Autorių teises elektronineje erdvėje

IVADAS

2. AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ (KŪRINIŲ) PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

2.1. Kas yra autorių teisės

2.2. Autorių teisių objektas

2.3. Multimedijos kūrinys

2.4. Autorių teisių subjektai

2.5. Autorių teisių apsaugos atsiradimas

2.6. Turtinės ir neturtinės autorių teisės

2.7. Autorių teisių galiojimo terminai

2.8. Autorių teisių apribojimų netaikymas

3. GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

3.1. Kas yra gretutinės teisės

3.2. Gretutinių teisių objektai ir subjetai

3.3. Turtinės teisės

3.4. Atlikėjų asmenunės neturtinės teisės

3.5. Gretutinių teisių apribojimai

3.6. Gretutinių teisių galiojimo terminai

4. KITŲ INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

4.1. Prekių ir paslaugų ženklų panaudojimas multimedijos kūrinyje

4.2. Domeno aapsauga

4.3. Ryšio (nuorodos) pateikimas multimedijos kūrinyje

5. AUTORIAUS TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMAS IR SUTEIKIMAS

5.1. Teisių perdavimas

5.2. Teisių suteikimas

6. ATSAKOMYBĖ UŽ AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ PAŽEIDIMUS

6.1. Asmeninių neturtių teisių pažeidimai

6.2. Turtinių teisių pažeidimai

IŠVADOS

LITERATŪRA

ĮVADAS

Dabartiniu metu kompiuterinė technika tobulėja ir įsigali įvairiose žmogaus veiklos srityse, todėl šiame skaitmeniniame amžiuje vis didesnę reikšmę įgyja informacinės technologijos, kurių pagalba mes galime komunikuoti, elektronine forma pateikti literatūros ir meno kūrinius išreikštus įvairia forma (tekstas, grafika, fotografijos, muzikos kūrinių įrašai ir kt.) bei gretutinių teisių objektus ((atlikimus, fonogramas, radijos ar televizijos laidas ir kt.) internete, taip pat visa tai įrašyti kompaktiniose diskuose, kurie dažnai vadinasi elektroninėmis knygomis. Naujosios technologijos sudaro galimybes panaudoti kūrinius, atlikimus ar kitus gretutinių teisių objektus, taip pat kitus intelektinės nuosavybės objektus elektroninėje eerdvėje.

Terminas „intlektinė nuosavybė“ šiandien vartojamas taip pat dažnai, kaip ir bet kokios kitos nuosavybės ar turto rūšies pavadinimai. Priešingai, nei materialus, apčiuopiamas turtas, šiuo terminu žymimos tos žmogaus sukurtos vertybės, kurių neįmanoma paliesti ir kurios prieinamos tik pasitelkus intelektą. Realus poreikis apsaugoti šias vertybes iškilo palyginti neseniai – XIX a. antroje pusėje įsibėgėjus pramoninėj revoliucijai, plėtojantis tarptautinei prekybai. Atskiroms intelektinėms nuosavybės rūšims, pavyzdžiui, literatūros ar meno kūriniams ir net išradimams ribota nacionalinė teisinė apsauga buvo prieinama ir anksčiau. XX a. pabaigoje kyla kita pasaulinė revoliucija – informacinė revoliucija, sparčiai keičianti nacionalinę ir pasaulinę ekonomiką. Intelektinė nuosavybė yra šios revoliucijos variklis, o intelektinės nuosavybės ir ypač jos naujausių formų įtvirtinimas – svarbūs uždaviniai.

Teisinėje literatūroje intelektinė nuosavybė dažniausiai apibūdinama kaip tam ttikros išimtinės teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus . Intelektinės nuosavybės teisė yra panaši į nuosavybės teisę, nes asmuo, sukūręs tam tikrą kūrinį – nematerialų objektą, turi įgyti išimtines teises į šį objektą. Intelektinės nuosavybės teisė, kaip ir nuosavybės teisė, jos turėtojui leidžia savarankiškai lemti kūtybinės veiklos rezultato likimą, naudoti jį išimtinai savo nuožiūra, ginti savo teises nuo trečiųjų asmenų ir pan. Nepaisant šių panašumų, intelektinės nuosavybės teisės pripažįstamos savarankiškomis (Sui generis) teisėmis, kurios klasifikuojamos greta daiktinių, prievolinių ar asmeninių tteisių, o ne sutapatinamos su jomis.

Bene tiksliausiai visus objetus, kurie laikomi intelektine nuosavybe, išvardija 1967 m. Pasaulinės inteletinės nuosavybės organizacijos (WIPO) steigiamosios konvencijos 2 straipsnio nuostatos, kuriose teigiama, kad intelektinė nuosavybė apima teises, susijusias su:

1. literatūros, meno ir mokslo kūriniais;

2. artistų vaidybine veikla, fonogramų įrašais, radijo ir televizijos laidomis;

3. visų žmogaus veiklos sričių išradimais;

4. moksliniais atradimais;

5. pramoniniais pavyzdžiais;

6. prekių ir paslaugų ženklais, firmų vardais ir kitais komerciniais žymenimis;

7. apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos;

8. kitas panašaus pobūdžio teises.

Iš esmės identiški intelektinės nuosavybės objektų sąrašai pateikiami ir kituose WIPO tarptautiniuose susitarimuose bei Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės taisių prekyboje (TRIPS).

Minėti intelektinės nuosvybės objetai taip pat skirstomi į didesnes grupes. Visuotinai yra paplitęs intelektinės nuosavybės skirstymas į šias dvi dideles grupes:

1. literatūros, meno ir kūrinis – autorių teisių ir gretutinių teisių objektus;

2. pramoninę nuosavybę – patentus, prekių ženklus, komercines paslaptis, pramoninį dizainą ir kita.

Svarbu suprasti, kad elektroninei leidybai taikomi visi įstatymai kaip ir įprastai leidybai: autorių teises ir gretutines teises reguliuojantys įstatymai, pramoninę nuosavybę reguliuojantys įstatymai, sąžiningą konkurenciją reguliuojantys įstatymai, taip pat atsakomybę (civilinę, administracinę, baudžiamąją) numatantys ir kiti įstatymai.

Autorių teises tarptautiniu mastu reglamentuoja šie tarptautiniai susitarimai: 1886 m. Berno konvecija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, 1952 m. Visuotinė autorių teisių konvencija, 1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) autorių teisių sutartis, 1994 mm. Sutartis dėl intelektualinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS).

Lietuvoje pagrindinius autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimo principus nustato Lietuvos Respublikos konstitucija ir Berno konvencija dėl autorių teisių į literatūros ir meno kūrinius apsaugos. Lietuvos Respublikos konstitucijos 42 str. numato, kad dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas. LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – įstatymas), priimtas 1999 m. gegužės 18 d. ir įsigaliojęs tų pačių metų birželio 9 d. ir reglamentuoja autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą.

2. AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ (KŪRINIŲ) PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

2.1. Kas yra autorių teisės?

Autorių teisės – tai išimtinės teisės, atsirandančios tam tikro literatūros, mokslo ir meno kūrinio sukūrimo procese.

Mums svarbu žinoti apie autorių išimtines teises, kuriant multimedijos produktus todėl, kad autorių teisės galioja ir elektroninėje aplinkoje panaudotiems kitų autorių kūriniams. Jeigu jūs panaudosite kokio nors autoriaus kūrinį be leidimo, jūs galite pažeisti jo išimtines teises. Antra, multimedijos kūrinys taip pat yra kūrybinės veiklos rezultatas ir jam taip pat taikoma autorių teisių apsauga. Asmuo, sukūręs multimedijos kūrinį, taip pat įgyja autorių teises ir tik jis sprendžia kaip tą kūrinį naudoti (paskelbti internete, įrašyti į kompaktinį diską ir išleisti tam tikru tiražu, kopijuoti ir t.t.).

2.2. Autorių teisių oobjektas

Autorių teisių objektais laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. Taigi, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tokius kriterijus:

1. Originalumo kriterijus – kūrinys yra originalus, jeigu autorius priėmė savo individualius sprendimus kūrybinės veiklos metu, nors jo sukurtas produktas nebūtinai turi turėti kokią nors meninę vertę.

Kūrinių sukurtų kitų kūrinių pagrindu originalumas pasireiškia tų kūrinių parinkime ir išdėstyme. Pvz.: elektroninė svetainė bus laikoma originalia, jeigu joje naudojami kūriniai parinkti ir išdėstyti, norint atskleisti tam tikrą temą.

Jeigu medžiagos parinkimas ir išdėstymas nėra originalus, tai tokiam išvestiniam kūriniui netaikoma autorių teisių apsauga. Tačiau jeigu multimedijos kūrinį laikytume elektronine duomenų baze, tai jai galėtų būti taikoma ypatingos formos apsauga (sui generis).

2. Kūrybinės veiklos rezultato kriterijus – apima daugelį aspektų. Kūrybinė veikla – tai kažkas, kurio rezultate yra sukuriamas savarankiškas, naujas rezultatas.

3. Objektyvios formos kriterijus – kūrinys turi būti išreikštas kokia nors objektyvia forma (rašytine, žodine, audiovizualine, piešinio ar brėžinio, skaitmenine, garso ar vaizdo įrašo forma ir kt.).

2.3. Multimedijos kūrinys

Multimedijos kūrinys yra paprastai išvestinis kūrinys, jeigu jis atitinka visus išvestiniams kūriniams taikomus kriterijus. Tai yra elektroninis kūrinių rinkinys (elektroninė duomenų bazė), nes jis yra

sudarytas iš daugybės kūrinių, duomenų ar kitokios medžiagos, kurie metodiškai yra sutvarkyti ir susisteminti.

2.4. Autorių teisių subjektai

Autorių teisių subjektu yra asmuo, kuris turi ar perėmė išimtines autorių teises. Taigi, norint panaudoti autorių kūrinius multimedijos kūrinyje, reikia žinoti kas turi autorių teises. Paprastai pirmuoju autorių teisių turėtoju (subjektu) visada būna autorius. Autoriumi gali būti tik fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, nes tik fizinis asmuo gali kurti. Tačiau tam tikrais atvejais numatomas autorių teisių perdavimas, tai reiškia, kad kažkoks kkitas asmuo automatiškai įgyja teises į ką tik sukurtą kūrinį. Kai autorius sukuria kūrinį vykdydamas tarnybines pareigas, laikoma, kad 5 metams jis perdavė teises savo darbdaviui (išskyrus kompiuterines programas; teisės į jas perduodamos visam laikui).

Kolektyvinio kūrinio atveju (kai kūrinys sukuriamas daugelio autorių, tačiau vadovaujant vienam asmeniui) pirminiu autorių teisių turėtoju gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kurio iniciatyva ar vadovaujant tas kūrinys buvo sukurtas.

Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tampa autorių teisių subjektais, perėmę iš autoriaus išimtines turtines teises autorinių ssutarčių ar autorinių licencinių sutarčių pagalba. Pavyzdžiui, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A). Autoriai perduoda jai savo teises į kūrinius, o LATGA-A įsipareigoja įgyvendinti jų teises (surinkti ir paskirstyti autorinį atlyginimą už autorių naudojamus kūrinius). Kai autorius perduoda LATGA-Ai aadministruoti savo teises, tai būtina kreiptis ne į autorių, o į LATGA-A, nes ji yra šio autoriaus teisių perėmėja.

Taip pat svarbu žinoti, kad autorių teisių subjektais gali būti ir užsienio šalių autoriai ar jų teisių perėmėjai. Jų teisės saugomos Lietuvoje pagal pasirašytas tarptautines sutartis, ir jiems suteikiama nacionalinė autorių teisių apsauga.

2.5. Autorių teisių apsaugos atsiradimas

Autorių teisės į kūrinį atsiranda nuo jo sukūrimo momento. Tuo ir skiriasi autorinė teisė nuo pramoninės nuosavybės (išradimų, pramoninio dizaino, prekių or paslaugų ženklų) srities, kad literatūros, mokslo ir meno kūrinių teisinei apsaugai nereikia jokios registracijos. Berno konvencijos 4 str. 2 d. draudžia taikyti bet kokius formalumus autorių teisių įgyvendinimui. Tačiau autorius arba jo teisių perėmėjas gali, bet ne privalo, visuomenę informuoti apie savo teises, panaudodamas aautorių teisių apsaugos ženklą.

2.6. Turtinės ir neturtinės autorių teisės

Autorių teisės – tai išimtinės privatinės autoriaus teisės, susiję su literatūros, mokslo ir meno kūrinių panaudojimu. Autorių teisės skirstomos į turtines ir neturtines.

Neturtinės teisės (dar kitaip vadinamos moralinės teisės) – tai teisės, susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t.y. jo vardu, jo garbe ir reputacija. Skiriamos tokios neturtinės teisės:

– teisė į autorystę (nurodant jo vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių);

– teisė į vardą (nurodant jo vardą bet kokiu būdu naudojant kūrinį, ppvz.: padarius jo kopiją);

– teisė į kūrinio neliečiamybę (prieštaraujant bet kokiam kūrinio ar jo pavadinimo iškraipymui).

Autoriaus neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Tai reiškia, kad visada naudojant kūrinį privaloma nurodyti autoriaus varda, negalima keisti ar darkyti kūrinio turinio, nepaisant to, kad autorius jau miręs.

Autoriaus neturtinės teisės negali būti perduodamos, t.y. negalima nusipirkti teisės nenurodyti autoriaus vardo ar kūrinį kaip nori modifikuoti. Tačiau norint kūrinį tobulinti, reikėtų su autoriumi aptarti galimus kūrinio pakeitimus ir jeigu autorius neprieštarauja tokiems pakeitimams, tai pažeidimo nebus.

Autoriaus teisių subjektas turi vienuolika išimtinių turtinių teisių į kūrinį:

1) Kūrinio atgaminimo teisė bet kokia forma ar būdu, įskaitant viso ar dalies kūrinio nuolatinį ar laikiną saugojimą elektronine forma (pvz.: nukopijuoti kūrinį į kietąjį diską, įrašyti į garso, vaizdo ir kompiuterines laikmenas);

2) Išleidimo teisė – kūrinio pakankamo pagrįstiems visuomenėms poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nepaisant gamybos būdo, su sąlyga, kad toks kūrinys tapo viešai prieinamas, autoriaus teisių subjektui leidus (pvz.: knygos išleidimas);

3) vertimo teisė (leisti kūrinį išversti į kitą kalbą);

4) perdirbimo teisė (adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį);

5) platinimo teisė (parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinį nuosavybėn arba valdyti);

6) importavimo teisė (įvežti kūrinį į kokią nors šalį);

7) viešo rodymo teisė – bet koks kūrinio, jo originalo ar jo kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane, panaudojant sskaidres, televizijos vaizdą ar kitus panašius būdus, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja ar gali dalyvauti neapibrėžta asmenų grupė, nepaisant to, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu;

8) viešo paskelbimo teisė – tai kūrinio vaizdų ir (arba) garsų ar jų išraiškos viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jų padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (tai apima teisę į kūrinių transliaciją, retransliaciją, perdavimą internetu ir kt. Audiovizualinio kūrinio vaizdų rodymas eilės tvarka laikomas viešu paskelbimu);

9) viešo atlikimo teisė – teisė viešai kūrinį vaidinti, dainuoti, groti, deklamuoti, skaityti, šokti ar kitaip atlikti, tiek tiesiogiai (gyvai atlikti), tiek pasitelkiant bet kokias priemones ar įrangą;

10) transliacijos teisė – tai teisė viešai perduoti garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraišką telekomunikacijos priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį;užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti;

11) retransliacijos teisė.

Išimtinės turtinės teisės reiškia, kad tik autorius gali atlikti šiuos veiksmus, be jo leidimo niekas neturi teisės to daryti. Tačiau aišku autorius gali perduoti ar suteikti kitiems asmenims naudotis tomis teisėmis.

2.7. AAutorių teisių galiojimo terminai

Pagal dabar galiojantį LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, nepaisant kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos. Pagal anksčiau galiojančius įstatymus toks terminas buvo 50 metų, ir jeigu šis terminas nepasibaigė, įsigaliojus LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymui, autorių teisių galiojimo terminas prasitęsia iki 70 metų. Tačiau jeigu šis terminas jau pasibaigė iki įstatymo įsigaliojimo, jis yra nebepratęsiamas, ir šis kūrinys tampa nesaugomu kūriniu.

Užsienio autorių teisių terminai pratęsiami taip pat iki 70 metų po autoriaus mirties, jeigu tų kūrinių kilmės šalyje jų autorių teisės yra nepasibaigusios ir, jeigu ta šalis yra Berno konvencijos narė ar kitos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutarties, ginančios autorių teises, narė.

Jeigu kūrinį sukūrė bendraautoriai, tai autorių turtinės teisės galioja visą bendraautorių gyvenimą ir 70 metų po paskutiniojo bendraautorio mirties.

2.8. Autorinių teisių apribojimų netaikymas

Autorinių teisių apribojimai netaikomi, kai kūriniai:

1. Panaudojami asmeniniais tikslais

Kūrinys gali būti atgaminamas asmeniniais tikslais, tačiau tik tokiu atveju:

– kai atgamina fizinis asmuo (žmogus);

– pats atgamina išimtinai savo asmeniniam naudojimui (ne savo draugams ir kitiems asmenims);

– ne daugiau kaip vieną kūrinio egzempliorių;

– tai galima atlikti tik vieną kartą.

2. Panaudojami mokymo ir mokslinio tyrimo tikslais

Kaip pavyzdį galima atgaminti nedidelius išleistus kūrinius

ar trumpą išleisto kūrinio ištrauką rašytiniu, garso ar vaizdo pavidalu su sąlyga, kad toks atgaminimas neviršytų tam tikslui reikalingo masto.

3. Panaudojami informacijos tikslais

4. Priskirtini kūriniam nelaikomiem autorių teisių objektams

Įstatymo 5 str. numato, kad autorių teisių objektais nelaikomi:

– idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;

– teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;

– oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai žženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai);

– oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;

– įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;

– liaudies meno kūriniai.

5. Faktų panaudojimas

Leidimas nereikalingas norint panaudoti saugomuose kūriniuose pateiktus faktus. Autorių teisių apsauga taikoma tik originaliai kūrybinės veiklos išraiškai, tačiau patys faktai (duomenys) nėra originalūs, todėl jūs galite jais naudotis be autoriaus leidimo ir nemokant jam atlyginimo.

6. Įdėjų panaudojimas

Autorių teisių apsauga netaikoma duomenų perdavimo sistemai ar idėjoms, principams, kurių pagalba buvo sudaryta ta sistema. Taip pat kūrinio tema, tikslai, veikėjai, situacijos yra nnesaugomos idėjos.

7. Oficialių dokumentų panaudojimas

Oficialūs dokumentai yra nesaugomi, todėl sudarant teisės aktų ir kitų norminių aktų rinkinį ar duomenų bazę, nereikia gauti jų autorių leidimo, pvz.: Lietuvos Seimo elektroninę svetainę sudaro oficialių dokumentų elektroninė duomenų bazė.

8. Kūrinių, kurių galiojimo terminas yra pasibaigęs, ppanaudojimas

9. Savo kūrinių panaudojimas

Jeigu jūs turite teises į anksčiau sukurtus savo kūrinius, jums nereikia gauti jokių licencijų, kuriant multimedijos kūrinius.

3. GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

3.1. Kas yra gretutinės teisės?

Atliekant literatūros ir meno kūrinius, juos įrašant mechaniniu ar skaitmeniniu būdų, kuriant radijo ir televizijos laidas šie kūriniai atitinkamai interpretuojami. Tokia kūrinių interpretacija taip pat yra kūrybinis procesas. Teisės, atsiradančios šiame kūrybiniame procese, vadinamos gretutinėmis teisėmis. Šios teisės yra viena iš intelektinės nuosavybės rūšių.

3.2. Gretutinių teisių objektai ir subjektai

Gretutinių teisių objekto sąvoka pateikiama Įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje. Gretutinių teisių objektas – kūrinio atlikimas, tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek įrašytas į garso ar vaizdo laikmeną, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir televizijos laida bei programa.

Atlikimas kaip kūrybinio iintelektualaus darbo rezultatas apimą įvairius literatūros ir meno kūrinių atlikimo būdus: vaidinimą, dainavimą, grojimą, deklamavimą, skaitymą, šokį ir kitus kūrinio atlikimo būdus. Atlikimas gali būti tiesioginis (gyvas atlikimas, praktikoje dažnai vadinamas “tikro garso koncertu”) arba pasitelkiant bet kokias priemones ir įrangą, pvz. fonogramą.

Subjektai: Atlikėjai – tai aktoriai, dainininkai, muzikantai, šokėjai ar kiti asmenys, vaidinantys, dainuojantys, skaitantys, deklamuojantys, kitaip atliekantys literatūros, meno, cirko ar liaudies meno kūrinius.

Fonograma – tai kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas (fiksavimas) techninėmis priemonėmis kokioje nnors materialioje garso laikmenoje.

Subjektai: Fonogramų gamintojai – tai asmenys, kurių iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas.

Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas – tai tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, įrašas (fiksavimas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. Akivaizdu, kad kuriant audiovizualinį kūrinį, svarbiausią vaidmenį vaidina režisierius ir kiti audiovizualinio kūrinio autoriai.

Subjektai: Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintoju gali būti laikomas bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, pirmasis užfiksavęs vaizdą filmo juostoje. Praktikoje audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas dažniausiai būna kino studijos, videostudijos ir panašiai.

Transliuojančiosios organizacijos radijo ir televizijos laida ir programa pagal galiojančius įstatymus ir tarptautines sutartis taip pat yra saugomos kaip gretutinių teisių objektai. Jos gali būti transliuojamos per internetą, taip pat skaitmeniniu būdu gali būti atgaminami ir panaudojami laidų ir programų garso ir vaizdo įrašai ar jų fragmentai.

Subjektai: Tranliuojančiosios organizacijos – tai asmenys, kurių pagrindinė veikla yra radijo ir televizijos programų rengimas ir transliacija.

Prie gretutinių teisių subjektų priskiriami asmenys, kuriems gretutinės teisės gali būti perduotos sutartimi, paveldėjimo tvarka (atlikėjų teisės), kita įstatymo nustatyta tvarka. Tokie asmenys vadinami gretutinių teisių perėmėjais.

3.3. Turtinės teisės

Visi išvardinti gretutinių teisių subjektai turi išimtines turtines teises į savo atlikimus, fonogramas, audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmuosius įrašus, radijo ir televizijos transliacijas ((laidas ir programas). Išimtinės turtinės teisės reiškia, kad tik gretutinių teisių subjektas turi išimtinę teisę atlikti arba leisti atlikti šiuos veiksmus, susijusius su gretutinių teisių objektų panaudojimu:

transliuoti ir retransliuoti atlikimą arba jo įrašą, fonogramą, retransliuoti radijo ir

televizijos laidas bei programas;

įrašyti neužfiksuotą (neįrašytą) atlikimą, radijo ir televizijos laidą bei programą;

bet kokiais būdais ir priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti atlikimo įrašą, fonogramą, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą, laidų ar programų įrašus ar jų kopijas;

išleisti fonogramą;

platinti atlikimo įrašą ar jo kopijas, fonogramą ar jos kopijas, radijo ir televizijos laidų ir progamų įrašus ar jų kopijas, audiovizualinių kūrinių (filmų) įrašus ar jų kopijas (parduodant, nuomojant, teikiant panaudai, importuojant ir eksportuojant);

viešai skelbti atlikimo įrašą, fonogramą ar jų kopijas;

viešai skelbti radijo ir televizijos laidas bei programas, jeigu toks viešas paskelbimas vyksta vietose, prieinamose visuomenei už įėjimo mokestį;

Elektroninės leidybos procese svarbiausia yra turėti teisę atgaminti gretutinių teisių objektą skaitmeniniu būdu elektronine forma ir viešai paskelbti, t.y. padaryti viešai prieinamais tokiu būdu, kad bet kuris asmuo galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Suprantama, kad gretutinių teisių objekto padarymas viešai prienamu visu pirma reiškia jo paskelbimą elektronine forma internete.

3.4. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės

Atlikėjas, nepaisant jo turtinių išimtinių teisių, net ir tuo atveju, kai turtinės tteisės perduotos kitiems asmenims, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikmo įrašą.

Atlikėjas turi teisę reikalauti kad:

1. naudojant atlikimą ar jo įrašą jis būtų įvardintas kaip atlikėjas (teisė į atlikėjo vardą);

2. prieštarauti bet kokiam atlikimo ar jo įrašo iškraipymui;

3. prieštarauti bet kokiam kitam atlikėjo garbei ar reputacijai galinčiam padaryti žalos kėsinimuisi į atlikimą ar jo įrašą.

3.5. Gretutinių teisių apribojimai

Įstatymas numato tam tikrus atvejus kai atlikėjams, fonogramų gamintojams, transliuojančiosioms organizacijoms ir audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašo gamintojams priklausančios turtinės teisės gali būti apribotos. Gretutinių teisių apribojimai- tai Įstatymo numatyti atvejai, kai leidžiama panaudoti atlikimą, fonogramą, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą bei transliuojančiosios organizacijos laidą ar programą arba jų įrašus be gretutinių teisių subjektų leidimo ir nemokant jiems atlyginimo.

Visų pirma tokie gretutinių teisių apribojimai leidžiami fiziniams asmenims išimtinai savo asmeniniam naudojimui atgaminant fonogramas, filmus ar jų kopijas bei kitus gretutinių teisių objektus. Toks atgaminimas šiems tikslams galimas ir elektronine forma.

Kita sritis, kurioje Įstatymo numatyti gretutinių teisių apribojimai yra labai aktualūs, – tai švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų sritis. Akivaizdu, kad tai aktualus klausimas ir elektroninės leidybos procese. Kompiuterizuojant mokymo procesus švietimo ir mokslo įstaigose vis daugiau mokymo priemonių turėtų būti išleidžiama elektronine forma. Tokiose mokymo priemonėse (pvz. muzikos mokymo priemonės) kaip pavyzdžiai

gali būti atgaminti atlikimų įrašai ir fonogramos.

Pasinaudojant Įstatyme numatytais gretutinių teisių apribojimais svarbu nepažeisti teisių turėtojų intersų. Tokie teisių apribojimai turi neprieštarauti įprastiniam gretutinių teisių objektų panaudojimui. Todėl atgaminimas ir platinimas komerciniais tikslais tokiais atvejais negalimas. Labai svarbu nurodyti naudojamus šaltinius. Taip pat svarbu nepažeisti atlikėjų asmeninių neturtinių teisių. Būtina nurodyti atlikėjo vardą, jeigu jis nurodytas fonogramoje, audiovizualiniame kūrinyje ar jų kopijose iš kurių atlikimas atgaminamas.

3.6. Gretutinių teisių galiojimo terminai

Gretutinių teisių galiojimo terminai yra reglamentuoti Įstatymo 50 straipsnyje. VVisiems gretutinių teisių objektams taikomas 50 metų apsaugos galiojimo terminas.

Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų nuo įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį fonograma teisėtai išleidžiama arba teisėtai viešai paskelbiama – 50 metų nuo išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai kuris įvykis buvo pirmesnis.

4. KITŲ INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

Trumpai aptarsime teisių į prekių ir paslaugų ženklus, domeno pavadinimo, ryšio (links) reikšmę elektroninei leidybai.

4.1. Prekių ir paslaugų ženklų panaudojimas multimedijos kūrinyje

Prekių ar paslaugų ženklų tteisinę apsaugą, registravimą bei naudojimą reguliuoja LR prekių ir paslaugų ženklų įstatymas. Prekių ir paslaugų ženklai yra žodžiai, pavardės, šūkiai, piešiniai, erdvinės formos, spalvos, spalvų deriniai ir kiti žymenys, kuriuos naudoja prekių gamintojai ar paslaugų teikėjai identifikuoti jiems priklausančias prekes aar paslaugas bei jas atskirti nuo kitiems asmenims priklausančių prekių ar teikiamų paslaugų. Pvz.: Prekės ženklas “Microsoft”, kurį naudoja įmonė Microsoft, kad galima būtų atpažinti jos kompiuterio programą ir ją skirti nuo kitų kompiuterio programų pardavėjų.

Tačiau prekių ir paslaugų ženklai nėra saugomi, jeigu ženklas neturi jokio išskirtinio požymio. Taip pat jeigu ženklas žymi tik prekių rūšį, kiekį, kokybę ar kitas prekių ar paslaugų charakteristikas Taip pat yra nesaugomi prekių ženklai, jeigu jie panašūs į jau naudojamus prekių ženklus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir gali suklaidinti visuomenę. Taip pat prekių ar paslaugų ženklai negali būti panašūs ar tapatūs į firmos vardus ar tų firmų stilių bei iškabas, priklausančias kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, taip pat jie negali būti panašūs į Lietuvos RRespublikoje saugomus prekių kilmės vietos pavadinimus ar prekių kilmės vietos nurodymus.

Jeigu yra pažeidžiamos ženklo savininko išimtinės teisės, ženklo savininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti teismo priimti sprendimą nutraukti veiksmus, pažeidžiančius jo teises ir/ar atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

4.2. Domeno apsauga

Taip pat kuriant multimedijos produktus svarbu žinoti apie domeno vardus (domain name), kurie skirti identifikuoti jūsų įmonę ar jus asmeniškai skaitmeninėje aplinkoje. Domeno vardas – tai internetinis adresas, kurio pagalba suinteresuoti asmenys ras informaciją apie jūsų produktus ar paslaugas tinkle. UUžregistravus domeno vardą, kiti jau negalės naudoti tokio pačio vardo save identifikuoti internete.

Šiuo metu Lietuvoje domeno vardus registruoja Lietuvos mokslo, studijų ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų asociacija – Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas (LITNET) .

Kartais atsitinka, kad ieškant domeno vardo, asmuo atranda, kad jo firmos vardu ar prekės ženklo pavadinimu domeno vardas jau yra užregistruotas. Šiuo atveju nelabai ką galima padaryti, nebent ginčyti užregistruotą domeno vardą remiantis, tuo, kad jis turi prioritetines teises į šį vardą.

4.3. Ryšio (nuorodos) pateikimas multimedijos kūrinyje

Kita problema iškyla kuriant internetinių svetainių turinį – tai kuomet svetainėje pateikiama nuoroda į kitas svetaines kurių savininkai yra kiti asmenys. Pvz.: ryšio pateikimas į kokią nors iliustraciją, tekstą esantį kitoje svetainėje. Kol kas nėra aišku ar tokių jungčių su kitomis svetainėmis patalpinimas jūsų svetainėje yra teisėtas.

5. AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMAS IR SUTEIKIMAS

Norint įgyti autorių teises ar gretutines teises, ar atvirkščiai jūsų prašoma perleisti teises į kūrinius ar gretutinius teisių objektus, jūs turite žinoti kaip tos teisės į tuos kūrinius gali būti perleidžiamos.

Galima išskirti keletą būdų kaip gali būti perleistos autorių teisės ar gretutinės teisės:

1) autorine sutartimi dėl teisių perdavimo ir atitinkamai dėl teisių į atlikimą, fonogramą, transliuojančių organizacijų laidas ir programas, audiovizualinio kūrinio gamintojo ppirmą įrašą perdavimo;

2) autorine licencine sutartimi ir atitinkamai licencine sutartimi dėl greturinių teisių suteikimo (išimtine ar neišimtine licencija);

3) autorine kūrinio užsakymo sutartimi ir atitinkamai atlikimo užsakymo, fonogramos užsakymo, audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo pagaminimo sutartimi.

Visos šios sutartys turi būti sudaromos raštu.

5.1. Teisių perdavimas

Autorine sutartimi dėl teisių perdavimo autorius perduoda savo turtines teises į kūrinį ir tuo būdu tas asmuo, kuriam perduodamos teisės, tampa naujuoju šių teisių turėtoju.

Autorių teisės į kūrinį kaip ir gretutinės teisės nesiejamos su nuosavybės teise į materialųjį objektą, kuriame šis kūrinys ar atlikimas išreikštas. Jeigu autorius perleidžia nuosavybės teisę į paveikslą, tai nereiškia, kad jis perleido autoriaus turtines teises (pvz.: atgaminti, viešai rodyti ir kt.) į paveikslą. Šiuo atveju asmuo, įsigijęs paveikslą, negali jo eksponuoti parodose, daryti reprodukcijas, suteikti teisę jį naudoti internete ir kitaip naudotis, nes jis įsigijo tik nuosavybės teisę į materialų objektą. Tas pats galioja ir gretutinėms teisėms. Asmuo, nusipirkęs kompaktinį diską, negali jame esančių atlikimo įrašų atgaminti, paskelbti internete, nes jis tik turi nuosavybės teisę į materialų objektą (laikmeną), tačiau ne į jos turinį. Tačiau jis gali kompaktinį diską perparduoti, išmainyti.

5.2. Teisių suteikimas

Licencine sutartimi autorius ar gretutinių teisių subjektas gali suteikti teises (licencijas) , t.y. duoti leidimą naudoti saugomą kūrinį ar gretutinių teisių objektą. <

Licencijos gali būti išimtinės ir neišimtinės. Išimtinės licencijos atveju autorius, jo teisių perėmėjas ar gretutinių teisių subjektas (licenciaras) suteikia teisę kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotojui (licenciatui) naudoti kūrinio ar gretutinių teisių objekto originalą ar jo kopijas sutartyje nurodytoje teritorijoje ir nurodytu būdu bei sąlygomis. Licencijoje turi būti nurodyta kokio tipo tai yra licencija, nes kitaip bus laikoma, kad buvo suteikta neišimtinė licencija.

Licenciaras suteikęs išimtinę teisę licenciatui naudoti licencijos dalyką netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir negali naudoti licencijos dalyko. Neišimtinės licencijos atveju licenciaras, suteikęs teisę panaudoti licencijos dalyką, pasilieka teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką.

6. ATSAKOMYBĖ UŽ AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ PAŽEIDIMUS

Veiksmai laikomi autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais numatyti LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 64 str. Iš esmės, pažeidimu bus laikoma bet koks išimtinių autoriaus į kūrinius ir gretutinių teisių pažeidimas, nebent įstatymas numatė šioms teisėms apribojimus ir jūs kūriniais pasinaudojote šių teisių ribose. Pažeidimu bus laikoma ir bet kokių techninių apsaugos priemonių pašalinimas, taip pat paslaugų tai padaryti siūlymas bei atitinkamų prietaisų pašalinimui gaminimas, importavimas, gabenimas, laikymas, turint tikslą, platinti, ir platinimas. Pažeidimu bus laikoma ir informacijos apie autorių teisių valdymą panaikinimas arba pakeitimas be

leidimo. Taip pat autoriaus ir atlikėjo asmeninių neturtinių teisių pažeidimas.

Už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimus gali būti taikoma civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

6.1. Asmeninių neturtinių teisių pažeidimai

Reikia atminti, kad panaudojant kūrinį ar atlikimo įrašą multimedijos produkte, reikia visais atvejais nurodyti autoriaus ar atlikėjo vardą ir to kūrinio atlikimo išleidimo metus. Nebent autorius pageidauja, kad jo vardas nebūtų nurodytas.

Kitas dalykas, kurį reikia atminti – negalima iškraipyti, keisti kūrinio ar atlikimo įrašo iš esmės nepritarus autoriui ar atlikėjui. Autorius ggali reikalauti teismo padaryti atitinkamus ištaisymus ir atlyginti moralinę žalą už padarytą žalą jo garbei ar reputacijai.

6.2. Turtinių teisių pažeidimai

Panaudojus kitų autorių kūrinius ar gretutinių teisių objektus be leidimo arba pakeitus sutartyje numatytas kūrinio panaudojimo sąlygas, tai atsiranda turtinių teisių pažeidimas. Pažeidus turtines teises autorių teisių subjektas turi teisę prašyti atlyginti nuostolius ar materialinę žalą.

Nuostolių dydis nustatomas remiantis pažeidimo esme, žalos dydžiu, negautų pajamų ir kitų turėtų išlaidų dydžiu. Vietoj nuostolių atlyginimo autoriaus teisių ar gretutinių teisių subjektas ggali reikalauti kompensacijos, kurios dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto teisėto pardavimo kainos, didinant ją du kartus, o esant pažeidėjo tyčiai tris kartus.

Administracinė atsakomybė numatoma už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir dduomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimą, platinimą, viešą atlikimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, viešą atlikimą, taip pat laikymą tokiems tikslams nustatyta bauda nuo 1000 Lt iki 3000 Lt su neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų egzempliorių konfiskavimu, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimu (pakartotinai 3000 Lt ir konfiskavimas). Pvz.: jeigu meno kūrinio reprodukcija panaudojama multimedijos produkte be leidimo su tikslu gauti kokią nors komercinę naudą. Taip pat autorius gali prašyti autorinio atlyginimo, žalos atlyginimo ar kompensacijos civiline tvarka.

Baudžiamoji atsakomybė numatoma už kūrinio ar fonogramos neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų importavimą, eksportavimą, platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais, kai jų bendra vertė yra ne mažesnė kaip 100 MGL suma, arba ta pati vveika, padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų; informacijos apie autorių teisių ir gretutinių teisių valdymą sunaikinimą arba pakeitimą; neteisėtą autorių teisių ar gretutinių teisių techninių apsaugos priemonių pašalinimą. Už šių nusikalstamų veikų padarymą gali būti taikomas laisvės atėmimas arba bauda. Pvz.: jeigu buvo atgaminta kompiuterinė programa, kurios vertė yra ne mažesnė nei 12.500 Lt ir ji naudojama dizainui ar kitiems kūriniams sukurti, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

IŠVADOS

Galima drąsiai teigti, kad intelektinės nuosavybės reikšmė nuolat auga, o ateityje informacinėje visuomenėje intelektinė nnuosavybė bus viena iš svarbiausių vertybių. Šiuolaikiniame pasaulyje daugybė įvairių profesijų žmonių ar organizacijų kaupia kompiuterinę informaciją apie klientus, verslo partnerius ar kitus asmenis. Taigi įvairiose duomenų bazėse sukaupiama daug įvairios, kartais neskelbtinos informacijos apie privačius asmenis ar komercines paslaptis. Nuolat iškyla pavojus privačios informacijos išplatinimui. Taigi, intelektinė nuosavybė dėl savo nematerialaus pobūdžio gali būti nepaprastai lengvai platinama, perduodama. Be to, intelektinės nuosavybės vertė nepriklauso nuo kultūrinių, geografinių ir panašių skirtumų, kurie dažniausiai lemia daugumos materialių objektų vertę. Poreikis apsaugoti intelektinę nuosavybę pastebėtas XIX amžiaus antroje pusėje, kai buvo padėti šiuolaikinės intelektinės nuosavybės teisės pamatai – priimtos Bern bei Paryžiaus konvencijos užtikrinančios literatūros ir meno kūrinių bei pramoninės nuosavybės teisinę apsaugą.

Pastaruoju metu neteisėtai intelektinė produkcija pradėta platinti per tarptautinius kompiuterių tinklus ir visų pirma per internetą. Kompiuterių tinklais gali būti platinamos ne tik kompiuterių programos, bet audiovizuolinė produkcija, fonogramos, literatūros bei meno kūriniai. Kas skatina tą neleistiną veiklą? Kodėl ji įgavo tokį didelį mastą? Norima, be abejo, pasipelnyti ar sutaupyti. Autorinių teisių pažeidimus būtų galima paprasšiau vadinti tiesiog vagyste. Fotokopijavimas, garso ir vaizdo įrašai įgalina kūrinių kopijavimą ir platinimą, ir nors savo kokybe tokios kopijos negali prilygti originalui, gerokai žemesne kaina jas galima padaryti priimtinu pakaitalu. Žemos kainos produktų pporeikis paaštrinamas tuo, kad internete dominuoja nemokama informacija, taip sukuriant lūkesčius, kad tai, kas yra internete, priklauso visiems. Vis dar egzistuoja įsitikinimas, kad jeigu skaitmeninį produktą galima nemokamai atsisiųsti iš interneto, jis yra nesaugomas intelektinės nuosavybės objetas. O juk nuo panašaus pobūdžio nusikaltimų labai kenčia autoriai, leidėjai, įrašų kompanijos ir kiti žmonės kurie iš to užsidirba pinigus.

Nuo seno techninės kūrybos rezultatai buvo teisiškai apsaugoti ir jų naudojimas reglamentuotas įstatymais bei norminiais aktais. Daug dėmesio skiriama kovai su intelektinės nuosvybės pažeidimais, tačiau virtualių nusikaltimų vis dėl to daugėja. Atsiranda būtinybė imtis papildomų priemonių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės srityje, kurios kiek galima sėkmingiau pažabotų ir užkirstų kelią nusikalstamoms veikloms, kurioms vis didesnes galimybes atveria informacinės technologijos ir internetas. Jie naikina iki tol egzistavusias sienas ir tuomet nusikaltimai tampa ne tik vidine kiekvienos šalies, bet ir tarptautine problema. Intelektinė nuosavybė – tarptautinio pobūdžio turtas. Jos pobūdis lemia poreikį užtikrinti tinkama intelektinės nuosavybės apsaugą tarptatiniu mastu.