Administracinis teisės pažeidimas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

TEISĖS KATEDRA

Referatas

ADMINISTRACINIS TEISĖS PAŽEIDIMAS : SĄVOKA, POŽYMIAI, SUDĖTIS

Atliko

Sm 2/7 gr. studentė

R.Končiute

Priėmė

Dėst. A. Bučnys

Kaunas, 2003

TURINYS

ĮŽANGA …………………………3

1. Administracinio teisės pažeidimo sąvoka……………………….4

2. Administracinio teisės pažeidimo požymiai……………………..6

3. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis……………………….8

3.1 Teisės pažeidimo subjektas…………………….. …….9

3.2 Subjektyvinė teisės pažeidimo pusė………………………..10

3.3 Teisės pažeidimo objektas…………………………11

3.4 Objektyvinė teisės pažeidimo pusė………………………..13

IŠVADA…………………………15

LITERATŪRA…………………………16

ĮŽANGA

Visuomenėje vis didėja nusikalstamumas, todėl užkirsti kelią teisės pažeidimams ir stiprinti teisėtvarką, plačiai taikomos visų teisinės atsakomybės rūšių priemonės. Teisės pažeidimai pagal pobūdį ir socialinį reikšmingumą skirstomi į nusikaltimus, drausminius, administracinius ir civilinius teisės pažeidimus. SSvarbų vaidmenį atlieka administracinė atsakomybė. Administracinė atsakomybė asmeniui atsiranda nuo to momento, kai jis padaro administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir požymiai padeda jį atriboti nuo kitų rūšių pažeidimų, nes tai garantuoja tinkamą poveikio priemonių taikymą.

Šiame darbe apžvelgsiu administracinį teisės pažeidimą: jo sąvoką, esminius požymius bei sudėtį. Ši analizė padės labiau įsigilinti į pažeidimo subjektą, kėsinimosi objektą, pavojingumo laipsnį, galimus padarinius, pagrindinius bruožus, savybes, nusižengimo įstatymui aplinkybes, pasireiškimo bbūdus.

1. Administracinio teisės pažeidimo sąvoka

Teisės pažeidimas – tai veika, kuria pažeidžiami teisės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, kuris pasireiškia tam tikrais aktyviais veiksmais arba neveikimu – tam tikrų veiksmų, pareigos nevykdymu. Žmogaus mintys, nuotaikos, įsitikinimai, pažiūros kkad ir kaip būtų neigiamai vertinami ideologijos ir moralės požiūriu, bet kol jie išoriškai nerealizuojami, negali būti laikomi teisės pažeidimais. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį ir žalingus jo padarinius. Bet kokių teisės normų reikalavimų nesilaikymu pažeidžiama valstybės, kartu ir visuomenės valia, jų interesai, teisėtvarka .

Teisės pažeidimo formulė:

Ħx { Tp (x) ~ [ Nt (x) & Ā (x) ]}

Išraišką skaitome: kiekvienas asmuo – x (ĦX) pažeidę teisę – Tp (x) tada ir tik tada, kai x naudojasi subjektine teise – Nt (x) ir x nevykdo tą naudojimąsi legalizuojančių pareigų – Ā (x) . Šis apibrėžimas svarbus tuo, kad čia pabrėžiama jog asmuo gali pažeisti teisę tik tada, kai naudojasi subjektine teise ir kai tas naudojimasis įstatymo yra siejamas su būtinybe vykdyti ttą teisę legalizuojančias pareigas. Pavyzdžiui, naudojimasis teise vairuoti automobilį nustato pareigą nepadaryti žalos kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei. Nevykdant šios pareigos, automobilio vairavimu pažeidžiama kito asmens teisė. Taip pat ir automobilio vairavimas neatlikus techninės apžiūros yra trunkantis teisės pažeidimas. Bet jeigu asmuo turi teisę vairuoti automobilį, bet jo nevairuoja, tai jam, suprantama, nereikia vykdyti su šia teise susijusių pareigų ir todėl jis negali šiuo būdu pažeisti kieno nors teisių. Vadinasi, teisės pažeidimo išeities taškas yra naudojimasis subjektine teise, kuris kkaip tik ir įpareigoja vykdyti atitinkamą pareigą. Tokios pareigos nevykdymas ir yra teisės pažeidimas. [6; P.344]

Visi teisės pažeidimai yra skirstomi į keturias savarankiškas rūšis:

 nusikaltimas

 administracinius teisės pažeidimus

 drausmines pražangas

 civilines teisės deliktus

Už kiekvieną šių pažeidimų kaltiems asmenims taikoma atitinkamos rūšies teisinė atsakomybė – baudžiamoji, administracinė, drausminė ir civilinė.

Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kurie padaro administracinius teisės pažeidimus.

Kas yra administracinis teisės pažeidimas?

Administracinis teisės pažeidimas – teisės pažeidimo rūšis. “Administracinės teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei visuomenei pavojingas, kaltas veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybės ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką bei teisingumą, už kurį įstatymas numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Administracinės teisės pažeidimas skiriasi nuo nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo mažesniu pavojingumo laipsniu. Veikimo, neveikimo priešingumas teisei yra tai, kad tam tikrus veiksmus, elgesį draudžia įstatymai. Įstatymai draudžia tam tikrus veiksmus ar neveikimą, nes jie yra visuomenei pavijingi, kėsinasi į tam tikras teisės saugomas socialines vertybes, nustatytą visuomenėje tvarką, valstybės ar viešąją, į nuosavybę, piliečių teises ir laisves, jų orumą, dorovę, rimtį, poilsį ir t.t.” [5; P.15]

Pagal įstatymus tik veiksmais ar neveikimu, o tam tikrais atvejais ir žodžiais – įžeidimu ar šmeižimu – gali būti padaryta žala teisės ginamiems interesams. Tačiau tais atvejais, nors iir yra padaromas teisei žalingas poelgis, bet jis neišreiškia nusižengusiojo valios, t.y. jis atliktas asmens, nesugebančio suvokti savo elgesio esmės, tad teisės pažeidimo negali būti.

Administracinio teisės pažeidimo nėra ir tada, kai veikimas, kuris kad ir numatytas ATPK, bet padarytas esant būtinojo reikalingumo būklei, t.y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms, valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitaip ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji.

Administracinės teisės pažeidimu taip pat nelaikomas toks veikimas, kuris, kad ir numatytas ATPK, bet padarytas esant būtinosios ginties būklei, t.y. ginant valstybę ir viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises bei laisves ir kt. Nuo priešingo teisei kišimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Kokie teisės pažeidimai gali būti laikomi administracinės teisės pažeidimais, yra apibrėžta ATPK ir įvardyta ATPK ypatingosios dalies skirsniuose jų pavadinimais. Skirsnių sąrašas yra baigtinis ir gali būti keičiamas tik priimant naują įstatymą dėl kodekso papildymo atitinkamu skirsniu. Konkretūs administracinės teisės pažeidimai išvardyti atitinkamą skirsnį sudarančiuose straipsniuose. Kiekvienos dalies dispozicijoje nurodomas netinkamas, nepageidaujamas elgesys, t.y. administracinės teisės pažeidimo sudėtis ir sankcija, kuri gresia pažeidėjui. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių nuobaudų rūšys ttaip pat yra įtvirtintos ATPK. Tik vienu išimtiniu atveju galiojantys įstatymai numato, kad savivaldybių tarybos ir valdybos turi teisę priimti sprendimus kovos su gaivalinėmis nelaimėmis klausimais ir už tų sprendimų pažeidimą nustatyti administracinę atsakomybę (įspėjimą arba baudos taikymą).

2. Administracinio teisės pažeidimo požymiai

Kiekvieno administracinio teisės pažeidimo požymis – jo pavojingumas, žalingumas visuomenei ir kartu priešingumas teisei. Jokia veika ar neveikimas, neturintys šių požymių, negali būti pripažįstami administraciniu teisės pažeidimu.

Administracinio teisės pažeidimo pagrindinių požymių nustatymas turi labai svarbią teorinę ir praktinę reikšmę. Nustačius administracinio teisės pažeidimo požymius, galima jį atriboti nuo baudžiamojo nusikaltimo ir kitų rūšių teisės pažeidimų, teisingai jį juridiškai kvalifikuoti.

Specialioje teisinėje literatūroje nurodomi tokie administraciniam teisės pažeidimui būdingi požymiai:

 Žalingumas visuomenei ir neteisėtumas rodo teisės pažeidimo esmę. Tai yra pagrindinis požymis, apibūdinantis teisės pažeidimą bruožas ir objektyvus pamatas, kuris atriboja teisėta nuo neteisėta. Visuomeninis žalingumas pasireiškia tuo, kad teisės pažeidimas visada yra susijęs su kėsinimusi į asmens, visuomenės prioritetus ir vertybes, pažeidžia privačius ir visuomeninius interesus. Pažeidėjas, kėsindamasis į svarbias visuomenei gėrybes, jos egzistavimo sąlygas, sukelia visuomenei žalingumą bei pavojingumą. Teisės pažeidimai visuomenei ypač žalingi dėl paplitimo, jie trikdo normalų visuomenės gyvenimo ritmą, kėsinimąsi į susiklosčiusius visuomeninius santykius, sukelia socialinę įtampą ir konfliktus.

Administracinės teisės pažeidimais negalima pripažinti tų veiksmų, kurie, atsižvelgiant

į savybes, negali padaryti žalos visuomeniniams santykiams, visuomenės ir pavienių asmenų gėrybėms, jų teisėms ir interesams, pavojingi teisėtvarkai apskritai ir neardo vienos ar kitos visuomenės gyvenimo srities teisinio rėžimo. Visuomeninė žala ar pavojingumas yra objektyvi savybė. Objektyvi tuo atžvilgiu, kad jos pagrindu yra nustatomas pavojingumo visuomenei laipsnis, atribojantis teisės pažeidimą nuo kitų nukrypimų nuo teisėtvarkos.

 Priešingumas teisei. Veikos neteisėtumą lemia žalingumas visuomenei. Nežalingos veikos negalima pripažinti neteisėta. Teisės literatūroje paplitusi nuomonė, kad priešingumas teisei yra teisinė pavojingumo visuomenei išraiška, nėra tiksli. PPriešingumo teisei negalima suvokti tik formaliai. Reikia skirti du priešingumo teisei aspektus. Pirma, priešingumas teisei yra objektyvi žalingumo visuomenei išraiškos forma. Tai reiškia, kad visuomenei pavojinga veika turi būti oficialiai patvirtinta įstatyme kaip neteisėta. Antra, neteisėtumas yra objektyvi teisės pažeidimo savybė. Objektyvi tuo atžvilgiu, kad bet kokiu teisės pažeidimu kėsinamasi į į teisės suteikiamas socialines gėrybes, į teisės ginamą bendrąjį interesą, visuomeninių santykių tvarką, palaikomą teisinėmis priemonėmis, kurios įgyvendinamos konstruktyviais būdais. Teisės pažeidimui iš pat pradžių būdinga tai, kad teisės ssmerkiama ir yra jos ginama. Visa tai galima suformuluoti šitaip: “viskas, kas visuomenei žalinga (pavojinga), prieštarauja teisei”; ir “prieštaraujančios teisei yra tik tokios veikos, kurios žalingos (pavojingos) visuomenei.” Tačiau praktiškai dar pasitaiko ir nukrypimų:

• ne viskas, kas draudžiama įstatymo, iš tikrųjų žžalinga ir pavojinga visuomenei

• ne viskas, kas pavojinga visuomenei, yra draudžiama, yra draudžiama įstatymo.

Abu nukrypimai yra nepageidaujami ir todėl galiojančiuose įstatymuose svarbu adekvačiai suderinti kad visuomenei žalinga ir todėl neteisėta. Priešingos teisės yra visos nuo teisėtvarkos nukrypstančios veikos. [7;P. 221]

Tačiau tai, kas teisės neuždrausta, teisės normos nereikalaujama, negali būti laikoma administraciniu teisės pažeidimu, nors būtų amoralu, antivisuomeniška. Šiuo požymiu administraciniai teisės pažeidimai skiriasi nuo neteisinių socialinių normų pažeidimų.

 Kaltumas – administracinis teisės pažeidimas be kaltės yra negalimas. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės draudžiamas veikimas ar neveikimas yra padarytas kaltai – tyčia ar dėl neatsargumo. Tačiau, “administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų iš esmės arba jų valdyti ddėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.[ATPK 19 straipsnis] Kaltė išreiškia neigiamą vidinį pažeidėjo požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės ar atskirų piliečių interesus.

 Baudžiamumas – šis požymis reiškia, kad už administracinės teisės pažeidimą kaltam asmeniui taikomos įstatymų numatytos administracinės atsakomybės priemonės – nuobaudos.

 Teisės pažeidimo subjektas gali būti tik žmonės ar jų susivienijimai, nes teisės pažeidimas yra sąmoninga veikla. Todėl pažeisti teisę gali tik asmuo, kuris neturi jokių psichikos sutrikimų, yra vveiksnus ir suvokia ar gali suvokti savo veiksmų priešingumą teisei.

 Teisė gali būti pažeista veikimu ar neveikimu. Žmogaus mintys, žodiniai pareiškimai, jeigu jie nepasireiškia atitinkamu elgesiu, nėra teisės pažeidimas. Bet žodiniais pareiškimais, jeigu jie nepasireiškia raginimais pažeisti galiojančią teisę, kitų asmenų garbę ir orumą žeminančių melagingų žinių platinimas – šmeižimas, grasinimas yra teisės pažeidimai.

 Teisės pažeidimas yra teisei priešinga veika. Kiekvienas naudojimasis subjektinėmis teisėmis nevykdant atitinkamų pareigų, kurių reikalauja įstatymas, yra priešingas teisei. Bet yra išskiriami tam tikri atvejai, kai visuomenė atleidžia asmenį nuo tokių pareigų vykdymo. Šitoks atleidimas visada turi būti įformintas atitinkamu valstybės institucijos aktu.

Taigi, tik esant visiems administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiams asmens veikloje, jis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

3. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis

Administracinio teisės pažeidimo sudėties analizė glaudžiai susijusi su teisės normų taikymu, todėl padeda teisingai, tinkamai kvalifikuoti teisės pažeidimus, užtikrinti organų ir pareigūnų, taikančių kaltiems asmenims administracines nuobaudas, veiklos teisėtumą ir šiaip užkirsti kelią nepagrįstam, neteisėtam asmenų patraukimui administracinėn atsakomybėn. Analizuojant administracinio teisės pažeidimo sudėtį, aiškėja jo socialinė reikšmė, turinys ir individualūs požymių elementai.

Į teisės pažeidimo sudėtį įeina šie elementai: : teisės pažeidimo subjektas, teisės pažeidimo objektas, objektyvinė teisės pažeidimo pusė ir subjektyvinė teisės pažeidimo pusė.

3.1 Teisės pažeidimo subjektas

Teisės pažeidimo subjektas – tai asmuo, pažeidęs teisės normų rreikalavimus ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kad veika būtų teisės pažeidimas, įstatymai numato subjektui atitinkamus reikalavimus:

 Asmeniui turi būti sukakę šešiolika metų. Tai minimali riba, nuo kurios asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nepilnamečiams nuo 16 metų amžiaus, padariusiems administracinius pažeidimus, taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos. Tačiau jiems negali būti paskirtas administracinis areštas. Numatyto amžiaus asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą, skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos atitinkamame ATPK straipsnyje. Jeigu toks asmuo turi savarankiškų pajamų, privalo atlyginti nusižengimu padarytą turtinį nuostolį, jei ši suma neviršija 50 litų. Jei jis neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų, ar globėjų. Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus administracinės tesės pažeidimus, administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai arba juos atstojantys asmenys.

 Fizinis asmuo turi būti veiksnus, pakaltinamas – suvokti savo veiksmų priešingumą teisei. Nepakaltinamumas siejamas su žmogaus psichine liga ir kitais psichiniais sutrikimai. Jie paprastai sukelia tokių fiziologinių ir psichinių žmogaus mąstymo pakitimų, dėl kurių jis nesuvokia jį supančios aplinkos, todėl neretai elgiasi priešingai moralės ir teisės normoms. Nepakaltinamumo sąvoką apibūdina ATPK 19 straipsnis, kuriame sakoma: “Administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, llaikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.” Todėl yra skiriama psichiatrinė ekspertizė jei kyla klausimai dėl asmens nepakaltinamumo.

Taigi, administracinės teisės pažeidimo subjektas gali būti tik pakaltinamas fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės ar užsienietis, kuriam iki administracinio teisės pažeidimo sukako 16 metų. Tačiau juridiniai asmenys administracinių teisės pažeidimų subjektu būti negali. Už įmonių, įstaigų ar organizacijų padarytus administracinės teisės pažeidimus atsako jų pareigūnai. Pagal ATPK 14 straipsnį pareigūnais “laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat, kurie valstybės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.” Pareigūnai traukiami administracinėn teisės atsakomybėn kai:

 teisės pažeidimai tiesiogiai susiję su jų tarnybinių pareigų vykdymu. Jie savo tiesioginiais veiksmais arba neveikimu padaro teisės pažeidimus

 eidami savo tarnybines pareigas neužtikrina tam tikros tvarkos, nustatytų taisyklių laikymosi

Todėl neatsitiktinai pareigūnams yra numatytos griežtesnės administracinės nuobaudos – piniginės baudos kaip piliečiams.

Užsieniečiai administracinėn atsakomybėn traukiami bendra tvarka, jeigu ko kita nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Kai kurie užsieniečiai pagal tarptautines sutartis turi imunitetą nuo administracinės jurisdikcijos. Tai gali būti diplomatinio personalo ir jų šeimos

nariai, parlamentinių ir vyriausybinių delegacijų atstovai ir kiti asmenys.

Tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atsako pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą.

[2; P.114]

3.2 Subjektyvinė teisės pažeidimo pusė

Subjektyvinė teisės pažeidimo pusė yra – žmogaus psichinė veikla, susijusi su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Ją sudaro visuma požymių, kurie apibūdina pažeidėjo psichinį santykį su priešinga teisei veika ir jos padariniais.

Teisės pažeidimo ssudėtimi galima laikyti tik tokią žmogaus veiką, kai asmuo siekdamas tikslo, kontroliuoja savo elgesį ir juo išreiškia savo valią. Nėra teisės pažeidimo sudėties, jeigu žmogus padaro teisei priešingą veiką prieš savo valią. Subjektyvinė teisės pažeidimo pusė yra sąmoninga veika, kuria tam tikru mastu pasireiškia individo valios laisvė. Nors ši valios laisvė – santykinis dalykas, vis dėlto teisiniam vertinimui būtina, kad asmuo turėtų galimybę pasirinkti – elgtis teisėtai ar neteisėtai. Jeigu jis tokios laisvės neturi, jeigu nepriklausomai nuo savo valinių pastangų iir norų vis tik prieš savo valią pažeidžia teisės normą, tai daugelis teisės teoretikų tai laiko ne teisės pažeidimo sudėtimi, o objektyviai priešinga teisei veika.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė susideda iš teisės pažeidimą padariusio asmens:

 Kaltės – tai teisės pažeidėjo ppsichinis santykis su priešinga teisei padaryta veika ir jos padariniais. Su objektyvia teisės pažeidimo savybe yra jo gebėjimas padaryti deliktą. Teisės pažeidimu pripažįstama tik kalta veika, t.y. tokie veiksmai, kurie vykdomi buvo asmens kontroliuojami ir priklausė nuo jo valios. Tai, kad nebuvę laisvos valios, galimybės atlikti teisėtai veiksmą dėl nepakaltinamumo, mažametystės, fizinio ar psichinio poveikio, yra sąlygos, kurioms esant teisės pažeidimas nepripažįstamas, nors ir buvo žalingų padarinių.

Skiriamos dvi kaltės formos:

• Tyčia. ATPK 10 straipsnyje sakoma, kad “administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti”.

Tyčia yra dviejų rūšių:

o Tiesioginė – kai asmuo suvokia savo vveikimo arba neveikimo esmę, numato jo žalingus padarinius, jų geidžia ir siekia.

o Netiesioginė – pasireiškia tuo, kad supranta savo elgesio pobūdį, jo esmę, numato jo žalingus padarinius, ir nors jų negeidžia, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

• Neatsargumas. ATPK 11 straipsnyje jo sąvoka apibrėžta taip: “Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo iir galėjo jas numatyti.”

Padarant administracinius teisės pažeidimus, galimos dvi neatsargumo formos:

o Nusikalstamas pasitikėjimas – kai asmuo numato savo veiklos žalingų padarinių atsiradimą ir lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti

o Nusikalstamas nerūpestingumas, kuris pasireiškia tuo, kad subjektas nenumatė žalingų padarinių, nors privalėjo ir galėjo numatyti

Dėl neatsargumo dažniausiai padaromi administraciniai teisės pažeidimai, susiję su tam tikrų taisyklių pažeidimu.

 Veikos motyvų – paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas.

 Tikslo – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais.

3.3 Teisės pažeidimo objektas

Teisės pažeidimo objektas – tai teisės normų saugomos asmeninės, socialinės ir kitokios vertybės, į kurias neteisėtai kėsinamasi. Administracinio teisės pažeidimo objektą sudaro teisės nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie priklauso valstybinio valdymo sferai. Kitaip sakant, administracinio teisės pažeidimo objektas dažniausiai yra tam tikros specialios taisyklės, kurios nustato ir reguliuoja tam tikrą tvarką. ATPK 9 straipsnyje išvardyti tipiškiausi administracinių teisės pažeidimų objektai, kaip antai: nustatyta valdymo tvarka, valstybinė ir viešoji tvarka, nuosavybė piliečių teisės ir laisvės. Administraciniai teisės pažeidimai daro žalą vykdomajai valstybinių organų veiklai, kėsinasi į valstybinio valdymo tvarką.

Tačiau daugeliu atvejų žala objektui padaroma poveikiu tam tikriems materialaus pasaulio daiktams. Todėl, be administracinio teisės pažeidimo objekto, galima išskirti ir jo dalyką. Administracinio teisės pažeidimo dalyku dažniausiai laikomi fiziniai, išorinio pasaulio daiktai, kuriems darydamas poveikį pažeidėjas kėsinasi įį tam tirus visuomeninius santykius.

Administracinės teisės moksle yra išskiriami bendrasis, rūšinis ir tiesioginis nusikaltimo objektai. Tokia objektų klasifikacija padeda tiksliai nustatyti kiekvienos konkrečios veikos objektą, jo vietą ir reikšmę bendrojoje administracinėmis prievartos saugomų visuomeninių santykių sistemoje.

• Bendrasis administracinio teisės pažeidimo objektas yra bendras visiems administraciniams teisės pažeidimams

• Rūšinis objektas yra tam tikra teisės reguliuojamų visuomeninių santykių grupė, šiais santykiais nustatyta tam tikra tvarka, elgesio taisyklės.

• Tiesioginiais laikomi tie teisės nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, į kuriuos tiesiogiai kėsinamasi veika.

3.4 Objektyvinė teisės pažeidimo pusė

Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė rodo kaip, kokiais veiksmais ar neveikimu, būdais, priemonėmis ir aplinkybėmis padaromas konkretus administracinis teisės pažeidimas.

Yra išskiriami šie administracinės teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymiai:

 Teisei priešinga veika, kuri gali pasireikšti veikimu ar neveikimu. Veikimas – tai sąmoningų, valingų, aktyvių veiksmų visuma. Neveikimas – pasyvus žmogaus elgesys, teisinės pareigos nevykdymas. Už neveikimą asmuo atsako tada, kai jis privalo ir gali atlikti teisės numatytus veiksmus, tačiau jų neatlieka.

Teisei priešingas veikas priimta skirstyti į paprastas ir sudėtingas.

• Administracinės teisės pažeidimas laikomas paprastu, kai jį sudaro vienas tam tikras teisei priešingas veikimas arba neveikimas.

• Veika sudėtinga, kai ji susideda iš kelių savarankiškų teisei priešingų veiksmų arba padaromas tam tikru būdu laiko atžvilgiu. Išskiriamos tokios sudėtingų administracinių teisės pažeidimų rūšys:

1. Veikos, susidedančios iš ddviejų ir daugiau skirtingų veiksmų.

2. Veikos, susidedančios iš alternatyvių veiksmų.

3. Pakartotinės veikos. Jai būdingiausi šie požymiai:

o Padarytos dvi ar daugiau veikų

o Kiekviena iš padarytų veikų yra savarankiški administraciniai teisės pažeidimai

o Administraciniai teisės pažeidimai yra tos pačios rūšies

Įstatymų leidėjai šią veiką laiko pavojingesne visuomenei, todėl pakartotinio pažeidimo padarymas traktuojamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str.) ir paprastai už pakartotinį tesės pažeidimą kaltam asmeniui įstatymų nustatytos griežtesnės administracinės atsakomybės priemonės.

4. Trunkamos veikos – tai tokie administracinės teisės pažeidimai, kurie, prasidėję nuo tam tikro priešingo teisei veikimo ar neveikimo, trunka tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Dažniausiai trunkamieji teisės pažeidimai pasireiškia neveikimu, susijusiu su teisinės pareigos nevykdymu. Yra skiriami du trunkamojo administracinio teisės pažeidimo pasibaigimo pagrindai:

o Faktinis pagrindas trunkamajam administraciniam teisės pažeidimui pasibaigti yra teisinės pareigos įvykdymas

o Teisinis pagrindas tesės pažeidimui pasibaigti – patraukimas administracinėn atsakomybėn už tam tikros pareigos nevykdymą.

 Žalingi veikos padariniai, kurių visuma pasireiškia neigiamų padarinių visuma: teisėtvarkos pažeidimu, turto ar kitos gėrybės sunaikinimu arba naudojimosi ribojimu, piliečių ir organizacijų laisvių varžymu, jų subjektinių teisių ribojimu. Žala gali būti materiali, fizinė, veikti bendrus arba specifinius interesus.

 Tiesioginis priežastinis veikos ir jos sukeltų padarinių ryšys, t.y. nustatymas, kad neteisėta veika vyko vyksta anksčiau, nei atsirado padarinių ir svarbiausia šie teisei priešingi veiksmai yra tikroji atsiradusios žalos priežastis

 Veikos padarymo

būdas – tai teisei priešingos veikos pasireiškimo formos, veiksmų ar neveikimo atlikimo metodai, tvarka, nuoseklumas, kuriuos panaudojo pažeidėjas. Veikos padarymo būdas dažniausiai aprašomas tesės normos dispozicijoj. Pavyzdžiui, ATPK 174 straipsnio dispozicija nedidelį chuliganizmą apibūdina taip: “Tai yra necenzūriniai keiksmai viešosiose vietose, įžeidžiamas veikimas prie piliečių ir kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir piliečių rimtį”.

 Veikos padarymo vieta, laikas, priemonės. Būtent nuo to, ar tam tikri antivisuomeniniai veiksmai padaryti teisės normos nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, priklauso teisinga juridinė veiklos kvalifikacija.

Visi ššie minėti keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti administracinio taisės pažeidimo sudėties ir negali atsirasti administracinės atsakomybės. Taigi administracinio teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos požymių visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei.

IŠVADOS

Pagal apibrėžimą, administracinės teisės pažeidimas laikomas priešingas teisei, kaltas veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinio teisės pažeidimo subjektais ggali būti tik fiziniai asmenys, kuriems iki šio pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų ir kurie yra pakaltinami.

Administracinės teisės pažeidimo požymiai yra pakankami, kad jais pasižyminčios veikos subjektą būtų galima patraukti teisinėn atsakomybėn. Žalingumas, pavojingumas, kaltumas priešingumas teisei bei baudžiamumas yyra pagrindiniai, atribojantys administracinio teisės pažeidimą teisėta nuo neteisėta.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra sudėtinga struktūra, kuri apima keturis elementus: administracinio teisės pažeidimo objektą, subjektą, objektyvinę bei subjektyvinę puses. Pažeidimo objektu laikomi santykiai, į kuriuos kėsinamasi teisei priešingu veikimu ar neveikimu, o subjektas – asmuo, kuris padaro administracinį teisės pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kiekvienas sudėties elementas turi jį apibūdinančius požymius. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jos kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

LITERATŪRA

1. Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. Vilnius : VĮ Teisinės informacijos centras, 1998.

2. Čiočys P. Teisės pagrindai. Vilnius : VVK leidykla,2000

3. Petkevičius P. Administracinė atsakomybė. Vilnius : Justitia, 1996.

4. Petkevičius P. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena. Vilnius : TIC., 22003.

5. Prapiestis.J. Namų advokatas Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2002.

6. Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000.

7. Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius : Justitia, 2000.

8. Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodeksas. Vilnius: Saulužė, 2002.

9. www.lilttex.lt

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

TEISĖS KATEDRA

Referatas

ADMINISTRACINIS TEISĖS PAŽEIDIMAS : SĄVOKA, POŽYMIAI, SUDĖTIS

Atliko

Sm 2/7 gr. studentė

R.Končiute

Priėmė

Dėst. A. Bučnys

Kaunas, 2003

TURINYS

ĮŽANGA …………………………3

1. Administracinio teisės pažeidimo sąvoka……………………….4

2. Administracinio teisės pažeidimo požymiai……………………..6

3. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis……………………….8

3.1 Teisės pažeidimo subjektas…………………….. …….9

3.2 Subjektyvinė teisės pažeidimo pusė………………………..10

3.3 Teisės pažeidimo objektas…………………………11

3.4 Objektyvinė teisės pažeidimo pusė………………………..13

IŠVADA…………………………15

LITERATŪRA…………………………16

ĮŽANGA

Visuomenėje vis didėja nusikalstamumas, ttodėl užkirsti kelią teisės pažeidimams ir stiprinti teisėtvarką, plačiai taikomos visų teisinės atsakomybės rūšių priemonės. Teisės pažeidimai pagal pobūdį ir socialinį reikšmingumą skirstomi į nusikaltimus, drausminius, administracinius ir civilinius teisės pažeidimus. Svarbų vaidmenį atlieka administracinė atsakomybė. Administracinė atsakomybė asmeniui atsiranda nuo to momento, kai jis padaro administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir požymiai padeda jį atriboti nuo kitų rūšių pažeidimų, nes tai garantuoja tinkamą poveikio priemonių taikymą.

1. Administracinio teisės pažeidimo sąvoka

Teisės pažeidimas – tai veika, kuria pažeidžiami teisės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, kuris pasireiškia tam tikrais aktyviais veiksmais arba neveikimu – tam tikrų veiksmų, pareigos nevykdymu. Žmogaus mintys, nuotaikos, įsitikinimai, pažiūros kad ir kaip būtų neigiamai vertinami ideologijos ir moralės požiūriu, bet kol jie išoriškai nerealizuojami, negali būti laikomi teisės pažeidimais. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį ir žalingus jo padarinius. Bet kokių teisės normų reikalavimų nesilaikymu pažeidžiama valstybės, kartu ir visuomenės valia, jų interesai, teisėtvarka .

Teisės pažeidimo formulė:

Ħx { Tp ((x) ~ [ Nt (x) & Ā (x) ]}

Išraišką skaitome: kiekvienas asmuo – x (ĦX) pažeidę teisę – Tp (x) tada ir tik tada, kai x naudojasi subjektine teise – Nt (x) ir x nevykdo tą naudojimąsi legalizuojančių pareigų – Ā (x) . Šis apibrėžimas svarbus tuo, kad čia pabrėžiama jog asmuo gali pažeisti teisę tik tada, kai naudojasi subjektine teise ir kai tas naudojimasis įstatymo yra siejamas su būtinybe vykdyti tą teisę legalizuojančias pareigas. Pavyzdžiui, naudojimasis teise vairuoti automobilį nustato pareigą nepadaryti žalos kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei. Nevykdant šios pareigos, automobilio vairavimu pažeidžiama kito asmens teisė. Taip pat ir automobilio vairavimas neatlikus techninės apžiūros yra trunkantis teisės pažeidimas. Bet jeigu asmuo turi teisę vairuoti automobilį, bet jo nevairuoja, tai jam, suprantama, nereikia vykdyti su šia teise susijusių pareigų ir todėl jis negali šiuo būdu pažeisti kieno nors teisių. Vadinasi, teisės pažeidimo išeities taškas yra naudojimasis subjektine teise, kuris kaip tik ir įpareigoja vykdyti atitinkamą pareigą. Tokios pareigos nevykdymas ir yra teisės pažeidimas. [6; P.344]

Visi teisės pažeidimai yra skirstomi į keturias savarankiškas rūšis:

 nusikaltimas

 administracinius teisės pažeidimus

 drausmines pražangas

 civilines teisės deliktus

Už kiekvieną šių pažeidimų kaltiems asmenims taikoma atitinkamos rūšies teisinė atsakomybė – baudžiamoji, administracinė, drausminė ir civilinė.

Administracinėn atsakomybėn ttraukiami asmenys, kurie padaro administracinius teisės pažeidimus.

Kas yra administracinis teisės pažeidimas?

Pagal įstatymus tik veiksmais ar neveikimu, o tam tikrais atvejais ir žodžiais – įžeidimu ar šmeižimu – gali būti padaryta žala teisės ginamiems interesams. Tačiau tais atvejais, nors ir yra padaromas teisei žalingas poelgis, bet jis neišreiškia nusižengusiojo valios, t.y. jis atliktas asmens, nesugebančio suvokti savo elgesio esmės, tad teisės pažeidimo negali būti.

Administracinio teisės pažeidimo nėra ir tada, kai veikimas, kuris kad ir numatytas ATPK, bet padarytas esant būtinojo reikalingumo būklei, t.y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybei

ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms, valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitaip ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji.

Kokie teisės pažeidimai gali bbūti laikomi administracinės teisės pažeidimais, yra apibrėžta ATPK ir įvardyta ATPK ypatingosios dalies skirsniuose jų pavadinimais. Skirsnių sąrašas yra baigtinis ir gali būti keičiamas tik priimant naują įstatymą dėl kodekso papildymo atitinkamu skirsniu. Konkretūs administracinės teisės pažeidimai išvardyti atitinkamą skirsnį sudarančiuose straipsniuose. Kiekvienos dalies dispozicijoje nurodomas netinkamas, nepageidaujamas elgesys, t.y. administracinės teisės pažeidimo sudėtis ir sankcija, kuri gresia pažeidėjui. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių nuobaudų rūšys taip pat yra įtvirtintos ATPK. Tik vienu išimtiniu atveju ggaliojantys įstatymai numato, kad savivaldybių tarybos ir valdybos turi teisę priimti sprendimus kovos su gaivalinėmis nelaimėmis klausimais ir už tų sprendimų pažeidimą nustatyti administracinę atsakomybę (įspėjimą arba baudos taikymą).

2. Administracinio teisės pažeidimo požymiai

Kiekvieno administracinio teisės pažeidimo požymis – jo pavojingumas, žalingumas vvisuomenei ir kartu priešingumas teisei. Jokia veika ar neveikimas, neturintys šių požymių, negali būti pripažįstami administraciniu teisės pažeidimu.

Specialioje teisinėje literatūroje nurodomi tokie administraciniam teisės pažeidimui būdingi požymiai:

 Žalingumas visuomenei ir neteisėtumas rodo teisės pažeidimo esmę. Tai yra pagrindinis požymis, apibūdinantis teisės pažeidimą bruožas ir objektyvus pamatas, kuris atriboja teisėta nuo neteisėta. Visuomeninis žalingumas pasireiškia tuo, kad teisės pažeidimas visada yra susijęs su kėsinimusi į asmens, visuomenės prioritetus ir vertybes, pažeidžia privačius ir visuomeninius interesus. Pažeidėjas, kėsindamasis į svarbias visuomenei gėrybes, jos egzistavimo sąlygas, sukelia visuomenei žalingumą bei pavojingumą. TTeisės pažeidimai visuomenei ypač žalingi dėl paplitimo, jie trikdo normalų visuomenės gyvenimo ritmą, kėsinimąsi į susiklosčiusius visuomeninius santykius, sukelia socialinę įtampą ir konfliktus.

Administracinės teisės pažeidimais negalima pripažinti tų veiksmų, kurie, atsižvelgiant į savybes, negali padaryti žalos visuomeniniams santykiams, visuomenės ir pavienių asmenų gėrybėms, jų teisėms ir interesams, pavojingi teisėtvarkai apskritai ir neardo vienos ar kitos visuomenės gyvenimo srities teisinio rėžimo. Visuomeninė žala ar pavojingumas yra objektyvi savybė. Objektyvi tuo atžvilgiu, kad jos pagrindu yra nustatomas pavojingumo visuomenei laipsnis, atribojantis teisės ppažeidimą nuo kitų nukrypimų nuo teisėtvarkos.

 Priešingumas teisei. Veikos neteisėtumą lemia žalingumas visuomenei. Nežalingos veikos negalima pripažinti neteisėta. Teisės literatūroje paplitusi nuomonė, kad priešingumas teisei yra teisinė pavojingumo visuomenei išraiška, nėra tiksli. Priešingumo teisei negalima suvokti tik formaliai. Reikia skirti du priešingumo teisei aspektus. Pirma, priešingumas teisei yra objektyvi žalingumo visuomenei išraiškos forma. Tai reiškia, kad visuomenei pavojinga veika turi būti oficialiai patvirtinta įstatyme kaip neteisėta. Antra, neteisėtumas yra objektyvi teisės pažeidimo savybė. Objektyvi tuo atžvilgiu, kad bet kokiu teisės pažeidimu kėsinamasi į į teisės suteikiamas socialines gėrybes, į teisės ginamą bendrąjį interesą, visuomeninių santykių tvarką, palaikomą teisinėmis priemonėmis, kurios įgyvendinamos konstruktyviais būdais. Teisės pažeidimui iš pat pradžių būdinga tai, kad teisės smerkiama ir yra jos ginama. Visa tai galima suformuluoti šitaip: “viskas, kas visuomenei žalinga (pavojinga), prieštarauja teisei”; ir “prieštaraujančios teisei yra tik tokios veikos, kurios žalingos (pavojingos) visuomenei.” Tačiau praktiškai dar pasitaiko ir nukrypimų:

• ne viskas, kas draudžiama įstatymo, iš tikrųjų žalinga ir pavojinga visuomenei

• ne viskas, kas pavojinga visuomenei, yra draudžiama, yra draudžiama įstatymo.

Tačiau tai, kas teisės neuždrausta, teisės normos nereikalaujama, negali būti laikoma aadministraciniu teisės pažeidimu, nors būtų amoralu, antivisuomeniška. Šiuo požymiu administraciniai teisės pažeidimai skiriasi nuo neteisinių socialinių normų pažeidimų.

 Kaltumas – administracinis teisės pažeidimas be kaltės yra negalimas. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės draudžiamas veikimas ar neveikimas yra padarytas kaltai – tyčia ar dėl neatsargumo. Tačiau, “administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų iš esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.[ATPK 19 straipsnis] Kaltė išreiškia neigiamą vidinį pažeidėjo požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės ar atskirų piliečių interesus.

 Baudžiamumas – šis požymis reiškia, kad už administracinės teisės pažeidimą kaltam asmeniui taikomos įstatymų numatytos administracinės atsakomybės priemonės – nuobaudos.

 Teisės pažeidimo subjektas gali būti tik žmonės ar jų susivienijimai, nes teisės pažeidimas yra sąmoninga veikla. Todėl pažeisti teisę gali tik asmuo, kuris neturi jokių psichikos sutrikimų, yra veiksnus ir suvokia ar gali suvokti savo veiksmų priešingumą teisei.

Taigi, tik esant visiems administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiams asmens veikloje, jis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

3. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis

Į teisės pažeidimo sudėtį įeina šie elementai: : teisės pažeidimo subjektas, teisės pažeidimo objektas, objektyvinė teisės pažeidimo pusė ir subjektyvinė teisės pažeidimo pusė.

3.1 Teisės pažeidimo subjektas

Teisės pažeidimo subjektas – tai asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kad veika būtų teisės pažeidimas, įstatymai numato subjektui atitinkamus reikalavimus:

būti paskirtas administracinis areštas. Numatyto amžiaus asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą, skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos atitinkamame ATPK straipsnyje. Jeigu toks asmuo turi savarankiškų pajamų, privalo atlyginti nusižengimu padarytą turtinį nuostolį, jei ši suma neviršija 50 litų. Jei jis neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų, ar globėjų. Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus administracinės tesės pažeidimus, administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai arba juos atstojantys asmenys.

 Fizinis asmuo turi būti veiksnus, pakaltinamas – suvokti savo veiksmų priešingumą tteisei. Nepakaltinamumas siejamas su žmogaus psichine liga ir kitais psichiniais sutrikimai. Jie paprastai sukelia tokių fiziologinių ir psichinių žmogaus mąstymo pakitimų, dėl kurių jis nesuvokia jį supančios aplinkos, todėl neretai elgiasi priešingai moralės ir teisės normoms. Nepakaltinamumo sąvoką apibūdina ATPK 19 straipsnis, kuriame sakoma: “Administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės bbūsenos.” Todėl yra skiriama psichiatrinė ekspertizė jei kyla klausimai dėl asmens nepakaltinamumo.

Taigi, administracinės teisės pažeidimo subjektas gali būti tik pakaltinamas fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės ar užsienietis, kuriam iki administracinio teisės pažeidimo sukako 16 metų. Tačiau jjuridiniai asmenys administracinių teisės pažeidimų subjektu būti negali. Už įmonių, įstaigų ar organizacijų padarytus administracinės teisės pažeidimus atsako jų pareigūnai. Pagal ATPK 14 straipsnį pareigūnais “laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat, kurie valstybės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.” Pareigūnai traukiami administracinėn teisės atsakomybėn kai:

 teisės pažeidimai tiesiogiai susiję su jų tarnybinių pareigų vykdymu. Jie savo tiesioginiais veiksmais arba neveikimu padaro teisės pažeidimus

 eidami savo tarnybines pareigas neužtikrina tam tikros tvarkos, nustatytų taisyklių laikymosi

Todėl neatsitiktinai pareigūnams yra numatytos griežtesnės administracinės nuobaudos – piniginės baudos kaip piliečiams.

Užsieniečiai administracinėn atsakomybėn traukiami bbendra tvarka, jeigu ko kita nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Kai kurie užsieniečiai pagal tarptautines sutartis turi imunitetą nuo administracinės jurisdikcijos. Tai gali būti diplomatinio personalo ir jų šeimos nariai, parlamentinių ir vyriausybinių delegacijų atstovai ir kiti asmenys.

[2; P.114]

3.2 Subjektyvinė teisės pažeidimo pusė

Subjektyvinė tteisės pažeidimo pusė yra – žmogaus psichinė veikla, susijusi su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Ją sudaro visuma požymių, kurie apibūdina pažeidėjo psichinį santykį su priešinga teisei veika ir jos padariniais.

Teisės pažeidimo sudėtimi galima laikyti tik tokią žmogaus veiką, kai asmuo siekdamas tikslo, kontroliuoja savo elgesį ir juo išreiškia savo valią. Nėra teisės pažeidimo sudėties, jeigu žmogus padaro teisei priešingą veiką prieš savo valią. Subjektyvinė teisės pažeidimo pusė yra sąmoninga veika, kuria tam tikru mastu pasireiškia individo valios laisvė. Nors ši valios laisvė – santykinis dalykas, vis dėlto teisiniam vertinimui būtina, kad asmuo turėtų galimybę pasirinkti – elgtis teisėtai ar neteisėtai. Jeigu jis tokios laisvės neturi, jeigu nepriklausomai nuo savo valinių pastangų ir norų vis tik prieš savo valią pažeidžia teisės normą, tai daugelis teisės teoretikų tai laiko ne teisės pažeidimo sudėtimi, o objektyviai priešinga teisei veika.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė susideda iš teisės pažeidimą padariusio asmens:

 Kaltės – tai teisės pažeidėjo psichinis santykis su priešinga teisei padaryta veika ir jos padariniais. Su objektyvia teisės pažeidimo savybe yra jo gebėjimas padaryti deliktą. Teisės pažeidimu pripažįstama tik kalta veika, t.y. tokie veiksmai, kurie vykdomi buvo asmens kontroliuojami ir priklausė nuo jo valios. Tai, kad nebuvę laisvos valios, galimybės atlikti teisėtai veiksmą ddėl nepakaltinamumo, mažametystės, fizinio ar psichinio poveikio, yra sąlygos, kurioms esant teisės pažeidimas nepripažįstamas, nors ir buvo žalingų padarinių.

Skiriamos dvi kaltės formos:

Tyčia yra dviejų rūšių:

o Tiesioginė – kai asmuo suvokia savo veikimo arba neveikimo esmę, numato jo žalingus padarinius, jų geidžia ir siekia.

o Netiesioginė – pasireiškia tuo, kad supranta savo elgesio pobūdį, jo esmę, numato jo žalingus padarinius, ir nors jų negeidžia, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Padarant administracinius teisės pažeidimus, galimos dvi neatsargumo formos:

o Nusikalstamas pasitikėjimas – kai asmuo numato savo veiklos žalingų padarinių atsiradimą ir lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti

o Nusikalstamas nerūpestingumas, kuris pasireiškia tuo, kad subjektas nenumatė žalingų padarinių, nors privalėjo ir galėjo numatyti

Dėl neatsargumo dažniausiai padaromi administraciniai teisės pažeidimai, susiję ssu tam tikrų taisyklių pažeidimu.

 Veikos motyvų – paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas.

 Tikslo – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais.

3.3 Teisės pažeidimo objektas

• Bendrasis administracinio teisės pažeidimo objektas yra bendras visiems administraciniams teisės pažeidimams

• Rūšinis objektas yra

tam tikra teisės reguliuojamų visuomeninių santykių grupė, šiais santykiais nustatyta tam tikra tvarka, elgesio taisyklės.

• Tiesioginiais laikomi tie teisės nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, į kuriuos tiesiogiai kėsinamasi veika.

3.4 Objektyvinė teisės pažeidimo pusė

Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė rodo kaip, kokiais veiksmais ar neveikimu, būdais, priemonėmis ir aplinkybėmis padaromas konkretus administracinis teisės pažeidimas.

Yra išskiriami šie administracinės teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymiai:

 Teisei priešinga veika, kuri gali pasireikšti veikimu ar neveikimu. Veikimas – tai sąmoningų, valingų, aktyvių veiksmų visuma. Neveikimas – pasyvus žmogaus elgesys, tteisinės pareigos nevykdymas. Už neveikimą asmuo atsako tada, kai jis privalo ir gali atlikti teisės numatytus veiksmus, tačiau jų neatlieka.

Teisei priešingas veikas priimta skirstyti į paprastas ir sudėtingas.

• Administracinės teisės pažeidimas laikomas paprastu, kai jį sudaro vienas tam tikras teisei priešingas veikimas arba neveikimas.

1. Veikos, susidedančios iš dviejų ir daugiau skirtingų veiksmų.

2. Veikos, susidedančios iš alternatyvių vveiksmų.

3. Pakartotinės veikos. Jai būdingiausi šie požymiai:

o Padarytos dvi ar daugiau veikų

o Kiekviena iš padarytų veikų yra savarankiški administraciniai teisės pažeidimai

o Administraciniai teisės pažeidimai yra tos pačios rūšies

Įstatymų leidėjai šią veiką laiko pavojingesne visuomenei, todėl pakartotinio pažeidimo padarymas traktuojamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ((ATPK 32 str.) ir paprastai už pakartotinį tesės pažeidimą kaltam asmeniui įstatymų nustatytos griežtesnės administracinės atsakomybės priemonės.

o Faktinis pagrindas trunkamajam administraciniam teisės pažeidimui pasibaigti yra teisinės pareigos įvykdymas

o Teisinis pagrindas tesės pažeidimui pasibaigti – patraukimas administracinėn atsakomybėn už tam tikros pareigos nevykdymą.

 Veikos padarymo būdas – tai teisei priešingos veikos pasireiškimo formos, veiksmų ar neveikimo atlikimo metodai, tvarka, nuoseklumas, kuriuos panaudojo pažeidėjas. Veikos padarymo būdas dažniausiai aprašomas tesės normos dispozicijoj. Pavyzdžiui, ATPK 174 straipsnio dispozicija nedidelį chuliganizmą apibūdina taip: “Tai yra necenzūriniai keiksmai viešosiose vietose, įžeidžiamas veikimas prie piliečių ir kiti panašūs veiksmai, ppažeidžiantys viešąją tvarką ir piliečių rimtį”.

Visi šie minėti keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti administracinio taisės pažeidimo sudėties ir negali atsirasti administracinės atsakomybės. Taigi administracinio teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos požymių visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei.

IŠVADOS

Administracinio teisės pažeidimo subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kuriems iki šio pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų ir kurie yra pakaltinami.

Administracinės teisės pažeidimo požymiai yra pakankami, kad jais pasižyminčios veikos subjektą būtų galima patraukti teisinėn atsakomybėn. Žalingumas, pavojingumas, kaltumas priešingumas teisei bei baudžiamumas yra pagrindiniai, atribojantys administracinio teisės pažeidimą teisėta nuo neteisėta.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra sudėtinga struktūra, kuri apima keturis elementus: administracinio teisės pažeidimo objektą, subjektą, objektyvinę bei subjektyvinę puses. Pažeidimo objektu laikomi santykiai, į kuriuos kėsinamasi teisei priešingu veikimu ar neveikimu, o subjektas – asmuo, kuris padaro administracinį teisės pažeidimą iir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kiekvienas sudėties elementas turi jį apibūdinančius požymius. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jos kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

LITERATŪRA

1. Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. Vilnius : VĮ Teisinės informacijos centras, 1998.

2. Čiočys P. Teisės pagrindai. Vilnius : VVK leidykla,2000

3. Petkevičius P. Administracinė atsakomybė. Vilnius : Justitia, 1996.

4. Petkevičius P. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena. Vilnius : TIC., 2003.

5. Prapiestis.J. Namų advokatas Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2002.

6. Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000.

7. Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius : Justitia, 2000.

8. Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodeksas. Vilnius: Saulužė, 2002.

9. www.lilttex.lt

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

TEISĖS KATEDRA

Referatas

ADMINISTRACINIS TEISĖS PAŽEIDIMAS : SĄVOKA, POŽYMIAI, SUDĖTIS

Atliko

Sm 2/7 gr. studentė

R.Končiute

Priėmė

Dėst. A. Bučnys

Kaunas, 2003

TURINYS

ĮŽANGA …………………………3

1. Administracinio teisės pažeidimo sąvoka……………………….4

2. Administracinio teisės pažeidimo požymiai……………………..6

3. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis……………………….8

3.1 Teisės pažeidimo subjektas…………………….. …….9

3.2 Subjektyvinė teisės pažeidimo pusė………………………..10

3.3 Teisės pažeidimo objektas…………………………11

3.4 Objektyvinė teisės pažeidimo pusė………………………..13

IŠVADA…………………………15

LITERATŪRA…………………………16

ĮŽANGA

Visuomenėje vis didėja nusikalstamumas, todėl užkirsti kelią teisės pažeidimams ir stiprinti teisėtvarką, plačiai taikomos visų teisinės atsakomybės rūšių priemonės. Teisės pažeidimai pagal pobūdį ir socialinį reikšmingumą skirstomi į nusikaltimus, drausminius, administracinius ir civilinius teisės pažeidimus. Svarbų vaidmenį atlieka administracinė atsakomybė. Administracinė atsakomybė asmeniui atsiranda nuo to momento, kai jis padaro administracinį teisės pažeidimą, kkuriuo kėsinasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir požymiai padeda jį atriboti nuo kitų rūšių pažeidimų, nes tai garantuoja tinkamą poveikio priemonių taikymą.

1. Administracinio teisės pažeidimo sąvoka

Teisės pažeidimas – tai veika, kuria pažeidžiami teisės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, kuris pasireiškia tam tikrais aktyviais veiksmais arba neveikimu – tam tikrų veiksmų, pareigos nevykdymu. Žmogaus mintys, nuotaikos, įsitikinimai, pažiūros kad ir kaip būtų neigiamai vertinami ideologijos ir moralės požiūriu, bet kol jie išoriškai nerealizuojami, negali būti laikomi teisės pažeidimais. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį ir žalingus jo padarinius. Bet kokių teisės normų reikalavimų nesilaikymu pažeidžiama valstybės, kartu ir visuomenės valia, jų interesai, teisėtvarka .

Teisės pažeidimo formulė:

Ħx { Tp (x) ~ [ Nt (x) & Ā (x) ]}

pabrėžiama jog asmuo gali pažeisti teisę tik tada, kai naudojasi subjektine teise ir kai tas naudojimasis įstatymo yra siejamas su būtinybe vykdyti tą teisę legalizuojančias pareigas. Pavyzdžiui, naudojimasis teise vairuoti automobilį nustato pareigą nepadaryti žalos kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei. Nevykdant šios pareigos, automobilio vairavimu pažeidžiama kito asmens teisė. Taip pat ir automobilio vairavimas neatlikus techninės apžiūros yra trunkantis teisės pažeidimas. Bet jeigu asmuo turi teisę vairuoti automobilį, bet jo nevairuoja, tai jam, suprantama, nereikia vykdyti su šia teise ssusijusių pareigų ir todėl jis negali šiuo būdu pažeisti kieno nors teisių. Vadinasi, teisės pažeidimo išeities taškas yra naudojimasis subjektine teise, kuris kaip tik ir įpareigoja vykdyti atitinkamą pareigą. Tokios pareigos nevykdymas ir yra teisės pažeidimas. [6; P.344]

Visi teisės pažeidimai yra skirstomi į keturias savarankiškas rūšis:

 nusikaltimas

 administracinius teisės pažeidimus

 drausmines pražangas

 civilines teisės deliktus

Už kiekvieną šių pažeidimų kaltiems asmenims taikoma atitinkamos rūšies teisinė atsakomybė – baudžiamoji, administracinė, drausminė ir civilinė.

Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kurie padaro administracinius teisės pažeidimus.

Kas yra aadministracinis teisės pažeidimas?

Administracinis teisės pažeidimas – teisės pažeidimo rūšis. “Administracinės teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei visuomenei pavojingas, kaltas veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybės ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką bei teisingumą, už kkurį įstatymas numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Administracinės teisės pažeidimas skiriasi nuo nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo mažesniu pavojingumo laipsniu. Veikimo, neveikimo priešingumas teisei yra tai, kad tam tikrus veiksmus, elgesį draudžia įstatymai. Įstatymai draudžia tam tikrus veiksmus ar neveikimą, nes jie yra visuomenei pavijingi, kėsinasi į tam tikras teisės saugomas socialines vertybes, nustatytą visuomenėje tvarką, valstybės ar viešąją, į nuosavybę, piliečių teises ir laisves, jų orumą, dorovę, rimtį, poilsį ir t.t.” [5; P.15]

Pagal įstatymus tik veiksmais ar neveikimu, o tam tikrais atvejais ir žodžiais – įžeidimu ar šmeižimu – gali būti padaryta žala teisės ginamiems interesams. Tačiau tais atvejais, nors ir yra padaromas teisei žalingas poelgis, bet jis neišreiškia nusižengusiojo valios, t.y. jis atliktas asmens, nesugebančio suvokti savo eelgesio esmės, tad teisės pažeidimo negali būti.

Administracinės teisės pažeidimu taip pat nelaikomas toks veikimas, kuris, kad ir numatytas ATPK, bet padarytas esant būtinosios ginties būklei, t.y. ginant vvalstybę ir viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises bei laisves ir kt. Nuo priešingo teisei kišimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Kokie teisės pažeidimai gali būti laikomi administracinės teisės pažeidimais, yra apibrėžta ATPK ir įvardyta ATPK ypatingosios dalies skirsniuose jų pavadinimais. Skirsnių sąrašas yra baigtinis ir gali būti keičiamas tik priimant naują įstatymą dėl kodekso papildymo atitinkamu skirsniu. Konkretūs administracinės teisės pažeidimai išvardyti atitinkamą skirsnį sudarančiuose straipsniuose. Kiekvienos dalies dispozicijoje nurodomas netinkamas, nepageidaujamas elgesys, t.y. administracinės teisės pažeidimo sudėtis ir sankcija, kuri gresia pažeidėjui. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių nuobaudų rūšys taip pat yra įtvirtintos ATPK. Tik vienu išimtiniu atveju galiojantys įstatymai numato, kad savivaldybių tarybos ir valdybos turi teisę priimti sprendimus kovos su gaivalinėmis nelaimėmis klausimais ir už tų sprendimų pažeidimą nustatyti administracinę atsakomybę (įspėjimą arba baudos taikymą).

2. Administracinio teisės pažeidimo požymiai

Specialioje teisinėje literatūroje nurodomi tokie administraciniam teisės pažeidimui būdingi požymiai:

 Priešingumas teisei. Veikos neteisėtumą lemia žalingumas visuomenei. Nežalingos veikos negalima pripažinti neteisėta. Teisės literatūroje paplitusi nuomonė, kad priešingumas teisei yra teisinė pavojingumo visuomenei išraiška, nėra tiksli. Priešingumo teisei negalima suvokti tik formaliai. Reikia skirti du priešingumo teisei aspektus. Pirma, priešingumas teisei yra objektyvi žalingumo vvisuomenei išraiškos forma. Tai reiškia, kad visuomenei pavojinga veika turi būti oficialiai patvirtinta įstatyme kaip neteisėta. Antra, neteisėtumas yra objektyvi teisės pažeidimo savybė. Objektyvi tuo atžvilgiu, kad bet kokiu teisės pažeidimu kėsinamasi į į teisės suteikiamas socialines gėrybes, į teisės ginamą bendrąjį interesą, visuomeninių santykių tvarką, palaikomą teisinėmis priemonėmis, kurios įgyvendinamos konstruktyviais būdais. Teisės pažeidimui iš pat pradžių būdinga tai, kad teisės smerkiama ir yra jos ginama. Visa tai galima suformuluoti šitaip: “viskas, kas visuomenei žalinga (pavojinga), prieštarauja teisei”; ir “prieštaraujančios teisei yra tik tokios veikos, kurios žalingos (pavojingos) visuomenei.” Tačiau praktiškai dar pasitaiko ir nukrypimų:

• ne viskas, kas draudžiama įstatymo, iš tikrųjų žalinga ir pavojinga visuomenei

• ne viskas, kas pavojinga visuomenei, yra draudžiama, yra draudžiama įstatymo.

asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų iš esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.[ATPK 19 straipsnis] Kaltė išreiškia neigiamą vidinį pažeidėjo požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės ar atskirų piliečių interesus.

 Baudžiamumas – šis požymis reiškia, kad už administracinės teisės pažeidimą kaltam asmeniui taikomos įstatymų numatytos administracinės atsakomybės priemonės – nuobaudos.

 Teisės pažeidimo subjektas gali būti tik žžmonės ar jų susivienijimai, nes teisės pažeidimas yra sąmoninga veikla. Todėl pažeisti teisę gali tik asmuo, kuris neturi jokių psichikos sutrikimų, yra veiksnus ir suvokia ar gali suvokti savo veiksmų priešingumą teisei.

 Teisės pažeidimas yra teisei priešinga vveika. Kiekvienas naudojimasis subjektinėmis teisėmis nevykdant atitinkamų pareigų, kurių reikalauja įstatymas, yra priešingas teisei. Bet yra išskiriami tam tikri atvejai, kai visuomenė atleidžia asmenį nuo tokių pareigų vykdymo. Šitoks atleidimas visada turi būti įformintas atitinkamu valstybės institucijos aktu.

Taigi, tik esant vvisiems administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiams asmens veikloje, jis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

3. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis

Į teisės pažeidimo sudėtį įeina šie elementai: : teisės pažeidimo subjektas, teisės pažeidimo objektas, objektyvinė teisės pažeidimo pusė ir subjektyvinė teisės pažeidimo pusė.

3.1 Teisės pažeidimo subjektas

 Asmeniui turi bbūti sukakę šešiolika metų. Tai minimali riba, nuo kurios asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nepilnamečiams nuo 16 metų amžiaus, padariusiems administracinius pažeidimus, taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos. Tačiau jiems negali būti paskirtas administracinis areštas. Numatyto amžiaus asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą, skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos atitinkamame ATPK straipsnyje. Jeigu toks asmuo turi savarankiškų pajamų, privalo atlyginti nusižengimu padarytą turtinį nuostolį, jei ši suma neviršija 50 litų. Jei jis neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų, ar gglobėjų. Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus administracinės tesės pažeidimus, administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai arba juos atstojantys asmenys.

 Fizinis asmuo turi būti veiksnus, pakaltinamas – suvokti savo veiksmų priešingumą teisei. Nepakaltinamumas siejamas su žmogaus psichine liga ir kitais psichiniais sutrikimai. Jie paprastai sukelia tokių fiziologinių ir psichinių žmogaus mąstymo pakitimų, dėl kurių jis nesuvokia jį supančios aplinkos, todėl neretai elgiasi priešingai moralės ir teisės normoms. Nepakaltinamumo sąvoką apibūdina ATPK 19 straipsnis, kuriame sakoma: “Administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.” Todėl yra skiriama psichiatrinė ekspertizė jei kyla klausimai dėl asmens nepakaltinamumo.

Taigi, administracinės teisės pažeidimo subjektas gali būti tik pakaltinamas fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės ar užsienietis, kuriam iki administracinio teisės pažeidimo sukako 16 metų. Tačiau juridiniai asmenys administracinių teisės pažeidimų subjektu būti negali. Už įmonių, įstaigų ar organizacijų padarytus administracinės teisės pažeidimus atsako jų pareigūnai. Pagal ATPK 14 straipsnį pareigūnais “laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat, kurie valstybės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat ar llaikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.” Pareigūnai traukiami administracinėn teisės atsakomybėn kai:

 teisės pažeidimai tiesiogiai susiję su jų tarnybinių pareigų vykdymu. Jie savo tiesioginiais veiksmais arba neveikimu padaro teisės pažeidimus

 eidami savo tarnybines pareigas neužtikrina tam tikros tvarkos, nustatytų taisyklių laikymosi

Todėl neatsitiktinai pareigūnams yra numatytos griežtesnės administracinės nuobaudos – piniginės baudos kaip piliečiams.

[2; P.114]

3.2 Subjektyvinė teisės pažeidimo pusė

Teisės pažeidimo sudėtimi galima laikyti tik tokią žmogaus veiką, kai asmuo siekdamas tikslo, kontroliuoja savo elgesį ir juo išreiškia savo vvalią. Nėra teisės pažeidimo sudėties, jeigu žmogus padaro teisei priešingą veiką prieš savo valią. Subjektyvinė teisės pažeidimo pusė yra sąmoninga veika, kuria tam tikru mastu pasireiškia individo valios laisvė. Nors ši valios laisvė – santykinis dalykas, vis dėlto teisiniam vertinimui būtina, kad asmuo turėtų galimybę pasirinkti – elgtis teisėtai ar neteisėtai. Jeigu jis tokios laisvės neturi, jeigu nepriklausomai nuo savo valinių pastangų ir norų vis tik prieš savo valią pažeidžia teisės normą, tai daugelis teisės teoretikų tai laiko ne teisės pažeidimo sudėtimi, o objektyviai priešinga teisei veika.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė susideda iš teisės pažeidimą padariusio asmens:

 Kaltės – tai teisės pažeidėjo psichinis santykis su priešinga teisei padaryta veika ir jos padariniais. Su objektyvia teisės pažeidimo savybe yra jo gebėjimas padaryti deliktą. Teisės pažeidimu pripažįstama tik kalta veika, t.y. tokie veiksmai, kurie vykdomi buvo asmens kontroliuojami ir priklausė nuo jo valios. Tai, kad nebuvę laisvos valios, galimybės atlikti teisėtai veiksmą dėl nepakaltinamumo, mažametystės, fizinio ar psichinio poveikio, yra sąlygos, kurioms esant teisės pažeidimas nepripažįstamas, nors ir buvo žalingų padarinių.

Skiriamos dvi kaltės formos:

ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti”.

Tyčia yra dviejų rūšių:

o Tiesioginė – kai asmuo suvokia savo veikimo arba neveikimo esmę, numato jo žalingus padarinius, jų geidžia ir siekia.

o Netiesioginė – pasireiškia tuo, kad supranta savo elgesio pobūdį, jo esmę, numato jo žalingus padarinius, ir nors jų negeidžia, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

• Neatsargumas. ATPK 11 straipsnyje jo sąvoka apibrėžta taip: “Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas aarba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.”

Padarant administracinius teisės pažeidimus, galimos dvi neatsargumo formos:

o Nusikalstamas pasitikėjimas – kai asmuo numato savo veiklos žalingų padarinių atsiradimą ir lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti

o Nusikalstamas nerūpestingumas, kuris pasireiškia tuo, kad subjektas nenumatė žalingų padarinių, nors privalėjo ir galėjo numatyti

Dėl neatsargumo dažniausiai padaromi administraciniai teisės pažeidimai, susiję su tam tikrų taisyklių pažeidimu.

 Veikos motyvų – paskatos, dėl kurių ppadarytas teisės pažeidimas.

 Tikslo – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais.

3.3 Teisės pažeidimo objektas

Teisės pažeidimo objektas – tai teisės normų saugomos asmeninės, socialinės ir kitokios vertybės, į kurias neteisėtai kėsinamasi. Administracinio teisės pažeidimo objektą sudaro teisės nustatyti ir rreguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie priklauso valstybinio valdymo sferai. Kitaip sakant, administracinio teisės pažeidimo objektas dažniausiai yra tam tikros specialios taisyklės, kurios nustato ir reguliuoja tam tikrą tvarką. ATPK 9 straipsnyje išvardyti tipiškiausi administracinių teisės pažeidimų objektai, kaip antai: nustatyta valdymo tvarka, valstybinė ir viešoji tvarka, nuosavybė piliečių teisės ir laisvės. Administraciniai teisės pažeidimai daro žalą vykdomajai valstybinių organų veiklai, kėsinasi į valstybinio valdymo tvarką.

Administracinės teisės moksle yra išskiriami bendrasis, rūšinis ir tiesioginis nusikaltimo objektai. Tokia objektų kklasifikacija padeda tiksliai nustatyti kiekvienos konkrečios veikos objektą, jo vietą ir reikšmę bendrojoje administracinėmis prievartos saugomų visuomeninių santykių sistemoje.

• Bendrasis administracinio teisės pažeidimo objektas yra bendras visiems administraciniams teisės pažeidimams

• Rūšinis objektas yra tam tikra teisės reguliuojamų visuomeninių santykių grupė, šiais santykiais nustatyta tam tikra tvarka, elgesio taisyklės.

• Tiesioginiais laikomi tie teisės nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, į kuriuos tiesiogiai kėsinamasi veika.

3.4 Objektyvinė teisės pažeidimo pusė

Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė rodo kaip, kokiais veiksmais ar neveikimu, būdais, priemonėmis ir aplinkybėmis padaromas konkretus administracinis tteisės pažeidimas.

Yra išskiriami šie administracinės teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymiai:

Teisei priešingas veikas priimta skirstyti į paprastas ir sudėtingas.

• Administracinės teisės pažeidimas laikomas paprastu, kai jį sudaro vienas tam tikras teisei priešingas veikimas arba neveikimas.

1. Veikos, susidedančios iš dviejų ir daugiau skirtingų veiksmų.

2. Veikos, susidedančios iš alternatyvių veiksmų.

3. Pakartotinės veikos. Jai būdingiausi šie požymiai:

o Padarytos dvi ar daugiau veikų

o Kiekviena iš padarytų veikų yra savarankiški administraciniai teisės pažeidimai

o Administraciniai teisės pažeidimai yra tos pačios rūšies

4. Trunkamos veikos – tai tokie administracinės teisės pažeidimai, kurie, prasidėję nuo tam tikro priešingo teisei veikimo ar neveikimo, trunka tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Dažniausiai trunkamieji teisės pažeidimai pasireiškia neveikimu, susijusiu su tteisinės pareigos nevykdymu. Yra skiriami du trunkamojo administracinio teisės pažeidimo pasibaigimo pagrindai:

o Faktinis pagrindas trunkamajam administraciniam teisės pažeidimui pasibaigti yra teisinės pareigos įvykdymas

o Teisinis pagrindas tesės pažeidimui pasibaigti – patraukimas administracinėn atsakomybėn už tam tikros pareigos nevykdymą.

 Veikos padarymo būdas – tai teisei priešingos veikos pasireiškimo formos, veiksmų ar neveikimo atlikimo metodai, tvarka, nuoseklumas, kuriuos panaudojo pažeidėjas. Veikos padarymo būdas dažniausiai aprašomas tesės normos dispozicijoj. Pavyzdžiui, ATPK 174 straipsnio dispozicija nedidelį chuliganizmą apibūdina taip: “Tai yra necenzūriniai keiksmai viešosiose vietose, įžeidžiamas veikimas prie piliečių ir kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir piliečių rimtį”.

Visi šie minėti keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti administracinio ttaisės pažeidimo sudėties ir negali atsirasti administracinės atsakomybės. Taigi administracinio teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos požymių visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei.

IŠVADOS

Administracinio teisės pažeidimo subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kuriems iki šio pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų ir kurie yra pakaltinami.

Administracinės teisės pažeidimo požymiai yra pakankami, kad jais pasižyminčios veikos subjektą būtų galima patraukti teisinėn atsakomybėn. Žalingumas, pavojingumas, kaltumas priešingumas teisei bei baudžiamumas yra pagrindiniai, atribojantys administracinio teisės pažeidimą teisėta nuo neteisėta.

LITERATŪRA

1. Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. Vilnius : VĮ Teisinės informacijos centras, 1998.

2. Čiočys P.

Teisės pagrindai. Vilnius : VVK leidykla,2000

3. Petkevičius P. Administracinė atsakomybė. Vilnius : Justitia, 1996.

4. Petkevičius P. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena. Vilnius : TIC., 2003.

5. Prapiestis.J. Namų advokatas Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2002.

6. Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000.

7. Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius : Justitia, 2000.

8. Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodeksas. Vilnius: Saulužė, 2002.

9. www.lilttex.lt