Teisės normos struktūra: hipotezė, dispozija, sankcija

Šiuolaikinė teisės teorija išskiria tris pagrindines teisinės normos struktūras:

• juridinę

• sociologinę

• loginę

Juridinė teisės struktūra dažniausiai apibrėžiama kaip trijų tarpusavyje susijusių elemenktų darinys. Ją sudaro:

• hipotezė

Čia nurodomos sąlygos (gyvenimiškos aplinkybės), kurioms esant galima įgyvendinti poelgio taisykles – vykdyti, laikytis, naudoti, taikyti šias taisykles.

• dispozicija

Ja nurodoma pati elgesio taisyklė – viekimas ar neveikimas, kurį įgalioja atlikti teisės norma ir kurį privalo atlikti tie, kuriems norma yra adresuojama.

• sankcija

Apibrėžiamas įgyvendinantis teisės normos mechanizmas – tų nemalonių priemonių išvardinimas, kurios būtų panaudojamas neįvykdžius teisės normos reikalavimų.

Visa juridinės teisės normos struktūros pproblematika yra papildoma nemažiau painia logine struktūra. Ši struktūra apima juridinę loginių sąvokų ir jų jungčių struktūrą, bet turi gana savarankišką vaidmenį.

Hipotezės, dispozicijos ir sankcijos sąryšiai sujungiami pagal formulę: ‘jei ., tai ., kitaip .’. ‘Jei’ – tai teisės normos veikimo sąlyga, ‘tai’ – pati elgesio taisyklė, o ‘kitaip’ apibūdina nemalonias pasekmes teisės normos pažeidėjui.

Pavyzdys nr.1

LR konstitucijos 25 straipsnis teigia, jog ‘būstas yra neliečiamas’. Tai reiškia, jog niekas negali įeiti į tą būstą neturint gyventojų sutikimo, nebent atvejais, nustatytais įstatymų aarba pagal teismo sprendimą. Kokia šios teisės normos struktūra? Jei kažkas gyvena kad ir bendrabutyje (hipotezė), tai prieš jo valią niekas negali įeiti į gyvenamąją patalpą, net bendrabučio komendantas, nebent tai būtų įstatymo numatytas atvejis (administracinė,net baudžiamoji atsakomybė). Vadinasi, jog nnorma ‘būstas yra neliečiamas’ taip pat turi loginę struktūrą. Todėl neteisėto įsiveržimo atveju adresatasb turi surasti visas sudedamąsias normos dalis ‘jei’, ‘tai’, ‘nebent’ tam, kad apginti savo teisę į būsto neliečiamybę. Žinodami apie loginę normos struktūrą mes turime iškart skaidyti į šias tris dalis ir tada suteikti toms atskiroms dalims realią prasmę.

Šiame praktiniame pavyzdyje matoma teisės normos loginio struktūrizavimo privalumas. Bet tai ne vienintelis teisės normos loginio struktūrizavimo variantas. Kitas variantas naudoja taip vadinamus modulius, kurie formalizuoja teisinio poelgio sudėtį. Tai jau paties teisinio poelgio loginė struktūra. Tokių modulių yra penki:

• adresatui leidžiama

• adresatui draudžiama

• adresatui suteikiama teisė

• adresatas privalo

• adresatui nesvarbu

Iš tikrųjų visos elgesio taisyklės susiveda į šiuos draudimus ar leidimus. Teisės abejingumas šiems ar kitiems gyveniškiems atvejams gali būti nutylėjimas, atsisakymas reguliuoti aatitinkamus santykius ar net teisnio reguliavimo skylė. Nors šių modulių tik penki, bet jų susimaišymas duoda poelgio taisyklių visumą. Savaime aišku, ne konkrečia sudėtimi, bet loginiu apibrėžimu.Ir ši struktūra naudojama praktiniais tiklsais – tiksliam normos adresato apibūdinimui.

Teisės teorijos loginė kryptis paskutiniais metais plinta, atsiranda teisės logikos darbų. Bet nereikėtų manyti, jog ši kryptis – tai tik paskutinių tyrinėjimų rezultatas. Anot Šeršenevičiaus, kuris rašė 1907 metais, loginė teisinių normų reikšmė tokia pat, kaip aksiomų teoriniuose moksluose. Kaip ir aksiomos normos nereikalauja įįrodymų, o yra pirminiu įtvirtinimo momentu.

Sociologinė struktūra organiškai surišta su prieš tai nagrinėtomis struktūromis, bet apibūdinamos sociologinėmis sąvokomis – esmė, tikslas, normos paskirtis. Sociologinė struktūra atsiskleidžia teisės normos aiškinime, jo realizavimo procese.

Teisės norma visada ‘supakuota’ žodine, gramatine forma, tvirtinimais, vertinimais, sąvokų apibrėžimais ir pan. Ją išskirti iš kitų žodinių fomrų , tiksliai apibrėžti – didelis mokslo uždavinys.

Teisės teorija padeda šiam procesui, nagrinėdamas teisės normos išreiškimo būdus ir teisės normos skirtumus nuo individuolių nurodymų.

Išskiriama keletas teisės normų išreiškimo būdų norminiuose aktuose , kituose teisės aktuose. Teisės norma ir straipsnis norminiuose – teisiniuose aktuose visiškai sutampa (taip atsitinka beudžiamojoje teisėje). Keletas teisės normų būna apibrėžtos viename straipsnyje arba viena norma (ar jos elementai) išskaidomi į kelius straipsnius.

Teisinių normų išskaidymo būdai į skirsnius, straipsnius, paragrafus, punktus, paragrafus, dalis norminiuose-teisiniuose aktuose turi informacinę prigimtį. Kai kurie mokslininkai iš vis bando apibendrinti teisės normų išdėstymo rezultatus kaip informacinę teisės normos struktūrą. Bet esmė ne apibendrinimuose, o informacinė struktūra padeda teisės normos elementų paieškoje . Todėl ‘informacinės struktūros’ konsrtukcija taip pat turi mokslinę ir vartotojišką reikšmę.

Takoskyra tarp teisės normų ir individualių nurodymų eina teisės normos buvime ar nebuvime teisniame akte, jos loginių struktūrų.

Dar vienas svarbus klausimas – teisės normų klasifikacija. Ji remiasi moduline ir sociologine teisės nnormų struktūra ir taip pat turi praktinę reuikšmę. Pagal paskirtį (funkcijas) išskiriamos:

• pagrindinės

• pirminės

• išvestinės

• antrinės

teisinės normos.