Auksas

AUKSAS(Aurum), Au, periodinės elementų sistemos I grupės chem.elementas.

Ryškiai geltonas taurusis metalas. Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai

ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai lakštai9folija). El.ir šilumos

laidis ~30% mažesnis negu sidabro. Kaip ir visi taurieji metalai, atsparus

oro, rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina tik karališkasis

vanduo(koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3). Kambario

temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose ciandų tirpaluose- susidaro

kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaro

aukso(III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje. Žinomi 2

aukso oksidai( Au2O ir Au2O3), kurie susidaro kaitinant aukso hhidroksidus,

gautus iš šarmais veikiamų aukso druskų. Su kai kuriais jungiiais sudaro

koloidinius tirpalus(ir stanato rūgšties gelis vadinamas Kasijaus purpuru

ir naudojamas stiklui, porcelenui dažyti). Aurato rūgšties HAuO3 druskos

(auratai) nepatvarūs. Metalai ir kiti reduktoriai išskiria auksą iš jo

druskų tirpalų. Lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitais

metalais(aukso lydiniai) labai atsparūs korozijai, plastiški. Su

gyvsidabriu auksas sudao AMALGAMĄ.

Auksas- grynuolių klasės mineralas. Kristalai kubinės singonijos,

oktaedrų, kubų formos. Ryškiai geltonas, įvairių atspalvių(dėl priemaišų).

Blizgesys metalo. Kietumas 2,5-3. Dažnos sidabro, vario geležies, mangano,

švino, rečiau paladžio, bismuto, seleno, iridžio, platinos, ggyvsidabrio

priemaišos. Pagal jas skiriamos aukso atmainos: auksas grynuolis(4-15%

sidabro), elektrumas(15-50% sidabro), kuproauridas(iki 20% vario),

porpecitas(11.6% paladžio), bismutoauridas(iki 4% bismuto). Dažnai randamas

dendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu.

Uolienose auksas būna pirminės(magminės, pegmatitinės), antrinės, t.y.

egzogeninės(upių ir jūrų sąnašynai, konglomeratai), ir metamorfinės(

skarninės, hidroterminės) kilmės. Aukso yyra Australijoje( Viktorijos

valstijoje), Brazilijoje, Čilėje, Indijoje, Indonezijoje, JAV(Kalifornijos,

Aliaskos valstijose), Kanadoje, Kinijoje, Meksikoje, Mongolijoje,

Norvegijoje, Peru, PAR(didžiausi pasaulyje Witwatersrando aukso telkiniai),

Rusijoje. Didžiausias rastas aukso luitas- Holtermano plokšt( Australija,

1872)- 214,326 kg ( gryno aukso jame85,05 kg), didžiausi grynuoliai:

Geidžiamasis(Australija, 1869)- 68,08 kg. Japonas(Japonija, 1901)- 71 kg.

1995 atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos rytuoe paviršinėse žvyro ir smėlio

nuogulose yra aukso. Didžiasalio, Didžiasalio-2 ir Salako žvyro telkiniuose

aukso atitinkamai rasta 0,56; 0,3; 0,13 g/t. Į Lietuvą auksas buvo atneštas

ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų.

Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų

aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis

būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis. Lengvos aukso

smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gavalėliai

likdavo vilnose. Kailius su juose eesančiu auksu sudegindavo, pelenus

suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. nupylus drumzliną vandenį ant dugno

likdavo auksas. Senovės Egipte mokėjo išgauti auksą ir iš jo darė įvairius

dirbinius( iki šių dienų išliko ne tik įrašų apie Egipto auksą, bet ir

tuometinių dirbinių). Vid.amžiais išmokta išskirti auksą iš rūdų

amalgaminiu būsu( naudojant gyvsidabrį). 19a. imta naudoti ne tokius

kenksmingus gamybos būdus- tirpinimą chloro vandenyje arba cianiduose. Taip

auksas gaunamas ir dabar: susmulkintas rūdos koncentratas veikiamas kalio

arba natrio cianidų tirpalais, po to nusodinamas cinku arba sorbuojamas

onitais. Auksas gryninamas elektrolize aarba tirpinant rūgštyse. Auksas ir

jo lydiniai naudojami monetų ir juvelyriių dirbinių, medalių, dantų

protezų, chem.aparatūros gamybai. Radiotechnikoje ir elektronikoje

naudojami auksu padengti kontaktai ir laidai, izotopu 198Au( usėjimo trukmė

~3paros) gydomos vėžinės ligos.

Auksas EKONOMIKOJE dėl savo savybių(vienalytis, dailus, patvarus, lengvai

apdorojamas ir gabenamas) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų

funkciją. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomas

kaip valstybių centrinių bankų atsargos. Valstybė laiko auksą kaip savo

tarpt. atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimo balanso deficitui

padengti. Aukso standarto sąlygomis kaip vertės matas, auksas atliko

cirkuliacijos, mokėjimo ir turtų kaupimo bei pasaulio pinigų funkcijas.

Susikūrus valstybių valiutų sistemoms vidaus apyvartoje įsivyravo į auksą

nekeičiami popieriniai pinigai(banknotai) bei metalinės monetos, vėliau

elektroniniai pinigai. Auksas nebeatitiko cirkuliacijos ir mokėjimo

priemonės funkcijų, liko vertės matu, išlaikė turtų kaupimo priemonės bei

pasaulio pinigų funkcijas, tebėra pinigų sistemos pagrindas. Nuo 1972

auksas nustojo buvęs Tarptautinio valiutos fondo apskaitiniais pinigais ir

pakeistas Specialiosiomis Skolinimosi Teisėmis, tačiau liko svarbiausia

valstybių tarpt.atsargų dalimi. Kitaip negu popieriniai pinigai, auksas

pats turi vertę kaip prekė. Auksas perkamas ir parduodamas pasaulio

biržose. Daugiausia aukso perkama siekiant investuoti pinigus.

Lietuvoje auksas monetų pavidalu pasirodė 14-15 amžiuje. 15a. Į Vilnių

atvyko auksakalių iš Vokietijos. 1495 įkurtas Vilniaus Auksakalių Cechas.

16a. Vid. Vilniuje buvo kalamos monetos: dukatai, portugalai,

pusportugaliai. 16-19a. aukso dirbiniai buvo gaminami ir kituose miestuose

( Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Ukmergėje) bei įsivežami iiš

Lenkijos, Vokietijos ir kt. Šalių.