galimos ekstremalios situacijos Lietuvoje

Ekstremalios situacijos, jų skirstymas. Nelaimės bei jų padariniai- labai skirtingi. Įvykus didelei nelaimei, gali susidaryti ekstremali situacija. Tai padėtis, kai dėl ginkluotų konfliktų, technogeninių procesų ar gamtos reiškinių kyla didelė grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei, sutrikdoma ekonominė veikla arba ištinka ekologinė nelaimė. Tuomet reikalingos specialios priemonės ir veiksmai gyventojams, materialinėms bei kultūrinėms vertybėms apsaugoti.

Jų pobūdis priklauso nuo šalies geografinės padėties, ekonominių ir politinių sąlygų. Lietuvos Vyriausybė yra nustačiusi svarbiausias galimų ekstremalių situacijų priežastis. Tai:

• Pramonės įmonėse, pavojinguose ir kariniuose objektuose, naftotiekiuose, dujotiekiuose aar vežant pavojingąsias medžiagas įvykstančios avarijos ir katastrofos;

• Avarijos ir katastrofos atominėje elektrinėje ir objektuose, naudojančiose radioaktyviąsias medžiagas, taip pat saugant bei vežant šias medžiagas;

• Gaivalinės nelaimės, epidemijos;

• Avarijos ir katastrofos, karo veiksmai kitų šalių teritorijoje ( kai dėl tų nelaimių kyla pavojus Lietuvos gyventojams);

• Karinės provokacijos, diversijos, karinis įsiveržimas ar galimi karo veiksmai Lietuvoje, jos teritorijai tapus užsienio valstybių kovos veiksmų vieta;

Avarijos ir katastrofos. Avarija vadinamas netikėtas technikos gedimas, susijęs su dideliais nuostoliais. Žiniasklaida mus informuoja apie įvairias avarijas pasaulyje, kadangi visa technika ddažniau ar rečiau genda. Avarijas sukelia technikos įrenginiuose sukauptos galingos jėgos. Jos gedimo metu tampa nebevaldomos ir pradeda veikti stichiškai- viskas laužoma, griaunama, naikinama.

Viena didžiausių katastrofų įvyko Černobilio atominėje elektrinėje. Jos priežastys- nepakankamai patikima reaktoriaus konstrukcija, nepagrįsti eksperimentai su juo; ttaip pat darbuotojai nebuvo pasiruošę veikti nelaimės atveju. Mūsų valstybėje taip pat yra atominė elektrinė Ignalinoje. Po Černobilio avarijos Vyriausybė ėmė skirti itin didelį dėmesį šios elektrinės apsaugai, darbuotojų ruošimui avarinėms situacijoms. Mes balsavome už įstojimą į ES ir ši nori uždaryti AE Ignalinoje, kadangi ji kelia pavojų visai Europai. Nors AE uždarymas bus skaudus ekonomiškai, tačiau mūsų valstybėje sumažės viena katastrofos grėsmė.

Avarijų įmanoma išvengti ir reikia to siekti. Katastrofų tikimybė didėja dėl statybos trūkumų, įrenginių susidėvėjimo, taip pat darbuotojams nuo rutinos “atbunka “ dėmesingumas. Kai prisikaupia tokių trūkumų, tereikia mažiausios priežasties, ir avarija įvyksta. Taip pat avarijos įvyksta dėl žmonių įvairių tyčinių veiksmų. Todėl Ignalinos AE yra apsauga, tikrinamas kiekvienas įeinantis žmogus. Bet kad ir kokia būtų stipri apsauga, ppriežiūra, reikia kiekvieną minutę būti pasiruošusiems galimai avarijai ir žinoti kaip elgtis. To mus ir ruošia CIVILINĖ SAUGA. Tik taip išgelbėsime savo gyvybes ir turtą.

Lietuvoje pavojingais objektais vadinamos įmonės, sandėliai ir kitos tokios vietos, kuriuose nuolat ar laikinai saugomi dideli kiekiai pavojingų medžiagų. Lietuvoje, kaip parodė praeitą savaitę netoli vieno kaimo užsidegęs cheminių medžiagų saugojimo sandėlys, tokie sandėliai nėra tinkamai apsaugoti nuo nelaimių.

Skiriami 4 avarijų lygmenys:

1. AVARINĖ SITUACIJA- aplinkybės, kai avarijos sąlygos būna, bet dėl sulaikančių veiksnių, veiksmų ar sistemų ji nneįvyksta.

2. RIBOTA AVARIJA- įvykis pavojingo objekto padalinyje; jo padariniai vietovei už objekto ribų grėsmės nekelia.

3. VIETINĖ AVARIJA- įvykis pavojingame objekte; jo padariniai kelia grėsmę ne tik objekto teritorijoje, bet ir už jos ribų.

4. REGIONINĖ AVARIJA- įvykis, kurio padariniai kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai plačiose apylinkėse. Tokios avarijos pavyzdys- mūsų gimtajame mieste 1989 metais avarija “Azote”, dabar vadinamu “ACHEMA”. Griuvus izoterminei amoniako saugyklai, ištekėjo 7 tūkst. Tonų skysto amoniako, kilo gaisras. Ugnis pasiekė sandėlį su 27 tūkst.t nitrofoskos. Prasidėjo nevaldoma šios trąšos cheminė reakcija. Statinio avarija kilo katastrofa, kurios metu dėl nežinojimo kaip elgtis, nukentėjo daugelis žmonių. Aš prisimenu, kaip pasiėmę būtiniausius daiktus, mes išvykome kuo greičiau iš Jonavos.

Per Lietuvą yra nutiestas naftotiekis ir keli dujotiekiai. Iš trūkusio naftotiekio ištekėjusi nafta labai užterštų aplinką, o užsidegusi sukeltų didžiulį gaisrą. Šiuo metu yra iškelta byla vienam darbuotojui, dėl kurio atlaidumo pernai trūko naftotiekio vamzdis ir nemažai naftos pateko į aplinką.

Sprogimai. Sprogimu vadinamas toks reiškinys, kai santykiškai mažame tūryje įvyksta degimo, cheminė, branduolinė reakcija, elektros išlydis, fizikinis medžiagos virsmas ir ten išsiskiria didelis šilumos kiekis.. Medžiaga įkaista, virsta ypač suslėgtomis dujomis ar plazma ir energingai plečiasi.. Netikėti atsitiktiniai sprogimai padaro ypač daug žalos. Tokie sprogimai ypač dažnai rodomi per kino filmus, iš kurių matome, kad žala ttikrai didžiulė.

Degalinėse laikoma dideli kiekiai degalų, todėl suprantama, kodėl prie jų draudžiama rūkyti. Dėl atsitiktinių priežasčių ištekėjus degalams uždarose patalpose, susidaro sprogūs degių dujų ar garų ir oro mišiniai. Nuo liepsnos, žarijų ar kibirkšties toks mišinys gali sprogti.Yra dvi sprogimo rūšys:

1. Jeigu patalpos skersmens ir ilgio santykis artimas vienetui, o jos viduje nedaug pertvarų, mišinys tiktai dega. Degimo šilumos sukeltas slėgis išstumia langus, atplėšia duris, po to nukeliamas pastato stogas, virsta sienos.

2. Jeigu patalpa pailga arba joje yra kliūčių liepsnai plisti, iš degimo židinio sklindanti liepsna sūkuriuoja, greitai išplinta, patalpoje staigiai pakyla temperatūra ir slėgis.Tuomet įvyksta tūrinis sprogimas, kuris padarantis daug žalos

Taip pat ne kartą teko girdėti apie sprogimus anglių šachtose kitose valstybėse. Kodėl jie įvyksta? Dulkės įgauna degių garų savybių ir šachtose sprogsta anglių dulkės su metano dujomis.

Atsitiktinis sprogimas gali įvykti ir nesant degių ar sprogių medžiagų. Fizikiniai garų sprogimai įvyksta kartais, kai skystis verda itin smarkiai. Tokie sprogimai galimi metalurgijos pramonėje ( kai išlydytas metalas ar šlakas susiliečia su vandeniu), taip pat suskystintų dujų ūkyje ( kai dujos susiliečia su vandeniu). Toks “vandens įkaitusioje keptuvėje” reiškinys kartais sukelia ir gamtos kataklizmus. Taip atsitiko 1883 m. Indonezijoje, kai Krakatau ugnikalniui išsiveržus trūko povandeninė vulkano dalis ir jūra užliejo įkaitusią magmą. Sprogimas ssuplėšė ugnikalnį, išmestos į stratosferą dulkės sklandė metų metus, jūroje kilo 40m aukščio bangos. Nuo sprogimo ir jo padarinių žuvo 36tūkst. Žmonių. Tai iš tiesų didžiulė katastrofa.

Nuo sprogimo bangos labiausiai nukenčia tie vidaus organai, kuriuose yra ženklių audinių tankio skirtumų. Ypač vidinė ausis. Nuo sprogimo griausmo žmogus gali laikinai prarasti klausą. Kitas jautrus žmogaus organas- plaučiai. Greiti sprogimo bangos slėgio pokyčiai suardo korytą plaučių struktūrą, žmogus žūva.

Tose vietose, kuriose yra sprogimo pavojus, įrengiamos slėptuvės su tvirtomis sienomis, kurios su specialia vidaus įranga saugo žmones nuo sprogimų padarinių.

Stichiniai meteorologiniai reiškiniai. – įprastas ribas viršijanti dargana. Daugelio metų Lietuvos klimato stebėjimo duomenimis, šaliai būdingi vasaros ir žiemos sezonų nelaimės. Jas sukelia krušos, viesulai, audros, lijundros, šlapdriba, pūgos

Šiltą dieną pavojų dažniausiai sukelia vasaros audros. Jos kyla, kai įšilusį ir drėgną orą staiga pakeičia vėsus ir sausas, t.t. virš Lietuvos slenkant šalto oro frontui ar dėl kitų priežasčių maišantis šiltam ir šaltam orui. Tokias audras lydi žaibai ir perkūnija. Visi mes gerai žinome tokias vasarines audras, kurios labai staiga užeina ir staigiai praeina.

Šalyje stebimi daugiau kaip 20 m/s, kartais – net 40m/s stiprumo škvalai. Padariniai būna vietiniai – 0,5 – 6 km pločio ir 10 km ar ilgesnė vėtrolaužų juosta. Grėsmingiausias vasaros stichinis reiškinys

Lietuvoje- tai viesulas ( trombas). Audringu oru stiprūs oro sūkuriai gali apimti visą oro sluoksnį nuo žemės paviršiaus iki debesų. Susidaro sutelktas audros židinys. Dėl šilto oro energijos jis išlieka ilgesnį laiką.

Žiemą nelaimės įvairesnės. Nuo Atlanto atslenkantis šiltas drėgnas oras neša lietų, sniegą ir gali būti žiemos audrų priežastis. Stiprios audros nėra retos – jos kartojasi vidutiniškai kas antri metai, po du kartus per žiemą. Vidurio ir Rytų Lietuvoje didžiausia audra buvo 1993 m. sausio 14d. Smarki audra sužeidė 76 žžmones ir 6 žuvo.

Pavojingiausia žiemą esti pūga. Sniego pūsnys smarkiai trukdo eismui, įvyksta daug avarijų. Vėjo nešiojamos snaigės blogina matomumą, todėl lauke esantys žmonės dažnai paklysta . Šaltis ir stipresnis vėjas aušina pastatus, šaldo žmones, ypač nepridengtas kūno vietas, todėl daug žmonių nukenčia nuo nušalimų. Žiemą pūgos pavojingos ypač benamiams ir išgėrusiems asmenims, kadangi pastarieji jaučia alkoholio šilumą ir nejunta stinginančio šalčio.

Kada ir koks meteorologinis reiškinys tampa pavojingas Lietuvos sąlygomis, nustatyta Vyriausybės potvarkiu. Darganos vertinamos dvejopai. Yra du intensyvumo lygiai- sstichinis ir katastrofinis reiškinys. Reiškiniai laikomi katastrofiniais, kai apima trečdalį Lietuvos ir pasiekia katastrofinį lygį.

Darganos pridaro daug žalos tiek mums, tiek mūsų namams, turtui. Sužinojus apie artėjančią darganą, paprastai dar yra laiko jai pasiruošti. Laukiant stipresnio vėjo, reikia sutvirtinti pastatus, sstatinius, uždaryti visus langus. Jokiu būdu negalima palikti skersvėjų! Taip pat aplink namus patartina surinkti lengvus daiktus arba juos pritvirtinti. Dėl viso pikto, reiktų pasirūpinti degtukais ir žvakėmis, plaktuku su vinimis. Stengtis per darganą kuo mažiau būti lauke. Jei griaudžia perkūnija, patartina išjungti kuo daugiau elektros prietaisų. JEIGU PRIBĖGO Į KAMBARIUS VANDENS, NEGALIMA LIESTI ELEKTROS PRIETAISŲ JUNGIKLIŲ IR LIZDŲ. Langus geriausia užtraukti sunkiomis naktinėmis užuolaidomis. Patartina likti namuose iki audra visai nurims, nes net ir rimstantis vėjas būna apgaulingas: netikėto gūsio pakeltos čerpės, virstančio kamino nuolaužos gali sužaloti.

Darganai užklupus lauke, reikia ieškoti užuovėjos, bet kuo toliau nuo pastatų, laidų. Pavojinga stovėti po dideliais, ypač pavieniais, medžiais.

Viesulas, kaip ir visi sūkuriai, slenka pavėjui, krypdamas dešinėn. Pavėjui nuo viesulo esantys žmonės gali nnuo jo pabėgti, jei jie bėgs taip, kad vėjas pūstų iš kairės. Negalint pabėgti, reikia gultis į griovį ar kitokią žemės įdubą, rankomis ar striuke užsidengti galvą ir priglusti prie žemės. Sėdint automobilyje ir negalint iš pavojingos vietos išvažiuoti, reikia iš jo išlipti.

Lietuvoje viesulai nėra tokie stiprūs kaip pavyzdžiui tornadai JAV, kurie sugriauna ištisas gyvenvietes. JAV ir kitose šalyse yra įrengiamos specialios slėptuvės po žeme.

Potvyniai. Lietuvoje būna poplūdžių, polaidžio potvynių, kartais- katastrofinių užtvindymų ir sampūtinių potvynių.

Poplūdis – staigus vandens pakilimas uupėje ( dažniausiai dėl liūties). Didesnės upės paplūsta po ilgesnio, savaites trunkančio lietaus, ypač rudenį. Dažni ir aukšti lietaus poplūdžiai būdingi Vakarų Lietuvos upėms.

Polaidžio potvyniai dažnesni pavasarį, ypač balandžio mėnesį, tačiau būna kartais ir žiemą. Polaidžio potvynis pavojingesni tada, kai po šaltos žiemos ledas yra storas ir tvirtas, o pavasaris- staigus ir šiltas. Tokie potvyniai dažni Rusnėje pavasariais. Tačiau gyventojai jau prie jų prisitaikė ir dažnai netgi nenori evakuotis iš savo namų.

Sampūtiniai potvyniai pastebimi Nemuno deltoje. Stiprūs vakarų vėjai varo marių vandenį prieš srovę, upės tėkmė sustoja- vanduo pradeda kilti, išsilieja.

Potvynio pavojingumo kriterijus yra vandens lygis aukščiau matavimo posto nulinės atžymos. Skiriami du grėsmės lygmenys, kurie vadinami taip:

• Stichinis hidrologinis reiškinys, kai potvynio, lietaus poplūdžio, ledų sangrūdos ar vėjo sampūtos metu gali būti pragraužtos dambos, apsemtos žemesnės miestų ar gyvenviečių vietos, pasėlių laukai ar automobilių keliai, apgadinti pramonės ir transporto objektai;

• Katastrofinis hidrologinis reiškinys, kai ypač aukštas vandens lygis gali sukelti greitą užtvindymą.

Skaičiavimo ir modeliavimo būdais yra paskaičiuota, kas atsitiktų, jeigu Kauno marių užtvanka būtų pralaužta. Kaunas būtų užtvindytas per 2-45 minutes. Potvynis apimtų iš viso apie 65 kv.km ploto.

Visada galima iš anksto numatyti vietas, kur potvynis gali būti pavojingas. Žmonės, gyvenantys vietovėse, kurias potvynis pasieks per 1 valandą, turi iškart bėgti nnumatytu keliu į saugias vietas ir būti tol, kol vanduo atslūgs. Toliau gyvenantys žmonės laiko turi daugiau, todėl gali spėti pasirūpinti savo turtu ir susiruošti kelionei į saugią vietą. Nespėję pabėgti žmonės turi lipti į viršutinius mūrinių namų aukštus ar ant stogų. Atsidūrusieji vandenyje turi nesutrikti, nusimesti judesius varžančius rūbus, nusitverti plūduriuojančio daikto ir bandyti plaukti į seklesnę vietą.

Pavojingų vietų gyventojai privalo žinoti, kur ji turėtų keltis prasidėjus potvyniui. Sužinoję, kad kyla vanduo, žmonės dar turi laiko ir gali ne tik patys išvykti, bet ir pasiimti su savimi vertingus daiktus, išsivesti gyvulius, apsaugoti paliekamą turtą. Užtrukusiems žmonėms gali tekti bristi per vandenį. Kelias, ypač nežinomoje vietoje , tikrinamas kartimi. Einantys grupėmis, privalo susirišti virve. Kuprinė ar kitas nešulys turi būti laikomas taip, kad įkritęs į vandenį žmogus galėtų greitai jį nusimesti. Didesnes žmonių grupes galima vesti tik ištirta, rodyklėmis pažymėta ir ne ilgesne kaip 1m brasta.

Grįžus namo, reikia viską nuodugniai apžiūrėti, ar nėra galimybės pastatui sugriūti.Tuomet patalpos išvėdinamos. Vandentiekio vanduo gali būti užterštas, todėl reikia gerti tik virintą tol, kol higienos tarnybos patikrins jo kokybę ir praneš, kad vanduo švarus. Negalima valgyti vandenyj mirkusių maisto produktų.

Kitos galimos ekstremalios situacijos . Viena jų- miškų ir durpynų gaisrai ,kurie ypač niokojo mūsų ššalį šį pavasarį. Gaisrai prasideda pavasarį, ištirpus sniegui ir išdžiūvus pernykštei žolei. Dažnai jie kyla dėl to, kad nesupratingi žmonės degina pernykštę žolę. Tokie gaisrai pavojingi smulkiems gyvūnams, neretai nukenčia ir žmonės.

Kad išvengti gaisro miške, reikia laikytis elementarių priešgaisrinių taisyklių. Laužus kūrenti galima tik specialiose laužavietėse. Baigus kūrenti, laužą būtina užpilti vandeniu ir nuodėgulius apipilti žemėmis. Taip pat miške negalima mėtyti degių medžiagų, stiklo šukių. Smulkų gaisrą galima užgesinti užplakant žalia, geriau lapuočio, šaka. Pastebėjus didesnį gaisrą, reikia kviesti ugniagesius.

Šiltas metų laikas pavojingas ne tik dėl miškų gaisrų. Per karščius sparčiau plinta užkrečiamos ligos. Ekstremali situacija, kai nesulaikomai plinta užkrečiama liga, vadinama epidemija. Ligoms plisti būtinos 3 sąlygos: infekcinis šaltinis, tinkamos sąlygos ligos sukėlėjui plisti ir neatsparūs ligai žmonės. Jei bent vienos sąlygos nėra, liga nebeplinta. Prasidėjus epidemijai, kiekvienas negaluojantis būtinai turi kreiptis į gydytoją. Tada infekciniai ligoniai karantino ir observacijos būdu atskiriami nuo sveikųjų. Epidemijos metu ribojami žmonių susibūrimai, kelionės, sustabdomas pašto darbas ir pan. Užkrečiamoms ligoms būtinas inkubacinis periodas. Dabar pati svarbiausia epidemija, labiausiai gąsdinanti liga, yra SARS. Kinijoje ši epidemija pasiekė tokį lygį, kad jos sustabdyti jau neįmanoma, todėl kiekviena šalis imasi priemonių, kurios galėtų padėti išvengti ligos plitimo.

Ne visi ligų sukėlėjai plinta tiesiogiai. Yra ligų, kurias

platina gyvūnai ir vabzdžiai, pvz, erkinis encifalitas. Žmonės šia liga dažniausiai užsikrečia pavasarį ir vasarą, kai erkės būna ypač jautrios. Ligos galima išvengti- tik reikia saugotis erkių. Miške reikia dėvėti uždarus rūbus. Dar geriau juos apipurkšti erkes atbaidančiais preparatais. Įsisiurbusi erkė suvilgoma benzinu, žibalu ar aliejumi ir palaukus, atsargiai ištraukiama. Dabar yra ir skiepų, apsaugančių nuo erkinio encifalito ligos.

Beje, dar esti pavojų, kuriuos sukelia socialiniai neramumai, riaušės, teroristų išpuoliai, karinės provokacijos. Žmonija per tūstančius karų sukūrė labai daug įvairių priemonių bbei prietaisų priešams naikinti ar jiems pakenkti. Juos vadiname ginklais. Jie būna dvejopi: tai naikinimo priemonės. Pagal naikinimo pobūdį skiriami įprastiniai, įprastiniai padidinto galingumo bei masinio naikinimo ginklai. Pastaraisiais tradiciškai vadinami cheminiai, biologiniai ir branduoliniai ginklai.

Taigi, Lietuvoje gausu galimų ekstremalių situacijų. Svarbiausia- būti visada pasiruošusiems jiems ir žinoti, ką kada daryti. Nė vienas mūsų nėra apsaugotas nuo kokios nors avarijos, todėl nereiktų manyti, kad kuri nors civilinės saugos tema mums nėra reikalinga.