Respublikos Valstybės Institucijos Reguliuojančios Tarptautinius Santykius
Nijolės Skučienės kalbų ir verslo kolegija
2004 m. Gegužės 13 d.
Lietuvos Respublikos Valstybės Institucijos Reguliuojančios Tarptautinius Santykius
Referatas
Turinys
I. ĮVADAS…………………………3
II. Užsienio Reikalų Ministerija…………………..3
(1)INTEGRACIJA Į EUROPOS SĄJUNGĄ………………..4
(2)NARYSTĖS NATO SIEKIS…………………….4
(3)GEROS KAIMYNYSTĖS PLĖTRA BEI REGIONINIS BENDRADARBIAVIMAS..4
(4) EKONOMINĖ IR KULTŪRINĖ DIPLOMATIJA……………..5
(5) UŽSIENIO POLITIKOS TIKSLŲ ĮGYVENDINIMAS………….6
III. Tarptautinės teisės reguliavimas ir taikymas teismuose………6
IV. IŠVADOS…………………………7
V.NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI……………….9
I. ĮVADAS
Plečiantis ryšiams tarp įvairių valstybių, susiduria skirtingos teisinės sistemos.
Dažnai tie santykiai tampa konfliktiniais. Todėl, atsiradus ginčui tarp skirtingų tarptautinių santykių subjektų, iiškyla klausimas, kurios valstybės teisme spręsti ginčą ir kurios valstybės teisę taikyti, nustatant šalių teises ir pareigas. Kokią teisę taikyti konkrečiai problemai, pasaulyje yra daug sudėtingų teorijų. Visi šie klausimai reglamentuojami tarptautinės teisės normomis, taipogi priklausant nuo šalies tam tikros institucijos šalies viduje atlieka reguliacines funkcijas.
Paprastai šalys gali aptarti taikytinos teisės klausimą ir pasirinkti ginčų sprendimo instituciją sutartyje. Šiame darbe panagrinėsime, kokios institucijos Lietuvoje reguliuoja tarptautinius santykius, o taip pat kokios problemos iškyla sprendžiant tarptautinius ginčus. Ar Užsienio Reikalu Ministerija aatlieka pakankamai funkcijų, kad užtikrintų tarptautinių santykių raidą, ir kokie yra įstatymai kuriais remiasi teismai tarptautiniams santykiams užtikrinti. Galu gale norėtųsi padiskutuoti ar Lietuvos Respublikos Prezidentas gali buti traktuojamas kaip reprezentacine figūra reguliuojanti tarptautinius santykius tarp Lietuvos ir užsienio valstybių, ddeja čia neužtektu nei laiko nei vietos, nes tai yra viena opiausiu problemų Lietuvos Valstybei paskutiniu metu.
Savo darbe daugiausia dėmesio skirsiu tokioms institucijoms kaip Užsienio Reikalu Ministerija bei teismas.
II. Užsienio Reikalu Ministerija
Apibrėžti Užsienio Reikalu Ministerijos tikslus butu labai sunku, kadangi tai didelio masto mechanizmas reguliuojantis tarptautinius santykius bei užtikrinantis politika tarp Lietuvos bei kitu valstybių. Užtektu paminėti tai, kad vienas iš pagrindiniu tikslu yra užtikrinti Lietuvos užsienio politikos tęstinumą ir patvirtinti, kad Lietuvos siekiai tapti Europos Sąjungos ir NATO nare, pagaliau išsipildė ir kad jie tęstųsi, o taip pat geriems kaimyniniams santykiams, kurie yra lygiaverčiai valstybės užsienio politikos tikslai, tolygiai funkcionuoti. Apžvelgsime pagrindinius ir ypač svarbius šiuo metu Užsienio Reikalu Ministerijos planus bei siekius efektyviam tarptautiniu santykiu reguliavimui.
(1) Integracija ĮĮ Europos Sąjungą
Vykdyti aktyvią santykių su visomis ES valstybėmis narėmis politiką, įgalinančią užtikrinti, kad Lietuvos nacionaliniai interesai derybų ir stojimo procese būtų deramai apsaugoti.
Dalyvauti Bendrosios užsienio ir saugumo politikos bei Bendrosios saugumo ir gynybos politikos struktūrose kaip neatsiejamoje europinės integracijos procesų dalyje, suvokiant, kad BESPG stiprinimas bei Europos krizių valdymo pajėgų kūrimas prisidės prie transatlantinių ryšių stiprinimo, kuris yra Europos saugumo pagrindas.
Siekti kuo plačiau įtraukti visuomenę į diskusijas dėl Europos Sąjungos ateities vizijos, stiprinti visuomenės informavimo, dialogo aaktualiais ES klausimais procesus.
(2) NATO Naryste
Aktyviai vykdyti visuomenės informavimo politiką, atvirą dialogą su visuomene dėl įvairių narystės Aljanse aspektų NATO kontekste.
Vykdyti nuolatinį aktyvų dialogą su NATO narėmis Lietuvos NATO funkcionavimo programos klausimais. NATO valstybių sostinėms aktyviai teikti visapusišką informaciją apie Lietuvos stabilumą politinėje, saugumo, karinėje ir kitose srityse.
Aktyvinti diplomatines pastangas įvairiomis kryptimis, ypatingą dėmesį skiriant darbui su JAV Kongresu. Toliau koordinuoti veiksmus su kitomis NATO šalimis, lietuvių išeivijos JAV bendruomene bei kitomis etninėmis bendruomenėmis.
Glaudžiau bendradarbiauti su Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste, šiaurinę bei pietinę dimensijas atstovaujančiomis europinėmis NATO valstybėmis, Kanada. Suaktyvinti diplomatines pastangas, aiškinant Lietuvos poziciją tiek politiniuose, tiek visuomeniniuose Aljanso valstybių-narių sluoksniuose.
(3) Geros Kaimynystės Plėtra bei regioninis bendradarbiavimas
Plėtoti strateginės partnerystės ryšius su Lenkija, išnaudojant bendrų struktūrų potencialą, koncentruojantis į strateginės reikšmės transporto ir energetinių projektų įgyvendinimą, pozicijų svarbiausiais užsienio politikos bei saugumo klausimais koordinavimą ir bendrą veiklą regione.
Toliau plėtoti santykius su kaimyninėmis Latvija ir Estija bei Šiaurės šalimis – ir dvišaliu pagrindu, ir Šiaurės-Baltijos šalių aštuonetuko rėmuose. Išlaikyti Šiaurės šalių paramą Lietuvos europinės ir euroatlantinės integracijos siekiams, palaikyti dėmesį „Šiaurinei dimensijai“, dalyvauti bendruose Baltijos jūros projektuose, toliau plėtoti ekonominius santykius su regiono šalimis.
Siekti realizuoti su Rusija pasirašytus susitarimus, abipusės naudos pagrindu spręsti bbendradarbiavimo ekonomikos, energetikos, transporto ir kitose srityse klausimus, plėsti kultūrinius ryšius, visuomeninį dialogą bei piliečių kontaktus. Siekti dalyvauti prasidėjusiame dialoge dėl Rusijos ir ES partnerystės.
Plėtoti ryšius tarp Baltijos jūros ir kitų regionų. Pasinaudojant turima patirtimi, plėtoti ryšius su Ukraina dvišaliuose ir trišaliuose – kartu su Lenkija – formatuose. Toliau plėtoti santykius su Vidurio Europos valstybėmis bei bendradarbiauti su Juodosios jūros baseino šalimis, siekiant realizuoti regioninės reikšmės projektus energetikos, transporto, ekonominio bendradarbiavimo, kovos su tarptautiniu nusikalstamumu ir kitose srityse. Šiose srityse skirti dėmesį bendradarbiavimui su Kazachstanu, Gruzija, kitomis Kaukazo ir Vidurinės Azijos valstybėmis.
(4) Ekonominė ir Kultūrinė Diplomatija
Panaudoti užsienio politikos instrumentus realizuojant Lietuvos ekonominius interesus užsienio valstybėse, plėtojant eksportą ir pritraukiant investicijas. Siekti išnaudoti narystės Pasaulio Prekybos Organizacijoje teikiamus privalumus, plėsti ekonominio pobūdžio sutarčių tinklą.
Plėtoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ryšius su šalies verslo struktūromis, o tuo pačiu plėsti prekybinę-ekonominę diplomatiją į įvairius pasaulio regionus bei šalis. Siekti plėtoti santykius ir aktyviai ieškoti naujų rinkų didelio potencialo Azijos, Artimųjų Rytų, Lotynų Amerikos šalyse. Skatinti Lietuvos valstybinių bei privačių institucijų ir struktūrų dėmesį šiems regionams ir valstybėms, ypatingai akcentuojant ekonominę santykių dimensiją.
Remti Lietuvos savivaldos struktūrų, visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, akademinių institucijų, jaunimo organizacijų ryšių su partneriais užsienyje plėtrą.
Aktyviau ppristatyti Lietuvos kultūros pasiekimus, mūsų kultūros paveldą užsienyje, visų pirma Lietuvai prioritetinėse valstybėse. Skatinti ir remti neseniai įkurto Lietuvos instituto veiklą šioje srityje.
Siekti, kad užsienyje gyvenantys lietuviai bei pastaruoju metu į užsienį išvykę Lietuvos piliečiai turėtų galimybes plėtoti tautinį ir kultūrinį savitumą, palaikyti ryšius su Tėvyne, dalyvauti plėtojant ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir užsienio valstybių. Šiam tikslui panaudoti Lietuvos diplomatinių atstovybių veiklos galimybes.
(5) Užsienio Politikos Tikslu Įgyvendinimas
Toliau stiprinti Lietuvos Respublikos diplomatinį korpusą, atsižvelgiant į Lietuvos interesus vykdyti racionalią diplomatinių atstovybių plėtrą ir jų darbo optimizavimą. Stiprinti užsienio politikos strateginį planavimą.
Siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo, įsteigti Lietuvos Respublikos atstovybes tose Europos Sąjungos ir NATO šalyse, kuriose Lietuva šiuo metu neturi tiesioginio atstovavimo. Vadovaujantis realiais ekonominiais, verslo, mokslo, meno ir kitais interesais bei siekiant kuo geriau išnaudoti Lietuvai naujų rinkų potencialą, steigti Lietuvos atstovybes kitose šalyse (Pietų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje). Plėsti esančių diplomatinių atstovų akreditavimą trečiose šalyse bei Lietuvos garbės konsulų tinklą pasaulyje.
III. Tarptautines teisės reguliavimas ir taikymas teismuose
Kalbant apie įstatymus, kaip apie teisinius mechanizmus reguliuojančius tarptautinius santykius būtina pabrėžti: kai, remiantis tarptautinės privatinės teisės normomis, teismui prireikia taikyti užsienio teisę, iškyla ne vienas aktualus klausimas: kaip gauti informacijos apie ją; kaip ją įrodyti.
Teismų darbui palengvinti Europos Tarybos narės 1968 m. pasirašė Konvenciją dėl informacijos apie užsienio teisę. Šią Konvenciją 1996 m. ratifikavo ir Lietuva. Valstybės įsipareigojo teikti viena kitai informaciją apie savo teisę, civilinį ir komercinį procesą.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 11 str.2d. teismas turi taikyti užsienio teisę, tačiau tik tam tikrom bylom patekus į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąjį Teismą buvo konstatuota, kad reikia taikyti užsienio teisę. Nors pagal Lietuvos įstatymus ir yra galimybė taikyti užsienio teisę, bet tiesiog šis klausimas nnesprendžiamas ir ji netaikoma.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą 603 str., civiliniams santykiams užsienio valstybių įstatymai taikomi trimis atvejais:
• kai numatyta šalių susitarimais;
• kai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;
• kai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Tam kad butu užtikrintas adekvatus tarptautinės teises reguliavimas bei taikymas teismai yra įpareigoti remtis tam tikrais įstatymais. Paprastai teismai Lietuvoje remiasi:
1. Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis:
1.1 Dvišalės sutartys
1.2 Trišalės sutartys
1.3 Daugiašalės sutartys
1.4 Sutartys su tarptautinėmis organizacijomis
1.5Konvencijos
2. Lietuvos Respublikos teisės aktais:
2.1 Diplomatinė tarnyba
2.2 Lietuvos RRespublikos tarptautinių sutarčių sudarymas
2.3Konsuline teise
IV. IŠVADOS
Tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstybėse, tarptautiniu santykiu reguliavimas yra gana svarbus reiškinys. Imant privatine teise šalys gali laisvai pasirinkti sutarčiai taikytiną teisę. Tačiau vienose valstybėse reikalaujama, kad teisė būtų susijusi su sutartimi, kitose tokio reikalavimo nėra. Taip pat vienose valstybėse leidžiama pasirinkti teisę tik tarptautiniuose susitarimuose. Tarptautiniai santykiai Lietuvoje yra reguliuojami bei užtikrinami Užsienio Reikalu Ministerijos, viena iš svarbesniu vaidmenų derinant tarptautinius santykius atlieka prezidentas, pagilau tarptautinius santykius ir iš jų kylančius ginčus sprendžia teismai.
Kalbant apie Užsienio Reikalu Ministerija būtina pabrėžti, kad šiai dienai ji puikiai vykdo savo pareigas, atlieka funkcijas reguliuojančias tarptautinius santykius Lietuvoje. Noriu pridurti, kad sėkmingas prisijungimas prie Europos Sąjungos bei įstojimas i NATO yra vieni iš ryškesnių pavyzdžių rodančių perspektyvu tarptautiniu santykiu reguliavimą.
Apibendrinant teismo kaip institucijos darbą, reguliuojanti tarptautinius santykius, pabrėžtina kad Lietuvos teismų praktikoje nepavyko aptikti, kur šalių teisės ir pareigos būtų nustatytos pagal kokios nors konkrečios užsienio valstybės teisės normas, bet yra atvejų, kai ginčui pritaikomos ttarptautinės konvencijos. (Pvz. bylose Sanda v. Klaipėdos Aplinkos Apsaugos agentūra; Ferteksos Ekspedicija v. European Trucking Services).
Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, teoriškai galima civiliniams santykiams taikyti užsienio teisę. Tačiau praktiškai šių teisės normų įgyvendinimas tik prasideda. Jau teismuose sprendžiamas taikytinos teisės klausimas, nustatoma, kad ginčui reikia taikyti užsienio teisę, tačiau negavus įrodymų, pritaikomi Lietuvos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikoje ratifikuotos tarptautinės sutartys.
Šią situaciją būtų galima pavadinti kaip užuomazga, nes ateityje, intensyvėjant tarptautiniams ryšiams ir gausėjant ginčams su užsienio kontrahentais, teismai pradės taikyti ir kkonkrečių užsienio valstybių teisės normas.
Pabaigoje, norėčiau konstatuoti kad Lietuvos respublikos institucijos reguliuojančios tarptautinius santykius yra pakankamai efektyvus mechanizmas, tai įrodo atlikti darbai, teismu praktika bei glaudus bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis.
V.NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Norminiai teisės aktai
1. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas// Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai,-Vilnius. 2003
2. Lietuvos Respublikos Europos Konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę ratifikavimo įstatymas, 1996 m. vasario 6 d. Nr. I-1193; Europos Konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę 1968 m. birželio 7 d. Strasbūras//Valstybės Žinios, – 1996 m. Nr. 16-414.
3. Lietuvos Respublikos sutartys dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, – Vilnius. 1994 m..
4. Convention on the Law Applicable to the Contractual Obligations, – Roma. 1980 m. birželio 19 d.
Literatūra
1. Mikelėnas V. Civilinis Procesas, – Vilnius. 1997 m.
2. Cheshire W. Private International Law, – London. 1992.
3. Comparative Law: Cases-Text-Materials/Schlesinger. R.B. ir kt., – New York. 1988.
4. Conflicts of Law: Cases, Materials and Problems/Vernon D. ir kt., – New York. 1990.
5. Folsom R.H. European Community Business Law, – West. 1994.
6. Harris A.J. Cases and materials on International Law, – London. 1998.
7. Jani’s M.W. An Introduction to International Law, – Boston. 1993.
8. Nalanczuk P. Akerhurst’s Modern Introduction to International Law,-London. 1997.
9. Weintraub R.J. Commentary on the Conflics of Law, – New York. 1986.
Šaltiniai:
1. Civilinė byla Nr. 2-941/1998 KK.Sanda v. Klaipėdos Aplinkos apaugos agentūra
2. Civilinė byla Nr. 3-21/1998 Moscow Terminal Ins. v. Klaipėdos autotransportas
3. Civilinė byla Nr. 3-59/1998 Ferteksos Transportas v. ASG
4. Civilinė byla Nr. 3K-1/1998 V.Stukonis v. JAV Ambasada
5. Civilinė byla Nr. 3K-401998 Mabre Handels-Kontor v. Sphagnum
6. Civilinė byla Nr. 3K-71/1998 Executive Services Ltd v. Snoras
7. Civilinė byla Nr. 3K-84/1998 Meissner v. Melchert
8. Civilinė byla Nr. 3-53/1997 Ferteksos Ekspedicija v. European trucking services
