Anoreksija ir bulimija

Sakoma, kad grožis reikalauja aukų, tačiau viskas turi ribas. Pernelyg griežtai laikantis dietų galima susirgti sunkiomis ligomis – anoreksija ir bulimija. Vis daugiau dėmesio šioms ligoms skiria spauda ir televizija: ligų atvejų vis daugėja, o padariniai gali būti labai liūdni. 5-18 proc. ligonių miršta, 40 proc. atvejų liga tampa chroniška.

Truputis istorijos

Anoreksija pirmą kartą minima viduramžių epochoje. Tyrinėjant viduramžių aukštuomenės gyvenimą buvo rastas dokumentuose aprašytas 1245 metais gimusios Vengrijos princesės Margaritos gyvenimas. Jos tėvas norėjo, kad princesė taptų vvienuole, tačiau vėliau pakeitė savo sprendimą ir pradėjo ieškoti jai vyro. Gaila, bet vyras buvo renkamas kaip sosto įpėdinis, o į princesės Margaritos norus nebuvo atsižvelgiama. Margaritai nepatiko nei vienas kandidatas, todėl ji stengėsi atrodyti kuo bjauresnė, kad vyrai iš tolo jos bijotų. Ji ėmė pasninkauti ir dirbti iki išsekimo. Jos kūnas labai sumenko ir būdama 26 metų ji mirė. Badavimas normalaus svorio baimė bei per didelis fizinis krūvis yra anoreksijos požymiai.

Kas yra „anorexia nervosa“

Tiesiogiai išvertus „anorexia“ – apetito nnebuvimas. Tai neteisingas ligos apibūdinimas, nes dažnai sutrinka ne apetitas, o mityba. Žodis „nervosa“ rodo, kad sutrikimo priežastis yra susijusi su centrine nervų sistema.

Sergant anoreksija mažėja svoris (dėl pernelyg stropaus dietų laikymosi). Daugeliu atveju taip atsitinka dėl merginų ar moterų, oo kartais ir vaikinų bei vyrų noro sulieknėti, baimės nutukti. Anoreksikai, nepaisant jų svorio, mano esantys nutukę. Dažnai jie nesupranta, kad jau pakankamai sumažino svorį, ir vis tiek mano, jog dar yra nutukę. Anoreksikai siekia tobulybės ir kelia savo kūnui labai didelius reikalavimus. Jie džiaugiasi galėdami valdyt savo kūną, o svorio mažėjimą sieja su pastangų rezultatais. Norėdami numesti kuo daugiau svorio, jie vengia kaloringo maisto ir gali išsekti net iki mirties. Dažniausios mirties priežastys būna depresija bei ligos, kurių negali nugalėti nusilpęs organizmas.

Kas yra „bulimia nervosa“

Bulimija vilkiškas, liguistas, labai padidėjęs alkio jausmas. Pagrindiniai bulimijos požymiai yra dažni alkio priepuoliai, o po jų dažnai vemiama. Sergančios bulimija merginos kartais neatsilaiko potraukiui valgyti ir pradeda šlamšti viską, kas tik papuola. Priepuoliai dažniausiai kkyla tokiais momentais, kai apima blogi jausmai, baimė būti atstumtai, liūdesys, vienišumas, nuobodulys.

Tuoj pat po priepuolio atsiranda baimė priaugti svorio. Todėl ligonės dažnai dirbtinai sukelia vėmimą, vartoja šlapimą varančius, vidurius laisvinančius, apetitą mažinančius vaistus, laikosi griežtos dietos.

Po vėmimo jos labai pergyvena ir gėdijasi. Valgymas ir vėmimas pamažu tampa įprastu reiškiniu ir ilgainiui labai išsekina organizmą.

Daugelis jų patiria nepilnavertiškumo kompleksą ir mano esančios nenormalios. Jos jaučiasi kaltos, bjaurisi ir nekenčia savo kūno. Tai dažnai, kaip ir sergant anoreksija, sukelia depresijas, taip ppat padidėja dirglumas, atsiranda neramumas ar apatija, polinkis alkoholiui, vaistams, sutrinka miegas, sumažėja lytinis potraukis, atsiskiria nuo visuomenės. Metų metus ligonės gyvena dviguba gyvenimą: aplinkiniams atrodo, kad jos normaliai maitinasi, o iš tikrųjų jos badauja, dažni alkio priepuoliai slepiami.

Anoreksija ar bulimija?

Atskirti anoreksiją nuo bulimijos dažnai būna sunku, nors abi ligos turi savo bruožų.

Anoreksijai būdingas staigus svorio mažėjimas, o bulimijai alkio priepuoliai. Nuo vienos ligos prie kitos pereinama pamažu, todėl sunku nustatyti, kur yra riba. Neretai sergantiems pasitaiko simptomų mišinys.

Statistika

Anoreksija yra gana dažna liga. Dažniausiai serga moterys (1-2 proc.), daug rečiau vyrai (0,1 proc.). Dažniausiai suserga 12-18 metų merginos, tačiau serga ir vyresnės moterys, taip pat vaikai, kurie prisižiūri filmų, juos paveikia kiti vaikai ar suaugusieji. Ypač jautrūs yra žmonės, kurių profesija susijusi su grakščiu kūnu (šokėjai, modeliai, atletai ir kt.) 5-18 proc. ligų baigiasi mirtimi.

Jei nesigydoma, anoreksija tampa chroniška liga maždaug 40 proc. ligonių. 20-30 proc. pasveiksta savaime, t.y. svoris normalizuojasi, tačiau psichiniai ir socialiniai sutrikimai išlieka.

Nuo septinto dešimtmečio ši liga diagnozuojama dažniau. Negalima vienareikšmiškai atsakyti kokios yra priežastys. Gal padaugėjo sergančių, o gal medikai skiria daugiau dėmesio šiai ligai.

Bulimijos rizikos grupei priklauso 1-3 proc. moterų ir 0,3 proc. vyrų. Teisingai gydant ligą pasveiksta 20-30 proc. ligonių, 30 pproc. ligonių būklė pagerėja.

Anoreksijos požymiai

1.Kūno svoris mažiausiai 15 proc. yra mažesnis už normalų. Kūno masė apskaičiuojama pagal kūno masės indekso (KMI) formulę. KMI yra svoris (kg), padalytas iš ūgio (m) kvadratu. 15 proc. mažiau normos atitinka KMI 17,5.

2.Didelė baimė priaugti svorio, nutukti, neatsižvelgiant į dabartinį svorį.

3.Sutrikęs kūno suvokimas (svorio, formos). Net išsekęs nuo bado žmogus jaučiasi nutukęs.

4.Trečdaliui moterų išnyksta menstruacijos.

Bulimijos požymiai

1.Nevaldomi valgymo priepuoliai. Vienu „prisėdimu“ bulimikas gali suvalgyti didžiulį maisto kiekį (iki 20000 ir daugiau kalorijų).

2.Ligonis jaučia, kad negali kontroliuoti apetito.

3.Po valgymo priepuolių dažnai stengiamasi sukelti vėmimą, kad maistas pasišalintų iš organizmo.

4.Trečdalis ligonių, bijodamos nutukti, geria vidurius laisvinančius, skysčius šalinančius, apetitą slopinančius vaistus.

5.Kai kurios bulimikės, kankinamos minčių apie sustorėjimą, po persivalgymo priepuolio ypač daug mankštinasi, klizmomis valo žarnyną, badauja – iki kito priepuolio.

Rizikos grupės

Nėra duomenų, kad nervinė bulimija būtų paveldima. Iš kartos į kartą gali būti perduodamas tik tam tikras psichologinis tipas. Šia liga dažniausiai suserga itin jautrios moterys, turinčio polinkį pilnėti. Pirmasis „žingsnis“ į bulimiją – įvairios radikalios dietos, „išmušančios iš vėžių“ medžiagų apykaitą.

Bulimija gali susirgti, jei:

1.Esi perfekcionistė (visose gyvenimo srityse sieki tobulumo);

2.Esi linkusi į depresiją. Tokiu atveju persivalgymo – vėmimo priepuoliai laikinai padeda užmiršti tikrąsias depresijos priežastis;

3.Esi impulsyvaus būdo, mėgsti „aštrius“ pojūčius ir riziką;

4.Trūksta pasitikėjimo ssavimi;

5.Esi nepatenkinta savo kūnu;

6.Keli sau nerealius tikslus;

7.Vaikystėje buvai maitinama prievarta, įkalbinėjimais ir pan.

Kokie išoriniai ligos požymiai

Dėl dažno vėmimo būna nudilęs dantų emalis. Be to, ligonės veidas neretai būna patinęs (panašiai kaip sergant kiaulyte). Ligonei sunku susikoncentruoti dėmesį. Pasitaiko menstruacijų ciklo sutrikimų.

Bloginai veiksniai

Manoma, kad sergančioms anoreksija moterims sutrinka galvos smegenų zona, kuri kontroliuoja norą valgyti, seksualinį potraukį ir menstruacijas, gali būti, kad šis sutrikimas yra ne anoreksijos priežastis, o mažėjančio svorio padarinys. Buvo atlikti tyrimai su dvyniais. Dvyniai būna monozigotiniai ir dizigotiniai. Monozigotiniai dvyniai išsivysto iš to paties apvaisinto kiaušinėlio (zigotos) dalių, kai jos atsiskiria viena nuo kitos. Tokie dvyniai turi identišką genetinę informaciją ir yra labai panašūs. Dizigotiniai dvyniai išsivysto, kai apvaisinami du kiaušinėliai skirtingais spermatozoidais. Tokie dvyniai turi ne vienodus genus ir gali būti net skirtingų lyčių. Tyrimai rodo, kad tikimybė susirgti anoreksija antram monozigotiniam dvyniui, jei ja serga pirmasis, yra 50 proc., o heterozigotiniam dvyniui – 10 proc.. Tai rodo, kad didelę įtaką daro paveldimumas.

Psichologiniai veiksniai

Anoreksija dažnai išsivysto brendimo laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu mergaitė tampa moterimi ir ieško savojo ,,aš“. Ji dažnai jaučiasi nesaugiai. Bandymas išmokti kontroliuoti savo svorį suteikia jai saugumo jausmą.

Anoreksija sergančios mergaitės šeimoje dažnai būna labai saugomos, neatsižvelgiama į jų besivystantį savarankiškumą. Taip pat neigiamą

įtaką daro ir konfliktai, gali būti, kad toks aplinkinių elgesys yra ne priežastis, o padarinys: anoreksija dar labiau padidina tėvų susirūpinimą, norą apsaugoti vaiką nuo konfliktų ir sunkumų.

Šeimos ir visuomenės veiksniai

Vakarų visuomenėje grožio idealas jau nuo 1960-ųjų yra lieknas kūnas. Ir dabar ideali moteris turi būti graži, liekna, išpuoselėta, gera virėja, žmona, motina ir dar sugebėti daryti karjerą. Ypač nepalankiai vertinamas moterų antsvoris. Vyras su antsvoriu apibūdinamas kaip stotingas, o moteris – nutukusi. Reklamose ir filmuose sudaromas įspūdis, kad ttik lieknos moterys gali tikėtis sėkmės ir meilės, tokius joms keliamus reikalavimus mergaitės pradeda suvokti brendimo laikotarpiu, kai jų kūnas sparčiai keičiasi. Jeigu šeimoje ir visuomenėje mergaitė jaučiasi netvirtai, trūksta dėmesio ar ji pati per anksti siekia atsiskirti ir pradėti savarankišką gyvenimą, sutrinką asmenybės suvokimas. Tai sustiprina norą siekti idealo. Ligos rizika padidėja, jei paauglystėje badaujama eksperimentuojant.

Anoreksijos padariniai

Psichikos sutrikimai

Ligonės nesveikai siekia tapti kuo lieknesnės. Dėl sutrikusio savo kūno suvokimo ligonėms atrodo, kad jos yra nutukusios. Jos laikosi dietų ir įįsidėmi kiekvieną menkniekį, kurį suvalgo. Vos svoriui padidėjus keliais gramais kyla didžiulė panika. Tai paskatina dar labiau sugriežtinti dietą. Jos atsiduria užburtame rate, dažnai kyla depresijos priepuolių, padidėja jautrumas.

Mitybos sutrikimai

Sergančiųjų tikslas yra tobulas kūnas. „Gerai“ ar „nuostabiai“ netinka, reikia dar ggeriau. Pagal mitybos pokyčius galiam ligones skirstyti į dvi grupes: pusė sergančiųjų pastoviai laikosi dietos, o kitai pusei pasitaiko bulimijos simptomų (dažno alkio protrūkiai). Be dietų jos dažnai vartoja apetitą slopinančias priemones, šlapimą varančius vaistus, daug sportuoja. Taip išsekinus organizmą susergama. Šlapimą varantys vaistai yra pavojingi sveikatai, nes vartojami ne pagal paskirtį, dažnai neteisingai manoma, kad jie sumažina kalorijų pasisavinimą. Jie tik padidina išskiriamų skysčių kiekį ir gali sukelti skysčių trūkumą, pavojingai sumažinti kraujospūdį. Tai gali pakenkti vidaus organams, pavyzdžiui, inkstams. Be to, piktnaudžiavimas šiais vaistais sukels hipokalemiją – kalio trūkumą kraujyje, o komplikacijos bus dar sunkesnės.

Nutukusios moterys dažnai sportuoja, leidžia sau užkąsti tik tada, kai padaro mankštą. Taip elgiasi ir anoreksikės. Per didelis fizinis krūvis kartu su badavimu pperkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą, todėl joms dažnai pritemsta sąmonė.

Fiziniai sutrikimai

Sergančios merginos yra ne tik labai lieknos, bet jų svoris mažiausiai 15 proc. yra mažesnis už normalų. Vidutiniškai jos netenka 45-50proc. svorio. Daug ligonių netenka apie 30 kg. Dėl kūno svorio sumažėjimo ir badavimo gali atsirasti fizinių sutrikimų. Dėl hormonų sutrikimų išnyksta mėnesinės. Jei sutrikimas atsiranda prieš brendimą, atsilieka vystymasis. Anoreksijos padariniai gali būti ir sulėtėjęs širdies ritmas, žemas kraujospūdis, nukritusi kūno temperatūra, išsausėjusi oda, susilpnėję raumenys, plaukų slinkimas iir audinių pabrinkimas, sutrikusi mineralinių medžiagų apykaita. Šie pakitimai visiškai išnyksta, kai ligonė pradeda normaliai maitintis. Dėl badavimo sumažėjo energijos suvartojimas, todėl krenta svoris.

Bulimijos padariniai

Po vėmimo lieka tik apie trečdalis tų kalorijų, kurios buvo gautos valgymo metu. Juo daugiau valgymo – vėmimo ciklų praeina, tuo daugiau netenkama kalorijų. Vėmimas neleidžia pajausti sotumo jausmo, todėl po tam tikro laiko padaugėja ir padažnėja valgymo priepuolių. Jų pavojų dar labiau padidina griežta dieta ir apetitą slopinančių priemonių vartojimas.

Ilgainiui sutrinka virškinimas: pučia vidurius, pykina, skauda papilvę, užkietėja viduriai. Kadangi vemiant į burną patenka skrandžio rūgščių, pradeda skaudėti dantis. Dantų plovimas nieko nepadeda, priešingai – rūgštys dar labiau pažeidžia dantis.

Kuo ligonei galima padėti?

Svarbiausia yra suprasti, kad anoreksija sergančios merginos negalima versti ką nors daryti. Nors kartais būna išties sunku būti šalia ir nieko nedaryti, tačiau sergančioji turi pati panorėti priimti pagalbą. Niekada negalima bandyti padėti jai per prievartą ar kontroliuoti, nes tai tik sustiprina jos norą pačiai viską valdyti.

Labai svarbu būti šalia, mylėti ir išklausyti. Supratingas išklausymas ir taip suteiktas saugumo jausmas bus tikrai veiksminga pagalba. Paprasčiausiai tereikia būti šalia, paskatinti ją išsipasakoti, kad jai nuslūgtų kaltės jausmas, nes dažnai ligonės jaučiasi vienišos ir niekam neišsipasakoja.

Būtina žinoti, kad kai su kuo nors pirmą kkartą kalbiesi, jis reaguoja su baime ir nepasitenkinimu, todėl galima greit susiginčyti. Tokiu atveju nereikia atsisakyti pokalbio temos. Reikia duoti ligonei suprasti, kad dėl jos esama šalia ir galima pasikalbėti, kada tik ji panorės. Gali būti, kad jos sveikata yra labai pažeista. Tokiu atveju reikia pasikonsultuoti su gydytoju.

Kalbėti reikia atvirai. Taip pat reikia stengtis kuo daugiau sužinoti apie šią ligą iš literatūros, žmonių. Negalima ieškoti ligos priežasčių pačiam, nes nesi gydytojas ir jo nepakeisi.

Patarimai turi būti dalykiški, reikia įgauti ligonės pasitikėjimą. Jeigu ji pažįsta gydytoją, kuriuo pasitiki, galima patarti kreiptis į jį.

Su tomis pačiomis problemomis susidūrusių žmonių patarimai taip pat labai padeda. Juos būna lengviau realizuoti. Patartina, kad ir artimieji bendrautų su šiais žmonėmis. Tai jiems padės geriau suprasti situaciją. Daugelis žmonių galvoja, kad sutrikusios mitybos problema tėra tik valgymas ir svoris.

Mitybos sutrikimai gali atsirasti dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, smegenų naviko, virškinamojo trakto ar psichikos ligos. Gydytojas, nustatęs tikrąją priežastį, pasiūlys gydymo metodą.

Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Dabar yra sukaupta nemaža patirties gydant mitybos sutrikimus, todėl galima pasirinkti iš kelių metodų.

Svarbu, kad ligonė suprastų, jog jos liga yra žinoma ir pagydoma.

Ko negalima daryti?

Kartais reikia būti labai atsargiam duodant pastabas ir pasakojant įvairius dalykus. Čia rrasi sąrašą dalykų, kurių niekada negalima daryti, nes taip galima atstumti, įskaudinti bei padidinti ligonės kaltės jausmą.

-Niekada nepriekaištauk jai dėl svorio ar išvaizdos.

-Nepriekaištauk ir nerodyk pykčio.

-Būk kantrus, gydymui reikia laiko.

-Nepaversk pietų stalo barnių vieta.

-Nedaryk skubotų išvadų, neduok neapgalvotų patarimų, išklausyk ją.

-nemėgink perimti daktaro vaidmens.

Ligonės tampa labai jautrios, todėl jas galima užgauti vienu neapgalvotu sakiniu ar užuomina. Žodžiai „svoris“, „apetitas“, „dietos“ jai sukelia nemalonius jausmus, venk apie tai įkyriai klausinėti. Reikia labai atsargiai vertinti jos išvaizdą, juk ji jai atrodo siaubinga. Galima sakyti „jei tu sakai, kad esi per stora, tai koks tavo nuomone esu aš?“.

Bet ligonė mato nutukusią tik save, tai neturi nieko bendra su kitų žmonių išvaizdos įsivaizdavimu. Nesakyk jai, kad ji vėl priaugs svorio ir taps normali. Jai gali atrodyti, kad ji ir vėl nutuks. Taip pat nepatartina stengtis nustatinėti pasveikimo termino – kam tie bereikalingi apribojimai.

Kaip kontroliuoti apetitą?

Jeigu persivalgymo priepuoliai ištinka ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir trunka ne trumpiau kaip tris mėnesius, – tai jau rimta liga. Geriausia iš karto kreiptis į psichoterapeutą.

Šie patarimai skirti toms, kurios linkusios šiaip persivalgyti.

Užsirašyk, ką ir kada valgai, būtinai pasižymėk, kaip tuo metu jautiesi. Sverkis ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Peržiūrėjusi kelių savaičių užrašus, pabandyk

suprasti, kas sukelia persivalgymo priepuolius. Vėliau stenkis išvengti tokių situacijų arba sugalvok, kaip, be maisto, galėtum jas įveikti.

Stenkis per daug neišalkti. Valgyk reguliariai, ne rečiau kaip tris kartus per dieną (dar geriau – penkis, bet po nedaug). Iš anksto numatyk, ką valgysi pusryčiams, pietums, vakarienei. Po ranka visada turėk nekaloringų užkandžių.

Pagalvok, kuo galėtum užsiimti, kai galvoje ims suktis įkyrios mintys apie maistą.

Nepiktnaudžiauk dietomis. Nedrausk sau jokių – net kaloringiausių – produktų.

Pajutusi nenumaldomą norą valgyti, stenkis susilaikyti nors pusvalandį. Per tą llaiką ramiai pagalvok, ką ketini valgyti, gali net suskaičiuoti kalorijas. Tada pasvarstyk, ar verta. Jeigu tą kartą pavyks ištverti, apdovanok save. Tik ne gardžiu kąsnelių, o, pavyzdžiui, maloniu pasivaikščiojimu arba pusvalandžiu putų pilnoje vonioje.

Anoreksijos gydymas

Esant didesniems sutrikimams tenka gultis į ligoninę. 3-5 dienas ligonei leidžiama valgyti tai, kas jai patinka. Vartojami apetitą skatinantys vaistai. Kasdien reikia pasisverti. Svoris lyginamas su sudarytu grafiku, kuriame yra nustatyta apatinė ir viršutinė riba. Šios ribos kasdien yra didesnės, todėl kasdien tenka suvalgyti 1500-3000 kalorijų tturinčio maisto daugiau. Jei ir po 5 dienų svoris nepadidėja aukščiau apatinės ribos, ligonė maitinama kaloringu maistu per zondą. Svoriui pasiekus viršutinę ribą, leidžiama gydytis namuose psichoterapija.

Bulimijos gydymas

Teigiamų rezultatų duoda normalus fizinis krūvis, sportas (nepersistengti). Taikoma psichoterapija, gydoma antidepresantais.

Kuo baigiasi nnegydoma bulimija?

Nuo bulimijos dar niekas nemirė. Tačiau negydoma ji gali sukelti sveikatai pavojingų komplikacijų. Gali sutrikti širdies raumens veikla, trūkti stemplė. Kartais išsivysto rimtos virškinamojo trakto ligos. Ypač pavojinga komplikacija – skrandžio turinio išsiliejimas į pilvo ertmę. Ji gali būti mirtina.

Specialisto komentaras

Sąlygiškai būtų galima skirti dvi bulimija sergančių moterų grupes. Vienoms bulimija prasideda nuo dietų laikymosi (dažniausiai paauglystėje). Tokios ligonės neretai jau būna sirgusios anoreksija. Jos dažniausiai griebiasi įvairių būdų per priepuolį suvalgytam maistui iš organizmo pašalinti. Todėl svoris būna normalus ar net šiek tiek mažesnis.

Antrajai grupei priskiriamos moterys, iš prigimties linkusios į tukimą, augusios šeimose, kuriose įprasta persivalgyti. Kai kurios būna gerokai nutukusios, po persivalgymo priepuolių nevemia, nesportuoja. Jų svoris gali svyruoti iki 10 kg per mėnesį. Nereikėtų manyti, kkad bulimijos (persivalgymo) priepuolį būtinai turi lydėti vėmimas. Tokia nuomonė susidarė todėl, kad vemiančios bulimikės dažniau pripažįsta sergančios ir kreipiasi pas gydytojus.

Nebūtinai visi stori žmonės yra bulimikai. Bulimikų valgymo pobūdis iš esmės skiriasi. Valgoma nenorint numalšinti alkį ar apsmaližiauti, o iš nerimo. Todėl bulimija ir yra psichikos sutrikimas. Jį sukelia įvairios priežastys. Bene dažniausia – depresija: daugiau kaip 50 proc. bulimikų serga ir šia liga (be to, kiekvienas bulimija sergantis žmogus bent kartą gyvenime patyrė depresija.

moterų žurnalas ,,laima“ 2000m.03men. <

9-10kl.technologijų vadovėlis ,,sveika mityba“ petras ir marytė petkauskai