Biol.referatas „Kvepavimo sistema“

Kvepavimas

Nenutrukstamas biol.procesas,kurio metu organizmas is isores ima deguoni,o i ja isskiria anglies dioksida ir vandens garsus.Kvepavimas vyksta per kvepavimo organus .Zmogaus kvepavimas skirstomas i sias fazes:1)isorini,arba plauciu,kvepavimas (apima visus duju apykaitos tarp organizmo ir aplinkos etapus);

2)duju apykaita tarp alveoliu oro ir pratekancio plauciu kapiliarais kraujo;

3)deguonies pernesimas is plauciu i audinius ir anglies dioksido –is audiniu i plaucius ;

4)duju apykaita tarp kraujo ir audiniu ;

5)vidini arba audiniu ,kvepavima (deguonies suvartojima lastelese ir anglies dioksido issiskyrima).

Isorinio kvepavimo metu oras plauciuose atsinaujina,ritmiskai kkaitaliojantis ikvepimui ir iskvepimui.Krutines lastos kvepuojamieji raumenys susitraukdami pakelia sonkaulius ir pastumia i prieki krutinkauli,o diafragma susitraukdama nusileidzia ir nustumia zemyn pilvo ertmes organus.Del to padideja krutines lastos turis;Plauciu alveoles pleciasi,oro slegis jose pasidaro mazesnis uz atmosferos slegi.kol yra slegiu skirtumas,oras sruva is aplinkos pro nosi arba burna,gerklas ir tracheja i plaucius.Tarp ikvepimo ir iskvepimo fazes oro slegis alveolese buna lygus atmosferos slegiui.Iskvepiant ora,kvepuojamieji raumenys atsipalaiduoja,krutines lastos turis mazeja,plauciai traukiasi,ir oro slegis alveolese pasidaro didesnis uz atmosferos slegi.Del to oras iis plauciu iskvepiamas.Sveiko suaugusio zmogaus ikvepimas yra trumpesnis negu iskvepimas.Ramybeje kvepavimo daznumas-vid.16-20 kartu per minute.Nuolatinis oro judejimas i plaucius ir is ju vadinamas-plauciu ventiliacija.Ji palaiko pastovia oro sudeti alveolese.Plauciu ventiliacijos kiekybinis rodiklis yra minutinis kvepavimo turis,kuris ramybes bukleje vyru lygus 44-8l,moteru 3-6l.Deguonies ir anglies dioksido difuzija ir jos krypti lemia siu duju parcialiniu slegiu skirtumas tarp alveoliu oro ir kraujo.Kraujyje istirpsta nedaug deguonies ir anglies dioksido,sios dujos buna dazniausiai su hemoglobinu ir sudaro oksihemoglobina,kuri kraujas nesa is plauciu I audinius,o anglies dioksidas-su sarmais;dalis anglies dioksido susijungia su hemoglobinu .Siuos anglies dioksido junginius kraujas nesa is audiniu i plaucius .Duju apykaita audiniuose vyksta priesinga kryptimi:deguonis is kraujo pereina i audinius,o anglies dioksidas-is audiniu i

krauja.Audiniu lasteles labia intensyviai vartoja deguoni.Gyvu lasteliu protoplazmoje deguonies parcialinis slegis labia mazas arba lygus nuliui.Del to deguonis difunduoja is arterijos kraujo,kuriame jo parcialinis slegis yra 100-105 mm Hg,i audiniu skysti,o is jo- i audiniu lasteliu protoplazma.Ten vyksta vidinis,arba audiniu,kvepavimas-oksidaciniu-redukciniu fermentiniu procesu visuma.Oksidatorius yra mol.deguonis.Siu procesu metu aangliavandeniu,baltymu ir riebalu skilimo produktai oksiduojami iki anglies dioksido ir vandens.Issiskirianti energija susikaupia adenozintrifosforo rugsties molekulese.Si energija vartojama organizmo gyvybiniams procesams.Mikrosomose yra sistema,vartojanti mol.deguoni ir tiesioginei kai kuriu org.medziagu oksidacijai.Vidinio kvepavimo metu susidaro ne tik energija,bet ir ivairus tarpiniai junginiai,isijungiantys I lasteles medziagu apykaita.Kvepavimas gali sutrikti del kiekvienos kvepavimo fazes sutrikimo (pvz,.plauciu uzdegimo),kvepavimo centro funkcijos sutrikimo.Sumazejusio slegio salygoms(pvz,.kopiant i kalnus) kvepavimas pasunkeja,gali atsirasti aukstumu liga,kuri pasireiskia deguonies (hipoksija) ir anglies dvideginio (hipokapnija) trukumu.Sumazejes kvepavimo centro dirglumas sukelia Ceino ir Stokso kkvepavima (kaitaliojasi trumpi nekvepavimo ir daznejancio,veliau retejancio kvepavimo periodai).Sunkus kvepavimo ir kraujo apytakos sutrikimai gali sukelti asfiksija.

Kvepavimo organai

Tai organu sistema ,pro kuriuos vyksta isorinis kvepavimas-duju apykaita tarp organizmo ir aplinkos.Susideda is kvepavimo taku (nosies,gerklu arba trachejos,bronchu),plauciu ir kvepavimo judamojo aparato.Pastaraji sudaro krutines lastos griauciai ir juos jungiantys kvepuojamieji raumenys,ju nervai,plauciu kraujagysles,limfagysles.Kvepavimo takai del juose esanciu kremzliniu griauciu nuolat atviri,nesubliuksta,ikvepiant ir iskvepiant oras pro juos praeina laisvai,netrukdomai;pakeliui jis susyla,apsivalo ir prisisotina vandens garu.Plauciu alveolese vyksta duju apykaita tarp atmosferos oro ir kraujo.Kvepavimas dalyvauja tarinat artikuliuotus garsus.

Kvepavimo organu ligos!!!!

Kvepavimo taku ligos iki siol tebeuzima vyraujancia vieta tarp kitu zmogaus negaliu:jomis dazniau sergama,taciau ne nuo visu ligonis tampa invalidu.Beje,siomis ligomis ypac linke sirgti vyresni ir seni zmones.Letinis bronchitis ir plauciu uzdegimas,emfizema su progresuojanciu dusuliu ir silpstancia sirdies veikla-tai nuolatines senstanciu zmoniu ligos.Netgi tuberkulioze,kuria dar sio amziaus viduryje dazniausiai sirgdavo jauni zmones,dabar vis dazniau pasitaiko tarp vyresniu.

Kokie veiksniai skatina kvepavimo ligu progresa??Kodel sios ligos taip daznai igyja letine eiga??

Pirmiausia-mus supancios atmosferos uztersimas.Oras,kuriuo kvepuojame pries kelias desimtis metu,jau nebe toks.Dumai,suodziai ir nuodingi chemijos gigantu garai susitvenke virs miestu ir vis giliau skverbiasi i zaliaji kaima.Stinga gryno oro ir deguonies.Nepaisydami to,zmones dar tersia savo plaucius tabako dumais.Rukymas ir uzterstas oras deramai vienas kita papildo,nuolat ardo kkvepavimo taku gleivine ir mazina jos atsparuma infekcijai.Todel rukantys zmones,kuriu budingas palydovas yra kosulys,kur kas dazniau serga plauciu ligomis.Plauci ligos:1)Kosulys

2)Kraujavimas

3)Krutines skausmai

4)Dusulys

5)Bronchitas

6)Letinis bronchitis

7)Plauciu emfizema

8)Plautine sirdis

9)Plauciu uzdegimas (pneumonija)

10)Letinis plauciu uzdegimas

11)Tuberkulioze (dziova)

12)Plauciu grybeliai

13)Pneumokoniozes

14)Pleuritas

Ar norit sirgti siomis ligomis???Nemanau.

Taip,kad zmones darykit isvadas..:))

Informacija: “Seimos daktaras” V.Minius,K.Brusokas.

“Medicinos enciklopedija”.