Melagingi parodymai, išvados ir vertimas

ĮVADAS

Tiek byloje dalyvaujantys asmenys, tiek pats bylą nagrinėjantis teismas nėra apsaugoti nuo neteisingo sprendimo ar nuosprendžio priėmimo. Neteisėtą ar nepagrįstą teismo sprendimą (nuosprendį) gali sąlygoti įvairios objektyvios ir subjektyvios priežastys: neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės,melagingi liudytojų parodymai, suklastoti rašytiniai įrodymai, prieštaringi teisės aktai, nevieninga teismų praktika, taip pat ir nedidelė teisėjo patirtis ar net nesąžiningumas.

Melagingi parodymai, išvados ir vertimas iš esmės trukdo bylos tyrimui ir tiesos nustatymui baudžiamosiose bylose. Jie gali pakreipti tyrimą ir bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti vviena iš esminių prielaidų priimant nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą teismo sprendimą baudžiamojoje byloje. Minimais nusikaltimais taip pat pažeidžiamos baudžiamajame procese dalyvaujančių asmenų, visų pirmą įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų, nukentėjusiųjų teisės, teisėti interesai.

Siekiant tikslo palyginti senojo ir naujojo Baudžiamųjų kodeksų straipsnius, buvo iškelti tokie uždaviniai:

1. susipažinti su duotų nusikaltimų sąvoka ir samprata;

2. sužinoti, ar analizuojami nisikaltimai dažnai sutinkami praktikoje;

3. išanalizuoti nusikaltimų sudėtį;

3.1. objektą;

3.2. subjektą;

3.3. objektyviąją pusę;

3.4. subjektyviąją pusę;

3.5. motyvus.

1. MELAGINGI PARODYMAI, IŠVADOS IR VERTIMAS

Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad teisingumą Lietuvoje vvykdo tik teismas. Tik teismas žmogų gali pripažinti kaltu arba išteisinti. Tačiau iki teismo sprendimo tą bylą rengia teisėsaugos institucijos (policija, prokuratūra), be to jau priėmus teismui nuosprendį jį vykdo atitinkamos įstaigos, kurioms tai pavesti vykdyti.

Taigi plačiąja prasme tai irgi yyra teisingumo vykdymas. Taip suprantamas teisingumas (plačiai) ir 34 skyriuje. Šiame skyriuje nereglamentuojami nusikaltimai teisingumui, padaromi teisingumo institucijų pareigūnų. Pvz., nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, neteisėtas suėmimas, atvesdinimas, vertimas duoti parodymus. Šių institucijų pareigūnų neteisėti veiksmai traktuojami ne kaip nusikaltimai teisingumui, o valstybės tarnybai (piktnaudžiavimas, kyšininkavimas). Tai gal ir nelabai pagrįsta įstatymo leidėjo pozicija, nes pagrindinis objektas, į kurį kėsinamasi – teisingumas.

Dažniausiai sutinkamas praktikoje daromas nusikaltimas teisingumui numatytas BK 235 str. melagingi parodymai policijoje, prokuratūroje, teismuose apklausiant nukentėjusiuosius, o ypač liudytojus, jei labai dažnai teikia melagingus parodymus). Bet tai retai pavyksta, nes įvykį matę du žmonės ir nemeluodami gali duoti skirtingus parodymus. Įrodyti, kad jie sąmoningai iškreipia duomenis praktiškai neįmanoma. Melagingais parodymais suprantamas ne tik neteisingų duomenų pateikimas, bet ir nnutylėjimas žinomų duomenų.

BK skyrius Užregistruota nusikalstamų veikų Iš jų Tyrimo rezultatai

Nusikaltimų Sunkių ar labai sunkių nusikaltimų Baudžiamųjų nusižengimų BPK 220 str. BPK 418 str. BPK 426 str.

BK 235 str. 12 12 – – 3 4 1

1 pav. Duomenys apie nusikalstamas veikas, padarytas Lietuvos Respublikoje

per 2004 m. sausio mėnesį.

Duomenys pagal Informacijos ir ryšių departamentą prie VRM.

BK skyrius Užregistruota nusikalstamų veikų Iš jų Tyrimo rezultatai

Nusikaltimų Sunkių ar labai sunkių nusikaltimų Baudžiamųjų nusižengimų BPK 220 str. BPK 418 str. BPK 426 str.

BK 235 str. 25 25 – – 12 4 –

2 pav. Duomenys apie nusikalstamas veikas, padarytas Lietuvos Respublikoje

per 2003 m. gegužės-liepos mėnesį.

Duomenys pagal Informacijos ir ryšių departamentą prie VRM.

Sąvoka “melagingas” ppaprastai reiškia visišką ar dalinį neatitikimą tikrovės, jos sąmoningą iškraipymą arba neigimą realių, egzistuojančių faktų ir nurodymą išgalvotų.

Baudžiamajame procese parodymai yra: faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t.y. apie nusikaltimo įvykį (nusikaltimo padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius įrodymus ir kt. Bylai svarbias aplinkybes. Melagingi parodymai apie minėtas svarbias esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes gali būti pagrindas baudžiamajai atsakomybei.

Baudžiamųjų bylų procese nustatyta įrodymų rinkimo, įtvirtinimo, pateikimo tvarka, pvz., jie turi būti gauti iš tinkamų, leistinų šaltinių, juos gali rinkti tik kompetentingos institucijos, pareigūnai, įrodymai turi būti tinkamai įforminti. Šios tvarkos būtina laikytis gaunant visus įrodymus, taigi ir parodymus. Todėl sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus klausimą svarbu, ar jie gauti nepažeidžiant apklausos taisyklių ir tvarkos, ar jie tinkamai procesiniai įforminti, pasirašyti juos davusių, priėmusių asmenų, ar apklaustieji įspėti pasirašytinai dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus.

Nėra nusikaltimo sudėties, jei melagingi parodymai buvo pažadėti kaltininkui iš anksto, dar iki jo nusikaltimo padarymo (pvz., rengimosi nusikaltimo metu kuriant alibi). Tokius parodymus davę asmenys yra kaltininko bendrininkai (intelektualinis padėjimas) jų bendrame nusikaltime, o ne melagingų parodymų subjektai. Nebus melagingų parodymų sudėties iir tais atvejais, kai asmuo, melagingai pranešęs apie nusikaltimą ar melagingai įskundęs kitą asmenį, vėliau, patvirtindamas, pagrįsdamas savo pranešimą ar įskundimą, parengtinio tyrimo ar teisinio nagrinėjimo metu duoda melagingus parodymus. Tokie parodymai- tai ankstesnės veikos (melagingo pranešimo ar įskundimo) tęsinys, ir savarankiško nusikaltimo sudėties nesudaro.

Melagingas ar žinomai neteisingas vertimas- tai žodinės (pvz., parodymų, kalbų, paaiškinimų, klausimų ar atsakymų, replikų) ar rašytinės (pvz., procesinių dokumentų, kt. rašytinių įrodymų, foto, kino, vaizdo informacija lydinčio teksto) kalbos esmės iškraipymas, nutylėjimas verčiant į kitą kalbą. Asmens, suprantančio svarbią bylai informaciją, veika taip pat laikytina melagingu ar žinomai neteisingu vertimu ir esant kitiems sudėties požymiams baustina pagal BK 235 straipsnį.

2. SENOJO BK 293 STRAIPSNIO ANALIZĖ

Pagal senąjį BK šiuolaikinis 235 straipsnis atrodė taip:

293 straipsnis. Melagingi parodymai išvados, paaiškinimai ir vertimai

Melagingas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymas, eksperto ar revizoriaus melagingos išvados davimas, specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimas, taip pat žinomai neteisingas vertėjo vertimas, padaryti kvotos, parengtinio tardymo metu arba nagrinėjant bylą teisme, – baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų su bauda ar be jos arba bauda.

Tos pačios veikos, padarytos iš savanaudiškų paskatų ar dirbtinai sudarant įrodymus, taip pat kai dėl tokių veiksmų asmuo buvo neteisėtai suimtas, nuteistas ar išteisintas, turėjo didelę turtinę žalą, taip pat kai ttokie veiksmai sukėlė kitas sunkias pasekmes, – baudžiamos laisvės atėmimu nuo vienerių iki ketverių metų su bauda ar be jos.

Nukentėjusysis ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jei tai padarė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pats, taip pat, kad jos išvengtų jo šeimos nariai arba artimieji giminaičiai, ir prieš apklausą nebuvo supažindintas su teise atsisakyti duoti tokius parodymus ar atsakyti į tokius klausimus.

Minimų nusikaltimų objektas- normali kvotos, parengtinio tardymo, teismo veikla, teisingumo interesai baudžiamosiose bylose. Fakultatyvinis objektas- baudžiamojo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

Objektyvioji pusė gali pasireikšti davimu melagingo: 1) liudytojo ar 1) nukentėjusiojo parodymo; 3) eksperto ar 4) revizoriaus išvados; 5) specialisto paaiškinimo ar išvados, arba 6) žinomai neteisingo vertėjo vertimo. Visos nurodytos skirtingų subjektų atitinkamos veikos- alternatyvios. Todėl kiekvienos iš jų atlikimas yra savarankiškas pagrindas baudžiamajai atsakomybei.

Pagrindinė melagingų parodymų, išvadų, paaiškinimų ir vertimo sudėtis yra formalioji. Todėl kurios nors alternatyvios veikos, aprašytos šio nusikaltimo sudėties objektyviojoje pusėje, padarymas reiškia, kad nusikaltimas baigtas. Konkrečios veikos padariniai neturi reikšmės baigtumo momentui. Jis priklauso nuo bylos proceso stadijos, kurioje duodami melagingi parodymai, išvados melagingai ar žinomai neteisingai verčiama.

Šio nusikaltimo subjektais gali būti liudytojai, nukentėjusieji, ekspertai, specialistai, vertėjai. Taigi be bendrųjų požymių (pakaltinamumo, 16 metų amžiaus) šiems subjektams būtini ir specialieji. Pastarųjų

požymių pobūdis priklauso nuo konkretaus subjekto funkcijų, teisių, pareigų baudžiamosiose procesiniuose santykiuose.

Nusikaltimo subjektyvioji pusė- kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Subjektai supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus ir išvadas arba teisingai išversti.

Nusikaltimo motyvai įvairus: kerštas; pavydas; neapykanta; kaltininko, jo bendrininkų, artimųjų baimė; nenoras patekti į bylos procesą ir pan.

BK 293 str. 1 d. nurodytos veikos baudžiamos laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda ar be jos arba tik bauda.

BK 293 str. 22 d. išvardytos minimos nusikaltimą kvalifikuojančios aplinkybės ir nustatyta, jog bent vienai tokiai aplinkybei esant, melagingų parodymų, išvfadų, paaiškinimų ar vertimų pavojingumas smarkiai padidėja. Tai tokių veikų padarymas: 1) dėl savanaudiškų paskatų ar 2) dirbtinai sudarant įrodymus ar 3) kai dėl tikių veiksmų asmuo buvo neteisėtai suimtas, nuteistas ar išteisintas; 4) patyrė daug materialinių nuostolių arba 5) kai tokie veiksmai sukėlė kitų sunkių padarinių.

BK 293 str. 2 d. nurodytos veikos baudžiamos laisvės atėmimu iki ketverių metų ir bauda ar be bbaudos.

BK 239 str. 3 d. nustatyti specialūs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: nukentėjusysis neatsako už melagingų parodymų davimą, jei tai padarė, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės pats, kad jos išvengtų jo šeimos nariai arba artimi giminaičiai ir jei prieš apklausą nebuvo ssupažindintas su teise atsisakyti duoti tokius parodymus ar atsakyti į tokius klausimus.

3. STRAIPSNIO ANALIZĖ PO 1999 M. LAPKRIČIO 25 DIENOS PAKEITIMO

1999 m. lapkričio 25 dieną straipsnis buvo pakeistas:

235 straipsnis. Melagingi parodymai, išvados ir vertimas

1. Tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako uuž melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

Esminių pakeitimų nėra daug. Nusikaltimo objektas šiuo atveju- normali ikiteisminio tyrimo, teismo, Tarptautinio Baudžiamojo teismo veikla, teisingumo interesai baudžiamosiose bylose. Fakultatyvinis objektas- baudžiamojo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

Objektyvioji pusė pasireiškia davimu melagingo: 1) liudytojo ar 2) nukentėjusiojo parodymo; 3) eksperto ar 4) specialisto išvados ir paaiškinimo; 5) melagingo ar žinomai neteisingo vertėjo vertimo.

Nusikaltimo subjektais gali būti liudytojai, nukentiejusieji, ekspertai, specialistai, vvertėjai.

Subjektyvioji pusė- kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia.

Nusikaltimo motyvai- kerštas; pavydas; neapykanta; kaltininko, jo bendrininkų, artimųjų baimė; nenoras patekti į bylos procesą ir pan.

Šiame straipsnyje nurodytos veikos baudžiamos viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šio straipsnio 2 dalyje išvardyta nusikaltimą kvalifikuojanti aplinkybė ir nustatyta, kad jai esant, melagingų parodymų, išvadų ir vertimo pavojingumas smarkiai padidėja. Tai tokios veikos padarymas, kaltinant asmenį neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Nurodyta veika baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Nustatyti specialūs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai; nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo tįeisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

4. STRAIPSNIO ANALIZĖ PO 2004 M. KOVO 30 DIENOS PAKEITIMO

2004 m. kovo 30 dieną buvusios straipsnio 2 ir 3 dalys atitinkamai tapo 3 ir 4 dalimis, ir straipsnys papildytas nauja 2 dalimi. Toks straipsnis galioja ir šiuo metu:

235 straipsnis. Melagingi parodymai, išvados ir vertimas

baudžiamas vviešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas apkaltos proceso metu Seimo specialiajai tyrimo komisijai ar Seimui būdamas liudytoju davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

4. Nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2093, 2004-03-30, Žin., 2004, Nr. 54-1835 (2004-04-15

Kadangi kitos dalys nepakito, išnagrinėsime naują 2 dalį. Šiuo atveju nusikaltimo objektas yra Seimo specialioji tyrimo komisija ir Seimas, teisingumo interesai baudžiamosiose bylose. Fakultatyvinis objektas- baudžiamojo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

Nusikaltimo subjektais gali būti liudytojai, nukentiejusieji, ekspertai, specialistai, vertėjai.

Subjektyvioji pusė- kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia.

Nusikaltimo motyvai- kerštas; pavydas; nneapykanta; kaltininko, jo bendrininkų, artimųjų baimė; nenoras patekti į bylos procesą ir pan.

Šiame straipsnyje nurodytos veikos baudžiamos viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

IŠVADOS

Išanalizavus senojo ir naujojo BK straipsnius, galima padaryti tokias išvadas:

1. Analizuotų nusikaltimų rūšiniu objektu laikytina normali, teisinės valstybės siekį atitinkanti teismų ir jiems teisingumo vykdymo procese padedančių atitinkamų specialių valstybės institicijų veikla bei teisingumo interesai.

Papildomu objektu gali būti ir teisingumo vykdymo procese dalyvaujančių asmenų garbė, orumas, asmenų neliečiamybė, sveikata, nuosavybė ir kt. vertybės.

2. Nusikaltimų teisingumui objektyvioji pusė- tai visų pirma tos veikos, kuriomis kėsinamasi į normalią teisingumą vykdančių institucijų veikla.

3. Minimų nusikaltimų subjektu gali būti pakaltinamas 16 metų asmuo. Tačiau be bendrųjų nurodomi ir specialieji subjekto požymiai. Taigi šių nusikaltimų subjektais gali būti teisingumo vykdymo procese dalyvaujantys su tam tikromis pareigomis ir teisėmis asmenys: liudytojai, nukentėjusieji, ekspertai, specialistai, vertėjai.

4. Nusikaltimų subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tokia kaltės forma ir rūšis lemia veikų pobūdis, nusikaltimų aprašymo nusikaltimų sudėtyse būdai.

5. Nusikaltimų motyvai dažniausiai yra kerštas; pavydas; neapykanta; kaltininko, jo bendrininkų, artimųjų baimė; nenoras patekti į bylos procesą ir pan.

6. Analizuojami nusikaltimai dažniausiai sutinkami praktikoje nei kiti nusikaltimai teisingumui. Tačiau jų skaičius per metus (2003-2004) sumažėjo nuo 25 iki 12.