RŪKYMAS IR VISUOMENĖ

TURINYS:

1. Įžanga

2. Rūkymas

3. Pasyvus rūkymas

4. Tabako kenksmingos medžiagos

5. Poveikis sveikatai

6. Lapkričio 15-oji – Tarptautinė nerūkymo diena

7. Kas gali padėti sėkmingai mesti rūkyti

8. Mesti rūkyti – naudinga

9. Ar nekyla noras mesti rūkyti?

10. Mesti rūkyti sunku, tačiau įmanoma

11. Patarimai, kaip būtų galima atsikratyti šio žalingo įpročio

12. Jei norite pasitikrinti. Rūkymo įpročių vertinimas

13. Priklausomybės nuo nikotino nustatymas.

ĮŽANGA

Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos. Vidutiniškai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų mirtingumas yyra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių bet kokioje amžiaus grupėje.

PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius rūkymo sukeltų mirčių dėl gali patrigubėti. Šiandien yra žinomos daugiau nei dvidešimt penkios rūkymo sukeliamos ligos.

Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo, padidėjusio kraujospūdžio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei anglies dvideginio koncentracijos kraujyje padidėjimo.

Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų, įskaitant širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus vėžius (gerklų, stemplės, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kkraujo) bei chronines obstrukcines kvėpavimo ligas (chroniškus bronchitus, emfizemas).

Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra staigios kūdikių mirties, kūdikių ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uždegimo priežastis, o suaugusiems – plaučių vvėžio ir širdies ligų. Dažniausiai nukenčia vaikai, nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug mažiau.

RŪKYMAS

Moksliškai įrodyta, kad rūkymas yra viena iš išvengiamiausių ligų priežasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. PSO (Pasaulinės Sveikatos Organizacijos) duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. 1.1 bilijonas žmonių rūko. Šie duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc. moterų. Besivystančiose šalyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o išsivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. 1996 metų duomenimis, Lietuvoje kasdien rūko 47,3 procentų vyrų ir 9,4 procentai moterų (Suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas, KMU. 1996).

Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 3.5 milijono žmonių, o kiekvieną dieną – apie 10 000. Besivystančiose šalyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie vienas mmilijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos mirtingumo, tai yra apytiksliai 7000 Lietuvos gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų.

Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas žymiai sumažina riziką susirgti rūkymo sukeltomis ligomis, tai reiškia, kad milijonų mirčių būtų galima išvengti dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų). Prognozuojama, kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių priežastis, kiekvienais metais mirs 10 milijonų žmonių, o tai daug daugiau nei mirštama nuo ŽIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas), savižudybių ar žmogžudysčių, žžūstančių autoavarijose.

2000m. apklausos rezultatai rodo, kad rūkymo paplitimas tarp Lietuvos gyventojų didėja. Lyginant su 1994 m., kasdien rūkančių vyrų skaičius padidėjo nuo 43,3% iki 51,5%, moterų – nuo 6,3% iki 15,8% .(žiūrėti pav.)

PASYVUS RŪKYMAS

Jeigu būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir Jūs rūkote kartu su jais. Toks rūkymas vadinamas pasyviu arba prievartiniu. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui – iškvėpiamame ore padidėja smalkių kiekis, kraujyje randama methemoglobino (hemoglobino ir smalkių junginio, trukdančio deguonies apykaitai), o šlapime – nikotino.

Tabako dūmuose yra daug nuodingų medžiagų, kurios kenkia sveikatai – tai alkaloidai, fenolai, kancerogeninės medžiagos, sukeliančios vėžinius susirgimus, anglies viendeginis, ciano rūgštis, stiprus periferinės sistemos nuodas – nikotinas ir kt. Todėl pasyvus rūkymas daugeliui nerūkančiųjų ne tik nemalonus, bet ir kenksmingas sveikatai. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti ir sunkesnių ligų priežastis – moksliniais tyrimais nustatyta, kad rūkančiųjų namuose vyrų žmonos beveik dvigubai dažniau serga plaučių vėžiu.

Vaikų organizmas yra labai jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kkartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkančiais. Ten, kur yra vaikų nedera rūkyti.

TABAKO KENKSMINGOS MEDŽIAGOS

Tabako dūmuose yra 4000 cheminių junginių. Svarbiausios tabako dūmų kenksmingos medžiagos yra:

· Nikotinas – lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, kuri stipriai veikia nervų sistemą. Jis skatina kraujagyslių spazmus ir pagreitina aterosklerozės atsiradimą. Svarbiausia yra tai, kad nikotinas sukelia priklausomybę.

· Anglies viendeginis (smalkės) – kraujo nuodai. Jis susijungia su hemoglobinu, išstumdamas deguonį, ir pablogina audinių aprūpinimą deguonimi.

· Dervos, kuriose randama apie 60 kancerogeninių (vėžį sukeliančių) medžiagų. Šios medžiagos priskiriamos stipriausiems A klasės kancerogenams.

Dirginančios medžiagos – aldehidai, ketonai, fenolai ir kt. Jos pakenkia bronchų gleivinę ir sukelia lėtinį bronchitą.

POVEIKIS SVEIKATAI

Pastaraisiais metais daugelyje šalių atlikti tyrimai neabejotinai įrodė, kad rūkymas skatina įvairių ligų atsiradimą, greitina organizmo senėjimą. Rūkančiųjų mirtingumas didesnis, negu nerūkančiųjų: surūkantieji po vieną pakelį per dieną gyvena 5,5 metų trumpiau, o surūkantieji po 2 pakelius ir daugiau, gyvena vidutiniškai 8-9 metais trumpiau už nerūkančius. Rūkanti moteris savo gyvenimą sutrumpina net ketvirtadaliu.

Rūkymas labiausiai pakenkia kvėpavimo sistemai. Dauguma rūkančiųjų skundžiasi rytiniu kosuliu, skrepliavimu. Dažniausia rūkorių liga – lėtinis bronchitas. Ligos eiga lėta, ir rūkantieji taip pripranta prie minėtų požymių, jog vvisai nekreipia į juos dėmesio. Tuo tarpu, vystantis lėtiniam bronchitui, rūkoriai anksti tampa invalidai. Miršta nuo 6-15 kartu dažniau negu nerūkantieji.

Jau XVIII amžiaus pabaigoje buvo pradėta kalbėti, kad rūkymas gali būti vėžio priežastimi. 1950 metais buvo paskelbta. kad cigarečių rūkymas sukelia plaučių vėžį. Nustatyta, kad rūkantieji plaučiu vėžiu serga keliolika kartų dažniau negu nerūkantieji. Lietuvoje šiuo vėžiu kasmet suserga apie 1500 žmonių. Vis dažniau juo serga vyrai. Daugiau kaip 90% sergančiųjų plaučių vėžiu rūkė (Lietuvos Onkologijos centro duomenys). Rūkymas yra susijęs ir su sergamumu kitų lokalizacijų vėžiais – lūpos, liežuvio, burnos ertmės, stemplės, ryklės, gerklų, šlapimo pūslės bei gimdos kaklelio.

Nikotinas ir smalkės – medžiagos, esančios tabako dūmuose, sukelia kraujagyslių spazmus, todėl blogėja širdies raumens aprūpinimas deguonimi, skatinama aterosklerozė. Todėl rūkantieji 3-5 kartus dažniau serga miokardo infarktu. Kuo anksčiau pradedama rūkyti ir kuo daugiau surūkoma cigarečių, tuo greičiau pasensta kraujagyslės, labiau pakenkiama širdis.

Nikotinas, patenkantis į skrandį su seilėmis, dirgina jo gleivinę, didina rūgštingumą, skatina spazmus dėl to rūkoriai dažniau serga skrandžio gleivinės uždegimu (gastritu) ir opalige.

Rūkymas kenkia ir lytinei funkcijai. Rūkančios moterys dažniau būna nevaisingos, joms vidutiniškai 2 metais anksčiau prasideda klimaksas. Rūkantieji vyrai taip pat dažniau būna nevaisingi. Nesaikingas rūkymas – viena lytinės impotencijos priežasčių. Rūkyti ypač pavojinga nėščioms moterims.

Šiuo atveju didelė tikimybė, kad kūdikis gims negyvas arba neišnešiotas. Rūkančiųjų motinų kūdikiai dažniau serga, blogiau vystosi.

Apibendrinant įvairių šalių sveikatos rodiklius, galima teigti, kad nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 3 000 000 žmonių, iš jų 1 200 000 Europos gyventojai, 7 000 – Lietuvos gyventojai.

LAPKRIČIO 15-oji -TARPTAUTINĖ NERŪKYMO DIENA

Tarptautinė sąjunga prieš vėžį kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį (šiemet tai lapkričio 15-oji) skelbia Tarptautinę nerūkymo dieną.

Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į rūkymo keliamas problemas.

Pasaulio ssveikatos organizacija primena, kad kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 4 milijonai žmonių (Lietuvoje – per 7 tūkstančius). Iki 2020 m. šis skaičius pasaulyje gali išaugti iki 10 milijonų.

Tam, kad klestėtų tabako pramonė, mirusieji nuo rūkymo sukeltų ligų ir metusieji rūkyti turi būti pakeisti naujais rūkančiaisiais. Tai vaikai ir paaugliai. Ekspertai prognozuoja, kad mažiausiai vienas iš trijų dabar pradedančių rūkyti paauglių nuo tabako sukeltų ligų mirs anksčiau laiko – rūkymas taps maždaug 250 milijonų dabartinių vaikų ir jaunimo mirčių priežastimi.

Efektyviau iinformuoti jaunimą ir apsaugoti jį nuo tabako produktų – vienas iš Tarptautinės nerūkymo dienos tikslų.

Kitas tikslas – skatinti rūkančiuosius atsisakyti šio įpročio, teikti jiems informaciją ir pagalbą.

Rūkantysis – tai žmogus per savo gyvenimą surūkęs ne mažiau kaip 100 cigarečių, ir ššiuo metu rūkantis kasdien arba kas kelios dienos.

Lapkričio 15-ąją kreipiamės į visus rūkančiuosius kviesdami atsisakyti cigaretės nors tą vieną dieną, o geriausia – mesti rūkyti visam laikui.

Rūkymas – tai daugelio mirčių priežastis, kurios galima išvengti.

Švedijos specialistai pamėgino palyginti rizikos laipsnį susirgti rūkymo sukeltomis ligomis su kitais rizikos žmogaus gyvybei veiksniais. Jų paskaičiavimais, 6 iš dabartinių rūkančių Švedijos 20-mečių moterų žus nelaimingo atsitikimo metu ir net 250 mirs nuo rūkymo sukeltų ligų nesulaukusios 70-ties metų.

Metusiam rūkyti žmogui labai sumažėja tikimybė susirgti insultu ar miokardo infarktu. Po metų jo sveikata tampa beveik tokia pat, kaip ir nerūkančio žmogaus.

Visi tie, kurie suprantame, kokią žalą visuomenei atneša rūkymas, Tarptautinę nerūkymo dieną pradėkime nuo savęs -–įtikinkime žmones ir ypač jaunimą nepradėti rūkyti, o ketinantiems mesti, ppadėkime atsikratyti šio įpročio.

KAS GALI PADĖTI SĖKMINGAI MESTI RŪKYTI?

Dažniau rūkyti pradėjo visų amžiaus grupių žmonės. Didžiausias rūkymo paplitimas nustatytas tarp 25-34 m. vyrų (59,1%) ir moterų (21,7%). Rūkymo įpročiai priklausė nuo išsilavinimo. Aukštojo išsilavinimo žmonės rūkė rečiau, negu žemesnio išsilavinimo. Rūkymo paplitimas labiausiai padidėjo tarp nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonių ir nepakito tarp aukštojo išsilavinimo vyrų (3 pav.). Miestuose gyvenančios moterys rūkė dažniau nei gyvenančios rajono centruose ar kaimuose, tačiau rūkymo paplitimas tarp moterų padidėjo tiek mieste, tiek kaime.

Kiekvienam metančiam rūkyti rreikalinga individuali strategija, kuri būtų veiksminga. Pagal Kauno medicinos akademijoje atliktus tyrimus 70.6 proc. kasdien rūkančių suaugusių norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75.4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio jų sveikatai. (Suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas. KMU. 1996). Prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint. Žinoma, kad daugelis bando mesti rūkyti, bet ne visada tai pavyksta, todėl norintys atsikratyti šio žalingo įpročio turi bandyti keletą kartų. Šie žmonės turėtų išbandyti skirtingas intervencijos programas, siekiant parinkti tinkamiausią, kuriai atrasti atliekami trys ar keturi bandymai. Kiekvienam metančiajam rūkyti turi būti aišku, kad netinkamas sprendimas (pasitaikiusi klaida) dar nereiškia, kad programa bloga, nes ir sėkmingoje programoje pasitaiko įvairių kliūčių.

Dažnai rūkymo metimo programos yra brangios ir neprieinamos didžiajai daliai gyventojų. Sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjai, šeima, draugai gali paremti, padėti daugumai metančiųjų rūkyti. Bendra programa, kurią sveikatos priežiūros specialistai galėtų rekomenduoti (pasiūlyti) nereikalautų papildomų išlaidų ar priemonių, o tik pačių rūkančiųjų, jų šeimų bei draugų dalyvavimo. Strategija (veiklos planas):

Nuspręsti ir apibrėžti specifinę motyvaciją ir norą mesti.

Šnekėti su medikais, diskutuoti apie medicinines priemones ir strategijas, svarstyti jas su norinčiais vėl rūkyti, maksimizuoti (padidinti) sėkmės galimybę.

Pasirinkti tikslią datą, nuo kurios visiškai atsisakyti rūkymo.

Nustatytai datai atsikratyti visko, kas susiję su rrūkymu, išplauti visus drabužius, išvėdinti patalpas bei išvalyti automobilį (jei rūkote automobilyje); nedelsiant mesti rūkyti ir vengti patalpų, kuriose yra prirūkyta.

Nereikia nerimauti dėl mitybos, kol visiškai neatsisakėte rūkymo.

Užsitikrinti bendradarbių, draugų ir šeimos paramą, palaikymą metant rūkyti bei tam, kad išlikti nerūkančiam.

Tėvai turi suprasti, kaip svarbu kokį pavyzdį jie rodo savo vaikams.

Vengti arba mokėti išsisukti iš situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti.

Rūkymo metimo būdų derinys gali būti žymiai efektyvesnis. Elgesio terapija nėra vienintelis būdas mesti rūkyti; dažnai nikotino pakaitinė ar benikotininė farmakologinė terapija rūkantiesiems būna daug naudingesnė. Priklausomiems nuo nikotino, šios medžiagos poreikis patenkinamas paskiriant nikotino turinčias tabletes, pleistrus, kramtomąją gumą. Tyrimų duomenimis naudojantys nikotino pakaitinę terapiją dvigubai lengviau meta rūkyti. Daugumai metančiųjų rūkyti nikotino terapija palengvina abstinencijos simptomus bei psichologiškai, kaip ir fiziškai, padeda mesti rūkyti. Benikotininės farmakologinės terapijos, pvz., bupropijono, poveikis kitoks nei nikotino pakaitinės terapijos, tačiau įrodyta, kad ji taip pat dvigubai padidina galimybes mesti rūkyti. Elgesio terapija rūkantiesiems gali padėti įveikti socialinį ir psichologinį poreikį rūkyti.

Ketinantys mesti rūkyti, turėtų žinoti kokie yra abstinencijos sindromo simptomai: dirglumas, nekantrumas, priešiškumas, nerimas, depresija, bloga nuotaika, sunku susikoncentruoti, nemiga, nuovargis, padidėjęs apetitas bei svorio augimas. Dažnai fizinės abstinencijos simptomai pasireiškia kai organizmas staiga nebegauna nikotino. Norint išvengti šių ssimptomų taikoma pakaitinė nikotino terapija arba kitos medicininės intervencijos. Daugelis, ypač moterys, bijo mesti rūkyti dėl galimo svorio padidėjimo. Rūkantieji turėtų būti įspėti apie galimą svorio padidėjimą, tačiau jiems reikia išaiškinti, jog rūkymo žala sveikatai yra daug didesnė, nei priaugti 2-3 kg svorio. Žmogus neturėtų galvoti apie mitybą bei viršsvorį tol, kol nėra visiškai metęs rūkyti, nes tai gali padidinti riziką vėl pradėti rūkyti.

Rūkantysis, kuris dalyvauja rūkymo metimo programoje, turėtų būti palaikomas šeimos ir visuomenės. Rūkantieji turėtų žinoti, kad nors rūkymo metimas yra sunkus procesas, milijonai rūkančiųjų sėkmingai meta.

MESTI RŪKYTI – NAUDINGA:

· mažesnė rizika susirgti tabako sukeltomis ligomis;

· sveikesni vaikai;

· ilgesnis gyvenimas;

· sutaupoma pinigų kitoms pramogoms;

· mažesnė gaisrų tikimybė;

· mažiau teršiama aplinka;

· neprikvipę tabako dūmais namai, drabužiai, plaukai, automobilis;

· estetinis pasitenkinimas.

·

AR NEKYLA NORAS MESTI RŪKYTI?

Gyvensena – įpročių ir papročių visuma, veikiama, keičiama, skatinama socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą (J.Last).

Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai. Visi jie sąveikauja tarpusavyje, stiprindami arba žalodami sveikatą.

Mokslininkai teigia, kad daugiau kaip 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo jo gyvensenos.

Atliktų tyrimų duomenimis net 70.6 proc. kasdien rūkančių suaugusiųjų norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75.4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio sveikatai.

MESTI RŪKYTI – SUNKU, TAČIAU ĮMANOMA

Rūkymo

nutraukimo naudą rodantys pokyčiai

Laikas po rūkymo nutraukimo Teigiami sveikatos pokyčiai

20 min. Kraujo spaudimas ir pulsas normalizuojasi

8 val. Kraujyje dvigubai sumažėja nikotino ir anglies monoksido, normalizuojasi įsisotinimas deguonimi

24 val. Anglies monoksidas jau pašalintas iš organizmo. Plaučiai pradeda valytis nuo gleivių ir kitų dėl rūkymo susidariusių audinių irimo produktų.

48 val. Nikotino organizme nebėra. Žymiai pagerėja uoslė ir skonio jutimai.

72 val. Kvėpuoti darosi lengviau, nes prasideda bronchų relaksacija.

2 – 12 savaičių Pagerėja organizmo kraujotaka.

3 – 9 mėn. Sumažėja kosulys, dusulys, lengvėja kvėpavimas.

5 metai Dvigubai sumažėja širdies priepuolio tikimybė.

10 metų Dvigubai sumažėja plaučių vėžio ttikimybė. Širdies priepuolio tikimybė tokia kaip ir niekada nerūkusio.

Turbūt daugelis žino, kad prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint.

PATARMAI, KAIP BŪTŲ GALIMA ATSIKRATYTI ŠIO ŽALINGO ĮPROČIO:

· išsiaiškinkite ar tikrai norite mesti rūkyti;

· savo apsisprendimą motyvuokite;

· nustatykite tikslią metimo datą;

· nuspręskite, ar mesite rūkyti palaipsniui, ar mažinsite palaipsniui cigarečių skaičių;

· pasiteiraukite, gal yra pažįstamų, norinčių mesti rūkyti: kuo daugiau – tuo drąsiau;

· atsikratykite visomis cigaretėmis;

· rūkymą pakeiskite kitu užsiėmimu;

· rytais išgerkite stiklinę vandens ar sulčių bbei padarykite mankštą;

· esant nerviniam sukrėtimui, pabandykite atsipalaiduoti, o ne griebkitės cigaretės;

· jei sunku vienam atsikratyti šio įpročio, pasikonsultuokite su gydytoju;

· pabandykite nerūkyti ir pabūti kartu su rūkančiais – nemalonų kvapą užuosite;

· užsitikrinkite šeimos, draugų bei bendradarbių paramą;

· venkite situacijų, kkuriose norėtųsi rūkyti;

· nikotino poreikį patenkinkite kramtomąja guma, tabletėmis bei pleistrais;

· atminkite, kad Jūs esate pavyzdys vaikams.

· Jei Jums nepasisekė mesti rūkyti iš pirmo karto, bandykite tai padaryti antrą,

o jei reikia – trečią ir ketvirtą kartą.

JEI NORITE PASITIKRINTI..

RŪKYMO ĮPROČIŲ VERTINIMAS

Atsižvelgiant į suaugusiųjų rūkymo įpročius, galima išskirti reguliariai bei retkarčiais rūkančius ir metusius rūkyti.

Reguliariai rūkančiais laikomi asmenys, kurie kasdien surūko nors vieną cigaretę. Retkarčiais rūkantys – tai žmonės, kurie rūko ne kiekvieną dieną. Metusieji rūkyti yra tokie asmenys, kurie rūkė anksčiau, bet šiuo metu nerūko.

Vertinant moksleivių rūkymo įpročių, dažniausiai reguliariai rūkančiais laikomi jaunuoliai, kurie surūko bent vieną cigaretę per savaitę.

PRIKLAUSOMYBĖS NUO NIKOTINO NUSTATYMAS

Priklausomybė nuo rūkymo būna dvejopa:

· Psichologinė priklausomybė nuo rūkymo ritualo, situacijos, aplinkinių rūkymo.

· Fizinė priklausomybė nuo nikotino, tapusio būtinu normaliai nnervų sistemos veiklai ir savijautai palaikyti.

Vyraujantį priklausomybės tipą galima nustatyti pagal Fagerstromo testą.

Suskaičiuokite balų ties Jums tinkamiausiais atsakymais sumą.

KLAUSIMAS ATSAKYMAS BALAI

1. Kada surūkote savo pirmą cigaretę, nubudęs ryte? Laike 5 min.Po 6-30 min.Po 31-60 min.Po 60 min. 3210

2. Ar Jums sunku susilaikyti nuo rūkymo vietose, kur rūkyti draudžiama? TaipNe 10

3. Kurios cigaretės Jūs labiausiai nenorėtumėte atsisakyti? Pirmosios rytinėsBet kurios kitos 01

4. Kiek cigarečių surūkote per dieną? 31 ir daugiau21-3011-2010 ar mažiau 3210

5. Ar pirmosiomis valandomis po prabudimo Jūs rūkote daugiau negu kitu dienos metu? TaipNe 10

6. Ar Jūs rūkote kai sergate ir ddidesnę dalį dienos praleidžiate lovoje? TaipNe 10

Testo įvertinimas: balų suma 8 ir daugiau reiškia didelę fizinę priklausomybę nuo nikotino; jeigu suma nuo 4 iki 7 – fizinė priklausomybė nuo nikotino išreikšta vidutiniškai. Balų suma mažesnė už 4 reiškia, kad fizinė priklausomybė menka, o vyrauja psichologinė priklausomybė.

Naudota literatūra:

1. ,,Gydymasis namuose” (Amerikos gydytojų praktiškieji patarimai), K. Tyrai.1996;

2. “Ekologijos atlasas” Dieter Heinrich, Manfred Hergt, Alma Littera Vilnius 2000;

3. Lankstinukai;

4. Internetas;