Neorganinių junginių chemijos paruoštukė
IA char.Chemiškai l.aktyvūs,kurių fizikinės ir cheminės sav. Paaiškinamos
valentinių e-ų konf.ns1,grupė,todėlbūdingas OL +1.Šie el.pirmieji
standartinių potencialų eilėje,todėl yra l.aktyvūs,pasižymi stipriomis
redukuojančiomis sav.ir oksiduojasi iki vinvalenčių jonų.Š.m. redukcinės
sav.stiprėja grupėje iš viršaus į apačią.Na,K l.paplitę.Pagal paplitimą
Ž.p.Na-7el.Na išgaunamas iš jo druskų
telkinių:NaCl(halido),Na2CO310H2O(sodos),NaNO23(salietros),Na2SO410H2O(Glaub
erio druska),Na2B2O710HO(borakso).Milžiniškos NaCl atsargos yra gamtiniame
surame ir vandenynų H2O.K pagal paplitimą eina po Na.Svarbiausios jo
druskos:KCL(silvinas),NaClKaCl(silvinitas),K2CO3(potašas).Li,Rb,Cs yra
retieji el.Svarbiausieji Li mineralai-
spodumenasLi2OA2lO34SiO2,ambligonitasLiAlPO4F,petalitas LiAlSi4O10.Grinū Rb
mineralų nežinoma.Cs randama aliumosilikatuose
4CsO4Al2O318SiO22H2O(polucite).Fr gamtoje susidaro skylant Ac.Ji gaunamas
iš gamtinių mineralų juos skaidant,paskui veikiant H2SO4,kad
susid.tirpusLi2SO4.toliau veikiama soda ir HCl-susid.mažai
tirpūsLi2CO3,LiCl,kurių lydalus elektrolizyuojant gaunamas Li.Na gaun.taip
pat elektrolizes būdu iiš eutektinio lydalo 500 temp arba NaOH lydalo 320
temp.K negalima gauti šiais būdais,nes jis garai tirpsta išlyditame
Cl,lengvai garuoja.Kclredukuojamas metaliniu Na-iu 850 temp..Analogiškai
naudojant Ca gaunami Rb,Cs.Š.M.-minkšti,žemos lyd.temp,sidabro
baltumo,kristalizuojasi erdvėje centruota kūbine gardele.Li kieteskis nei
Na,bet minkštesnis nei Pb.Visi š.m. liepsną nudažo:Li-tamsiai raud,Na-
gelt.,K-violetine,Rb-raudonai viol,Cs-mėlyna.
IA junginiai.Š.m.tiesiogiai reaguoja su halogenais ir H2.Su rugšt.sudaro
drus-kas,o šildomi su S-sulfidus(M2S)ir polisulfidus(M2Sn).Su N2 kambario
temp.reaguoja tik Li.Kiti š.m.hidridai gaunami sąveikaujant metalu garams
su N2 elektros lanke.Š.m.hidridai yra druskų tipo baltos kristalinės medžia-
gos.Jų struktūra atitinka kubinę NaCl struktūtą,terminis patvarumas mažėja
Li(Cs,cheminis aktyvumas Li(Cs didėja.Visi š.m.halogenidai yyra sunkiai
lydomos,bespalvės kristalinės medž.Be tiesioginės sintezes,halogenidai gali
būti gaunami gaun.veikiant hidroksi-dus(MOH)ar karbonatus(M2CO3)van-denilio
halogenido rūgštimi.Jų lyd,ir vir.temp.mažėja kryptimi F(Cl(Br(I. Tam
tikromis sąligomis visi š.m.gali sudaryti grynus junginius M2O,M2O2, MO2
yra termišk.patvarūs((5000C) jung. M2O2 peroksidai(išskyrus Li2O),
izoliuoti nuo drėgmės ar besioksid. medž.,yra term.atsparūs iki gana aukš-
tos temp.Š.m.hidroksidų bbazinės sav. yra stipriausios iš visų hidrok..Jie
susi-daro š.m. ir jų oksidams reaguojant su H2O.Šios saveikos intensyvumas
didėja Li(Cs.Š.m.hidroksidai yra bespalvės, kristalinės,lengvai
lydomos,l.greitai tirpstančios medž.Š.m.sudaro neutralia-sias ir
rūgščiasias daugiavandenilinių rugščių druskas,greitai tirpstančias H2O
(išsk.Li).Geba sudar.kristalinius hidra-tus mažėja kryptimi Li(Cs.Li deda-
mas į stiprius ir lengvus Mg ir Al lydi-nius,skirtus lėktuvų konstrukcijoms
ga-minti.Na-metalams redukuoti iš jų Cl. Daug K-superoksido KO2 gam., ku-
ris karti su Na O2 povand.ir kosm.laivuose naud.deguoniui regeneruoti.
Na2O2 ba-linami audiniai.LiOH povand.ir kosm. laivuose sorbuojamas CO2,jo
dedama į šarminius akumuliatorių elektrolitą. NaOH-chemijos pram.-rugštims
neutral.,fosfatui,sulfidui,aliumina-tams gaminti,org.medž.sintezei.KOH-
skysto muilo gamybai,medvilnei perdirbti. NaCl ir KCl-gam.šarmai,metalai.
Puse Na2CO3-stiklo pram.K2CO3 –optinių linzių,spal.televiz.kineskopų,
porceliani dirb.,pogmentų gam.Li2CO3 –Al gam. Na2SO3–popieriaus
pram.,stiklo,plovik-lių gam.KNO3 –parakui gam,pirotech-nikoje, LiNO3
-pirotech.įrenginiuopse.
IIA charakt.Šios gr. Elementų atomų išoriniame e–ų sluoksnyje yra 2 supo-
ruoti e-(s2),todėl elementai sudaro vien-atomes molekules.Praradę šios
e—us,jie įgyja OL+2.Be ir jo junginių sav.pana-sios į Al, nes yyra
amfot.Plačiausiai pap-litęs yra Ca ir Mg.Sr ir Ba-maž.papl.,o Be-retasis
el.Ra mažais kiekiais randa-ma urano rūdo.,kuriose jis susidaro skylant U
radioktiviuoju skil.Laisvu pavidalu IIA nerandama.Ca,Mg įeina į daugelio
silikatū ir aliuminosilikatų sudėtį.2MgO(SiO2-olivinas, MgO(Al2O3-taurusis
špinelis, 3MgO(4SiO2(H2O-talks, CaO(Al2O3(2SiO2-anorfitas,CaO(SiO2-
volosfonitas.Šie mineralai mechaniškai irdami,hidrolizuodamiesi,veikiami
CO2 patenka į upių H2O,o iš jų Mg2+ ir Ca2+ jonai į vandenyną.Jūrų
gyv.panauduja Ca junginius skeletams,geldelėms for-muoti,kurios žuvus
organiz.nukrenta į dugną,taip susidaro CaCO3 klodai. Gamtinis CaCO3 sudaro
l.daug įvairių mineralų(koralų,skeletai,dolomitas,kreida,perlai).Mg
kaupiasi jūrų H2O,o H2O išgaravus susidaro karnalito klodai
(MgCl3(KCl(6H2O).Taip pat gamtoje randama MgCl2(6H2O-bišofitas, MgCO3-
magnezitas,Ca SO4(2H2O-gip-sas.Be sutinkamaspusiau brangaus
miner.berilo(3Be(Al2O3(6SiO2)pav.,kuriame dažn.yra Fe jonų priem.Šios ppriem
suteikia vos žalsvai žydrą atsp.Žydri Be krist.,turintys dedlį kiekį šių
priem. yra brangaakmeniai vad.akvamarinais. Cr3+jung.priem.Be nudažo žalia
spal.ir tai yra mineral.smaragdas.IIA gaunami elektrolizuojant atitinkamus
šių el.chlo-ridus.Rečiau Mg iš MgO redukuojami metaliniu K arba C,o
š.ž.m.redukuoja-mi Al arba Si vakume arba H2 atmosfe-roje iš jų oksidų arba
chloridų.Š.ž.m. ore aktyviai reaguoja su O2, N2 ir drėg-me(išskyrus Be ir
Mg),pasidengia oksi-do,nitrido arba hidroksido plėvele ir tampa
matiniais.Ca,Sr,Ba atomų spin-dulys,jonizacijos potencialas,chem.
aktyv.panašus į š.m.Ra yra radioktyvus met.Ra ir jo jung.sav.panašios į
Ba.Be jung.atomai dažniausiai susijungę koval.ryšiu,Mg-joniniu-
kovalentiniu, š.ž.m-joniniu.IIA m.kietumas,tlyd. Yra didesnės nei IA.Ba
kietumas artimas Pb,bet Ba sutrupa į kristalėlius,o Pb yra plastiškas.Be(-
)plienui,bet Be-trapus. Ra būdingas ( skilimas ir jis virsta Rn.IIA
valentine konfig. ns2.Kadangi šių el.atomų branduol.krūviai yra didesni nei
tų pačių periodų š.m.,tai išorinio lygmens e—ai stipriau branduo-lio
traukiami,o tai lemia didesnias šių el.joniz.energijas,bei mažesnį nei š.m.
chem.aktyv.Be skiriasi nuo IIA,nes ma-žas atomo spindulys ir did.jon.energ
.
IIA jung.Šios gr.m.ore aktyviai reag su O,N,drėgme(išsk.Be,Mg),pasidengia
oksido,nitrido arba hidroksido plėvele ir tampa matiniais.Ca,Sr,Ba atomų
spindulys,jonizacijos potencialas,cheminis aktyv.panašūs į š.m.Ra yra
radioktyvus el.Ra ir jo jung.sav panašios į Ba.Be junginiuose atomai
dažniausiai susijungę kov.ryšiu,Mg-joniniu kov,š.ž.m-joniniu.IIA reag.su
rūgš.Susidaro atitinkamos drusk.ir išsiskiria H2.Be vienintelis iš šios
gr.el.iš šarmų išstumia H2 ir susid.berilatai.Su O2 IIA sud.Oksidus MO.BeO
su H2O nereag.,MgO reag.iš lėto,likusių el.oksidai reag.išsiskiriant
šilumai ir susid.hidroksidams M(OH)2.Hidroksidų tirpumas didėja kryptimi
Be(Ba.Su H2 IIA sud.MH2 jung.,o su halogenidais-MX2.Bevandenis CaCl2 yra
l.hidroskopiškas,o CaCl2(H2O tirpdamas H2O ssugeria
šilumą.Š.ž.m.karbonatai,sulfatai,fluoridai,fosfatai,oksalatai,silikatai H2O
netirpsta.Tačiau sud.atitinkamus M(HCO3)2,gerai tirpstančius H2O.Šios Mg,Ca
druskos H2O suteikia laikinąjį kietumą.Gruntiniuose H2O ištirpę šių m-ų
chlitidai,sulfatai sud.nuolatinį H2O kietumą.H2O minkštinamas į jį pridėjus
Na2CO3,Ca(OH) 2,virinant perleidus per katijonines ir anijonines
voneles.Š.ž.m.chloridai,bromidai,jodidai,nitratai,acetatai ir kt.H2O
tirpios š.ž.m.druskos iš vand.tirpalų išsikristalizuoja su kristalizaciniu
H2O.Šie m.bazinių druskų nesudaro,nes jų bazės stiprios.Daug IIA
suvart.lydiniams su kit.m:Be bronzoms gam,juo legiruojamas
plienas,aviacijoje,med.instrumentai,grynas Be vakumonėje tech.,Mg jung-
stiklinių plytų,statybiniams skiediniams.Ca jung-stiklinių plytų,kaučiuko.
Aliuminis.Tai baltas blizgantis m.,ka-lus,elastingas.Iš jo galima ištemti
vielą, išploti plonus lakštus.Al chemiškai ak-tyvus,amfoterinis,tirpsta ir
rūgš.ir šarm. Al-stiprus reduktorius,atsparus korozi-jai,nes jo paviršių
greitai padengia ok-sido plėv.Šaltoje konc.HNO3 pasivuo-jasi ir,ja
paveiktas,su rūgšt.nebereag. Al3+reaguoja su MO,juos redukuoda-mas.Su O2
aliu-is sudaro amfoterinį ok-sidą Al2O3.Žinoma ir kita Al2O3modifi-kacija
vad.korundu.Korundas-kristalinė medž.,randamas gamt.,kartais turi įv.
spalvotų priem.Skaidrūs korundo kris-talai su Cr jung.priemaiša yra raud.
spal.ir vadinami rubinu.Ti ir Fe priem. nudažo korundąmėlynai-safyru.Rub.ir
saf.-brangakmeniai,gaunami sintetiš-kai.Stipriai iškaitintas kristalinis
Al2O3 vad.alunu.Jis l.kietas.Al(OH)3-balti milteliai,amfoterinis.H2O
netirpsta.Al druskos-bespalvės kristalinės medž., gerai tirpsta H2O ir
lengvai hidrolizuo-jasi.Druskų tirpalai rugštūs,greitai
drumščiasi.Al2S3galina gauti kaitinant Al ir S mišinį.Tai kristalinė
medž.,ji visiškai hidrolizuojasi jau nuo drėgmės pedsakų ore.Aliuminio
halogenidai lin-kę sudaryti kompleksinius halogenidus (Na3[AlF6-4].Al
sudaro dvigubą druską-aliuminio alūną KAl(SO4)2(12H2O. Aliuminio karbidas
Al4C3-sunkiai lydi kristal. medž.Reaguoja su H2O.Al pagal vartojimą
technikoje yra 2 el.po Fe.plačiai vartojami jo lydiniai,nes sav. yra
geresnės nei gryno Al. Ypač svar-bus lyd.-duraliuminis.Pram.ir lab.daž-nai
vartojamas aliuminio sulfatas Al2(SO4)3(18H2O.
Ga-In-Ti.žemos tlyd.,minkšti,mažos elektrinės varžos m.Ga,In ore pat-
varūs,o Tl drėgnoje atmosferoje pa-dengia hidroksido sluoksnis ir jis grei-
tai yra.Ga,In tirpsta mineralinėse rūgštyse,o Tl jose ppasivuojasi,nes jo
paviršiuje susidaro netirpus TlCl ar Tl2SO4.Ga tirpsta šarmų tirpaluose.Tl
skirtingai nuo kitų grupės narių, vanden.tirpaluose paprastai egzistuoja
vienvalenčiu Tl+ jonų pavidalu ir yra daug patvaresnis nei
Tl3+.Ti+jung.pana-šūs į š.m.jung.:Tl(OH)yra l.tirpus ir stipri bazė,Tl2CO3-
taip pat tirpus.Tl su-daro daugelio deguoninių rugščių drus-
kas.Me.gaun.elektrolizuojant parūgš-tintus vand.druskų tirpalus arba Ga,In,
Tl oksidus redukuojant C ar H2,gryni-namiamalganinės metalurgijos būdu.
Ga,In,Tl-mažai papl.el.Ga kartu su Al yra boksituose,germanite.Inlinkęs pa-
keisti Zn jo sulfidiniuose mineraluose, oTl šviną jo sulfide PbS.Daugiausia
Ga suvartojama puslaidininkiams gaminti. Žemos lydimosi tem-os In
lydiniai(su Cd,Sn,Pb,Bi)vart.apsauginiams el-ms, šilumos reguliatoriuose.
IV charakt.C,Si yra nemetalai,Ge-pereinam.el.,Sn,Pb-tipiniai met.C yra
svarb.gyvosios gamtos,o Si-mineralinio pasaulio el.Šios gr.el.su met ir
nemet. Sudaro daugybe junginių.Cjung.gausu-mą lemia ir jos geba sudaryti
ilgas –C-C-grandines su palyginti didele tarpato-minio ryšiop energ.Šių
el.atomų valen-tinių e—ų konfig.ns2np2,todėl atomų OL junginiuose
yra+2,+4,o C,Si ir-4. Žemės plut.C yra palyginti nedaug. Gamtoje yra gausu
įvairių metalų karbonatų.C turi 2 patvarius126C ir136C izotopus.JI sudaro
kelias alotropines atmainas:deimantą,karbidą,grafitą.Grafitas,deimantas
randami gamtoje,karbi-das sintetinamas.Pagal paplitimą Žem. plut.Si yra
antras el.po O2.Laisvop Si gamt.nerandama,l.paplitę litosferoje
silikatai(Ca3Si3O9-volasfonitas, Mg2SiO4-forstelis, MgSiO3-enstalitas,
ZnSiO4-cirkonas, (Mg,Fe)SiO4-olivi-nas)ir aliumosilik.( NaAlSi3O8-albinas,
KAlSi3O8-ortoklazas, Na(AlSi2O6)(H2O -analcimas, Al4(OH)8(Si4O10)-kaonoli-
tas).Ge priskiriamas prie retųjų žemės el.,nes yra
l.išsisklaidęs.Pagr.gamtinis junginys GeS2,randamas kaip Zn,Cu, Ag sulfidų
priemaiša.Sn,Pb randama taip pat nedaug(SnO2-alavo akmuo (pagr.),PbS-švino
blizgis(švino milte-liai),retai randama Pb grynuolių.C gau-nama pirolizės
būdu(kaitinant org.jung. ir polimerus aukštoje temp.be oro).Ji gaunama
beveik gryna.Aktyvuota C gaunama medžio C apdirbant perkaitin-tais H2O
garais,jie pašalina iš C porų smalas.Pram.Si gaun.,kaitinant elektri-nėse
krosnyse smėlio SiO2mišinį su koksu(SiO2+2C=Si+2CO).L.švarus Si
gaun.,redukuojant
SiCl cinko garais. Labor.Si gaun.,kaitinant smėlio mišinį
su Mg.Mg redukuoja (SiO2+2Mg=2MgO+Si).Susidaręs MgO ir Si mišinys
išskiriamas HCl, kurioje Si netirpsta.Ge gaun.iš gamti-nių mineralų,mišinys
lydomas su Li2O3 ir KNO3.Gautas lydalas tirpinamas nit-ratinėje
rūgš.Galutinis produktas GeO2 redukuojamas H2(GeO2+H2(Ge+2H2O).Gryninamas
vykdant zoninį lydimą.Sn gaun.iš SnO2 (reduk.C/SnO2+C(Sn+CO2).Pb gaun.
apdeginus jo sulfidą,o po to reduk.C arba CO(2PbS+3O2(2PbO+2SO2;
PbO+CO(Pb+CO2).Sn-baltas blizgan-tis,lengvai besilydantis m.Ore Sn nesi-
keičia,patvarus ir H2O-je.Pb-sidabriškai baltas m.Ore ji lengvai pasidengia
melsvai pilka oksido plėvele.Tai sunkus m.Pb pasižymi minkštumu ir žymiu
plastiškumu.Dideliame slėgyje gali tekėti.Visi Pb jung.nuodingi.Dažn. naud.
C alotropinės atmainos.Chemijo-je dažn.vart.potašas,soda.Ypač grynas Si ir
jo monokristalai vart.kaip ppuslai-dininkiai,fotoelementų gam.Te-Si lydi-nys
vart.metalurgijoje.Si jungin.-stik-lui,keram.gam.Ge-kaip puslaidininkių
elektronikoje,fotoelementų gam.Sn-iš jo gam.plona folija.Pb-gam.rūgštinių
akumul.elektrodai,kabelių apvalkalai. Pb-iuose induose laikomos radioakty-
vios medž.
Anglis.-elektriškai neutralus el,todėl jos atomai linkę jungtis
tarpusavyje, sudarydami tiesias ir šakotas grandines arba ciklus.Jungtys
tarp C atomų l.pat-varios,jos kovalentinės,nepolinės,gali būti ( arba
(:paprastosios,dvigubosios, trigubosios.C atom.valentinių e-ų skai-čius
4=valentinių orbit.sk4,todėl che-minės jungtys stabilios.C jung.moleku-lių
erdvinė struktūra gali būti linijinė, trikampes piramidės formos,tetraed-
rinė.C sudaro kelias alotropines atmai-nas-deimantas,grafitas,karbidas.Dei-
mantas-kieta,skaidri,krist.medž.Nušli-fuotas deimantas
vad.briliantu.Grafitas-pilka,riebi,skilanti sluoksniais masė. Karbidas-
juodi milteliai.Amorfinė C yra koksas,medžio C,givūninė C,suo-
džiai(juodasis grafitas).Aktyviosios C-ys gam.iš medžio C-ių,gaun-ų sausai
distiliuojant(termišk.skaidant be oro) medieną.Aktyviosios C adsorbuoja du-
jas ir kt.medž.C chemiš.nelabai vveikli, bet su stipriais oksidatoriais
reaguoja kaip red-ius(C+O2(CO2).Aukštoje temp.C reaguoja su m.kaip oks-
ius.Jos jung.su m.vad.karbidais (Ca+2C(CaC2).Dauguma karbidų yra sunkiai
lydžios,krist.medž.Veikiamos HO2,jos skyla-išsiskiria metanas arba
acetilenas.Aukštoje tem.,vartojant kataliz.Ni,C jungiasi su H2,-susid.meta-
nas(CH4).Met.-bespalvės dujos,mažai tirpsta H2O,dega su O2,pagr.sudeda-moji
gamtinių dujų dalis.Met.reg.su oru sprogsta.C sudaro l.daug jung.su H2.Jie
vad.angliavandeniliais.C ssudaro jung. su visais 4-ais halogenais.CF4-dujos,
CCl4-sunkus,bespalvis skystis(gerai tir-pina riebalus,aliejus,dažus,H2O
netirps-ta).Gaun.CS2+3Cl2(CCl4+S2Cl2-hidro-lizuojasi sunkiai,šildomas su
šarmu reg.lėtai.Chloroformas CHCl3-sunkus, bespalvis skystis,H2O-
netirpsta,tirpina riebalus,sukelia narkozę.Su O2 anglis sudaro 2
oksidus:CO2,CO (CaCO3(CaO+CO2kait.;2C+O2(CO,CO2+C(2CO).CO2-bespalvės dujos,
rugš.oksidas,lengvai tirp. H2O (CO2+H2O( H2CO3).C rugš.-silpna,
l.nepatvari.Jos druskos-karbonatai gaun.CO2+2KOH(K2CO3+H2O. H2O tirpsta tik
IA m-ų karbonatai,išsk. Li2CO3,lengvai hidrolizuojasi,jų tirpa-lai
šarmin.Karbamidas-balta kristalinė medž.,tirpsta H2O.
Gaun.CO2+2NH3(CO(NH2)2+H2O.Jis vart.farmacijos pram.CO-bespalvės chemiškai
inertiškos dujos,druskų nesudaro,aukštoje temp.jis reag.kaip ok-ius,linkęs
jungtis su m-ų atomais.Su S anglis sudaro disulfidą CS2-lakus
skystis,beveik netirpsta H2O,gerai tirpi-na riebalus,dervas,S,P,I.C
jung.l.daug vartojama medic.C adsorbuoja nuodus, žarnyno dujas,CHCl3-
narkozei.
Silicis.Si-mineralinio pasaulio el. Pagal paplitimą Jung.dažn.OL+4.Žem.
plut.Si yra antras el.po O2.Laisvop Si gamt. nerandama,l.paplitę
litosferoje silikatai (Ca3Si3O9-volasfonitas, Mg2SiO4-fors-telis, MgSiO3-
enstalitas, ZnSiO4-cirko-nas, (Mg,Fe)SiO4-olivi-nas)ir aliumosilik.(
NaAlSi3O8-albinas, KAlSi3O8-ortoklazas, Na(AlSi2O6)(H2O -analcimas,
Al4(OH)8(Si4O10)-kaonoli-tas). Labor.Si gaun.,kaitinant smėlio mišinį su
Mg. Mg redukuoja (SiO2+2Mg=2MgO+Si).Susidaręs MgO ir Si mišinys išskiriamas
HCl, kurioje Si netirpsta.Si savybės l.pri-klauso nuo jo grynumo ir
kristališku-mo.Kristalinis Si chemiškai inertiškes-nis už”amorfinį”.Nors
daugelio Si jung.panašūs į C jung.,tačiau SSi nesu-daro patvarių-Si-Si-
grandinių.Kai tarp Si atomų įsiterpiaO2,S,N2 arba kt.el. atomai,gaunami
patvarūs junginiai -Si-O-Si-.Kamb.temp.Si reag.tik su F,o su kitais
halogenais,O2,S-tik 400-600temp, su C,N2-aukšt.nei 1300temp.Si tirpsta
daugelyje išlydytų m.ir su kai kuriais jungiasi į silicidus pvz.,Mg4Si.Mine-
ralinės rūgšt. (išsk.HFirHFbeiHNO3)Si neveikia,šar-mai jį tirpina-skiriasi
H2. Tiesiogiai Si su H2 nesijungia,o silanai gaunami m silicidus veikiant
HCl.Susi-daro silanų mišinys Mg2Si+4HCl=SiH4(+2MgCl2. SiH4-dujinė
medž.,Si2H6,Si3H8-dujinės, Si4H10-skystis,o kt.kietos medž.Che-miškai
silanai aktyvios medž.,reag.su šarmais SiH4+2NaOH+ H2O( Na2SiO3+4H2 ir
halogenais SiH4+Cl2( SiH3Cl+HCl.Taip pat žinomi nesotūs Si jung.su
H2,t.y.silenai.Jie nepatvarūs. Te-Si lydi-ys vart.metalurgijoje.Si jung.-
stik-lui,keram.gam.
Si-O2 jung.Be SiO2 Gali susidar.ir SiO,bet jis termodinamiškai nepatvarus
Si+SiO2=2SiO(kait).SiO-kieta,rud.sp.medž.SiO2-
rūgštinis,netirp.H2O.Kristalinė jjo atmaina-Kvarcas(tai l.patvarus
neorg.polimeras).[SiO4]4—deguoniniai tetraedrai tarpusavyje jungiasi
viršūnėmis per centrą O2 atomą,o tai nulemia l.didelę silikatinių struktūrų
įvairovę.Išlydytas ir ataušintas SiO2 sudaro kvarcinį stiklą.Šis stiklas
l.mažai plečiasi.Iš jo gam.cheminiai indai,Įv.jutikliai.SiO2-chem.atspari
medž.ją veikia tik HF rūgš.SiO2+4HF=SiF4+2H2O,reag.su šarmais
SiO2+2NaOH=Na2SiO3+H2O.H2O tirpūs tik š.m.metasilikatai,o Na ir K silikatai
hidrolizuodamiesi H2O sudaro skystąjį stiklą
2Na2SiO3+H2O=Na2Si2O5+2NaOH.Matasilik.veikiant konc.mineralinių rūgšių
tirp.gaunama metasilik.rūgštis Na2SiO3+H2SO4=H2SiO3(+Na2SO4.Iš H2SiO3 gelio
išplovus druską ir išdžiovinus gelį aukštoje temp. gaunamas SiO2 skaidrių
kruopelių pavidalu ir vad.silikageliu.Tai poringa medž. Turio didelį
specifinį paviršių ir yra l.geras adsorbentas.Monomerinė orto silicinė
rūgš.egzistuoja tik vand.tirpaluose ir gaunama hidrolizuojant SiHal4
SiCl4+4H2O=H4SiO4+HCl.Didesnės konc.tirpaluose ortoSi
rūgš.polikondensuojasi ir susid.izopoliSi rūgštys(H6Si2O7-diortoSi
r.,H6Si3O9-triortoSi r).Si rūgštys silpnesnės už H2CO3.Si atomai
jungdamiesi su O2 sudaro patvarias grandines-Si-O-Si-O-
vad.siloksonais.Ryšio Si-O energija yra didesnė nei C-O.Grynas Si
vart.m.lidinių legiravimui.Ketus kuris turi (17%Si vart.cheminei aparatūrai
gam.Te-Si lydi-ys vart.metalurgijoje.Si jung.-stik-
lui,optikoje,keram.gam.Si ir jo jung.kip puslaidininkiai.
Ge-Sn-Pb.Ge-pereinam.el.,Sn,Pb-tipiniai met.Šių el.atomų valen-tinių e—ų
konfig.ns2np2,todėl atomų OL jungi-iuose yra+2,+4.Ge priskiriamas prie re-
ųjų žemės el.,nes yra l.išsisklaięs.Pagr gamtinis junginys GeS2,randamas
kaip Zn,Cu, Ag sulfidų priemaiša.Sn,Pb randama taip pat nedaug(SnO2-alavo
akmuo (pagr.),PbS-švino blizgis(švino milte-liai),retai randama Pb
grynuolių. Ge gaun.iš gamti-nių mineralų,mišinys lydomas su Li2O3 ir
KNO3.Gautas ly-dalas tirpinamas nitratinėje rūgš.Galuti-nis produktas GeO2
redukuojamas H2 (GeO2+H2(Ge+2H2O).Gryninamas vykdant zoninį lydimą.Sn
gaun.iš SnO2 (reduk.C/SnO2+C(Sn+CO2).Pb gaun. apdeginus jo sulfidą,o po to
reduk.C arba CO(2PbS+3O2(2PbO+2SO2; PbO+CO(Pb+CO2).Sn-baltas blizgan-
tis,lengvai besilydantis m.Ore Sn nesi-keičia,patvarus ir H2O-je.Pb-
sidabriškai baltas m.Ore ji lengvai pasidengia melsvai pilka oksido
plėvele.Tai sunkus m.Pb pasižymi minkštumu ir žymiu plastiškumu.Dideliame
slėgyje gali tekėti.Visi Pb jung.nuodingi. GGe(Pb stiprėja el.metališkosios
sav,o hidridų patv.Ge(Pb silpnėja.Iš oksidų stipriausiomis sav.pasiž.GeO2,o
stipr. bazines sav.PbO.H2 tiesiogiai Pb,Sn,Ge nereg,bet Ge vandeniliniai
jung.yra kaip silanai Mg2Ge+4HCl(GeH4+2MgCl2.GeH4-dujinis,Ge2H6,Ge3H8-
skysčiai.Sn su H2 sud.monostanatą(SnH4),kuris yra nepa-tvarus dujinis
jung.Dar nepatvaresnis yra monopliumbatas(PbH4).Kaitinant Ge,Sn ir esant O2
pertekliui susid.GeO2 ir SnO2.Kaitinant Pb susid. Arba PbO (gelt.sp),arba
Pb3O4(ryškiai raud.sp). Pb3O4 veikiant HNO3 susid. PbO2(tam-siai rudi
milteliai,stiprus oksid).GeHal4 ir SnHal4 gaun.betarpiškai reag.vieni-nėm
medž.PbHal4 gaun. PbO2 veikiant konc.HCl arba kitu halogenidu
PbO2+4HCl(konc)(PbCl4+2H2O.Visi Ge,Sn,Pb tetrachloridai bespalviai
skysčiai,ore rūkstantys,lengvai besihid-rolizuojantys.GeS2(baltos sp),SnS2
(gelt.sp)gaun.reag.tarpusavyje vieni-nėms medž.ir jų mošinį kaitinant.PbS
vanden.netirpsta.Gaun.tiesioginės sin-tezės metu.PbS-bazinis sulfidas,kuris
nereag.su šarmais,nei š.m.sulfidais,o tirpsta tik konc.HNO3.PbS-drėgname
ore lėtai oksiduojasi.Ge-kaip puslai-dininkių elektronikoje,fotoelementų
gam.,jung.nenaud.Sn-iš jo gam.plona folija,jo jung.kaip reduktoriai
org.sinte-zei.Pb-gam.rūgštinių akumul.elektro-dai,kabelių apvalkalai. Pb-
iuose induo-se laikomos radioakty-vios medž., jung.-optinis
stiklas,aliejiniams daž.
VA Charakter.N,P-nemetalai,As-perei-namasis m(sav.jung.ryškiai nemet),Sb,
Bi-m.Visi el.be Bi sudaro daug alotro-pinių atmainų.N,P-patvarus OL jung.
+5,o As,Sb,Bi-+5,+3.VA el.būdingiau-sias koordinacijos sk.4.Šios gr.el.suda-
ro dujinius,l.nuodingus,chemiškai ma-žai aktyvius,termodinamiškai nepatva-
rius hidridus.Bendra f-lė EH3.Hidri-duose vyrauja koval.ryšys,o tarp NH3
molek.susidaro ir vandenilinis.NH3,PH3 sav.bazinės,o kitų
hidr.indiferentiniai. Su halogenais sudaro EHal3,EHal5 tipo. Su O2
sud.patvarius oksidus E2O3,E2O5. Šiuos oksidus atitinka metarūgš.HEO2,
HEO3,ortorūgš.H3EO3,H3EO4.N,P oksi-dai rūgštiniai,As,Sb,Bi penkiavalenčio
oks.ir hidroksidai amfoteriniai.Bi2O3-bazinis.N,P svarbūs gamtai ir žemės
ūkiui.N2svarbūs mineralai KNO3, NaNO3-randama dykumose.Kitus gamtinius N
jung.sudaro iškasenose susikaupęs N iš gyv.ir augalų riebalų ir baltymų.N
įeina į baltymų sudėtį.N2 molek.yra viena patvariausių E2 tipo. Vienintelė
IIperiodo el.molek,kurioje yra trigubasis koval.ryšys.Skystas N laikomas
plieniniuose induose,užpildo-mi pramoniniu būdu.N gaun:
NH4Cl+NaNO3(NH4NO2+NaCl/ NH4NO2(N2(+2H2O(kait);
NaN3(3N2(+2H2O;(NH4)2Cr2O7(N2+Cr2O3+4H2O;2N2O(2N2+O2;3CuO+2NH3(3Cu+N2O+3H2O.
N2-bespalvės, bekvapės,H2O netirpios dujos.Esant kambario temp.yra
paknkamai iner-tiškos.Reaguoja tik su Li.Sudaro komp-leksinius jung.su kai
kuriais d tipo el. Esant aaukštai temp.intensyviai reag.su daugeliu
m.sudarydamas nitridus.N ak-tyvesnis už N2.Pagal elektrinį neig.N
nusileidžia tik O2 ir F.Su jais reag.jis polerizuojasi teigiamai.N
vart.amon-jako sintezei,o iš NH3 gaunama HNO3. NH3,HNO3
vart.org.medž.sintezėje.N pigiausios inertinės dujos.
N2+H2.Amonjakas NH3-bespalvės,ašt-raus kvapo dujos,gerai tirpsta H2O
(3H+N2(2NH3/kat.Fe).Hidrazinas N2H4-skystas,nuodingas,bespalvis, kvapas
pan.į NH3,lakus,tirpsta H2O, sav.panašios į H2O (2NH3+NaClO(N2H4+NaCl+H2O?
N2O+2H2( N2H4).Vand.azidas N3H-lakus,nemalonaus kvapo,bespalvis
skystis,žema tvir.,nepatvarus junginys
(N2H4+HNO2(N3H+2H2O?N2+3H2(2N3H/kait).Su halogenais N sudaro tri- ir
pentahalohenidus.Kambario temp.n nereguoja su m.ir nemetalais,išskyrus
Li,su kuriuo lėtai susijungia į Li3N.Kai-tinant N sudaro nitridus su
daugeliu m-Ng,Ti,Al,ir nemet.-H2,Si,B.Labai aukš-toje temp.reag.su
H2,O2.Amonio chlori-das,susidarantis NH3+HCl(NH4Cl-
bespalvė,kristalinė,gerai tirp. H2O medž,yra naud.sausųjų galvaninių ele-
mentų gam.,lituojamų m.paviršiams valyti.Amonjakas naud.langų valikliams
gaminti,juo galima tręšti dirvą.N vart.amonjako sintezei,o iš NH3 gaunama
HNO3. NH3,HNO3 vart.org.medž.sintezėje.N pigiausios inertinės dujos.
N2+O2.N sudaro visą virtinę oksidų,kuriuose jo OL gali būti nuo +1 iki
+5.NO-bespalvės dujos,termodinamiškai patvarios,suidarymo reak.naud.vidaus
degimo varikliuose,elektrinėse jėgainėse(N2(+ O2((2NO/l.didelė
temp.;3Cu+8HNO3(3Cu(NO3)2+2NO+4H2O;NaNO2+FeCl2+2HCl(NaCl+FeCl3+NO+H2O).NO
lengvai oksiduojasi oro deguonimi,reaguoja su halogenais ir
sud.nitrozilhalogenidusŠių jung.patvarumas NOF(NOI palaipsniui mažėja.Esant
aukštai temp.NO oksiduoja daugelį vieninių medž..N2O(linksminančios dujos)-
malonus kvapo,dujinė medž.,saldaus skonio,kambario temp.mažai aktyvus,H2O
tirpsta blogai,su H2O nereag.,druskų nesudaro,turi skausmą slopinančių
sav.,dėl to jas naud.stomatologai.Gaunamas:NH4NO3(()(N2O+2H2O/200C.Iš
NO2(raudonai rudos troškios dujos,stiprus oksidatorius)gam.azoto
rūgš.DujinisNO2-rudos sp.,skystasis NO2-geltonos sp.,o kietasis
bespalvis.Gaunamas:2Pb(NO3)2((2PbO(+4NO2(+O2(/t;2NO+
O2(2NO2.NO2dimerizuojasi prie 22C temp.į N2O4 (rusvai gelsvas skystis)yra
svarbus raketų degalų oksidatorius.N2O3 gaun.NO+NO2(N2O3-nepatvarus,esant
kambario temp.mėlynas skystis,tirpinant H2O susid.HNO2.N2O5-bespalviai
skaidrūs kristalai,nepatvarūs,pakaitinus iki 45C temp.skyla į NO2 ir
O2,reag.su H2O ir sud.HNO3.Gaunamas:4HNO3(2N2O5+(HPO3)4;
4AgNO3+2Cl2(4AgCl+2N2O5+O2.HNO2-egzistuoja tik vand.tirpaluose,kaip
elektrolitas silpna,jos druskos gali būti ir ok.ir reduktoriais.Gaunama:
N2O3(+ H2O(2HNO2;2NaNO2+H2SO4(2HNO2+Na2SO4.HNO2 druskos yra tirpios H2O ir
vidutiniškai nuodingi,jie yra kraujo oksidacijos inhibitoriai.Naudojami
rūkytų medž.spalvai suteikti.HNO3-viena iš labiausiai naudojamų pramoninių
rūgš.Gaun.:1)4NH3+5O2(4NO+6H2O/Pt,850,2)2NO+O2(2NO2;3)4NO2+O2+2H2O(4HNO3.Nor
int
gauti 98% HNO3 reikia įpilti konc. H2SO4.HNO3-bespalvis,aštraus
kvapo,ore rūkstantis skystis.Laikoma šviesoje skyla į NO2,O2, H2O.Kaip
elektrolitas stipri,taip pat stiprus oksidatorius.Ji reaguoja beveik su
visais m.M.esantys metalų įtampos eilėje į dešine nuo H2,ją redukuoja iki
NO2,o nem. Išskyrus B redukuoja iki NO.Kuo aktyvesnis m.ir kuo labiau
atskiesta ši rūgš.,tuo stipriau ji redukuojasi.
P+H2.P-nemetalas,OL jung. +5.P vienas iš pagr.augalams reikalingų el.Pagal
paplitimą 11-as.Pagr.jo mineralai:Ca5(PO4)3F-fluorapatitas,Ca5(PO4)3Cl-
chlorapatitas,Ca5(PO4)3OH-hidriksidapatitas,Ca3(PO4)2-fosforitas.Pbūtinas
el.gyvuosiuose org.Gaun:2Ca3(PO4)2+6SiO2+10C(P4+6CaSiO3+10CO/11000C.P4garai
leidžiami į H2O kondensuojasi į kietąjį P.P-švyti tamsoje,balta su gelsvu
atspalviu,minkšta,chemiškai l.aktyvi kristalinė medž.,nuodinga,paprastai
laikoma H2O.Baltasis P-lakus,turi savotišką kvapą,ore greitai
užsiliepsnoja.Nuodingi tie P jung.kuriuose P mažas OL.Kaitinamas be ooro
baltasis P virsta raudonuoju(tankesnė,tamsiai raud.sp.,smulkiakristalinė
medž.,beveik nelakus,netirpi org.tirpikliuose,tamsoje
nešvyti,nenuodingas).Užsiliepsnoja 2600C.Su oksidatoriais sudaro stipriai
sprogstančius mišinius.Naud.degtukų gam.,metalurgijoje puslaid.gam.Baltasis
ir raud.P tipiškos nemetalinės P atmainos.Patvariausia P alotropinė atmaina
juodasis P.Gaun:P4(Pn/2000C,1200atm.Išvaizda ir forma l.panaši į
grafito,kambario temp.chemiškai neaktyvus,nenuodingas,niekur netirpsta,yra
puslaidininkis,ore užsiliepsnoja prie4900C.P išorinio lygmens konfiguracija
3s23p2.P lengvai reag.su halogenais,S,daugeliu m,HNO3(konc).Tiesiogiai P su
H2 nereag.,tačiau žinomi 2
jung.suH2.PH3(fosfanas)gaun.Ca3P3+6H2O(2PH3(+3Ca(OH)2;Mg3P3+6HCl(2PH3(+3MgCl
2. PH3-česnako kvapo,bespalvės dujos,nenuodingos,mažai tirpios H2O,ore dega
žalia liepsna,būdingos bazinės sav,su stipriomis rūgš.sudaro
druskas(dujiniame būvyje).P2H4(difosfanas)gaun:6P+4KOH+4H2O(P2H4+4KHPO2.
P2H4-bespalvis,lakus skystis,sunkesnis už H2O, H2O netirpsta visiškai,ore
savaime užsiliepsnoja,su rūkš.nereag,druskų nesudaro,yra stiprus
reduktorius.
P+O2.Lėtai oksiduojant baltąjį P,kai reakcijos metu yra O2
trūkumas,susid.P2O3.P2O3-sniego baltumo,minkšti kaip vaškas
kristalai,kambario temp.jis pusiausviroje su savo ddimeru P4O6.(PO2)
n—polimerinė medž,bespalvė,blizgančių kristalų,H2O tirpus.Gaun:be oro
kaitinant P2O3 arba jo dimerą,4P4O6(P4+(PO2)12.P2O5-dažniausiai egzistuoja
dimero pavidalu P4O10(tirpus H2O).Jis gaun.deginant P deguonies pertekliuje
arba dehodratuojant ortofosforo rūgš.P naud.H3PO4 gaun.P raudonajį
tirpdinant HNO3(kieta,kristalinė,baltos sp,gerai tirpsta H2O,kaip
elektrolitas vid.stiprumo);Ca3(PO4)2+3H2SO4=3CaSO4+2H3PO4;Ca5(PO4)
3F+5H2SO4=3H3PO4+5CaSO4+HF.P4O10 ir H3PO4 gam,org.sintezėje,degtukų
gamyboje metalurgijoje,puslaid.gam.P4O10 efektyvus džiovintojas.Daug P ir
jo jung.sunaudojama trąšų gam.Fosfatai,polifosfatai,peroksofosfatai ddedami
į skalbimo miltelius.
As-Sb-Bi.As-perei-namasis m(sav.jung.ryškiai nemet),Sb, Bi-m.As,Sb,Bi-
OL+5,+3.Gamtoje randama nedaug As,Sb,Bi el.grynuojių,o plačiausiai
paplitusios jų rūdos yra sulfidai,polisulfidai,oksidai:auripigmentas
As2O3,realgaras As4O4,antimonitas
Sb2S3,senarmontitas(valentinitas)Sb2O3,tetraedritas3Cu2S(Sb2S3,bismutitas
Bi2S3.Patvariausia As atmaina-pilkoji metališkoji.Geltonoji As atmaina
gaunama staiga ataušinus išlydytą As:jos sav.panašios į baltojo P.Termiškai
skaidant arsaną AsH3,gaunamas juodasis,o redukuojant jo junginius
hipofosfato rūkš.arba SnCl2-rudasis.Sb sudaro tris
metališkąsias(patvariausia-sidabro baltumo)ir vieną nemetališkąją
alotropines atmainas.Bi-rausvo atspalvio baltas,blizgantis m,trapus
kambario temp,plastiškas 150-2500C.As,Sb,Bi sudaro jung.su
H2,halogenais,S.Sb,Bi ore pasivuojasi,iš H2O ir neoksiduojančių rūgščių H2
neišstumia.Kambario temp.šie m.aktyviai reag.su halogenais,o kaitinami- su
O2 ir chalkogenais.Visi trys el.tirpsta rūgštyse-oksidatoriuose:karšta
konc.H2SO4 arseną oksiduoja iki oksido,o Sb,BI-iki jų
sulfatų.PraskiestaHNO3 el-us oksiduoja iki H3AsO3,Sb2O3,Bi(NO3) 3,o konc-
iki H3AsO4,Sb2O5,Bi(NO3) 3.Su halogenais sudaro tri-ir
pentahalogenidus.As,Sb,Bi(V)oksidai ir hidroksidai-
amfoteriniai.Bi(III)oksidas-bazinis.Ar-u ir Sb-u legiruoti alavo ir Pb
lydiniai yra kieti,o Bi priedas mažina lydymosi temp.Lengvai lydomi Bi
lydiniai vartojami skysto metalo voniose,gaisrų signalizacijos prietaisuose
ir lituoti.Iš Sb lydinių gam.spaustuvių liejiniai.As,Sb lydiniai su Ga-
u,In,Tl-puslaidininkės medž.
VIA char. +O2.Šios gr eel-chalogenai.Visi pogrupio el,išskyrus Po,yra
nem..Jų valentinių e-ų for-ė ns2np4.Chalogenų OL junginiuose su m.ir H2
dažniausiai –2,o su nem.-nuo +1 iki +6.Išimtį sudaro O2.Jo elektrinis
neigiamumas mažesnis tik už F,todėl junginyje OF deguonies OL +2,o viisuose
kituose jung-neigiamas.O2 randamas grynas ir daugybėje jung.Gav:Kaitinant
chloratus,kat-MnO3,nitratus,permanganatus;katalitiškai skaidant
H2O2;š.m.peroksidams reag.su CO2.Daug jo
silikatuoes,aliumosilikatuose,karbonatuose,fosfotuose.Fizikinės ir cheminės
šios gr.el.sav,didėjant eil.nr,dėsningai keičiasi.Didėjant e-ų sluoksnių
sk.ir atomų spinduliams,mažėja elektrinis neigiamumas,silpnėja atomų
oksidacinės sav,bet didįja atomų,kurių OL –2,cheminis aktyvumas.Todėl
stipriausios nem-sios sav.yra O2,l.silpnos-Te,o Po vyraujančios m-kosios
sav.Gamtinis deguonis yra trijų patvarių izotopų:O16,O17,O18 mišinys.Tai
bespalvės,bekvapės,paramagnetinės,l.chemiškai aktyvios dujos.O2 (blogai
tirpsta H2O)molek.patvari,disocijuoja tik 20000C.Alotropinė atmaina-ozonas
O3,nepatvarios,melsvos,diamagnetinės,būdingo aštraus kkvapo dujos.O3
stipresnis oksidatorius nei O2.O2 energingai oksiduoja daugelį el.kambario
arba aukštesnėje temp.Nors jungties O2 molek.disociacijos energija
didelė,šios reakcijos yra egzoterminės,gali vykti savaime(degimas)ar net
įvykti sprogimas(Su C,H2).W,Pt,Au,inertinės dujos tiesiogiai su O2
nereag,bet deguoninius jung.sudaro visi el,išskyrus He,Ne,Ar,Kr.Daug
neor.ir visi org.junginiai,sudarius reikiamas sąlygas,tiesiogiai reag.su
O2.Deguonies svarbiausieji jung.H2O,H2O2.O2 vartijamas plieni gam,metalo
lydymo procesuose,stiklo gam,chemijos pram,biochemijoje.O2 valomos
gamybinės nuotėkos,balinama popieriaus masė.O2 turi l.didelę reikšmę
armosferos ir H2O chemijos procesuose.
H2O2.OL –1.Gaun:H2S2O8+2H2O=2H2SO4+H2O2.H2O2 nuo H2SO4 atskiriamas
nudistiliuojant mažame slėgyje.Taip pat gaunamas
(CH3)CHOH+O2(CH3COCH3+H2O2.H2O2-bespalvis,blankus skystis.Tlyd.=-0,450C,
Tvir.=1500C.Lengvai skyla:2H2O2(2H2O+O2.Sprogsta sąlytyje su
oksiduojančiomis org.medž.Molekulė polinė.Klampumą sąlygoja vandenilinė
jungtis.Taip pat nepadalintų elektroninių porų buvimas O atomuose sąlygoja
donorinę-akceptorinę sąveiką.H2O2 –silpna rūgš.Veikiant konc.H2O2 m-ų
hidroksidus gaunami metalų peroksidai.H2O2 –stiprus oksidatorius.Jam
redukuojantis susidaro H2O ir OH-jonai.Veikiant l.stipriais oksidatoriais
H2O2 rodo redukcines sav.Peroksidinė grupė–O-O-Įeina į daugelio
jung.sudėtį.Na2O2,BaO2-vandenilio peroksido druskos.Taip pat yra perokso
rūgštys(pvz.H2PO5,H2S2O8-Šie jung.oksidatotiai).H2O2 naud.kaip
oksidatorius,balina audinius,dezinfekuoja,kaip antiseptikas,raketinėje
technikoje.
S+H2.S OL junginiuose su m.ir H2 dažniausiai –2,o su nem.-nuo +1 iki +6.S
l.paplitusi gamtoje-el-o,dujinio S vandenilio,Sdioksido
pavidalais,pirituose(FeS2)ar kituose sulfidų mineraluose(molibdenite-
MoS2,cinko blizgiklyje-ZnS).Jos randama žaliojoje naftoje ir C,kaip H2S
gamtinėse dujose.Sgaunama iš dujų,kurių sudėtyje yta H2S srba SO2.L.gryną S
gaunama ją kristalizuojant iš CS2.S alotropinių atmainų yra dugiau ir
sudėtingesnių nei kitų el.Didelė S molekulių formų įvairovė aiškinama jos
atomų geba sudaryti-S-S-grandines ir molekulių savybę įvairiai išsidėstyti
kristale.Patvariausia ( formos geltona rombinė S atmaina,sudaryta iš
karunos formos ciklo-S8 molekulių,kambario temp.šia forma virsta visos
kitos S atmainos..Gryna (-S8 yra geras elektros izoliatorius.95,30C (-S8
virsta į ( monoklininę S.S fizikinės sav.l.priklauso nuo jos aalotropinės
atmainos ir fizikinės būsenos.S turi 4 patvarius izotopus.Iš jų labiausiai
paplitęs 32S,kiti paplitę mažiau(33S, 34S, 36S).Dar žinomi 6 radioktyvieji
izotopai.S-chemiškai aktyvus el,ypač aukštesnėje temp:temp.palengvina
jungčių S-S skilimą.Ji tiesiogiai reaguoja su visais el,išskyrus inertines
dujas,N,Te,I,Ir,Pt,Au.S junginių įvairovė didelė dėl šio el.galimų OL-ų
gausumo,taip pat dėl S gebos junginiuopse sudaryti skirtingus
ryšius(kovalentinius,joninius,koordinacinius,metalinius).S su H2 sudaro
daugeli jung.(H2Sx),iš kurių svarbiausia H2S(bjauraus kvapo,l.nuodingos
dujos,stiprus reduktorius)H2+S(H2S/t;FeS+2HCl=FeCl2+H2S.Daug S suvartojama
sulfato rugšties ir sulfitinės celiuliozės gam.,žemės ūkyje(kaip
pesticido),juodo parako,CS2,degtukų,kai kurių dažų gam,gumos pram.
S+O2.Svarbiausieji S oksidai yra dioksidas SO2(bespalvės,troškinančio kvapo
dujos,lengvai suskystinamos,tirpsta H2O,rūgštinis)ir trioksidas
SO3(bespalvis skystis,rūgštinis,tirpsta H2O).SO2 pramonėje išsiskiria kaip
atlieka,dar gaun:Na2SO3+2H2SO4=2NaHSO4+SO2+2H2O.Daugiausia SO2 sunaudojama
H2SO4 gam.SO2 tirpstant H2O susid.SO2+H2O(H2SO3.H2SO3-
nepatvari,vid.stiprumo.SO3 gaun.2SO2+O2(2SO3/Pt.Yra ir kitų,mažiau
patvarių,oksidų-S7O2,S6O2,nepatvarių-S2O,S2O2,SO ir trumpai egzistuojančių
SOO,SO4.S sudaro daug deguoninių rūgščių,bet tik kelios jų gali būti
išskirtos laisvos.Visos kitos egzistuoja tik vandeniniame tirpale arba kaip
jų kristalinės druskos.Sulfato rūg.H2SO4(SO3+H2O(H2SO4)-l.svarbi cheminė
medž.H2SO4-sunkus bespalvis skystis,l.stipri rūgš,oksidatorius.Jos
pagaminama daug daugiau nei bet kurio kito junginio,naud.medicinoje.Kitų S
deguoninių rūgščių druskos-
triosulfatai(naud.apsinuod),sulfitai,disulfitai,ditionatai taip pat daug
kur vartojami.
Se-Te-Po.OL junginiuose su m.ir H2 dažniausiai –2,o su nem.-nuo +1 iki
+6.Se,Te-retieji el.Abu el.gryni randami kartu su S,daugelis jų mineralų
randama kartu su m.sulfidais.Po-radioktyvusis el.Žinomi gamtiniai ir
dirbtiniai jo izotopai.Iš jų tik 210Po randamas gamtoje.Žinomos mažiausiai
6 alotropinės Se atmainos:raudonosios monoklininės((,(,(),sudarytos iš
beveik identiškų Se8 žiedų(analogiški S8)ir besiskiriančios tik žiedų
sandauga kristaluose;pilkoji“metalinė”-trigoninė,kuriai budingos spiralinės
polimerinės grandinės;raudonoji amirfinė,sudaryta iš šiek tiek deformuotų
grandinių,ir stikliškasis juodas Se,sudarytas iš netvarkingų didelių
polimerų žiedų,kurių kiekviename yra iki 1000 atomų..Patvariausias Se yra
trigoninės atmainos.Tai foto llaidininkė ir vienintelė atmaina laidi
elektrai.Te yra vienintelės atmainos-kristalinės.Jo struktūra analogiška
trigoniniam Se.Se ir Te vienas su kitui sudaro kietus įvairios sudėties
tirpalus.Po kristalizuojasi dažniausiai kūbine gardele,kurios ( atmaina
maždaug 360C pereina į rombinę atmainą.Abi atmainos yra sidabro baltumo
metališki kristalai,daug laidesni elektrai nei Se,Te.Se turi 6 patvarius
izotopus,iš kurių labiausiai paplitęs 80Se,Te-8,iš kurių lab.paplitę 130Te,
128Te.Po neturi patvarių izotopu:visi 27 jo izotopai yra
radioaktyvūs.Po,Se,Te reag.su H2,halogenais,O2,m.Te,Po
reag.H2,praskiestomis rūgš.Virinami su šarmais reag.tik Se,Te.Šie el.sudaro
patvarius binarius chalogenidus.Se,Te sudaro EO,EO2,EO3
oksidus.Se(II),Te(II)oksidai yra nepatvarūs.Se,Te sudaro vuisą grupę
deguoninių rūgš:H2SeO3,H2TeO3,H2SeO4,H6TeO6,(H2TeO4) n.Visi Se,Te,Po
jung.nuodingi.Daug Se suvart.stiklui dažyti rožine sp.Elementinis Se
l.svarbus kaip fotolaidininkas ir lygintuvas puslaidininkiuose
įrenginiuose.Daugiau kaip 90%Te suvart. Fe ir plieno gam,bei kitų
m.lidiniams.Po vartojimą lemia jo radioktyvumas,jis gali būti vartijamas
kaip lengvas šilumos šaltinis.
VIIA char.F.Šios gr.el.-halogenai.Visų hal,išskyrus F,Būdingiausieji OL
jung.-1,+1,+3,+5,+7,0;F –1.Išoriniame energijos lygmenyje hal.atomai turi
po 7 e-us:ns2np5.Gamtoje laisvų hal.nebūna,nes jie chemiškai
l.aktyvūs.Gausiausiai paplitę halogenidų jonai X-,o I-jodatų
pavidalo.Svarbiausieji F2 mineralai yra fluoritas CaF2,kriolitas
Na2[AlF6],fluorapatitas Ca2(PO4)F3.Hal.yra lakūs el..F2-bespalvės dujos,Cl2-
žalsvai geltonos dujos,Br2-tamsiai raudonas mobilus skystis,I2-blizganti
juoda krist.medž,gerai sublimuojasi..Hal-tipiški nem.,tik I ir At turi
silpnų met.sav.Didelis lakumas ir maža garavimo entalpija rodo,kad ha-ų
molekulės yra dviatomės.Halogenai reag.beveik su visomis vieninėmis medž,su
H2 sud.HX jung.F yra chemiškai aktyviausias iš visų el:tam tikromis
salygomis jis tiesiogiai jungiasi su visais el,išskyrus O2,He,Ne,Ar.F yra
l.stiprus oksidatorius,oksiduojantis el-us.,su kuriais jis reag.iki
neįprastai didelio OL-io.F jung-se visada vienvalentis,sudaro
kov.ryš.Gaun:elektrolizuojant KF-HF lydalą(2500C),KF-2HF
lydalą(1000C).Sunkesnieji hal.taip pat chemiškai l.aktyvūs.Jų
chem.aktyvumas mažėjataip:Cl2>Br2>I2.F2.Svarbiausieji jung.yra
HF(CaF2+H2SO4=CaSO4+2HF(),HF-rūgštis,jos druskos.HF-bespalvės dujos,tlyd=-
83,tvir=-19,5,l.nuodingos,pavojingos
tuom,kad neturi aštraus kvapo,tirpina
baltymą.Didelė dalis pagaminamo F2 sunaud.UF6(naud. Branduolinei
energ.gauti),SF6(dielektrikams).
Cl-I-Br.Būdingiausieji OL jung.-1,+1,+3,+5,+7,0.Gamtoje šių el.nėra dug.Jų
pagr.masė sukoncentruota jūrose ir vandenynuose.Cl randamas iš jūros H2O
išsiskiriančiose NaCl,KCl,KCl(MgCl(6H2O.I,Br jung.sutinkami H2O tik mažais
kiekiais.I2-retas el,jo turintieji mineralai aptinkami retai,nemažai I2 yra
jūrose.As sav.mažai ištirtos.Cl gaun:elektrolizuojant š.m.chloridus arba
HCl atliekas;4HCl+MnO2=MnCl2+2H2O+Cl2.I2(juodai violetiniai metalinio
blizgesio kristalai,sublimuojasi,oksidatorius,H2O netirpus),Br2(raudonai
rudas sunkus skystis,garuoja,skleisdamas sunkius raudonus garus,stiprus
oksidatorius,H2O tirpsta sunkiai)-įpatingai pavojingi kvėpavimo takams.I2
gaun:2NaI+Cl2=2NaCl+I2.Br2 gaun:2NaBr+Cl2=2NaCl+Br2.Daugiausiai pagaminamo
Cl2 suvartojama org.jung.gam.Popieriui ir tekstilės gaminiams
balinti,nuotėkiams,baseinams valyti.Br2 vartojamas pesticidams gam.Jo
jung.dedami į plastmasės,dangas,kilimus.Br org.jung,kaip dažomosios
medž,vaistai,neorg.jung.-fotografijoje.Daug I2-kino juostų,fotografinio
popieriaus pram,bei medicinoje.
Cl-I-Br+H2.Bendra f-lė Hhal.Visi vandenilio halogenai yra bespalvės,aštraus
kvapo dujos.HF ttirpalas vandenyje yra silpna rūgštis.Visi vandenilio
halogenidai gerai tirpsta H2O,tirpalai yra rūgštūs.Jų stiprumas didėja šia
kryp:F(Cl(Br(I.Tik vandenilio fluorido rūgštis silpna,kitos-stiprios.Kuo
didesnis hal.eil.nr,tuo lengviau jonizuojasi rūgštis ir stipresnės tirpalo
rūgš.sav.HCl-ir oksidatorius,ir reduktorius,bespalvės,truputį sunkesnės už
ora,aštrauskvapo,nedega,greitai tirpsta H2O.Gaun:H2+Cl2(2HCl.HBr-
bespalvės,aštraus kvapo dujos,greitai tirpsta H2O sudarydamos HBr
rūgš.Gaun:H2+Br2(2HBr.HI-bespalvės,aštraus kvapo dujos,greitai tirpsta
H2O.Gaun:H2+Cl2(2HCl/t.Daugiausiai pagaminamo Cl2 suvartojama
org.jung.gam.Popieriui ir tekstilės gaminiams balinti,nuotėkiams,baseinams
valyti.Br2 vartojamas pesticidams gam.Jo jung.dedami į
plastmasės,dangas,kilimus.Br org.jung,kaip dažomosios
medž,vaistai,neorg.jung.-fotografijoje.Daug I2-kino juostų,fotografinio
popieriaus pram,bei medicinoje.
Hal.+O2.OF2-bespalvės,troškinančios dujos,stiprus
oksidatorius.2F2+2NaOH(šaltas)(2NaF+H2O+OF2(.Cl2O-rudai geltonos troškios
dujos.Jam reag.su H2O susid.Cl2O+H2O(2HOCl.HOCl-nepatvari,lengvai skyla į
HCl ir O,stiprus oksidatorius.Jos druskos hipochloratai termiškai
neoatvarūs,stiprūs oksidatoriai.ClO2-žalsvai geltonos,troškinančios
dujos.Jam reag.su H2O susid.dvi rūgš.HClO2 ir HClO3.Cl2O6-susid.šviesoje
skylant sskystam ClO2.-tamsiai raudonos rūkstantis ore
skystis,patvarus,sąlytije su org.medž.ir H2 sprogsta,gali sudaryti dvi
rūgš.Cl2O7-aliejaus tirštumo skystis,lakus,bespalvis,kaitinamas ar nuo
smugio sprogsta,reag.su H2O susid.HClO4.Br2O-raudonai rudas skystis,reag.su
H2O susid.HOBr.Žinomi Br oksidai:BrO2,BrO3.Jie sunkiai gaunami.I2O5-
Patvarus,reag.su H2O susid.HIO3.Didelė dalis pagaminamo F2 sunaud.UF6(naud.
Branduolinei energ.gauti),SF6(dielektrikams).Daugiausiai pagaminamo Cl2
suvartojama org.jung.gam.Popieriui ir tekstilės gaminiams
balinti,nuotėkiams,baseinams valyti.Br2 vartojamas ppesticidams gam.Jo
jung.dedami į plastmasės,dangas,kilimus.Br org.jung,kaip dažomosios
medž,vaistai,neorg.jung.-fotografijoje.Daug I2-kino juostų,fotografinio
popieriaus pram,bei medicinoje.
D-el.char.Visi d el.ytra lantanoidai.Šių el.OL-ai ir valentingumai
kintami,todėl jie vad.pereinamaisiais m.2Bgrel.valentingumas ir OL
pastovūs,šie m.nepereinamieji.D el,ypač 8B gr.,sudaro patvarius
kompleksinius jung..Jų jonai geri e-ų akceptoriai,daugelyje kompleksinių
jung.jie yra kompleksadariai.El.aktyvumas ir redukcinės sav.grupėse
stiprėja iš apačios į viršų.,išsk.3B.Daugelio d el.jonai ir
jung.spalvoti.,nes juose e-ai pereina į jungtį silpninančiąsias
orbitales.Tarp d el.yra daug biologiškai svarbių,vad.mikroel.Jų gyvuosiuose
org.būna l.maži kiekiai.Tai Cr,Mo,Mn,Fe,Cu,Zn,ir kt.Mikroel.būtini
hormonų,fermentų,vitaminų veiklai,medž.apyk.
VIIIA char.Visos dujos vienatomės.Ž.p.-l.mažai.Daugiausia Ar..Šios dujos
dar vad.kilniosiomis,tauriosiomis.Inertinėmis galima laikyti tik He,Ne,Ar
dujas,kurių jonizacilos energija l.didelė ir nežinomi jų jung.su kitais
el.Ar sud.molekulinius jung.su H2 ir org.tirpikliais,pvz Ar(6H2O yra
kristalinė medž..Su H2S,SO2,CO2,HCl argonas sudaro dvigubuosius
solvatus,vad.klatratais.Kr jung.yra nedaug,jie termiškai
nepatvarūs(KrF2;KrF4;KrO3(H2O).Xe,Rn jonizacilos energija yra mažesnė nei
O2,todėl si F jie gali sud.fluoridus(XeF2;XeF4;XeF6;RnF4)arba
oksofluoridus(XeOF4;XeOF2).Susihidrolizavus XeF6,susid. XeF3.Jam tirpstant
šarmuose susid.metaksenatai MIHXeO4,M2IXeO4,MIIXeO4 ir ortokse.
M6IXeO6,M3IIXeO6.Oksiduojant ksenatų tirpalus ozonu šarminiame
tirpale,susid.perkse.M4IXeVIIIO6.He yra kai kurių radiok el.( sskilimo
produktas ir todėl jo esti gamtinėse dujose.Didžioji dalis yra
saul.,žvai.36%Saulės sud.He branduojiai.Ž.p.He aptinkamas klavenito
minerale.Klavenitas-rad.,turtingas lantanidais mineralas.Ar yra gaunamas iš
amonjako sintezės metu mesureag.dujų mišinio likučio.Ne,Ar,Kr,Xe gaunami
kaip šalutiniai produktai perskiriant suskystintą orą.Rn susid.Ra
radioktivaus skilimo metu taip pat jo l.mažai alptinkama U turinčiose
mineraluose ir gamitiniame H2O(mineraliniuose šalt).Inertinės dujos yra
vieatomės,neturi kvapo ir skonio,beveik netirpstaH2O.E-ų konfiguracija
ns2np6,išim.He 1s2.Šiuo pilnai užpildytu energetiniu lygmeniu yra
paaiškinama vienatomė sistema.Maža polerizacija,žema vir.ir lyd.temp.He
naud-inertinei aplinkai sudaryti lydant m,juo pildomi aerozoliai.Ne-
vakuminėje tech.,raud šviesios sign.lemp.Ar sudaro inertinę aplinką
metalurginiose ir chem.proces.,juo užpildomis sign lempos,leidžiant
elektros srovė švyti mmėlynai.