Valstybinio valdymo kontrolės sąvoka ir rūšys
Įvadas 3
Dėstymas 5
Seimo parlamentinė kontrolė 5
Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje 5
Seimo komitetų įgaliojimai 5
Seimo kontrolierius 6
Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolė 8
Ministerijos sekretoriaus funkcijos 8
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas 9
Valstybės kontrolės samprata 9
Valstybės kontrolės funkcijos 10
Valstybės kontrolės veiklos parlamentinė kontrolė 11
Apskrities viršininko vykdoma kontrolė 11
Savivaldybės kontrolės institutas 12
Išvados 15
Naudota literatūra: 16Įvadas
Kontrolė – vykdoma siekiant išaiškinti teisės pažeidimus, jų
priežastis ir sąlygas, nubausti kaltus. Būtina sąlyga – vykdymo tikrinimas.
Kontrolę galima suvokti ir platesne prasme. Jos uždavinys – tikrinti ūkinę,
finansinę ir kitokią veiklą.
Vykdymo tikrinimas –– tai kontrolės dalis. Tikrinama kaip vykdomi
įstatymai, Vyriausybės nutarimai ar kitos valstybės užduotys.
Kontrolę sudaro trys elementai:
1. darbo, užduočių, veiklos tikrinimas;
2. būdų, priemonių, kuriomis vykdomos užduotys tikrinimas;
3. priemonių, kurių reikia imtis nustatytiems pažeidimams, trūkumams
šalinti, kaltiems asmenims atsakomybėn traukti tikrinimas.
Kontrolė vadovaujasi tam tikrais principais:
✓ kontrolė, kaip valdymo funkcija turi būti vykdoma kasdien,
nuolat, sistemingai;
✓ ji turi būti reali, betarpiška, atliekama kontroliuojamo organo
buvimo vietoje, atlikti ją turi kvalifikuoti asmenys;
✓ ji turi būti kompleksinė ir universali;
➢ ooperatyvi;
➢ objektyvi, bešališka;
➢ viešas kontrolės rezultatų svarstymas ir atitinkamų
sprendimų priėmimas.
Valstybinio valdymo kontrolė pakankamai sudėtingas klausimas, kontrolės
institucijų sistema sudėtinga. Tai priklauso nuo valstybės santvarkos. Nors
pas mus valdžios atskirtos, bet gali vykdyti kartu.
Vykdomos valdžios kontrolės formos gali bbūti:
1. Parlamentinė kontrolė – seimo narių, komitetų galimybės kontroliuoti
valdžią, Seimui atskaitingų institucijų veikla (Seimo kontrolierius,
vyrų ir moterų lygių galimybių kontrolierius).
2. Administracinė kontrolė – įgyvendinama pavaldumo tvarka. Pvz.: kai
aukštesnioji institucija kontroliuoja žemesnes. Kuriamos specialios
žinybinės kontrolės institucijos. Turi būti auditoriaus pareigybė
didesnėse įstaigose. Kontroliuojama kaip vykdomi įvairūs vyriausybės
nutarimai. Žinybinės institucijos pavaldžiusios vadovams.
3. Teismas kuo toliau, tuo svarbesnė reikšmė. Teismo neliečiamumas.
Teismo procesas labai pritaikytas įvairiems ginčams spręsti. Be to
kitos kontrolės formos turi jautrių vietų.
Teisminė valdžia – tai trečiasis asmuo, kuris yra nepriklausomas. Jų
vykdoma kontrolė pripažįstama beveik visose valstybėse. Teismo veikla, kai
nagrinėjamos piliečių ir vykdomosios valdžios institucijų ginčus, vadinama
administracine justicija.
Administracinė justicija reiškia, kad teismas nagrinėja ne privačių
asmenų, o šalių, kurių viena yra viešasis asmuo, tai yra administracinė
institucija, ginčą. Šis terminas taip pat reiškia, kad ginčas kilęs ne iš
prievolinės teisės, o yra viešasis, tai yra kilęs iš administracinių
teisinių santykių.
Taip pat administracinės justicijos atveju, tai ne tik ginčo
sprendimas, bet ir vykdomosios valdžios veiksmų teisėtumo patikrinimas.
Administracinės justicijos įgyvendinimo formos:
1. Bendroji justicija – kai šiuos ginčus nagrinėja bendrieji teismai –
tik teismai nagrinėti ne tik šiuos ginčus, bet ir civilinius,
baudžiamuosius. Tokias sistemas turi kai kurios Vakarų Europos šalys.
Paprastai šių teismų ir pprocesų taisykles nustato bendrieji procesai.
Yra ir pusiau teismų. Pvz. Anglijos tribunolas.
2. Specialioji – specialiosios administracinės justicijos šalyse veikia
speciali
teismų sistema. Lietuva priskiriama prie šios teismų sistemos.
Nėra paprasta atskirti bendrąsias formas nuo specialiųjų. Tam atskirti
sudaromos įvairios komisijos, kurios turi parodyti, kam priklauso
nagrinėjamas klausimas.
Šie teismai nagrinėja ginčus pagal specialiųjų procesą. Lietuvoje
“Administracinių bylų teisenos įstatymas” – ne visi aktai gali iš karto
apskųsti teismui yra išimčių. Seimo parlamentinė kontrolė
Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje
Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams,
Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro
komitetus. Komitetų sąrašą nustato Seimo statutas. Seime sudaromos nuolat
veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija ir kitos
komisijos.
Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti,
konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo,
kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias
komisijas.
Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines
laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas. Komitetų ir
komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.Seimo komitetų įgaliojimai
Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai svarstyti įstatymų projektus,
rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti,
savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų
teisės aktų projektus. Seimo komitetai taip pat analizuoja naujų įstatymų
ar jų pataisų reikalingumą bei rengia ir teikia Seimui svarstyti projektus
dėl įstatymų suderinimo, papildymo ar prieštaravimų pašalinimo.
Viena iš Seimo komitetų ffunkcijų atliekant parlamentinę kontrolę tai
išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei
pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo
priimti aktai. Jie savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlieka atskirų
problemų parlamentinį tyrimą ir pateikia Seimui savo išvadas. Taip pat
svarsto Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metų ataskaitas ir
taip pat teikia Seimui išvadas.[1]
Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario ar
kitos valstybinės institucijos (išskyrus teismus) pareigūno informaciją,
komiteto pirmininkas apie tai praneša Vyriausybės nariui ar atitinkamai
kitos valstybės institucijos vadovui. Tokiu atveju Vyriausybės narys ar
kitas pareigūnas ne vėliau kaip po dviejų savaičių, jeigu komitetas kitaip
nenustato laikotarpio, privalo dalyvauti posėdyje. Nedalyvavimo atveju
komiteto pirmininkas apie tai informuoja Seimą.
Komitetai turi teisę išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrus
teismus, ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas bei kitokią
reikiamą medžiagą. Seimo kontrolierius
Seimo kontrolierių įstaiga yra savarankiška valstybės institucija. Ji
yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu „Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolierių įstaiga“ ir finansuojamas iš valstybės biudžeto.
Seimo kontrolierių įstaigą sudaro Seimo kontrolieriai, Seimo
kontrolierių įstaigos valdyba, Seimo kontrolierių padėjėjai, skyriai, taip
pat kiti padaliniai, kuriuos tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos valdyba.
Seimo kontrolierių įstaigai vadovauja Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.
Jeigu Seimo kontrolieriaus – įstaigos vadovo – nėra, jį pavaduoja
vyriausias pagal amžių Seimo kontrolierius.[2]
Seimo kontrolierių įstaigos valdybos funkcijos:
✓ svarsto svarbiausius Seimo kontrolierių veiklos klausimus bei kitus
Seimo kontrolierių teikiamus klausimus;
✓ tvirtina Seimo kontrolierių, tiriančių piliečių skundus dėl valstybės
ir savivaldybių įstaigų, pasiskirstymą veiklos sritimis, nurodydama
kiekvieno kontrolieriaus veiklos sritį;
✓ priima sprendimus Seimo kontrolierių įstaigos skyrių darbo organizavimo
klausimais;
✓ tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos reglamentą;
✓ teikia siūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos finansavimo;
✓ tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos struktūrą, etatų sąrašą bei
atlyginimų koeficientus, vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais
koeficientų dydžiais;
✓ materialiai skatina Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojus;
✓ pritaria Seimo kontrolierių metinėms ataskaitoms;
✓ siunčia Seimo kontrolierius bei įstaigos darbuotojus į užsienio
komandiruotes ar stažuotes, taip pat į ilgesnes kaip vienas mėnuo
komandiruotes ar stažuotes Lietuvoje.
Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo,
savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų pareigūnų
piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Karinėms institucijoms prilyginamos
Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo
departamentas ir jiems pavaldžios institucijos.
Seimo kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teisę reikalauti
nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, reikalingus savo
funkcijoms atlikti, taip pat susipažinti su neskelbtinais bei valstybės
paslaptį sudarančiais dokumentais. Esant reikalui tai patvirtinama
specialiu policijos pareigūno raštu.
Seimo kontrolierius gali įeiti į kontroliuojamų įmonių, įstaigų,
organizacijų patalpas ir nekliudomai matytis bei kalbėtis su jose esančiais
asmenimis. Kiek kitaip yra karinėse ir joms prilyginamose institucijose. Į
šių įstaigų teritoriją ir patalpas įeinama tik
lydint šių institucijų
pareigūnams.
Seimo kontrolierius taip pat gali pareikalauti iš pareigūnų, kad
paaiškintų savo veiklą raštu ar žodžiu bei apklausti pareigūnus ir kitus
asmenis. [3]
Seimo kontrolieriai turi ir daugiau jiems paskirtų teisių. Tokių kaip
dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų
posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su Seimo kontrolierių veikla;
pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, apskričių bei
savivaldybių pareigūnus ir ekspertus; informuoti Seimą, Vyriausybę ar
atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba
įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas; siūlyti
Seimui, Vyriausybei aar kitoms valstybės institucijoms, kad būtų pakeisti
įstatymai ar kiti norminiai aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves. Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolė
Vyriausybė kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo
įstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės
nutarimus ir sprendimus taip pat teikia rekomendacijas savivaldybėms
socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais
klausimais.
Pagrindinis asmuo kontrolės sferoje tai viceministras, kuris per
ministerijos sekretorių ir atitinkamus įstaigų prie ministerijų vadovus
organizuoja ir užtikrina ar teisėtai vykdoma ministro nustatyta politinė
veikla.
Viceministrus ir mministerijos sekretorių – aukščiausiąjį ministerijos
karjeros valstybės tarnautoją – skiria ir atleidžia ministras. Kiekvienas
iš jų yra tiesiogiai atsakingas ministrui. [4] Ministerijos sekretoriaus funkcijos
Ministerijos sekretorius atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų
rengimą, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos
padalinių veiklą vadovaudamasis Vyriausybės ar ministro patvirtintomis
konkrečiomis priemonėmis Vyriausybės programai įgyvendinti. Jo
kompetencijai priklauso atsakyti už ministerijos ūkinę bei finansinę
veiklą, taip pat teikti ministrui tvirtinti administracijos struktūrą ir
etatų sąrašą.[5] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas
Valstybės kontrolės samprata
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos
Seimui atskaitinga aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės
institucija. Valstybės kontrolė yra juridinis asmuo.
Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir
susitarimais, kitais teisės aktais.
Seimo reikalavimu valstybės kontrolierius už Valstybės kontrolės
veiklą turi atsiskaityti Seimui. Valstybės kontrolierius informuoja Seimą
apie tikrinimų, atliktų Seimo pavedimu, rezultatus. Seimas, Respublikos
Prezidentas, prireikus ir Vyriausybė, turi būti informuojami apie
tikrinimų, turinčių valstybinę reikšmę, rezultatus.
Visuomenės informavimo priemonės turi teisę gauti informaciją apie
Valstybės kontrolės veiklą, bet informacija, kuri yra valstybės, profesinė
ar komercinė paslaptis, neskelbiama.
Valstybės kontrolierius Seimo statuto nustatyta tvarka tteikia Seimui
išvadą apie metinę valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą.
Valstybės kontrolė įstatymo nustatytus įgaliojimus turinčių
teisėsaugos institucijų pavedimu tikrina Valstybės kontrolės kompetencijai
priskirtas valstybės institucijas bei ūkio subjektus.
Valstybės kontrolierius vadovauja Valstybės kontrolei ir yra
atskaitingas Seimui. Jis organizuoja Valstybės kontrolės darbą, atstovauja
Valstybės kontrolei valstybės ir visuomeninėse institucijose, taip pat
tarptautinėse organizacijose, vadovauja Valstybės kontrolės tarybai,
kontroliuoja Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų teisėtumą, nagrinėja
skundus dėl Valstybės kontrolės pareigūnų veiksmų ir sprendimų, nustatyta
tvarka skiria ir atleidžia iš darbo Valstybės kontrolės pareigūnus ir
darbuotojus.[6] Valstybės kontrolės funkcijos
Valstybės kontrolė prižiūri, ar tteisėtai ir efektyviai valdomas ir
naudojamas valstybės turtas, kaip laikomasi valstybės biudžeto išlaidų
rodiklių, kaip valstybės įstaigos laikosi finansinės drausmės, ir teikia
siūlymus finansinei drausmei užtikrinti.
Valstybės kontrolė, atlikdama savo funkcijas, kontroliuoja valstybės
biudžeto vykdymą, valstybės programų, finansuojamų iš biudžeto,
įgyvendinimą, Seimo aparato, Respublikos Prezidento kanceliarijos bei
Prezidentą aptarnaujančių padalinių, Konstitucinio Teismo ūkinę ir
finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės tikrumą. Jo
kompetencijai priklauso valstybės turto Lietuvos banke kontrolė.
Tuo valstybės kontrolės funkcijos nepasibaigia. Ši institucija
reguliuoja teismų, teismų antstolių kontorų, prokuratūrų ir policijos ūkinę
bei finansinę veiklą, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės
įstaigų ir kitų iš valstybės biudžeto finansuojamų įstaigų ūkinę ir
finansinę veiklą, valstybės įmonių veiklą, valstybės turto privatizavimo ir
valstybei priklausančių akcijų pardavimo ar kitokio perdavimo teisėtumą
visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Valstybės kontrolė reguliuoja jos kompetencijai priskirtų įstaigų ir
institucijų finansinę pusę. Kontroliuoja, kaip valstybinės, valstybinės
akcinės įmonės naudoja joms patikėtą valstybinį kapitalą, kaip saugo
valstybei priklausantį turtą.
Kontroliuoja, ar vietos savivaldybių tarnybos, visuomeninės
organizacijos pagal paskirtį ir teisingai naudoja iš valstybės biudžeto
gautas lėšas.Tikrina, ar tikslingai panaudojamos iš valstybės biudžeto
gautos paskolos, tikrina ekonominę būklę tų įmonių, įstaigų ir
organizacijų, kurių paskolų ar sutartinių įsipareigojimų garantas yra
valstybė. Valstybės kontrolė kontroliuoja valstybinio socialinio draudimo
lėšų naudojimo teisėtumą. [7]
Valstybės kontrolė institutas savo nuožiūra nustato tikrinimų ir
revizijų terminus, jų formas ir mastą.
Valstybės kontrolė atlieka kvotą, kai yra tiriami jos kompetencijai
priskirti nusikaltimai.
Valstybės kontrolė, vykdydama savo funkcijas, gali įvertinti tikrinamų
valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų veiklą taupumo,
rezultatyvumo ir efektyvumo požiūriu.
Valstybės kontrolė savo nuožiūra nustato tikrinimų terminus, būdus ir
mastus. Tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų
vadovai privalo sudaryti būtinas darbo sąlygas Valstybės kontrolės
pareigūnams ir jų pasitelktiems specialistams kontrolės funkcijoms atlikti.
Apie valstybės kontrolės pareigūnų priimtus sprendimus pranešama
tikrintų valstybės ir savivaldybių institucijų ar ūkio subjektų vadovams,
kurie privalo per vieną mėnesį arba per kitą nustatytą terminą pranešti
Valstybės kontrolei apie priemones padarytai žalai atlyginti bei
išaiškintiems pažeidimams pašalinti.[8] Valstybės kontrolės veiklos parlamentinė kontrolė
Valstybės kontrolės parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos
Seimas. Kasmet valstybės kontrolės ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Seimo
paskirta komisija. Tikrinimo ataskaita teikiama Seimui kartu su išvada apie
metinę valstybės biudžeto, vykdymo, apyskaitą.[9] Apskrities viršininko vykdoma kontrolė
Apskrities viršininkas įstatymų nustatyta tvarka steigia,
reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo, išskyrus
aukštąsias mokyklas, įstaigas, kultūros, kūno kultūros ir sporto,
socialinės paramos ir globos įstaigas bei tarnybas, taip pat
specialiųjų socialinių paslaugų institucijas. Jis atsako už jų
funkcionavimą ir išlaikymą bei prižiūri bendrosios valstybinės švietimo,
kultūros ir socialinės politikos vykdymą.
Apskrities viršininko kompetencijai priklauso apskrities socialinių
programų ir socialinių projektų rengimas, koordinavimas ir vykdymas. Jis
kontroliuoja socialinių paslaugų teikimą apskričiai priklausančiose
socialinių paslaugų teikimo įstaigose bei kartu su teritorinėmis darbo
biržomis sprendžia gyventojų užimtumo problemas.
Apskrities viršininkas koordinuoja žemės ūkio klausimus, skirsto
žemės ūkio produkcijos valstybinio supirkimo kvotas, vykdo kaimo
plėtros programas, remiamas valstybės paramos bei Specialiosios žemės
ūkio ir kaimo plėtros programos lėšomis, kontroliuoja augalų apsaugos
priemonių naudojimą.
Gamtos apsaugos sferoje taip pat pagal savo kompetenciją apskrities
viršininkas atlieka valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir
apsaugos kontrolę.
Saugaus eismo priemonių valstybinių programų įgyvendinimą visoje
apskrities teritorijoje kontrolė, taip pat traktorių, savaeigės važiuoklės,
traktorinių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimas bei dar daug
Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytų
įgaliojimų pavesta apskrities viršininkui.[10] Savivaldybės kontrolės institutas
Savivaldybės kontrolės instituciją suprantama kaip savivaldybės
kontrolierius, tiesiogiai kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas. Ši institucija
atskaitinga savivaldybės tarybai. Nagrinėjant šią temą dar svarbu pažymėti,
kad savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių
įstatymą, ir akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½
balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso
savivaldybei vadinamos savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis.
Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai
teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams
teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės
tarybos, valdybos, mero sprendimai.
Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą.
Kontrolės komiteto pirmininkas yra renkamas, o jo pavaduotojas Kontrolės
komiteto pirmininko teikimu skiriamas savivaldybės tarybos. Kontrolės
komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas laikomas
paskirtu, jeigu už tai balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma.[11]
Kontrolės komiteto funkcijos:
✓ Siūlyti savivaldybės tarybai atleisti
savivaldybės kontrolierių, pagal
Valstybės tarnybos įstatyme nurodytus atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindus;
✓ teikti savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus ar
savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos rezultatų;
✓ svarstyti savivaldybės kontrolieriaus veiksmų plano projektą ir teikti
jį savivaldybės tarybai tvirtinti, teikti pasiūlymus dėl šio plano
papildymo ar keitimo;
✓ svarstyti savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo ar
savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiksmų plano įvykdymo, jos pagrindu
parengti ir pateikti savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto
ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir eefektyvumo bei savivaldybės
kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos;
✓ siūlyti savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto
ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikti savo išvadas
dėl audito rezultatų;
✓ kartą per ketvirtį svarstyti, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus
ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiksmų planas, ar savivaldybės
kontrolieriaus savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių
vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus
tarnybos atliktų patikrinimų metu nustatytų trūkumų ar pažeidimų
pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administratorių dėl
savivaldybės kontrolieriaus reikalavimų įįvykdymo;
✓ dirbti pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir
kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaityti savivaldybės
tarybai.[12]Išvados
Valstybinio valdymo kontrolė tai Seimo vykdoma kontrolė, Vyriausybės,
Valstybės kontrolės institucijos, Savivaldybių bei Apskričių.
Seimo kontrolei priklauso:
✓ Seimo komitetai, kurie atlieka parlamentinę kontrolę. Jų
kompetencijai priklauso išklausyti ministerijų ir kitų valstybės
institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos
Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.
✓ Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus.
Vyriausybė kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, ar savivaldybės
laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo
Vyriausybės nutarimus ir sprendimus taip pat teikia rekomendacijas
savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros
plėtojimo bei kitais klausimais.
Apskrities kontrolę vykdo apskrities viršininkas.
Savivaldybės kontrolės instituciją suprantama kaip savivaldybės
kontrolierius. Jis kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą bei
atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas.
Valstybės valdymo kontrolės institucijos reguliuoja įvairias
visuomeninio gyvenimo sferas, privatų sektorių, taip pat prižiūri valdžios
sritis. Šios įstaigos prižiūri teisės aktų įgyvendinimo tvarką, užtikrina
Konstitucijos laikymąsi.Naudota literatūra:
1. Daujotienė A. Kas yra valstybės kontrolė? Apskaitos apžvalga 1995 m. Nr.
2, p. 11-12.
2. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas Valstybės žinios,
1994, Nr. 101-2015
3. Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992 m. spalio 25 d.
4. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Valstybės žinios,
1995, Nr. 51-1243
5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Valstybės žinios,
1994, Nr. 55-1049
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakeitimo įstatymas Valstybės žinios,
1998, Nr. 41-1131
7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.
Nr. VIII- 950
8. Lietuvos Respublikos Seimo statutas 1998 m. gruodžio 22 d. Nr. VIII-1000
———————–
[1] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.
Nr. VIII- 950
[2] LLietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.
Nr. VIII-950
[3] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.
Nr. VIII-950
[4] Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakeitimo įstatymas Lietuvos žinios,
1998, Nr. 41-1131
[5] Žr. Ten pat.
[6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Lietuvos žinios,
1995, Nr. 51-1243
[7] Daujotienė A. Kas yra valstybės kontrolė? Apskaitos apžvalga 1995 m.
Nr. 2, p. 11-12.
[8] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Lietuvos žinios,
1995, Nr. 51-1243
[9] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Lietuvos žinios,
1995, Nr. 51-1243
[10] Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas Lietuvos žinios,
1994, Nr. 101-2015
[11] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos žinios,
1994, Nr. 55-1049
[12] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos žinios,
1994, Nr. 55-1049
