Distribucijos ir komercinio atstovavimo palyginimo analizė

T U R I N Y S

Įvadas

1. Distribucijos ir komercinio atstovavimo palyginimo analizė

1.1. Komercinis atstovavimas: prekybos agentas, tarptautinis atstovavimas, prokūra

1.2. Distribucija

1.3. Atstovavimų palyginimas

Išvados

Literatūra

ĮVADAS

Būna atvejų, kai pats subjektas neturi galimybės savarankiškai įgyvendinti savo civilinių teisių ir pareigų. To negali atlikti neveiksnūs fiziniai asmenys. Dėl įvairių aplinkybių to negali atlikti ir turintys veiksnumą fiziniai asmenys, pavyzdžiui, dėl ligos, komandiruočių, tų reikalų nežinojimo ir pan.

Ne visada gali savarankiškai įgyvendinti civilines teises ir pareigas juridinio asmens organas. Nors tai yra kolektyvas, bet ne visi ddarbuotojų veiksmai sudaro juridinio asmens teises ir pareigas. Jas sudaro tik tokie darbuotojo veiksmai, kurie susiję su jam pavestomis funkcijomis įgyvendinant juridinio asmens veiklą.

Tais atvejais fiziniai ir juridiniai asmenys naudojasi kitų asmenų pagalba atstovavimo forma, kuriai būdingi šie bruožai:

1)atstovavimas charakteringas tuo, kad subjektui priklausančias teises ir pareigas įgyvendina kitas asmuo – subjektas, pavyzdžiui, juriskonsultas vietoje direktoriaus. Tačiau ne visada kito asmens veiksmai laikomi atstovavimu. Negalima laikyti motinos vaiko atstove ieškinyje dėl alimentų, nes ši įgyvendina savo teisę;

2)atstovas veikia ne savo, oo atstovaujamo subjekto vardu. Todėl jo įgytos teisės ir pareigos nuo įgijimo momento priklauso atstovaujamam. Pavyzdžiui, komiso sutartyje nėra atstovavimo, nes komiso parduotuvė veikia savo vardu;

3)atstovui suteikiamos tam tikros teisės, ir jis, griežtai laikydamasis šių įgalinimų, atlieka jiems įgyvendinti reikalingus ssavarankiškus valios aktus. Atstovas sprendžia apie sudaromo sandorio tikslingumą.

Atstovavimo taikymo sfera plati. Jis gali būti taikomas daugumai turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyti per atstovą.

Kai kurių teisinių veiksmu (pavyzdžiui, santuokos, įsūnijimo, testamento), susijusių su fizinio asmens asmenybe, negalima atlikti per atstovus. Kai kada tai nurodyta tiesiogiai įstatyme.

Atstovaujamasis gali būti kiekvienas teisės subjektas – tiek veiksnus, tiek ir neveiksnus fizinis ir juridinis asmuo. Būdinga, kad veiksnūs fiziniai ir juridiniai asmenys patys savarankiškai parenka savo atstovus. LR CK 2.132 str. Nurodo: ,,Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi asmeniškai, ir kitokius sandorius, nurodomus įstatyme.”

Įgalinimo apimtis ir charakteris priklauso nuo to, kokiu pagrindu atsirado atstovavimo santykiai. LR CK 2.133 str. nustato, kkad sandoris, vieno asmens (atstovo) sudarytas kito asmens (atstovaujamojo) vardu atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

LR CK 2.132 str. 2 d. nurodo tris galimus atstovavimo pagrindus:

1)įgaliojimas. Įgaliojimas įformina atstovo įgalinimą, kada jis veikia remdamasis pavedimo sutartimi, sudaryta su veiksniu asmeniu arba su juridiniu asmeniu pagal darbo sutartį, arba naryste atitinkamoje kooperatinėje organizacijoje. Įgaliojimas yra ne tik įgaliotinio įgalinimo pagrindas, bet ir dokumentas, pagal kurį tretieji asmenys gali nustatyti įgaliotinio įįgalinimo apimtis;

2)įstatymas. Administracinio akto pagrindu atsirandantis atstovavimas. Tėvai (įtėviai) savo neveiksnių vaikų atstovais pripažįstami be jokio specialaus įforminimo. Įstatymo jiems pavedamos tam tikros atstovavimo funkcijos. Įstatymas veikia tuo atveju, kai yra toks juridinis faktas kaip tėvystė ir motinystė. Kai yra toks faktas, įstatymas nustato tėvų įgalinimo apimtis;

3)atstovavimas pagal aplinkybes. LR CK 2.133 str. 2 d. šitokius įgalinimus išskiria į atskirą grupę. Čia nurodoma: ,,Įgalinimas taip pat gali būti matomas iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia” (pavyzdžiui, pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.).

Įgalinimas turi būti atitinkamai išreikštas. Kai nustatomas įstatymo, jam ypatingo įforminimo nereikia, užtenka įrodyti, kad tėvai ir atstovaujamasis neveiksnūs. Savanoriškam įgalinimui reikia įgaliojimo. Kitais atvejais pakanka akivaizdžios padėties (pavyzdžiui, parduotuvės pardavėjo).

Dauguma įvairių sandorių sudaroma atstovaujant kitam asmeniui, kuris yra įgaliotas atstovauti ir sudaryti tam tikrą sandorį. Labai dažnai galime išgirsti apie tarptautinį atstovavimą, prekybos agento atstovavimą, distribucija ir bene naujesnį atstovavimą – prokūrą. Visos šios atstovavimo rūšis yra kai kuo panašios ir turi nemaža panašumų, tačiau yra ir tam tikrų skirtumų, kurie būdingi tik konkrečiam atstovavimui.

Norint pateikti šių atstovavimų palyginimą, būtina pateikti pagrindinius šių atstovavimų aspektus.

1. DISTRIBUCIJOS IR KOMERCINIO ATSTOVAVIMO LYGINAMOJI ANALIZĖ

1.1. Komercinis atstovavimas: prekybos agentas, tarptautinis atstovavimas, prokūra

Prieš pateikiant distribucijos ir komercinio atstovavimo lyginamąją analizę, pirmiausiai būtina pateikti ddistribucijos ir komercinio atstovavimo sampratas, esmę bei pagrindinius aspektus. Komercinį atstovavimą galima būtų sąlyginai klasifikuoti į prekybos agento atstovavimą, tarptautinį atstovavimą ir prokūrą.

Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų. Atstovaujamasis ir atstovas gali tarpusavio sutartyje nustatyti tik tokias konkurenciją ribojančias sąlygas, kurių nedraudžia konkurencijos teisės normos.

Sutartyje gali būti numatyta išlyga, suteikianti prekybos agentui išimtinę teisę atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikra vartotojų grupe, jeigu tokia išlyga nepažeidžia kitų nuostatų.

Prekybos agento teisės ir pareigos gali būti įformintos raštu arba žodžiu.

Agento arba atstovaujamojo reikalavimu jų sutartis privalo būti sudaryta raštu. Teisės reikalauti sudaryti sutartį raštu atsisakymas negalioja.

Tik sudarius sutartį raštu, galioja šios sąlygos, nustatančios:

 agento arba atstovaujamojo civilinės atsakomybės apribojimus arba visišką jos netaikymą;

 draudimą konkuruoti nutraukus sutartį;

 sutarties nutraukimo sąlygas;

 išimtines prekybos agento teises;

 prekybos agento teisės į atlyginimą priklausomybę nuo sudarytos sutarties įvykdymo.

Prekybos agento ir atstovaujamojo sutartis gali būti sudaryta apibrėžtam arba neapibrėžtam terminui. Jeigu sutartis buvo sudaryta apibrėžtam terminui ir šiam terminui pasibaigus šalys toliau vykdo savo teises ir pareigas, tai pripažįstama, kad sutartis atnaujinta neapibrėžtam terminui tokiomis pat sąlygomis.

Prekybos agentas privalo:

 sąžiningai ir rrūpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimus ir protingumo kriterijų atitinkančias instrukcijas, būti lojalus atstovaujamajam ir veikti išimtinai dėl atstovaujamojo interesų;

 reguliariai pranešti atstovaujamajam apie sudaromas ar sudarytas sutartis, taip pat teikti kitą svarbią informaciją, susijusią su savo ir atstovaujamojo verslu;

 saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir jai pasibaigus;

 nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu ši sąlyga numatyta sutartyje;

 atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius;

 pasibaigus sutarčiai, grąžinti atstovaujamajam visus pastarojo perduotus dokumentus, turtą ir kitką.

Atstovaujamasis privalo:

 aprūpinti prekybos agentą reikiamais dokumentais ir informacija (kainoraščiais, prekių pavyzdžiais, reklamine medžiaga, standartinėmis sutarčių sąlygomis ir t. t.);

 nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutikimą ar atsisakymą sudaryti konkrečią sutartį ar ją vykdyti, taip pat apie sutarties sąlygų pakeitimą ar papildymą;

 nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutarties, kurią prekybos agentas sudarė neturėdamas pavedimo, patvirtinimą ar nepatvirtinimą;

 mokėti prekybos agentui sutartyje numatytą atlyginimą;

 suteikti agentui informaciją, būtiną komercinio atstovavimo sutarčiai vykdyti, ypač pranešti apie tai, kad prekybinių sandorių daug mažiau, nei prekybos agentas galėtų tikėtis.

Prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį atstovaujamasis moka sutartyje nustatytą atlyginimą. Prekybos agentas taip pat turi teisę į atlyginimą, kai sandorį sudaro pats atstovaujamasis, tačiau prekybos agento veiklos dėka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytas pasibaigus atstovavimo santykiams.

Jeigu prekybos agento atlyginimas sutartyje neaptartas, prekybos agentui turi būti mokamas atlyginimas, kuris

mokamas prekybos agentams, paskirtiems tokio agento veiklos vietoje, ir prekėms, numatytoms prekybos agento sutartyje, o jeigu tokios praktikos nėra, tai jam priklauso protingumo kriterijų atitinkantis atlyginimas, nustatomas atsižvelgiant į visus sandorio ypatumus.

Atlyginimo dydis prekybos agento ir atstovaujamojo sutartyje nurodomas konkrečia pinigų suma arba sudaryto sandorio vertės ar išieškotos sumos procentais.

Prekybos agentui taip pat turi būti atlygintos jo turėtos papildomos išlaidos, jeigu jų nepadengė kita sandorio šalis (prekių vežimo, sandėliavimo, saugojimo, pakavimo išlaidos, sumokėti muitai ir kitokios rinkliavos bei mokesčiai iir t. t.) ir šios išlaidos neįskaitomos į agento savarankiškos veiklos išlaidas.

Be visa to sudarant atstovavimo sutartį su prekybos agentu turi būti numatytos atlyginimo mokėjimo tvarka ir sulaikymo teisė, kai prekybos agentas turi teisę sulaikyti atstovaujamojo daiktus, kol šis pilnai neatsiskaitys.

Sudarant atstovavimo sandorį būtina nurodyti prekybos agento teises. Pagal Civilinio kodekso 2.162 straipsnį numatyta:

 Prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialaus atstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti būtinus veiksmus. Keisti sutarčių sąlygas, taip pat priimti sutarties įįvykdymą prekybos agentas turi teisę tik tuo atveju, jeigu ši jo teisė yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje ar atskirame įgaliojime.

 Prekybos agentas, nors jam ir nesuteikta teisė sudaryti sutartis, turi teisę priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės bei kitokius ttrečiųjų asmenų pareiškimus, susijusius su sutarties vykdymu, taip pat atstovaujamojo vardu įgyvendinti pastarojo teises, susijusias su įrodymų užtikrinimu.

Sudarant sandorį su prekybos agentu labai svarbu numatyti neapibrėžtam terminui sutarties nutraukimo sąlygas, kurias reglamentuoja Civilinio kodekso 2.165 straipsnis.

Neapibrėžtam terminui sudaryta sutartis gali būti bet kurios šalies iniciatyva nutraukta, jeigu apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešta kitai šaliai per šiuos terminus:

 prieš vieną mėnesį – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip vienerius metus;

 prieš du mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip dvejus metus;

 prieš tris mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip trejus metus;

 prieš keturis mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ilgiau kaip trejus metus.

Šalys savo susitarimu negali nustatyti trumpesnių pranešimo terminų, bet gali nustatyti ilgesnius pranešimo terminus, tačiau visais atvejais abiem šalims ttaikomi vienodi pranešimo terminai. Pranešta turi būti iki kalendorinio mėnesio pabaigos.

Paskutiniuose straipsniuose numatoma teisė į kompensacija ir nuostolių atlyginimą.

Tarptautinio komercinio atstovavimo nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tenkinamos šios sąlygos:

 sudaroma ar vykdoma tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutartis;

 atstovaujamasis ir trečiasis asmuo yra skirtingose valstybėse.

Nuostatos taikomos tik santykiams tarp atstovaujamojo ar atstovo iš vienos pusės ir trečiojo asmens iš kitos pusės.

Nuostatos netaikomos:

 perkant ir parduodant akcijas ar kitus vertybinius popierius vertybinių popierių biržoje;

 perkant ir parduodant prekes aukcione (varžytynėse);

 atstovų pagal įstatymą, taip pat atstovų, ppaskirtų teismo ar administracinių institucijų sprendimu, veiklai.

Atstovo teisės ir pareigos gali būti aiškiai išreikštos arba numanomos iš konkrečių aplinkybių. Atstovas turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, kurie konkrečiomis aplinkybėmis būtini atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti. Atstovo teisės ir pareigos gali būti išreikštos bet kokia forma ir jų turinys gali būti įrodinėjamas bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis.

Atstovo teisės pasibaigia:

 atstovaujamojo ir atstovo susitarimu;

 sudarius sandorį ar atlikus kitą veiksmą, kuriam atlikti buvo išduotas įgaliojimas;

 kai atstovaujamasis panaikina atstovui suteiktas teises;

 kai atstovas atsisako savo teisių;

 kitais kodekso numatytais atvejais.

Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu. Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose.

Prokūrą išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Prokūra gali būti išduodama keliems asmenims (bendroji prokūra). Tokiu atveju visi prokuristai privalo veikti kartu.

Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę išduoti prokūrą. Prokūra turi būti įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka.

Prokuristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama atlikti šių veiksmų:

 perleisti atstovaujamojo nnekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti teises į jį;

 pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją;

 skelbti atstovaujamojo bankrotą;

 duoti prokūrą;

 priimti į įmonę dalininkus.

Prokuristas neturi teisės perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui.

Prokūra gali būti ribota. Prokūros apribojimas gali būti juridinio asmens filialas, atitinkamos juridinio asmens veiklos sritys ir rūšys, tam tikros aplinkybės, laikas ar teritorija.

Prokuristas atsako atstovaujamajam ir tretiesiems asmenims taip pat kaip ir prekybos agentas.

Prokūra pasibaigia, kai:

 atstovaujamasis ją atšaukia;

 prokuristas jos atsisako;

 atstovaujamajam iškelta bankroto byla;

 likviduojamas ar reorganizuojamas išdavęs prokūrą juridinis asmuo;

 prokuristas miręs.

1.2. Distribucija

Šiek tiek kitoks, turintys savų ypatumų yra atstovavimas – distribucija.

Distribucijos sutartimi viena šalis – distributorius – įsipareigoja tam tikrą laiką ar neterminuotai savo vardu ir lėšomis pirkti iš kitos šalies – gamintojo (tiekėjo) – prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti prekes (paslaugas) distributoriui bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) paskirstymu susijusius darbus. Distribucijos sutarties šalimis gali būti tik įmonės (verslininkai).

Distribucijos sutartis gali būti sudaryta tam tikram terminui arba ji gali būti neterminuota.

Distribucijos sutartis turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

Distributorius yra nepriklausoma įmonė (verslininkas), savo vardu ir lėšomis perkanti prekes iš gamintojo ar kito distributoriaus ir perparduodanti jas ggalutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams.

Gali būti išimtinės ir pasirinktinės distribucijos sutartys. Išimtine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti sutartyje nurodytas perparduoti skirtas prekes tik vienam distributoriui konkrečioje distributoriui išimtinai priskirtoje teritorijoje arba konkrečiai distributoriui išimtinai paskirtai pirkėjų grupei. Pasirinktine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo (tiekėjo) nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus.

Sutartyje šalys gali numatyti, kad distributorius, tinkamai vykdantis sutartį, turi teisę į papildomą atlyginimą už papildomai teikiamas paslaugas ar atliekamus darbus gamintojo (tiekėjo) interesais. Šalys taip pat gali nustatyti distributoriaus pelno, gaunamo iš prekių perpardavimo, maksimalią normą, jeigu ko kita nenustato konkurencijos teisė.

Distributorius, jeigu ko kita nenustato sutartis ir konkurencijos teisės reikalavimai, privalo:

parduoti prekes tik sutartyje nustatytoje teritorijoje ar sutartyje nustatytiems asmenims;

 užtikrinti efektyvų prekių paskirstymą;

 organizuoti gamintojo (tiekėjo) prekių reklamą ir reklamines kampanijas;

 užtikrinti reikiamą savo darbuotojų kvalifikaciją ir jos kėlimą;

 užtikrinti tinkamą prekių saugojimą ir sandėliavimą, nuolatinį jų atsargų papildymą sandėliuose, steigti ir išlaikyti prekybos sandėlių tinklą;

 parduoti prekes su gamintojo (tiekėjo) prekės ženklu arba gamintojo (tiekėjo) specialiai įpakuotas ar kitaip paženklintas prekes;

 nesteigti filialų ir atstovybių kitoje, nei nustatyta sutartyje, teritorijoje;

 pirkti prekes tam tikromis partijomis arba prekių minimumą per tam tikrą sutartyje nustatytą terminą;

 parduoti prekes per tam tikrą sutartyje

nustatytą terminą;

 techniškai aptarnauti prekes po jų pardavimo arba teikti kitas garantines ar aptarnavimo paslaugas tų prekių pirkėjams;

 teikti gamintojui (tiekėjui) informaciją apie rinkos būklę, jos pasikeitimus bei atlikti rinkos tyrimus;

 negaminti prekių, kurios konkuruoja su sutartyje nustatytomis prekėmis;

 neatskleisti gamintojo (tiekėjo) komercinių paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos;

 pasibaigus sutarčiai, grąžinti gamintojui (tiekėjui) visus iš jo gautus dokumentus, medžiagas, prekių pavyzdžius ir kt.

Neterminuotą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti prieš terminą pranešdama apie tai raštu kitai šaliai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nnumatomo sutarties nutraukimo, jeigu sutartyje nėra nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas.

Nutraukus prieš terminą terminuotą sutartį, distributorius turi teisę reikalauti negautų pajamų atlyginimo už likusį sutarties galiojimo terminą, jeigu sutartis buvo nutraukta dėl gamintojo (tiekėjo) kaltės. Kai sutartis nutraukta dėl gamintojo (tiekėjo) kaltės, distributorius taip pat turi teisę į atlyginimą už suteiktas papildomas paslaugas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Kai sutartis nutraukiama dėl distributoriaus kaltės, gamintojas (tiekėjas) turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko kita.

1.3. Atstovavimų palyginimas

Norėdamas tiksliau ir aiškiau išdėstyti ppagrindinius komercinio atstovavimo ir distribucijos palyginimo aspektus pateiksiu šių atstovavimų palyginimo lentelę:

Palyginimo aspektas Prekybos agentas Tarptautinis atstovavimas Prokūra Distribucija

Atstovas Fizinis asmuo, esantis toje pačioje šalyje Juridiniai asmenys, esantys skirtingose valstybėse Fizinis asmuo, kuriam įgaliojimą suteikia juridinis asmuo Juridinis asmuo, esantis kitoje valstybėje

Sandorio sąlygos Prekes perparduoda, neturėdamas teisės į jas ttrečiam asmeniui Prekės parduodamos kitai sandorį sudarančiai šaliai Įgaliotas visus veiksmus atlikti įgaliotojo vardu Prekės perparduodamos, jas nusipirkus ir įgijus visas teises į jas trečiam asmeniui

Atstovo pareigos Panašios Panašios Panašios Panašios

Atstovavimo sutarties nutraukimas Specifinis Specifinis Specifinis Įspėjus prieš tris mėnesius

Atstovavimo sandorio forma Raštu arba žodžiu Raštu Raštu Raštu

Sandorio sudarymo terminas Apibrėžtam ar neapibrėžtam terminui Apibrėžtam terminui Apibrėžtam ir neapibrėžtam terminui Apibrėžtam ir neapibrėžtam terminui

IŠVADOS

Apibendrinant pateiktą medžiagą, galime daryti išvadas, kad visos paminėtos atstovavimo sutartys yra panašios, tačiau turi ir savų specifinių sudarymo aspektų. Pagrindinis jų panašumas tas, kad visi šie sandoriai yra sudaromi per atstovą, kuris yra įgaliotas atlikti tam tikrus veiksmus, remiantis LR Civiliniu kodeksu ir kitais teisės norminiais aktais. Visi atstovavimo sandoriai dažniausiai sudaromi raštu ir gali būti sudaryti apibrėžtam ir neapibrėžtam terminui. Visi atstovai, turintys atstovavimo įgaliojimą turi tam tikrų teisių ir pareigų, kurios taip pat nnumatytos LR Civiliniame kodekse, atstovavimo sutartyse ar atstovavimo įgaliojime. Pagrindiniai skirtumai yra tai, kad visose šiose atstovavimo sandoriuose atstovai gali būti tik fiziniai ar tik juridiniai asmenys, pavyzdžiui, distribucijos sandorį gali sudaryti tik juridiniai asmenys, esantys skirtingose valstybėse. Be to, šių atstovavimų yra skirtingos sandorių nutraukimo sąlygos, numatytos LR Civiliniame kodekse. Remiantis šiomis išvadomis, galiu teigti, kad norint teisingai sudaryti atstovavimo sandorį, nepažeidžiant LR Civilinio kodekso, būtina atsižvelgti į pagrindinius atstovavimo sandorio sudarymo ypatumus.

Literatūra:

1. LR Civilinis kodeksas. Vilnius, 2003

2. D.Vasarienė. CCivilinė teisė. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002