindulių ir, mažiau nuo jo atsispindi infraraudonųjų

spindulių,”šiltnamio efektas” sumažėja arba , labai prisotinus aerozoliais

atmosferą, visai nustoja veikęs ir oro temperatūra Žemės paviršiuje

krinta.Kai kuriu mokslininkų duomenimis,dabartiniu metu esančios

atmosferoje smulkios dalelės sumažina visame Žemės rutulyje oro temperatūrą

1,76C.

➢ Lokalinis oro užterštumas ir jo pasekmės

Vietovės užterštumas priklauso ne vien nuo išmetamų teršalų kiekio ir

atstumo nuo taršos židinio, bet ir nuo vietos gamtinių sąlygų (reljefo,

vėjo greičio, rūkų ir kt.), regiono apgyvendinimo sistemos, gyventojų

tankumo, miesto plano struktūros, rajono funkcinio zonavimo.Vietovės , kur

dažni štiliai, nėra vertikalaus oro maišymosi,sunkios dalelės ore išsilaiko

ilgiau negu pajūrio rajonuose, iškiliose vietovėse, kur meteorologinis

potencialas yra aktyvesnis.Netgi tame pačiame mieste dėl skirtingų vietovės

savybių oro užterštumas nėra vienodas, jis proporcingas nuotoliui nuo

taršos šaltinių. Žemesnėse teritorijose vėjo greičiai mažesni ir į orą

patekę teršalai lėčiau išsisklaido, daugiau jų nusėda. Labai dideliuose

miestuose susiformuoja savitas meteorologinis rėžimas, jų centruose

temperatūra būna 1,5-2 C aaukštesnė negu periferiniuose rajonuose, vėjo

greitis 30-40 % mažesnis negu atvirose erdvėse. Temperatūrų skirtumas

miestų centruose ir jų pakraščiuose veikia vėjo kryptį – susidaro

nuolatinis oro masių judėjimas iš periferijos į centrą, jo greitis

priklauso nuo temperatūrų skirtumo ir gali padidėti 2-4m/s.Toks oro masių

judėjimas paskleidžia orą teršiančias daleles po miesto teritoriją.

Virš didmiesčių, aglomeracijų ir intensyviai urbanizuotų rajonų

susidaro iki 700 m aukščio nuo žemės paviršiaus šilumos gaubtas. Jame yra

mažesnis vėjo greitis , didesnė absoliuti ir santykinė drėgmė, lėtesnis

vertikalus oro judėjimas, dagiau būna debesuotų dienų, silpnesnė saulės

radiacija ir dėl to labiau jaučiamas žalingas užteršto oro poveikis žmonių

sveikatai.Grėsminga situacija susidaro tada, kai vėjo greitis mažas,o

klimatas drėgnas Todėl šilumos gaubte susikaupę teršalai maišosi su

atmosferos drėgme, vertikali ir horizontali oro cirkuliacija būna mažesnė

ir susitelkusios žalingos dalelės sudaro labai kenksmingus žmogaus

organizmui toksinius junginius – smogus. Jie dažnai nusineša daugelio

žmonių gyvybes. 1952m. Londone dėl smogo per keturias dienas žuvo apie 4000

žmonių, daugelis susirgo.Nors imtasi visų priemonių prieš smogą, 1956

metais Londone ši nelaimė vėl pasikartojo, miestas neteko daugiau kaip

tūkstančio gyventojų. Tokių masinių gyventojų apsinuodijimų pramonės įmonių

išmestomis atliekomis yra buvę JAV miestuose : Los

Andžele,Niujorke,Čikagoje. Dažni smogai Tokijuje ir kituose pramonės

didmiesčiuose.

Užterštas oras iš lėto veikia žmogaus organizmą. Netgi nežymios

pašalinių medžiagų, ypač sunkiųjų metalų, priemaišos ore kenkia normaliam

organizmų funkcionavimui. Pastebėta , kad atmosferos

užterštumas yra viena

iš priežasčių , sukeliančių įvairias plaučių ligas, ypač plaučių vėžį.

Medicinos statistika rodo, kad pramonės šalyse dažniau sergama vėžiu,

užteršto oro rajonuose 5-10 metų trumpesnis vidutinis žmonių amžius.

Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas,

kuris sudaro apie 65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-

25%, trečioje – energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.

Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:

1.            anglies monoksidas – smalkės

2.            azoto oksidai

3.            sieros oksidai

4.            angliavandeniliai

5.            dulkės

Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro užteršimo.

➢ Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir

bekvapės dujos, kurios susidaro:

Degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje

nepakankamai deguonies. Daugiausia tai būdinga transporto

priemonėms.

CO2 + C ( 2CO

Esant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000(C) kai anglies

dvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pramonėje.

2CO2 ( 2CO + O2

Anglies monoksido šaltiniai:

|Transportas |63,8 % |

|Pramonė |9,6 % |

|Kietų atliekų |7,8 % |

|nukenksminimas | |

|Stacionarus kuro |1,9 % |

|deginimas | |

Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus.

CO įtaka ssveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi su

hemoglobinu ir sudaro labai patvarų junginį – karboksihemoglobiną.

Tokiu atveju hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y.

pernešti deguonį į audinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO

galimybė susijungti su hemoglobinu yra 2200 kartų didesnė nei O2, todėl

net nedidelė jo koncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir

gali būti pavojinga. Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso

nuo karboksihemoglobino koncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista

centrinė nervų sistema, regėjimas, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių

sistemos. Esant labai dideliai karboksihemoglobino koncentracijai

kraujyje – koma ir net mirtis.

Pavojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiaus

žmonėms, ypač jei jie nerūko.

➢ Azoto oksidai

NO – bespalvės, bekvapės dujos.

NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos.

Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:

|Transportas |39,3 % |

| Stacionarus kuro deginimas |48,5 % |

|Kietų atmatų nukenksminimas |2,9 % |

|Pramonė |1,0 % |

Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas,

Vilnius, Klaipėda, taip pat Mažeikiai (dėl “Mažeikių naftos” ir šalia

esančios ccemento gamyklos)

Azoto oksidų įtaka sveikatai: Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelės

koncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikia

plaučius. Dirgina akių gleivinę.

➢ Sieros oksidai

SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) – bespalvės,

turinčios specifinį kvapą dujos.

Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:

|Stacionarus kuro |73,5 % |

|deginimas | |

|Pramonė |22,0 % |

|Transportas |2,4 % |

|  Kietų atmatų |0,3 % |

|nukenksminimas | |

Lietuvoje didžiausias užterštumas sieros oksidais Elektrėnuose

(Elektrėnų elektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra

sieros).

Sieros oksidų ppoveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore.

Sieros oksidai dirgina sukelia refleksinį kosulį, kvėpavimo takų

gleivinių paburkimą, dirgina akių gleivinę. Esant didelei

koncentracijai pavojinga ir labai trumpalaikis poveikis. Jautresni

sieros oksidų poveikiui – vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei

širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

➢ Angliavandeniliai

Pagrindiniai taršos angliavandeniliais šaltiniai:

|Transportas |48,8 % |

|(ypač automobiliai | |

|benzininiais | |

|varikliais) | |

|Pramonė |14,4 % |

|Stacionarus kuro |2,2 % |

|deginimas | |

Poveikis sveikatai: Sukelia gleivinių (kvėpavimo takų ir akių)

paburkimus. Esant didesnei angliavandenilių koncentracijai, per

plaučius jie patenka į kraują ir neigiamai veikti centrinę nervų

sistemą – sukelia motorinį slopinimą iki narkozės.

➢ Dulkės

Ši grupė jungia įvairias chemines medžiagas

Pagrindiniai teršimo šaltiniai:

|Pramonė |26,5 % |

|(Lietuvoj – cemento, | |

|stiklo pramonė) | |

|Kuro deginimas |31,4 % |

|(daugiausia akmens | |

|anglis) | |

Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties.

Mažesnės nei 5(m (0,000005m) dulkės gali patekti į plaučius. Didesnės

dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei dalelių

sudėtyje yra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti

lėtinius apsinuodijimus. Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų

(Molio, smėlio, cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat organinės ir

metalų dulkės sukelia specifinius plaučių audinio susirgimus –

pneumokonjozes.

Nuo oro taršos nukenčia augalija ir ggyvūnija, mažėja natūralių ir

kultūrinių biocenozių produktyvumas.Ypač pavojingas gyviesiems organizmams

sieros dioksidas, kuris oro srovių toli nunešamas susijungia su vandens

garais, virsta rūgštimi ir iškrenta kartu su lietumi.

➢ Rūgštūs lietūs susidaro kuomet atmosferos ore yra didelė

koncentracija sieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su

vandeniu ir susidaro rūgštys. Rūgštūs lietūs keičia dirvožemio ir

įvairių vandens telkinių rūgštingumą. Dėl to kenčia augmenija ir

gyvūnija. Norint neutralizuoti rūgščių lietų poveikį yra kalkinami

dirvožemis ir ežerai.

Negalima nepaminėti ir pramonės nuostolių. Kai kurių pramonės šakų

(puslaidininkių, elektronikos) įmonių technologija reikalauja ypač švaraus

oro, tenka įrengti brangius oro valymo įrenginius, iškelti tokias įmones iš

miestų, statyti prie didelių vandens baseinų, žaliuose masyvuose ir kitose

vietose, kur mažiau užterštas oras.

Užterštas oras ardo statybines medžiagas, ypač marmurą. Šiuo metu

Graikijos visuomenė susirūpinusi senųjų antikos paminklų likimu. Kadaise

statyti akropoliai ir šventyklos išsilaikė mažai atmosferos paveikti. Tuo

tarpu per paskutinius keliasdešimt metų marmuras sutrūnijo tiek, kiek

nespėjo sunykti per tūkstantmečius.

Mechaninės oro taršos židiniai skirstomi į tris grupes:

✓ Transporto priemonės

✓ Pramonės įmonės, energijos gamybos

✓ Buitiniai procesai

➢ Transporto priemonių tarša.

Miestuose , kuriuose labai išplitusi automobilizacija, svarbiausias oro

teršėjas yra automobilių vidaus degimo varikliai. Dirbant vidaus degimo

varikliams, didžiausios anglies monoksido, angliavandenilių, benz(a)pireno

koncentracijos susidaro „tuščios“ eigos, o azoto oksidų- maksimalaus

apkrovimo (pavyzdžiui, važiuojant įkalnėn) metu. Mažiausiai aanglies

monoksido ir angliavandenilių išsiskiria važiuojant 50- 70 kilometrų per

valandą greičiu. Dirbant nesureguliuotam karbiuratoriui išmetamo anglies

monoksido koncentracija gali padidėti net 2- 3 kartus. Esant vienodam

transporto intensyvumui kenksmingų medžiagų koncentracijos plačiose gatvėse

apie 30 % mažesnės nei siaurose. Autotransportui susikaupus prie sankryžų,

šviesoforų, taip pat įkalnėse oro užterštumas dar padidėja.

Autotransporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferos

sluoksnį, todėl sunkiai išsisklaido. Siaurose gatvėse pastatai sulaiko

sklaidą, kenksmingos medžiagos kaupiasi pėsčiųjų kvėpavimo zonoje. Kai

kurie išmetamųjų dujų komponentai dalyvauja fotocheminėse reakcijose,

susidaro taip vadinamas „smogas“.

Atmosferos taršos lygis priklauso nuo autotransporto intensyvumo ir

eismo organizavimo, gatvių važiuojamosios dalies pločio, vietovės reljefo,

meteorologinių sąlygų. Taip pat įtakoja transporto priemonės variklio

tipas, galingumas, techninė būklė, darbo režimas, naudojamas kuras. Šiuo

metu automobiliams dažniausiai naudojamas benzinas, dyzelinis kuras, rečiau-

dujos, nors pastarosios yra ekologiškai švaresnis kuras.

➢ ATMOSFEROS TARŠA 2000 METAIS KAUNE

1993 m. savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus iniciatyva pradėti

Kauno municipalinio ekologinio monitoringo stebėjimai. Savivaldybės

aplinkos monitoringas yra vykdomas siekiant gauti detalesnę informaciją

apie teritorijos gamtinės aplinkos būklę ir, remiantis objektyvia

informacija, planuoti bei įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones.

Kauno visuomenės sveikatos centras pagal municipalinio ekologinio

monitoringo programą vykdo atmosferos oro, šulinių bei atvirų telkinių

paviršinio vandens ir triukšmo tyrimus.

Atmosferos oro taršai šiuo metu daugiausiai įtakos turi mobiliųjų

taršos šaltinių ir energetikos objektų išmetimai. Automobilių transporto

sukeliama oro tarša sudaro daugiau kaip 70

proc. visos oro taršos. Į

atmosferą kiekvienais metais mobilieji taršos šaltiniai išmeta vis daugiau

teršalų, kurie, veikdami ilgesnį laiką, tampa rizikos veiksniais žmogaus

sveikatai. Autotransporto išmetamosiose dujose yra virš 200 įvairių

cheminių junginių- kuro degimo produktų. Higieniniu požiūriu pagrindiniai

teršalai iš jų – anglies monoksidas; azoto oksidai; aldehidai;

angliavandeniliai; kietos dalelės (dulkės, suodžiai); švino aerozolis

(naudojant etiliuotą benziną).

Pastarųjų metų moksliniai tyrimai įrodė, kad transporto sukeliama oro

tarša sukelia įvairius kvėpavimo sistemos sutrikimus, astmą, plaučių

funkcijos sumažėjimą, o taip pat ir priešlaikines mirtis. Daugelis teršalų,

esančių automobilių išmetamose dujose pripažinti kkancerogeniniais

junginiais. Dažniausiai minimi kancerogenai – benzenas bei dyzelinio kuro

kietosios dalelės, taip pat formaldehidas, švino junginiai.

Oro užterštumo poveikis skirtingas atskiriems individams

populiacijoje. Didesnės rizikos grupėje yra vaikai, pagyvenę žmonės,

nėščios moterys, žmonės, turintys įvairių imuninės sistemos sutrikimų.

Individualių lengvųjų automobilių skaičius mieste sparčiai didėja, tuo

tarpu pervežamų visuomeniniu transportu keleivių skaičius mažėja.

[pic]

Mūsų turimais duomenimis nuo 1991 m. iki 1996 m. atmosferos tarša

anglies monoksidu, azoto oksidais, dulkėmis, formaldehidu mažėjo. Tai iš

dalies sietina su buvusiu pramonės nuosmukiu. 1996 m. oro užterštumas

pagrindiniais teršalais stabilizavosi, o nnuo 1997 m. kai kuriais atvejais

vėl turi tendenciją didėti. Šį faktą patvirtina Kauno visuomenės sveikatos

centro atlikti matavimai laikinuose stacionariuose oro tyrimų postuose.

Pagal municipalinio ekologinio monitoringo programą 2000 metais 12

miesto rajonų gyvenamųjų kvartalų viduje buvo matuotos azoto dioksido,

formaldehido, sieros dioksido, ddulkių ir švino vidutinės paros

koncentracijos. Oro užterštumas matuotas prie mokyklų ir vaikų lopšelių-

darželių. Visi stebėjimų postai yra gyvenamųjų namų apsuptyje, todėl juose

nustatyti aplinkos veiksniai veikia gyventojus didesnę paros dalį. [pic]

[pic]

[pic]

[pic] Dažniausiai dulkių didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) 2000

metais viršijo Centre, Vilijampolėje, azoto dioksido- Vilijampolėje,

Panemunėje, formaldehido- Aleksote, Centre. Sieros dioksido bei švino

koncentracijos nė vienu atveju neviršijo DLK.

Žinant,,kaip autotransportas neigiamai veikia aplinką, galima

parinkti tinkamas priemones jo žalai sumažinti. Jas galima skirti į tris

grupes: technologines, urbanistines ir organizacines.

Radikaliausia technologinė oro taršos mažinimo priemonė yra pakeisti vidaus

degimo variklius elektriniais varikliais. Šia kryptimi paskutiniais

dešimtmečiais daroma nemažai bandymų, tačiau rezultatai dar nėra tokie

sėkmingi, kad būtų galima pradėti masinę elektrinių variklių

gamybą.Efektinga priemonė yra vartoti automobilių kurą su kuo mažesnėmis

sieros ir švino priemaišomis.Vartojant kaip kurą ddujas, į aplinką taip pat

išmetama mažiau sveikatai žalingų medžiagų.Antai benziną pakeitus dyzelinu,

išmetamų priemaišų sumažėja dvigubai.Paprasčiausias būdas taršai mažinti –

gerai sureguliuoti vidaus degimo variklius, o tai kiekvieno ūkio ir

automobilio savininko pareiga.

Urbanistinės priemonės taikomos projektuojant transporto magistrales,

gatves, aikštes, zonuojant miesto teritoriją. Kadangi tarša sumažėja

greičiau važiuojant, tikslinga įrengti daugiau greitkelių, mažinti sankryžų

skaičių, didinti jų pralaidumą, žinoma jeigu šios priemonės nesumažina

eismo saugumo. Nuo užteršto oro daugiausia kenčia tie miesto žmonės , kurie

gyvena arčiau magistralinių gatvių arba jose vaikšto. Mažose gyvenvietėse

oro užterštumas sumažėja įrengus aapvažuojamuosius kelius, o miestų

gyvenamieji rajonai bus mažiau užteršti, kai magistralinės gatvės bus

tiesiamos per rajonus, kur mažai gyventojų.

Organizacinės priemonės yra eismo reguliavimas ir transporto priemonių

parinkimas. Visuomeninis transportas ekologiniu požiūriu turi daugiau

privalumų už individualų, nes sunaudoja mažiau kuro ir išskiria mažiau

žalingų medžiagų vienam keleiviui pervežti. Troleibusai, tramvajai, metro

iš viso nenaudoja orą teršenčių degalų , tuo jos pranašesnės už vidaus

degimo varikliais aprūpintą transportą. Taršai mažinti naudojami šie eismo

reguliavimo būdai: koordinuotas eismas- žalioji banga; automatizuotas

transporto srautų praleidimas sankryžose, panaudojant elektroninius

prietaisus. Panaudojus šias priemones, sankryžose susikaupia mažiau mašinų,

jos trumpiau stovi padidėja vidutinis greitis magistralėje, sunaudojama

mažiau degalų ir žinoma, išmetama į orą mažiau teršalų.

Atmosferos sudėtį labai veikia aviacija.Oro transporto priemonės juda

aukštai ir plačiai išsklaido teršalus, pastovūs taršos židiniai prie pat

žemės susidaro tik aerodromuose. Aviacijos neigiamas poveikis daugiausia

pasireiškia fizine atmosferos tarša,todėl, ieškant būdų žalingiems oro

transporto padariniams sušvelninti, pirmiausia siekiama sumažinti triukšmo

poveikį aplinkai, kartu sumažėja ir mechaninė oro tarša.

➢ Priemonės prieš pramonės taršą.

Priemonės oro baseino užterštumui sumažinti realizuojamos tobulinant

technologiją pačiose įmonėse ir teritorijos bei miestų planavimo

sprendimais.

Ekologinis gamybos uždavinys yra likviduoti aplinką teršiančias

atliekas čia pat vietoje ie užkirsti kelią joms pasklisti atmosferoje.

Efektingas būdas patenkančių į orą junginių žalingumui sumažinti yra

tinkamos organinio kuro rūšies ir jo kokybės parinkimas.Mažiausiai sieros

dioksido ir kitų nuodingų degimo produktų turi ddujos, daugiausia teršiamas

oras deginant naftą, mazutą ir akmens anglį. Technologijos procesų

tobulinimo būdai: uždarų ciklų ir gamybos be atliekų arba su labai mažais

jų kiekiais diegimas, įrengimų hermetizavimas. Išskiriamų dujų ir dulkių

fizinis bei cheminis valymas sumažina patenkančių į orą priemaišų

kiekį.Lietuvos pramones įmonėse vis daugiau naudojami naujausių

technologijų valymo įrenginių, kurie žymiai sumažina išmetamų teršalų

kiekį.

Svarbiausios yra urbanistinės ir organizacinės priemonės, numatomos

rengiant techninę regionų ir miestų planavimo dokumentaciją. Jos būtų

šitokios:

1. Tinkamas miesto teritorijos zonavimas pagal aplinkos užteršimo

tikimybę ir gamtinio komplekso atsparumą oro taršai.

2. Taršos židinių atskyrimas nuo gyvenamų zonų ir rekreacijai

skirtų teritorijų bei sanitarinių apsaugos zonų tarp jų

įrengimas.

3. Teritorijų rėžimo nustatymas, atsižvelgiant įjų inžinerinį bei

ekologinį zonavimą.

4. Tikslingas vietinių gamtos ir klimato sąlygų panaudojimas, kad

mažiau pasklistų pramonės į orą išmetamos medžiagos.

Kiekvienos statomos arba rekonstruojamos įmonės projekte turi būti

numatytas kompleksas priemonių, garantuojančių oro baseino švarą

eksploatavimo metu. Įmonėse turi būti nuolatos kontroliuojama ir stebima,

kad žalingų medžiagų koncentracija išsiskiriamose dulkėse ir dujose

neviršytu leistinų normų.Ypač griežta kontrolė turi būti tuose pramonės

rajonuose ir mazguose, kur į atmosferą patenka daug dūmų ir dulkių, o

klimato sąlygos yra nepalankios.

➢ Buitinė tarša

Miesto oro baseino švara priklauso ne vien nuo pramonės įmonių ir

transporto veiklos. Daug orą teršiančių medžiagų išsiskiria deginant kurą

butuose ir visuomeniniuose pastatuose, ppakyla į orą dulkių statybose kasant

tranšėjas, judant mechanizmams, perkraunant statybų aikštelėse birias

medžiagas, nemažai teršalų pasklinda atvirame ore deginant šiukšles,

paliktus derlių nuėmus laukuose šiaudus, utilizuojant buitines ir gamybines

atliekas.

Stambios šiluminės elektrinės, tiekiančios šilumą į gyvenamuosius ir

pramonės rajonus, paskleidžia ore mažiau teršalų, negu pavieniai išsimėtę

po visą miestą šildymo įrengimai. Efektingas būdas šildymo įrengimų

neigiamam poveikiui sumažinti yra šildymas mažiau nuodingų priemaišų

turinčiu kuru ar elektra.

Kad mažėtų įvairiopos buitinės taršos poveikis, tikslinga naudoti ir

organizacines priemones: drausti šiukšlių deginimą mieste, centralizuotai

juos surinkti ir utilizuoti tam skirtose vietose, sutvarkyti statybų

aikštelių privažiavimus, birių medžiagų laikymą ir vežiojimą, kad nuo žemės

pakiltų kuo mažiau teršalų.

Naudota literatūra:

1. Šešelgis K. Aplinkos sauga.- Vilnius Mokslas 1991.- 208p.

2. Pažinimo džiaugsmas – Valst. Enciklopedijų leidykla. 1992.-256p.

3. Kauno m. sveikatos centro internetinis puslapis