kratos psichologija

Kratos psichologiniai ypatumai.

Psichologiniai ypatumai apieškomojo kratos metu

Skirtingai negu įvykio vietos apžiūroje, atliekant kratą, pareigūnai atliekantys kratą dažniausiai tiesiogiai susiduria su asmenimis, kurie nėra suinteresuoti, kad kratos metu ieškomi daiktai būtų surasti. Tokie asmenys iš savo procesinės padėties, esant atviram (tiesioginiam) psichologiniam priešpriešiniam poveikiui, turi galimybę įvertinti pareigūno (tiesiogiai verčiant tai tardytojo) veiksmus, individualius-psichologinius, profesinius privalumus ir kitas asmens savybes.

Žvelgiant iš apieškojamojo pozicijų, vykstant nusikaltimo tyrimui, gali susiklostyti dvi situacijos. Pirmoji – tai situacija, kai apieškojimas dėl jo yra nnetikėtas, dėl ko apieškojamasis nespėjo imtis veiksmu paslėpti įkalčiams (juos sunaikinti). Antroji situacija – apieškojamasis nuspėjo (numatė) galima kartos atlikimą pas jį (namie, darbe ir t.t.), ko pasėkoje, jis ėmėsi atitinkamų priemonių: spėjo paslėpti ieškomų įkalčių (daiktų ar panašiai), psichologiškai pasiruošė galimoms ar būsimoms konfliktinėms situacijoms, pagal savo intelektinį mąstymą sumodeliavo galimus ieškančiojo (tardytojo) veiksmus ir pagal tai parengė savo galimus elgesio variantus.

Kažką slepiant, apieškojimo metu apieškojamajam įtakos turi šie faktoriai: jo intelektualinis išsivystymas, mąstysenos ypatumai ( gebėjimas mąstyti abstrakčiai, aarba priešingai, nesugebėjimas plačiai mąstyti t.y., nesugebėjimas mąstyti plačiau, peržengti paprasto mąstymo ribų), suprantami interesai, esant būtinumui, savo prigimtimi formuojantys individualų veikimo stilių, atspindintys galimą žmogaus sugebėjimą pasirinkime įsisavinti ir pakeisti informaciją bei jo vertybinė orientacija būtinai motyvuotoje sferoje.

Tarp šitų, gglaudžiu ryšiu susietų asmens savybių, kurios gali įtakoti slėpimo pasirinkimo būdus, egzistuoja (yra) charakterio savybės (egoizmas, baimė, atsargumas, pavydas ir t.t.), kurios kaip žmogaus įpročiai yra įgyjamos su profesinėmis žiniomis.

Kartos metu apieškojamojo elgesyje nustatyti prieštaravimai, padaryti jo „klaidingi“ veiksmai, apie kuriuos buvo kalbama aukščiau, gali būti padaryti dėl jo silpnos emocinės-valinės būsenos, kuri yra įtakojama dėl padidėjusio nerimo.

Per daug paprastas apieškojamojo elgesys, nukreiptas į asmenis kurie ieško paslėptų daiktų, remęsi tuo, kad paslėpti juos ( daiktus) galima jiems ( asmenims ieškantiems daiktų ) sunkiai prieinamose vietose. Tokios vietos dėl daiktų slėpimo gali būti įvairios paslėptos apkrautos patalpos, iškastos duobės, šuliniai, specialios maskuotos slėptuvės įrengtos namo konstrukcijose, įrengtos įvairiose vietose.

Tie asmenys, kurie yra aukšto intelekto ir kurie tuo naudojasi, dažnai pervertina ssavo galimybes ir sugebėjimus, kartu neįvertindami tų žmonių, kurie turi atlikti kratą, kai kuriomis neprieinamomis vietomis laiko ir tas vietas, kurios subjektyviu požiūriu turėtų būti neprieinamos atliekantiems kratą. T.y., tokiomis vietomis laiko labai paprastas, atviras vietas, kurios, jo manymu, subjektyviai negali patekti į ieškotojų akiratį todėl, kad ieškotojai ieškodami daiktų per daug koncentruojasi į sudėtingas, vietas, visa savo dėmesį skiria slaptų vietų (slaptaviečių) paieškai. Tokiose situacijose yra kalbama apie objektyvųjį ir subjektyvųjį ieškomo daikto nepasiekiamumą.

Kaip įdomų pavyzdį galima pateikti žymaus aamerikiečių rašytojo E.Po aprašomą siužetą „laiško vagystė“, kuriame, visi siužeto herojai stropiai ieško labai svarbaus dokumento, akylai apžiūrint beveik visus tos aplinkos daiktus ir niekam net nekyla noras žvilgtelti į paprastą kartoninę rankinę dėl vizitinių kortelių, kuri kabo visiems prieš akis, ir kurioje yra visų ieškomas laiškas.

Labai naudinga informaciją ieškantis asmuo gali gauti stebint apieškojamojo psichofizinę reakciją. Kad tokia informacija neliktu nepastebėta, kratą turi daryti nemažiau kaip du asmenys (prokuratūros darbuotojai), iš kurių vienas tiesiogiai užsiima apieškojimu, o kitas paslapčia stebi apieškojamojo reakciją.

Siekiant suklaidinti ieškotojus, o kartais tiesiog stengiantis paslėpti savo jaudulį, apieškomasis asmuo naudoja įvairius klaidinančius būdus:

· Demonstruoja tylų (nebylų) bendradarbiavimą su ieškotojų (tardytoju), demonstruoja savo pasiryžimą padėti jam, galvodamas apie tai, kad tokiu būdu sumenkins ieškotojų (tardytojų) budrumą, akylumą, stengiasi įdiegti mintį, kad krata yra nereikalinga, nes ieškomo daikto nėra;

· Specialiai stengiasi atitraukti ieškotojų (tardytojų) dėmesį juos kalbindamas, kažko prašydamas, skusdamasis savo sveikata ar pastoviai vaikščiodamas po butą, vaizduodamas, kad tai daro dėl svarbių priežasčių;

· Ieškotojams (tardytojams) pateikia klaidingą informacija apie turimus apieškoti daiktus, iki tol kol tai paaiškėja;

· Išsakant grasinimus ieškotojų (tardytojų) atžvilgiu stengiasi provokuoti ieškotojus (tardytojus); tam, kad jie netektų psichologinės pusiausvyros.

Tokiais atvejais, ieškotojai (tardytojai) neišvengiamai turi išlikti ramūs, turi neutralizuoti tokius apieškojamojo bandymus klaidinti ieškotojus (tardytojus), ramiu balsu paprašyti, kkad apieškojamasis laikytųsi kartos metu nustatytos tvarkos. Geriausias būdas nutraukti tokius apieškojamojo veiksmus yra tas, kad ieškotojas (tardytojas) elgtųsi taip kaip jis ir elgiasi.

Psichologiniai ypatumai apieškotojo kratos metu

Priežastis, kuri nulemia sėkmingus ieškotojo (tardytojo) veiksmus kratos metu yra gana paprasta: negalima tikėtis gerų rezultatų, ( ypatingai, kada yra suinteresuotų asmenų poveikis) jeigu, jeigu nėra įsitikinimo, kad pasiseks, jeigu apieškojimas kratos metu yra vykdomas tik „dėl viso pikto“ – staiga, daiktiniai įrodymai bus rasti. Štai kodėl kratos metu, ieškotojas (tardytojas) turi susikurti sau paieškos nusistatymą, kuriame visi jo intelektualiniai, emociniai-valiniai sugebėjimai, visos šios savybės būtų sutelktos ir nukreiptos į vieną tikslą – atrasti ieškomą daiktą. Papraščiau kalbant, jei kažką nori surasti, turi to laibai norėti.

Tokiam susikaupimui ir tikslo įgyvendinimui labai padeda, psichologinis nusiteikimas, kurio metu yra įvertinama visa surinkta ir turima informacija, formuojami konkretūs tikslai – surasti ieškomus daiktinius įrodymus, įveikti su tuo susijusius visus kilsiančius sunkumus, t.y., susikurti tą būtiną emocinį-valinį nusiteikimą, kuris jam leistu į visa tai pažvelgti kūrybiškai. Nepasitikėjimas savimi – tai viena pagrindinių kliūčių, kurias būtinai reikia nugalėti savyje, jei yra priimtas galutinis sprendimas atlikti kratą.

Kita sąlyga, kuri psichologiškai veikia ieškotoją (tardytoją) ir ribojanti jo kūrybiškumą atliekant užduotį ir siekiant tikslo yra labai apkrauta aplinka, kurioje yra atliekama kkrata. Yra žinoma, kad didelis kiekis daiktų, kuriuos reikia apžiūrėti kratos metu, mažina ieškančiųjų atidumą, o tai sukuria problemas bet kokioje pažinimo aplinkoje, o ypač tokioje specifinėje, kaip kratą. Tam, kad neutralizuoti panašius neigiamus faktorius, kratos metu, visą aplinką, kurią reikia apieškoti, mintyse reikia padalyti į atskiras dalis su jose esančiais daiktais ir susidaryti nuoseklų jų apieškojimo planą. Taip pat reikia pastenėti, kad atliekant kratą objektai (daiktai) visada yra ieškotojui (tardytojui) nepažįstamoje aplinkoje, o katrais aktyvūs apieškojamojo veiksmai taip pat turi įtakos ieškotojo (tardytojo) dėmesio blaškymui, jo dėmesingumo, atidumo mažėjimui. Visa tai labai vargina ir turi įtakos darbo našumo mažėjimui, ypatingai kratos pabaigoje. Todėl, kratos metu, reikia daryti nedideles pertraukas, arba padarant pakeitimus ir ėjimus ieškojimo metu.

Kratos metu didžiausias krūvis tenka regos organams – akims, todėl, būtina sukurti tokias sąlygas, kurios padidintų akių jautrumą ir kad aukštame lygyje išlaikytų ieškotojo (tardytojo) pastabumą. Tuo tikslu, kratos vietoje turi būti užtikrintas tam tikras apšvietimas ( kriminalistai kratas pradeda kuo anksčiau ryte, kad būtų pakankamai laiko), reikia pasinaudoti specialiomis mokslinėmis-techninėmis kriminalistikos priemonėmis ir specialiais daiktais ( naudoti padidinimo stiklus (lūpas),objektus, daiktus reikia apžiūrėti iš skirtingų trajektorijų papildomai apšviečiant)

Gana svarbu panaikinti psichologinį poveikį, kuris apsunkina ieškotojo (tardytojo) veiksmus, jį nervina, pvz.: bereikalingi pokalbiai.

Nuo viso to kas trukdo kratai reikia tarsi atsijungti. Niekas neturi trukdyti, blaškyti ieškotojo (tardytojo) dėmesio. Atliekant kratą neturi būti jokio skubėjimo ar chaoso. Reikia suprasti, taip pat save įtykinti, kad tuo metų, kai vyksta krata ir kol ji nebaigta, nieks daugiau neegzistuoja.

Atliekant kratą labai svarbu sekti savo emocinę, psichologinę būseną. Visada pasitaikius galimybei, reikia atsikratyti visų neigiamų emocijų, kurios kartais būna susiję su apžiūrimais daiktais, kurie gali kelti ir pasibjaurėjimą. Tokiose situacijos reikėtų turėti techninę aprangą (chalatą, pirštines ir tt.t). Atliekant kartą negalima pasimesti, o ypatingai reikia stengtis išvengti emocijų rodymo apieškojamajam, jeigu nieko nepavyksta rasti.

Atlikus kratą, kai pagal ieškojimo apimtį darbas yra baigtas, taip pat jeigu ieškotojas (tardytojas) galvoja, kad viską apžiūrėjo, bet nerado ieškomų daiktų, reikia dar kartą pastovėti, apžiūrėti apieškomą aplinką, išanalizuoti savo darbo (ieškojimo) žingsnius, pagalvoti, kokiam objektui nebuvo skirtas deramas dėmesys. Pabaigti kratą reikia tik tada, kada yra labai gilus įsitikinimas, kad buvo padaryta viskas, kad būtu surasta ieškomi daiktai. Jei tokio įsitikinimo nėra, kkratos baigti negalima.

Labai didelės įtakos kratai turi ir stebėtojo intelekto lygis, jo aktyvus pažinimas, landus, kūrybiškas, nestandartinis mąstymas, leidžiantis greitai pakeisti savo orientaciją nepažįstamoje aplinkoje, rinkti ir sisteminti daug ir naujos informacijos bei pačia svarbiausią ir laiku atrinkti ir pritaikyti. PPrie visų šių savybių, reikia paminėti dar ir tai, kad įtakos kratos rezultatams turi ieškotojo organizuotumas, didelis darbo našumas, sugebėjimas daryti operatyvinę analizę ir t.t. Pavyzdžiui, ieškotojui (tardytojui) daug naudos gali duoti toks, nors atrodytų ir labai nesvarbus faktas, kaip vieno jo daikto pajudinimas ir beveik nematomas nervinis apieškojamojo įsitempimas.

Stebint apieškojamąjį, ieškotojas (tardytojas) gali eksperimentuoti ir naudoti įvairius taktinius-psichologinius metodus, kuriuos naudojant būtų pastebimos nevalinės apieškojamojo reakcijos. Šie metodai taikomi (išrasti) teisminėje psichologijoje ir kriminalistikoje:

· Pokalbio metodas. Šio metodo esmė, kad ieškotojas (tardytojas) prieš pradėdamas apžiūrinėti naują objektą, klausia apieškojamojo, kas tai per daiktas, kas jame, taip stebint apieškojamojo reakciją;

· Išbandymo metodas. Šio metodo pagrindas yra tai, kad ieškotojas (tardytojas) grįžtas jau prie apžiūrėto daikto ir vėl pradeda jį apžiūrėti iš naujo, nnes jo pirminis apžiūrėjimas sutapo su nervine apieškojamojo reakcija;

· Palyginimo metodas. Šis metodas, leidžia palyginti jau apžiūrėtų objektų skirtumus, nevienodas spalvos atspalvis, ant sienų tapetų trūksta požymių, kurie turėtų būti.

Taip pat yra taikomi ir kiti metodai aprašyti kitose knygose.