es teises konspektai

Institucijos, veikiančios ES darbo santykių srityje.

Europos Parlamentas

Taryba

Europos Komisija

Europos teisingumo Teismas

Audito Rūmai.

Europos parlamentas

Jis atlieka konsultacinę funkciją. Tačiau priimant pirminius teisės aktus jo kompetencija buvo plečiama. Teisės aktų leidyba taip pat jo kompetencijoje. Jis taip pat atleidžia ir skiria Europos Komisijos pirmininką. Priežiūros, biudžetinė funkcija.

Komisija perduoda teisės akto projektą Parlamentui, tam, kad jis pareikštų savo nuomonę dėl šio teisės akto. Jo nuomonė nėra privaloma tarybai. Bet neatsiklausus parlamento būtų pažeista nustatyta procedūra.

Kita svarbesnė parlamento funkcija- bendradarbiavimo procedūra dėl teisės aktų priėmimo.

Komisija tteikia siūlymo dėl teisės akto, Taryba prašo parlamento nuomonės, o ją gavus, Tarybą priima bendrą sprendimą, o tuomet vėl teikiamas projektas Parlamentui, o šis per 3 mėn. arba pritaria arba ne, ar siūlo pakeisti. Grąžinus taryba vėl svarsto Projektą. Jai pritariama tai kvalifikuota balsų dauguma. Jei Parlamentas siūlo pakeisti/nepritaria teisės akto projektui Taryba šį teisės aktą gali priimti vienbalsiai.. Svarbu – bendro sprendimo procedūra analogiška bendradarbiavimo procedūrai.

Taryba

Teisės aktų priėmimo procese taryba – pagrindinė institucija. Ji turi sprendžiamąją galią antrinių teisės aaktų priėmimo procese. Tarybą sudaro valstybių narių atstovai – po 1. Atstovais džn. Būna ministrai arba ministro lygio, kitaip jie neturėtų balsavimo teisės.

Taryba vykdo EB ekonominius Sprendimus, gali įgalioti Komisiją įgyvendinti sprendimus. Taryba gali priimti sprendimus tik resant parlamento iir Komisijos nuomonei. Tarybos sudėtis nėra pastovi. Tai priklauso nuo sprendžiamo klausimo, nuo srities, temos.

Taryba – nenuolatinis organas. Ji renkasi vieną du kartus per mėnesį. Didžiąją dalį Tarybos darbo atlieka Nuolatiniai atstovai.

Taryba teisės aktų leidime dalyvauja tik priimant sprendimus, kurie gali būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, vienbalsiai arba paprasta balsų dauguma.

Komisija

Ji susideda iš nepriklausomų tarnautojų. Ją sudaro 20 narių. Kiekviena valstybė turi po vieną narį, o didžiosios po 2. tai vadovaujantys darbuotojai, o aparatą sudaro apie 19.000. .

Komisija turi plačius įgaliojimu teisės aktų leidyboje: iniciatyvos teisė. Ji teikia pasiūlymus, bet ir toliau bendradarbiauja bendradarbiavimo ir bendro sprendimo priėmimo procese, teikia išvadas. Ji gali ir savarankiškai priimti teisės aktą, bet tai bus žemesnio lygio teisės aktas.

Komisija taip pat vveikia kaip sutarčių sergėtoja. Komisija gali priversti valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus (ieškiniai).Taip pat patariamoji ir atstovaujamojo funkcija, finansų valdymo, administracijos funkcija.

Europos Teisingumo Teismas.

Vienodai aiškina ES teisės aktus., siūlo vienodą jų taikymo praktiką, taip pat teisminių ginčų nagrinėjimo funkcija.

Teismo sudėtis – 15 teisėjų, priklausomai nuo valstybių narių skaičiaus. Teisėjo kadencija – 6 metai. Kadencijų skaičius neribojamas. Teisėjus skiria valstybės – narės. Nėra reikalavimo teisėjo pilietybei. Spec. Reikalavimų teisėjams nėra, jie turi turėti tam tikrą kvalifikaciją, keliamą jų valstybės aukšč. TTeismo teisėjui.

Teismo sudėtyje taip pat veikia generaliniai advokatai. Jie neatstovauja savo šaliai, o tik išreiškia savo nuomonę, kuri nėra privaloma teismui. Taip pat yra ir 1-os instancijos teismas. Jo sprendimai gali būti apskundžiami ETT-ui.

ETT gali būti paduoti ieškiniai dėl įsipareigojimų nevykdymo, personalo bylos, nuostolių atlyginimai , nacionaliniai teismai gali prašyti išvados ETT – o.

3) Ieškiniai dėl neveikimo. Atsakovas – EB institucijos.Ieškovas – valstybės narės, fiziniai, juridiniai asmenis, organzacijos.

4) Personalo bylos sprendžia kilusius ginčus tarp EB institucijos ir jos tarnautoju.

5) Ieškiniai dėl nuostolių atlyginimo , kai ES institucijos pareigūnai savo neteisėta veikla padaro žalą .

6) Ieškiniai dėl išankstinės išvados . Tikslas – aiškinti ES teisės normas užtikrinti ES teisė būtų vienodai taikoma (jei neaiškumai ta dėl taikymo). Prašymus teikia valstybės narės, teismai , kai kyla neaiškumų nagrinėjant konkrečias bylą (dėl pačios teisės nomos turinio, ar pats teisės aktas teisėtas, nepreištarauja ES teisei).

Jei teisės aktas pripažįstama neteisėtu , anaikinama .

Į ETT kreipiamasi tada kai byla nagrinėjama teisme , kurio sprendimas neapskundžiamas apeliacine tvarka.

ETT negali atsisakyti priimti bylos išvadai . ETT išaiškinimas yra privalomas nacionaliniams teismams.

7) prieštaravimai dėl neteisėtumo.Priima bendro pobūdžio taikymo teisės aktai .Ginti juridinių ir fizinių asmenų teises nuo neteisėto ES ir nacionalinių teisės aktų.

Darbuotojo samprata

EB sut. 39str.1d.- ““ne vėliau kaip iki pereinamojo laikotarpio pabaigos darbuotojms turi būti užtikrinta judėjimo laisvė”.

Tačiau nebuvo apibrėžta darbuotjo samprata. Iš esmės galima darbuotoją apibrėžti kaip dirbanti pagal sutartį. Tačiau tada kaip traktuoti tuos kurie dirba nevisą darbo diną ar atlieka praktiką .

Darbuotojo samprata suformavo ETT sprendimai.

Lewin byla 1981 m Nr.53. Ieškovas D. Brit. pilietis ( jo žmona nepiletė) 1978m. kreipėsi į Olandijos kompetetingas institucijas dėl leidimo žmonai gyventi Olandijoje , tačiau jų leidimas buvo neišduotas motyvuojant , kad jo žmona nedirba, o kai žmona įsidarbino ½ dienos , institucijos atmetė prašyma motyvuodamos , kad gaunamos nepakankamos pajamos.

ETT – dirbantisis apima ir tuos asmenis kurie dirba ribotai , bet jų darbas realus , vykdo darbą turinti ekonominę vertę . Šis principas taikomas tiek tada kai asmuo pilnai save išlaiko , tiek tada kai gauna mažiau nei nustatyta minimali alga .

Kempf byloje 139/85 Vokietijos muzikants Olandijoje dirbo muzikos mokytoju nepilną darbo dieną ir gaudavo pašalpas iš valstybės .Vėliau susirgo ir negalėjo dirbti , jo prašmas dėl leidimo apsigyventi buvo atmestas , nes Olandijos istaigos nelaikė jo dirbančiu.

ETT- nesvarbu ar papildomų lėšų pragyvenimui yra gaunama iš privačių šaltinių ar valstybės .

Steymann byloje 196/87 Vokietijos pilietis dirbo Olandijoje religinėje bendruomenėje ir pasibaigus leidimui jis nebuvo ppratęstas , nes Olandijos valdžia jo nelaikė dirbančiuoju .Tai motyvavo , kad minėtas asmuo negaudavo algos , tačiau religinė bendruomenė aprūpindavo ji maistu drabužiais gyvenamuoju plotu , kišenpinigiais .

ETT – už darbą bendruomenė teikė paslaugas , o pats darbas pasireiškė reilia veikla.

Bettray byloje 344/87 Vokietijos pilietis 1980-83 gyveno Olandijoje , leidimas nuolat gyventi neišduotas , nes nebuvo dirbantysis.Ieškovas dalyvavo specialioje programoje reabilitacinėje programoje narkomanams ir dirbo kiek pajėgė.

ETT – valstybė apmokamas darbas , kaip reabilitacinė programa nereiškia ekonominės veiklos.

Taigi darbuotojas – asmuo atliekantis tam tikrą ekonominią veiklą vadovaujamas kitų asmenų ir už tai gaunaatlyginimą .

Dėl praktikantų Lawrie – Blum byloje 66/85 D. Brit. pilietei išlaikius egzaminą nebuvo leista atlikti pradinių klasių klasių pedagoginės praktikos . Motyvuojant , kad pagal Vok. Žemių įstatymus atlikti pedagoginę praktiką galima tik vokietijos piliečiams , o atliekantys praktyka nėra dirbantieji.

ETT – bandomąją praktiką atliekanti mokytoja dirbo vadovaunama , prižiurima mokyklos . Ji teikė ekonomines paslaugas ir už tai gavo atlyginimą.

Darbuotojas – bet kuris faktiškai ir realiai dirbantis asmuo , net jei dirba ne visą darbo dieną , arba jo atlyginimo tarifas mažesnis nei minimumas ar iš viso jo nėra.

Darbuotojo laisvo judėjimo sąlygos

Sąlygos :

1) EB narės pilietybė

2) mokėti atatinkamą valstybės narės kalbą (šis reikalavimas taikoma tik

tam tikrom profesijom ir pareigom.Sąrašą profesijų nustato valstybės narės norėdamos išssaugoti kalba ir kultūrą)

3) pasas, ID kortelė

4) sveikatos reikalavimai (dir. Nr.221 1964m.)

Šios sąlygos susijusios su EB sut. 39str. .Šio str 1 d. įtvirtinta: “ne vėliau kaip iki pereinomojo laikotarpio pabaigos bendrijoje turi būti garantuota darbuotojų judėjimo laisvė”

2d.- “siekiant tai užtikrinti reikia panaikintibet kokią valstybių narių piliečių diskriminaciją dėl pletybės kai tai susije su darbu, atlyginimu ir kitomis darbo bei įdarbinimo sąlygomis .“

3d.- suteikia teisę, taikant apribojimus , pateisinamus viešąja tvarka ,, visuomenės saugumu arba jos sveikata :

a) įsidarbinti pagal pasiūlymus;

b) šiuo tikslu laisvai judėti valstybių narių teritorijoje;”

c) pasilikti valstybėj narėje po darbinių santykių nutraukimo

4d. – šios nuostatos netaikomos valstybės tarnyboje.

EB 40str. Taryba turi išleisti atatinkamus teisės aktus įtvirtinančius konkrečias priemones susijusias su darbo teise .

Teisė įsidarbinti

Reglamentas 1612/68 1str.- bet kurios valstybės narės piliečiai nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos turi teisę ieškoti ir dirbti kitoje valstybėje narėje , kaip ir toje valstybėje narėje.

1973 m. ieškinis prieš Pranc..Pranc. galiojo įstatymai kad jos llaivuose gali dirbti tik ¼ svetimšalių.

ETT- tai konstatavo tai kaip pažeidimą.

Valstybė narė negali diskriminuoti kitų šalių piliečių , negali riboti prašymų dėl įsidarbinimo , riboti laisvų darbo vietų skelbimo , specialiais konkursais ar kitais būdais. Valstybė narės neturi teisės sskaičiais ar procentais riboti kitų valstybių narių piliečių įsidarbinimo.

Reglamento 5str. : valstybė narės piliečiams turi būti suteikiamos , ieškant darbo tokios pat teisės kaip ir tos valstybės piliečiams .

Išimtis: reglam. 3str.1d. – reikalavimas kalbos mokėjimui.

Europos Teisingumo Teismo byla ’87m. Groener byla – sprendimas atsakovo naudai. Pagal Airijos įstatytus profesinių mokyklų mokytojai turi mokėti airių kalbą ir būti išlaikę kalbos egzaminą. Tačiau jei l.trūktų mokytojų švietimo ministras turi teisę padaryti išimtį. Olandijos pilietė nebuvo išlaikiusi airių kalbos testo. ETT nustatė, kad nuolatinėms mokytojo pareigoms reikia mokėti airių kalbą.

2) Įsidarbinimas ir lygybė. Teisė į vienodas darbo sąlygas nustato reglamento 7 str., EB 30 str. Darbininkui turi būti sudarytos tos pačios įdarbinimo ir darbo sąlygos, nepriklausomai nuo tautybės.apima ir tiesioginę ir netiesioginę ddiskriminaciją.

Ugliola byloje Vokietijos įst. skaičiuojant darbo stažą atsižvelgia į tarnybą kariuomenėje. Atsakovas – Italijos pilietis dirbo Vokietijos įmonėje, o karinę tarnybą atliko Italijoje. Vok. įmonė atsisakė atsižvelgti į jo tarnybą. ETT konstatavo, kad EB teisė nesikiša į valstybių narių sprendimą teikti tokio pobūdžio privilegijas su sąlyga , kad įst. nepažeidžia piliečių teisių. Vok. buvo įpareigota taikyti savo teisės aktus taip kad būtų atsižvelgta į objektyviai skirtingą dirbančiųjų iš kitų šalių padėtį. (Netiesioginė diskriminaciją, nes nuo d.stažo priklausė atlyginimas)

Sotgiu bbyloje Italijos pilietis dirbo Vok. ir kaip ir dirbantieji turintys Vok. pilietybę gaudavo “gyvenimo atskirai nuo šeimos pašalpą”. Tačiau vėliau pašalpa buvo padidinta tiems kas įsidarbinimo metu gyveno Vokietijoje, o tiems kurie gyveno užsienyje liko galioti senas tarifas. ETT nustatė kad toks poelgis yra nesuderinamas su EB teise, bei ignoravo pilietybės pagr. ir gyvenamąją vieta.

3) Teisė į socialines ir mokesčių garantijas. 1968m. reglamento Nr.16/12 7str. 2d. ”darbuotojas turi turėti tą pačią teisę ir sąlygas kaip ir vietiniai piliečiai, taikomos tos pačios socialinės ir mokesčių garantijos. ETT aiškino:

Fiorini byla 1975m. pgl. Prancūzijos įst. šeimos su 3 vaikais iki 18 m. turi teisę gauti nuolaidų kortelę traukininiams. Vyras kreipėsi dėl šios kortelės, tačiau jam žuvus per pramoninę avariją, po jo mirties žmonai buvo atsakyta remiantis tuo kad ji yra Italijos pilietė. ETT remdamasis lygybės principu, reglamento 7str. 2d. turi apimti visas soc. ir mokesčių garantijas tiek susijusias, tiek nesusijusias su darbo sutartimi. Teisė į lengvatas išlieka net ir tuo atveju jeigu dėl jų ir buvo kreiptasi jau po darbuotojo mirties.

1978m. Even byloje ETT konstatavo, kad garantijos dirbantiems apima visas lengvatas, kurios paprastai suteikiamos tos valstybės-narės darbuotojams ryšium su jų objektyviu darbuotojo statusu ar dėl to kad gyvena toje v.-narėje palengvinti darbuot. Judėjimą visoje bbendrijoje.

Reina byloje atsakovas (bankas) teikia beprocentes paskolas gimus vaikui, jei bent vienas sutuoktinis – vok. pilietis ir jų pajamos neviršija tam tikros nustatytos ribos. Italų šeimai dirbančiai Vokietijoje buvo atsakyta beprocentė pašalpa. ETT bylą išsprendė ieškovo naudai. 7(2)st. apima ir tokias garantijas kaip: pašalpa asmenims su negalia; garantuota min. pragyvenimo pašalpa; bedarbystės pašalpa jauniems; garantuotos min. pajamos senyvo amžiaus asm. Visomis garantijomis gali pasinaudoti tiktai dirbantys, o ne šiaip į šalį atvykę ar ieškantys darbo. Prancūzijos pilietė visą laiką gyveno Belgijoje išskyrus 2 metus kai dirbo Prancūzijoje. Ji kreipėsi dėl minimalios pragyvenimo pašalpos, grisdama savo prašymą tuo kad ji šiuo metu ieško darbo. Tačiau ETT konstatavo, kad numatytomis reglamento 7(2) str. garantijomis gali pasinaudoti tik dirbantys asmenys, o ne atvykę į šalį ir ieškantys darbo. Taigi šioje byloje ETT išskyrė asmenis, kurie teisėtai įgijo teisę “nuolatinai” apsigyventi, kadangi įsidarbino, ir asmenis kurie yra leidžiama laikinai apsigyventi valstybėje ieškant darbo. Tik pirma kategorija asmenų turi teisę į visas garantijas ir visos apimties.

4) Teisė į profesinį mokymą. Pgl. 7(3) str. dirbantieji turi teisę į mokymą profesinėse mokyklose bei persikvalifikavimo centruose tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir dirbantieji – tos valstybės piliečiai. Apima ir stipendijas bei pašalpas. Tai sudaro problemų nes valstybėse pragyvenimo llygis skiriasi. Taip pat skiriasi ir sąlygos ir stojant į aukštąsias ir profesines mokyklas, todėl reikia užkirsti kelią piktnaudžiavimui. ETT nustatė kad dirbančiojo statusas negali būti tapatinamas su soc. lengvata.

Brown byloje vyras turėjęs dvigubą – Pranc. Ir Brit. pilietybę išvyko dirbti į Škotiją su sąlyga kad įstos į universitetą. Remdamasis reglamento 7(3) str. jisai kreipėsi kad jam būtų suteikta pragyvenimo kompensacija tokiomis pačiomis sąlygomis kaip suteikiama studentams – Brit. piliečiams.

Lair byloje prancuzė norėjo studijuoti kalbas vokietijoje, kur dirbo jau daugiau kaip 5 metus su priverstinėmis bedarbystės pertraukomis. Ji kreipėsi kompensacijos, kuri pgl. vok. įst. buvo prieinama tik užsieniečiams kurie gyveno ir nuolat dirbo vok. paskutiniuosius 5 metus.

Abiem atvejais buvo atsakyta. ETT nustatė, kad abiem atvejais klausimas nebuvo susijęs su mokymu profesinėje mokykloje. Kita vertus Teismas pripažino jog ieškovų abiejose bylose pretenzijos gali reikšti teisę į socialinę lengvatą pgl. 7(2) str.Brown byloje Teismas pripažino, kad nors ieškovas ir galėjo būti laikomas dirbančiuoju, jis neturėjo teisės reikalauti kompensacijos kaip soc. lengvatos, kadangi jis įgyjo dirbančiojo statusą vien tik dėl to, kad buvo priimtas į universitetą. Lair byloje ETT išskyrė dirbančiųjų – kitų valstybių narių piliečių kategorijas:

Ш Dirbantysis priverstinai esantis bedarbis (teisėtai gyvena šalyje), tačiau turintis teisę reikalauti sugrąžinti į darbą lygiai

taip pat kaip ir dirbantieji – tos valstybės narės piliečiai. Turi tokias pačias garantijas kaip ir dirbantieji tos val.narės piliečiai.

Ш Dirbantysis, atsisakęs darbo toje valstybėje dėl to kad nori mokytis toje valstybėje, kurioje dirbo. Gali reikalauti soc. garantijų tik tuo atveju jei egzistuoja ryšys tarp studijų ir ankstesnio darbo.

Buvo nustatyta ir tai kad jeigu asmuo atvyko į šalį turėdamas tikslą pasinaudoti (trupai padirbėjus) toje valstybėje egzistuojančia studentų rėmimo sistema, tokio pobūdžio piktnaudžiavimas pašalina galimybę taikyti 7 (2) ir (3) str. punktus.

5) Aukštojo mmokslo diplomų pripažinimas ES. Yra išleista direktyva dėl bendros aukšt. mokslo diplomų, išėjus bent 3m. profesinio mokymo ir rengimo kursą pripažinimo sistemos.

Tikslas – suvienodinti diplomų pripažinimo sistemą kas palengvintų darbuotojų judėjimą. Kai darbuot. nori dirbti pgl. darbo sutartį ar užsiimti savarankiška veikla kitoje v.narėje negali jam atsisakyti išduoti leidimą dirbti jei jis jau turi:

Ш Turi diplomą

Ш Prašytojas ta profesine veikla per paskutinius 10m. vertėsi ištisai 2m. kitoje v. narėje.

Aukštojo mokslo trukmė nemažesnė 3m. Jei trupesnė ar priimančioje valstybėje ilgesnė, tai asmuo turi ppateikti profesinės patirties įrodymą (t.y. darbas prižiūrint specialisto, gali reikalauti profesinės patirties iki 4m.)

Jei asmuo turi diplomą tačiau jame pažymėta kad asmuo yra išklausęs nepilną kursą arba ne tų dalykų, kurie yra būtini norint veikti ar dirbti, tuomet v. narė ggali reikalauti prisitaikymo laikotarpio (iki 3m.) arba kvalifikacijos egzamino. Tačiau yra išimtis – jei asmuo nori užsiimti veikla, kuri reikalauja teisinių žinių tai v. narė pati nustato kas asmeniui paskiriama t.y. neleidžia rinktis. Be to gali pareikalauti ir geros reputacijos įrodymo (ar nebuvo patrauktas baudž. atsakomybėn, ar nebaustas..) Įrodymas – kilmės šalies išduotas dokumentas, o jei toks neišduodamas tai gali budi priesaika ar notarinis patvirtinimas.

Analogiška schema ir pripažįstant profesinės kvalifikacijos pažymėjimą. Mokymosi trukmė ne mažesnė kaip 1 metai. O jei trumpesnis tai tokios pačios procedūros kaip ir su diplomais.

Profesinės sąjungos ir teisė į gyvenamąjį plotą

Reglamentas 1612/68 (šis reglamentas reguliuoja įsidarbinimo galimybes ir sąlygas)

8 str.: darbininkas valstybės narės ir dirbantis valstybėje narėje turi teisę tapti profesinės sąjungos nariu ir naudotis pprofesinių sąjungų nariams suteikiama teisėmis : balsavimo teisė, teisė dalyvauti valdymo organuose, užimti postą įstaigose, teisė būti išriktam į įmonės valdymo organus.

Kiekviena valstybė narė turi teise šias teises išplėsti.

Teisė į gyvenamąjį plotą – 9 str.: darbininkas valstybės narės pilietis , dirbdamas valstybės narės teritorijoje , turi visas teises ir privilegijas kurias turi vietiniai darbininkai , tame skaičiuje ir dėl būsto.

1987 m. Nr. 305 (bylos pavadinimas neparašytas) ETT/Graikija . Graikija įvedė apribojimus dėl darbininku imigrantų teisių . ETT – pripažino tokius vveiksmus neleistinais.

9 str. 2d.: darbininkas kaip ir tos šalies piliečiai turi teise būti įtraukti į sąrašus dėl būsto (jeigu yra tie sąrašai), taip pat darbininko šeimos nariai nors ir liko toje šalyje , laikomi to regiono gyventojais ir turi tokias pat teises kaip ir tos šalies gyventojai.

Teise vykti į kitas valstybes kartu su dirbančiuoju

reglamentas 1612/68 3 skyrius 10-12 str.

Teisė vykti į kitas valstybes kartu su dirbančiuoju turi šeima .

10 str.: nepriklausomai nuo valstybės narės turi teise kartu su darbuotoju , dirbančiu kitoje valstybėje vykti jo sutuoktinis ir jų vaikai iki 21 m. (nepriklausomai nuo pilietybės), išlaikomi giminaičiai pagal dirbančiojo ir jo sutuoktinio aukštutinę liniją . Valstybės narės privalo įsileisti bet kuri kitą šeimos narį , kuris neminimas 10 str 1d. , tačiau dirbančiojo yra išlaikomas arba gyveno jo namuose pastarojo valstybėje .

Dirbančiajam norint atsivežti savo šeimą į kitą šalį keliama sąlyga – kad darbuotojas aprūpintų savo šeimą tokiu būstu kokiame gyvenama toje šalyje toki pat dirbantis vietiniai darbininkai. Ši sąlyga taikoma tik tada kai ka darbuotojas pradeda dirbti valstybėje narėje , o mėginimas taikyti šią sąlygą visam laikui prieštarauja Bendrijos teisiai .

Byla 249/86 Komisija /Vokietija ETT – jei darbuotojas pradeda dirbti toje valstybėje narėje , bet koks mėginimas taikyti ją vvisam laikui , kai darbuotojas gyvena valstybėje narėje, prieštarauja Bendrijos teisiai

10 str. – sutuoktinio sąvoka . Išaiškinta 59/85, Olandija/Reed (joje Oland teismas suabejojo sąvokos sutuoktinis apimtimi. Ponia Reed gyveno Olandijoje su savo sugyventiniu anglu) : sutuoktinis – asmuo kuris susituokęs , o ne sugyventinis . Net ir tuo atveju , jeigu dirbantys gyvena atskirai nuo sutuoktinio , pastarasis vis tiek turi teise pasilikti toje valstybėje , kurioje dirba jo sutuoktinis.

Reglamento 11str. : “ jeigu valstybės narės pilietis vykdo veiklą kaip samdomas darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo kitos valstybės teritorijoje , jo sutuoktinis ir vaikai iki 21 m. jo išlaikytiniai turi teisę užsiimti bet kokia darbine veikla tos pačios valstybės teritorijoje net tuo atveju , jeigu jis nėra jokios valstybės narės piliečiai“

Gul byla 131/85 . Esmė- ieškovas Kipro turkas susituokęs su Vokietijoje dirbusia angle , norėjo verstis medicinos praktika Vokietijoje , tačiau jam nebuvo leista to daryti dėl pilietybės . Nors jis turėjo gydytojo diplomą ir dirbo gydytoju ne visą darbo dieną.ETT – jeigu jis buvo tinkamai pasiruošęs savo profesijai , kuria norėjo užsiimti , tada pagal reglamento 11 str., kaip ir ES piliečiai, jis turėjo teisę tai daryti.

11str. neleidžia valstybės narės piliečiams atskirai nuo darbuotojo savarankiškai gyventi (dėl jo statuso).

Darbuotojo ssutuoktinis teisiškai susijęs su darbuotuoju , bet kaip savarankiškas subjektas turi teisę užsiimti savarankiška veikla.

12 str.: darbuotojo vaikų teisės priimančioje valstybėje

Valstybės narės piliečio dirbančio ar dirbusio kitos valstybės narės teritorijoje vaikai turi teise būti be jokios diskriminacijos priimti į bendrojo lavinimo , amatų ir profesines makyklas. Sąlyga – tie vaikai turi gyventi tos šalies kurioje mokosi teritorijoje .

Byla 389 ir 390/87 Echternach and Moritz .Esmė : Olandijoje dirbo vokietijos piliečiai , o jų vaika mokėsi Olandijos mokyklose. Kai tėvai grįžo į Vokietiją , vaikai norėjo pasilikti olandijoje , kad užbaigtų studijas koledže . ETT – pripažino, kad dirbančiųjų – kitos valstybės narės piliečių vaikų integracija į valstybės , kurioje tėvai dirba , švietimo sistemą ir visuomene labai svarbus dalykas , ir viso to nauda parandama , jeigu tėvams nusprendus pasilikti tą valstybę , jų vaikai tam tikra prasme liktų nuskriausti . Todėl tokiais atvejais išsaugo savo statusą kaip “ šeimos vaikai“ net ir tuo atveju , jeigu jų tėvai, dirbę toje valstybėje , grįžta į savo kilmės valstybę . Kita vertus , atrodo , kad šis statusas paprastai pasibaigia po to , kai vaikai užbaigia mokyklą kurioje mokėsi .

12 str.: nenumato sutuoktiniams (skirtingai nuo vaikų) lygias teises į bendrojo

lavinimo , amatų ar profesinį mokymą .

Teisė įvažiuoti  EB dir. 1968 m Nr. 360 (68/360) „dėl valstybių narių darbuotojų ir jų šeimos narių įvažiuoti ir būti EB teritorijoje kliūčių panaikinimo“ , reguliuojanti įvažiavimo ir apsigyvenimo teises.

Direktyvoje nustato administracines taisykles, kokių dokumentų valstybė narė gali reikalauti iš atvykusių darbuotojų ir jo šeimos narių . ETT – nesilaikant nurodytų (dir 68/360) taisyklių negalima bausti darbuotojo paneigiant pati darbuotojo statusą . Jam gali būti skiriama bauda , išimtinais atvejais deportacija .

Dir. 33 str.: darbuotojai ir jų šeimos nariai turi būti įleidžiami į valstybę narę pagal galiojanti Pasą ar ID . Jei darbuotojas vyksta į kitą valstybę narę ir yra valstybės neesančios ES valstybe nare pilietis , tuomet iš tokio šeimos nario gali būti reikalaujama vizos , tačiau tuomet viza suteikiama lengvatinėmis sąlygomis.darbuotojui ir jo šeimos nariams išduodant leidimą laikinai ar nuolat gyventi reikalaujama tų pačių dokumentų kaip ir įvažiuoti į valstybę narę .

Iš šeimos nario reikalaujama asmens dokumento , dokumento įrodančio rryšį su darbuotoju .

Jei pase baigiasi galiojimo laikas , nesuteikiama valstybei narei teisės jį deportuoti.

Jei asmuo nori i atvykti dirbti trumpiau kaip 3 mėn. ar jei dirba vienoje valstybėje narėje , bet gyvena kitoje valstybėje narėje ir vyksta įgyvenamą vietą nnors kartą per savaitę – jam nereikia išduoti nei laikino nei nuolat gyventi leidimo .To nereikia ir sezoninėms darbininkams.

Jei ketinama dirbti nuo 3 iki 12 mėn. išduodamas laikinas leidimas gyventi.Asmeniui ketinančiam dirbti ilgiau kaip 12 mėn. reikalingas leidimas nuolat gyventi valstybėje narėje . Leidimas nuolat gyventi galioja visoje valstybės narės teritorijoje ir minimalus galiojimo laikas bent 5 m.. Pasibaigus šiam terminui dirbantis asmuo gali pratęsti leidimą . Bet jei dėl ligos , profesinės traumos , priverstinės bedarbystės neteko darbo ir nedirbo bent 12 mėn. iki leidimo galiojimo pabaigos , vietinės valdžios leidimu gali būti dokumentas pratęstas ne mažiau kaip 5 m.. tuomet kt.leidimas nuolat gyventi g.b. trumpesnis nei 5 m. ( bet nėra teisės jį deportuoti).

Teisė pasilikti gyventi po ddarbo santykių nutraukimo valstybės narės teritorijoje.

Vienas iš aspektų skatinantis darbuotojų mobilumą vidaus rinkoje – EB komisijos reglamentas 12/51 70m. „ Reglamentas dėl darbuotojų dirbusių pagal sutartį valstybėje narėje teisės pasilikti tos valstybės narės teritorijoje“.

Teisė pasilikti turi:

1. darbuotojas pasibaigus veiklai , pasiekia amžiaus kai pagal priimamos valstybės teisę gali gauti pensiją ir iki senatvės pensijos dirbo toje valstybėje bent 3 metus

2. darbuotojas kuris priimančios valstybės teritorijoje išdirbo bent 2 metus ir toliau negali dirbti dėl pastovaus nedarbingumo. Jei pastovus nedarbingumas yra pprof. lygos ar traumos pasekmė ir dėl to gauna pensiją, tuomet reikalavimas gyvenimo toje šalyje nėra taikomas.

3. asmenys išdirbę val. narėje 36 mėn. įsidarbino kitoje vals. narėje, bet gyvena ankstesnės darbovietės vals. narėje keliamas reikalavimas,a kad jie turi grįžti bent vieną kartą i savaitę į savo namus.

Tokia pat teisę turi ir šeimos nariai. Reglamento 3 str. Nustato darbuotojo šeimos narių teisę pasilikti vals. narėje tais atvejais kai darbuotojai miršta neįgijęs pats tos teisės. 3 šeimos narių kategorijos kurie gali pasilikti:

1.tie nariai, kurie prieš mirtį išgyveno ne mažiau kaip 2 metus

2. šeimos nariai,kurie mirė dėl prof. lygos ar traumos

3. jei sutuoktinis yra tos valstybės pilietis ar arba ją prarado dėl santuokos

4 str. – priemonės kaip įrodyti buvimą valstybėje narėje ar jo trukmę paliekama nac. teismui. Įtvirtinama, kad asmens nebuvimas nebuvimas valstybės narės teritorijoje nedaugiau kaip 3 mėn. per 1 metus arba ilgesnis nebūvimas dėl karinės prievolės atlikimo neįtakoja gyvenimo termino skaičiavimo. Įgijus teisę pasilikti valstybėje narėje išduodamas leidimas galioja neilgiau nei 5 metai, netaikant jokio papildomo mokesčio( ar nedidesnis mokestis nei savo piliečiams).

Darbuotoju soc. teisės

Soc apsaugos derinimo poreikis atsirado EB sutartyje. 51str. Taryba vienbalsiai pagal komisijos siūlymą turi patvirtinti tokias soc. apsaugos priemones kurios būtinos užtikrinti dirbančiųjų jjudėjimo laisvę.Todėl dirbantiems iš kitų val-bių narių bei jų išlaikytiesiems t.b. užtikrinta

1. bus sudėtas visas darbo įv. Valstybėse laikas ir išsaugota teisė į pašalpą ir galima būtų apskaičiuoti jos dydį.

2. bus mokamos pašalpos asmenims gyvenantiems vals. narės teritorijoje. Buvo priimta nemažai teisės aktų.Reglamentas Nr 14/08 1971m.

Galima išskirti principus soc. apsaugos srityje:

1. kiekvienam asmeniui galioja vals. narės soc. apsaugos nustatantys teisės aktai, t.y. asmeniui taikomi tos vals. narės įstatymai kurioje jis dirba ( su išimtimis ).

2. norinčio gauti senatvės pensiją ar pašalpą asmens darbo stažas susumuojamas.

3. darbo netekęs asmuo išvykęs į kt. Vals. narę dėl darbo susiradimo nustatytą laikotarpį toje vals. narėje gauti bedarbio pašalpą, bet priimanti vals.narė išreikalauja iš to asmens valstybės.

14/08 reglamentas taikomas: samdomiems darbuotojams, savarankiškai dirbantiems + šeimos nariams , jų išlaikytiniams, valstybės tarnautojams. Neapima asmenų, kurie dirba ne vals. narės įmonės filiale, esančiame ES vals. narės teritorijoje. Reglamentas apima:

– motinystės ir lygos pašalpas

– netekusiems maitintojo

– invalidumo

– prof. susirgimo ar traumos

– pašalpos šeimai

Reglamentas netaikomas toms soc. pašalpoms, kurios mokamos tik dalyje vals-ės narės teritorijoje. Visi stažo laikotarpiai yra susumuojami.Draudimas diskriminuoti pagal pilietybę( neapima pagal lytį). Negali būti draudžiama daryti įnašus ( t.y. apima draudimą), apima ir besimokančius – tarifai kaip ir vietos piliečiams.

Seminaras II

Europos parlamentas

Įstatymo leidimo procedūra:

Komisija ( teikia ppasiūlymą), turi komitetus

Europos parlamentas (išreiškia nuomonę)

Taryba ( priima sprendimus)

Bendradarbiavimo procedūra :

Komisija – parlamentas – taryba – E parlamentas.

Jei patvirtina į Tarybą (priima). Jei atmesti Parlamento nuomonę tai tik vienbalsiai. Jei pakeičiama (absoliučia balsų dauguma) tada perduodama Komisijai, kuri gali pritarti ar nepritarti, vis tiek sprendimą priima Taryba. Lemiamas vaidmuo tenka Tarybai (bet sudėtingesnėse procedūrose Parlamentui teikiama daugiau reikšmės). Bendradarbiavimo ir bendro sprendimo priėmimo procedūros vienodos. Taikinimo komisijose dalyvauja Tarybos ir Parlamento nariai.

Taryba – po vieną valstybės narės atstovą. Turi sprendžiamąją galią antrinių teisės aktų priėmime, gali lemti Parlamento teisės aktų turinį. Yra dvi jos funkcijos: formuoja bendrą užsienio ir saugumo politiką; teisinis bendradarbiavimas vidaus reikalų srityse.

EB sutarties 118 strp. – socialinė apsauga, teisė į pensiją.

Komisija – dalyvauja teisės aktų rengime, inicijuoja, savarankiškai priima teisės aktus. Patariamoji funkcija (išvados, pasiūlymai).Administracinė veikla (EB veiklos ataskaita). Finansų valdymas (biudžeto projekto rengimas). Atstovaujamasis vaidmuo Europos Bendrijai – sutarčių sergėtoja.

Europos Teisingumo Teismas – iš penkiolikos teisėjų. Įsipareigojimų nevykdymas, neteisėtų teisės aktų anuliavimas.

EB 119 strp. Vyrai ir moterys gali reikalauti vienodo atlyginimo nepriklausomai nuo lyties. Piliečiai turi teisę reikalauti fundamentalių teisių : pagarbos religiniams įsitikinimams, nediskriminacijos rasiniu atžvilgiu. Darbuotojams migrantams kaip bendrijos teisės paremtos laisvo judėjimo principu garantuota

teisė reikalauti profesinių teisių, bet tiksli jų apimtis nėra aiški. Bendrijos teisės principai įpareigoja nacionalinę valdžią tik tiek kiek jos veikia bendrijos ribose. Kai už bendrijos ribų – neįpareigota laikytis. Yra neaiškumas kiek bendrijos teisė įtakoja nacionalinę teisę. Tendencija – bendrijos teisė – plečiama. Ateityje darbuotojų teisės plėsis.

Išimtys dėl laisvo darbuotojų judėjimo.

EB sutarties 39 strp. – 2 išimtys: 39 strp. 3 p. – apribojimai dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar sveikatos. Antra išimtis – apribojimai įsidarbinti valstybės tarnyboje. EB ssutarties 39 strp.3d. nedetalizuoja numatytų išimčių, tai paliekama antrinei teisei.

Priimta EB tarybos direktyva Nr.-221 1964m. Dėl spec. priemonių skirtų viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos užtikrinimo susijusio su užsienio piliečių buvimu bei derinimu. Jos taikymas gana platus. Ji taikoma valstybių narių piliečiams vykstantiems į kitą valstybę narę, ten gyvenantiems nepriklausomai ar jie samdomi ar savarankiškai dirbantys asmenys. Ši direktyva galioja darbuotojų šeimos nariams ir sutuoktiniams. Jos nuostatos liečia minėtų asmenų įvažiavimo, leidimo gyventi išdavimo ar pratesimo, asmenų deportavimo iiš valstybės narės teritorijos.Direktyvoje laisvo darbuotojų judėjimo apribojimai dėl visuomenės saugumo, viešosios tvarkos ar visuomenės sveikatos negali būti taikomi ekonominiais tikslais. Asmens elgesio vertinimas siekiant išsiųsti jį iš šalies narės teritorijos negali būti grindžiamas vien tuo faktu, kad jis buvo bbaustas baudžiamąja atsakomybe. Direktyvos 3 strp.1d. : minėti apribojimai gali būti taikomi tik vertinant asmeninį darbuotojo ar jo šeimos nario elgesį. Jei priimančios valstybės narės teritorijoje baigėsi darbuotojo ar jo šeimos nario asmens tapatybę liudijančio dokumento galiojimo laikas – tai ne pagrindas išsiųsti jį iš valstybės narės teritorijos. Tuomet valstybė narė, išdavusi šį dokumentą, privalo įsileisti darbuotoją ar jo šeimos narį į savo teritoriją. Darbuotojų laisvo judėjimo apribojimai dėl sveikatos gali būti taikomi tik tada, jei asmuo serga direktyvos A ir B prieduose numatytomis ligomis (užkrečiamos ligos 1951 05 25d. pasaulinės sveikatos organizacijos sąraše) taip pat plaučių tuberkuliozė, sifilis, kitos užkrečiamos ligos, kurių sąrašą nustato pati valstybė narė. Taip pat B priede – ligos (visuomenės saugumui grėsmę keliančios ligos: psichinės lligos, neurozės sunkiausiomis formomis). Tik šioms ligoms esant valstybė narė gali neišduoti leidimų ar net neįsileisti. Direktyvos 4 strp.2d. – apribojimai valstybėms narėms naudoti išimtį dėl sveikatos. Jei asmuo suserga minėtomis ligomis po leidimo nuolat gyventi išdavimo, tai negali pateisinti atsisakymo išduoti leidimą ar deportuoti iš teritorijos. Taip pat yra apribojimai valstybių narių iniciatyva pačioms nustatyti griežtesnių reikalavimų nei yra numatyti šioje direktyvoje.

Direktyvos 4 strp.3d. – bendro taikymo (ne tik apie ligas) nuostatos.

t.p. administracinės procedūros – valstybė narė negali nnustatyti kitų administracinių procedūrų.

Terminas, per kurį gali būti nagrinėjamas klausimas dėl leidimo gyventi.

Leidimo gyventi klausimas turi būti išnagrinėtas per kuo trumpesnį laikotarpį, bet ne daugiau kaip 6 mėn. Asmuo gali būti valstybės narės teritorijoje šiuo laikotarpiu. Valstybė narė gali siųsti paklausimus darbuotojo valstybei dėl jo kriminalinės padėties, kilmės valstybė turi atsakyti per du mėnesius. Tokie paklausimai negali būti sisteminio pobūdžio (pvz.: dėl t.t. amžiaus kategorijos ar iš t.t. šalies, o turi būti susijęs grynai su asmeniu). Valstybė narė, nusprendusi neišduoti/nepratęsti/ deportuoti, privalo tam asmeniui pranešti, išskyrus atvejus, kai tas pranešimas kenktų valstybės saugumui. Jei deportuojama/ atsisakoma išduoti/ nepratęsiama – turi būti raštu (oficialia) pranešta. Rašte turi būti terminas, per kurį asmuo turi palikti teritoriją. Jei asmuo negavo leidimo gyventi, nustatomas ne didesnis kaip 15 dienų terminas palikti teritoriją (kitais atvejais – ne mažiau 30 dienų). Išimtys – itin skubūs reikalai. Sprendimą nepratęsti / deportuoti asmuo gali apskųsti kitai institucijai, ne tai kuri priėmė šį sprendimą.

ETT bylos dėl laisvo judėjimo išimčių

1974 m. byla Nr. 41 pripažino, kad EB sutarties 39 str. taip pat direktyvos 3 str. – tiesioginio veikimo, t.y. piliečiai gali remtis jais paduodami ieškinius teismui.

Van Duyn byla. Didžiosios Britanijos vyriausybė laikė Scientologų draugiją nelegalia ir jos nariams uuždraudė darbintis. Didžiosios Britanijos piliečiams leido įvažiuoti į Dž. Br., o bendruomenės sekretorei – Olandijos pilietei – neleista įvažiuoti į Dž. Br. Ji pdavė ieškinį, o ETT pateisino Dž. Br. Vyriausybės veiksmus (nors buvimas tos bendruomenės nare nėra nusikaltimas). ETT: jei valstybė narė t.t. veiklą traktuoja kaip socialiai netinkamą, tai ta institucija gali taip elgtis. Ieškinys buvo atmestas.

Asmeninio elgesio kriterijus dėl visuomenės saugumo ir kt. bylos

1974 m, Nr. 64, byla Bonsignore. Vokietijoje dirbęs italas nelegaliu pistoletu netyčia nušovė savo brolį. Buvo nubaustas, bet bausmė nepaskirta. Valdžia norėjo jį deportuoti, siekdama apsisaugoti nuo būsimų veiksmų (prevencijos, įbauginimo tikslais). ETT išaiškino – asmens išsiuntimas g.b. grindžiamas tik konkrečiam asmeniui pažeidus viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Deportavimas siekiant įbauginti kitus asmenis – neleistinas. Vokietija pralaimėjo, Italijos pilietis laimėjo.

1977 m., Nr. 30, byla Bouchereau. Dž. Br. gyvenęs Prancūzijos pilietis buvo baustas už narkotikų laikymą. Dž. Br. vyriausybė nusprendė deportuti jį, nes jo elgesys kenkė visuomenės saugumui. Asmuo kreipėsi į teismą, ne s jo deportavimas negali būti grindžiamas ankstesniais teistumais. ETT pripažino, kad ankstesnių teistumų nepakanka deportacijai pagrįsti, tačiau jis pareiškė, kad tokie teistumai g.b. laikomi kaip asmens asmeninio elgesio savybė reiškianti polinkį elgtis taip ir ateity. Be to, pats elgesys praeityje t.t. aaplinkybėmis gali reikšti grėsmę visuomenės interesams.

Išimtys dėl valstybės tarnybos

EB sutarties 39 str. 4 d. nuostatos valstybės tarnybai netaikomos. Todėl, kad valstybės narės linkusios apsaugoti savo svarbiausias valstybės tarnybas. ETT nėra linkęs aiškinti nuostatos, paliekama galimybė kitos valstybės piliečiui įsidarbinti į valstybės tarnybą tokiom pat sąlygom, kaip tos valstybės piliečiui. Valstybės tarnyba neapima visų pareigybių, o tik tas, kurios susijusios su oficialios valdžios įgyvendinimu. Terminas “ Valstybės tarnyba” kyla iš EB teisės. Iš tikrųjų, 39 str. prasme, valstybės tarnyba – tai pareigybės, susijusios su tiesioginiu, netiesioginiu dalyvavimu vykdant viešąją tvarką. Taip pat pareigybės, kurioms suteikti įgaliojimai, pareigos, skirtos užtikrinti valstybės ir jos institucijų interesus. Iš esmės tokias pareigas užima asmenys, kuriems yra taikomi priesaikos reikalavimai, t.p. jie turi būti tos valstybės piliečiais.

Trys pagrindiniai valstybės tarnybos požymiai:

1. viešosios valdžios įgyvendinimas;

2. pilietybė;

3. priesaika.

Europos Komisija išnagrinėjo šias pareigybes, kurios negali būti valstybės tarnyba:

Darbas sveikatos apsaugos įstaigose, dėstymas švietimo įstaigose, tyrinėjimai ne kariniais tikslais, darbas prekybos sektoriaus priežiūrą vykdančiose prekybos institucijose.

Laisvų darbo vietų išaiškinimas

Visuose teisės aktuose dėl darbuotojų judėjimo yra valstybių narių ir komisijų bendradarbiavimas minėtais klausimais. Reglamento Nr. 1612 / 1968 m. – visa II dalis. Taigi, kiekvienos valstybės narės komisijos keičiasi informacija bent vieną kartą per mėnesį, anketų forma. Jose – darbdaviai, laisvos darbo

vietos, asmenys norintys dirbti.

22-24 puslapiai temos Laisvų darbo vietų išaiškinimas tęsinys.

Kiekviena valstybė narė įkuria specializuotas įdarbinimo tarnybas, kurios tarpusavyje ir su komisija keičiasi informacija. Nurodomos laisvos darbo vietos ir norintys dirbti asmenys.

Trečiųjų valstybių atitinkamos institucijos minėta informaciją gauna tik tuo atveju, jei valstybėse narėse trūksta darbuotojų.

Spec. Tarnyba gavusi minėtą informaciją, per 18 darbo dienų persiunčia ją darbdaviams.

Visa darbo rinkos padėtis komisijoje yra analizuojama. Prognuozuojama rinkos padėtis, vedama gana griežta įdarbintų trečiųjų valstybių piliečių apskaita.

Laisvas darbuotojų judėjimas ir ssocialinis dempingas

Panaikinus apribojimus valstybių narių rinkos ėmė konkuruoti. Konkurencija išsiplėtė už ES ribų. To priežastis – tiesioginiai ir netiesioginiai darbo kaštai. ES šalyse tie kaštai ne vienodi – tiek atlyginimo požiūriu, tiek gyvenimo standartais. Kur didesni atlyginimai, pradėjo jaustis spaudimas iš mažesnius kaštus turinčių valstybių narių subjektų. Darbuotojai ėmė migruoti ten kur didesni atlyginimai.

Įmonės neatlaikydavo konkurencijos . valst narės turėjo imtis realių veiksmų.

Kai sunki padėtis t.t. ūkio šakoj ar regione, valst narė inf-ja komisija. Pablogėjimas smukdo pragyvenimo ir įsidarbinimo llygį.

Tada valst narės ir komisija privalo kreiptis į bendrijos valst darbuotojus skatinant juos nevykti į t.t. regioną ar skatinant nesidarbitni konkrečioje ūkio šakoje. Jei to nepakanka valstybė narė gali sustabdyti darbo vietų išaiškinimo mechanizmą. Siekaint tai sustabdyti valst. Narė kreipiasi įį komisiją, kuri svarsto dvi savaites ir priima sprendimą. Jeigu kitos valstybės narės nesutinka su komisijos sprendimu gali kreiptis į tarybą panaikinti komisijos sprendimą (taryba reaguoja 2 savaites)

Jeigu sustabdomas darbo vietų išaiškinimas, tarnybos neteikia inf-jos dėl darbo vietų ir neteikia inf-jos dėl darbuotojų poreikio.

Taikytina teisė

Jei darbo sutartis sudaroma tarp tos pačios valstybės subjektų – tuomet klausimų nekyla, bet daugėja sutarčių su užsienio elementu ir situacijų, kuomet reikia pasirinkti, kurios valstybės teisę reikia taikyti.

Kolizijų problema darbo teisėje iš esmės artima tarptautinei privatinei teisei. Čia kolizinė norma susideda iš dviejų dalių:

1) Kokia apimtimi bus taikoma norma

2) Kokios valstybės norma bus taikoma

Darbo teisės srityje taikomi trys principai:

1) pirmiausiai taikoma tos šalies norma, kurią pasirenka šalys,

2) pagal darbo vietą,

3) pagal labiausiai tinkamą teisinę sistemą

ES teisėje nėra teisės aaktų nustatančių bendrus principus, tačiau yra 1980 m. Romos konvencija dėl sutartiniams santykiams taikytinos teisės.

Ši konvencija nėra ES teisės dalis, tačiau jos narėmis gali būti ir ES valstybės.

Ji taikoma ne tik darbo santykiams.

1 str. nustato, kad jos taisyklės taikomos sutartiniams įsipareigojimams betkokioje situacijoje, kai yra pasirinkimas tarp kelių valstybių teisės. Jei kolizinės normos nurodo, kad turi būti taikomos teisės normos tos valstybės, kuri nėra nei konvencijos, nei ES narė, vis tiek bus taikomos tos šalies normos (2 str.)

Vadovaujanti šalių autonomijos pprincipu – taikytiną teisę pasirenka sutarties šalys. Tai turi paaiškėti iš sutarties nuostatų arba iš jos sudarymo aplinkybių. Paprastai šalys pasirenka taikytiną teisę visai sutarčiai, tačiau konvencija numato galimybę pasirinkti taikytiną teisę daliai sutarties

Pagal konvencijos 3 str. 2 d. – šalys gali pakeisti anksčiau pasirinktą taikytiną teisę.Toks pakeitimas neturi turėti įtakos sutarties galiojimui ir neturi pažeisti 3 asmenų teisių.

4 str. 1 d. numato bendrą principą kokia teisė bus taikoma, kuomet šalys nepasirenka jokios teisės – bus taikoma teisė tos valstybės, su kuria labiausiai susijusi sutartis, tačiau jeigu, kuri nors susitarimo dalis labiau susijusi su kita valstybe, gali būti taikoma tos valstybės teisė – tai yra taikomos skirtingos teisės.

Pasirinkdamos taikytiną teisę šalys negali pažeistiviešosios tvarkos ar nacionalinės teisės imperatyvių normų.( pvz. nediskriminavimas įdarbinant, teisė vienytis į profsąjungas ir pan.)

6 str. 2 d. konkretizuojami principai, kurie bus taikomi, jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės:

1) lex loci laboris- teisė tos valstybės, kurioje darbuotojas pastoviai vykdo savo darbinę veiklą;

2) lex loci delegationis – kuomet darbuotojas nevykdo savo veiklos pastoviai vienoje šalyje, taikoma teisė tos šalies, kurioje yra įdarbinusi darbovietė, jeigu įdarbino įmonės filialas, tuomet filialo valstybės teisė.

3) Lex causare – nepaisant kitų taisyklių, jeigu iš aplinkybių matyti, kad sutartis labiau susijusi su kita valstybe, taikoma tos valstybės tteisė.

10 str. nusako kokia apimtimi bus taikoma teisė: čia mano dalis pasibaigia, bet aš truputi pratęsiu, kad būtų aiškiau kur pabaigiau

1) sutarties aiškinimui,

2) sutarties nustatytų įsipareigojimų vykdymui,

3) sutartiesm visiško ar dalinio įsipareigojimų nevykdymo atvejams(pvz. žalos atlyginimui)

4) sutarties nustatytų santykių nutraukimui

5) sutarties pripažinimo niekine pasekmėms

Taikymo praktikoje galimi atvejai kai individualiai ir kolektyvinei darbo sutarčiai bus taikomi skirtingų valstybių įstatymai.

Problemos kyla tada, kai individualios darbo sutarties sąlygos yra detalizuojamos kolektyvinėje darbo sutartyje, t.y. kai individualioje darbo sutartyje yra blanketinės normos į kolektyvinę darbo sutartį. Neaišku kokios valstybės teisė bus taikoma.

Norint tai išsiaiškini, reikia išsiaiškinti ar individuali darbo sutartis pati iš esmės yra nuoroda į kolektyvinę darbo sutartį, kurioje yra dauguma darbo sąlygų. Taip pat reikia išsiaiškinti ar individualioje darbo sutartyje išdėstoma dauguma jos sąlygų ir yra tik keletas jos nedidelės apimties nuorodų į koleltyv. sutartyje išdėstytas sąlygas.

Pirmu atveju galima teigti, kad šalys susitardamos reguliuoti santykius kol. sutartyje sąlygomis, susitaria dėl kol. sut. taik. t-ės.

Antru atveju – nuorodas į kolekt. sutartį reikia laikyti atskiru kolekt. sutarties nuorodų inkorporavimu į sutartį, kartu neperimant kolekt. sutarčiai taikytinos teisės.

Kt. problema tuomet kai yra situacija, kai pritaikius konvencijos nuostatas šalių sudarytai darbo sutarčiai, bus taikoma teisė tos valstybės, kuri tos sutarties nelaikys d. sutartimi.

Lyčių lygybė

Klausimas aktualus ES mastu seniai-nuo įkūrimo. 119 str.(kai įįsigaliojo ES sutat.), kiekviena valstybė užtikrina, kad būtų taikomas principas-už vienodą darbą abiem lytims vienodas atlygis.

Užmokestis-įprastinis bazinis atlyg., kt. nauda grynaisiais ar natūra, kurią darbuotojas tiesiogiai ar ne gauna už savo darbą.

Vienodas užmokestis nediskriminuojant lyties-tai užmokestis už darbą, skaičiuojant vienetiniu matu, t.b. apskaičiuojamas taikant tuos pačius kriterijus, t.p. užm. už valandinį darbą yra vienodas.

EB sut.-vyrų ir moterų lygių galimybių principai įsidarbinimo, užimtumo, mokymo, atleidimo iš darbo srityse.

Nemažai direktyvų (daugiau 10): 75 Nr. 117 dėl vyrų ir moterų vienodo atlyginimo; 76 Nr. 207 dėl vyrų ir moterų vienodo traktavimo įsidarbinant, mokantis, atleidžiant iš darbo.

Nors EB sut. buvo numatyta, kad nuostatos dėl vienodo vyr. ir mot. atlyg. už vienodos vertės darbą t.b. įgyvendintos iki 1962 01 01, bet valstybės narės šios nuostatos nesilaikė. Komisija konstatavo keletą pažeidimų, bet veiksmų nesiėmė. Tik po daugiau nei 10 metų pagal komisijos ieškinį ETT byla dėl vienodo darbo užmokesčio: 77 byla Nr. 147: stiuardesė kreipėsi dėl diskriminacijos prieš aviakompaniją. Jos d.s. buvo numatyta išeiti į pensiją 40 m., vyrams to nebuvo, be to jos d. užmok. b. mažesnis nei stiuardų. Byloje konstatuota: pažeistas mėn.atlyg.princ.. Bet t.p. pažymėta: valstybės pensijų klaus. EB sut. 119 str. Negalioja.

Taigi atlyg. aiškinimo problema ETT praktikoje atlyginimą aiškina plečiamai: t.y. įtraukiant ir

su atlyg. susijusias d. sąlygas, nes EB 119 str.-tiesiog. Veikimo str., juo galima tiesiogiai remtis paduodant ieškinius prieš privataus sektoriaus darbdavius.

Į atlyg. sąvoką įtraukus tik d. užmokestį, būtų neįmanoma teis. Argumentais remtis, kad tai diskriminacija (būtų neįmanoma įrodyti). T.p. konstatuota: bet kurie darbdavio įnašai, turintys įtakos, kokiu mastu darbuot. gaus valstyb. pašalpas, reiškia atlyginimą.

ETT atlyg. sąvoka-bet koks atlyg., tiek pinigais, tiek natūra g.b. žadamas su sąlyga, kad darbuot. Jį gauna nors ir netiesiogiai.

Nustatant diskriminavimo faktą dėl atly. nėra problemų, kai ddirbamas vienodas darbas vienu metu. Probl. kai dirbama skirtingu metu, d. neidentiškas, skirt. įmonėse, ar visai sk. darbai. Nustatant vienodą darbą nebūtina nustatyti absoliutų darbų identiškumą. Vienodas d.-vienodų paslaugų atlikimas, pobūdis. T.p. siekiant nustatyti diskriminavimą, t.b. lyginama su kt. realaus asmens darbo pobūdžiu.

EB sutarties 119 str. nereikalauja tikslaus proporcingumo tarp darbo iir atlyginimo, išskyrus, kad mot. atlyg. nebūtų mažesnis nei bet kurio vyro, su kuriuo negalima palyginti.

95 direkt. Nr. 117 naujų taisyklių palyginus su EB sut. 119 str. nesukuria. Tie ppatys principai joje įpareigoja valstybes nares:

1) nustatyti tvarką, kad diskrim. aukos galėtų kreiptis į admin. inst-ją, vėliau į teismą.

2) panaikinti visus diskriminacinio pobūdžio lyties pagrindus t. aktuose.

3) imtis veiksmų, kad kolekt., individ. d. sutartys numatytų vienodą atlyg. už vienodą d. ar vienod. vertės dd. Jei sutartys pažeidžia šį pric., jos t.b. pataisytos ar pripažintos niekinėmis.

4) t.p. imtis veiksmų, kad darbuotojas kreipęsis į institucijas ar teismus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, būtų apsaugotas nuo galimos darbdavio reakcijos.

5) informuoti darbuotojus apie direktyvo pagrindu priimtus aktus nediskriminavimo srityje.

6) norint palengvinti vienodo d. ar vienodos vertės darbo nustatymą, g.b. įvedamos darbų klasifikavimo sitemos. Joje kriterijai, kuriais remiantis darbai priskiriami vienai ar kitai kategor., t.b. vienodi tiek vyr. tiek mot.

Kt. direktyva-76 Nr. 207: LYČIŲ LYGYBĖ ĮSIDARBINANT, PROFES. MOKYMAS, UŽIMTUMAS.

Tikslas-užtikrinti, kad vyrai, moterys būtų vienodai traktuojami įsidarbinant, prof. mok., atleidimo, paaukšt. ir kt. srityse.

Valstybės narės turi pakeisti/pripažinti netekus galios aktus diskriminuojančius. T.p. būtų pripažintos netek. galios individ., kolektyv. sutartys dėl diskrim.

3 str.-priėmimas į darbą, perkėlimas į aukštesnes pareigas.

4 str.-prof. mokymas ir perkvalifikavimas.

5 str.-jei sskirtingas amžius valstybėje narėje, tai nėra diskriminacija. Jei valstybėje narėje skirtingas amžius vyrams ir moterims priverstinai į pensiją-tai 5 str. taikomas.

6 str.-pareiga valstybėms narėms numatyti veiksmingas gynybos priemones-daryti viską, kas būtina, kad būtų užtikrintas visiškas bendrijos teisės veikimas nac. teisėje, t.y. asmens pažeistos teisės-gauti kompensaciją ir ta sankcija t.b. pakankama užtikrinti normos vykdymą ateityje.

Nėščių, neseniai pagimdžiusių, maitinančių krūtimi moterų sauga darbe

Išimtis iš dir. 207-moterims privilegijuota padėtis.

Dir. 92 Nr.85-dėl priemonių skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta nėščių, neseniai pagimdžiusių/maitinančių mot. sauga darbe.

Tikslas-skatinti uužtikrinti geresnę šių moterų darbo saugą, sveikata.

Taikoma: nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms, maitinančioms. Jos turi pranešti darbdaviui.

2 priedai prie direktyvos. Konkrečios aplinkos veiksniai, sąlygos, galinčios pakenkti sveikatai. Darbdavys turi įvertinti šių mot. d. vietos pavojingumą jų sveikatai.Esant veiksniams, d. sąlygoms iš 1 priedo, darbdavys imasi būtinų priemonių dėl sąlygų pakeitimo, d. laiko, kt. rizikos prevencija. Fiz. veiksniai-triukšmas, šaltis, karštis ir kt.Jei sąlygų pakeisti neįmanoma-darbdavys turi perkelti į kt. d. vietą. Jei ir tai neįmanoma-moterims atostogos(mokamos) g.b. pratęstos motinystės atostogos.

Direktyvos 2 priede (iš A, B, D). Rizikos faktoriai-kokie darbai draudžiami:

A d-nėščioms neg.: did. Slėgis, švinas, po žeme.

B d-veiksniai maitin krūtimi, neg.: po žeme, švinas.

D –naktinis.

Jei nėščia moteris pristato pažymą dėl naktinio d. kenksmingumo jos sveikatai, tai ji atleidž. nuo d. naktį 2 būdais:

– perkeliama į dieninę pamainą

– suteikiamos atostogos (pratęsiamos motinystės atostogos).

Motinystės atostogos –ne trumpesnės nei 14 sav. Atostogos 2 dalių: prieš ir po gimdymo (proporcijos-pagal valstybės narės teisę, bet bet kokiu atveju po 2 sav. prieš ir po gimdymo).

Medicininio draudimo metu mokamas atlyginimas už darbuotoją.

Valandų skaičių nustato valstybė narė savo teritorijoje, taip pat išleidimo iš darbo tvarka.

Moterys nuo nėštumo pradžios iki motinystės pabaigos negali būti atleista iš darbo. Išskiriami ypatingi atvejai, nesusiję su jų nėštumu.

Teisė į gynybą

Direktyvos 12 str. – valstybės narės tturi institucines priemones, kurios suteiktų teisę minėtų kategorijų darbuotojams kelti ieškinį teisme ar kreiptis į kitas institucijas dėl jų teisių pažeidimo.

(Dėl neščių moterų (gal turima omeny Direktyva))

Darbuotojų saugumas ir sveikata

Labai daug teisės aktų. 9 dešimtmečio pradžia.

Direktyvos 77 ir 576 – minimalūs saugumo ženklų gamybose standartai.

Vėliau – Nr. 117 – sauga nuo rizikos, fiz., cheminiio poveikio darbe.

Pagrindinis teisės aktas – 89/391 – dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti.

Šios direktyvos pagrindas – ES teisės aktai, detalizuojantys standartus kokiose nors srityse.

Visos normos darbuotojų saugos srityje skirstomos:

1. teisės normos, reglamentuojančios saugumo techniką, gamybos sanitariją;

2. t.n., regl. gamybos patalpų įrengimą sveikų ir saugių darbo sąlygų sudarymo požiūriu;

3. t.n., regl. saugų staklių ir gamybos įrangos panaudojimą;

4. t.n., regl. asmeninės apsaugos priemonių naudojimą nuo gamybos traumų, profesinių susirgimų;

5. t.n., regl. darbuotojų saugą diebant fizinį darbą (pernešant sunkius objektus);

6. t.n., regl. saugą dirbant su displėjais;

7. darbuotojų apsaugą nuo ypač ypatingų gamybinių tarumų;

8. saugumo reikalavimai žaliavų gamybos pramonėj.

Tikslas – pateikti priemones gerinti darbuotojų saugą darbe.

Taikoma visoms veiklos sritims (viešajam, politiniam sektoriuose)

Direktyva netaikoma – tarnyba gynybos pajėgose, policijoje.

2 skyrius – darbuotojų pareigos.

Numatyti profesinės rizikos prevenciją, informavimą, mokymą

Pareiga įgyvendinama tokiais principais:

1. rizikos vengimas

2. rizikos įvertinimas (kurios negalima išvengti)

3. rizikos priežasčių šalinimas

4. darbo darbuotojui pritaikymas (vietos rengimas siekiant palengvinti monotonišką darbą)

5. derinimasis su technikos pažanga (darbdavys turi diegti naujas technologijas)

6. pavojingo darbo pakeitimas mmažiau pavojingu darbu

7. sukurti bendro darbo saugos politiką (techniką, darbo organizavimą, darbo saugos visuomeninius santykius atsižvelgiant į darbuotojo poreikius)

8. nurodymai darbuotojui

9. patikėjimas darbuotojui jam užduotis, atsižvelgiant į sugebėjimus, sveikatos, darbo apsaugos reikalavimus

10. užtikrinti, kad pavojingose darbo teritorijose dirbtų tik gerai instruktuoti darbuotojai.

Įgyvendinant aukščiau pateiktą: darbdavys turi skirti darbuotojus veiklai, susijusiai su profesinės rizikos prevencija. Jei saugos profilaktikos priemonėms taikyti nėra kompetentingo personalo – turi būti saugoma išorės organizacijų.

Bet kokiu atveju darbdavys už pasamdytų pavienių asmenų veiklą.

Taip pat imtis visų būtinosios pagalbos, kovos su ugnimi, darbuotojų evakuacijos priemonių.

Palaikyti ryšius su specialiomis tarnybomis (med pagalbos, gelbėjimo, gaisrų tarnybomis)

Taip pat pareiga teikti informaciją, konsultuoti darbuotojus saugos klausimais, iš savo tarpo išrinkti atstovus.

Apmokyti darbuotojus. Darbdavys turi garantuoti, kad kiekvienas darbuotojas gaus informaciją (priimant į darbą, perkeliant, keičiant funkcijas, įrengiant naujus/senus darbo įrenginius, diegiant naujas technologijas.

Gali būti ir periodiškai mokomi darbdavio sąskaita.

Darbuotojų pareigos (3 skyrius)

Kiekvienas darbuotojas turi kuo daugiau rūpintis savo sauga, sveikata, kitų asmenų sauga. Tokia pareiga turi būti vykdoma savo žiniom ar darbdavio nurodymais

Darbdavio įsipareigojimai:

1. teisingai naudotis mechanizmais, pavojaus medžiagom, transportu, kitais įrengimais

2. teisingai naudotis jam duotomis individualiomis priemonėmis, o jomis pasinaudojus, padėti į spec.vietą.

3. savarankiškai neišjungti, nekeisti. Informuoti darbdavį, ar darbuotoją atsakingą už darbo saugą dėl pavojaus sveikatai.

4. bendradarbiauti su darbdaviu siekiant išvengti kilusio pavojaus.

Darbo vieta ir harmonizavimas

Direktyva 89/391 –

konkretūs reikalavimai darbo aplinkai

89/695 dėl minimalių darbovietei taikomų saugos reikalavimų.

Taikoma taikant saugos, sveikatos reikalavimus darbovietėje, bet netaikoma transporto priemonėms už teritorijos ribų.

Direktyvos 2 priedai

1 – aplinkos reikalavimai įmonėms iki 92 12 31 pradėjus veiklą

2 – po 92 12 31 priede nustatyti reikalavimai darbovietei (vėdinimas, apšvietimas)

Darbo laikas ir poilsis

ES 93/104 dėl teisės aktų dėl laiko organizavimo aspektų (keista 2000/34)

93/104 tikslas – pagerinti saugą, higieną darbe.

EB sut. 118A str. Taryba numato minimalius reikalavimus skatinti pažangą, ypač darbo saugos, susijusios su darbuotojų ssveikatos pagerinimu.

1989 m. pagrindinė darbuotojų socialinių teisių chartija.

Minimalūs darbo saugos reikalavimai

Turėjo pagerėti darbuotojų darbo sąlygos

Nustatant reikalavimus konkrečiose valstybėse narėse galima atsižvelgti į jos etninius (etinius) faktorius. Taikoma vientisam darbui, savaitiniam, poilsiui, atostogoms, pertraukoms, max darbo laikui.

Taikoma tam tikriems pamaininiams darbo aspektams. Visoms darbo sritims – privatiniam, viešajam sektoriams. Išskyrus – oro, geležinkelio, jūros, vidaus vandenų, žvejyba, keliančių kvalifikaciją, gydytojo veikla, civilinė apsauga, ginkluotos pajėgos, policija.

“Darbo laikas” – bet koks laikas darbo vietoj, darbdavio žinioj vykdant savo veiklą (vykdant pagal nacionalinius įįstatymus).

“Naktinis darbo laikas – bet koks minimalus 7 h. darbo laikas, į kurį bet kokiu atveju turi priklausyti laikas nuo 00h. iki 5 val. ryto”

“Naktinis darbuotojas – bet koks, kuris 00-5.00 dirba bent 3 val.”

“Pamaininis darbas – bet koks pamainomis, oorganizuojamas pagal tam tikrą modelį nenutrūkstant ar nutrūkstant darbui sudarant galimybę dirbti skirtu laiku”.

Pamaininis darbuotojas – kuris dirba pamaininiu laiku.

Naujovė – Mobilus darbuotojas (priklauso transporto priemonės, dirba įmonėj vežant keleivius, krovinius keliais, oro, geležinkelio transportu).

Direktyvos 3 str. – darbo trukmė – valstybės narės turi užtikrinti per 24 h. darbuotojui t.t. teisę į min 11 val. darbo laiką.

Teisės aktais nustatyti, jei daugiau nei 6 h. darbo diena teisę į poilsį (trukmė, suteikiamos sąlygos – kolektyviniuose ar individualiuose aktuose kiekvienos valstybės narės).

7 dienas dirbantys darbuotojai turi teisę į min 24 h. poilsio laiką. Į min poilsio laiką priklauso sekmadienis.

93 m. direktyvoje sekmadienis ne kaip galimybė, 0 2000 m. direktyvoje – pareiga.

Direktyvos 6 str. – max savaitės darbo valandų skaičius – vidutinis darbo llaikas (įskaitant viršvalandžius) ???

Kasmetinės atostogos – bent 4 savaitės mokamų atostogų. Atostogų suteikimo tvarka – už nepanaudotas turi būti kompensuojama, išskyrus jei nutraukiami darbo santykiai.

Mokslo tyrimai: žmogus naktį ypač reaguoja į aplinką, naktinis darbas ribojamas, nes ilgas gali padaryti didelę žalą. Naktinės pamainos darbo valandos – max 8val.

Darbuotojo sveikatos tikrinimas – prieš paskiriant į darbą, po to reguliariai. Naktinės pamainos darbuotojui teisė į nemokamą sveikatos patikrinimą.

Jei jie turi rūpesčių dėl sveikatos (ypač jei tai susiję su naktiniu darbu), jie turi bbūti perkeliami į dieninės pamainos darbus. Atliekant nemokamą sveikatos patikrinimą užtikrinamas konfidencialumas.

Sveikatos lygis turi atitikti sveikatos pobūdį.

Valstybės narės gali taikyti išimtis – darbo poilsio, savaitės pertraukų, max darbo laiko, naktinio darbo trukmei.

Išimtys – dėl veiklos ypatybės (kai darbo laikas nestandartinis ar jį nusistato patys darbuotojai, pvz. Vadovai).

Išimtys nustatomos įstatymais, poįstatyminiais aktais, kolektyvinėmis sutartimis.

Darbo poilsiui, pertraukoms, savaitės poilsiui, naktinio darbo trukmei išimtys – kai darbuotojo darbo ir gyvenamoji vietos toli viena nuo kitos.

Taip pat veiklai su nenutrūkstama gamyba, paslaugomis (gydymo, priežiūros ligoninėse, globos institucijose, kalėjimuose, oro uostuose, spauda, TV, radijas, paštas, priešgaisrinės, telekomunikacijų paslaugos, butinių atliekų gamybai). Pramonės šakoms – dėl technologinių priežasčių negali būti pertraukiamas viešas darbas, keleivių pervežimas.

Taip pat sezoninio darbo pagyvėjimas (turizmas geležinkelio personalui traukiniuose, eismo);

Taip pat kai įvyksta NA ( neįprastom sąlygom, negalima kontroliuoti, numatyti su visom reikiamom priemonėm)

Taip pat ? darbams, taip pat kas dirba gamtinių žaliavų platformose

2000 m. direkt. Nr.24 papildė- išimtis – žvejybos laivuose su ES vėliava.

Darbo laikas max 14 val./parą ar 72 val./7dienas.

Poilsis 10val./parą, 77val;./7 dienas (laivuose).

Darbo laikas gali būti skaidomas: ne>6 val.; tarp poilsio dalių, – ne<14 val. Poilsis.

Direkt. 104 turi būti peržiūrėta 9(iki 1996m turi būti įgyvendinta, o 6-ių metų bėgyje-peržiūrėta).

Ne visos valstybės narės tai vykdė, – ieškiniai prieš Italiją pralaimėjo.

1994 mm. birželio 22d. Tarybos direktyva dėl valstybių darbo apsaugos Nr33.

“ Jaunuolis” – iki 18 metų ( ir vaikai- iki 15 metų, turi pareigą lankyti mokyklą)

“Paauglys “ – 15-18 metų, pagal teisinius aktus neturi pareigos lankyti mokyklos.

Vaikų darbas draudžiamas, išskyrus: jie gali dirbti kultūros, sporto, meniniuose darbuose, bet tai be įtakos jų vystymuisi, lavinimuisi.

Reikalingas institucijos leidimas.

Vaikai, kurie yra 14 metų, kurie mokosi pagal reguliarią lavinimosi programą, atlieka praktiką – gali atlikti pagal nustatytus reikalavimus.

Nuo 14 metų – gali lengvą darbą, taip pat – vaikai nuo 13 metų – su apribojimais darbo laiko ar funkcijų, kai neturi įtakos vaiko saugumui, lavinimuisi ir pan.

Į darbą priimant darbdavys turi sudaryti saugias darbo sąlygas, nes jie< atsakingesni, < moka.

Deramas dėmesys vaikų instruktavimui.

Valstybės narės įpareigoja apsaugoti nuo pavojų dėl darbo patirties, žinių trukūmų.

Draudžiamas darbas psich., fizinės darbo jėgos su nuodingomis medžiagomis objektais, darbas dėl, žalingo spinduliavimo ( radiacija), darbas dideliame šaltyje, karštyje, triukšme ir pan.

Nepatartina – didelė rizika, NA tikimybė dėl žinių, patirties trukūmo.

Darbo laikas vaikams, paaugliams lav., gamybos praktika – max 8 val./ parą, max 40 val. / savaitę. Mokslo metų laiku – max 2 val./ dieną, 12 val./ savaitę ( kai mokosi)

Atostogų metu, kai jos – ne<1 sav. , gali būti max 7 val. // dieną, 3/5 val./ savaitę.

Jei yra 15 metų –maxdarbo laikas sk.-8 val./dieną, 40val./ savaitę.

Lengvas darbas- gali max7val./parą, 35val./savaitę.

Taip pat keli darbai,- darbo laikas sumontuojamas.

Vaiko mokslo diena nuo 20.00val.-6.00val. , draudžiama iki 15 metų.

Paauglių draudžiama 22.00-6.00 val. Ar 23.00-7.00

Atskirose srityse, gali leisti nesilaikyti naktinio darbo paaugliams- bet to atsakingas suaugęs asmuo prižiūrėti paauglį., bet nuo 00.00-4.00 draudžiama bet kokiu atveju bet išimtis – jei nėra poveikio sveikatai, pateisinam. atvejais gali dirbti keleivinio, žvejybos laivuose, jėgos struktūrose, ligoninėse, kultūros, meno, sporto, reklamos srityse .

Valstybės narės turi užtikrinti, kad dirbantys vaikai turės ne<14 val./parą poilsio; paaugliai – <12val./parą nepertraukiamo poilsio; per 7 dienas+/- 2 dienas nepertraukiamo poilsio; dėl techninių organizacinių priežasčių gali būti sutrump. iki 36val.( į poilsį turi būti sekmadieniai).

Valstybės narės gali nustatyti: poilsio laikas gali būti skaidomas; kiekvieno darbas/ savaitę – sumaž., vėliau paaugti; gali būti suteikiant poilsio laiką (Europoje dirbant turizmo srityje, ligoninėse, jėgos struktūrose, žemės ūkyje, žvejybos laivuose, taip pat kai darbas dalinamas į 2 dalis.

Jei darbo dienos bėgyje –4,5 val.- turi būti min. 30 minučių pertrauka 9 pagal valstybės narės aktus).

6 tema. Įmonių reorganizavimas ir darbo santykiai.

Kolektyviniai atleidimai – 1998 –07-10 Tarybos direktyva Nr. 59 dėl valstybių narių įst. dėl kolektyvinių atleidimų iš darbo suderinimo.

Ji pakeitė 1975 metų

direktyvą r. 129 ( ji jau nebegalioja).

Kolektyviniai atleidimai iš darbo, kai darbdavys taip elgiasi dėl 1> prieš d-mai dėl darbuotojo / jų jei atleidimų iš