Sutartis – daugiausiai paplitusi sandorių rūšis
1 Turinys
Įvadas
……………………..
……………….3
1. Pagrindiniai sutarties elementai
……………………..
….4
2. Sutarties analizė
2.1. Sutarties rūšis
……………………..
………5
2.2. Starties objektas
……………………..
…….6
2.3. Kaina
……………………..
………….7
2.4. Šalių įsipareigojimai
……………………..
……7
2.5. Atsakomybė
……………………..
……….8
Išvados
……………………..
……………….9
Literatūra
……………………..
……………..10 Priedai
……………………..
……………….11
Įvadas
Sutartis – daugiausiai paplitusi sandorių rūšis.
Su sutartimis susiduriame kiekvieną dieną, ir versle, ir privačiame
gyvenime. Visuomeninių santykių įvairovė lėmė tai, kad yra labai įvairių
sutarčių: pirkimo–pardavimo, mainų, paslaugų teikimo, distribucijos,
finansinio lizingo sutartys ir kt. Atskiros sutarčių rūšys yra
reguliuojamos skirtingai, tačiau yra tam tikri principai ir nuostatai,
būdingi ir taikomi visoms sutartims, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.
Tai bendrieji sutarčių teisės nuostatai.
Pagrindiniu šaltiniu, reguliuojančiu sutartis, galima laikyti LR
civilinį kodeksą (Civilinis kodeksas). Galiojantis Civilinis kodeksas buvo
patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. Jis įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Be
Civilinio kodekso, atskirų sutarčių klausimus reguliuoja ir kiti įstatymai,
LR Vyriausybės nutarimai, norminiai aktai bei kiti teisės šaltiniai
Sutartis atlieka tokias funkcijas:
1) Sutarties iniciatyvos funkcija, kuri pasireiškia galėjimu spręsti
tam tikros sutarties sudarymo klausimus, laisvai pasirinkti sutarties
partnetį, nustatyti sutarties turinį. Neperžengdamos įstatymo nustatytų
ribų, sutarties šalys gali keisti arba nutraukti sudarytus sutartinius
santykius.
2) Sutarties koordinacijos funkcija, kuri pasireiškia tuo, kad
sutarties šalys yra lygios, ir todėl savo iniciatyva suderintos valios
išreiškimu nustato konkretų savo elgesį, t.y. teises ir pareigas.
3) Sutarties gynimo funkcija. Jos paskirtis – paveikti sutarties
šalis, kad jos tinkamai, nenukrypdamos vykdytų sutarties sąlygas. Tai
priemonės sutarčių drausmei įgyvendinti. Ši funkcija realizuojama
priverstiniu prievolės įvykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybės
priemones.
Kontroliniame darbe pagal Civilinio kodekso teisės normų nustatytus
reikalavimus nagrinėjama paslaugų teikimo sutartis (1 priedas). Paslaugų
teikimo sutartis gali būti sudaroma tarp paslaugas teikiančio juridinio
(fizinio) asmens ir kito juridinio (fizinio) asmens. Šiame darbe nagrnėjama
paslaugų teikimo sutartis, kurią sudarė juridiniai asmenys.
1. Pagrindiniai sutarties elementai
Sutarties svarbiausi elementai: 1) subjektas; 2) turinys; 3) forma.
Sutarties subjektai yra sutartį sudarantys asmenys. Praktikoje dėl
šio sutarties elemento rečiausiai kyla problemų, bet vis tik sudarant
sutartį reikėtų patikrinti, ar sutartį sudarantis asmuo turi teisę ją
sudaryti. Tam reikia pareikalauti juridinį asmenį atstovaujantį asmenį
pateikti savo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus ir asmens tapatybę
liudijantį dokumentą, o kai kita sutarties šalis yra fizinis asmuo – asmens
tapatybę liudijantį dokumentą.
Svarbiausias sutarties elementas yra sutarties turinys, kurį sudaro
visa sutarties sąlygų sistema. Nustatant sutarties sąlygas vadovaujamasi
vienu iš pagrindinių civilinės teisės – sutarties laisvės – principų.
Remiantis šiuo principu, šalys turi teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis
bei nustatyti jų sąlygas, taip pat sudaryti sutartis, kurios nėra numatytos
LR Civiliniame kodekse, jeigu yra laikomasi įstatymų reikalavimų.
Sutarties turinio sąlygas galima skirstyti į tris rūšis:
1) esmines arba būtinąsias;
2) įprastines;
3) atsitiktines.
Esminės arba būtinosios yra tos sutarties turinio sąlygos, kurių
nesant sutartis laikoma nesudaryta. Taigi sutartis laikoma sudaryta tiktai
šalims susitarus dėl vvisų esminių sąlygų. Jeigu šalys nesusitaria dėl bent
vienos esminės sutarties sąlygos, sutartinė prievolė neatsiranda.
Įprastinėmis vadinamos įstatymu nustatytos sąlygos, kurios dėl
sutarties sudarymo fakto tampa privalomos šalims. Nuo esminių sąlygų jos
skiriasi tuo, kad dėl jų sutarties šalims susitarti nereikia. Sutarties
galiojimas taip pat nepriklauso nuo to, ar šios įprastinės sąlygos
nurodytos sutarties tekste. Laikoma, kad šalys, susitarusios dėl visų
esminių sąlygų ir sudariusios sutartį, kartu susitarė dėl įprastinių
sutarties sąlygų. Sudariusios sutartį, jos automatiškai tampa sudarytos
sutarties turinio dalimi.
Atsitiktinėmis vadinamos šalių susitarimu nustatomos sąlygos, kurių
įstatymas nereguliuoja arba nustato dispozicine (kai sutarties šalys turi
teisę savo nuožiūra nustatyti sąlygas) forma. Jos nėra sutarčiai būtinos
kaip esminės sutarties sąlygos. Be to, jos automatiškai neįtraukiamos į
sutartį kaip įprastinės sąlygos. Šių sąlygų nebuvimas nedaro įtakos
sutarties galiojimui. Kadangi šios sąlygos nustatomos šalių susitarimu, jos
gali vienos šalies reikalavimu tapti ir esmine sutarties sąlyga.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs LR Civilinis kodeksas liberalizavo
reikalavimus sutarties formai. Dabar šalys sutartį gali sudaryti žodžiu,
raštu ir konkliudentiniais veiksmais.
Rašytinės formos sandoriai gali būti sudaromi surašant vieną dokumentą,
pasirašomą visų sandorio šalių arba šalims apsikeičiant atskirais
dokumentais. Įstatymas reikalauja rašytinės sutarties formos tarp fizinių
asmenų sudaromoms sutartims, kai sutarties suma sudarymo metu yra didesnė
kaip 5.000 Lt (išskyrus sutartis, kurios ir įvykdomos sutarties sudarymo
metu). Raštu sudaromi juridinių asmenų steigimo sandoriai, prekių pirkimo –
pardavimo išsimokėtinai sutartys, draudimo sutartys, arbitražiniai
susitarimai, kilnojamųjų daiktų nuomos ilgesniam negu 1 metų terminui
sutartys, preliminarinės sutartys, asmens išlaikymo iki gyvos galvos
(rentos) sutartys, taikos sutartys. Tokią paprastą rašytinę (bet ne
notarinę) formą įstatymai numato ir kai kurioms kitoms sutartims
2. Sutarties analizė
2.1. Sutarties rūšis
Atsižvelgiant į tai, kiek asmenų išreiškia savo valią, sutartys gali
būti vienašalės, dvišalės, daugiašalės.
Vienašalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose viena šalis turi
tiktai reikalavimo teisę,o kita – tik tą teisę atitinkančią pareigą. Pagal
tokią sutartį viena šalis tampa kreditoriumi, o kita skolininku.
Dvišalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose abi šalys turi
reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Šitokioje sutartyje
kiekviena iš šalių yra kartu ir kreditorius, ir skolininkas. Tipiškas
dvišalės sutarties pavyzdys yra pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavėjas yra
kreditorius, nes jis turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti už parduotą
daiktą, ir kartu skolininkas, nes jis privalo perduoti pirkėjui parduotą
daiktą. Savo ruožtu pirkėjas yra kreditorius, nes jis turi teisę reikalauti
perduoti jam nupirktą daiktą, ir kartu skolininkas, nes jis privalo
sumokėti pardavėjui už tą daiktą.
Daugiašalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose trijų ar daugiau
šalių turi reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Tokios
sutarties pavyzdys yra jungtinės veiklos sutartis.
Priede pateikta paslaugų teikimo sutartis yra dvišalė. UAB „YYY“
(toliau vykdytojas) yra kreditorius, nes jis turi teisę reikalauti iš AB
„XXX“ (toliau užsakovo) sumokėti už suteiktas paslaugas, ir kartu
skolininkas, nes įsipareigoja teikti užsakovui šios sutarties 2 priede
numatytas paslaugas. Savo ruožtu užsakovas yra kreditorius, nes jis turi
teisę reikalauti, kad jam būtų suteiktos paslaugos, ir kartu skolininkas,
nes jis privalo sumokėti vykdytojui.
Sutartys gali būti atlygintinės ir neatlygintinės. Į šias rūšis
sutartys skirstomos pagal sutarčių įvykdymo rezultatą.
Atlygintinėms sutartims būdinga tai, kad viena šalis, atlikdama
veiksmą kitos šalies naudai įgyja teisę į kitos šalies priešpriešinį
veiksmą. Pavyzdžiui, pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduoda
daiktą, o pirkėjas privalo sumokėti nustatytą pinigų sumą.
Neatlygintinėms sutartims būdinga tai, kad viena šalis, atlikdama
veiksmą kitos šalies naudai neįgyja teisės į kitos šalies priešpriešinį
veiksmą. Pavyzdžiui, pagal dovanojimo sutartį dovanotojas perduoda daiktą,
o dovanos gavėjas neturi už tai mokėti.
Priede pateikta paslaugų teikimo sutartis yra atlygintinė. Vykdytojas
įsipareigoja teikti užsakovui šios sutarties 2 priede numatytas paslaugas,
o užsakovas privalo sumokėti už suteiktas paslaugas.
Sutartys gali būti skirstomos į įprastines ir sąlygines.
Įprastinėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose šalių teisės ir
pareigos atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatytą laikotarpį.
Sąlyginėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose šalių teisių ir
pareigų atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų
sąlygų buvimo ar nebuvimo.
Nagrinėjama paslaugų teikimo sutartis yra įprastinė. Sutarties šalių
teisės ir pareigos atsiranda per numatytą laikotarpį, t.y. sutartis
įsigalioja 2004 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2004 m.
gruodžio 31 d.
Atsižvelgiant į tai, nuo kurio momento sutartys laikomos sudarytos,
jos gali būti konsensualinės ir realinės.
Konsensulinė sutartis yra tokia, kuri laikoma sudaryta nuo to
momento, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų ir nustatyta
forma išreiškė suderintą valią.
Realinė sutartis yra tokia, kuri sudaroma, kai viena šalis perduoda
kitai šaliai daiktą ir įstatymo nustatyta forma šalims savo suderintą
valią.
Nagrinėjama paslaugų teikimo sutartis yra konsensualinė, nes ji
įsigalios, kai šalys susitars dėl visų sąlygų ir ją pasirašys.
2.2. Sutarties objektas
Sutarčių objektai yyra civilinių teisių objektai, su kuriais yra
susijusios civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos.
Civilinio kodekso 1.97 straipsnyje numatyta, kad civilinių teisių
objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei
turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir
veiksmų rezultatai, kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Tačiau civilinių
teisių objektais gali būti ir Civilinio kodekso 1.114 straipsnyje nurodytos
asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias saugo civilinė teisė, t.y.
vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamumas, garbė, orumas, žmogaus
privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens
pavadinimas, prekės (paslaugos) žženklas ir kitos vertybės. Sąvoka “turtas”
– tai daiktai, ir turtinės teisės bei pareigos, išimtinės teisės (žaliavos,
prekės, pastatai, pinigai, prekių ir paslaugų ženklai, juridinio asmens
pavadinimas ir t.t.). Veiksmai ir veiksmų rezultatai – tai paslaugų
teikimas, darbų atlikimas ir panašiai.
Priede pateiktos paslaugų tteikimo sutarties objektas yra UAB „YYY“
teikiamos telekomunikacinės įrangos diegimo ir aptarnavimo paslaugos bei
darbai, kurie yra išvardinti ir aprašyti sutarties 2 – me priede.
2.3 Kaina
Civilinio kodekso 6.198 straipsnyje aptariama sutarties kaina.
Tais atvejais, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta
ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą,
kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį
pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, –
atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
Jeigu sutarties kainą turi nustatyti viena šalis ir nustatyta kaina
aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai, nepaisant šalių susitarimų,
sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia
kaina.
Paprastai sutarties kainą pasiūlo viena iš šalių ir po derybų
laikotarpio abi sutarties šalys susitaria dėl abiems šalims priimtinos
kainos.
Nagrinėjamos paslaugų teikimo sutarties telekomunikacinės įrangos
diegimo ir aptarnavimo paslaugų bei darbų kainos yra pateiktos 1- me
sutarties priede.
2.4. Šalių įsipareigojimai
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo
galią, yra privaloma. Šalys yra įpareigotos sutartis vykdyti tinkamai ir
nustatytu terminu, laikydamosi sutarties ir įstatymų nurodymų.
Priede pateiktos paslaugų tiekimo sutarties AB „XXX“ (užsakovas)
įsipareigoja sumokėti Vykdytojui už suteiktas šios sutarties paslaugas 1
priede numatytais įkainiais ir tvarka. Taip pat užsakovas įsipareigoja
registruoti paslaugų teikimo sutrikimus ir pagal tarp vykdytojo ir užsakovo
suderintus procesus informuoti atitinkamus vykdytojo padalinius.
Vykdytojas įįsipareigoja teikti 2 sutarties priede numatytas paslaugas
griežtai laikydamasis užsakovo patvirtintų procesų reikalavimų ir užsakovo
reikalavimu per įmanomai trumpiausią laiką pateikti užsakovui informaciją
apie vykdytojo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą.
2.5. Atsakomybė
Nustatant šalių atsakomybę už sutarties pažeidimus paprastai
įtvirtinama pareiga atlyginti nuostolius ir dažnai numatomos netesybos
(bauda, delspinigiai). Nustatant netesybas už termino praleidimą reikėtų
numatyti, už kokį laikotarpį jos turi būti taikomos (pavyzdžiui, už
kiekvieną praleistą dieną, savaitę, 10 dienų ar pan.).Gali būti nustatyta
didžiausia mokėtina netesybų suma (pavyzdžiui: Pagal šią sutartį mokėtina
netesybų suma jokiu atveju neturi viršyti 10 proc. sutarties kainos).
Civilinis kodeksas numato, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti
nuostolius, netesybos bus įskaitomos į nuostolius. Be to, kodeksas draudžia
reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę,
išskyrus atvejus, jei netesybos nustatytos už termino praleidimą
(pavyzdžiui, vėlavimą sumokėti kainą). Sutarties nuostatos,
prieštaraujančios šiems reikalavimams, negaliotų.
Priede pateiktoje paslaugų teikimo sutartyje numatyta, kad užsakovas,
laiku neatsiskaitęs su vykdytoju, moka vykdytojui 0,03 % nuo laiku
nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Už pavėluotai atliktas paslaugas, vykdytojas moka baudą BUŽDEL % nuo
mėnesinio mokėjimo sumos:
[pic],%,
i – uždelstos įdiegti paslaugos numeris, ti – uždelstas i paslaugos laikas
paromis, N – uždelstų įdiegti paslaugų skaičius.
Sutartyje yra numatyta, kad delspinigių ar baudų sumokėjimas
neatleidžia šalių nuo sutarties įsipareigojimų vykdymo.
Jeigu bet kuri iš šalių neįvykdo įsipareigojimų pagal šią sutartį ar
netinkamai juos įvykdo, ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad
įsipareigojimų neįvykdė ar netinkamai juos įvykdė dėl nenugalimos jėgos,
valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų. Jeigu įrodo, kad įsipareigojimų
neįvykdė dėl vienos iš šiame punkte minėtų priežasčių, šalis gali būti
visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės. Sutartyje yra
apibrėžiamos sąvokos: „nenugalima jėga“, „valstybės veiksmai“ ir „trečiojo
asmens veiksmai“.
Diegdamas ir aptarnaudamas telekomunikacinę įrangą, vykdytojas
naudoja prietaisus ir įrengimus, kuriems reikalinga periodinė patikra.
Šioje sutartyje numatyta, kad vykdytojas pilnai atsako už naudojamų
prietaisų parodymų teisingumą ir tikslumą
1 Išvados
Sudaryta sutartis yra privaloma jos šalims tol, kol ji nėra nuginčyta
įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais ar atitinkamais atvejais kitaip
teisėtai pasibaigusi. Šalys yra įpareigotos sutartis vykdyti tinkamai ir
nustatytu terminu, laikydamosi sutarties ir įstatymų nurodymų.
LR civilinis kodeksas yra pagrindinis, bet ne vienintelis sutartis
reguliuojantis šaltinis. Sutartis reguliuoja ir kiti įstatymai bei
norminiai aktai.
Apibendrinimas:
1) Sutartis turi būti išreikšta įstatymo reikalaujama forma, o
reikiamais atvejais – įregistruota nurodytame viešame registre.
2) Įstatymo nustatytais atvejais sutartis turi būti patvirtinta
notariškai. Notarinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.
3) Sudarant sutartis, būtina atsižvelgti į imperatyvines įstatymų
nuostatas. Sutartis, neatitinkanti imperatyvinių įstatymų, negalioja.
4) Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo
galią, yra privaloma. Šalys yra įpareigotos sutartis vykdyti tinkamai ir
nustatytu terminu, laikydamosi sutarties ir įstatymų nurodymų.
Nagrinėta paslaugų teikimo sutartis yra komercinės sutarties
pavyzdys. Sutarties sąlygos įtvirtina sutarties objektą, sutarties kainą,
sutarties terminą ir nutraukimo sąlygas, kitas šalių teises ir pareigas,
šalių atsakomybę ir bendrąsias nuostatas. Nustatant šalių atsakomybę už
sutarties pažeidimus įtvirtinama pareiga atlyginti nuostolius (bauda ir
delspinigiai).
Pateiktoje sutartyje yra svarbios ir bendro pobūdžio nuostatos
(„Kitos sąlygos“), kurios yra bendros visoms sutarčių rūšims. Jame gali
būti nustatoma sutarties pakeitimo išlyga, sutarties aiškinimo nuostatai,
pranešimų pagal sutartį forma bei pateikimas ir kt.
Šiame sutarties skyriuje nurodyti priedai, kurie buvo pridėti prie
sutarties, ir nustatyti, kad jie sudaro neatskiriamą sutarties dalį.
6 Literatūra
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių
teisė http://www.tm.lt/?item=kodeks&aktoid=50805
2. Sūdžius V. Sutartys: principai ir praktika. Vilnius, 2001. 265 p.
3. Jovsa E.. Ką reikia žinoti apie sutartis.
http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3c0377e582aa6
4. Sutarčių teisės aspektai // Vadovo pasaulis. 2001, Nr.6.