Teisės pažeidimo struktūra

Siekiant numatyti, kokiais atvejais asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, turi būti taikomos valstybės prievartos priemonės, būtina nustatyti ir jo sudėtį. Skirtingai nuo teisės pažeidimo sąvokos, apimančios anksčiau nurodytus požymius, teisės pažeidimo sudėtis apibūdina jo struktūrą. Teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi elementai: 1) teisės pažeidimo subjektas; 2) teisės pažeidimo objektas; 3) teisės pažeidimo subjektyvioji pusė; 4) teisės pažeidimo objektyvioji pusė.

1. Teisės pažeidimo subjektu gali būti pakaltinamas ir sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus asmuo, kuris darydamas visuomenei pavojingą veiką suprato veiksmų esmę ir galėjo jjuos valdyti.

Asmuo, kuris darydamas teisės pažeidimą buvo nepakaltinamas, teisinėn atsakomybėn netraukiamas. Nepakaltinamu pripažįstamas toks asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.

Antra asmens pripažinimo teisės pažeidimo subjektu būtina sąlyga yra jo amžius. Įstatymuose numatyta skirtina minimali amžiaus, nuo kurio asmuo, padaręs teisės pažeidimą, traukiamas teisinėn atsakomybėn, riba. Už administracinius teisės pažeidimus, kaip ir už nusikaltimus, atsako asmenys, sulaukę 16 metų, o už itin pavojingus nusikaltimus –– nuo 14 metų. Už darbo drausmės pažeidimus drausminės nuobaudos gali būti skiriamos darbuotojams, sulaukusiems 14 metų, visiška materialinė atsakomybė pagal darbo įstatymus numatyta asmenims, ne jaunesniems kaip 18 metų.

Civilinių teisinių pažeidimų (deliktų) subjektas gali būti ne tik veiksnus fizinis aasmuo, bet ir juridiniai asmenys.

2. Teisės pažeidimo objektas yra valstybės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai, kuriems teisės pažeidimu padaroma ar gali būti padaryta žala. Teisiniai gėriai, į kuriuos kėsinamasi teisės pažeidimais, gali būti įvairūs. Jie yra numatyti kai kuriuose įstatymuose. Pavyzdžiui, BK 8 straipsnio I dalyje yra pateikiamas pagrindinių teisinių gėrių, saugomų baudžiamojo įstatymo, sąrašas, ATPK 9 straipsnyje taip pat išvardyti tipiškiausi administracinių teisės pažeidimų objektai ir t.t.

3. Teisės pažeidimo subjektyvioji pusė – tai kaltė, kuri yra subjekto psichinis santykis su daroma pavojinga visuomenei ir priešinga teisei veika ir jos pasekmėmis. Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu.

Tyčia – tai kaltės forma, kai asmuo suvokia savo veiklos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų siekia arba sąmoningai leidžia joms atsirasti. Tyčia yra ddviejų rūšių: tiesioginė ir netiesioginė.

Tiesioginei tyčiai būdinga tai, kad asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato žalingas pasekmes ir jų siekia (vagystė, išžaginimas). Netiesioginė tyčia pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato žalingus padarinius ir nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Pavyzdžiui, plėšikas smogė žmogui peiliu, turėdamas tikslą ne jį žudyti, bet apiplėšti, nors ir suvokė, kad smūgis galėjo būti mirtinas.

Neatsargumas – tai kaltės forma, kai asmuo numatė, kad jo veika gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai ttikėjosi, kad jų bus išvengta arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Yra skiriamos dvi neatsargumo rūšys – priešingas teisei pasitikėjimas ir priešingas teisei nerūpestingumas.

Priešingas teisei pasitikėjimas pasireiškia tuo, kad asmuo numato savo veiklos žalingų padarinių atsiradimą, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti (vairuotojas, viršydamas greitį, sužaloja žmogų.)

Priešingas teisei nerūpestingumas (aplaidumas) apibūdinamas tuo, kad asmuo nenumatė žalingų padarinių, nors galėjo ir privalėjo jas numatyti (nerūpestingai per langą išmestas butelis sužalojo praeivį.)

4. Teisės pažeidimo objektyvioji pusė parodo, kaip, kokiais veiksmais, būdais ir kokiomis aplinkybėmis padaromas konkretus teisės pažeidimas. Teisės pažeidimo objektyvioji pusė – tai pavojinga veika, jos žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, teisės pažeidimo padarymo laikas, vieta, būdas, kitos aplinkybės, būdingos kiekvienam teisės pažeidimui. Iš minėtų požymių būtinasis yra tik veika. Kitų nurodytų aplinkybių gali ir nebūti konkrečiose teisės pažeidimų sudėtyse, tačiau vargu ar įmanomas teisės pažeidimas be laiko, vietos, būdo, pavyzdžiui, viešosios rimties trikdymas, numatytas ATPK 183 straipsnyje.

Padaryta turtinė žala visada turi būti tiesioginis teisei priešingų veiksmų rezultatas. Žmogus tik tada gali atsakyti už atsiradusią žalą, kai žala buvo jo veikos pasekmė, t.y. kada tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Šie keturi pagrindiniai teisės pažeidimo sudėties elementai yra gglaudžiai susiję. Jeigu nėra nors vieno elemento, veika gali būti bet kas, tik ne teisės pažeidimas. Taip, pavyzdžiui, nesant kaltės, žala gali būti padaryta būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo situacijoje; nesant subjekto, žalingos pasekmės gali atsirasti dėl stichinių nelaimių, gyvūnų elgesio ar neveiksnių asmenų veiksmų. Tačiau čia visais minėtais atvejais nebus teisės pažeidimo, nes nėra kai kurių elementų.

Pagal visuomenei pavojingumo laipsnį visi teisės pažeidimai skirstomi į nusikaltimus ir nusižengimus.

Nusikaltimai – tai visuomenei pavojingiausi teisės pažeidimai, už kuriuos teismas taiko kriminalines bausmes.

Nusižengimai – visi kiti teisės pažeidimai, kurių įstatymas nepripažįsta nusikaltimais (civiliniai, drausminiai, administraciniai).