Chemijos žodynas
Aktivacijos energija – dalelėms suteikta energija, kurios reikia reakcijai prasidėti.
Atominis masės vienetas – dydis, lygus 1/12 anglies izotopo ¹²C atomo masės.
Atominis skaičius – protonų skaičius atomo branduolyje.
Atomo branduolys – centrinė atomo dalis, susidedanti iš protonų ir neutronų.
Atomo modelis – atomo samprata pagal atomo sandaros teoriją.
Atomo sandara – atomą sudarančių dalelių visuma.
Atomo simbolis – sutartinis atomo žymėjimas.
Branduolio krųvis – pastovus dydis, lygus protonų skaičiui.
Chloridai – elementų junginiai su chloru.
Chemija – tai mokslas apie medžiagas ir vienų medžiagų virtimą kitomis.
Cheminė lygtis – ccheminės reakcijos užrašas cheminėmis formulėmis ir koeficientais.
Cheminė reakcija – vienų medžiagų virtimas kitomis.
Cheminės savybės – medžiagos savybės, išryškėjančios joms reaguojant su kitomis medžiagomis.
Cheminis elementas – atomų rūšis, turinti vienodą branduolio krūvį.
Cheminis junginys – medžiaga, sudaryta iš cheminiais ryšiais susijungusių skirtingų elementų atomų.
Cheminis reagentas – reaguojanti medžiaga.
Cheminis simbolis – cheminio elemento sutartinis ženklas.
Degimas – cheminis reiškinys, kuriam vykstant išsiskiria šviesa ir šiluma.
Distiliavimas – skysčių arba jų mišinių garinimas ir gautų garų kondensavimas.
Egzoterminė reakcija – reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma.
Elektrinis neigiamumas – EElemento atomo savybė prisitraukti elektronus.
Elektroninė sandara – elektronų išsidėstymas atomo energijos lygmenyse.
Elektronas – atomo dalelė, turinti vieną neigiamąjį krūvį (-1) ir beveik neturinti masės.
Endoterminė reakcija – reakcija, kurios metu sunaudojama šiluma.
Fizizkinės medžiagų savybės – agregatinė būsena, spalva, kvapas, konis, blizgesys, kkietumas, elektrinis ir šilumos laidumas, lydymosi ir virimo temperatūra, tankis.
Fizikiniai reiškiniai – kitimai, kuriems vykatant vienos medžiagos nevirsta kitomis.
Grynoji medžiaga – medžiaga, sudaryta iš vienodų vienos medžiagos dalelių: atomų, molekulių arba jonų.
Grupė – periodinės cheminių elementų lentelės vertikalus stulpelis; visi grupės elementai turi vienodą valentinių elektronų skaičių.
Joninis junginys – junginys, susidarantis jungiantis metalams su nemetalais.
Jungimosi reakcija – reakcija, kurios metu iš dviejų (ar daugiau) pradinuų medžiagų susidaro viena medžiaga.
Korozija – metalų ir jų lydinių irimas nuo išorinio poveikio.
Kristalizacija – kristalų susidarymas iš garų, tirpalų, lydalų ar kietųjų medžiagų.
Masės skaičius – atomo branduolio protonų ir neutronų skaičius.
Metalai – vieninės medžiagos kurioms būdingas metališkas blizgesys, laidumas šilumai ir elektrai, kaulams, aukšta lydymosi temperatūra; turi palyfinti mažą elektrinį neigiamumą, linkę atiduoti elektronus ir vvirsti teigiamaisiais jonais.
Medžiagos masės dalis – medžiagos ir mišinio masių santykis.
Mišinys – sistema, sudaryta iš kelių medžiagų.
Molinė masė – vieno medžiagos molio masė; žymima raide M; matavimo vienetas g/mol, kg/kmol.
Nemetalai – vieninės madžiagos, kurioms būdingas blogas šilumos ir elektrinis laidumas, žema lydymosi ir virimo temperatūra; dėl didelio elektrinio neigiamumo linkę prisijugti elektronus ir virsti neigiamaisiais jonais.
Neutronas – neutrali elementarioji dalelė, kurios masė artima protono masei ir lygi vienam atominiam masės vienetui.
Nevienalytis mišinys – mišinys, kurio dalelės matomos plika akimi arba ppro mikroskopą.
Oksidacijos – redukcijos reakcija – reakcija, kuriai vykstant pakinta elementų oksidacijos laipsniai.
Oksidatorius – medžiagos dalelė, kuri prisijungia elektronus.
Pavadavimo reakcija – reakcija, kuriai vykstant vienas elementas junginyje pakeičia kitą.
Pereinamieji elementai – elementai, esantys periodinėje lentelėje tarp IIA ir IIIA grupių; tai IB, IIB, IIIB, IVB, VB, VIB, VIIB, ir VIIIB grupių elementai.
Periodas – periodinės cheminių elementų lentelės horizontali elementų eilė; periode didėjant elemento atominiam skaičiui metališkosios savybės silpnėja, o nemetališkosios – stiprėja.
Periodo numeris – rodo, kiek elektronų sluoksnių turi to periodo elementų atomai.
Periodiškumas – didėjant elementų atomų krūviams, periodiškai kartojasi elementi su vienodu elektronų skaičiumi išoriniame sluoksnyje; dėl to periodiškai kartojasi ir cheminių elementų bei jų junginių savybės.
Radioktivusis elementas – cheminis elementas, kurio visi izotopai radioktyvūs, ir todėl ir todėl jie savaime yra tol, kol susidaro stabilūs naujų elementų atomai.
Reakcijos produktas – reakcijos metu susidariusi medžiaga.
Redukcija – elektronų prisijungimas.
Reduktorius – dalelė, kuri atiduoda elektronus.
Rūdijimas – metalų ir jų lydynių jungimasis su oro deguonimi drėgnoje aplinkoje.
Santykinė atominė masė – vidutinės elemento atomų masės ir 1/12 ¹²C atomo masės santykis. Tai reikšmė be matavimo vienetų.
Santykinė molekulinė masė – molekulę sudarančių atomų, santykinių atominių masių suma. Ji rodo, kiek kartų medžiagos vienos molekulės masė yra didesnė už 1/12 anglies C atomo masės dalį.
Skilimo rreakcija – reakcija, kurios metu iš vienos pradinės madžiagos susidaro dvi ar daugiau medžiagų.
Sudėtinė medžiaga – medžiaga, sudaryta iš įvairių rūšių elementų atomų.
Sulfidai – metalo ir sieros junginiai.
Taurieji metalai – metalai, kurie nei ore, nei kaitinami liepsnoje nesijungia su deguonimi; chemiškai atsparūs metalai.
Tirpalas – skystasis vienalytis mišinys.
Tirpinys – medžiaga, kurią beriame, pilame ar pučiame į tirpiklį; tirpinamoji medžiaga.
Tirpiklis – medžiaga, kurioje tirpinama kita medžiaga.
Valentiniai elektronai – atomo išorinio sluoksnio elektronai, galintys dalyvauti susidarant ceminiam ryšiui.
Vienalytis mišinys – mišinys, kurio dalelių negalima pamatyti net pro stipriausią mikroskopą.
Vieninė medžiaga – medžiaga, sudaryta iš vienos rūšies atomų.
A – masės skaičius.
Ar – santykinė atominė masė.
E – energija.
e¨ – elektronas.
M – molinė masė.
Mr – santykinė molekulinė masė.
m – masė.
N – dalelių skaičius.
NA – Avogadro skaičius.
n – medžiagos kiekis.
n° – neutronas.
p+ – protonas.
Q – reakcijos šiluma.
Z – atominis skaičius.
P – tankis.