ŪKINĖ BENDRIJA KAIP JURIDINIS ASMUO

TURINYS

Įvadas…………………………2

1. Ūkinės bendrijos – kaip juridinio asmens – statuso ypatybės………….3

2. Ūkinės bendrijos rūšys, nariai, teisės ir pareigos……………….3

3. Ūkinės bendrijos steigimas…………………………6

4. Ūkinės bendrijos kapitalas ir pajamų paskirstymas……………..8

5. Ūkinės bendrijos narių teisės ir pareigos…………………..8

6. Ūkinės bendrijos veiklos apskaita ir kontrolė……………….10

7. Ūkinės bendrijos veiklos nutraukimas……………………10

Išvados…………………………12

Literatūra…………………………15

ĮVADAS

Remiantis Ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsniu, ūkine bendrija laikoma kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą įį bendrąją dalinę nuosavybę.

Ūkinės bendrijos kaip juridinio asmens statusą įtvirtinančios teisės normos šiuo metu yra gana prieštaringos – juridiniu asmeniu bendrija laikoma pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, tačiau bendrijos veiklą reglamentuojantis įstatymas teigia, kad ūkinė bendrija nėra juridinis asmuo.

Šiame darbe ūkinė bendrija kaip juridinis asmuo aptariama remiantis ir Civiliniu kodeksu, ir galiojančiu Ūkinių bendrijų įstatymu. Pateikiama medžiaga suskirstyta į skyrius, išlaikant Ūkinių bendrijų įstatymo skirsnių seką ir pavadinimus. Darbe nagrinėjamos bendrijos steigimo, veiklos vykdymo bei nutraukimo sąlygos, bendrijos ir bendrijos nnarių teisės bei pareigos. Galiojančios nuostatos yra gretinamos su naujojo Ūkinių bendrijų įstatymo projektu, nurodant pagrindinius skirtumus ir pasikeitimus.

1. ŪKINĖS BENDRIJOS KAIP JURIDINIO ASMENS STATUSO YPATYBĖS

Ūkinės bendrijos kaip juridinio asmens statusas šiuo metu yra gana prieštaringas. Pagal dabar galiojantį LLietuvos Respublikos (toliau – LR) Ūkinių bendrijų įstatymą, ūkinė bendrija nėra laikoma juridiniu asmeniu (2.3 str.). Tačiau dabar galiojančio Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnis teigia: „Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atstovu teisme.“ O kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad „<.> Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija.“. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje taipogi teigiama, kad individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, kurios buvo įsteigtos ir įregistruotos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, įsigaliojus šiam kodeksui, laikomos neribotos atsakomybės juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo.

CK 1.3 straipsnio 2 dalis nnurodo, kad jeigu yra kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos kodekso normos. Vadovaujantis pastarąja ir aukščiau minėtomis CK nuostatomis, ūkinė bendrija laikoma juridiniu asmeniu.

Planuojama priimti naują Ūkinių bendrijų įstatymą. LR Seimui yra pateiktas svarstyti pagal CK nuostatas pakoreguoto Ūkinių bendrijų įstatymo projektas, pagal kurio 1 straipsnio 4 dalį, “bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo”.

2. ŪKINĖ BENDRIJA: JOS RŪŠYS, NARIAI, TEISĖS IR PAREIGOS

Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos Ūkinių bendrijų įstatymą, ūkinė bendrija ar tiesiog – bendrija – yra kkelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę.

Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. Tikruoju ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės. CK 2.60 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones, tam tikrų juridinių asmenų steigėju ar dalyviu negali būti užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba užsienietis. Naujojo Ūkinių bendrijų įstatymo projekto 7 straipsnio 5 bei 6 dalys numato, kad bendrijos tikraisiais nariais, be aukščiau minėtų, taip pat negali būti kitų bendrijų tikrieji nariai, individualių įmonių savininkai, ūkinės bendrijos ir individualios įmonės, taip pat ir Europos ekonominių interesų grupės.

Bendrijomis įstatyme vadinamos įmonės, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ir įmonės, kurių teisinė forma yra komanditinė ūkinė bendrija.

Tikroji ūkinė bendrija (toliau – TŪB) pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 3 straipsnį, apibrėžiama kaip visiškos turtinės atsakomybės įmonė, kurios turtas neatskirtas nuo jos narių turto. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB nneatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

TŪB pavadinime turi būti įvardintas bent vienas jos narys – gali būti nurodomos narių pavardės ir vardai arba tik pavardės.

Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija (toliau – KŪB), pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 4 straipsnį, apibrėžiama kaip bendrija, kurią sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. KŪB turtas yra atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto – neatskirtas. Pagal KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti KŪB, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Bendrosios jungtinės veiklos sutartimi gali būti numatyta ir kitokia komanditorių atsakomybė. KŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

KŪB pavadinime turi būti įvardintas bent vienas tikrasis narys ir įrašyti žodžiai “komanditinė ūkinė bendrija” arba jų santrumpa KŪB. Pavadinime gali būti nurodomos narių pavardės ir vardai arba tik pavardės.

Bendrijos teisės ir pareigos išvardintos Ūkinių bendrijų įstatymo 6 straipsnyje. Pagrindinės teisės yra šios:

– savo firmos vardu užsiimti ūkine – komercine veikla, numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje;

– turėti savo antspaudą, sąskaitas Lietuvos ir kitų valstybių bankų įstaigose; (( tuo tarpu naujojo Ūkinių bendrijų įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalis numato teisę atidaryti kaupiamąją sąskaitą Lietuvos Respublikos įregistruotame banke.);

– turėti savo padalinius, filialus ir atstovybes Lietuvoje ir už jos ribų;

– pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti;

– bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti (tik nuosavo kapitalo lėšas) ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi;

– nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;

– bendrosios jungtinės veiklos sutarties nustatyta tvarka likviduotis ar reorganizuotis.

Pabrėžtina, kad, nors paskutiniame punkte minima teisė likviduotis ir reorganizuotis, Ūkinių bendrijų įstatymas nustato tik bendrijos likvidavimo tvarką. Civilinio kodekso apibrėžti bendrijos reorganizavimo, o taip pat ir pertvarkymo ypatumai nusakomi naujojo Ūkinių bendrijų įstatymo projekte (atitinkamai 16 ir 17 straipsniuose).

Įstatyme numatomos tokios bendrijos pareigos:

– komercinėje-ūkinėje veikloje bendrija turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir bendrosios jungtinės veiklos sutarties nuostatų;

– bendrijos prievolės visų pirma turi būti įvykdytos iš bendrijos turto.

Bendrija taip pat gali turėti ir kitokias, šio įstatymo nenumatytas turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir bendrosios jungtinės veiklos sutarčiai. (2 str.)

Naujojo Ūkinių bendrijų įstatymo projekte teigiama, kad „bendrija įgyja civilines

teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius.“ (2.5 str.) Atitinkamai jame minimos ne bendrijos teisės ir pareigos, bet jau tiktai bendrijos tikrųjų narių, o taip pat ir komanditorių, teisės ir pareigos (atitinkamai projekto 8 ir 9 straipsniai).

3. BENDRIJOS STEIGIMAS

Ūkinės bendrijos steigimą reglamentuoja Ūkinių bendrijų įstatymo II skirsnis. Ten nurodoma, kad bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Ją gali sudaryti veiksnūs fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys.

Jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta:

1) bbendrijos pavadinimas (firmos vardas);

2) bendrijos veiklos pobūdis;

3) fizinių asmenų, kurie yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai, pavardės, vardai ir adresai;

4) įmonių bei organizacijų, kurios yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai, pavadinimai, buveinės, banko sąskaitų numeriai ir kiti šių sąskaitų rekvizitai;

5) tikrųjų narių ir komanditorių teisės ir pareigos;

6) tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrosios nuosavybės teisėje, išreikštos trupmena arba procentais ir kiekvieno iš jų piniginių ir nepiniginių (turto ir intelektinės veiklos produktų, esančių nuosavybės teisės objektais) ppradinių įnašų dydis, nepiniginių įnašų įvertinimas, įnašų įmokėjimo bei perdavimo bendrijai tvarka ir terminai;

7) tikrųjų narių darbo įvertinimo ir atsiskaitymo su jais taisyklės;

8) pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tvarka;

9) pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės;

10) ttikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo iš bendrijos bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka;

11) bendrijos valdymo, jos reikalų tvarkymo taisyklės ir jų keitimo sąlygos;

12) asmenų, įgaliotų atstovauti bendrijai, tai pat tvarkyti kitus jos reikalus, pavardės, vardai, adresai ir įgalinimai;

13) nutarimų priėmimo (balsavimo) tvarka;

14) klausimai, dėl kurių nutarimai priimami tik tada, kai sutinka (vienbalsiai) visi nariai;

15) bendrijos reorganizavimo bei likvidavimo tvarka. [ 7.2 str.]

Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje gali būti numatomos ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios šiam bei kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.

Bendrosios jungtinės veiklos sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvirtinama notariškai. Notariškai turi būti patvirtinta tiek sutarties egzempliorių, kiek yra bendrijos narių ir kiek reikia egzempliorių bendrijai įregistruoti.

Bendrija laikoma įįsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

Priėmus į bendriją naują tikrąjį narį vietoj pašalinto arba išstojusio iš bendrijos tikrojo nario, turi būti parengta ir notariškai patvirtinta nauja bendrosios jungtinės veiklos sutartis, o bendrija – perregistruota. Priėmus į bendriją naują komanditorių vietoj pašalintojo arba išstojusiojo iš bendrijos, bendrosios jungtinės veiklos sutartis pakeičiama. Sutarties pakeitimai turi būti notariškai patvirtinti ir įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.

Bendrosios jungtinės veiklos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik teismine tvarka, jeigu yra sandorių negaliojimo ppagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. (7 str.)

Bendrija savo komercinę-ūkinę veiklą gali pradėti tik nuo jos įregistravimo.

Pagal CK 2.51 str., bendrija, kaip juridinis asmuo, gali būti įsteigtas ribotam ir neribotam laikui. Laiko riba gali būti nurodyta tiek data, tiek tam tikrų sąlygų buvimu ar nebuvimu. Jei steigimo dokumentuose nenurodytas ribotas bendrijos egzistavimo laikas, laikoma, kad toks juridinis asmuo įsteigtas neribotam laikui.

Naujojo Ūkinių bendrijų įstatymo projekte, 4 straipsnyje, minima ne “bendrosios”, bet “bendrijos” jungtinės veiklos sutartis. Ji sudaryta iš 18 punktų, kurių dauguma bendrais bruožais atitinka dabar galiojančios bendrosios jungtinės veiklos sutarties punktus, tačiau yra ir esminių skirtumų: numatomoje sutartyje įvardijami tik bendrijos tikrieji nariai, jų įnašai bei atsakomybė, o su nariais – komanditoriais turėtų būti sudaroma atskira rašytinės formos komanditoriaus sutartis. Prieš tokios sutarties sudarymą asmuo, siekiantis tapti komanditoriumi, privalo susipažinti su bendrijos jungtinės veiklos sutartimi, tačiau joje minimas nebus.

4. BENDRIJOS KAPITALAS IR PAJAMŲ PASKIRSTYMAS

Bendrijos kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Minimalus nuosavas kapitalas įstatymu nėra reglamentuojamas. Įnašas gali būti įmokėtas pinigais, įneštas materialinėmis vertybėmis, intelektinės veiklos produkcija ir kitomis vertybėmis, kurios yra bendrijos nario nuosavybės teisės objektas. Įnašai negali būti daromi vertybiniais popieriais, taip pat turtu, jeigu savininko teisė disponuoti juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra apribota.

Bendrijos turtas apskaitomas bbuhalteriniame balanse. Balansas sudaromas pasibaigus ūkiniams metams. (Pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 11.2 straipsnį, ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais ir trunka nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., tačiau CK 2.52 straipsnio 2 dalis numato, kad finansiniais (ūkiniais) metais gali būti ir kitas dvylikos mėnesių laikotarpis). Sudarius balansą, bendrijos nariams paskirstomos bendrijos pajamos proporcingai jų dalims. Bendrijos pajamų paskirstymas nustatomas visų tikrųjų narių nutarimu, priimtu vienbalsiai.

Tikrasis narys ar komanditorius jam priklausančios pajamų dalies turi teisę reikalauti ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po pajamų paskirstymo.

5. BENDRIJOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Ūkinių bendrijų įstatymo IV skirsnyje, 12 straipsnyje, plačiai aptariamos ir nustatomos bendrijos narių teisės bei pareigos. Pagrindinės tiek tikrųjų narių, tiek komanditorių teisės yra šios:

– turtines ir asmeninės neturtinės teisės, numatytos bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, Ūkinių bendrijų bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose;

– teisė reikalauti bendrosios jungtinės veiklos sutarties pakeitimo ar papildymo;

– teisė susipažinti su bendrijos buhalteriniu balansu, pajamų ir išlaidų sąskaita ir sutikrinti jų teisingumą su pirminiais dokumentais ir teisė reikalauti sudaryti revizijos komisiją buhalterinės apskaitos dokumentams tikrinti, jei manoma, kad šie neatitinka tikrosios būklės.

Tikrajam bendrijos nariui suteikiama ir daugiau teisių: teisė tvarkyti ir disponuoti savo turtu, neperduotu bendrijai, iki tol, kol kiti nariai ar kreditoriai, siekdami užtikrinti būsimus turtinius reikalavimus, tai užginčys įįstatymų nustatyta tvarka; teisė atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kas kita (komanditoriai neturi teisės atstovauti bendrijai.); teisė su kitai nariais spręsti bendrijos turto valdymo ir naudojimo, bei kitus bendrijos veiklos klausimus; teisė pareikšti ieškinį teisme dėl bendrijos likvidavimo esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygoms.

Be visų tikrųjų narių sutikimo tikrajam bendrijos nariui draudžiama turėti personalinę įmonę, kuri užsiimtų tokios pat rūšies veikla kaip ir bendrija arba būti tokios pat rūšies veikla užsiimančios bendrijos nariu.

Ūkinių bendrijų įstatymo projekto 11 straipsnyje, aptariančiame bendrijos reikalų tvarkymą, be kita ko, yra minima su bendrijos tikrųjų narių pareigomis susijusi ypatybė – turi būti paskirti tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas.

Pagal galiojantį įstatymą, nariai – komanditoriai, skirtingai nuo tikrųjų narių, turi teisę sudaryti sandorį su bendrija, kurios nariai jie yra (su tam tikromis išlygomis), taip pat gali dirbti toje bendrijoje (pagal įstatymų numatyta tvarka sudarytą darbo sutartį).

Ūkinių bendrijų įstatymo 14 ir 15 straipsniuose detaliai aptariama narystės pasibaigimo tvarka, o taip pat ir mirusio bendrijos nario įpėdinių teisės, nes narystė bendrijoje gali būti paveldima.

Naujojo įstatymo projekte minimos bendrijos narių teisės ir pareigos yra panašios į išvardintas galiojančiame įstatyme, tačiau tikrųjų narių ir komanditorių teisės bei pareigos yra

atskirtos ir išdėstytos detaliau.

6. BENDRIJOS VEIKLOS APSKAITA IR KONTROLĖ

Pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 16 straipsnį, bendrija savarankiškai nustato savo veiklos apskaitos tvarką, atitinkančią šiuos klausimus reglamentuojančias teisines normas. Bendrija turi teisę laikyti paslaptyje savo komercinės veiklos informaciją.

Draudžiama reikalauti iš bendrijos kitokios atsiskaitomybės, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų.

Be bendrijos narių bendrijos veiklą tikrinti gali tik prokuroras, finansų, teismo ir ikiteisminio tyrimo įstaigos Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais. Jeigu šių įstaigų pareigūnai savo veiksmais pažeidžia bendrijos teises arba trukdo jos normaliai vveiklai ir dėl to padaro jai nuostolių, bendrija turi teisę teismine tvarka reikalauti iš tų įstaigų juos atlyginti.

7. BENDRIJOS VEIKLOS NUTRAUKIMAS

Bendrijos veiklos nutraukimas aptariamas Ūkinių bendrijų įstatymo 18 straipsnyje. Pagal jo nuostatas, bendrijos veikla nutraukiama, jei

1) pasibaigia bendrosios jungtinės veiklos sutarties terminas;

2) priimas vienbalsis tikrųjų bendrijos narių nutarimas;

3) bendrija bankrutuoja;

4) valstybės organai priėmė sprendimą atšaukti bendrijos registravimą už teisės pažeidimus, numatytus įstatymų;

5) teismas patenkino vietos savivaldybės organų ieškinį dėl bendrijos veiklos nutraukimo, kai ši, nepaisydama įįspėjimo, toliau šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus;

6) teismas patenkino tikrojo bendrijos nario ieškinį Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio 7 dalies numatytu pagrindu – jeigu kiti tikrieji nariai ignoruoja jiems bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytas pareigas arba nesugeba jų vykdyti;

7) miršta tikrasis bendrijos narys, ir bendrosios jungtinės veiklos sutartis nenumato ko kito. Mirus komanditoriui, bendrijos veikla nenutraukiama;

8) atsiranda kiti bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatyti pagrindai.

Bendrijos veiklos nutraukimas turi būti įregistruotas.

Bendrija gali būti likviduojama. Bendrijos likvidavimo tvarką reglamentuoja Ūkinių bendrijų įstatymo 19 straipsnis, taip pat ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis.

Jeigu bendrija likviduojama pasibaigus bendrosios jungtinės veiklos sutarties terminui arba nariams nutarus nutraukti veiklą, tai jie turi teisę patys paskirti likvidatorius iš tikrųjų narių. Kitais likvidavimo atvejais likvidatorius skiria teismas arba kreditorių susirinkimas.

Paskyrus likvidatorius, bendrija įgyja likviduojamosios įmonės statusą. Bendrijos atstovai netenka savo įgaliojimų, jų funkcijas perima likvidatoriai.

Likvidatoriai užbaigia bendrijos einamąją komercinę-ūkinę veiklą, išaiškina jos kreditorius ir debitorius, reikalui esant pparduoda iš varžytynių likusį po prievolių įvykdymo turtą ir patenkina kreditorių reikalavimus.

Atsiskaičius su kreditoriais pagal bendrijos prievoles, likusį turtą likvidatoriai padalija bendrijos nariams. Pirmiausia atsiskaitoma su komanditoriais. Komanditoriams, įnešusiems visą įnašą, grąžinama visa jo suma. Tikriesiems nariams ir neįnešusiems viso sutartyje numatyto įnašo komanditoriams likusį turtą likvidatoriai padalija proporcingai jų dalies dydžiui. Bendrijos nuostoliai paskirstomi tikriesiems jos nariams proporcingai jų dalies dydžiui, o komanditoriams – proporcingai jų nepadaryto įnašo sumai. Patenkinus kreditorių turtinius reikalavimus, buvę nariai, kontroliuojant likvidatoriams, gali ssusitarti dėl kitokių likusio turto pasidalijimo sąlygų.

Atsiskaičius su kreditoriais ir bendrijos nariais, bendrijos tikrieji nariai kartu su likvidatoriais surašo bendrijos likvidavimo aktą ir jį įregistruoja.

Likviduojant bankrutavusią bendriją, jos turtas dalijamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. (21.6 str.)

Likviduotos bendrijos ilgo ir laikino saugojimo dokumentai perduodami saugoti vietos savivaldos institucijai. Buvę bendrijos nariai ir jų įpėdiniai turi teisę susipažinti su saugomais dokumentais ir gauti jų nuorašus. (21.7 str.)

Naujojo Ūkinių bendrijų įstatymo projekte, skirtingai nuo galiojančio įstatymo, detaliau aptariami ne tik bendrijos likvidavimo, bet ir reorganizavimo, pertvarkymo ypatumai.

IŠVADOS

Bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrijomis vadinamos įmonės, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija arba komanditinė ūkinė bendrija. Tikrąją ūkinę bendriją sudaro tikrieji nariai, o komanditinę ūkinę bendriją – tikrieji nariai (bent vienas) ir nariai komanditoriai.

Juridiniu asmeniu ūkinė bendrija laikoma remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatomis, tačiau bendrijos veiklą reglamentuojantis įstatymas teigia, kad ūkinė bendrija nėra juridinis asmuo.

Bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kurioje nurodomi bendrijos rekvizitai, nariai, narių teisės ir pareigos, pajamų skirstymo ir bendrijos reikalų tvarkymo nnuostatos, ir kita bendrijos veiklos valdymui reikalinga informaciją.

Bendrijos kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Bendrijos turtas apskaitomas buhalteriniame balanse. Sudarius balansą, bendrijos nariams proporcingai jų dalims paskirstomos bendrijos pajamos.

Bendrija turi nustatytas teises ir pareigas. Bendrijos nariai taip pat turi savo teises ir pareigas. Dalis jų yra vienodos tiek tikriesiems nariams, tiek komanditoriams, o dalis skiriasi. Tikrieji bendrijos nariai turi daugiau teisių nei komanditoriai.

Bendrija savarankiškai nustato savo veiklos apskaitos tvarką. Be bendrijos narių, bendrijos veiklą tikrinti gali tik prokuroras, finansų, teismo ir ikiteisminio tyrimo įstaigos Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Bendrijos veikla gali būti nutraukiama konkrečiais įstatymuose numatytais atvejais, taip bendrija gali būti likviduojama arba reorganizuojama. Ūkinių bendrijų įstatyme detaliai nustatyta tik likvidavimo tvarka.

Naująjį Ūkinių bendrijų įstatymą numatoma koreguoti pagal galiojančias Civilinio kodekso nuostatas, ir taip panaikinti esamus prieštaravimus tarp galiojančio įstatymo ir Civilinio kodekso.

Literatūra :

1. Lietuvos Respublikos Ūkinių bendrijų įstatymas, Žin., 1990, Nr. 31-747, Nr.I-233, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-731, Nr.I-249, 93.09.21, Žin., 1993, Nr. 49-964, Nr. I-257, 93.09.28, Žin., 1993, Nr. 52-998, Nr. I-300, 93.11.09, Žin., 1993, Nr. 62-1169, Nr. VIII-339, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1608 (97.07.11), Nr. VIII-381, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1742 (97.07.23), Nr. VIII-563, 97.12.09, Žin., 1997, Nr.117-3003 (97.12.24), Nr. IX-606, 2001-11-15, Žin., 2001, Nr. 102-3626 (2001-12-05), Nr. IX-1475, 2003-04-03, ŽŽin., 2003, Nr. 38-1720 (2003-04-24).

2. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, Valstybės žinios,2000, Nr. 74-2262, Valstybės žinios,2000, Nr. 77 (atitaisymas), Valstybės žinios,2000, Nr. 80 (atitaisymas)

Valstybės žinios,2000, Nr. 82 (atitaisymas).

3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, K.: 2001.

4. Lietuvos Respublikos Ūkinių bendrijų įstatymo projektas, 2003 10 20; www.lrs.lt.