„Tinkama mityba – sveikatos pagrindas“

Šiaulių Ragainės pagrindinė mokykla

Respublikinė gamtos mokslų 8-12 klasių moksleivių konferencija

„GAMTOS MOKSLAI TYRIMUOSE IR PRAKTIKOJE“

Pranešimas

„TINKAMA MITYBA – SVEIKATOS PAGRINDAS“

Pranešėjai

Šarūnė Svolkinaitė, Saulė Žukauskaitė

2004 m. kovo 26 d.

Netinkama mityba, mažas judrumas sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, o tai savo ruožtu – įvairias ligas: infarktą, aterosklerozę, cukrinį diabetą, akmenligę, nutukimą.

Dabar ir visame pasaulyje, ir Lietuvoje, daugėja žmonių, sergančių šiomis ligomis. Lietuvos gyventojai vartoja per daug guvulinių riebalų ir nepakankamai augalinių, taip pat įvairių šviežių vaisių ir daržovių.

Didžiausia šiuolaikinio žmogaus bėda tta, kad jis atitolo nuo gamtos, pamiršo jų dėsnius ir jų galią. Žmogus pats susikūrė savo gyvenimo taisykles, gamina nenatūralų maistą, vartoja sintetinius vaistus, užmiršo, kad gamta gali jį maitinti ir gydyti.

Didžiulę žalą savo kūnui žmogus daro netinkamai maitindamasis. Tačiau ne taip jau lengva sveiką žmogų įtikinti, kad jo sveikata ir gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo mitybos.

Tinkamo maitinimosi svarba deramai įvertinama dažniausiai tik pašlijus sveikatai. Todėl sveiko gyvenimo įgūdžius reikai ugdyti jau nuo mažens.

Mes, 9 d. klasės mmokinės, nutarėme mokytis ir mokyti kitus sveikai gyventi. Sąžiningai ištyrėme, kokias mitybos klaidas darome, ar sveikai maitinamės (1 priedas – testas).

Pasirodo, mes per daug nerūpestingi ir galime pakenkti savo sveikatai, jeigu ir toliau taip maitinsimės.

Bandėme sudaryti sveiko maisto vvalgiaraštį ir jį įvertinti (2 priedas – vienos paros maisto raciono įvertinimas).

Išanalizavus paros maisto racioną darome išvadą, kad mes maitinamės netinkamai: racione mažai daržovių, vaisių, daug guvulinių riebalų, per daug druskos. Netinkamas maisto medžiagų santykis (turėtų būti bent 55 % angliavandenių, ne sjie turi skaidulinių medžiagų, kurios gerina žarnyno judesius, padeda pašalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas, spartina organizmo riebalų apytaką). Netinkamas maisto produktų derinimas (3 priedas – maisto produktų derinimo lentelė pagal H.Šeltoną). Valgome nereguliariai (sveikiausiavalgyti 4 – 5 kartus per dieną ir tuo pačiu laiku). Teigiama yra tai, kad suvartotų produktų kalorijų kiekis atitinka reikalingą kalorijų kiekį organizmui.

Svarbiausias mitybos principas: valbyti neperdirbtus, natūralius, šviežius ir kuo įvairesnius (kai kas teigia, kad per mėnesį žmogus turi suvalgyti apie 60 įįvairių produktų) maisto produktus.

Tinkamai maitinantis svarbu ir ekologiški maisto produktai, kurie neužteršti kenksmingomis medžiagomis, jų sudėtyje nėra sitetinių maisto priedų ar genetiškai modifikuotų produktų.

Lietuvoje ekologine žemdirbyste užsiima ūkiai, auginantys žemės ūkio produkciją pagal „Tatulos programą“. Šiandien ekologiškai ūkininkauja daugiau kaip 120 pasaulio šalių. Lietuvoje ekologiškaus produktus augina apie 400 ūkininkų, juos perdirba 12 perdirbimo įmonių.

Šiuose ūkiuose išauginta produkcija yra sertifikuojama pagal Lietuvoje sertifikavimo darbus atliekančios „Ekoagros“ ekologinę žemės ūkio sertifikavimo sistemą. Ekologiškai pagaminti produktai žymimi specialiu „Ekoagros“ ffirmos ženkleliu.

Šiuo ženkleliu pažymėti produktai sudaro tik mažytę mūsų naudojamų produktų dalelę. Ir vargu ar kiekvienoje, net ir didelėje parsuotuvėje, jų aptiksi. Mes tuo pačios įsitikinime, kai apėjome kelis pačius didžiausius mūsų miesto prekybos centrus, o „Ekoagros“ firmos ženkleliu pažymėtų produktų taip ir neradome. Be to, paklaususios prekybos centrų darbuotojų, ar prekybos centre yra ekologiško maisto skyrius ar bent jau lentynėlė tokiam maistui, iš visų jų lūpų išgirdome tik kategorišką atsakymą: „Ekologiškų produktų parduotuvėje yra, bet jų reikia ieškoti, nes nei ekologiško maisto skyriaus, nei specialios lentynos jiems nėra“. Tačiau tai pasirodo ne taip jau ir lengva. Nors ir kaip atidžiai naršėme po lentynas, bet ekologiškai apdorotų produktų radome vos keletą.Gal todėl daugelis miesto gyventojų, kurie rūpinasi savo sveikata, didžiųjų supermarketų vengia. Jie paprasčiausiai palaiko ryšius su žinomais kaimo ūkininkais, kurie įvairią chemiją žemės ūkio gamyboje naudoja saikingai arba visai išsiverčia be jos, ir metai iš metų perka iš jų peiną, pieno produktus, mėsą, daržoves ir vaisius. Tai naudinga ir vieniems ir kitiems, nes tuo pačiu apeinami produktų perpardavinėtojai, kurie ir iš vienų, ir iš kitų nulupa nemažą savo pelno dalį. Negana to, dažnai iš jų gauni sugadintą ir patį produktą, nes kartais persistengiama naudojant chemines medžiagas, kai norima ppagerinti jo prekinę išvaizdą. Štai, keletas patarimų, į kuruos reikėtų atsižvelgti renkantis maisto produktus (4 priedas – patarimai).

Baigdami savo pranešimą tikimės, kad nors truputėlį susimąstysit ir paanalizuosit savo mitybos klaidas, kad vėliau galėtumėte jų išvengti. O dabar visi nusišypsokim, apsilankykim sporto salėje, tinkamai maitinkimės ir būsime sveiki.

AČIŪ už dėmesį!