TEISMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, JŲ SISTEMA IR KOMPETENCIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvoje Konstitucijos priežiūrą vykdo tik viena atskira institucija, izoliuota nuo kitų valdžios sistemų – tai Konstitucinis teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę vvaldžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

Vykdydamas savo funkcijas Konstitucinis Teismas priima nutarimus sprendimus ir teikia išvadas. Įstatymo nustatytais atvejais baigiamasis Konstitucinio teismo aktas vadinamas išvada.

Konstitucinis teismas, išsprendęs bylą iš esmės, priima nutarimą, kuris skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Tam tikrais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės (bylos nagrinėjimas atidedamas, prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai atšaukimas ir kt.)., Konstitucinis Teismas priima sprendimus.

Konstitucinis Teismas teikia išvadas:

1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;

2) ar RRespublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;

3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;

4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Šiuos nurodytus klausimus remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis galutinai sprendžia Seimas.

Teisę kreiptis įį Konstitucinį Teismą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai.

Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai.

Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip vienas penktadalis visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.

Lietuvos Respublikos teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą. Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimo ir tarptautinių sutarčių – ir Respublikos Prezidentas. Konstitucinis teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti iišvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Lietuvos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimas klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neapskundžiami.

Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, o prireikus ir kiti sprendimai oficialiai skelbiami „Valstybės žiniose“, specialiame Seimo leidinyje, laikraščiuose per Lietuvos ttelegramų agentūrą (ELTA).

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po 3 kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Konstitucinio Teismo teisėjas gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Konstitucinio Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai, nustatyti teismų teisėjams. Konstitucinis Teismas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.

Konstitucinio Teismo teisėjas be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Baudžiamojon atsakomybėn patraukimo klausimas svarstomas pagal generalinio prokuroro teikimą.

Konstitucinio teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:

1)pasibaigia įgaliojimų laikas;

2)jis miršta;

3)negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės;

4)atsistatydina;

5)Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos tvarka.

Kai Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nnutrūksta pirma laiko, į laisvą vietą likusiam kadencijos laikui nustatyta tvarka skiriamas naujas teisėjas.

Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir išvadas priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo tiesėjų. Konstituciniame Teisme būna organizaciniai, tvarkomieji ir teisminiai posėdžiai. Posėdžius šaukia Konstitucinio Teismo pirmininkas arba jie vyksta Konstitucinio Teismo nustatytu laiku.

Valstybės valdžios ir valdymo institucija, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjų ar Konstitucinio Teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Apie bandymus daryti poveikį Konstituciniam teismui, atskiriems teisėjams Konstitucinio Teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nedelsdamas pranešti Seimui, paskelbti per masinės informacijos priemones. Uždrausti mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki Konstitucinio Teismo pastato, taip pat Teisme. Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik Konstituciniam Teismui leidus.

Tuo Konstituciniam Teismui sudaromos juridinės ir praktinės galimybės normaliai funkcionuoti.

Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jų kompetencija

Pagrindiniai principai:

– teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai;

– teisėjas ir teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi;

– teisėjai nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu;

– visuose tesimuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį;

– teismo pprocesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustatė tokią Lietuvos bendrųjų teismų sistemą: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Apeliacinis Teismas, Apygardų teismai (bendrosios kompetencijos veiksmai, kurie nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas), apylinkių teismai (bendrosios kompetencijos teismai, kurie nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas).

Apylinkės teismai pagal įstatymo nustatytą veiklos teritoriją (jų yra 54) yra pirmoji instancija (teisme su tam tikra kompetencija bylos nagrinėjimo stadija) civilinėms, baudžiamosioms, administracinėms byloms, taip pat byloms susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu, priimti sprendimams (nutarimams) dėl įstatymo numatytų priemonių taikymo, įstatymo nustatytais atvejais nagrinėti skundams dėl kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų. Įstatymo nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai vykdo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas.

Apylinkės teisme gali būti steigiamas hipotekos skyrius, kuris registruoja turto įkeitimus, tvarko hipotekos registrą, priima sprendimus dėl skolos išieškojimo ir įkeisto turto bei paskirsto išieškotas sumas tarp išieškotojų.

Apylinkės teismuose teisėjas bylas nagrinėja vienas, sprendimus priima teismo vardu.

Apygardos teismas savo veiklos teritorijoje yra:

1) pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai. Pvz., Lietuvos Respublikos CPK 136 straipsnis nustato civilines bylas, teismingas apygardos teismams. Tai bylos:

– kurių ieškinio kaina didesnė kaip 100 tūkstančių litų, išskyrus sutuoktinių turto padalinimo bylas, kurios nagrinėjamos apylinkių teismuose;

– kylančias iš intelektinės nuosavybės teisinių

santykių;

– kurių viena šalis yra užsienio valstybė;

– dėl įmonių bankroto ar restruktūrizavimo;

– ir pan.

2) yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai. Pvz., Lietuvos Respublikos BPK 37 straipsnis numato kas teismingas dėl nusikaltimų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67-75, 74-2, 75, 78, 84 straipsniuose, 85 straipsnio trečiojoje dalyje. 85-1, 89, 105 straipsniuose, 131-1 straipsnio antrojoje dalyje , 199-4 ir 203-1 ir t.t.

3) apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams (juos apskųsti galima per 14 dienų nuo priėmimo dienos), nuosprendžiams (juos apskųsti galima per 14 ddienų nuo paskelbimo dienos), nutartims ir nutarimams.

4) atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias ir įstatymo priskirtas jo kompetencijai funkcijas.

Apygardos teismuose bylas nagrinėja trijų tiesėjų kolegija, išskyrus baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, numatytų BPK 37 str. 2 d. ir civilines bylas, nurodytas CPK 1361 str. 1 dalies 1-5 ir 8-13 punktuose. Minėtas baudžiamąsias ir civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, veikdamas apygardos teismo vardu.

Apygardos teismas analizuoja teismų praktiką susipažindamas su savo veiklos teritorijoje esančių apylinkės teismų darbu vietose bei kitokiais būdais.

Lietuvos Apeliacinis tesimas yyra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

Apeliacinis teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurias Lietuvos Respublikos įstatymai priskiria jo kompetencijai, bei atlieka kitas šio teismo kompetencijai priskirtas su teisingumo vykdymu susijusias funkcijas.

Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja ttrijų teisėjų kolegija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems teismų sprendimams nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, kurie gali būti apskųsti per 3 mėnesius nuo įsiteisėjimo dienos. Šioje instancijoje BPK ir CPK nustatytais atvejais bylą nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Jis:

– skelbia kolegijų ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarines sesijas pasiūlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. Į šiose nutartyse esančius įstatymų taikymo išaiškinimus atsižvelgia tesimai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;

– analizuoja teismų praktiką įstatymų taikymo klausimais;

– susipažindamas su apygardos teismų ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei kitais būdais konsultuoja teisėjus bendraisiais įstatymų taikymo klausimais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ggali konsultuoti ir apylinkių teismų teisėjus;

– leidžiamajame biuletenyje periodiškai skelbia teismų praktikos, nagrinėjant konkrečių kategorijų bylas, teismo senato aprobuotas apibendrinimo apžvalgas.

Lietuvos Aukščiausiajame teisme sudaromas senatas, į kurį įeina šio teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyrių didesnį darbo stažą turinčius teisėjus. Senatas, kaip jau buvo minėta, analizuoja, aprobuoja ir skelbia teismų praktiką, svarsto šio teismo skyrių pirmininkų kandidatūras, sprendžia kitus organizacinius Aukščiausiojo Teismo veiklos klausimus.

Konstitucijoje pasakyta, kad Lietuvoje be bendros kompetencijos teismų gali būti įsteigti sspecializuoti teismai: – administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti. Nacionalinio saugumo pagrindu įstatymo numatyta, jog karių ir karininkų bylas dėl tarnybos arba su tarnyba susijusių teisės pažeidimų taip pat nagrinės specializuotas tesimas.

Nuo 1999 m. gegužės 1 d. Lietuvoje pradėjo funkcionuoti vieni iš pirmųjų specializuotų teismų-administraciniai tesimai.

Administracinių teismų paskirtis – nagrinėti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo (valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ir organizacijų) subjektų (pareigūnų) priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 str., įsteigti šie administraciniai teismai:

1) Vilniaus apygardos administracinis teismas;

2) Kauno apygardos administracinis teismas;

3) Klaipėdos apygardos administracinis teismas;

4) Panevėžio apygardos administracinis teismas;

5) Šiaulių apygardos administracinis teismas;

6) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Administracinis teismas nagrinėja bylas dėl:

1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

3) turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešoje administravimo srityje, atlyginimo;

4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar iišieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų:

5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus);

6) vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimui dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

7) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;

8) rinkimų ir Referendumo įstatymo pažeidimo;

9) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo;

10) viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimo, priimtų sprendimų ir veiksmų administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

11) visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;

12) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso.

Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, tardytojų, kvotėjų ir teismo aanstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Bylas dėl administracinių teisės pažeidimų pirmąja instancija pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai. Šio kodekso numatytas atskiras administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir kitas įstatymų įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai).

2. Administracinio teisės pažeidimo subjektas

Administracinės teisės pažeidimo subjektas gali būti tik pakaltinamas fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės ar užsienietis – kuris padarė administracinį tesiės pažeidimą ir gali būti patrauktas atsakomybėn ir kuriam iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako 16 metų. Juridiniai asmenys administracinių teisės pažeidimų subjektai negali būti. Už įmonių ar organizacijų padarytus administracinės teisės pažeidimus atsako jų pareigūnai.

Administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris darydamas priešingą teisės veikimą ar neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitos patologinės būsenos.

Nepilnamečiams nuo 16 iki 18 metų amžiaus, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos. Tačiau jiems negali būti paskirtas administracinis areštas; skiriama bauda negali būti didesnė kaip pusė, numatyta atitinkamame ATPK straipsnyje. Jeigu toks asmuo turi savarankiškų pajamų, privalo atlyginti nusižengimu padarytą turtinį nuostolį, jei šio suma neviršija 50 litų. Jei jis neturi pajamų, atsako

jo tėvai ar juos atstojantys asmenys.

Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus: už narkotinių priemonių vartojimą ir gydytojo paskyrimo (ATPK 44 str. II d.). už padarytą nedidelį chuliganizmą, taip pat tyčinį suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimą (ATPKP 175 str.), už girtų paauglių pasirodymą viešose vietose, alkoholinių gėrimų vartojimą (ATPK 178 str. IV d.) ir už viešosios rimties trikdymą (ATPK 183 str. III d.) administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai arba juos atstojantys asmenys.

Administracinių teisės pažeidimų subjektai gali būti tiek paprasti ppiliečiai, tiek ir pareigūnai. ATPK pareigūnais laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių tvarkymo ar administracinių ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.

Kadangi pateiktame apibrėžime išskirti pagrindiniai pareigūnų požymiai gali turėti svarbią reikšmę sprendžiant atsakomybės klausimą, tikslinga ir plačiau atskleisti jų teisinę padėtį, vykdomas profesines funkcijas.

Valdžios atstovų funkcijas vvykdančiais laikomi asmenys, turintys teisę ir pareigą duoti įsakymus, nurodymus, išleisti potvarkius, privalomus ir kitiems piliečiams, su kuriais jie nėra susiję tarnybiniais ryšiais. Tai teisėjai, prokurorai, tardytojai, policininkai, muitininkai, mokesčių inspektoriai Ir kt., nes jie turi valdinius įgalinimus, kurie užtikrinami vvalstybės prievartos priemonėmis.

Organizacinės tvarkymo pareigos – tai vadovavimas visų rūšių įmonių (individualiosios, ūkinės bendrijos, AB ir UAB, valstybės įmonių ir kt.), įstaigų, organizacijų ar jų padalinių veiklai (direktoriai, prezidentai, valdybų pirmininkai ir nariai, tarybų pirmininkai, administratoriai, aukštųjų mokyklų rektoriai ir prorektoriai, dekanai, mokyklų direktoriai, ligoninių vyriausieji gydytojai ir pan.).

Administracinės ūkinės pareigos – tai turto valdymas, tvarkymas ar disponavimas juo, materialinių vertybių apsaugos, perdavimo, realizavimo, kontrolės organizavimas ir pan. Tokias pareigas atlieka įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų pavaduotojai ūkio, administracijos ir kitiems reikalams, sandėlių vedėjai, vyr.buhalteriai, vyr.finansininkai ir kt.

Pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kkurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga.

Todėl pareigūnams yra numatytos griežtesnės administracinės nuobaudos (piniginės baudos) kaip piliečiams.

Tikrosios karo tarnybos kariai, policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinių teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atsako pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą. Už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kkontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisyklių pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą. Šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais.

Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal ATPK, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Kai kurie užsieniečiai pagal tarptautines sutartis turi imunitetą nuo administracinės jurisdikcijos. Tai gali būti diplomatinio personalo ir jų šeimos nariai, parlamentinių ir vyriausybinių organizacijų atstovai ir kiti asmenys.