I B grupės elementai Cu, Ag, Au.

Šie metalai gamtoje randami gryni, o taip pat sulfidų pavidalu. Vario kiekis rūdose būna paprastai _ 1%, jos turi būti sukoncentruojamos ir po to Cu gaunamas pirometalurginiu būdu

2CuFeS2 + 5O2 + 2SiO2  2Cu + 2FeSiO3 + 4SO2

Taip gautas 95-98% grynumo Cu išgryninamas elektrochemiškai. Išgaunant Ag, jo sulfidas tirpinamas cianidų tirpaluose

Ag2S + 4KCN  2K[Ag(CN)2] + K2S

2K[Ag(CN)2] + Zn  K2[Zn(OH)4] + 2Ag

Išgaunant auksą jis nuo tuščios padermės atskiriamas tirpinant cianido tirpaluose, esant oksidatoriui

4Au ++ O2 + 8KCN + 2H2O  4K[Au(CN)2] + 4KOH

ir po to redukuojamas Zn.

Savybės. Tai minkšti blizgantys metalai, labai geri šilumos ir elektros laidininkai. Jie lengvai ištempiami į vielą. Cheminis aktyvumas mažas, su O2 reaguoja tik Cu. Tačiau šildomi Cu ir Ag reaguoja su S. Ag sdirbiniai ore per ilgą laiką jueduoja. Su chloru reaguoja visi trys + Cl2  CuCl2; AgCl; AuCl3. Tirpsta tik oksidinančiose r. Cu ir Ag tirpsta HNO3 susidaro NO2 Au tirpsta “aqua regia” Au + 33HCl + HNO3  AuCl3 + NO + 2H2O sieros r. netirpsta, bet tirpsta seleneno

2Au + 6H2SeO4  Au2(SeO4)3 + 3SeO2 + 6H2O

Au+ nepatvarus ir disproporcionuoja 3Au+  2Au + Au+3. Visiem 3 būdinga kompleksinių junginių sudarymas, o Cu ir yypač Ag turi katalizinių savybių. Cu ir jo j. naudojami elektrotechnikoje, metalurgijoje, chemijos pramonėje. Plačiausiai naudojami Cu gaminiai: žalvaris, bronza, melchioras. Ag daugiausiai sunaudoja-ma radiotechnikoje, fotomedž., taip pat Ag ir Zn akumuliatoriams, veidrodžiams. Iš Ag-Cu lydinių gaminamos monetos, juvelyriniai dirbiniai, taip pat šarmams atsparios cheminėsaparatūros gamybai. Au daugiausiai naudojamas elektrotechnikoje, skaičiavimo mašinose, stomatologijoje.

Junginiai. Su O2 Cu sudaro raudoną Cu2O ir juodą CuO. CuO susidaro kaitinant Cu iki 500oC esant O2, o taip pat termiškai skai-dant (CuOH)2CO3  2CuO + H2 O + CO2

Šis junginys aukštoje temper. skyla CuO  Cu2O + 1/2O2

CuO gali būti gautas kambario temper. redukuojant Cu(II) druskas šarminėje terpėje CuSO4 + 2NaOH  Na2SO4 + Cu(OH)2

Cu(OH)2  CuO + H2O 2CuO + C6H12O6  Cu2O + C6H12O7 <

Cu oksidai vandenyje netirpsta, tačiau tirpsta r. sudarydami Cu(I) ir Cu(II) druskas. Jie taip pat tirpsta NH3

Cu2O + 4NH3 + H2O  2[Cu(NH3)2](OH)

CuO + 4NH3 + H2O  [Cu(NH3)4](OH)2

Cu(OH)2 turi silpnas amfoterines savybes ir tirpsta karštuose šarmų tirpaluose. Cu(OH)2 + 2NaOH  Na2[Cu(OH)4]

Iš (I) Cu j. paminėtinas chloridas, kuris susidaro šildant cu su Konc. HCl ir CuCl2

Cu + 2HCl + CuCl2  2H[CuCl2] v 2HCl + 2CuCl

Šis chloridas tirpstaNH3 2CuCl + 4NH3 2[Cu(NH3)]Cl

Patvariausi yra Cu(II) j. Gerai tirpus vandenyje ddichloridas gauna-mas tirpinant HCl CuO, Cu(OH)2 arba bazinį karbonatą

(CuOH)2 CO3 + 4HCl  2CuCl2 + 3H2O + CO2

Ag žinomi 3 oksidai Ag2O, AgO, Ag2O3. Veikiant šarmais Ag tirpių dr. tirpalus susidaro Ag2O

2AgNO3 + 2KOH Ag2O + 2KNO3 + H2O

AgOH nors ir nepatvarus yra tirpi bazė, todėl Ag dr. nesihidrolizi-na. plačiausiai naudojama dr. nitratas. Gerai tirpi H2O, naudojama laboratorijoje ir medicinoje. Ag halogenidai sunkiai tirpūs, tačiau gerai tirpsta NH3 ir tiosulfatų tirpaluose.

AgCl + 2NH3  [Ag(NH3)2]Cl

AgCl + 2Na2S2O3  Na3[Ag(S2O3)2] + NaCl

Ag halogenidai jautrūs šviesai ir naudojami fotografinių medž. gamybai. Ag(I) j. lengvai redukuojami iki miltelių pavidalo Ag ir tam tikrose sąlygose Ag išsiskiria blizgančio veidrodinio sluoksnio pavidalu. Plačiausiai naudojamas Au j. tetrachloro aukso r. H[AuCl4] 4H2O – geltoni kristalai gaunami tirpinant au “aqua regia” Au + 3HCl + HNO3  AuCl3 AuCl3 + HCl  H[AuCl4]

Au trichloridas taip pat gaunamas tiesiogine reakcija

Au + 3/2Cl2  AuCl3 Ištirpintas H2O jis sudaro rūgštį

AuCl3 + H2O  H[Au(OH)Cl3]

Veikiant Au(III) tirpalus šarmais susidaro amfoterinis trihidroksi-das AuCl3 + 3NaOH  Au(OH)3 + 3NaCl

Šildomas palaipsniui hidrolizuojasi

Au(OH)3  AuO(OH) 2AuO(OH)  Au2O3 + H2O

Au(OH)3 + NaOH  Na[Au(OH)4]

Au(III) j. yra oksidatoriai ir redukuojasi lengviau nei Ag(I) j.

AuCl3 + 3FeCl2  Au + 3FeCl3

Cu, Ag ir AAu j. yra nuodingi.