LR PROKURATŪROS SISTEMA

KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA

PASKAITA-KONSPEKTAS

IV TEMA: LR PROKURATŪROS SISTEMA

1. prokuratūros raida lietuvoje l

Prokuratūra prieškario Lietuvoje l

Prokuratūra Lietuvoje 1940-1994 m 3

2. dabartinė lietuvos prokuratūra 5

2.1 LR prokuratūros sandara 6

LR Generalinės prokuratūros struktūra 6

Apygardos prokuratūros struktūra 7

Apylinkės prokuratūros struktūra. 8

generalinis prokuroras, jo kompetencija 8

prokuratūros personalas ir prokurorai 10

3. prokurorų tarnyba 11

Prokurorų stažuotė ir kvalifikacijos kėlimas 11

Prokurorų karjera 11

Prokurorų laipsniai 12

Prokurorų atleidimas ir nušalinimas nuo pareigų, jų skatinimas ir

drausminė atsakomybė.12

4. prokuratūros pareigūnų statusas iir kompetencija 14

Prokurorų funkcijos 15

Kitos prokurorų pareigos ir teisės 15

5. VIEŠO INTERESO GYNIMAS 17

5.1 Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą civiliniame procese 17

5.2. Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą baudžiamajame procese 19

5.3. Prokurorų veiklos ginant viešą interesą civiliniame procese

kokybiniai rodikliai 19

Klaipėda, 2004

1. Prokuratūros raida Lietuvoje

Įvairiose pasaulio šalyse prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų

sistemoje nevienoda. Iki Nepriklausomybės atkūrimo prokuratūra Lietuvoje,

kaip ir kitose buvusiose SSRS respublikose, buvo atskira teisėsaugos

institucija, formaliai atskaitinga įstatymų leidžiamajai valdžiai. Rusijos

Federacijoje ir dabar prokuratūra yyra savarankiška teisėsaugos institucija.

Kai kuriose valstybėse (Prancūzijoje, Lenkijoje, Estijoje ir kt.)

prokuratūra yra vykdomosios valdžios dalis, kitaip tariant, ji yra

teisingumo ministerijos sudėtyje. Tiesa, yra ir valstybių (Italija,

Ispanija), kuriose prokuratūra

Prokuratūros sistemos raidą galėtume suskirstyti į 3 etapus:

➢ Prokuratūra prieškario Lietuvoje (( 1918-1940 m.),

➢ Prokuratūra sovietmečiu 1940-1990 m.,

➢ Dabartinė LR prokuratūros sistema.

Remiantis eiliškumo principu, trumpai aptarsime kiekvieną prokuratūros

raidos etapą.

Prokuratūra prieškario Lietuvoje

Prokuratūros, kaip ir kitų teisminių institucijų sistemos kūrimas ir

tobulinimas 1918-1940 m. sudarė svarbų teisėsaugos funkcijų įgyvendinimo ir

užtikrinimo elementą. Ypač svarbu buvo teisingai išspręsti prokuratūros ir

teismo tarpusavio santykius bei aiškiai apriboti jų kompetencijas.

Prokuratūros kūrimas nepriklausomoje Lietuvoje buvo tiesiogiai susijęs su

jos statusą ir veiklą reglamentuojančios įstatyminės bazės sukūrimu.

1918 -1940 m. prokuratūra vengė ideologinių nuostatų, puoselėjo

pažangias idėjas ir pagal išgales tęsė demokratinėse to meto valstybėse

nusistovėjusias pažangias tradicijas ir dorovinę visuomeninę etiką.

Prokuratūros veiklą šiuo periodu galima suskirstyti į du laikotarpius (

kriterijus teisinis pagrindas):

❖ iki 1933 m. 07 11 d., kai veikė 1918 m. Lietuvos teismų ir jų

darbo sutvarkymo įstatymas; Laikinajame teismų įstatyme buvo

nustatyta, kad prie apygardos teismų ir Vyriausiojo Tribunolo

yra valstybės gynėjai ( prokurorai) ir jų padėjėjai. Prokurorai

valstybės gynėjais buvo vadinami dėl 2 priežasčių:

– norėta šio pareigūno pavadinimą sulietuvinti,

– o taip pat bijota, kad žodžiai prokuratūra ir prokuroras primins

carinės Rusijos laikus, nes šis terminas asocijavosi su lietuvių

tautos engimu ir jos laisvės slopinimu.

❖ po 1933 m., kai pradėjo veikti naujai priimtas teismų

santvarkos įstatymas. Jo nuostatos įtvirtino ir grąžino

prokuroro vardą. 1918 mm. įstatymas prokuroro funkcijas apibrėžė

gana glaustai, tačiau jame buvo paminėta, kad „prokurorai – tai

teismo valdininkai, kurių tiesioginė pareiga yra kovoti su

nusikaltimais“. Taigi su civilinėmis bylomis jie nieko bendra

neturėjo, išskyrus atvejus kai baudžiamojoje byloje buvo

pareikštas civilinis ieškinys. Vadinasi prokuratūra vykdė

teisėtumo apsaugos funkcijas.

Lietuvos prokuratūra po 1918 m. galima apibrėžti kaip prie atitinkamų

teismų veikiančią tam tikrų pareigūnų, kaip viešo intereso atstovų,

hierarchinę sistemą, pirmiausiai skirtą kaltinamąjai funkcijai,

baudžiamosiose bylose vykdyti, teisėtiems valstybės interesams ginti,

tinkamai taikyti ir vykdyti įstatymus.

LR prokuratūra 1918-1933 m.

1919 m. Laikinasis teismų darbo sutvarkymo įstatymas

1928 m. LR apygardų tesimų valstybės gynėjų ir padėjėjų instrukcija

LR prokuratūra 1933-1940 m.

1933 m. LR teismų santvarkos įstatymas

Prokuratūros kompetencija apėmė atskiros veiklos sritys – vidinė ir

išorinė. Išorinis darbas buvo trejopas:

– baudžiamasis persekiojimas;

– prokuroro dalyvavimas teisme (prokuroras dalyvaudamas

nagrinėjant baudžiamąsias bylas sakydavo kaltinamąją kalbą,

rodinėjo žodžiu kaltinamojo kaltę, reikalavo bausmės,

kaltinamojoje kalboje vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu ir

sąžine);

– dalyvavimas administracinėse bylose ( prokuroras prižiūrėjo

kalinių ir suimtųjų laikymą kalėjimuose, apie trūkumus

administracijos darbe, kalinių teisių pažeidimus jie operatyviai

informuodavo teisingumo ministrą ar atitinkamą teismą).

Vidinė kompetencija buvo siejama su atitinkamų norminių aktų

reglamentuojančių jų veiklą laikymusi.

Pagal tuometinį galiojusį teismų įstatymą buvo numatyti asmenims,

norintiems tapti prokurorais rreikalavimai:

✓ turėti LR pilietybę;

✓ būti ne jaunesniems kaip 25 m;

✓ turėti teisinį išsilavinimą.

Prokurorais negalėjo dirbti asmenys teisti ar patraukti baudžiamojon

atsakomybėn, bei atleisti dėl senatvės, amnestijos, bei atleisti iš

teisėsaugos institucijų dėl darbo drausmės pažeidimų.

Teismų santvarkos įstatymas (1933 m.) įtvirtino ir prokurorų pavaldumo

taisykles: Apeliacinių rūmų prokurorui buvo pavaldūs apygardos teismo

prokurorai, o Vyriausiojo Tribunolo prokuroras vadovavo visiems žemesniems

prokurorams, jų padėjėjams taip pat Klaipėdos krašto prokurorams, jų

padėjėjams. Teisingumo ministras kartu buvo ir valstybės prokuroras

vadovavęs visiems prokurorams ir prižiūrėjo jų darbą. Jis bet kuriam

prokurorui galėjo iškelti drausminę bylą, taip pat pažeminti pareigose.

1939 m. atgavus Vilnių ir jo kraštą prie Vilniaus apygardos teismo buvo

organizuota prokuratūra.

Prokuroro įgaliojimai 1918-1940 m.

Prokuratūra Lietuvoje 1940-1994 m.

Po 1940 m. įvykdytos okupacijos ir vėlesnės aneksijos prokuratūros ir

tardymo institucijos buvo skubiai pertvarkomos TSRS pavyzdžiu.

Jau 1940 m. 07 15 d. buvo atleisti daugelis vadovaujančių prokuratūros

darbuotojų, nes pagal paskelbtą įstatymą buvo panaikinti mokslo bei amžiaus

cenzai bei egzaminavimas priimant į tarnybą prokuratūroje. Šiuo pagrindu į

prokuratūrą buvo priimta daug teisinio išsilavinimo neturinčių, bei

politinių aktyvistų darbuotojų.

1940 08 03 Lietuva priversta įsijungti į TSRS sudėtį, krašte pradėjo

veikti sąjunginiai įstatymai. Pagal LTSR konstituciją prokuratūra ir

tardymas reorganizuoti ir ėmė vykdyti savo veiklą kaip sudėtinė TSRS

prokuratūros ir tardymo aparato dalis. 1940 10 02 dd. LTSR liaudies komisarų

taryba priėmė nutarimą, kuriuo Vyriausiojo Tribunolo, Apeliacinių Rūmų, ir

Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismų

prokuratūros ir tardymo aparatas su visomis patalpomis ir inventoriumi

perduoti TSRS prokuratūrai. Vietoje apygardų prokuratūrų buvo įsteigtos 22

apskričių ir 4 miestų prokuratūros. Taigi prokuratūra buvo organizuojama

pagal administracinį suskirstymą.

Sovietų Lietuvos prokuratūra 1940-1950 m./ 1950-1953 m.

Karo metu jų darbas nutruko. Pokario metais prokuratūros sistema šiek tiek

kito. Vietoj apskričių prokuratūrų įsteigtos 88 rajonų ir 4 sričių

prokuratūros, kurios veikė iki 1993 m. Tuo metu prokuratūros veiklą

reglamentavo 2 norminiai aktai:

– 1955 m. LTSR prokurorinės priežiūros nuostatai;

– 1979 m. TSRS prokuratūros įstatymas.

Prokuratūros sistema Lietuvoje, kaip ir kitose Sąjungos respublikose

buvo organizuota teritoriniu principu. Lietuvoje veikė miestų (rajonų)

prokuratūros. Antra grandis LTSR prokuratūra, kuri tiesiogiai buvo pavaldi

TSRS generalinei prokuratūrai. Be to į šią sistemą įėjo ir specialios

prokuratūros (karinė ir transporto). Labai trumpai šalyje veikė bausmių

vykdymo priežiūros prokuratūra.

Sovietų Lietuvos prokuratūra 1953-1990 m.

1955 m. LTSR prokurorinės priežiūros nuostatai

1979 m. TSRS prokuratūros įstatymas

Prasidėjus pertvarkymo procesui LR prokuroru buvo paskirtas J.Sabutis.

Jo vadovavimo metu prokuratūroje įsikūrė Sąjūdžio grupė. Paskelbus Lietuvos

nepriklausomybę Aukščiausioji Taryba 1990 03 30 paskiria naują Respublikos

prokurorą A. Paulauską. Tuo tarpu Maskva 1990 03 30 atsiunčia savo

prokurorą P.Petrauską. Prokuratūros kolektyvas skyla į 2 stovyklas: viena

jų prisiekia LR prokurorui

A. Paulauskui, kita dalis nuėjo kolaboruoti su

sovietu paskirtu P. Petrausku. Kadangi kolektyvas nepakluso P.Petrauskui,

tai sovietų kariškiai okupavo Generalinės prokuratūros pastatą, iš kurio

pasitraukė tik 1991 08 mėn., kai Maskvoje baigėsi pučas. Tuometinis

generalinis prokuroras A.Paulauskas ir kiti pareigūnai į pastatą nebuvo

įleidžiami.

1990 07 27 m. buvo priimtas prokuratūros įstatymas, kuris numatė tokią

prokuratūros sistemą:

▪ LR generalinė prokuratūra;

▪ Teritorinės rajonų (miestų) prokuratūros.

Lietuvos prokuratūra 1990-1994 m.

1990 07 27 LR prokuratūros įstatymas

Šis įstatymas neilgai galiojo Lietuvoje, 1993 12 mėn. jis buvo

pertvarkytas. Dalis pprokuroro funkcijų visai pasikeitė, dalis jų perduota

Seimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams, teismams, valstybės kontrolės

įstaigoms ir kitoms institucijoms. Tai pačiais metais pradėjo funkcionuoti

LR Konstitucinis teismas.

1994 10 13 priimtas naujas LR prokuratūros įstatymas, kuris pradėjo

prokuratūros reformą.

2. Dabartinė Lietuvos prokuratūra

Prokuratūros veikia prie teismų, atstovauja valstybei ir įstatymų

nustatyta tvarka padeda vykdyti teisingumą bei siekia užtikrinti teisėtumą.

Nuo 1992 m. prokuratūros praktinė veikla ir įstatyminė padėtis teisinėje

sistemoje keitėsi ir tik paskutiniuoju metu santykinai nusistovėjo. Dėl

prokuratūros vietos teisėsaugos institucijų sistemoje kai kurie teisininkai

nesutarė: teigdami, kad teisminę valdžią įgyvendina tik teismai, o

prokuratūra nėra teismų sistemos sudedamoji dalis. 1999 12 21 d. LR

Konstitucinis teismas nutarime konstatavo, kad „prokurorai nėra teisėjai,

jie nevykdo teisingumo“. Konstitucijoje jiems patikėta specifinė funkcija“

kurios negalima tapatinti su teisminės valdžios įgyvendinimu“. Tačiau

prokuratūros konstituciniam statusui be jjokių abejonių reikia konkretesnio

apibrėžtumo. Atsižvelgdama į tai, o taip pat ir į karčią Lietuvos patirtį

Strasbūro teisme, 2001 m. pab. Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą,

siūlydama pakeisti Konstitucijos 84 str. ir 118 str. redakcijas, o 2003 03

20 Seimas priėmė LR Konstitucijos minėtų straipsnių naujas formuluotes.

Dabartinė prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje

apibūdinama LR Konstitucijos 118 str.: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir

jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko

prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens,

visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras,

vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. LR

prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.

Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo

pritarimu. Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato

įstatymas“.

Prokuratūros statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kt.

nustato:

▪ LR prokuratūros įstatymas 2003 04 222 (Žin., Nr. 42-919).

(statymo 2 str. numato, kad prokuratūra yra valstybės institucija,

atliekanti LR Konstitucijoje ir kt. teisės aktuose nustatytas funkcijas. Ji

padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Prokuratūrai

vadovauja LR generalini prokuroras. Už prokuratūros veiklą jis atsiskaito

Respublikos Prezidentui ir LR Seimui (pastarasis nustato veiklos

prioritetus ir atlieka prokuratūros parlamentinę kontrolę). Generalinis

prokuroras apie prokuratūros veiklą teikia informaciją LR Vyriausybei bei

visuomenei.

Dabartinė Lietuvos prokuratūros sandara

1994 10 13 LR Prokuratūros įstatymas, 2003 04 22 LR Prokuratūros įstatymas

1. LR Prokuratūros sandara

LR Prokuratūros įstatymo 6 str.numato, jog prokuratūrą sudaro

Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros:

➢ Generalinė prokuratūra prie LR Aukščiausiojo Teismo

Pagal LR Prį 7 str. ją sudaro departamentai (vadovauja departamento

vyriausiasis prokuroras) ir skyriai (skyriaus vyriausiasis prokuroras).

Šios prokuratūros funkcijos nurodytos prokuratūros įstatymo 8 str.

LR Generalinės prokuratūros struktūra

➢ Apygardų prokuratūros prie apygardos teismų (5).

Jas steigia, reorganizuoja, likviduoja, jų statusą, veiklos teritoriją

bei kompetenciją nustato generalinis prokuroras. Šioms prokuratūroms

vadovauja apygardų vyriausieji prokurorai.

Apygardų prokuratūros kompetencija (PrĮ 9 str.):

organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

atlieka ikiteisminį tyrimą;

kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese;

palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

dalyvauja apeliacinė tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas;

kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;

koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksnius tiriant nusikalstamas

veikas;

gina viešąjį interesą;

1) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka

užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia

ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus;

atlieka kitas prokuratūros funkcijas.

Apygardos prokuratūros struktūra

➢ Apylinkės prokuratūros prie apylinkės teismų (51).

Jas steigia, reorganizuoja, likviduoja, jų statusą, veiklos teritoriją

bei kompetenciją nustato generalinis prokuroras. Šioms prokuratūroms

vadovauja apylinkių vyriausieji prokurorai.

Apylinkės prokuratūros struktūra

Apylinkės prokuratūra

Apylinkės prokuratūros struktūrą nustato generalinis prokuroras.

Struktūriniai padaliniai yra tik didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno,-

Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – apylinkės prokuratūrose. Kitose

prokuratūrose struktūrinių padalinių nėra.

Apylinkės prokuratūrų kompetencija (PrĮ 10 str.) yra analogiška

apygardos prokuratūros kkompetencijai (išskyrus tai jog, šių prokuratūrų

pareigūnai ne dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas).

2. Generalinis prokuroras, jo kompetencija

Generalinis prokuroras vadovauja generalinei ir teritorinėms

prokuratūroms bei kontroliuoja jų veiklą. Jį 7 m. skiria ir atleidžia

Respublikos Prezidentas LR Seimo pritarimu. Jo pavaduotojus 7 m. kadencijai

į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas, generalinio

prokuroro teikimu. Prieš pradėdami eiti pareigas generalinis prokuroras ir

jo pavaduotojai turi prisiekti LR Prezidentui.

Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo,

kuris:

✓ yra ne jaunesnis kaip 35 metų,

✓ nepriekaištingos reputacijos,

✓ moka valstybinę lietuvių kalbą,

✓ turi Lietuvos Respublikos pilietybę,

✓ turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (yra įgijęs

teisės magistro ar teisininko

profesinį kvalifikacinį laipsnį),

✓ ne mažesnį kaip 10 m. praktinio darbo patyrimo:

▪ tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą;

▪ arba teisinio pedagoginio darbo, turint teisės krypties

socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį

stažą).

Generalinis prokuroras iš pareigų gali būti atleistas:

atsistatydina;

pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukęs senatvės pensijos amžiaus;

dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;

išrinkus į kitas pareigas arba jo sutikimu perkėlus į kitą darbą;

jei netenka LR pilietybės;

jei savo poelgiu sulaužo priesaiką;

jei įsiteisėja jį apkaltinęs nuosprendis;

Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos

veikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo

pareigų. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo

padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai

pranešęs Respublikos Prezidentui. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro

padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras.

Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas), vykdydamas proceso

įstatymus, prokurorams yra aukštesnysis prokuroras.

Generalinėje prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – LR

prokuratūros kolegija. Jos pirmininkas yra generalinis prokuroras, nariai –

generalinio prokuroro pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai

(generalinio prokuroro sprendimu gali būti į kolegiją įtraukti ir kiti

prokurorai). Ji svarsto svarbiausius prokuratūros organizavimo ir veiklos

klausimus.

Taip pat generalinis prokuroras sudaro:

• Pretendentų atrankos komisija (Atrankos komisija). Ji atlieka

asmenų atranką į tarnybą prokuratūroje. Komisija sudaroma 3

metams iš 5 prokurorų, turinčių didelius administracinius

gebėjimus. Kandidatus siūlo l generalinis prokuroras, po 2 –

atestacijos komisija ir kolegija.

• Pretendentų egzaminų komisija (Egzaminų komisija); Ji vertina

prokurorų profesinį pasirengimą. Komisija sudaroma 3 metams iš 7

asmenų. Po l prokurorą, turintį ne mažesnį kaip 7 m. tarnybos

prokuroru stažą pasiūlo Atestacijos komisija, kolegija ir

generalinis prokuroras. Po l teisėją pasiūlo Teismų tarybos

pirmininkas ir teisingumo ministras. 2 komisijos nariai skiriami

iš universitetų, kuriuose suteikiamas teisės magistro arba

teisininko profesinis kvalifikacinis laipsnis, pasiūlytų teisės

krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro

laipsnį turinčių asmenų.

• Prokurorų etikos komisija (Etikos komisija); Ji nagrinėja ir

vertina prokurorų etikos kodekso pažeidimams.

Komisija sudaroma

3 metams iš 5 prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip 7 m. tarnybos

prokuroru stažą ir autoritetą prokuratūroje. Į šią komisiją po l

prokurorą pasiūlo Atrankos komisija. Atestacijos komisija,

generalinis prokuroras ir 2 prokurorus – kolegija.

• Prokurorų atestacijos komisija (Atestacijos komisija). Ji

vertina prokurorų kvalifikaciją ir tinkamumą eiti pareigas.

Komisija sudaroma 3 metams iš 7 prokurorų, turinčių ne mažesnį

kaip 7 m. tarnybos prokuroru stažą, Į šią komisiją bendru

sutarimu po 2 prokurorus pasiūlo apygardų vyriausieji prokurorai

ir aapylinkių vyriausieji prokurorai, 3 prokurorus – generalinio

prokuroro pavaduotojai.

Prokuroras gali būti tik vienos nurodytų komisijų narys. Komisijų

sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.

3. Prokuratūros personalas ir prokurorai

Prokuratūros personalą sudaro:

• Prokuratūros valstybės tarnautojai: vyriausiojo prokuroro

padėjėjai, prokuroro padėjėjai, vyriausieji specialistai,

vyresnieji specialistai, specialistai ir kiti valstybės

tarnautojai. Jų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės

tarnybos įstatymas;

• Prokuratūros darbuotojai: Jų darbo sąlygas ir tvarką nustato

darbo kodeksas ir kt. darbo teisinius santykius

reglamentuojantys aktai.

Prokuratūros pareigūnų priėmimą įį tarnybą, stažavimasi, perkėlimą į

kitas pareigas, atleidimą iš tarnybos ir kitus pagrindus nustato LR

prokuratūros įstatymas. Visus prokuratūros pareigūnus į tarnybą priima ir

atleidžia LR generalinis prokuroras, remdamasis Atrankos komisijos teikimu.

Skyrimo į prokurorus tvarka:

Asmuo, pareiškęs norą tarnauti prokuratūroje privalo:

• ppateikti prašymą tarnauti prokuroru;

• pateikti duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka

priėmimo į tarnybą prokuratūroje reikalavimus (nurodyti žemiau);

• pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl

tinkamumo eiti prokuroro pareigas;

• pateikti asmens turto ir pajamų deklaraciją;

• išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą (išskyrus asmenis,

o kurie išlaikė pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio

egzamino išlaikymo nepraėjo 6 mėn.;

o turintis 3 metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą,

jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo 5 metai;

o turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar

habilituoto daktaro laipsnį.

Reikalavimai, keliami asmenims norintiems tapti prokuratūros

pareigūnu:

1) LR pilietis, nepriekaištingos reputacijos (PrĮ 25 str.3 d.):

o jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių,

psichotropinių ar toksinių medžiagų;

o nnėra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuris pripažintų asmenį

padarius nusikalstamą veiką;

o nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės

pažeidimą arba nuo atleidimo yra praėję 5 m. ir jo elgesys atitinka

Prokurorų etikos kodekso nuostatas.

2) mokantys valstybinę kalbą;

3) turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą:

o yra įgijęs teisės magistro ar teisininko profesinį

kvalifikacinį laipsnį

o arba teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar

habilituoto daktaro laipsnį.

4) išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą;

5) turi Atrankos komisijos teikimą.

Asmuo negali bbūti priimtas į tarnybą ir eiti prokuroro pareigas,

jeigu:

neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje reikalavimų;

jo tarnyba sukeltų viešų ir privačių interesų konfliktą;

3. tarp jo ir prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo

giminaičio ar svainystės ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis

pavaldumas;

tai draudžia įstatymai.

Prokurorams taikomi apribojimai:

5. negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose

įstaigose, įmonėse ir organizacijose, išskyrus mokslinį ar

pedagoginį darbą ar kūrybinę veiklą;

negali gauti kito atlyginimo, išskyrus

1. prokuroro darbo užmokestį;

2. atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą

aukštosiose mokyklose,

1. už darbą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose,

jei šis darbas neįeina į prokuroro pareigas.

3. Prokurorų tarnyba

Prokurorų stažuotė ir kvalifikacijos kėlimas

Asmuo, priimtas į tarnybą prokuratūroj e ir išlaikęs pretendentų į

prokurorus egzaminą, pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio

prokuroro įsakymu patvirtiną individualią stažuotės programą paskiriamas

stažuotis iki 2 metų, o asmuo, atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki

6 mėn. Prokuroro stažuotei skiriamas vadovas. Stažuotės metu jie eina

prokuroro pareigas, tačiau proceso sprendimų ir nutarimų projektus privalo

derinti su stažuotės vadovu.

Pasibaigus prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina

Atestacijos komisija. Ji generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje

pasiūlo:

• prokuroro tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti

pareigas ir suteikti kvalifikacinį rangą;

• prokuroro tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iiš tarnybos;

• prokuroro tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną

kartą 6 mėn. Atestacijos komisija, savo išvadoje siūlydama

atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti stažuotę, gali prokurorui

nustatyti individualią stažuotės programą.

Prokurorai privalo kelti kvalifikaciją pagal Generalinės

prokuratūros parengtas mokymo programas.

Prokuratūros pareigūnai yra atestuojami kas 5 metai. Naujai priimti

pareigūnai atestuojami po 6 mėn. tarnybos tam tikrose pareigose arba

pasibaigus stažuotės terminui. Gali būti paskirta ir neeilinė atestaciją,

bet tik tuo atveju, jei nuo paskutinės atestacijos yra praėję l m.

Atestuojant svarstoma, ar pareigūnas tinka užimamoms pareigoms ir

pasiūlymai dėl jo tolesnio darbo bei laipsnio suteikimo. Pareigūnams

atestuoti yra sudaroma atestacinė komisija, kurios veiklą, sudėtį ir

sprendimus tvirtina generalinis prokuroras.

Po atestacijos komisija pateikia generaliniam prokurorui išvadas,

kuriose pasiūlo:

prokuroro tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;

prokuroro tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes

pareigas;

prokuroro tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti ji perkelti į žemesnes

pareigas;

prokuroro tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti ji atleisti iš tarnybos.

Šios komisijos sprendimas gali būti apskųstas generaliniam prokurorui,

o pastarojo sprendimas apygardos administraciniam teismui.

Prokurorų karjera

Karjero siekiantis prokuroras jo sutikimu remiantis Atestacijos

komisijos išvada įrašomas į Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą, toks

prokuroras turi pirmumo teisę skiriant į aukštesnes pareigas.

Į vyriausiojo prokuroro pareigas 5 m. skiriamas asmuo, kuris turi

reikiamą tarnybos prokuroru stažą ir kurio profesines žinias bei

administracinius gebėjimus patvirtino Atestacijos komisija. Pasibaigus 5

metų paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui remiantis Atestacinės komisijos

išvada vėl gali būti paskirtas į tas pačias pareigas.

Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo

prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo prokuroro (jo

pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi:

• ne mažesnį kaip 7 metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą,

jei bent 2 metus jis yra ėjęs Generalinės prokuratūros prokuroro,

apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės vyriausiojo prokuroro

(jo pavaduotojo) pareigas

• arba dirbęs apygardos teismo, apygardos administracinio teismo

teisėju, LR Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo,

Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo teisėju,

• arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių mokslų

daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip 7 metus yra

dirbęs teisinį pedagoginį darbą,

Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros

struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris

turi:

• ne mažesnį kaip 5 metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą,

• arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių mokslu

daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip 5 metus yra

dirbęs teisinį pedagoginį darbą.

Į apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės prokuratūros

struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas

skiriamas asmuo, kuris turi:

• ne mažesnį kaip 3 metų tarnybos prokuroru ar

darbo teisėju stažą,

• arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialini mokslų

daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip 3 metus yra

dirbęs teisinį pedagoginį darbą.

Galiojančių tarnybinių nuobaudų turintys prokurorai į aukštesnes

pareigas neskiriami.

Prokurorų laipsniai

Einamoms pareigoms, darbo stažui ir kvalifikacijai žymėti yra

nustatomi tokie pareigūnų laipsniai:

• Vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas (pagal pareigas

generalinis prokuroras);

• Valstybinis justicijos patarėjas (generalinio prokuroro

pavaduotojai); Šiuos laipsnius suteikia Respublikos Prezidentas

paskyrus į atitinkamas pareigas.

• Vyriausiasis justicijos patarėjas (Generalinės prokuratūros

prokurorai, aapygardos vyriausieji prokurorai ( jo pavaduotojai),

apylinkių prokuratūrų vyriausieji prokurorai (jo pavaduotojai);

• Vyresnysis justicijos patarėjas (teritorinėje prokuratūroje

einančiam prokuroro pareigas);

• Justicijos patarėjas;

• Jaunesnysis justicijos patarėjas (po stažuotės atlikimo skiriant

asmenį į pareigas).

Šiuos laipsnius įsakymu suteikia generalinis prokuroras remdamasis

Atestacijos komisijos išvadomis.

Prokurorų atleidimas ir nušalinimas nuo pareigų, jų skatinimas ir drausminė

atsakomybė

Pareigūnai iš tarnybos prokuratūroje atleidžiami tik LR prokuratūros

įstatymo 44 str. numatytais pagrindais. Atleisti iš tarnybos prokuratūroje

kitais pagrindais draudžiama. Iš tarnybos galima atleisti, kai:

▪ atsistatydina savo prašymu;

▪ jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

▪ įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

▪ netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

▪ nenutraukia dalyvavimo politinių partijų ar politinių

organizacijų veikloje( jie negali būti politinių partijų,

politinių organizacijų nariai, rėmėjai ir dalyvauti jų

veikloje);

▪ nesutinka būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės

nuobaudos paskyrimo;

▪ keičiant prokuratūros darbo organizavimą, panaikinamos jo

pareigos ir jis nesutinka su kitomis pasiūlytomis pareigomis

arba nėra pareigų, kurias būtų galima jam pasiūlyti (įspėti

prieš 2 mėn.);

▪ netinka tarnauti prokuroru (remiantis medicinos komisijos

išvada);

▪ remiantis Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro

pareigas;

▪ jei paaiškėja bent viena aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo

būti priimtas į tarnybąn prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro

pareigas;

▪ atsistatydina įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę

pensiją;

▪ yra 65 metų ( įspėti prieš 2 mėn.).

Prokuroras gali būti atleistas iš tarnybos, jei:

▪ savo poelgiu sulaužo priesaiką:

▪ nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui padaro

tarnybinį nusižengimą;

▪ be svarbios priežasties ddu kartus per metus visą darbo dieną

neatvyksta į tarnybą arba be svarbios priežasties neatvyksta į

tarnybą 2 dienas iš eilės;

▪ be svarbios priežasties du kartus neatvyksta i Atestacijos

komisijos posėdį;

▪ dėl laikino nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau kaip 120

kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių

dienų per paskutinius 12 mėn., išskyrus atvejus, kuriais

įstatymų nustatyta, kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl

tam tikrų ligų arba dėl sveikatos sutrikdymo tarnyboje;

▪ pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymą;

▪ negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija, kai toks

reikalavimas numatytas Kompetencijos nuostatuose;

▪ yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir karių

valstybinei pensijai gauti (įspėti prieš 2 mėn.).

Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio prokuroro įsakymu.

Šį įsakymą apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai

dėl atleidimo iš tarnybos sprendžiami apygardos administraciniame teisme.

Prokuratūros pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų, jei:

▪ tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių

medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą;

▪ yra pagrindas manyti, kad padarė veiką, turinčią tarnybinio

nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių;

Pareigūnas generalinio prokuroro ( jo pavaduotojo) ar teritorinės

prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu gali būti

nušalintas nuo pareigų iki 45 dienų, o jei yra pagrindo manyti, kad

prokuroras yra padaręs nusikalstamą veiką ir generalinis prokuroras yra

pradėjęs ikiteisminį tyrimą iki galutinio sprendinio baudžiamojoje byloje.

Kol vyksta tyrimas prokuroras savo pareigų nevykdo.

Prokuratūros pareigūnai už pavyzdingą pareigų atlikimą ar

pasižymėjimą tarnyboje gali būti paskatinti:

padėka;

prokuroro garbės ar kitu pasižymėjimo ženklu;

vienkartine (iki 5 MGL dydžio) pinigine išmoka;

vardine dovana (iki 5 MGL dydžio)

suteikiant aukštesnį kvalifikacinį rangą; ‘

įteikiant vardinį ginklą.

Už itin didelius nuopelnus Lietuvos valstybei pareigūnai gali būti

pristatyti valstybiniams apdovanojimams. Pareigūnai, turintys galiojančią

drausminę nuobaudą – neskatinami.

Pareigūnams už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, taip

pat už prokuroro vardą žeminančius poelgius gali būti taikomos tokios

drausminės nuobaudos:

pastaba;

papeikimas;

kvalifikacinio rango pažeminimas;

perkėlimas į žemesnes pareigas;

atleidimas iš tarnybos.

Prokurorui tarnybinė nuobauda skiriama generalinio prokuroro

įsakymu, ne vėliau kaip per 15 dienų, nuo tarnybinio patikrinimo (jis

atliekamas nedelsiant, kai gaunama generalinio prokuroro (jo pavaduotojų)

rezoliucija jį pradėti, ir atliekamas ne ilgiau kaip 30 d.) išvadų

pateikimo. Patikrinimas atliekamas, kai prokuroro veika turi:

▪ įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo ar prokuroro vardą

žeminančio poelgio požymių;

▪ taip pat kai prokuroras nušalinamas nuo pareigų, jei panaudojo

šaunamąjį ginklą;

▪ arba remiantis Generalinės prokuratūros ar teritorinės

prokuratūros vyriausiojo prokuroro tarnybiniu pranešimu.

Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą pareikalaujama, kad pareigūnas

pasiaiškintų raštu. Jei per nustatytą terminą pareigūnas nepasiaiškina,

nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo. Ji gali būti paskirta, jei nuo

įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio

poelgio padarymo dienos nepraėjo 6 mėn.

Prokurorui, kuris padarė proceso (statymų normų pažeidimą atlikdamas

savo funkcijas (tai yra: priėmė neteisėtą sprendimą, atliko neteisėtą

ikiteisminio tyrimo veiksmą, per įstatymų nustatytą terminą nepriėmė būtino

sprendimo ar neatliko būtino ikiteisminio tyrimo veiksmo), tarnybinė

nuobauda gali būti paskirta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos nepraėjo 36

mėn.

Prokuroro dėl laikino nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje

laikas į tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas. Jei prokuroras

padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta

neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.

Prokuratūros pareigūnai drausmine tvarka už įstatymų pažeidimus

neatsižvelgiant į tai, ar jjie traukiami kiton atsakomybėn, ar ne.

Nuobauda galioja 12 mėn., bet gali būti panaikinta anksčiau laiko

praėjus ne mažiau kaip 8 nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką

pareigūnas pavyzdingai ėjo savo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.

Įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo per l mėn. nuo susipažinimo

su įsakymu prokuroras gali apskųsti apygardos administraciniam teismui.

Visi pareigūnai skatinami arba drausminės nuobaudos jiems skiriamos

generalinio prokuroro (jo pavaduotojų) įsakymu.

4. Prokuratūros pareigūnų statusas ir kompetencija

Prokuroro statusas tarptautiniuose teisės aktuose apibrėžiamas labai

lakoniškai – tai pareigūnai, kontroliuojantys teisingumo vykdymą. LR

Konstitucijos 118 str. ir LR Prokuratūros įstatymo 11 str. numatyta, kad

prokuroras yra valstybės pareigūnas, o atlikdamas savo funkcijas yra

nepriklausomas ir klauso tik LR Konstitucijos ir įstatymų. Niekas negali

kištis į prokurorų veiklą ar kitaip paveikti, kad pareigūnas priimtų

neteisėtą sprendimą.

Mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose, taip pat prie

prokuratūros pastatų arčiau ne arčiau kaip 25 metrai nuo pagrindinio įėjimo

į šiuos pastatus bei objektus, ir visais atvejais garantuojamas laisvas

priėjimas ir privažiavimas prie jų.

Įeiti į prokuroro gyvenamąsias, tarnybines ir kitas patalpas, daryti

jose arba prokuroro asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje arba kitoje

asmeninėje transporto priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti

prokuroro asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų

apžiūrą ar poėmį galima tik prokuroro sutikimu arba jei generalinis

prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl

prokuroro padarytos nusikalstamos

veikos.

* Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras yra užkluptas darantis nusikalstamą

veiką ar tuoj po jos.

Prokurorui negali būti Administracinių teisės pažeidimų kodekso

nustatyta tvarka taikomas administracinis sulaikymas, asmens apžiūra,

daiktų patikrinimas, daiktų bei dokumentų poėmis, prokuroras negali būti

patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei prokuroro padaryta veika turi

administracinio teisės pažeidimo požymių, dokumentai perduodami

generaliniam prokurorui, kad šis atliktų tarnybinį patikrinimą dėl

tarnybinio nusižengimo ar prokuroro vardą žeminančio poelgio.

Prokuroras, sulaikytas be prokuroro pažymėjimo, turi būti nedelsiant

paleistas, kai nustatomas jo statusas.

* Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras yra uužkluptas darantis nusikalstamą

veiką ar tuoj po jos arba kai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra

pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Prokurorų funkcijos

Atlikdami savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje LR

teritorijoje. Prokuratūros pareigūnų priimti teisėti sprendimai yra

privalomi visiems LR piliečiams ir asmenims esantiems Lietuvoje.

Kitos prokurorų pareigos ir teisės

Prokurorai privalo:

1. būt ištikimi Lietuvos valstybei ir LR konstitucinei santvarkai;

2. gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;

3. nešališkai atlikti savo funkcijas;

4. tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus;

5. pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus r

pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačių interesų

konfliktus;

6. laikytis Prokurorų etikos kodekso;

7. saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems

asmenims naudotis

tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato

įstatymai;

8. kelti ssavo kvalifikaciją.

Prokurorai turi teisę:

1. nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą;

2. pranešti asmenims, kurie pagal teismų įstatymą atlieka teismų

administracinės veiklos priežiūrą, apie atvejus, kai teismas

nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti.

Teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai turi teisę:

1) dalyvauti apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų

posėdžiuose.

Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) turi teisę:

2) dalyvauti rengiamuose Seimo, Respublikos Prezidento ir

Vyriausybės posėdžiuose, siūlyti LAT senato pirmininkui nagrinėti įstatymų

ir kitų teisės aktų taikymo teismuose praktiką, dalyvauti nagrinėjant šiuos

klausimus LAT senato posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę.

Kitos prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas

prokuratūros funkcijasm nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo)

leidžiamuose norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose.

5. Viešo intereso gynimas

LR teisėje „viešojo intereso“ sąvoka nėra atskleista. Teisės aktuose

vartojamos skirtingos sąvokos, pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekse

vartojama „viešojo intereso“ sąvoka, Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimo

įstatyme – „asmens, visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų“

sąvoka. Nepaisant tokio sąvokų skirtingumo, viešasis interesas turėtų būti

aiškinamas plačiąja prasme – kaip visuomenės interesas, kuris atskirais

atvejais gali būti apibrėžiamas tam tikra visuomeninių santykių ar

visuomenės grupės sritimi (pavyzdžiui, vartotojų, tautinės mažumos arba

nepilnamečių interesai). Valstybės interesas yra siauresnis nei viešasis

interesas.

Ginčų sprendimas civilinio proceso tvarka visų pirma yra privatus

šalių reikalas, tačiau neabejotina, kad nemaža dalis bylų liečia ne tik

ginčo šalis, bet ir visuomenę (pavyzdžiui, ššalių privačių teisinių santykių

ribos dažnai peržengiamos nesąžiningos konkurencijos, vartotojų teisių

gynimo ir kitose bylose). Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių

privatinės teisės (taip pat ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo

principo pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistas teises, išimtis,

nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visuomet gali

kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos pažeistą subjektinę teisę, bei

asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir

teisėtus interesus.

Šiuolaikinė užsienio valstybių praktika rodo, kad civiliniame procese

viešąjį interesą mėginama ginti trimis būdais.

Pirmasis yra teisės įstoti į procesą suteikimas specialiam valstybės

pareigūnui – prokurorui, kurio pagrindinė funkcija yra ginti viešąjį

interesą. Valstybėse, pasirinkusiose šį viešojo intereso gynimo modelį,

prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar įstoti į bylą bet kuriuo atveju,

kai, jo nuomone, to reikia viešajam interesui apginti. Tokia tvarka būdinga

Italijai, Prancūzijai, Ispanijai, Belgijai, iš dalies – Vokietijai,

Austrijai, Lotynų Amerikos šalims, Anglijai ir JAV.

Antrasis – tai teisės gintį viešąjį interesą suteikimas visuomeninėms

organizacijoms (vartotojų teisių gynimo, moterų, vaikių teisių apsaugos,

aplinkos apsaugos ir t.t.), taip pat specializuotoms valstybės ar

savivaldybės institucijoms arba pareigūnams (ombudsmenui, konkurencijos

tarnybai, aplinkos apsaugos institucijoms ir t. t.). Šis modelis būdingas

daugeliui valstybių, o ypač Skandinavijos ir Vakarų Europos.

Trečiasis būdas yra pareikšti specialų – grupinį ieškinį- (class

action). Šiuo atveju didesnės ar mažesnės visuomenės grupės interesais

ieškinį pareiškia vienas ssuinteresuotas asmuo. Šis viešojo intereso gynimo

būdas būdingas JAV, Anglijai, kitoms bendrosios teisės valstybėms.

Lietuvoje, įsigaliojus naujajam CPK, yra galimi visi paminėti viešojo

intereso gynimo būdai, kurie ir aptartini.

Tiek 1990 m. Jungtinių Tautų kongrese priimtose Prokurorų vaidmens

gairėse, tiek 2000 m. spalio 16 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto

priimtoje Rekomendacijoje „Prokuratūros vaidmuo kriminalinės justicijos

sistemoje“ daugiau akcentuojamas prokurorų vaidmuo ir funkcijos

baudžiamajame, o ne civiliniame procese. Tiesiogiai įtvirtinama nuostata,

kad prokurorai turi ginti viešąjį interesą ir užtikrinti įstatymų taikymą

baudžiamajame procese, tačiau prokurorų pareiga ginti viešąjį interesą

civiliniame procese minėtuose tarptautiniuose teisės aktuose nenumatyta.

5.1 Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą civiliniame procese

2003 m. kovo 20 d. priimtame Konstitucijos 118 str. pakeitimo įstatyme

konkrečiai nustatyta, kad „prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina

asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus“. Dabar

galiojančio Prokuratūros įstatymo 2 str. be kitų prokuratūros funkcijų

numatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatyta tvarka gina viešąjį interesą

ir dalyvauja nagrinėjant bylą. CPK 5 str. 3 d. numato, kad įstatymų

nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo

valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota

institucija. Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti

asmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui apginti, turi visas ieškovo

procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato

kitaip (CPK 50 straipsnis). Prokuroro dalyvavimo civiliniame procese ginant

viešąjį interesą pagrindas turi būti numatytas įstatyme. Civilinis ir

Civilinio proceso kodeksai apibrėžia tuos atvejus, kuomet prokuroras gali

paduoti ieškinį teismui dėl viešojo intereso gynimo:

1) dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu (CPK 449 straipsnis);

2) dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu (CPK 454

straipsnis);

3) dėl bylos, kurioje nuspręsta fizinį asmenį paskelbti mirusiu ar

pripažinti nežinia kur esančiu, atnaujinimo (CPK 459 str.);

4) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, ribotai veiksniu,

arba veiksniu (CK 2.10 straipsnis, CPK 463 str.);

5) dėl nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų teisės savarankiškai

disponuoti savo pajamomis bei turtu apribojimo ar atėmimo (CPK

463 str.);

6) bylose dėl globos ir rūpybos dėl teismo paskirto turto

administratoriaus nušalinimo arba pakeitimo kitu (CPK 493 str.);

7) dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo nuo pareigų (CPK 494 str.);

8) dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar

rūpintojo skyrimo (CK 3.263 straipsnis, CPK 497 str.);

9) dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui,

kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo

teisių ar vykdyti pareigų (CPK 509 str.);

10) dėl santuokos nutraukimo neveiksnaus sutuoktinio interesais (CK

3.55 str., CPK 538 str.);

11) dėl neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas

negaliojančiu (CK 1.84 str.);

12) dėl alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis

piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas

negaliojančiu (CK 1.85 str.)

13) dėl fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimo (CK 2.11

str.);

14) dėl asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinojo

administratoriaus skyrimo (CK 2.29 str.);

15) dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu (CK 2.114

str.);

16) dėl juridinio asmens veiklos tyrimo gindamas viešuosius

interesus, tarp jų ir kai juridinio asmens, jo valdymo organų ar

jų narių veikla prieštarauja visuomenės interesams (CK 2.125

str.);

17) dėl teismo išduoto leidimo sutuoktiniui atstovauti kitą

sutuoktinį pakeitimo ar panaikinimo, jeigu tteismo leidimą gavęs

sutuoktinis veikia priešingai šeimos ar nepilnamečių vaikų

interesams (CK 3.32 str.);

18) dėl santuokos pripažinimo negaliojančia (CK 3.37 str.);

19) jeigu tėvai ar globėjai (rūpintojai) pažeidinėja vaikų teises,

tai priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis prokuroras (CK

3.163 str.);

20) dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos), dėl laikino ar

neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, dėl vaiko atskyrimo nuo

tėvų (tėvo ar motinos) panaikinimo (CK 3.182 str.);

21) dėl tėvų nušalinimo nuo nepilnamečiui priklausančio turto

tvarkymo (CK 33.185 str.);

22) dėl vaikui teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio

sumažinimo ar padidinimo (CK 3.201 str.);

23) dėl vaikui skirto išlaikymo išieškojimo, jeigu šį išlaikymą jo

tėvai, globėjai ar rūpintojai panaudos ne vaiko interesais (CK

3.203 str.);

24) dėl globos aar rūpybos panaikinimo (CK 3.243 str.);

25) dėl globėju (rūpintoju) paskirto asmens nušalinimo nuo pareigų

(CK 3.246 str.)

26) dėl įgaliojimo panaikinimo, jeigu įgaliotojas dėl savo sveikatos

būklės ar dėl kitų svarbių priežasčių negali savarankiškai

panaikinti įgaliojimo (CK 6.763 str.).

Taigi kaip matome, absoliuti dauguma prokuroro dalyvavimo civiliniame

procese atvejų yra susiję su fizinių asmenų (nepilnamečių, sutuoktinių,

neveiksnių ir t.t.) teisių ir teisėtų interesų gynimu ir tik Civilinio

kodekso 2.114 ir 2.125 straipsniuose numatytais atvejais yra ginama

platesnio subjektų rato – visuomenės ar valstybės interesas.

5.2 Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą baudžiamajame procese

Kai kuriuos reikalavimus prokurorams ginant viešąjį interesą numato ir

Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Pagal BPK 65 ir 66 str.

nuostatas baudžiamojoje byloje gali būti teikiami civiliniai ieškiniai dėl

nusikaltimu padarytos materialinės žalos aatlyginimo ir stacionarinio gydymo

išlaidų išieškojimo Valstybinei ligonių kasai. Be to, BPK prokurorams,

palaikantiems valstybinį kaltinimą, nustato pareigą pareikšti civilinį

ieškinį, jeigu jis nėra pareikštas, tuo atveju, kai nusikaltimu padaryta

materialinės žalos valstybinei ar visuomeninei nuosavybei, taip pat kai

nusikaltimu padaryta materialinė žala asmeniui, kuris dėl nepilnametystės,

ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti

teisme teisėtų savo interesų ir neturi savo atstovo (BPK 70 str.). Tačiau,

kaip pažymi Generalinė prokuratūra, šioms pareigoms įgyvendinti skiriama

nepakankamai dėmesio.

Prokurorai, paduodami ieškinį civilinėje byloje privalo laikytis visų

įstatymuose numatytų reikalavimų – ieškinys turi būti pareiškiamas

laikantis ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, būtina

laikytis bylų teismingumo taisyklių ir t.t. Toje bylos dalyje, kurioje

siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą, kai

ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį,

valstybės arba savivaldybės interesus, prokuroras, valstybės ir

savivaldybių institucijos bei kiti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio

mokėjimo. Šie asmenys taip pat atleidžiami nuo žyminio mokesčio už

priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat

už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 str.).

Būtina akcentuoti, kad pagrindine viešojo intereso gynėja konkrečioje

visuomenės gyvenimo ar valstybės valdymo srityje turėtų būti konkreti

specializuota valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat aktyviau

realizuoti teises ginti viešąjį interesą turėtų įvairios nevyriausybinės

organizacijos, o prokuroro pareiga ginti šiuos interesus turėtų atsirasti

tais atvejais, kai minėtos institucijos nerealizuoja savo įgaliojimu.

5.3 Prokurorų veiklos ginant viešą interesą civiliniame procese kokybiniai

rodikliai

Pagal lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad 1994-2002 m. prokurorai

pateikė virš 15 tūkst. civilinių ieškinių ginant valstybės interesus bei

pažeistas asmenų teises. Šiuo laikotarpiu pateikiamų ieškinių skaičius

išaugo 2,5 karto – nuo 898 ieškinių 1994 m. iki 2272 2002 m. Praktiškai

visą laikotarpį šis skaičius augo, išskyrus 1995 ir 2002 metus.

Susumavus prokurorų pateiktuose civiliniuose ieškiniuose esamus

reikalavimus matyti, kad 1994-2002 m. prokurorai prašė patenkinti ieškinių

už 1,051 trilijono Lt., tačiau teismo priimtų nagrinėti ir patenkintų

ieškinių suma nesiekia 359 mmln. Lt.

|Metai |1994 |1995 |1996 |1997 |

|Prokurorai |898 |834 |1232 |1237 |

|Pateiktų ieškinių|41.402.404 |84.500.633 |130.607.794 |13.335.465|

|Teismas | |582 |841 |849 |

|išnagrinėjo |676 | | | |

|Teismas patenkino|627 |553 |826 |813 |

|Patenkintų |12.615.487 |15.161.757 |46.780.350 |58.428.682|

|(Lt) | | | | |

|1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |

|1736 |2143 |2373 |2526 |2272 |

|108.657.899 |398.707.853|134.090.946 |41.116.734 |99.492.542|

|1112 |1593 |1857 |1928 |1653 |

|1078 |1575 |1799 |1862 |1615 |

|34.029.511 |68.296.375 |76.556.799 |34.373.136 |12.709.866|

*Prokurorų veiklos kiekybiniai rodikliai analizuoti pagal Generalinės

prokuratūros pateiktas 1994 -2002 m. veiklos ataskaitas.

———————–

Vyriausiojo Tribunolo valstybės gynėjas

Valstybės gynėjai prie apygardų teismų

Valstybės gynėjo padėjėjų nuovados

Kariuomenės teismo valstybės gynėjai

Klaipėdos krašto prokurorai

Apygardos teismų prokurorai

Apeliacinių rūmų prokuroras ir padėjėjai

Vyriausiojo Tribunolo prokuroras ir jo padėjėjai

Traukti atsakomybėn valdininkus už tarnybinius nusikaltimus

Prižiūrėti kvotos, parengtinio tardymo organų atliekamą tyrimą

Palaikyti kaltinimą teismuose

Iškelti baudžiamąją bylą

Įgaliojimai

Duoti nurodymus dėl tolesnės bylos eigos; perduoti bylą tirti iš vieno

kvotėjo arba tardytojo kitam

Paruošti kaltinamąjį aktą ir atiduoti bylą atitinkamam teismui

Užprotestuoti neteisėtus teismų sprendimus

Dalyvauti atnaujinant bylą, grąžinti bylą ištirti papildomai.

TSRS generalinis prokuroras

LTSR prokuratūra

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų prokuratūros/

88 -jų rajonų

22-jų apskričių prokuratūros/ 4

sričių prokuratūros

TSRS ggeneralinis prokuroras

LTSR prokuroras LTSR prokuratūra

Baltijos apygardos karinė prokuratūra

Bausmių vykdymo priežiūros prokuratūra (1983-1985 m.)

Respublikinio pavaldumo miestų prokuratūros (Klaipėdos m. prokuratūra)

Bausmių vykdymo priežiūros prokuratūra (1983-1985 m.)

Tarprajoninės prokuratūros (Alytaus m. ir rąj. prokuratūra)

Rajonų prokuratūros

(Trakų prokuratūra)

Miestų, suskirstytų į rajonus,

prokuratūros

(Vilniaus miesto prokuratūra)

Šių miestų rajonų prokuratūros (Spalio rajono prokuratūra)

LR generalinė prokuratūra

Rajonų (miestų) prokuratūros

Generalinė prokuratūra prie LR Aukščiausiojo Teismo

Apygardų prokuratūros prie apygardos teismų (5)

Apylinkės prokuratūros prie apylinkės teismų (54)

Vadovybė (1)

Generalinio prokuroro sekretoriatas

Generalinis prokuroras

Generalinio prokuroro pavaduotojas

Valdymo kontrolės ir analizės skyrius (5)

Civilinių bylų skyrius (13)

Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos sk. (14)

Finansų ir apskaitos skyrius (l8)

Generalinio prokuroro pavaduotojas

Organizuotų nusikaltimų

ir korupcijos tyrimo

departamentas (8)

Specialiųjų tyrimų skyrius (12)

Valstybinio kaltinimo skyrius (10)

Mokymo metodinis sk. (16)

Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrius (7)

Bendrasis skyrius (9)

Personalo skyrius (6)

Kanceliarija (17)

Apygardos prokuratūra

Apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

Valdymo kontrolės ir analizės skyrius

Pirmasis (labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo)

skyrius

Apeliacinis skyrius

Finansų ir apskaitos sk.

Bendras skyrius

Antrasis (sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyrius

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius

Kanceliarija

Atstovė ryšiams su žiniasklaida

Apylinkės prokuratūra

Apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

Valdymo kontrolės ir analizės skyrius

Civilinių

bylų skyrius

Bendrasis skyrius

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

Pirmasis (organizuoja kt. teisėsaugos institucijų ikiteisminį tyrimą)

skyrius (VSAT, Priešgaisrinė apsauga)

Antrasis (PK 1,4) skyrius

Trečiasis( PK 2,3) skyrius

Ketvirtas skyrius (ekonominių nusikaltimų)

Dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines

nusikalstamų veikų prevencijos programas

Palaiko valstybinį kaltinimą

Atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus

Kontroliuoja ikiteisminio

tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese

Kontroliuoja, kaip pateikiami vykdyti ir vykdomi nuosprendžiai

Dalyvauja teisėkūros procese

Koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas

veikas

Pagal kompetencija nagrinėja asmenų skundus, prašymus ir pareiškimus

Gina viešąjį interesą

Funkcijos

Organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja

Prokurorų kompetencija

Ikiteisminio tyrimo veiksnių koordinavimas

Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrų

vyriausieji prokurorai pagal komp