UV filtrai kosmetikos pramonėse
UV filtrai kosmetikos priemonėse
Pagrindinė informacija apie ultravioletinį spinduliavimą
Pagal poveikį žmogaus organizmui saulės spinduliavimas skirstomas į keletą sričių, vienas iš jų yra ultravioletiniai spinduliai, kurie labiausiai veikia mūsų odą. Žemę pasiekia ultravioletiniai spinduliai, kurių bangos ilgis yra 280-400 nm.
Ultravioletinis spinduliavimas skirstomas į tris grupes:
• UVC – 200-280 nm – Šiuos spindulius beveik visiškai sugeria atmosferos ozono sluoksnis, juosiantis žemės rutulį. Tuo būdu UVC spinduliai nepasiekia Žemės paviršiaus kartu su saulės šviesa. UVC spinduliavimas panaudojamas laboratorijos sąlygomis sterilizacijai, t.y. ligas sukeliančių mikroorganizmų nnaikinimui.
• UVB – 280-320 nm. Jis sudaro 5 % visų ultravioletinių spindulių, pasiekiančių Žemės paviršių. Būtent šių spindulių poveikyje atsiranda odos paraudimai ir nudegimai nuo saulės, tuo pačiu šie spinduliai iššaukia odos pigmentaciją ir nudegusios odos efektą.
• UVA – 320-400 nm. Šie UVA spinduliai papildomai skirstomi į du pogrupius:
-UVA –I arba ilgosios bangos 340-400 nm
-UVA-II arba trumposios bangos 320-340 nm.
UVA spinduliavimas sudaro 95 % viso ultravioletinio spinduliavimo, pasiekiančio Žemės paviršių. Jis neiššaukia odos paraudimų ir nudegimų, tačiau iššaukia odos pigmentaciją aarba nudegimus, ir, kaip išaiškėjo paskutiniu metu, jie atsakingi už taip vadinamą foto senėjimą ir odos navikinius pakitimus.
Spindulių savybės
UVB spinduliavimas UVA spinduliavimas
Bangų ilgis 280-320 nm Bangų ilgis 320-400 nm
Stipriausias spinduliavimas nuo 10 valandos ryto iki 3 valandos po pietų, vasaros laikotarpiu ppasireiškia labiausiai. Šio spinduliavimo intensyvumas išlieka toks pats nuo ryto iki vakaro, nuo aušros iki saulės laidos, nepriklausomai nuo oro bei metų laiko, taigi žiemą ir vasarą intensyvumas vienodas.
Sudaro tik 5% visų UV spindulių, pasiekiančių Žemę. Sudaro 95% visų UV spindulių, pasiekiančių Žemę.
Šiuos spindulius sulaiko debesys bei pastatų ar automobilių langai, tokiu būdu esant apsiniaukusiam orui, būnant patalpoje ar automobilyje mus pasiekia mažesnė UVB spindulių dozė. Šio spinduliavimo nesulaiko nei debesys, nei pastatų bei automobilių langai, taigi būnant automobilyje ar saulėtam kambaryje, ar apsiniaukusią vasaros ar žiemos dieną mus veikia tokie patys UVA spinduliai.
Kadangi šių bangų ilgis yra trumpesnis, tai jie neįsiskverbia giliai į odą, o pagrinde veikia tik epidermį. Kadangi šie spinduliai didesnio bangų ilgio, tai jie įsiskverbia giliau į oodą.
Tai nuo šių spindulių priklauso odos paraudimai bei nudegimai, kadangi nepaisant spindulių ilgumo jų energija yra didesnė negu UVA spindulių. Tokiu būdu UVB spindulių kenksmingas poveikis išryškėja gana greitai. Neiššaukia paraudimo. Kenksmingas poveikis išryškėja po eilės metų, oda susensta, susiraukšlėja arba atsiranda navikiniai pakitimai.
Šie spinduliai sumažina imuninį organizmo atsparumą, taip pat sukelia navikinius pakitimus ne tik odoje, bet ir kituose organuose. Gali būti viena iš akių ligų, būtent kataraktos, priežasčių.
Taip pat nuo jų atsiranda jautrumas šviesai.
Tai pagrindinė oodos foto senėjimo priežastis.
Yra žinoma, kad jei nebūtų saulės, gyvybė Žemėje neegzistuotų. Kiekvienam yra aišku, kad saulė pagerina nuotaiką, padeda nugalėti žiemos depresiją, be to, pagerina kraujo apytaką. Vasarą, kai saulės turime užtektinai, esame linksmesni, smagesni ir optimistiškai nusiteikę gyvenimui. Tai nenuginčijami faktai. Nenuginčijama ir tai, kad galime semtis saulės šviesos teikiamos naudos, išvengiant neigiamo UV spindulių poveikio.
Žiemos depresijos gydymui, dėl saulės spindulių sumažėjimo pablogėjusios nuotaikos ir savijautos pagerinimui taikomas švitinimas, tačiau matoma šviesa. Kad gauti gerą efektą, nebūtina taikyti švitinimo ultravioletiniais spinduliais. Be to, šviesa pagerina ūpą, tačiau tik per regimuosius organus. Tai jie stimuliuoja ir paakstina geros savijautos hormono – serotonino išsiskyrimą. Soliariume akys apsaugojamos specialiais akiniais, todėl abejotina, ar švytinimas soliariume pagerina nuotaiką, savijautą.
Iki šiol nenustatyta jokio UVA spinduliavimo naudingo poveikio, tuo tarpu UVB spinduliavimas turi keletą privalumų:
Vitamino D3 sintezė. Jau įrodyta, kad UVB spinduliavimo naudingas efektas odai pasireiškia per vitamino D3 sintezę, kuri yra reikalinga kalcio ir fosforo įsisavinimui. Visų pirma vitaminas D3 teigiamai veikia į teisingą kaulų ir dantų susidarymą ir išlaikymą. Vitamino D3 sintezę skatina 280 nm ilgio bangos, o tai būtent UVB spinduliai. Labai svarbi yra spinduliavimo dozė, tačiau pasirodo, kad reikalingos vitamino D3 dozės susidarymui užtenka kasdien po15 minučių ppabūti saulėje neuždengtu veidu ir plaštakomis.
Odos atsparumo padidėjimas. Kitas teigiamas UVB spinduliavimo efektas – padidėja odos atsparumas UV spinduliams ir oda labiau sugeba priimti naujas UV dozes. Tam, panašiai kaip ir vitamino D3 sintezei, reikia tik kasdien 15 minučių pabūti saulėje ir tai padidina odos atsparumą saulės spinduliams.
Odos ragėjimo pagreitinimas. Šiuo metu gydant išbėrimus jau nebesiūloma švytinti UV spinduliais soliariume ar natūraliai saulėje. Spinduliavimas skatina odos ląstelių dalijimąsi ir tuo pagreitina epidermio ragėjimą, o tai apsunkina pašalinti išskyras iš riebalinių liaukų. Įvairių odos išbėrimų priežastimi šalia hormoninių pakitimų yra riebalinių liaukų ištakų ragėjimo proceso netaisyklingumas. Todėl geresni gydymo efektai gaunami reguliariai nulupant suragėjusį odos sluoksnį pvz. BHA rūgštimis (beta-hidroksirūgštys), o soliariumas ar deginimasis saulėje tik trumpam užtušuoja odos uždegimus. Po kurio laiko šios problemos išryškėja dvigubai.
UV filtrai
Medžiagos, atliekančios filtrų prieš UV spinduliavimą vaidmenį, pagal veikimo principą skirstome į dvi pagrindines grupes:
1. Cheminiai filtrai – jie įsiskverbia tik į viršutinį odos sluoksnį. Tai cheminiai junginiai, kurie sugeria saulės spindulių energiją, kas iššaukia laikinus pakitimus jų cheminėje struktūroje. Šie filtrai pavojingą UV spinduliavimo energiją paverčia nepavojinga šilumine energija. Grįžtant prie natūralios, išeities padėties, cheminiai junginiai išlaisvina šilumos energiją.
2. Mineraliniai filtrai (fizikiniai) – jų dalelės yra tokios didelės, kad negali įsiskverbti į eepidermio vidų, užsilaiko tik ant odos paviršiaus, kur sudaro sluoksnį – barjerą nuo UV spindulių. Veikia UV spindulių atspindėjimo arba išsklaidymo principu. Jie vadinami fizikiniai, kadangi jų veikimas nesusijęs su cheminėmis reakcijomis, o tik su fizikiniu šviesos atspindžiu. Naujos šių filtrų mikroninių dydžių dalelės kažkokiu laipsniu įsiskverbia į epidermį ir veikia absorbuodamos saulės spindulius, ir iš dalies atspindėdamos šiuos spindulius. Neretai yra pažymima, kad tai yra necheminiai, natūralūs filtrai. Tai ne visai tikslus užrašas. Mineraliniai filtrai priklauso neorganinių junginių grupei, skirtingai negu cheminiai filtrai, kurie priskiriami prie organinių junginių. Tačiau abiejų filtrų rūšys yra cheminiai junginiai.
Faktoriai, apbūdinantys apsaugos nuo spinduliavimo laipsnį
Apsauginių filtrų nuo UV spindulių savybių apibūdinimui buvo įvesti faktoriai. Faktorius tai rodiklis, pažymintis apsaugos nuo saulės, garantuojamos šiuo apsaugos preparatu, dydį. Jis apibūdinamas skaičiais ir raidžių simboliais, įrašytais ant produkto įpakavimo.
Faktoriai, apibūdinantys apsaugos nuo UVB spindulių laipsnį
Dažniausiai sutinkamas ir todėl labiausiai žinomas yra simbolis SPF, žymimas ant kosmetikos preparatų su filtrais pakuočių. Faktorius SPF – Sun Protection Factor – – jis apibūdina apsaugos, kurį garantuoja šis kremas prieš UVB spinduliavimą, laipsnį. UVB spinduliavimo savybės buvo žinomos ir anksčiau. Daug metų buvo manoma, kad žalingo saulės poveikio pagrindiniu kaltininku, odos senėjimo ir vėžinių susirgimų, yra būtent UVB spinduliai.
Todėl ilgą laiką apsauginių kremų užduotimi buvo apsaugoti tik nuo UVB spindulių. Dėl šių visų priežasčių filtrai apsaugantys prieš UVB yra geriausiai ištirti, patikrinti ir populiariausi. SPF žymėjimas sutinkamas dažniausiai, skirtingai nei faktoriai, apibūdinantys apsaugos nuo UVA spindulių laipsnį, nors šiuo metu yra žinoma, kad pagrindine odos foto senėjimo bei navikinių kitimų priežastimi yra UVA spinduliai.
Be SPF žymėjimo ant apsaugos preparatų kartais dar sutinkami raidžių simboliai, kurie yra SPF sutrumpinimų atitikmuo, tik kita kalba.
Dažniausiai sutinkami SPF atitikmenys:
• LSF ((Licht Schutz Factor) – atitikmuo vokiškai
• IP (Indice de Protection) – atitikmuo prancūziškai
• Taip pat galima sutikti simbolius: FP, SF arba BF.
Visi šie simboliai yra UVB faktoriai ir atitinka vienas kitą. Pasitaiko, kad vietoj faktoriaus simbolio paprasčiausiai būna parašytas UVB sutrumpinimas, prie kurio būna skaičius, nurodantis apsaugos nuo šio spinduliavimo lygį.
UVB spinduliavimo poveikio odai efekto vienetu yra laikoma MED – minimali paraudimo dozė (Minimal Erythema Dosis). Tai minimali UVB spinduliavimo dozė, kuri iššaukia uždegiminę reakciją, pasireiškiančią odos paraudimu. Šio vieneto ppažinimas leidžia mums suprasti SPF faktoriaus dydžio žymėjimą.
SPF faktorius – tai santykis laiko, per kurį parausta oda, padengta priemone su filtru, su laiku, per kurį parausta nepatepta oda. Tai yra santykis MED odos su apsaugine priemone padalinta iš MED oodos be apsauginės priemonės.
SPF faktoriaus dydžio nustatymo metodas remiasi tuo, kad vienam iš savanorių ant odos užtepama kosmetikos priemonė su UV filtru. Labai svarbus yra užtepamos priemonės sluoksnis. Pagal metodiką vienam odos kvadratiniam centimetrui užtepama 2 mg kosmetikos priemonės. Toliau šis odos fragmentas apšviečiamas UV spinduliavimus imituojančia lempa iki odos paraudimo. Lygiagrečiai atliekamas analogiškas testas, tik be apsauginio preparato. Po to lyginami laikai, po kurių abiem atvejais atsirado paraudimas ir išskaičiuojamas SPF faktorius.
SPF= MEDsu filtru/ MED
Šis metodas netinka UVA spinduliavimui, kadangi paraudimas nuo UVA spindulių gaunamas tik panaudojus 1000 kartų didesnę dozę nei nuo UVB spindulių. Tai būtų per didelė dozė, kad ją galima būtų panaudoti savanoriams, be to, daug greičiau už paraudimą atsirastų odos nudegimai, o tai apsunkintų teisingą testo rezultatų įvertinimą. Dėl šių priežasčių SPF faktoriaus dydis apibūdina preparato apsaugos savybes tik UVB spinduliams.
SPF faktoriaus reikšmė praktikoje
Ką mums praktikoje reiškia didesnė ar mažesnė SPF faktoriaus reikšmė užrašyta ant apsaugos preparato?
SPF skaičius nurodo, kaip ilgai mes galime išbūti saulėje padengę odą šiuo preparatu, kad nepatirtume saulės nudegimų. Bendrai laikoma, kad baltos rasės oda pradeda raudonuoti išbuvus saulėje vidutiniai 15 minučių. Penkiolika minučių – tai paprastai laikas, kuris reikalingas minimalios paraudimo spinduliavimo dozės (MED – iššaukiantis paraudimą) įįsiskverbimui po oda. Jeigu naudotume kremą su faktoriumi SPF 15, galėsime būti saulėje saugiai 15 kartų ilgiau, t.y. 3 valandas ir 45 minutes, ir nepatirsime nudegimų.
Tačiau žinotina tai, kad laboratorijos sąlygomis nustatant apsauginio kremo SPF faktoriaus dydžio žymėjimą savanoriui ant 1 kvadratinio centimetro odos užtepama 2 mg kremo. Praktikoje kiekvienas iš mūsų paprastai užtepa daug mažiau preparato su filtru, būtent nuo 0,5 iki 1 mg vienam kvadratiniam centimetrui. Iš čia daroma išvada, jeigu odą patepsime kremu su filtru labai taupiai, tai šis apsauginis kremas iš tikrųjų mus apsaugos tik 50% to laiko, kurį nurodo gamintojas ant kremo pakuotės. Todėl galime tvirtinti, kad preparatai su SPF su mažesniu negu 15 nėra labai efektyvūs.
Apsaugos nuo UVB spindulių laipsnis
Iš vienos pusės SPF faktoriaus reikšmė gali būti laikoma kaip nurodymas kiek mes laiko galime išbūti saulėje, nebijodami odos nudegimų. Tačiau tokia interpretacija nėra visiškai teisinga. Iš kitos pusės SPF rodiklio dydis praneša mums apie apsaugos prieš UVB spindulius laipsnį, kurį užtikrina šis apsauginis kremas, išreikštą procentais, kitais žodžiais sakant, kiek % UVB spinduliavimo sulaiko apsauginis preparatas su nurodytu SPF faktoriaus dydžiu.
Laikoma, kad
• SPF 2 – blokuoja maždaug 25-30% UVB spindulių
• SPF 4 – 50%
• SPF 10 – 85%
• SPF 15 – 95-96% (pagal kai kkuriuos duomenis 93%)
• SPF 25 – 96%
• SPF 30-50 – 98%
• SPF 60 – 98,5%
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tarp kremų su faktoriumi SPF 30 ir SPF 60 nėra didesnio apsaugos laipsnio skirtumo. Skirtumas sudaro tik 0,5 %, tai yra 0,5% daugiau UVB spindulių blokuoja apsauginis kremas su faktoriumi SPF 60. Tačiau ypač jautriems saulei žmonėms šis papildomas mažas skirtumas gali turėti reikšmę.
Dėl neteisingo kremų su filtrais didesniais nei SPF 30 apsauginių savybių interpretavimo kai kuriose šalyse, iš jų Australijoje, sutarta kremus skirtus deginimuisi nežymėti faktoriais aukštesniais negu SPF 30. Kremai su aukštesniu laipsniu sutarta žymėti SPF30+. Bijoma, kad asmenims, naudojantiems kremus su faktoriais artimais SPF 60, gali atrodyti, kad jie be pasekmių ir be apribojimų gali per visą dieną degintis saulėje ir jiems negresia jokie nudegimai.
SPF faktorių reikšmės – apibendrinimas
Apibendrinant šias informacijas, prieiname išvados, kad
SPF faktoriaus dydis priklauso nuo:
• junginių, atliekančių UV filtrų vaidmenį, koncentracijos. Kuo didesnė filtrų koncentracija, tuo didesnė SPF faktoriaus reikšmė.
• užtepto preparato kiekio.
Veiksniai, nulemiantys kremo su aukštu SPF faktoriumi naudojimo tikslingumą :
• Jeigu uždėsime pernelyg mažą kremo kiekį, tada tikroji faktoriaus vertė bus mažesnė negu nurodyta laboratorijos testuose ir pateikta ant preparato įpakavimo.
• Kuo didesnis faktorius, tuo didesnis UVB spinduliavimo (išreikštas procentais) kiekis yra blokuojamas ..
• Net aukšti faktoriai leidžia įdegti, tuo pačiu garantuodami, kad ir be nudegimų gausime lengvą ir stabilų įdegimą.
• Be to, būtina įvertinti, kad saulės spinduliai atsimuša nuo:
– sniego ir ledo – 85 %,
– vandens paviršiaus – 20%,
– smėlio, betono, kamuolinių debesų – 15-20%,
– žolės – 10%.
Šis reiškinys padidina tikrą UV spinduliavimo ekspoziciją, netgi būnant pavėsyje turime galimybę įdegti.
• Kalnuose, pakilus kiekvienu 1000 metrų virš jūros lygio, UV spinduliavimo koncentracija padidėja 15%. Todėl kalnuose gauname dar didesnę UVA ir UVB spindulių dozę, negu būdami prie jūros. Slidininkai ir asmenys vykstantys į kalnus privalo naudoti apsauginius kremus su aukštais faktoriais, tuo labiau, kad sniegas dar papildomai atspindi 85% saulės spindulių, tuo būdu net 2-5 kartus padidindamas UV spindulių dozę ant odos.
• SPF faktorius nurodo tik apsaugos nuo UVB spinduliavimo laipsnį.
• Bendrus filtrus galima suskirstyti į :
a – apsaugojančius tik nuo UVB, jie yra gausiausi, jų yra daugiau kaip 20 rūšių,
b – apsaugojančius tik nuo UVA, jų yra labai mažai, iš tikrųjų yra tik vienas populiariai naudojamas,
c – apsaugojančius ir nuo UVA ir UVB, jų yra keletas.
Kuo didesnis faktorius, tuo didesnė filtrų koncentracija apsaugos preparate, taip pat ir koncentracija tų filtrų, kurie vienu metu saugo nuo UVA ir UVB. Paprastai kremai su aukštu SPF faktoriumi sėkmingiau saugo taip
pat nuo UVA.
UV filtrai, apsaugantys nuo UVA spindulių
Tipinių anti-UVA filtrų nėra daug, todėl įsiminti jų pavadinimus nėra sunku ir tarp visų kremų lengva bus surasti reikiamą.
Filtrai apsaugantys nuo UVA spindulių
Mineraliniai filtrai
Populiarus pavadinimas Cheminis pavadinimas Apsaugos sritis ir koncentracija
Titano dioksidas Titanium Dioxide UVA/UVB
Maždaug nuo 2 iki 25 % priklausomai nuo to, ar jis yra vienas, ar kartu su cheminiais filtrais
Cinko oksidas Zinc Oxide UVA/UVB
Maždaug nuo 2 iki 25 % priklausomai nuo to, ar jis yra viena,
ar kartu su cheminiais filtrais
Cheminiai filtrai <
Populiarus pavadinimas Cheminis pavadinimas Apsaugos sritis ir koncentracija
Parsol 1789
(Avobenzone) Buthyl
Methoxydibenzoylmethane UVA 2-3%
Mexoryl SX Terephthalidene Dicamphor
Sulfonic Acid UVA/UVB
1-3 %
Mexoryl XL Drometriloze Trisiloxane UVA/UVB
UV filtrų savybės
Foto stabilumas
Foto stabilumas tai filtrų dalelių sugebėjimas nekeičiant savo būklės išlaikyti apsaugines savybes per tam tikrą nustatytą laiką, kurio metu filtrą veikia saulės spinduliai.
Kai kurių cheminių junginių, kurie yra filtrai, efektyvumas saulės ekspozicijoje gali sumažėti, tai yra jie gali foto degraduoti. Šis procesas gaunasi todėl, kad UV spinduliai keičia jų cheminę struktūrą ir apsaugos nuo UV spindulių savybės po ttam tikro laiko sumažėja. Šią foto degradacijos problemą turi daugumoje UVA filtrai ir kai kurie UVB filtrai.
Mokslininkai išrado du šios problemos sprendimus:
Pirma, jie ieško foto stabilių junginių, kurie neakumuliuoja UVA energijos ir dėl to yra kur kas patvaresni ir ddaugiau efektyvūs. Tokių filtrų pavyzdžiu gali būti Mexoryl.
Antra, kosmetikos preparatų sudėtyje naudojami keli filtrai, kurie apsaugo UVA filtrą nuo spindulių poveikio.
Dar neseniai buvo manoma, kad Parsol 1789 (Avobenzone) yra vienas iš mažiausiai foto stabilių UVA filtrų. Šiuo metu žinoma, kad galima pasitikėti šio filtro garantuojama apsauga nuo saulės. Dar papildomai įrodyta, kad jeigu Parsol 1789 naudojamas kartu su kai kuriais UVB filtrais, pvz., Octocrylene ir 4-Methylbenzilidene Camphor, tada šie junginiai papildomai apsaugo nuo degradacijos.
Dėl foto degradacijos bei dėl kitų priežasčių, patys veiksmingiausi apsaugos kremai yra tie, kurie susideda iš keleto įvairių filtrų mišinio, geriausiai mineralinių ir cheminių. Tada atsiranda didesnis tikrumas, kad preparatas bus veiksmingas per ilgesnį laiką.
Pašalinės reakcijos
Kai kuriuose cheminiuose filtruose atsiranda pašalinės reakcijos. Ant vaistų vvisuomet yra surašyti pašaliniai, nepageidaujami poveikiai, netgi patys menkiausi, retai pasitaikantys, tačiau gamintojas privalo pranešti apie visus efektus, nors įvyksta jie vieną kartą vienam šimtus asmenų ar dar rečiau. Tai, aišku, nereiškia, kad šis vaistas yra bendrai žalingas, atvirkščiai, jis padeda daugeliui žmonių, tačiau kadangi kiekvienas iš mūsų esame individai, kartais galime priešingai reaguoti į tuos pačius junginius.
Panašiai yra ir su kosmetikos preparatais. Kosmetikos pasirinkimas yra labai asmeninis reikalas ir norint įsitikinti ar šis preparatas tinka nėra kito būdo, kkaip pačiam eksperimentuoti ant savo nuosavos odos. Dažnai kitų vartotojų nuomonės mūsų atveju visai nesutinka.
Su cheminiais junginiais, kurie atlieka filtro funkciją, yra panašiai. Pasitaiko asmenų, kurių oda netoleruoja kai kurių cheminių filtrų, atsiranda pašalinės reakcijos, kurios pasireiškia odos niežėjimu, peršėjimu, graužimu, kitaip sakant bendru odos suerzinimu. Tai nėra dažni atvejai, tačiau jie yra galimi. Kartais pasitaiko, kad jautresnė oda netoleruoja kokio nors konkrečios rūšies filtro, o gali būti ir taip, kad bendrai turime vengti visų cheminių filtrų.
Pagaliau, nepageidaujamų reakcijų atsiradimas yra galimas nuo kiekvienos sudėtinės dalies naudojamos kosmetikose, be to, nuo vienų pasitaiko dažniau, nuo kitų rečiau. Pavyzdžiui vieniems esantis kremuose retinolis nesukelia problemų, kiti negali jo naudoti. Pasitaiko net asmenų, kuriuos erzina ramunėlės.
Kai kurios apsaugos nuo spindulių priemonės saulės šviesos poveikyje gali iššaukti jautrumą šviesai. Tokiomis savybėmis pasižymi aukščiau minėtas PABA ir jo dariniai, kurie dėl šios priežasties buvo išimti iš apyvartos.
Foto jautrumą gali iššaukti ir Benzofenų grupės junginiai, bet tai reti atvejai, dar retesni negu pati filtrų netolerancija. Foto jautrumo reakcija naudojant filtrus visuomet pasireiškia odos peršėjimu ir graužimu, taip pat gali atsirasti lengvas odos paraudimas ar smulkus išbėrimas, tačiau negresia pastovus odos spalvos pakitimas.
Vienu iš filtrų, kurie erzina kai kuriuos asmenis, yra OOxybenzon’as, kuris kosmetikos preparatų sudėtyje gali būti pavadintas Benzophenone-3. Dėl šios priežasties ant šių apsauginių kremų įpakavimo privalo būti pažymėta, kad šiame preparate yra šis junginys, tačiau reikia apgailestauti, kad šio reikalavimo gamintojai nepaiso. Aišku, yra asmenys, kurie be jokių problemų gali naudoti šį filtrą, tačiau kiti pasitepę kremu su šiuo filtru jaučia peršėjimą ir graužimą. Pašalinis jausmas išnyksta nuplovus preparatą nuo odos.
Mineraliniai filtrai: Titano dioksidas ir cinko oksidas
Mineralinių filtrų veikimo principas – saulės spindulių atspindėjimas. Šiai grupei priklauso tik du junginiai:
1. Titano dioksidas (Titanium dioxyde)
2. Cinko oksidas (Zinc oxide)
Jeigu jie naudojami kartu su cheminiais filtrais, jų % koncentracija preparato formulėje yra mažesnė ir paprastai sudaro kelis procentus. Jeigu naudojami savarankiškai ar atskirai, jų kiekis padidinamas virš 10%.
Mineralinių filtrų privalumai.
• Tai nealergiški filtrai, kadangi neįsiskverbia į epidermį, tik odos paviršiuje sudaro apsauginį sluoksnį , kitaip sakant UV spindulių barjerą. Todėl būtent preparatai su šiais filtrais yra rekomenduojami jautrios odos asmenims.
• Mineraliniai filtrai apsaugo vienodai nuo UVB ir UVA, galima juos naudoti kaip savarankiškus filtrus. Cinko oksidas labiau apsaugo nuo UVA I, kitaip tariant nuo ilgųjų bangų, titano dioksidas taip pat saugo nuo UVA, labiausiai nuo UVA II ir iš dalies nuo UVA I. Naudingiausia yra tada, kai filtrai būna kartu, tada jjie vienas kitą papildo.
• Jie yra foto stabilūs. Tai yra todėl, kad jų apsauginis poveikis nesusijęs su cheminėmis reakcijomis, o tik su fizikiniu šviesos atspindėjimo procesu. Jie nesugeria saulės energijos, tačiau išsklaido UV spindulius.
Kaip dažniausiai būna, jie nėra idealūs ir turi kai kuriuos trūkumus.
Mineralinių filtrų trūkumai:
• Preparatai su mineraliniais filtrais nusitrina nuo odos, kadangi šie filtrai neįsiskverbia į odą, o tik nusėda ant odos paviršiaus. Dėl šio, nežiūrint į tai, kad jie yra foto stabilūs, ilgesnio deginimosi ar buvimo saulėje metu būtina pakartinai užnešti (aplikuoti) ant odos.
• Pasitaiko, kad preparatai, sudaryti iš didelių išmatavimų dalelių mineralinių filtrų, gali užkimšti odos poras ir iššaukti smulkų išbėrimą. Tai nėra taisyklė, bet tam tikra galimybė. Tai pagrindinai liečia preparatus, turinčius didesnę mineralinių filtrų koncentraciją, tuo tarpu naudojant kremus su cheminiais ir mineraliniais filtrais ar preparatus su labai susmulkintomis titano ir cinko oksidų dalelėmis, tokių atvejų nepasitaiko. Dėl šios priežasties asmenys, kurie linkę odos išbėrimams, privalo peratestuoti preparatą, kurio sudėtyje yra tik mineraliniai filtrai ir patikrinti savo odos reakciją, ir dėl porų užkimšimo efekto paprasčiausiai privalo rinktis kremus su cheminiais filtrais (Mexoryl, Parsol 1789-Avobenzone) arba tik iš dalies su mineraliniais filtrais. Kremuose su abiejų rūšių filtrais, mineraliniai filtrai sudaro mažesnę koncentraciją ir riebiai odai
nesuteiks jokių problemų.
• Titano ir cinko oksidai – tai mineralai baltų miltelių pavidalu, todėl jeigu kremo formulėje jo yra didesnis kiekis, tai po tokio preparato aplikacijos ant odos gali likti blyškus baltas apnašas. Naujų technologijų dėka šią problemą pasisekė išspręsti. Mineralinių filtrų dalelės susmulkinamos iki mikronų dydžio. Susmulkintos dalelės kažkiek įsiskverbia į epidermį ir iš dalies absorbuoja, iš dalies atspindi saulės spindulius. Susmulkinimo dėka šie filtrai nepalieka baltų apnašų ant odos. Susmulkinimo procesas nepakenkia cinko oksido apsauginėms savybėms, tačiau titano ddioksidas šiek tiek netenka savo apsauginės galios ir nebesaugo jau taip gerai nuo UVA ilgųjų spindulių, t.y. nuo UVA I. Todėl įdegimams skirtiems produktams kur kas geriau naudoti natūralaus pavidalo titano ir cinko oksidus, o jeigu naudojame susmulkintą šių oksidų pavidalą, tai geriausiai juos naudoti drauge, t.y. titano dioksidą + cinko oksidą. Kitas būdas, kad išvengti balto apnašo ant odos, buvo spalvinių kremų, kitaip vadinamų “tinted” kremų panaudojimas. Tai yra truputį spalvinantys kremai, kurie labai lengvai ištaiso veido odos spalvą. DDėl šių dažančiųjų pigmentų baltasis apnašas nebesudaro problemos ir tampa visai nepastebimu. Tokios kremų versijos labai tinka vasarai, kai sunkūs kremo sluoksniai nėra praktiški dėl aukštesnių oro temperatūrų. Filtrų panaudojimas spalvinančiuose kremuose yra labai naudingas dalykas, tada vienas produktas ne ttik apsaugo odą nuo nudegimų, bet ir ją maitina bei suteikia spalvą.
Mineraliniai filtrai naudojami makijažui skirtose kosmetikos priemonėse
Mineraliniai filtrai yra dažnai naudojami kaip apsauginiai junginiai grimuose, kadangi esančios jame spalvinančios medžiagos leidžia išvengti baltojo apnašo, be to, yra garantuojama apsauga nuo saulės. Grimai su filtrais taip pat yra pakankama kasdienė apsauga su sąlyga, jeigu juose yra UVA filtrai.
Spalvinės medžiagos esančios grime, kuriame nėra filtrų, užtikrina apsaugą nuo saulės spindulių kurios rodiklis atitinka SPF 3-4, t.y. labai mažai apsaugo. Panašiai yra ir su lūpų dažais, kuo didesnis dažomųjų medžiagų kiekis, tuo geriau apsaugo nuo UVB spindulių. Geriausiai apsaugo intensyviai raudoni lūpų dažai, kadangi raudona spalva turi daugiausiai apsauginių pigmentų.
Titano dioksidas ir cinko oksidas kosmetikos priemonėse taip pat gali atlikti iir kitus vaidmenis. Jie gali tarnauti kaip tirštiklis, pigmentai arba junginiai, palengvinantys preparato užtepimą, t.y. preparatai pasidaro slidesni. Todėl iškyla klausimas: iš kur žinoti, kada jie tarnauja filtrais, o kada – ne? Jeigu kalbama apie kosmetines priemones, pagamintas JAV, tai čia reikalas yra paprastas. Jeigu pavadinimai “titanium dioxide –titano dioksidas arba zinc oxide – cinko oksidas yra aktyvių komponentų (Active Ingredients) sąraše, tai esame tikri, kad jie atlieka filtro vaidmenį. Dėl kitų šalių kosmetinių priemonių, tai galima pasakyti, kad apsaugos llaipsnį nurodo faktorius SPF. Be to, tuo atveju, jeigu titano dioksidas ar cinko oksidas atlieka filtrų vaidmenį, jų pavadinimai privalo būti kosmetinės priemonės sudėties sąrašo pirmoje dalyje. Priešingai, jeigu jie neatlieka filtrų vaidmens, tai įrašyti sudėties sąrašo gale. Tai yra tik pagalbinės nuorodos, tačiau ne pastovi taisyklė.
Parsol 1789 (Avobenzone)
Šis filtras saugo tik nuo UVA spinduliavimo, saugo kaip nuo UVA I, ir kas labai svarbu, taip pat nuo ilgųjų bangų – UVA II. Kadangi saugo tik nuo UVA, niekada nebūna savistoviai apsauginiuose kremuose, tačiau drauge su kitais cheminiais ar mineraliniais filtrais.
Dar neseniai buvo manoma, kad Parsol 1789 nėra foto stabilus, tačiau labiau išsamūs tyrimai nepatvirtino šio fakto.
Parsol 1789, kitaip vadinamą Avobenzon, užpatentavo firma Hoffman LaRoche. Jis yra iš seniausiai ir geriausiai žinomų UVA filtrų, naudojamas nuo 1981 metų. Šis filtras iš visų apsauginių nuo UV spinduliavimo filtrų dažniausiai naudojamas kosmetinėse priemonėse, gaminamose Kanadoje, Australijoje ir Europoje. Jungtinių Amerikos Valstijų FDA (Food and Drug Administration) organizacija šį junginį leido naudoti po 7 metus besitęsiančių labai kruopščių tyrimų. Cheminių junginių atžvilgiu FDA reikalavimai yra labai griežti, nežiūrint to, Avobenzon praėjęs visus išbandymus, buvo aprobuotas.
Šio filtro pagrindinė savybė yra efektyvus apsaugojimas nuo UVA II ilgųjų bangų, kurių poveikis yra pats ppavojingiausias. Be to, nustatyta, kad jeigu Parsol 1789 yra naudojamas kartu su kai kuriais kitais UVB filtrais, iš jų su Octocrylene ir 4-Metilbenzilidene Camphor, padidėja apsaugos ir stabilumo efektai, kadangi šie junginiai apsaugo Parsol 1789 nuo degradacijos.
Kosmetinių priemonių sudėties sąraše Parsol 1789 turi cheminį pavadinimą – Butyl Methoxydibenzoylmethane, o JAV jis vadinamas Avonbenzone. Šis pavadinimas Europoje nenaudojamas.
Kosmetinėse priemonėse Parsol 1789 koncentracija būna nuo 2 iki 3 %, maksimaliai gali būti iki 5 %. Naudojant kremus su didesniu nei 30 SPF faktoriumi, kuriuose yra didesnė Parsol 1789 koncentracija, ant drabužių gali atsirasti geltonis dėmės. Šios dėmės gana greit pašalinamos su bet kuriuo paprastu detergentu.
Mexoryl SX ir XL
Mexoryl tipo filtrus užpatentavo koncernas L’Oreal ir jie yra naudojami tik šiam koncernui priklausančių firmų produkcijai. Būtina žinoti, kad iš vienos pusės L’Oreal pavadinimas priklauso stambiam koncernui, kuris apima keletą žinomų kosmetines priemones gaminančias firmų, o iš kitos pusės – tai vieno iš kosmetinių priemonių ženklų (markių). Be L’Oreal firmos, į šio koncerno sudėtį įeina firmos Lancome, Biotherm, La Roche-Posay, Vichy, Maybelline, Helena Rubinstein, Garnier.
Jungtinėse Amerikos Valstijoje Mexoryl dar draudžiamas naudoti. Tuo būdu kremuose, kurių sudėtyje Europoje yra Mexoryl, Jungtinėse Amerikos Valstijose bus kito tipo filtrai.
Mexoryl SX – 1993 mmetais buvo išrastas koncerno L’Oreal laboratorijose. Šis junginys tirpsta vandenyje, apsaugo nuo UVB ir UVA, iš jų labiausiai saugo nuo UVA II ir iš dalies nuo UVA I. Tai foto stabilus filtras, tačiau vis tiek deginimosi saulėje metu, po maudymosi rekomenduojama teptis kremu pakartotinai, galime tai daryti truputį rečiau, kas 3-4 valandas.
Mexoryl XL – buvo išrastas 90-ųjų metų pabaigoje. Tai nauja pagerinta Mexoryl SX forma, nes buvo ieškota dar geresnio sprendimo ir tokio filtro, kuris efektyviau saugotų UVA I juostoje. Tokį efektą būtent galima išgauti su filtru Mexoryl XL. Šis junginys tirpsta riebaluose, saugo nuo UVB ir nuo UVA. Kaip ir jo pirmtakas jis irgi foto stabilus, tuo didžiuojasi L’Oreal koncernas. Mexoryl XL laipsniškai pakeis Mexoryl SX. Kai kuriuose preparatuose šie abu filtrai ir toliau naudojami kartu, tačiau jau kai kurių firmų naujuose apsaugos nuo saulės produktuose naudojamas tik Mexoryl XL.
Paprastai Mexoryl naudojamas kartu su kitais filtrais ir retai vienas. Toks komponavimo principas būdingas visiems cheminiams filtrams. Dėl to išgaunama apsauga nuo viso UV spindulių spektro, be to, reikalas liečia taip pat ir preparato konsistenciją. Jungiant keletą filtrų, galima išgauti produktus su lengvesne formule.
Filtrai apsaugantys nuo UVB spindulių
Filtrų apsaugančių nuo UVB spindulių, kurių bangų ilgis 280-320 nm,
yra labai daug rūšių. Tai pagrindinai cheminiai filtrai.
UVB spindulių sulaikymas šiuo metu nėra problema. Kiekvienas kremas, kuris apsaugo nuo UV spindulių, apsaugo nuo UVB. Apsaugos laipsnį nurodo SPF faktoriaus dydis, pažymėtas ant apsauginių kremų etikečių. Problemą sudaro apsauga nuo UVA spindulių. Tokių kosmetikos preparatų yra nedaug.
Į žemiau pateiktą lentelę įtraukti kai kurie dažniausiai sutinkami filtrai, sugeriantys UVB juostos spinduliavimą. Visi šie filtrai priskiriami prie cheminių filtrų grupės. Žvaigždute pažymėti junginiai, kurie mažu laipsniu tai pat apsaugo ir nuo UUVA. Lentelėje nenurodyti filtrai apsaugantys nuo UVA spindulių, nors jie visi, išskyrus vieną, taip pat apsaugo nuo UVB spindulių. Lentelėje pabraukti tie filtrai, kurie dažniausiai sutinkami apsauginiuose kremuose.
Filtrai apsaugojantys nuo UVB spindulių
Populiarusis pavadinimas Kiti filtro pavadinimai
Ostocrylene
Etocrylene
Octyl Methoxycinnammate Parsol MCX
Octinoxate Ethylhexyl Methoxycinnamate
Cinoxate
Amiloxalate Izoamyl Methoxycinnamate
Homosalate
Octisalate Ethylhexyl Salicylate
Octyl Salicylate
Trolamine Salicylate TEA Salicylate
Ensulizole Phenylbenzimidazole Sulfonic Acid
4 – Methylbenzilidene Camphor Enzacamene
3-Benzylidene Camphor
Bezoate – 4 – Methylbenzilidene Camphor
Menthyl Antranilate
Benzophenons
Eusolex 6300*
Dioxybenzone* Benzophenone – 8
Oxybenzone* Benzophenone – 3
Sulisobenzone* Benzophenone – 4 arba Eusolex 4360
PABA- p-aminobenzoinė rūgštis
Dar neseniai prie UVB filtrų buvo priskiriama PABA – para-aminobenzoinė rūgštis ir jos aantriniai produktai arba esteriai, tame tarpe:
• Padimate O (Ethylhexyl dimethyl PABA)
• Padimate A
Šiuo metu šie junginiai iš apyvartos išimti ir neturėtų įeiti į apsauginių kremų sudėtį, kadangi daugelis žmonių jautrūs šiems junginiams. Šie filtrai netgi buvo foto jautrūs, nebuvo labai veiksmingi lyginant ssu šiuo metu esamais filtrais, be to, labai tepdavo drabužius. Kartais ir dabar ant kremų su filtrais įpakavimų galima sutikti užrašus, kad šiame produkte nėra PABA. Jeigu tokios informacijos nėra, tai dar nereiškia, kad kremuose yra PABA, paprasčiausiai kai kurie gamintojai nebežymi, nes labai mažai kas benaudoja šios rūšies filtrus, tačiau, aišku, išimčių dar yra.
Benzofenonai nežymiai apsaugo nuo UVA
Komentarų reikalaujanti filtrų grupė tai benzofenono (Benzophenons) junginiai bei Menthyl Antranilate filtras. Tai pavadinimai, prie kurių yra žvaigždutė, kadangi jie mažu laipsniu apsaugo ir nuo UVA.
Pačios kenksmingiausios yra ilgosios bangos, t.y. UVA I, tačiau problema tame, kad sunkiausia yra pagaminti tokį filtrą, kuris efektyviai saugotų tokia plačia apimtimi iki 400 nm. Tai nereiškia, kad neįmanoma pagaminti, pasisekė jau išgauti iir tokius filtrus, tačiau jų yra dar labai mažai.
Populiariausi iš Benzofenonų:
• Oxybenzone – Benzophenone-3
• Dioxybenzone – Benzophenone –8
• Sulisobenzone – Benzophenone – 4
• Įvairių rūšių Esuolex + nustatytas numeris
bei junginys, kuris priklauso jau kitai cheminei grupei, Menthyl Antranilate tik nedideliu laipsniu saugo prieš UVA trumpąsias bangas, kitaip tariant prieš UVA II. Tačiau ši apsauga yra nedidelė, todėl negalima jų priskirti prie efektyvių UVA filtrų.
Benzofenonai efektyviausiai saugo nuo UVB spindulių, o nuo UVA spindulių apsaugo tik iki 10% ir tai tik nuo UUVA II. Šie filtrai privalo būti sustiprinti kitais filtrais apsaugančiais nuo UVA.
Todėl dažnai, nors ir ant įpakavimo užrašyta, kad “efektyviai apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių”, tai neturime būti visiškai tvirtai įsitikinę, kad apsaugos nuo UVA, kadangi daugelis kremų savo sudėtyje turi tik vienintelį UVA filtrą – Oxybenzone.
Natūralūs UV filtrai
Padidėjus susidomėjimui natūralia kosmetika, buvo atkreiptas dėmesys į augalinės ir gyvulinės kilmės junginius apsaugai prieš UV spindulius. Buvo tikėtasi, kad pasiseks išrasti tokius augalinius ekstraktus, kurie savo efektyvumu prilygs cheminiams ar fizikiniams UV filtrams, ir tuo pačiu jie bus labai saugūs ir tinkami ypač žmonėms, kurie yra jautrūs ir netoleruoja cheminių filtrų.
Tačiau iki šiol nei vienas iš natūralių filtrų nėra pakankamai efektyvūs ir todėl negali būti savistoviai naudojami kaip UV filtrai. Jais negalima visiškai pasitikėti net ir kasdienio naudojimo kremuose, o jau tuo labiau įdegimų kremuose. Šių filtrų garantuojamos apsaugos dydis prilyginamas iki 2-4 eilės SPF faktoriaus. Be to, daugumas augalinių ekstraktų, jeigu sugeba sugerti (absorbuoti) saulės spindulius, tai tik UVB spinduliavimą. Mažai kuris natūralus junginys apsaugo nuo visų ilgių UVA spindulių. Tam tikrą apsaugą nuo UVA suteikia Baikalo kalpokė, graikiškų riešutų kevalų ir lapų pigmentai bei melaninas. Kalbant apie melaniną, tai norint pasiekti pakankamą efektą, jo koncentracija kkosmetinėse priemonėse turi būti ne mažesnė negu 10%. Tačiau kosmetinių priemonių gamyboje didžiausia melanino koncentracija siekia 1 %.
Iš čia natūralių filtrų poveikis visuomet turi būti padidintas mineralinių ir cheminių filtrų pagalba. Nežiūrint į tai, natūralių filtrų buvimas yra teigiamas ir gerai vertinamas, kadangi filtrai iš augalinių ekstraktų turi ir kitų aktyvių, teigiamai veikiančių odai junginių, be to, kai kurie iš natūralių junginių veikia kaip antioksidantai, kurie sunaikina nuo UVA spinduliavimo atsiradusius laisvus radikalus.
Plačiausiai žinomi natūralūs filtrai:
Shea butter (Butyrospermum Parkii arba Karite aliejus)
Šis aliejus gaunamas iš Afrikoje augančių alyvmedžių – Mangifolija riešutų. Šis medis gali augti iki 300 metų ir duoda derlių tik kartą per metus. Šis aliejus turi maistingus riebalinius junginius, vitaminus E, F ir junginius, kurie kažkokiu tai laipsniu apsaugo nuo UVB spindulių. Karite aliejus labai dažnai naudojamas kosmetinėse priemonėse sausos odos, ar linkusios raukšlėtis odos sudrėkinimui ir pariebinimui. Taip pat jis tinka plaukų galiukams, ypatingai po saulės vonių, kad apsaugotų plaukus nuo perdžiūvimo po saulės ir sūraus vandens poveikio. Be to, jis naudojamas kaip natūrali priemonė reumato gydymui, saulės nudegimų, odos suerzinimų, išbėrimų ir dermatozės gydymui.
Melaninas
Melaninas turi dvi pagrindines savybes, kurių dėka kažkokiu tai laipsniu apsaugo odą nuo UV spindulių poveikio.
1. Veikia kaip nnatūralus UV filtras.
2. Yra antioksidatorius, šalina nuo saulės spindulių poveikio atsiradusius laisvuosius radikalus.
Šios melanino savybės buvo panaudotos kosmetikos pramonėje. Kosmetinėse priemonėse naudojama natūralus melaninas ir sintetinis melaninas, gaunamas biocheminių reakcijų keliu. Natūralus melaninas dėl savo brangumo yra mažai naudojamas, jis gaunamas iš juodų avių vilnos arba kalmarų ir aštuonkojų liaukų.
Sintetinį melaniną sudaro didelių išmatavimų dalelės, todėl jos neturi galimybės prasiskverbti per odą netgi papulti į epidermį ir veikia tik paviršiniai. Kosmetikos pramonė pastoviai ieško vis naujų kelių gauti vertingą, natūralų melaniną. Paskutiniu metu pasirodė informacija apie melaniną, gaunamą genetinės modifikacijos keliu iš augalų ar bakterijų.
Melaninas atlieka natūralaus apsauginio filtro vaidmenį, kadangi sugeba sugerti ir išsklaidyti patenkančius ant odos UV spindulius. Didelis pliusas yra tai, kad jo apsaugos diapazonas apima UVB ir UVA spindulius, tačiau yra ir minusas, jo apsaugos galia yra labai maža ir nelabai veiksminga. Apsaugos dydį atitinka SPF faktoriaus, kurio vertė maždaug 2-3.
Iš čia išvada, kad melanino negalima naudoti atskirai kaip UV apsauginio filtro, tokia jo apsauga yra per maža. Be to, kosmetinėse priemonėse jis yra naudojamas mažomis koncentracijomis, apie 1 proc. Todėl melaninas pagrindinai naudojamas kaip priedas prie produktų, turinčių tipinius apsauginius filtrus. Melaninas kremams gali priduoti rudą atspalvį, todėl kosmetinių priemonių gamintojai bijo
pridėti daugiau negu 1%. Į kosmetines priemones pridėto melanino pagrindinė funkcija yra laisvų radikalų pašalinimas. Jis yra vienas iš labiausiai efektyvių antioksidatorių. Jeigu jo koncentracija yra 0,005-0,01%, jis sugeba įveikti maždaug 80% atsiradusių laisvų radikalų. Jos veiksmingumas padidėja, naudojant kartu su vitaminu E. Tokiu būdu odos priežiūros kremuose ar apsaugos nuo UV spindulių preparatuose melaninas yra mielai naudojamas.
Juglonas
Tai natūralus augalinis pigmentas, gaunamas iš graikinio riešutmedžio lapų ar kevalų. Į kosmetikos priemonę dedama apie 1-5 % graikinių riešutų ekstrakto (Juglans rregia). Pasižymi nedidelėmis apsaugos nuo saulės spindulių savybėmis, absorbuoja UVB saulės spindulius, taip pat iš dalies ir UVA spindulius. Jeigu jo koncentracija yra didesnė, tai apsaugos nuo UVA spindulių savybė išauga.
Kalninė arnika (Arnica montana)
Arnikos ekstrakto kosmetikos priemonėje naudojama iki 3%. Jis kažkokiu laipsniu sugeria UV spindulius, kaip UVB srityje, taip ir UVA II, t.y. UVA trumpųjų bangų srityje. Arnikos ekstraktas, o tiksliau arnikos žiedų ekstraktas visų pirma yra žinomas kaip kraujo apytakos gerinimo, kraujagyslių sustiprinimo priemonė, jis veikia priešuždegiminiai iir padeda sumažinti paraudimą. Dėl šio arnikos ekstraktas yra preparatų, naudojamų kraujagyslių praplėtimui, sudėtyje.
Baikalo kalpokės šaknų ekstraktas
Pagrinde šis augalas auga Kinijoje ir neatmenamų laikų naudojamas kiniškoje medicinoje sudirginimų, uždegiminių ir bakterinių, infekcinių procesų gydyme. Paskutiniu metu dėl naudingų ssavybių juo susidomėjo kosmetikos pramonė. Kosmetikos ir gydymo tikslams naudojamas Baikalo kalpokės šaknies ekstraktas. Jame yra daugiau nei 20% flavonoidinių junginių, iš jų pagrindinai baikalinas, baikaleinas ir vagoninas. Flavonoidiai yra labai geri antioksidatoriai, t.y. padeda sunaikinti laisvuosius radikalus, taip pat kai kurie iš jų, kaip baikalinas sugeria UV spindulius. Todėl šiuo metu vykdomi darbai siekiant kalpokės ekstraktą pritaikyti apsaugos nuo saulės spindulių preparatuose. Daugelis augalinių ekstraktų apsaugo tik nuo UVB tipo spindulių, tačiau, kas atsitinka labai retai, kalpokės baikalinas ir vagoninas apsaugo tiek nuo UVA, tiek ir nuo UVB spindulių. Baikalo kalpokės ekstrakto kaip apsaugos filtro panaudojimas kosmetikos priemonėse yra labai naudingas, kadangi neiššaukia alerginės reakcijos, kurią dažnai iššaukia kai kurie cheminiai filtrai. Be to, dėl savo baktericidinių ir priešuždegiminių ssavybių, ši vaistažolė gali būti naudojama išbėrimų, odos ligų gydymui, taip pat kaip tepalas naujagimiams odos suerzinimų ir uždegimų gydymui. Dar naudojama kaip natūralus kosmetikos preparatų konservantas. Įrodyta, kad 2% Baikalo kalpokės šaknų nuovirų sunaikina burnos gleivinės bakterijas, todėl gali būti naudojamas parodontozės gydymui Svarbi Baikalo kalpokės flavonoidų, o ypač baikalino savybė yra fermentų – tirozinazių aktyvumo pristabdymas, kas užkerta kelią pigmentacijos dėmių atsiradimui melanino perprodukcijos metu. Ši savybė buvo išnaudota praktikoje ir šiuo metu rinkoje jau yra keletas balinimo kremų, turinčių Baikalo kalpokės ekstraktų.
Natūralus PABA
Sintetinis PABA, t.y. para-aminobenzoinė rūgštis (p-aminobenzenkarboksirūgštis) yra išimta iš apyvartos, kadangi daugeliui asmenų sukelia odos suerzinimus ir jautrumą šviesai.Visai neseniai vienai iš JAV firmų pasisekė iš mielių išgauti natūralios kilmės PABA, kuri pasižymi apsauginiu poveikiu nuo UVB spindulių. Tačiau šis junginys dar nėra plačiai vartojamas.
Ferulo rūgštis ir jos dariniai
Ferulo rūgštis tai junginys, kuris randamas daugelyje augalų, o ypač lapuose, šaknyse ir spygliuočių medžių sėklose, ryžiuose, kukurūzuose, kviečiuose ir rugiuose. Ji pasižymi UV spinduliu absorbcija, UVB diapazone, taip pat turi antioksidines savybes, t.y. šalina laisvuosius radikalus. Ferulo rūgštis ir jos pakaitai kosmetinėse priemonėse naudojami 2-5 % koncentracijos, jų apsauginės savybės atitinka SPF 3-5.
Įdegimas
Įdegimas tai mūsų organizmo apsauginė reakcija nuo per didelio ultravioletinio spinduliavimo. Mūsų odos, plaukų, akies rainelės spalva priklauso nuo melanino – natūralaus pigmento kiekio, kuris melanino susidarymo (melanogenezės) procesu metu atsiranda odoje.
Melanogenezė
Melaninas atsiranda specialiose ląstelėse vadinamose melanocitais, kurios yra pačiame giliausiame epidermio pagrindiniame sluoksnyje. Jis grūdelių pavidale susikaupęs melanocituose, tokiose specialiose “talpose”, vadinamose melanosomomis. Šiose talpose esantis melaninas vėliau yra perduodamas į melanosomas apgaubiančias epidermio ląsteles. Paveikus vienam iš faktorių – tai gali būti vidiniai faktoriai kaip kad genetiniai polinkiai, hormonai, arba išoriniai faktoriai, pavyzdžiui UV spinduliai –– melanosomos t.y. talpos su melaninu sprogsta ir pigmentas išsilaisvina iš ląstelės. Melaninas visuomet kaupiasi ląstelėse tarp ląstelės branduolio (kur yra vertinga genetinė medžiaga – DNA) ir atkreiptu į šviesą ląstelės paviršiumi, tuo būdu kažkokiu tai laipsniu apsaugo DNA nuo pažeidimų, atsirandančių nuo ultravioletinių spindulių poveikio.
Įdegimo procesas vyksta dviem etapais:
1. Labai greitas lengvas odos patamsėjimas yra UVA spindulių pasekmė. Būtent nuo šių spindulių poveikio melaninas patenka į epidermio ląsteles. Šis pirmasis odos patamsėjimas pas kai kuriuos asmenis gali būti net nematomas .
2. Įdegimas UVB spindulių poveikyje atsiranda vėliau. Maždaug po 3 dienų nuo buvimo saulėje. Tas pavėlavimas atsiranda todėl, kad UVB skatina naujų ląstelių, kurios gamina melaniną – melanocitų atsiradimą bei aktyvina jau esančius melanocitus ir įtakoja tolesnių melanino dalelių atsiradimą, o tam reikia tam tikro laiko. Vėliau naujos melanino dozės yra perduodamos į epidermio ląsteles ir sudaro odos patamsėjimo efektą. Galimai, kad UVB spinduliai taip pat išlaisvina kai kuriuos hormoninius faktorius, kurie cirkuliuodami organizme padaugina melanocitus ne tik vietose, kurios veikiamos saulės. Dėl to odos piktybinis vėžys gali atsirasti ir apsaugotose nuo saulės kūno vietose.
Pats melanino susidarymo procesas arba melanogenezės procesas tai visa eilė gana sudėtingų biocheminių reakcijų. Melanino sintezės pirmtaku (prekursioriumi) yra amino rūgštis – tirozinas, kuri kkinta fermentų, vadinamų tirozinazėmis, poveikyje. Šį fermentą suaktyvina UV spinduliai ir jis pradeda pirmąjį melanino gamybos proceso etapą. Savo veiklai fermentui reikia amino rūgšties – tirozino. Būtent šis mechanizmas buvo panaudotas įdegimą pagreitinančiuose preparatuose, kurių sudėtyje yra tirozino dariniai.
Vienu iš UV spindulių poveikio žalingų efektų gali būti atsirandantis netolygūs odos spalvos pakitimai (odos pigmentacija). UV spinduliai tai vienas iš faktorių, sukeliančių melanino susidarymą, jie taip pat gali skatinti ir šio proceso sutrikimus, ko pasekmėje gaunami odos spalvos pakitimai. Tamsesnės, netaisyklingos dėmės paprastai atsiranda ant veido, plaštakų, kaklo, tai yra vietose, kurios daugiausiai paveikiamos saulės. Be to, UV spinduliai skatina strazdanų ir apgamų atsiradimą.
Tamsesnės dėmės gali atsirasti vietose, ant kurių yra uždėti foto jautrūs junginiai, taip pavyzdžiui eterinių aliejų atveju. Todėl einant į paplūdimį geriau nenaudoti kvepalų ar tualetinio vandens.
Melanogenezės, o tiksliau pradedančio melanino atsiradimą fermento tirozinazės, susidarymo procesas suaktyvėja ne tik saulės įtakoje, bet ir nuo kai kurių kitų faktorių:
1. odos uždegimų;
2. metalų (vario, geležies, aukso, sidabro, arseno, bismuto) poveikio;
3. hormonus gaminančių liaukų (hipofizio ir lytinių hormonų) poveikio;
4. vitaminų A, PP (vitamino B3), pantotetinės rūgšties (vitamino B5) ir folio rūgšties (vitamino B9) poveikio;
5. UV spindulių poveikio.
Faktoriai, stabdantys melanogenezės arba melanino gamybos procesą yra:
1. kai kurių hormonus gaminančių liaukų poveikis;
2. vitaminas C (mažiausia koncentracija
10%), todėl šis vitaminas įeina į pigmentus šviesinančių kremų sudėtį.
Melaninas turi dvi pagrindines savybes, kurių dėka kažkokiu laipsniu gali apsaugoti odą nuo kenksmingo UV spindulių poveikio:
1. Veikia apsauginiai kaip natūralus UV filtras.
2. Atlieka antioksidacines funkcijas, neutralizuodamas arba pašalindamas laisvus radikalus, atsiradusius nuo saulės spindulių poveikio.
Melaninas atlieka natūralaus saulės filtro vaidmenį, kadangi sugeba iš dalies sugerti ir išsklaidyti ant odos krentančius UV spindulius. Labai svarbu yra tai, kad jis apsaugo tiek nuo UVB spindulių, teik ir nuo UVA spindulių, tačiau neigiama savybė, kkad apsauga yra labai maža ir nelabai veiksminga. Jo apsaugos dydį galima būtų sulyginti su SPF faktoriumi, kurio dydis siekia 2-3. Tai yra labai mažai. Jo apsauga nuo UV spindulių yra mažesnė negu ta, kurią mums garantuoja įdegimas, todėl net įdegusią odą tikslinga papildomai apsaugoti kremais su apsauginiais filtrais.
Gamta baltąjį žmogų apdovanojo prisitaikymu prie nedidelių saulės dozių, tačiau ne prie stiprių saulės spindulių. Saulė kaitina ir negrus, bet Afrikoje UV spindulių dozė yra 30 kartų didesnė. Įdomu tai, kad vvisi žmonės nežiūrint į jų odos spalvą turi maždaug tokį patį melaniną-melanocitus gaminančių ląstelių skaičių. Tuo būdu spalvos skirtumas priklauso nuo gaminamo pigmento kiekio. Juodaodžiai dėka melanino gausumo praleidžia 5 kartus mažiau UV spindulių, todėl nieko nuostabaus, kad jų oda nnepalyginamai mažiau nukenčia nuo UV. Jiems mažiau gresia nudegimo nuo saulės pavojus, taip pat jie mažiau kenčia nuo piktybinių pakitimų. Mūsų šviesios odos atsparumo saulei palyginimui su juodaodžių, galima pasakyti, kad jeigu mes be grėsmės nudegimui galime išbūti saulėje 15 minučių, tai juodaodžiai gali išbūti kelias valandas ir jiems negresia nudegimo pavojus. Faktas tame, kad Europiečiai pagal savo atsparumą saulės spinduliams yra prastoje pozicijoje. Net po 3-4 mėnesių intensyvaus deginimosi baltos odos atsparumas padidėja labai mažai. Tuomet minimali paraudimą iššaukiančių UV spindulių dozė padidėja 2-3 kartus lyginant su oda, nepaveikta saulės. Tai yra, kaitinantis saulėje be apsaugos preparato mūsų oda po 15 minučių gali nudegti, tai įdegusi oda bus atsparesnė du kartus ilgiau, t.y. be apsaugos preparato ji nudegs maždaug ppo 30 minučių.
Kitas pagrindinis melanino vaidmuo yra antioksidacinis poveikis. Jis yra labai efektyvus antioksidatorius prilyginamas vitaminui E.
Preparatai pagreitinantys įdegimą ir savaiminio įdegimo preparatai
Kadangi jau visiems žinoma, kad per ilgas kaitinimasis saulėje ar soliariume yra pavojingas, kosmetikos firmos atliko daug tyrimų, kad išrasti kitą odos kolorito natūralaus patamsinimo efekto išgavimo metodą. Yra asmenų ypatingai baltos odos, kuriems saulėje sunku išgauti norimą įdegimo efektą. Daugelis asmenų dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ar gydytojų nurodymų negali ar nenori ilgai būti saulėje. BBe soliariumo yra du įdegimo efekto išgavimo metodai, atsisakant besaikio buvimo UV spindulių poveikyje. Vienas būdas – tai preparatai pagreitinantys įdegimą, antras – savaiminio įdegimo preparatai.
Preparatai pagreitinantys įdegimą
Šiuose preparatuose aktyviu junginiu yra melanino gamybos prekursorius – tirozinas ir jo dariniai. Dažniausiai naudojamas tirozino ir obuolių rūgšties darinys. Šie dariniai skirtingai nuo tirozino, geriau įsiskverbia į epidermį. Kartais pagreitinančių įdegimą preparatų sudėtyje galime sutikti tokius junginius, kaip: DOPA –3,4 dihidroksifenilalaninas arba DHI – 5,6–dihidroksindolas. Be to, dažnai į šiuos preparatus pridedama kolageno junginių, kurie padidina įdegimo pagreitinimo efektyvumą.
Šių preparatų veikimo principas yra tas, kad tirozino dariniai aktyvina fermentą tirozinazę, pradedančią melanino susidarymo procesą, kurio dėka įvyksta greitesnis odos patamsėjimas. Tam nereikalingas ilgas buvimas saulėje, todėl mus mažiau veikia jos negatyvūs reiškiniai. Tačiau, kad šie preparatai būtų veiksmingi, būtina pabuvoti saulėje. Paprastai įdegimas atsiranda po kokių 3 dienų. Kartais, kad paspartinti odos patamsėjimo efektą, į šiuos preparatus pridedamas nedidelis kiekis DHA – dihidroksiacetono.
Naudojant įdegimą pagreitinančius preparatus, naudojame ir kremus su apsauginiais filtrais. Kai kurie įdegimą pagreitinantys preparatai savo sudėtyje jau turi filtrus. Iš tikrųjų tai nėra prieštaravimas, kadangi joks filtrus turintis preparatas neapsaugo 100% nuo saulės spindulių. Net taip vadinamos blokavimo priemonės negali šito užtikrinti, todėl nors odą saugojame ffiltrais, vis tiek galime įdegti, o įdegimą pagreitinančių preparatų naudojimas gali tik kažkokiu laipsniu palengvinti įdegimo proceso atsiradimą. Tokiu būdu kremai su filtrais nestabdo įdegimo pagreitinimo, spindulių dozė, kokią gauname naudojant apsaugos preparatą, yra pakankama , kad pagreitinimo priemonė galėtų suveikti ir kad būtų pradėtas melanino gamybos procesas. Be filtrų greičiau užtikrinsime sau nudegimą negu įdegimą.
Psoralenai.
Savo laiku kaip įdegimo pagreitinimo priemonės buvo naudojami junginiai, vadinami psoralenais. Psoralenai, tai junginiai gaunami iš kai kurių augalų, pavyzdžiui jonažolės, saliero. Psoraleno junginiai, taip vadinami bergaptenai, yra ir bergamotės aliejuke. Šių junginių veikimo principas buvo įjautrinti odą saulės spindulių poveikiui, dėl ko oda greičiau įgaudavo tamsų atspalvį, kadangi jie paskatina melanino susidarymą. Tačiau šie junginiai pasirodė besą labai kenksmingi, turi jie foto toksinį poveikį, iššaukiantį odos suerzinimus ir vėžinius susirgimus.
Savaiminio įdegimo preparatai
Užtikrina mums 100% saugų įdegimą. Jų dėka galima patamsinti lengvai saulėje paauksuotą odą, jeigu šis efektas mums atrodo per silpnas. Taip šie preparatai padeda asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių nenori ar negali degintis. Tačiau savaiminio įdegimo kremai turi savo pliusų ir minusų.
Savaiminio įdegimo kremai imituoja natūralaus įdegimo efektą, kurį galime išgauti be saulės poveikio. Tačiau toks odos patamsinimo procesas neturi nieko bendro su melanino sinteze, t.y. odos patamsėjimas nėra mmelanino nuopelnas. Todėl šios rūšies nuspalvinimas (pigmentacija) nė mažiausiu laipsniu neapsaugo nuo saulės spindulių. Savaiminiu įdegimu “įdegusi” oda visą laiką reikalauja efektyvios apsaugos, kokią suteikia preparatai su apsauginiais filtrais. Kai kurie savaiminiai įdegimo preparatai savo sudėtyje turi apsaugos filtrus.
Savaiminio įdegimo preparatų sudėtyje yra tam tikri cheminiai junginiai, kurie patamsina odą. Šie junginiai iššaukia odos spalvos pokyčius dėl sąveikos su epidermio išoriniu raginiu sluoksniu.
Pagrindine savaiminio įdegimo preparatų sudėtine dalimi, sukeliančia odos patamsinimą, yra angliavandenių grupės junginys dihildroksiacetonas – DHA. Šio junginio odos patamsinimo savybės buvo išrastos visai atsitiktinai 50-ųjų metų pabaigoje, vaikų ligoninėje. DHA buvo naudojamas cukraligės gydymui, jis sumažina cukraus lygį kraujyje. Buvo pastebėta, kad sirupas turintis DHA, netyčia apsiliejant, palikdavo ant odos dėmes. Tose vietose po kurio laiko likdavo ilgalaikis rudos spalvos nuspalvinimas. Nuo to laiko dihidroksiacetonas pavergė kosmetikos rinką.
Odos spalvos pakitimai gaunami dėl cheminės reakcijos DHA su amino rūgštimis, esančių epidermio raginiame sluoksnyje. Paprastai nuspalvinimas atsiranda maždaug po 1-2 valandų, kartais daugiausiai iki 6 val. nuo preparato užtepimo. Kadangi raginiame sluoksnyje esančios ląstelės ilgainiui nusilupa, todėl įdegimas su laiku blanksta ir išnyksta.
Jeigu nuo savaiminio įdegimo preparato užtepimo atsiranda nubėgimai ar dėmės, tai galima panaudoti pavyzdžiui kremus su AHA ar BHA rūgštimis arba citrinos sultis.
Šios rūgštys pagreitina epidermio lupimosi procesą ir todėl greičiau pašalinsime nereikalingas dėmes.
Savaiminio įdegimo preparato dėka gaunamo įdegimo patvarumas priklauso nuo:
• mūsų odos sugebėjimo atsinaujinti, tai yra labai individuali savybė, pas vienus atsinaujinimo procesas vyksta greičiau, pas kitus lėčiau,
• nuspalvinimo gilumo. DHA veikia tik epidermio išorinį raginį sluoksnį. Tačiau raginiame epidermio sluoksnyje apmirusios ląstelės išsidėsčiusios sluoksniukais viena ant kitos. Jeigu prieš odos užtepimą savaiminiu įdegimo preparatu oda kruopščiai nuvaloma pilingu ar balzamu su vaisinėmis rūgštimis, tada savaiminio įdegimo preparatas turi šansų giliau įįsiskverbti ir garantuoti ilgiau išliekantį įdegimą.
Savaiminiu įdegimo preparatu gautas atspalvis ir intensyvumas priklauso nuo kelių faktorių:
• nuo natūralaus epidermio sluoksnio storio, kuo jis storesnis tuo gaunama tamsesnė įdegimo spalva.
• dirbtino įdegimo atspalviui didelę įtaką sudaro odos pH vertė, kuri kiekvienam iš mūsų truputį skiriasi. Todėl patartina prieš užtepant savaiminiu įdegimo preparatu patrinti viso kūno odą toniku, kuris padidins odos rūgštingumą. Dėl šio išgausime gražesnį įdegimo atspalvį.
• nuo mūsų odos amino rūgščių kiekio ir rūšies, tai yra kiekvieno individuali savybė. Priklausomai nuo to, ssu kuria amino rūgštimi reaguoja DHA, odai suteikiamas truputį kitoks atspalvis, kartais labiau geltonas, kartais rudesnis ar labiau oranžinis, be to, kai kurios amino rūgštys nusispalvina intensyviau, kitos mažiau.
• nuo kosmetinėje priemonėje esančio cheminio junginio, iššaukiančio odos spalvos kitimus. Dažniausiai ttokiu junginiu yra DHA. Paprastai DHA preparate yra nuo 2 iki 5 % koncentracijos.
• nuo užtepamo preparato kiekio.
• nuo savaiminio įdegimo kremo sudėties ir pagrinde nuo to, kokie junginiai lydi DHA, kai kurie iš jų gali silpninti jo poveikį.
Dihidroksiacetono –DHA privalumai ir trūkumai
Privalumai:
• Tai švelnus junginys, nesukeliantis suerzinimo, alergijos (aišku, individualios alerginės reakcijos yra visuomet galimos nepriklausomai nuo kosmetinės priemonės sudėties), taip pat nepažeidžiantis epidermio, neveikiantis kancerogeniškai, t.y. nesukeliantis vėžinių susirgimų, neiššaukiantis toksinių reakcijų.
• Yra visiškai saugus, kadangi veikia tik epidermio išorinį raginį sluoksnį, neįsiskverbia giliau į odą.
• Pats DHA neturi kenksmingo poveikio, pavyzdžiui neužkemša porų. Asmenys su riebia oda gali naudoti lengvus savaiminius įdegimo preparatus, savo sudėtyje neturinčius daug riebalingų komponentų.
• Preparatus su DHA gali naudoti ir nėščiosios.
• Saulės šviesa neturi įtakos įįdegimo spalvai, išgautai naudojant savaiminius įdegimo preparatus, be to, dirbtinis įdegimas visai netrukdo ir nestabdo natūralaus (gaunamo nuo saulės spindulių poveikio) odos patamsėjimo.
• Spalva taip greit nenusiplauna prausiantis bei nenueina nuo saulės vonių.
Trūkumai
• Gali sukelti lengvą odos nusausėjimą, todėl šiuo metu jau visų savaiminio įdegimo preparatų sudėtis praturtinta įvairių rūšių drėkikliais arba pariebinančiais junginiais bei antioksidatoriais, kai kurie turi net UV filtrus. Kartais DHA mažais kiekiais yra pridedamas į tipinius įdegimo preparatus, siekiant pagreitinti odos patamsėjimo procesą.
• Pasitaiko, kad DHA gali iiššaukti per didelį geltonumo atspalvį. Šio efekto išvengimui labai dažnai savaiminiai įdegimo preparatai be DHA dar turi kitų junginių, iššaukiančių odos atspalvį, pvz., įvairių augalinių ekstraktų. Dažniausiai naudojamas juglon – natūralus augalinis pigmentas iš žalių graikinių riešutų kevalų arba lavson iš chna (ekstraktas iš augalo Lavsonia internis ). Šie ekstraktai lengvai patamsina odą, atskirai naudojami nesuteikia spektrinio efekto, tačiau kartu su DHA gali suteikti natūralaus įdegimo spalvą. Šie pigmentai nežymiai apsaugo nuo UV spindulių, t.y. kažkokiu laipsniu absorbuoja saulės spinduliavimą, UVB diapazone.
• Blogiausia savybė yra tai, kad turi gana nemalonų kvapą, kuris atsiranda maždaug po valandos po savaiminio įdegimo preparato panaudojimo. Šis kvapas atsiranda dėl DHA reakcijos su epidermiu. Jis nepriklauso nuo savaiminio įdegimo kremo sudėties, taip pat “smirdės” brangus ir pigus savaiminio įdegimo kremas. Šio kvapo intensyvumas priklauso nuo mūsų odos savybių, t.y. pas vienus jis bus stipresnis, pas kitus silpnesnis.
Pats DHA irgi yra nemalonaus kvapo, tačiau šią problemą kosmetikos gamintojai jau išsprendė. Daugelis savaiminio įdegimo preparatų dėl papildomo kvapniųjų junginių bei natūralių augalinių aliejukų užtepimo metu turi labai malonų kvapą, tačiau po kurio laiko atsiranda tipiškas savaiminio įdegimo preparato kvapas, kadangi po maždaug valandos DHA įsiskverbia į epidermį ir prasideda biocheminė “įdegimo” reakcija.
Nauji junginiai
Savaiminio įdegimo preparatai ggaminami nuo 1960 metų. Šiuo metu daugelis firmų griebėsi šio darbo, kadangi daug daugiau žmonių pradėjo naudotis savaiminio įdegimo priemonėmis, todėl tikimasi, kad su laiku šios priemonės tobulės, jų aplikacija bus malonesnė ir duodanti geresnius rezultatus.
Viena iš naujovių yra eritruliozė – tai yra angliavandenių grupės junginys, toks kaip DHA. Ji veikia panašiai kaip ir DHA, tačiau daug lėčiau. Odos patamsėjimas (pigmentacija) atsiranda po maždaug paros, t.y. po 24 valandų. Toks ilgas veikimas iš vienos pusės yra trūkumas, tačiau iš kitos pusės yra eritruliozės privalumas, kadangi lėtesnis įsiskverbimas į epidermio raginį sluoksnį, suteikia tolygų preparato pasiskirstymą ir išdavoje gaunamas tolygesnė įdegimo spalva. Dar viena gera šio preparato ypatybė yra ilgesnis gauto įdegimo patvarumas ir geresnis negu DHA odos drėkinimas. Siekiant paspartinti įdegimo efekto gavimą, eritruliozė paprastai taikoma kartu su dažančiais junginiais, dažniausiai kartu su DHA.
