Bordo mišinys
Turinys
1. Įvadas 3 psl.
2. Darbo tikslai ir uždaviniai 4 psl.
3. Tyrimų medžiaga ir metodika 5 psl.
4. Darbo rezultatai ir jų analizė
a) Kalkių gesinimas 6 psl.
b) BORDO skysčio gavimas 6 psl.
c) Augalų apipurškimas BORDO skysčiu ir jų stebėjimas 7 psl.
d) Dirvos pH tyrimas 12 psl.
e) Gesintų kalkių paveiktos dirvos pH tyrimas 14 psl.
5. Išvados 16 psl.
6. Literatūra 17 psl.
7. Santrauka 18 psl.
Įvadas
Mūsų darbas skirtas supažindinti skaitytoją su BORDO skysčiu, jo panaudojimu bei gesintų kalkių poveikiu dirvai.
Norint pagaminti BORDO skystį mums reikėjo negesintų kalkių ir vario(II) sulfato hidrato. Iš pradžių užgesinome negesintas kalkes. Tada sumaišėme jas su vario(II) sulfato hidratu. Taip mes gavome BORDO skystį. <
BORDO skystis naudojamas profilaktinei kovai prieš grybines ir bakterines augalų ligas. Šiuo skysčiu augalai paprastai purškiami vegetacijos laikotarpiu (t.y. gegužės – birželio mėnesiais). Tai ypač naudinga uogakrūmiams nuo kokomikozės sukėlėjų ir įvairių puvinių. Tinka ir pomidorams bei bulvėms nuo maro apsaugoti. Dažnai naudojamas ir nuo obelų bei kriaušių rauplių. Daržovės ir bulvės fungicidais purškiamos vegetacijos metu, kai pasirodo pirmieji ligos požymiai. Nuo purškimo iki derliaus nuėmimo turi praeiti atitinkamas laikotarpis, lauke auginamoms daržovėms dažniausiai 20 dienų, šiltnamyje – 3 dienos. KKopūstų daigyne išplitus netikrajai miltligei, vegetacijos metu daigai purškiami 1% BORDO skysčiu.
Jau trečius metus daktaras docentas Česlovas Purlys purškia vaiskrūmius, vaismedžius bei daržoves BORDO skysčiu. O direktorius Valius Kučerenka šiuos trejus metus nenaudoja jokių specialių preparatų kovai prieš augalų kenkėjus iir ligas. Mes šiuos trejus metus vykdome apipurkštų BORDO skysčiu bei neapipurkštų vaiskrūmių, vaismedžių bei daržovių stebėjimus. Beje, stebimi augalai yra gretimuose sklypuose. Šiame darbe mes apibendriname mūsų stebėjimų rezultatus.
Taip pat mus domino dirvos kalkinimo reikšmė ir nauda. Dirvos kalkinimas yra labai svarbus visiems mikroorganizmams, augalams, gyvūnams ir žmogui; įvairiems gamtoje vykstantiems procesams, jų kontrolei ir reguliavimui. Dirvos pH nulemia jame augančių augalų pH, įtakoja mikroorganizmų gyvybiškumą. Augalus vartoja gyvūnai bei žmones, tų augalų pH įtakoja įvairius procesus, vykstančius organizmuose.
Pirmiausia mes paėmėme skirtingos sudėties dirvožemio mėginių. Ištyrėme jų pH. Dirvų mėginius paveikėme gesintomis kalkėmis. Tada ištyrėme šių dirvų pH. Palyginome gautus duomenis bei padarėme išvadas. Be to pridėjome rekomendacijas sodininkams.
Darbą papildėme įvairiomis lentelėmis, diagramomis bei papildoma medžiaga.
Mes stengėmės nnustatyti BORDO skysčio poveikį augalams, nes siekiame apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų, kurie ypač pavojingi sodų bendrijose. Pastaraisiais metais specialistai pastebėjo suaktyvėjusį parazitų plitimą.
Tuo pačiu bandėme ištirti ir gesintų kalkių poveikį dirvai, nes didelė dalis žemių yra per rūgščios. Žemių rūgštingumas mažina derlių.
Mes dėkingos gerbiamam daktarui docentui Česlovui Purliui ir gerbiamam direktoriui Valiui Kučerenkai už suteiktas konsultacijas.
Darbo tikslai ir uždaviniai
Darbo tikslai:
1. Ištirti BORDO skysčio poveikį augalams;
2. Įrodyti, kad gesintos kalkės neutralizuoja rūgščią dirvą.
Pagrindiniai darbo uždaviniai:
1. Gesintų kalkių gavimas;
2. BORDO skysčio gavimas;
3. Augalų apipurškimas BBORDO skysčiu ir jų stebėjimas;
4. Dirvos pH tyrimas;
5. Gesintų kalkių paveiktos dirvos pH tyrimas.
Tyrimų medžiaga ir metodika
Darbo priemonės
1. Mėgintuvėliai;
2. Deginimo šaukštelis;
3. Šaukštelis;
4. Indikatorius;
5. Vanduo;
6. Negesintos kalkės;
7. Gesintos kalkės;
8. Vario(II) sulfato hidratas;
9. Speciali kaktusų žemė;
10. Smėlis;
11. Priesmėlis;
12. Žemė iš šiltnamio;
13. Žemė iš bulvių lauko.
Darbo eiga
Kalkių gesinimas. Paėmėme mėgintuvėlį, deginimo šaukštelį, vandenį ir negesintas kalkes (CaO). Į mėgintuvėlį įdėjome 5g negesintų kalkių. Įpylėme tiek pat vandens. Pamaišėme deginimo šaukšteliu.
BORDO skysčio gavimas. Paėmėme 2 mėgintuvėlius, deginimo šaukštelį, vandenį, gesintas kalkes (Ca(OH) ) (baltos) ir vario(II) sulfato hidratą (CuSO 5H O) (mėlynas). Į mėgintuvėlį įdėjome 10g gesintų kalkių. Kitame mėgintuvėlyje padarėme vario(II) sulfato hidrato tirpalą (7g). Į mėgintuvėlį su gesintomis kalkėmis įpylėme vario(II) sulfato hidrato tirpalą.
Augalų apipurškimas BORDO skysčiu ir jų stebėjimas. 2003 metų balandžio mėnesio 16 dieną pagaminome 10l BORDO skysčio (į 9l vandens įdėjome 150g negesintų kalkių, o vėliau subėrėme 100g vario(II) sulfato hidrato). Jį supylėme į purkštuvą. Pripumpavome į purkštuvą oro, kad susidarytų slėgis. Tada purkštuvu apipurškėme 2 serbentų krūmus ir 2 obelis. Palyginimui pasirinkome dar 2 serbentų krūmus ir 2 obelis, kurių neapipurškėme fungicidu. Nuo tos dienos kiekvieną trečiadienį apžiūrėdavome stebimus augalus. Be to turime ankstesnių dviejų metų stebėjimų duomenis apie apipurkštus daržoves, vaiskrūmius bei vaismedžius Č.Purlio sode ir palyginimui apie neapipurkštus V. Kučerenkos sodo augalus.
Dirvos pH tyrimas. Paėmėme po 50g skirtingos sudėties žemių: sspecialios kaktusų žemės, smėlio, priesmėlio, žemės iš šiltnamio ir žemės iš bulvių lauko. Suvilgėme žemes vandeniu. Ištyrėme jas universaliu indikatoriumi.
Gesintų kalkių paveiktos dirvos pH tyrimas. Ant jau minėtų žemių užpylėme po 10g gesintų kalkių tirpalo (100g vandens ir 25g kalkių). Ištyrėme žemes universaliu indikatoriumi.
Darbo rezultatai ir jų analizė
Kalkių gesinimas.
Negesintos kalkės kalcio junginys su deguonimi. Tai bespalviai kristalai (techniškosios balti purūs milteliai). Lydymosi temperatūra 2585C, tankis 2400kg/m³. reaguodamos su vandeniu, sudaro kalcio hidroksidą ir išskiria daug šilumos. Negesintos kalkės gaunamos degant klintis ar kreidą. Vartojamos gesintoms kalkėms, kalcio karbidui gauti, stiklo, sintetinio kaučiuko gamyboje, metalurgijoje, žemės ūkyje.
Gesintos kalkės stipri bazė. Grynos yra bespalviai kristalai, kurių tankis 2240kg/m³ (techniškosios balti amorfiniai milteliai). Blogai tirpsta vandenyje, gerai rūgštyse. Vandeninis gesintų kalkių tirpalas vadinamas kalkių vandeniu, suspensija kalkių pienu.
Gesintos kalkės gaunamos taip: kaitinant kreidą CaCO , atskyla anglies dioksidas CO ir lieka kalcio oksidas CaO (vadinamas negesintomis kalkėmis). Veikiant vandeniui kalcio oksidas virsta gesintomis kalkėmis Ca(OH) . Šis procesas gamtoje vyksta natūraliai. Negesintos kalkės yra bazinės prigimties.
Tirpalas yra baltas. Tirpalas ėmė burbuliuoti. Dugne nusėdo kalkių nuosėdos. Išsiskyrė šiluma. Įvyko kalkių gesinimas.
CaO + H O Ca(OH) + Q
BORDO skysčio gavimas.
BORDO skystis gaminamas iš vvario(II) sulfato hidrato (CuSO 5H O) ir negesintų kalkių (CaO), sumaišius juos su vandeniu (H O).
Vario(II) sulfatas gaunamas jungiantis sieros rūgščiai su vario oksidu; susidaro vario(II) sulfatas ir vanduo (H SO + CuO CuSO + H O). Vario(II) sulfato hidratas gaunamas druskai reaguojant su vandeniu (CuSO 5H O CuSO 5H O). Bevandenis vario sulfatas yra baltas. Kai yra vandens, vario sulfato molekulė įgauna mėlyną spalvą, nes keletas vandens molekulių “koordinuoja” savo laisvas elektronų poras į tuščias vario orbitales.
Sumaišius BORDO skysčio sudedamąsias dalis, tirpalas tapo mėlynai žalias. Po kiek laiko nusistovėjo nuosėdos. Gavome BORDO skystį.
CuSO Ca(OH) Cu(OH) CaSO
BORDO skystis yra fungicidas. Jis yra įrašytas į leidžiamų naudoti cheminių ir biologinių priemonių sąrašą, kuris sudarytas 2002 – 2006 metams.
Vario sulfatas naudojamas ir pasirodžius pirmiesiems daržovių ar bulvių diegavirtės požymiams dirvai laistyti (0.5% vario sulfato tirpalu).
Negesintos kalkės: Vario(II) sulfato hidratas:
Augalų apipurškimas BORDO skysčiu ir jų stebėjimas.
BORDO skysčio paruošimas augalų purškimui: 10l 1 BORDO skysčio paruošti reikia 100 gr. vario sulfato ištirpinti nedideliame kiekyje vandens (iki 50C), po to pripilti šalto vandens iki 9l. Kitame inde 150 gr. kalkių užgesinti nedideliu kiekiu vandens iki 1l. Į paruoštą kalkių skiedinį, plona srovele,
maišant, supilti vario sulfato tirpalą. SVARBU – NERUOŠTI TIRPALO METALINIUOSE INDUOSE , NEGALIMA SUMAIŠYTUS KONCENTRUOTUS VARIO SULFATO IR KALKIŲ SKIEDINIO TIRPALUS SKIESTI SU VANDENIU, NEGALIMA PILTI KALKIŲ SKIEDINIO Į VARIO SULFATO TIRPALĄ.
Saugos reikalavimai: Saugoti nuo vaikų. Neruošti tirpalo šalia vandens telkinių. Darbo metu vengti kontakto su preparatu, negalima valgyti, gerti ir rūkyti. Paruoštas tirpalas dirgina akis ir odą. Purškiant visada atsižvelkite į vėjo kryptį. Vengti įkvėpti purškiamo preparato garus. Dirbant privaloma dėvėti apsauginius akinius, rūbus, respiratorių ir gumines pirštines. Baigus ddarbą, rankas ir veidą rūpestingai nusiplaukti vandeniu ir muilu.
Tirpalo purškimas: Paruoštas tirpalas veiks efektyviai, jeigu gerai sureguliuotu purkštuvu purškiamu skiediniu padengsite visą augalo paviršių. Purkškite smulkiais lašeliais. Purkšti rekomenduojama, kai oro temperatūra yra +18 +20C. Nupurškus augalus netinkamai paruoštu skysčiu gali nudegti lapai. Prieš pilant paruoštą skystį į purkštuvą, jį reikia nufiltruoti. BORDO skystį ruošti ir naudoti tą pačią dieną.
Mes jau trejus (2001 – 2003) metus stebime kasmet daktaro docento Česlovo Purlio apipurškiamus BORDO skysčiu bei direktoriaus Valiaus Kučerenkos nneapipurkštus augalus. Žemiau pateikiame lenteles su mūsų stebėjimais ir pastabomis.
Šiais metais pavasaris yra gana šaltas, augalai vėluoja vegetuoti, dėl to mes vis dar tęsiame stebėjimus.
Temperatūra 2001 – 2003 metais
Ši diagrama skirta palyginti kaip temperatūros pokyčiai veikia stebimus augalus. TTai padeda objektyviau įvertinti mūsų stebėjimus.
Augalų stebėjimas 2001 metais
Apipurkšti augalai Neapipurkšti augalai
Balandžio mėnuo Apipurkšta:
Serbentai, agrastai, obelys, kriaušės, slyvos.
Sukrauti pumpurai. Sukrauti pumpurai.
Gegužės mėnuo Pasėtos daržovės.
Apipurškimas pakartojamas prieš pat skleidžiantis žiedams.
Apipurkštos ir avietės bei gervuogės.
Lapai skleidžiasi, augalai pražysta.
Augalai sveiki. Pasėtos daržovės.
Vaismedžių lapai skleidžiasi, augalai pražysta.
Ant slyvų pastebėjome baltasparnių.
Birželio mėnuo Daržovės auga.
Apipurkšta:
Agurkai, pomidorai, svogūnai.
Vaismedžių apipurškimas pakartojamas.
Lapai pilnai išsiskleidę, medžiai bei krūmai nužydėję, užmegzti vaisiai. Augalai sveiki. Daržovės auga.
Kai kurias daržoves užpuolė daiginės muselės.
Vaismedžių lapai pilnai išsiskleidę, medžiai bei krūmai nužydėję, užmegzti vaisiai.
Ant vaismedžių pastebėjome pirmuosius kenkėjus: amarus, kirmėles, spragšių lervas. Ant vyšnių pastebėjome voratinklines erkes.
Liepos mėnuo Kai kurios daržovės subrandino vaisius.
Bręsta vaismedžių vaisiai, rausta pirmieji serbentai.
Augalai sveiki. Kai kurios daržovės subrandino vaisius. Užpuolė šios ligos:
Svogūnus – kekerinis puvinys.
Agurkus – netikroji miltligė.
Pomidorai, morkos, burokėliai sveiki.
Bręsta vaismedžių vaisiai, rrausta pirmieji serbentai.
Kenkėjų nesumažėjo.
Augalų stebėjimas 2002 metais
Apipurkšti augalai Neapipurkšti augalai
Balandžio mėnuo Apipurkšta:
Serbentai, agrastai, obelys, kriaušės, slyvos.
Sukrauti pumpurai. Sukrauti pumpurai.
Gegužės mėnuo Pasėtos daržovės.
Apipurškimas pakartojamas prieš pat skleidžiantis žiedams.
Apipurkštos ir avietės bei gervuogės.
Lapai skleidžiasi, augalai pražysta.
Augalai sveiki. Pasėtos daržovės.
Vaismedžių lapai skleidžiasi, augalai pražysta.
Augalai sveiki.
Birželio mėnuo Daržovės auga.
Apipurkšta: Agurkai, pomidorai, svogūnai.
Vaismedžių apipurškimas pakartojamas.
Lapai pilnai išsiskleidę, medžiai bei krūmai nužydėję, užmegzti vaisiai. Augalai sveiki. Daržovės auga.
Vaismedžiai sveiki.
Vaiskrūmius užpuolė voratinklinė erkė, ant serbentų pastebėjome amarų. Kai kurių serbentų krūmų lapai susiraitė.
Liepos mėnuo Kai kurios daržovės subrandino vaisius.
Bręsta vaismedžių vaisiai, rausta pirmieji sserbentai.
Augalai sveiki. Kai kurios daržovės subrandino vaisius.
Pomidorus užpuolė ypač pavojinga liga – pomidorų maras. Liga sunaikino visus pomidorus.
Agurkus užpuolė netikroji miltligė.
Svogūnai sveiki.
Bręsta vaismedžių vaisiai, rausta pirmieji serbentai.
Specialus augalų stebėjimas 2003 metais
Dienos Apipurkšti serbentai Neapipurkšti serbentai Apipurkštos obelys Neapipurkštos obelys
04.23 Sukrauti pumpurai. Lapeliai prasiskleidę.
Šakelės nepakitusios. Sukrauti pumpurai.
Lapeliai prasiskleidę.
Šakelės nepakitusios. Sukrauti pumpurai. Lapai prasiskleidę. Šakelės nepakitusios. Sukrauti pumpurai. Lapai prasiskleidę. Šakelės nepakitusios.
04.30 Žiedai prasiskleidę. Lapai išsiskleidę. Šakelės nepakitusios. Žiedai prasiskleidę. Lapai išsiskleidę. Šakelės nepakitusios. Pumpurai ruošiasi skleistis. Lapai išsiskleidę. Šakelės nepakitusios. Pumpurai ruošiasi skleistis. Lapai išsiskleidę. Šakelės nepakitusios
05.07 Žiedai prasiskleidę. Lapai išsiskleidę. Šakelės nepakitusios. Žiedai prasiskleidę. Pumpurai intensyviai ruošiasi skleistis. Lapai išsiskleidę. Šakelės nepakitusios. Pumpurai intensyviai ruošiasi skleistis. Lapai išsiskleidę.
05.14 Žiedai nužydėjo. Lapai žaliuoja. Šakelės nepakitusios. Žiedai nužydėjo. Žiedai prasiskleidę. Lapai išsiskleidę. Šakelės nepakitusios. Žiedai prasiskleidę. Lapai išsiskleidę.
05.21 Pradėti krauti vaisiai. Lapai žaliuoja. Šakelės nepakitusios. Pradėti krauti vaisiai. Žiedai prasiskleidę. Lapai išsiskleidę. Šakelės nepakitusios. Žiedai prasiskleidę. Lapai išsiskleidę.
Pastaba: stebėjimas tęsiamas.
Sugretinusios stebėjimų rezultatus mes pastebėjome:
1. Apipurkšti BORDO skysčiu vaismedžiai nebuvo užpulti parazitų ar ligų. Neapipurkšti vaismedžiai užpulti amarų, kirmėlių, spragšių lervų, voratinklinių erkių, baltasparnių.
2. Apipurkšti BORDO skysčiu vaiskrūmiai nebuvo užpulti parazitų ar ligų. Neapipurkšti vaiskrūmiai užpulti voratinklinė erkių, ant serbentų pastebėta amarų. Kai kurių serbentų krūmų lapai susiraitė.
3. Apipurkštos BORDO skysčiu daržovės nebuvo užpultos parazitų ar ligų. Neapipurkštos daržovės užpultos daiginių muselių, kekerinis puvinys, netikroji miltligė, pomidorų maras.
Papildoma medžiaga sodininkams
Bordo skystis ddaržovių pasėliams
Apdorojami augalai Ligos Apdorojimo laikas, būdai Didžiausiais apdorojimų skaičius Paskutinis apdorojimų skaičius iki derliaus nuėmimo
Obelys, kriaušės, svarainiai Rauplės ir kitos dėmėtligės Purškiama prieš pumpurų sprogimą arba jiems sprogstant 3% tirpalu
Slyvos, vyšnios, trešnės Kokomikozė, šratligė, moniliozė Purškiama prieš pumpurų sprogimą arba jiems sprogstant 3% tirpalu
Serbentai, agrastai, avietės, braškės Lapų dėmėtligės Purškiama prieš pumpurų sprogimą arba jiems sprogstant 3% tirpalu
Obelys, kriaušės, svarainiai Rauplės ir kitos dėmėtligės Purškiama vegetacijos metu 1% tirpalu 6 15
Slyvos, vyšnios, trešnės Kokomikozė, šratligė, moniliozė Purškiama vegetacijos metu 1% tirpalu 4 15
Serbentai, agrastai Deguliai, šviesmargė, rudys Purškiama vegetacijos metu 1% tirpalu 3 15
Avietės, braškės Lapų dėmėtligės Purškiama vegetacijos metu 1% tirpalu 2 15
Bulvės Bulvių maras, sausligė Purškiama vegetacijos metu 1% tirpalu 4 15
Pomidorai Maras, sausligė Purškiama vegetacijos metu 1% tirpalu 3 5
Agurkai Antraknozė, netikroji miltligė, rauplės, bakteriozė Purškiama vegetacijos metu 1% tirpalu 3 5
Valgomieji burokėliai Rudmargė Purškiama vegetacijos metu 1% tirpalu 2 15
Svogūnai Netikroji miltligė Purškiama vegetacijos metu 1% tirpalu 3 15
Apyniai Netikroji miltligė Purškiama vegetacijos metu 1% tirpalu 4 15
Gėlės, dekoratyviniai augalai Rudys, dėmėtligės Purškiama vegetacijos metu 1% tirpalu 4 20
Dirvos pH tyrimas.
Dydis pH vadinamas vandenilio jonų rodikliu. Jis nusako vandenilio jonų koncentraciją tirpale.
Dirvos tirpalo vandenilio jonų rodiklis yra vienas tų veiksnių, nuo kurių priklauso kurios nors rūšies kultūrinių augalų derlingumas. Pavyzdžiui, maistingoje, bet rūgščioje dirvoje (pH 5,0 – 5,5), miežių daigai visiškai neauga, o bulvės kaip tik tokio rūgštingumo dirvožemyje duoda gerą derlių. Rūgščią dirvą mėgsta rūgštynės, rododendrai, bruknės. Šie augalai gali augti ir dirvoje, kurios pH 3 – 4.
Geros dirvos reakcija turi būti silpnai rūgšti pH 5,6 –– 6,8. Per daug rūgšti dirva, kurios pH 5,6, blogai veikia medžių šaknų sistemą ir pasunkina kalio paėmimą. Per mažo rūgštingumo dirva, kurios pH 6,8, pasunkina augalų apsirūpinimą geležimi. Dirvos rūgštumą galima koreguoti tręšiant kalkinėmis trąšomis.
Didžiojoje Lietuvos dalyje dirvas reikia protarpiais pakalkinti, nes jos rūgštėja. Mineralinių trąšų ir herbicidų vartojimas skatina rūgštėjimą, tuo tarpu šiaudų, mėšlo mulčias, taip pat žolė sode mažina ir riboja rūgštėjimą. Kalkes iš dirvos tiesiog išplauna krituliai.
Kalkinių trąšų kas keletas metų išbarstome dirvoje įsitikinę, kad ji jau per daug rūgšti. Optimalus dirvos rūgštingumas pH siekia 5,6 – 6,5 arba ji šiek tiek rūgšti. Jeigu rūgštingumas mažesnis, reikia dirvą kalkinti pagal normas, pateiktas lentelėje (žiūrėti toliau).
Prekyboje, be turtingų magnio kalkių, taip pat yra degtų kalkių, defekacinių (cukraus fabrikų kalkės), kasyklų kalkių ir kt. Jos turi apie 50% CaO. Visų rūšių kalkės tinka sodui. Jas paskleidžiame visame sodo paviršiuje nuo vėlyvo rudens iki pavasario.
Be vienelemenčių trąšų, parduodama daug kompleksinių. Populiariausios-amonio fosfatas ir polifoska. Kai kurios iš jų: azafoska, fruktus, mis, mikroflora, flora, florovitas ir kitos turi visų maisto elementų ir mikroelementų. Tai geros trąšos daržininkystei, gėlininkystei ir mažiems sklypeliams. Prekinėje sodininkystėje jos mažai tenaudojamos, nes jose ne visuomet tinkamas elementų santykis ir jos brangios.
Dirvos rūgštingumas pH KCl CaO
arba CaO + MgO norma
Dirvos tipas
Lengva Vidutinė Sunki
Iki 4,5 1500 2000 2500
4,6 – 5,5 750 1500 2000
5,6 – 6,0 500 750 1500
Kalkinimo Akmenės klintmilčiais normos (t/ha arba kg/10m²)
Reakcija Smėliai Priesmėliai ir lengvi priemoliai Sunkūs priemoliai ir moliai Durpžemiai
4,0 – 4,2 7,0 11,0 13,0 17,0
4,3 – 4,5 6,0 8,5 10,5 13,0
4,6 – 4,8 5,5 7,5 9,0 11,0
4,9 – 5,1 4,5 6,0 7,5 7,0
5,2 – 5,5 3,5 5,0 6,0 4,0
5,6 – 6,0 2,5 3,5 4,5
6,1 – 6,5 2,5 3,0
Šioje lentelėje pateikiame kokias daržoves reikėtų sodinti esant tam tikros reakcijos dirvai
Nuo pH 5,0 Nuo pH 5,5 Nuo pH 6,0 Nuo pH 6,5
Griežčiai Agurkai Baltagūžiai kopūstai Burokėliai
Bulvės Aguročiai Krienai Brokoliai
Rabarbarai Moliūgai Morkos Česnakai
Ridikėliai Pomidorai Pastarnokai Žiediniai kopūstai
Ridikai Pupelės Petražolės Patisonai
Ropės Salotos Porai Salierai
Rūgštynės Žirniai Pupos Svogūnai
Ištyrėme 5 skirtingos sudėties dirvožemių mėginius: specialios kaktusų žemės, smėlio, priesmėlio, žemės iš šiltnamio ir žemės iš bulvių lauko. Ištyrėme juos universaliu iindikatoriumi. Gauti pH rodikliai pateikiami apačioje esančioje lentelėje.
Skirtingos sudėties dirvožemių pH
Dirvožemis pH Indikatoriaus spalva Indikatoriaus popierėlis
Speciali kaktusų žemė 5,5 Labai šviesi oranžinė
Smėlis 7,0 Sodriai salotinė
Priesmėlis 6,5 Labai šviesi oranžinė
Žemė iš šiltnamio 5,0 Labai šviesi oranžinė
Žemė iš bulvių lauko 5,5 Labai šviesi oranžinė
Iš gautų duomenų matome, kad geriausias dirvožemis yra priesmėlis (6,5 pH). Per rūgščios dirvos: speciali kaktusų žemė, žemė iš bulvių lauko, žemė iš šiltnamio. Per mažo rūgštingumo yra smėlis.
Priesmėlio pH yra 6,5. Tokioje dirvoje rekomenduojama auginti burokėlius, brokolius, česnakus, kalafiorus, patisonus, salierus, svogūnus. Prasčiausią derlių gautume šių augalų: bulvių, rabarbarų, rridikėlių, ropių, rūgštynių.
Kaktusai geriausiai auga esant 5,5 pH dirvožemiui. Kadangi pageidautinas pH sutampa su turimu, su šiomis žemėmis nieko nereikia daryti (nei kalkinti, nei rūgštinti).
Labai gerai pagal auginamus augalus atitinka žemė iš bulvių lauko, nes bulvės geriausia derlių duoda 5,0 –– 5,5 pH dirvoje, tokio rūgštingumo, koks ir yra.
Žemė iš šiltnamio yra per rūgšti (pH 5,0), juk šiltnamyje auginamoms daržovėms (agurkams, pomidorams, salotoms) toks pH netinka (reikia pH 5,5), todėl ją reikia kalkinti.
Smėlio dirva yra neutrali pH 7,0). Tokia žemė augalams jau yra per mažai rūgšti, be to paprastai smėlyje trūksta daugelio mikroelementų, todėl dirvą reikėtų tręšti mineralinėmis trąšomis.
Gesintų kalkių paveiktos dirvos pH tyrimas.
Kalkinimas tai tręšimas kalkinėmis trąšomis. Šalina arba mažina žalingą daugeliui žemės ūkio augalų dirvožemio rūgštingumą, teikia dirvai kalcio ir kitų augalams naudingų medžiagų. Kalkinant dirvožemius jų absorbuojančiojo komplekso vandenilio ir aliuminio jonai keičiami kalcio ir magnio jonais; tai didina naudingųjų dirvožemio mikroorganizmų gyvybingumą, gausina augalams prieinamus mitybos elementus, gerina dirvožemio struktūrą, didina trąšų efektyvumą. <
Skiriami du kalkinimo būdai: pagrindinis ir palaikomasis. Pagrindinio kalkinimo tikslas iš pagrindų pagerinti labai rūgščius dirvožemius, jų reakciją priartinti prie normalios. Palaikomuoju kalkinimu siekiama kompensuoti kalcio nuostolius dėl dirvos rūgštėjimo.
Kalkinimas didina derlių.
Šioje lentelėje pateikiame kalkinimo normas
Dirvožemio mechaninė sudėtis Dirvožemis
Stipriai rūgštus (pH 4,5 ir mažiau) Vidutiniškai rūgštus (pH 4,6 – 5,0) Silpnai rūgštus (pH 5,1 – 5,5)
Smėlis 4 – 3 2 – 1,5 1 – 0
Priesmėlis 6 – 4 3 – 2, 5 2 – 1
Priemolis ir molis 8 – 6 5 – 4 3 – 2
Kadangi kalkinama kkalkinėmis trąšomis, pateikiame ir duomenis apie svarbiausiais iš jų
Drėgnumas % CaO MgO kiekis sausoje medžiagoje
Klintmilčiai Iki 8 42 – 56
Dolomitmilčiai Iki 8 39 – 54
Mergelis 14 – 42
Negesintos kalkės Iki 100
Gesintos kalkės Iki 75
Klintinis tufas Iki 50 42 – 54
Klintinis sapropelis Iki 50 48 – 56
Skalūnų pelenai 40 – 45
Cemento dulkės 0 – 2 46 – 58
Kalkių purvas Iki 50 Iki 40
Mūsų tiriamas smėlis yra ir taip per mažai rūgštus, todėl mes jo nekalkinome. Taip pat nekalkinome ir priesmėlio, nes jos pH geriausiais augalams augti. Kalkinome tik šias dirvas: specialią kaktusų žemę, žemę iš šiltnamio, žemę iš bulvių lauko (jei norėtume ten auginti kitokius augalus). Apačioje esančioje lentelėje pateikiame rezultatus.
Dirvožemis pH Indikatoriaus spalva Indikatoriaus popierėlis
Speciali kaktusų žemė 11,5 Šviesiai mėlyna
Žemė iš šiltnamio 11,0 Šviesiai mėlyna
Žemė iš bulvių lauko 11,5 Šviesiai mėlyna
Pastaba:
Gesintos kalkės 8,0 Šviesiai žalia
Iš gautų duomenų matome, kad specialios kaktusų žemės pH tapo stipriai bazinis (buvo 5,5, pH, dabar 11,5 pH); žemė iš šiltnamio taip pat tapo per mažai rūgšti, t.y. bazinės prigimties (buvo 5,0 pH, dabar 11,0 pH); žemė iš bulvių lauko irgi tapo bazinės prigimties (buvo 5,5pH, dabar yra 11,5). Taigi, gesintos kalkės yra efektyvi kalkinimo priemonė. Kalkinant dirvos pH pasikeitė net po 5 pH vienetus (žr. Apačioje pateiktą diagramą).
Tačiau tokio pH dirvožemyje augalams augti būtų itin sudėtinga, augalams imtų stigti geležies.
Norint žemę parūgštinti reikia ją tręšti mmineralinėmis trąšomis.
Norint gauti kitokius rezultatus nei mes, reikėtų pagaminti kitokio koncentrato gesintų kalkių tirpalą. Mūsų tirpalo sudėtis: 100g vandens ir 25g gesintų kalkių. Siekiant dirvą padaryti rūgštesnę nei tai padarėme mes, reikia dėti mažiau gesintų kalkių ir daugiau vandens. Siekiant žemę padaryti dar labiau šarminę reikia dėti daugiau gesintų kalkių ir mažiau vandens.
Dirvos pH
Gesintomis kalkėmis paveiktos dirvos pH
Žemė iš bulvių lauko
Žemė iš šiltnamio
Speciali kaktusų žemė
Išvados
1. Daržoves, vaiskrūmius bei vaismedžius verta purkšti BORDO skysčiu siekiant juos apsaugoti nuo kenkėjų bei ligų.
2. Renkantis ką auginti darže ar sode reikėtų patikrinti dirvos pH ir pasirinkti tuos augalus, kurie tokioje dirvoje duotų gausiausią derlių.
3. Jei norima auginti tuos augalus, kuriems esama dirva netinka, reikia dirvą kalkinti arba rūgštinti (priklausomai nuo situacijos).
Literatūra
1. R. Raudonis “Chemija VIII kl.”
2. R. Jasiūnienė, V. Valentinavičienė “Chemija IX kl.”
3. J. Jurkšaitis “Daržininko patarėjas”
4. A. Mika “Šiuolaikinis žemaūgis sodas”
5. “Mokinio žinynas”
6. “Mokslas ir visata”
7. “Žemė ir jos gėrybės”
8. “Gyvoji gamta”
9. “Lietuviškoji tarybinė enciklopedija” 2, 5, 7 tomai
10. Laikraštis “Lietuvos rytas” (2003 04 25)
11. http://www.lrytas.lt/20030527/
Santrauka
Iš pradžių, norėdamos pasigaminti BORDO skystį, mes užgesinome negesintas kalkes. Tuomet gautas gesintas kalkes sumaišėme su vario(II) sulfato hidratu bei vandeniu. Gavome BORDO skystį.
BORDO skysčiu apipurškėme du serbentų krūmus bei dvi obelis. Stebėjimui pasirinkome dar du neapipurkštus serbentų krūmus bei dvi obelis. Atlikdamos ddarbą rėmėmės dr. doc. Č. Purlio bei V. Kučerenkos 2001 – 2002 metų augalų stebėjimais. Č. Purlys abu metus BORDO skysčiu purškė savo sodo augalus, o V.Kučerenka tais metais savo sodo augalų neapipurškė jokiais preparatais. Stebėti gretimi sklypai.
2001 – 2002 metais apipurkšti augalai neturėjo parazitų bei nesirgo jokiomis ligomis, o neapipurkšti augalai turėjo įvairių kenkėjų bei sirgo kai kuriomis ligomis. Iš 2003 metais pradėto stebėjimo negalime nieko nustatyti, nes pavasaris šiais metais vėlavo.
Sugretinusios stebėjimų rezultatus mes rekomenduojame sodininkams bei daržininkams purkšti savo auginamus augalus BORDO skysčiu.
Taip pat tyrėme ir 5 skirtingų dirvožemių (specialios kaktusų žemės, smėlio, priesmėlio, žemės iš šiltnamio ir žemės iš bulvių lauko) pH. Geriausi dirvožemiai yra šie: speciali kaktusų žemė bei priesmėlis (jo pH neutralus). Per mažo rūgštingumo žemė yra iš bulvių lauko.Per rūgščios dirvos: smėlis, žemė iš šiltnamio.
Toliau tyrėme šias dirvos rūšis: : specialią kaktusų žemę, žemę iš bulvių lauko, žemę iš šiltnamio, nes jos yra per rūgščios. Pasigaminome gesintų kalkių tirpalo iš 100g vandens ir 25g gesintų kalkių. Paveikus tirpalu žemes, ištyrėme jų pH. Jis pasikeitė dirvožemis bazinis (žemė iš šiltnamio 11,0 pH (buvo 5,0 pH); speciali kaktusų žemė ir žemė iš bulvių lauko 11,5pH (buvo 5,5pH)).
Taigi, į dirvos pH reikia atkreipti dėmesį
prieš pasirenkant auginsimus augalus. Be to, prieš sodinant augalus reikėtų patikrinti dirvos pH ir esant reikalui (jei dirva per daug ar per mažai rūgšti) ją kalkinti ar rūgštinti (tai galima padaryti tręšiant mineralinėmis trąšomis).
