Administracinių teisės pažeidimų prevencija užkardoje

Turinys

Įvadas 3

1. Administracinių teisės pažeidimų prevencijos samprata 3

2. Administracinių teisės pažeidimų prevencijos svarba užkardoje 4

3. Pirminė prevencija užkardoje 5

3.1 Situacinė prevencija užkardoje 5

3.2 Draudžiamieji ženklai, žymintys valstybės sienos apsaugos zonos ribas 6

3.3 Sulaikančioji prevencija užkardoje. Vaizdinės priemonės 8

4. Antrinė prevencija užkardoje 9

4.1 Kontrolės priemonės 9

4.2 Bendradarbiavimas 9

4.3 Prevencijos priemonių parinkimas prieš pat pažeidimo vykdymą ir jo metu 10

5. Individualios prevencijos samprata ir jos taikymas užkardoje 11

Apibendrinimai 12

Literatūra 12

Norminė medžiaga 12

Interneto puslapiai 13Įvadas

Administracinių teisės pažeidimų prevencijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardoje klausimas tapo ypač svarbus pastaruoju metu, kai nusikalstamų veikų prevencija iš judėjimo tapo mokslu, profesionalia veikla.

Kai kkurių mokslininkų teigimu ji išgyvena tikrą revoliuciją (V.Justickis). Svarbiau tapo ne tiesiog prevencinio darbo atlikimas, bet dar ir prevencinės priemonės mokslinis pagrindimas ir jos efektyvumas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardos pareigūnų vaidmuo administracinių teisės pažeidimų prevencijoje yra ypatingas pirmiausiai dėl jų veiklos srities, kadangi, pasak P.A.Čiočio, sienos neliečiamumas tarsi įkūnija neliečiamumą teritorijos, kurios ribas žymi siena. [1;105]

Be to, užkardos pareigūnai tiesiogiai darbe susiduria su administraciniais teisės pažeidimais, todėl padėtį žino geriau už kitus prevencijos dalyvius, pastebi pavojingus pokyčius ir tendencijas. AApskritai užkardos pareigūnai turi daugiausia patirties administracinių teisės pažeidimų esmės, priežasčių, šalinimo priemonių atžvilgiu. Dėl to jie geriau ir anksčiau už kitus prevencijos subjektus jaučia prevencijos priemonių taikymo poveikį, ar jos veiksmingos, ar jas reikia koreguoti. Tai neretai skatina pačius ppareigūnus inicijuoti prevencinį darbą.

Tačiau norint tai padaryti, reikia žinoti kiek veiksminga yra atskira prevencijos forma ar priemonė atitinkamomis sąlygomis, gerai išmanyti jų išbandymo ir taikymo būdus.

Todėl ypač svarbu yra kuo tiksliau apibrėžti administracinių teisės pažeidimų prevencijos užkardoje sampratą, prevencijų atmainas, sugrupuoti jas, atskleisti dabartinės nusikalstamų veikų prevencijos aspektus. Šio darbo paskirtis yra nušviesti minėtus klausimus, pateikti jų įvertinimą, pagrįstas išvadas bei apibendrinimus.1. Administracinių teisės pažeidimų prevencijos samprata

Analizuojant Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 6 straipsnį, prevencijos sampratą galima apibrėžti kaip valstybinių organų, visuomeninės organizacijų, darbo kolektyvų rengiamas ir įgyvendinamas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, išaiškinti ir šalinti priežastis bei sąlygas, padedančias juos padaryti, auklėti piliečius, kad jie būtų didžiai sąmoningi ir drausmingi, griežtai laikytųsi įstatymų. Paprasčiau ttariant, administracinių teisės pažeidimų prevencija vadinama veikla, kuria siekiama pašalinti pažeidimų vykdymą skatinančius veiksnius ir taip užkirsti kelią pažeidimams.

Administracinių teisės pažeidimų, lygiai kaip ir apskritai visų nusikalstamų veikų, prevencijos atmainos yra skirstomos pagal įvairius kriterijus.

Vienas reikšmingiausių yra prevencijos atmainų skirstymas pagal veiksnius, į kuriuos ji nukreipta. [4;8-9] Čia svarbu skirti pirminius ir antrinius pažeidimo veiksnius:

► pirminiai veiksniai- žmogaus savybės, kurias suformavo šeima, socialinė aplinka, visuomenė, tam tikros ekonominės ir kitos priežastys. Visi šie veiksniai veikia daug anksčiau negu žmogus ppadaro pažeidimą, tačiau jie skatina jį padaryti;

► antriniai veiksniai- aplinkybės, turinčios įtakos jau konkrečioje pažeidimo situacijoje (pav., pažeidėjo apsvaigimas).

Taigi tam, kad konkretus pažeidimas būtų padaromas, reikia, kad tam tikromis savybėmis pasižymintis žmogus atsidurtų tam tikroje situacijoje. Atsižvelgiant į veiksnių, į kuriuos nukreipiamos prevencijos priemonės, pobūdį, tas priemones galima skirstyti į:

◙ pirminę prevenciją- ja bandoma paveikti pirminius nusikalstamos veikos veiksnius. Dažniausiai tai būna didelio masto socialinio, ekonominio, kultūrinio, teisinio pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama pakeisti tam tikros visuomenės gyvenimo sferą.

◙ antrinė prevencija- yra nukreipta į veiksnius, kurie skatina padaryti tam tikrą nusikaltimą, kurie pasireiškia prieš pat pažeidimą ar jo metu;

Yra skiriama ir tretinė prevencija- priemonės, kurių imamasi, kai nusikalstama veika jau padaryta ir siekiama, kad ji nepasikartotų, kad individas jų daugiai nedarytų. Tačiau ji nėra tiesiogiai susijusi su Tarnybos užkardos pareigūnų veikla, todėl šiame darbe analizuojama nebus.

Dar vienas svarbus nusikalstamų veikų prevencijos atmainų skirstymas yra vykdomas pagal prevencijos strateginį tikslą. [4;10-11] Skirstoma į:

■ situacinę prevenciją- ja siekiama nustatyti aplinkybes, kuriomis pažeidimai yra padaromi dažniausiai, ir pašalinti veiksnius, labiausiai skatinančius nusikalsti;

■ sulaikančiąją prevenciją- tai priemonės, kuriomis siekiama sustiprinti įstatymo sulaikantį poveikį, atskleisti, kas iš tikrųjų slypi už lakoniškų sankcijos žodžių.

Šias dvi prevencijos atmainas užkardos veikloje galėtume priskirti pirminei prevencijai, kadangi jomis yra bbandoma paveikti pirminius nusikalstamos veikos veiksnius . Be jų pagal strateginį tikslą yra skiriamos:

■ kontrolės priemonės – taikant jas, yra siekiama, kad potencialus pažeidėjas būtų kontroliuojamas situacijoje, kai jis gali padaryti nusikalstamą veiką.

Šią prevencijos atmainą būtų tikslinga priskirti antrinei prevencijai, nes nukreipta į veiksnius, kurie skatina padaryti tam tikrą nusikaltimą, kurie pasireiškia prieš pat pažeidimą ar jo metu.

Dar atsižvelgiant į strateginį prevencijos tikslą yra skiriamos reabilitacinės priemonės, kurių tikslas yra perauklėti pažeidėją, tačiau šita prevencijos atmaina, priskirtina prie tretinės, nepriklauso Tarnybos užkardos pareigūnų kompetencijai, taigi šiame darbe nenagrinėtina.

Nusikalstamų veikų klausimais atitinkamoje literatūroje yra pateikiama nemažai kitokių prevencijos atmainų.2. Administracinių teisės pažeidimų prevencijos svarba užkardoje

Valstybės teritorija yra viena svarbiausių bet kurios šalies egzistavimo sąlygų, nes joje negali reikštis kitos valstybės valdžia. Bandymai įgyvendinti valstybės teritorijos ribose kitos, užsienio valstybės valdžią yra neleistinas kėsinimas į jos teritorinę viršenybę, suverenitetą. Šis principas jau buvo įtvirtintas Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo baigiamajame akte 1975 metais [15]. Iš Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo konteksto yra suprantama, kad Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą (tarp kitų funkcijų) patikimai kontroliuodama valstybės sausumos ir jūros sienas bei oro erdvę. Todėl, kaip jau buvo minėta, sienos neliečiamumas tarsi įkūnija neliečiamumą teritorijos, kurios ribas žymi siena.[[1;105]

Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jjos apsaugos įstatymas 2 straipsnyje valstybės sienos apsaugą apibrėžia kaip teisės aktų nustatytas priemones,

skirtas: išvengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų; užtikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio

teisinio režimo ir pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių; užtikrinti kitus gyvybiškai svarbius asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis režimas.

Šias funkcijas jai paskirtoje pasienio ruožo dalyje atlieka užkarda – Valstybės sienos apsaugos tarnybos teritorinio struktūrinio padalinio rinktinės struktūrinis padalinys. Užkardos veikimo teritorija yra pasienio ruožo dalis, apribota: iš gretimos valstybės pusės- Lietuvos Respublikos valstybės siena, į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą- skiriamosiomis linijomis (tarp gretimų užkardų), sandūromis (skiriamosios linijos ir valstybės sienos susikirtimo taškai), ir pasienio ruožo riba, bei kita už pasienio ruožo ribų esanti teritorija, kurioje užkarda vykdo jai pavestas funkcijas (iš Valstybės sienos apsaugos nuostatų). Tarp šių tarnybos vado pavestų funkcijų tarnybos užkarda turi užtikrinti pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų režimą, dalyvauti užtikrinant viešąją tvarką, kontroliuoja tvarkos laikymąsi.

Įgyvendindami vado pavestas funkcijas, užkardos pareigūnai atlieka administracinių teisės pažeidimų prevencijos veiksmus, taiko prevencijos priemones. Tai yra labai reikšminga veiklos sritis, kadangi yra matyti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso nacionaliniu saugumo objektu laikomo valstybės teritorijos vientisumo, valstybės saugumo užtikrinimas.3. Pirminė

prevencija užkardoje

Kaip jau buvo minėta, pirmine prevencija yra bandoma įtakoti labiausiai nutolusius nuo pažeidimo padarymo veiksnius (asmens nuomones, nusistatymus ir panašiai), taip pat pašalinti kriminogeninius veiksnius, labiausiai skatinančius nusikalsti. Tarnybos užkardoje ji yra vykdoma keliais būdais.3.1 Situacinė prevencija užkardoje

Situacine prevencija siekiama nustatyti rizikos faktorių, aplinkybių, kuriomis gali būti padaroma nusikalstama veika ypatumus. Užkardoje yra imamasi situacinės prevencijos priemonių, kai užkardos vadas, susipažinęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinės vado įsakymu dėl valstybės sienos apsaugos, vertina padėtį užkardos veikimo teritorijoje. Vertindamas, uužkardos vadas turi išsiaiškinti aplinkybes ir veiksnius, galinčius turėti įtakos valstybės sienos apsaugos organizavimui:

1. vietovės prie valstybės sienos pobūdį;

2. judėjimo intensyvumą per pasienio kontrolės punktus;

3. ūkinės, komercinės ir kitokios veiklos pobūdį pasienio ruože ir valstybės sienos apsaugos zonoje;

4. kitų rinktinės, VSAT, kariuomenės padalinių panaudojimo galimybes valstybės sienos apsaugai užkardos veikimo teritorijoje;

5. sąveikos su gretimomis užkardomis sąlygas;

6. sąveikos sąlygas bei bendradarbiavimo galimybes su gretimos valstybės sienos apsaugos institucijos padaliniais;

7. bendradarbiavimo su policijos, muitinės ir kitų valstybės institucijų teritoriniais padaliniais bei vietos savivaldos institucijomis galimybes;

8. galimybes pasinaudoti savanoriška vietos gyventojų ppagalba;

9. užkardos aprūpinimą, turimą personalą ir tarnybos priemones;

10. per paskutinius 2-3 mėnesius užkardos veikimo teritorijoje užfiksuotų valstybės sienos kirtimo tvarkos, pasienio teisinio režimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymo būdus, vietas, laiką ir kitas aplinkybes.

Įvertinęs padėtį, užkardos vvadas įrašo padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo išvadas Padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo knygoje. Išvadose turi būti nurodomos:

1. prognozuojamos neteisėto valstybės kirtimo kryptys, vietos ir būdai;

2. pagrindinių pastangų sutelkimo kryptys ir vietos (gali būti nurodyti ypač svarbūs sektoriai ir pan.), laikas (poilsio, švenčių dienos, tamsus paros laikas ir pan.), veiksmų taktiniai būdai (pav., patruliavimas pėsčiomis ir tarnybinių šunų panaudojimas);

3. skiriamų pasienio sargybų skaičius, jų rūšys;

4. kaip panaudoti turimas užkardos tarnybos priemones ir valstybės sienos apsaugos objektus bei įrenginius;

5. prognozuojami padėties užkardos veikimo teritorijoje pakitimai ir pasienio sargybų tarnybos užduočių tikslinimo tvarka;

kitas priemones, užtikrinančias sėkmingą tarnybos vykdymą.

Pasikeitus padėčiai užkardos veikimo teritorijoje, padėties įvertinimo išvados užkardos vado sprendimu gal būti tikslinamos visą mėnesį, o padėčiai užkardos veikimo teritorijoje pasikeitus iš esmės- užkardos vado sprendimu parengiamos naujos ppadėties įvertinimo išvados.

Užkardos vadas, rengdamas užkardos pareigūnų tarnybos grafikus, pasienio sargybų tarnybos planus, vadovaujasi padėties įvertinimo išvadomis.

Matome, kad šios Valstybės sienos apsaugos nuostatuose numatytos priemonės, nors ir nėra apibrėžtos kaip prevencinės, iš esmės atitinka mūsų anksčiau atskleistą situacinės prevencijos priemonių sampratą.3.2 Draudžiamieji ženklai, žymintys valstybės sienos apsaugos zonos ribas

Tarp pirminės administracinių teisės pažeidimų prevencijos priemonių turėtų būti išskirti draudžiamieji ženklai, žymintys valstybės sienos apsaugos zonos ribas. Jie, kaip ir visi valstybės sienai žymėti skirti ženklai, yra valstybės sienos apsaugos objektai, kkurių pavidalus bei išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymas “Dėl draudžiamųjų ženklų, žyminčių valstybės sienos apsaugos zonos ribas, pavyzdžių ir išdėstymo tvarkos patvirtinimo”. Pažymėtina, kad draudžiamieji ženklai yra išdėstomi vietovėje atsižvelgiant į šiuos faktorius: valstybės sienos linijos vietą, vietovę, kelius, vietinių gyventojų judėjimo kryptis bei gyvenviečių išsidėstymą, dirbtines ir natūralias gamtines kliūtis- taigi remiantis padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo išvadomis.

Atitinkamai minėto teisės akto yra skiriami 5 pavyzdžių ženklai.

1 pavyzdžio ženklą sudaro 500×700 mm dydžio informacinė lentelė, kurios geltoname fone yra raudonos spalvos užrašai “STOP” ir “ĮVAŽIAVIMAS ARBA ĮĖJIMAS TIK SU VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS IŠDUOTU LEIDIMU” bei juodos spalvos užrašas “VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS ZONA” lietuvių, rusų ir anglų kalbomis (raidžių dydis yra numatytas draudžiamųjų ženklų, žyminčių valstybės sienos apsaugos zonos ribas, aprašyme). Toks draudžiamasis ženklas žymi valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią per kelius (išskyrus kelius, kertančius valstybės sieną, ir prie kurių įrengti pasienio kontrolės punktai). Šis ženklas statomas dešinėje kelio pusėje (kelkraštyje) taip pat, kaip ir kiti kelių eismą reguliuojantys ženklai, ir turi būti gerai matomas. Šis draudžiamasis ženklas statomas prie kiekvieno kelio atskirai.

2 pavyzdžio ženklas yra 200 mm pločio juosta, kurios geltoname fone yra raudonos spalvos užrašas “STOP” bei juodos spalvos užrašas “VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS ZZONA” lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Šis draudžiamasis ženklas žymi valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią miškingomis vietovėmis, taip pat vietovėse, kuriose netikslinga įrenginėti 1 ar 3 pavyzdžio draudžiamuosius ženklus.

3 pavyzdžio draudžiamasis ženklas atrodo taip: 1800 mm aukščio nuo žemės paviršiaus ir 100 mm skersmens geltonos spalvos stulpelis, kurio 1600 mm aukštyje yra 300 mm pločio geltonos spalvos juosta su juodos spalvos užrašu “VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS ZONA”. Toks draudžiamasis ženklas žymi valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią laukais, melioracijos grioviais, upeliais. Be to, šis ženklas gali būti naudojamas žymėti valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią negiliais vandens telkiniais (iki 1,5 metro gylio), jeigu nėra galimybės įrengti draudžiamojo ženklo žymėti valstybės sienos apsaugos zonos ribų, einančių vandens telkiniais. Šiuo atveju draudžiamasis ženklas įrengiamas ant vandens telkinio kranto, esančio valstybės sienos apsaugos zonoje taip, kad nebūtų apsemiamas potvynio metu.

4 pavyzdžio draudžiamasis ženklas žymi valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią vandens telkiniais. Jį sudaro 2200 mm aukščio kūgio formos geltonos spalvos plūduras, kurio 1800 mm aukštyje yra 200 mm pločio raudonos spalvos juosta.

5 pavyzdžio draudžiamasis ženklas paprastai žymi valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią Kuršių mariomis, jį sudaro 2600 mm aukščio geltonos spalvos plūduras, ant kurio priekinės ir galinės pusės yra juodos sspalvos užrašai “APSAUGOS” ir “ZONA”. Priekinėje ženklo pusėje tarp minėtų užrašų yra 400 mm skersmens raudonos spalvos apskritimas, kurio viduryje yra baltos spalvos užrašas “STOP”. Apatinė ženklo dalis yra rudos spalvos.

Svarbu, kad ant 4 ir 5 pavyzdžio ženklų viršutinio pagrindo gali būti tvirtinamas atskiras įrenginys, pagerinantis šių ženklų matomumą tamsiu paros metu ar esant kitokiomis priežastimis, sąlygojančiomis jų blogą matomumą vietovėje. Apskritai ženklai įrengiami taip, kad kuo geriau garantuotų jų matomumą (teisės normos numato optimaliausią atstumą tarp jų, taip pat kitas įrengimo bei priežiūros sąlygas).

Kadangi Vidaus reikalų min.istro įsakymas nurodo, jog “Valstybės sienos apsaugos zonos riboms žymėti yra naudojami draudžiamieji ženklai, kurie informuoja asmenis apie tai, kad jie yra netoli valstybės sienos apsaugos zonos, ir tolesnis jų judėjimas arba buvimas už šiais draudžiamaisiais ženklais žymimos ribos galimas tik su Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotais leidimais”, draudžiamųjų ženklų priskyrimas prie pirminės pažeidimų prevencijos priemonių yra pagrįstas ir tikslingas.3.3 Sulaikančioji prevencija užkardoje. Vaizdinės priemonės

Sulaikančiosios prevencijos priemonėmis, kaip jau buvo minėta, yra siekiama informuoti asmenis apie galiojančias teisės normas ir tuo pačiu sustiprinti įstatymo sulaikantį poveikį, atskleisti, kas iš tikrųjų slypi už lakoniškų sankcijos žodžių.

Tarnybos užkardoje tai yra užtikrinama vaizdinėmis priemonėmis: skelbimais, plakatais, kabinamais informacijos stenduose, kitose gerai matomose vietose.

Kaip pavyzdį galima

paminėti daugelyje užkardų viešai pateikiamą ištrauką iš Pasienio teisinio režimo taisyklių:

ASMENŲ BUVIMAS PASIENIO RUOŽE

1. Lietuvos Respublikos piliečiams, vyresniems kaip 16 metų, draudžiama būti pasienio ruože be Lietuvos Respublikos piliečio paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento su nuotrauka ir asmens kodu.

2. Užsieniečiams (išskyrus užsieniečius iki 18 metų, kurie teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje) draudžiama būti pasienio ruože be Lietuvos Respublikoje išduoto užsieniečio paso (laikinojo užsieniečio paso), asmens be pilietybės kelionės

dokumento, pabėgėlio kelionės dokumento, užsienio valstybės piliečio paso, pripažinto Lietuvos RRespublikoje, ar kito asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento.

3. Lietuvos Respublikos piliečiams iki 16 metų ir užsieniečiams iki 18 metų, teisėtai gyvenantiems Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – vaikai), draudžiama būti pasienio ruože be gimimo liudijimo, mokymo įstaigos pažymėjimo, vaiko

kelionės dokumento arba dokumento.

4. Šiame punkte nurodyto dokumento nereikia, jeigu vaikas būna pasienio ruože kartu su tėvais arba vienu iš jų ar kitais teisėtais vaiko atstovais.

5. Asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės

institucijų ar įstaigų pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus tteisėtus pareigūnų reikalavimus.

ASMENŲ BUVIMAS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS ZONOJE IR PASIENIO JUOSTOJE

1. Asmenys valstybės sienos apsaugos zonoje gali būti tik su Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotais vienkartiniais terminuotais atvykimo ir buvimo valstybės sienos apsaugos zonoje leidimais. Asmenims, gyvenantiems ar dirbantiems valstybės sienos apsaugos zonoje, nekilnojamo turto, žemės savininkams ir naudotojams gali būti išduoti nuolatiniai atvykimo ir buvimo valstybės sienos apsaugos zonoje leidimai.

2. Ūkinė komercinė ar kitokia asmenų veikla valstybės sienos apsaugos zonoje galima tik su Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotu leidimu verstis ūkine komercine ar kitokia veikla.

3. Apie rengiamas valstybės sienos apsaugos zonoje sporto varžybas, kultūrinius, religinius ar kitokius renginius, kuriuose dalyvauja daugiau kaip 20 žmonių, organizatoriai privalo pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

4. Vykti į pasienio juostą be Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotų vienkartinių tterminuotų vykimo į pasienio juostą leidimų draudžiama.

5. Gadinti, naikinti valstybės sienos ženklus, kitus valstybės sienos apsaugos objektus bei įrenginius ar daryti kitokią žalą pasienio juostai draudžiama.

Iš pavyzdžio matyti, kad ištrauka pateikta ne visa, bet pasirinktinai, siekiant kuo aiškiau ir tiksliau pateikti duomenis. Neretai panašaus turinio plakato pradžioje stambesniu šriftu būna rašoma “Svarbi informacija”, o pabaigoje išskirta, jog “Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka”, nurodomas teisės akto numeris ir įsigaliojimo data.Dažnai šalia minėtos vaizdinės priemonės yra pateikiama jos kkopija kita kalba (atsižvelgiant į gretimos valstybės ypatumus).

Šių priemonių imamasi siekiant informuoti asmenis ir užki.rsti kelią galimų pažeidimų padarymui.4. Antrinė prevencija užkardoje

Tarnybos užkardoje yra vykdomi ir antrinės prevencijos darbai, nukreipti į veiksnius, kurie tam tikroje situacijoje skatina padaryti administracinį teisės pažeidimą ir pasireiškia prieš pat nusikaltimo padarymo momentą ar jo metu. Tarp reikšmingiausių galima akcentuoti kontrolės priemones, įvairių mastų bendradarbiavimą, prevencijos priemonių parinkimą prieš pat pažeidimą ir jo metu (realiai įvertinant grėsmę).4.1 Kontrolės priemonės

Taikant kontrolės priemones yra siekiama, kad potencialus pažeidėjas būtų kontroliuojamas situacijoje, kai jis gali padaryti nusikalstamą veiką. Tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 8 straipsnis byloja, jog Užtikrindama pasienio teisinį režimą, Tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vykimo į pasienio ruožą ir buvimo jame tvarkos.

Siekiant užtikrinti šios funkcijos įgyvendinimą užkardoje, Valstybės sienos apsaugos nuostatose yra numatyta, kad:

▲ tarp pasienio sargybų tarnybos užduočių vykdymo būdų yra atliekama distancinė kontrolė (panaudojant signalizacijos sistemas (kompleksus) ir prietaisus);

▲ tarp pasienio sargybų naudojamų tarnybos priemonių ir įrenginių yra naudojamos stebėjimo priemonės (radiolokacinė, termovizorinė ir kita įranga- stotys, kompleksai, sistemos) ir stebėjimo prietaisai (naktinio matymo ir kiti);

▲ pasienio sargybų sąraše yra numatytas stebėjimo postas, kuris stebi nustatytą teritoriją ar atskirus objektus plika akimi ar techninėmis stebėjimo priemonėmis.

Visos ššios užkardos pareigūnų taikomos priemonės atitinka literatūroje apibrėžtą nusikalstamų veikų antrinės prevencijos sampratą, todėl pagrįstai laikomos prevencijos priemonėmis.4.2 Bendradarbiavimas

Nagrinėjant bendradarbiavimo vaidmenį pažeidimų prevencijos atžvilgiu, pirmiausia reikėtų išskirti 4 užkardos pareigūnų bendradarbiavimo tipus: 1) bendradarbiavimas užkardos personalo tarpe, 2) su vietos gyventojais , 3) su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, 4) su kaimyninių valstybių pasienio tarnybomis.

1 tipo bendradarbiavimas- užkardos personalo tarpe pasireiškia dažniausiai. Taip yra dėl atliekamo darbo specifikos ir esančios tarp pareigūnų subordinacijos ypatumų. Čia pažymėtina, kad pasienio sargyba, vykdydama tarnybos užduotį, nustatyta tvarka palaiko ryšį su užkardos budėtoju, sąveikaujančiomis pasienio sargybomis. Atvykus kitoms pasienio sargyboms padėti sulaikyti pažeidėjus ar suteikti kitokią pagalbą, 2 ar daugiau pasienio sargybų bendriems veiksmams vadovauja vyresnysis pagal pareigas, o vienodų pareigų- vyresnysis tos pasienio sargybos, kuri pirmoji pradėjo persekioti arba sulaikyti pažeidėjus.

Bendradarbiavimo tarp užkardos personalo nustatyta tvarka, taip pat numatytos pasienio sargybų rūšys, slaptažodžiai ir atpažinimo ženklai patikimai užtikrina pakankamą darbo operatyvumą bei efektyvumą siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams.

Bendradarbiavimas su vietos gyventojais (2 tipas)yra išskirtas Valstybės sienos apsaugos nuostatose kaip vienas iš pasienio sargybų tarnybos užduočių vykdymo būdų, siekiant gauti duomenų apie valstybės sienos ir pasienio teisinių režimų pažeidimus. Šitą veiklą galima traktuoti kaip tam tikrą bendruomenės prevencijos formą (omenyje turimas tam tikras pprevencinės veiklos bendruomenėje organizavimo būdas, kai pasitelkiami bendruomenės nariai). Prevencijos moksle ši sąvoka yra nauja, ji pagrįstai yra laikoma efektyvia, kadangi bendruomenės prevencijos veikla ne tik užkerta kelią pažeidimams, bet ir gerina aiškinamąjį darbą su gyventojais šia kryptimi, aktyviau įtraukia gyventojus į organizuojamas priemones. [4; 11-13] Reikšminga, kad ir Europos Sąjunga pristato programas, remiančias veiklą, susijusią su nusikalstamumo prevencija, apimančią tam tikrą visuomenės dalį (SOCRATES programa), tai palengvina šios naujos prevencijos formos įsisavinimą Lietuvoje. [3;27]

Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 4 straipsnyje yra pasakyta, jog Tarnyba, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis (3 tipas).O štai Valstybės ienos apsaugos nuostatose numatyta, kad pasienio sargyba, vykdydama tarnybos užduotį, nustatyta tvarka palaiko ryšį ne tik su tos pačios užkardos pareigūnais kaip jau buvo minėta, bet ir su VSAT struktūrinių padalinių orlaivių ekipažais, laivų įgulomis, kitais bendradarbiaujančių institucijų padaliniais. Pavyzdžiui, užtvėrimo operacija gali būti atliekama kartu su policijos ir kitų teisėsaugos institucijų ar kariuomenės pajėgomis.

Minėto VSAT įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja taip pat Tarnybos bendradarbiavimą su panašiomis kitų valstybių tarnybomis (4 bendradarbiavimo tipas). Šį klausimą plačiai nagrinėja P.A.Čiočys, nurodydamas, jog Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos struktūras, be politinių, ekonominių, kultūrinių ir kitų standartų atitikimo reikalavimų, iškeliama ir labia svarbi patikimos

sienų kontrolės užtikrinimo, teritorinio neliečiamumo ir suvereniteto pažeidimų pašalinimo ir prevencijos sąlyga. Tarp ES išorinių sienų apsaugos sutartyje išdėstytų sienų apsaugos principų, P.A.Čiočys akcentuoja glaudų pasienio tarnybų personalo bendradarbiavimą (tarptautines kooperacijas), kurio pagrindinių tikslų tarpe dominuojančią vietą užima nusikalstamų veikų prevencija. [1;135]

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, darytina išvada, kad bendradarbiavimas užkardoje yra viena reikšmingiausių prevencijos formų ir jis yra plačiai naudojamas praktikoje.4.3 Prevencijos priemonių parinkimas prieš pat pažeidimo vykdymą ir jo metu

Viena iš svarbiausių priemonių valstybės sienų patikimai apsaugai užtikrinti yyra pasienio režimo palaikymas pasienio ruože. Asmenys, pažeidę valstybės sienos, pasienio kontrolės punktų veiklos ir pasienio teisinius režimus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl yra labai svarbu tiksliai įvertinti grėsmės buvimą ar nebuvimą, jos dydį. Grėsmei nustatyti yra numatomi 3 etapai: 1)informacijos sąrašo, būtino nustatant grėsmę, sudarymas; 2)informacijos apie galimas grėsmes rinkimas; 3)turimos informacijos paruošimas ir analizė tolesniam naudojimui. Į būtinos informacijos sąrašą turėtų įeiti:

▼ pažeidėjų kategorijos;

▼ pažeidimų pobūdis;

▼ jau įvykusių pažeidimų vieta, laikas, aplinkybės;

▼ priežastys, sąlygos iir motyvai skatinantys pažeidėjų veiksmus;

▼ pažeidėjų galimybės padaryti teisės pažeidimą. [3;24]

Turintis būtiną informaciją ir konstatavęs grėsmės buvimą pareigūnas nedelsdamas imasi prevencijos priemonių, atitinkančių jo kompetenciją arba vyresniojo pagal pareigas pareigūno nurodymus (nutraukti neteisėtus veiksmus, persekioti galimus ar esamus pažeidėjus, pranešti uužkardos pamainos vyresniajam arba užkardos budėtojui apie pastebėtus neteisėto valstybės sienos kirtimo požymius, kitus neteisėtus veiksmus).

Kaip ypatinga prevencijos priemonė prieš pat pažeidimo vykdymą ir jo metu yra išskirtina pasienio sargyba, skirta pažeidėjams sulaikyti pagal išankstinius gautus duomenis apie galimas jų buvimo ar vykimo vietas- pasala. Pasala neretai sulaiko pažeidėjus nuo neteisėtų veiksmų įvykdymo, tai yra sustabdo pažeidimą dar rengimosi stadijoje. Šituo atžvilgiu ji yra priskirtina pažeidimo prevencijos priemonėms.5. Individualios prevencijos samprata ir jos taikymas užkardoje

Kiekviena prevencijos priemonė turi individualų psichologinį pagrindą. Pavyzdžiui, yra tikimasi, kad potencialus pažeidėjas pamatys jam skirtas vaizdines priemones, perskaitys ištraukas iš teisės aktų, susidūręs su galimybe padaryti teisėtvarkos pažeidimą, jis prisimins akte numatytą baudos sumą ir jam bus galia netekti sankcijoje numatytų pinigų, ir šis jausmas bbus pakankamai stiprus, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamos veikos padarymo. Yra tikima, kad potencialūs pažeidėjai reaguos vienodai, jie deindividualizuojami. Tačiau gali būti asmenų, kurie reaguos kitaip, nei numatė prevencinės priemonės rengėjai. Apskritai neįmanoma sukurti prevencijos priemonės, į kurią visi reaguotų vienodai, tai lemia individualios psichologinės prielaidos.

Dėl to bet kokios prevencijos priemonės veiksmingumas priklauso nuo jos individualaus mechanizmo. Prevencinės priemonės individualizacija pasireiškia kai, pavyzdžiui, užkardos pareigūnas, jei jis yra geras psichologas, suvokia individualias asmenų reakcijas į prevencijos priemonę ir stengiasi jas ppakoreguoti, kad nepaisant jų skirtingumo rezultatas būtų toks, kurio siekiama.

Reikšminga, kad minėtas pareigūnas šiuo atveju negali remtis vien savo žiniomis, “sveiku protu”. Geriausia jei bus dar taikomos taip vadinamos “lokalinės žinios”(duomenys apie užkardos veikimo teritorijoje esamą padėtį- faktiškai gali būti naudojamos užkardos vado padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo išvados), taip pat mokslinės psichologijos bei kriminologijos žinios.[4;95-99]

Individualus prevencijos darbas yra efektyvi naujovė nusikalstamų veikų prevencijos moksle, todėl yra reikalinga, kad jos taikymas būtų oficialiai pradėtas tokioje svarbioje srityje kaip valstybės sienos apsauga.Apibendrinimai

Prevencijos mokslo spartus vystymasis leidžia vis plačiau taikyti prevencijos priemones užkardos veikloje; todėl šiame darbe nušviesta administracinių teisės pažeidimų prevencijos užkardoje samprata praturtina naujomis apibendrintomis idėjomis nagrinėjamą klausimą, tai palengvina reiškinio esmės supratimo užduotį, pagausina pareigūnų prevencinio darbo inicijavimo galimybes.

Griežtas prevencijos užkardoje etapų suskirstymas, tam tikrų veiklos rūšių priskyrimas atitinkamiems etapams suformuoja vieningą požiūrį į tiriamą dalyką. O štai prevencijos rūšių detalus aprašymas sudaro aiškų jų taikymo sąlygų, būdų vaizdą.

Tuo tarpu prevencijos mokslo naujovių, aktualių užkardoje vykdomos prevencijos veiklos požiūriu, akcentavimas leidžia susimastyti apie praktinį individualios prevencijos panaudojimą, bendruomenės prevencijos platesnį taikymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardoje.Literatūra

1. P.A.Čiočys. “Pasienio teisės pagrindai”. LKA. 1998. Vilnius

2. A.Šakočius. “Kova su netvarka įgyvendinant bendruomenės teisėtvarką”.LTA leidybos centras. 2000. Vilnius

3. “Visuomenės, savivaldybių ir teisėsaugos iinstitucijų bendradarbiavimas nusikalstamumo prevencijos srityje: respublikinė konferencija.” Judėjimas “Stabdyk nusikalstamumą, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. 1999. Vilnius

4. V.Justickis. “Prevencinė policijos veikla remiantis bendruomenės teisėtvarkos modeliu” (Monografija). LTA leidybos centras. 2000. VilniusNorminė medžiaga

5. Lietuvos Respublikos Valstybės Sienos Apsaugos Tarnybos Įstatymas. Nr. VIII-1996. 2000. Vilnius

6. Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Nr. VIII-49. 1996. Vilnius

7. Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas. Nr. VIII-1666. 2000. Vilnius

8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymas “Dėl nuostatų patvirtinimo” Nr. 9. 2001. Vilnius

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo” Nr.598. 2002. Vilnius

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo” Nr.126. 2001. Vilnius

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl Pasienio policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo” Nr.194. 2001. Vilnius

12. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymas “Dėl draudžiamųjų ženklų, žyminčių valstybės sienos apsaugos zonos ribas, pavyzdžių ir išdėstymo tvarkos patvirtinimo” Nr.231. 2002. Vilnius

13. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

14. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymas “Dėl valstybės apsaugos nuostatų patvirtinimo” Nr. 396. 2001. Vilnius

15. Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo baigiamasis aktas. 11975. Helsinkis.

16. Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymas. Nr.IX-965. 2002. VilniusInterneto puslapiai

17. www.pasienis.lt

18. www.vrm.lt

19. www.lvat.lt

20. www.litlex.lt

21. www.lrs.lt