Indis

TURINYS

ATRADIMAS

PAPLITIMAS GAMTOJE

FIZIKINĖS SAVYBĖS

CHEMNĖS SAVYBĖS

NAUDA IR ŽALA

NAUDOTA LITERATŪRA

ATRADIMAS

1863 metais vokiečių mokslininkai F. Reichas ir T. Richteris tirdami sfaleritą atrado naują elementą – indį. Šis elementas buvo pavadintas pagal būdingas mėlynas (indigo spalvos) spektro linijas. Indį iš anksto numatė D. Mendelejevas. Indis yra D. Mendelejevo periodinės sistemos 5 periodo III grupės elementas. Jo eilės numeris 49, o atominė masė 114,82.

PAPLITIMAS GAMTOJE

Gamtinis indis yra dviejų izotopų 113In (4,33%) ir 115In (95,67%) mišinys. 115In yra šiek tiek radioaktyvus. Ji skilimo pusamžis yra 6*10¹² mmetų. Indis sudaro 2,5*10ˉ³ % Žemės plutos masės Jis yra išsisklaidęs junginių pavidalu cinko, kadmio, alavo rūdose.. Grynuoliai ir mineralai labai reti.

FIZIKINĖS SAVYBĖS

Indis yra išsklaidytas elementas, sidabriškai baltas, plastiškas ir minkštas metalas, galio cheminis analogas. Jo oksidacijos laipsnis +3. Indžio tankis-7310 kg/m³. Lydymosi temperatūra 429˚C, o virimo temperatūra yra 2075˚C. Indis yra geras reduktorius ir aktyvus metalas. Kambario temperatūroje jis nesioksiduoja. Ore jis nekinta, nes būna apsitraukęs plona In2O3 plėvele. Kaitinamas užsidega ir dega mėlyna liepsna, sudarydamas In2O3. In2O3 yra kkristalinė, vandenyje netirpi medžiaga. Jis yra mažai patvarus. In2O3 yra amfoterinis oksidas. Indis sudaro trivalenčio metalo chloridą, nitratą, sulfatą. Ši druska gerai tirpsta vandenyje ir hidrolizuojasi. Indžio sulfatas su šarminių metalų ir amonio druskomis sudaro dvigubąsias druskas – alūnus. Indžio jjunginiai yra labai nuodingi. Jis sudaro lydinius su galiu ir taliu arba su kitais metalais ir nemetalais (pvz., su Pb, Sn, Al, Zn, Cd, Sb, As). Intermetaliniai junginiai su arsenu ir stibiu yra geri puslaidininikiai. Indis gaunamas iš švino, cinko, ir alavo gamybos atliekų, kuriose jo yra nuo dešimtųjų iki tūkstantųjų procento dalių.

CHEMINĖS SAVYBĖS

Kaitinant indį susudaro oksidas In2O3.

In + O2 -ą In2O3

Tirpsta sieros rūgštyje.

2In + 3H2SO4 ą In2(SO4)3 + 3H2

Tirpsta azoto rūgštyje .

In + 4HNO3 ą In(NO3)3 + NO + 2H2O

Tirpsta druskos rūgštyje.

In + 3HCl ą InCl3 + H2

Kambario temperatūroje jungiasi su visais halogenais, išskyrus jodą.

2In + 3Cl2 ą 2InCl3

2In + 3Br2 ą 2InBr3

Kaitinant jungiasi su jodu.

2In + 3I2 ą 2InI3

Kaitinant jungiasi su siera.

2In + 3S ą In2S3

Kaitinant jungiasi su aazotu.

2In + N2 ą 2InN

NAUDA IR ŽALA

Indis vartojamas antikorozinėms dangoms, lengvai lydomiems lydiniams gaminti. Indžio junginiai vartojami puslaidininkių technikoje, pridėjus jo į germanį , gaunamas p puslaidininkis. Iš jo gaminami slydimo guoliai, juo dengiami reflektoriai, veidrodžiai (tokie veidrodžiai geriau blizga, netamsėja), automobilių žibintai. Indis vartojamas branduolinėje technikoje, signaliniuose įtaisuose. Jo lydiniai vartojami vakuuminėje technikoje, jo lydmetaliais metalai jungiasi su stiklu, keramika. Indžiu, kaip legiruojančiu priedu, gerinamos lydinių mechaninės savybės, didinamas jų cheminis atsparumas. Vario lydiniai, turintys indžio, labai atsparūs korozijai jjūros vandenyje, o cinko lydiniai su indžio priemaiša atsparūs atmosferinei korozijai. Iš indžio, sidabro ir aukso lydinio, vadinamo žaliuoju auksu, gaminami juvelyriniai dirbiniai, indžio ir aukso lydiniu metalą galima sujungti su stiklu.

NAUDOTA LITERATŪRA

1) A.Busevas, I.Jefimovas “Chemijos apibrėžimai, sąvokos, terminai”.

2) L.Ivaškevičienė, G.Kiaušinienė, O.Petroševičiūtė, B.Stulpinas “Bendroji chemija”.

3) Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija 4 tomas.