Architektūra

Turinys

1. Įvadas

2. Forografavimo pasirinkimai

3. Darbo eiga

4. Išvados ir pasiūlymai

5. Literatūra

6. Priedai

1. ĮVADAS

XIX a. Pirmoje pusėje žmonės tik mėgino atrasti fotografiją. Orginaliomis mintimis, primityviomis medžiagomis jie siekė užtvirtinti vaizdą, momentą, akimirką. 1839 m. Dagerui ir Niepsui pavyko šį siekį įgyvendinti. Kaip tik šie metai ir yra fotografijos atsiradimo pradžia. Vargu ar šie žmonės, padarę toki didelį atradimą, kada nors įsivaizdavo apie būsimą jo reikšmę po daugelio metų. Tada žmonėms dar tik kilo klausimas, ka galima daryti? O šiandien, kaip praėjo geras laiko ttarpas (160 metų) tereikia tik noro, nes išrasta ir ištobulinta praktiškai viskas. Dabar jau turbūt niekam nekyla klausimas kam buvo išrasta fotografija. Už tai, kalba jos pritaikymas šiandieninėje visuomenėje ir visame pasaulyje, apimant bet kurią mokslo ar technikos sritį, nekalbant apie kiekvieną iš mūsų. Šiandieną fotografiją mes turime medicinoje (rentgenografija), kosmoso tyrinejimuose (aerofotografija), geografijoje, kriminalistikoje, biologijoje, mene, galų gale ir buityje. Fotografijos išradimas, kaip ir daugelis kitų, įgalino žmonijos siekima eiti teisinga linkme ir tobuleti. Iš tiesų, kiek mes šiandieną vvisko turime, kiek visko naujo išrasta ir sukurta. Televizijos kanalus valdome nesikeldami nuo lovos, priėję prie durų net netiesiame rankos, kad jas atidaryti, nes jos atsidaro automatiškai. Jau užtenka tik nuspausti fotoaparato mygtuką ir po kelių minučių iš kompiuterio tau iišlys kuo puikiausia nuotrauka, apdorota skaitmeniniu būdu. Šiandien nereik galvoti kaip pasigaminti sidabro halogenidą, nereik sukti galvos, kaip pajautrinti fotografines medžiagas, nera tikslo nešiotis ant kupros fotolaboratorijos ir būti nesmoninga laužyti akinius, norint pasigaminti objektyvą. Visa tai jau praeitis.

Dagertipija tapo neįkainuojama klasika, o šuolaikinės technologojos – tarsi senūjų genijų darbų savotiška interpretacija, nereikalaujanti tiek daug darbo ir pastangų. Vienintelis dalykas ko reikia šiandieną – tai trupučio pinigų, domėjimosi, didelio noro ir beprotiškai orginalių idejų.

Kad paiimkime architektūros fotografavima, kur sąlyginai galima išskirti du architektūros fotografavimo objektus: domukemtinį ir meninį.

Dokumentinis vadinamas toks fotografavimas, kur pagal užsakyma stengiasi palikti statinį taip kad atskleistų architekto darbas, jo sumanymas. Todel labai svarbu pasirikti tinkama šviesą, tašką, technika ir optika.

Meninis fotografavimas architektūros, toks kad mes sstatinį galim interpretuoti, savaip transformuoti, taip kaip jis mato. Nebutina laikytis grieštu taisyklių.

Bet visada fotografuojant architektūrą, bus svarbi statinio konstrukcija. Svarbus faktorius yra šviesa, paros metas, netgi metų laikas.

Daug architektūros yra fotografuojama albumams, žurnalams, atvirukams arba architektui užsakius. Bet grieštai atskirti meninės ir dokumentinės fotografijos nenoreciau, nes šiuolaikinėja fotografijoje jaučiama vis didesnė kurybos laisvė, nedgi tokioje srityje kaip architektūros fotografavimas.

Žinoma jai tik nefotografuojama architektūra užsakius, kur dažniausiai norima kad liktų kuo didesnė autentika.

2. FOTOGRAFAVIMONO PASIRINKIMAI

Vienas iš svarbiausų aspektų fotografuojant architekūrą –– fotografavimo taško parinkimas. Fotografuojant architekūrines konstrukcijas, kaip taisyklė fotografuojama taip, kad kuo tiksliau ir išraiškingiau atskleistume architekto sumanymą. Statybininkų darbą, išorinį pastato vaizdą ir pagal galimybes pristatyti pastatą. Tam reikia pasirikti teisingą fotografavimo tašką pagal aukštį, atstumą iki pastato ir fotografavimo kampą bei rakursą. Visi šie faktoriai apsprendžia bendrą kadro kompozicją, kadro stambumą, perspektyvą.

Svarbu nuspresti kaip norime nugotografuoti objektą ir kokia mūsų nuotraukų paskirtis. Pasirenkant fotografuojamą tašką, reikėtų žinoti bent jau elementarias meno žinias ir teisingai sutvarkyti kadrą. Svarbu parodyti architekto sumanymą – kaip pastatą ar pastatų ansamblį. Kaip jis išsivazduoja objekto padėtį aplinkoje. Atskleisti pastato santykį su aplinka, jo padėtį su aplink jį esančiais pastatais.

Galima pastatą fotografuoti iš toli, geriausiai, jei tai įmanoma, užlipti į netoli jo esantį pastatą ir fotografuoti teleobjektyvu iš aukščiau. Taip pat renkantis teisingą tašką reikia neužmiršti panaudoti pastato atskirus korpusus, pastatų kompleksus arba atskirus antsablio elementus.

Dar vienas faktorius, be kurio sakant nebus nieko, kad geros nuotraukos, bet be jo apskritai neagzistuotu fotografija – šviesa. Jei jau pasirinkai fotografuojamo tašką, neskubėk spausti užrakto mygtuko – nepamiršk apšvietimo.

Kaip jau minėjau, fotografuojant architektines konstrukcijas, retai kada, o praktiškai beveik niekada, šviesos mes nevaldome. Todėl labai svarbu pasirikti paros laiką ir išlaukti momento, kada šviesa išraiškingiausia ir ggeriausia atskleidžia fotografuojamą objektą.

Vienas labiausiai vykusių apšvietimų gali būti kai šviesa krenta iš viršaus ir šono. Ji labiausia pabrėžia detales, kolonų apimtį. Beto šviesos ir šešėlų žaismas nuotraukai suteiks gyvibingumo, objektas įgaus formą, beto toks apšvietimas išryškins faktūrą.

Žinoma nereikia pamiršti, kad gilūs šešėliai gali būti negeri – fotografuojant architektūrą. Naudojant detales šešėluose, naudojama daug informacijos apie pastatą.

Nereikia pamiršti, kad tai užsakovui gali būti labai svarbu. Tad reiktų vegti labai aštrios šviesos, teisingai parikti ekspozicija.

Gilių šešėlių galima išvegti, kai dangus apsitraukia legvesniais debesim, suteikia jie išlygintai mikštą apšvietimą. Toks apšvietimas gali būti labai dėkingas fotografuojant pastatus. Taip gausim lygią šviesą apšviečią visą pastatą vienodai, neprarandant detalių. Tačiau labai apsiniaukusią dieną nuotraukos išeis neišraiškingos, pilkos ir ploksčios. Kuriuo metu mano darbas ir buvo darytas ir negauta gero rezultato. Nes geras ir labai išraiškingas apšvietimas būna vakare, prieš saulėlydį ar ryte, kai saulė dar nevisai pakilusi ir tada gaunamas šoninis apšvietimas, o spalvinė temperatūra dar nebus labai aukšta.

Fotografinis atvaizdas turi būti suprantamas ir būti aiškus, kur būtų informacija apie objektą. Fotografas turi turėti supratimą apie daigtų konstrukciją, jų parametrines formas ir pasirikti tokį apšvietimą, kuris suteiks nuotraukai autentiškumo, aiškaus supratimo apie objektą. Padės fotografui pasirikti šviesą tokią, kuri geriausiai parodys formą, pperpsektyvą.

Labai paplitęs ir svarbus architektūros fotografavimas prie taip vadinamo kritinio apšvietimo. Toks apšvietimas yra vėlai vakare ar aksti ryte. Kai objektas apšviestas dirbtine šviesa, o dangus sutemus dar ne visai tamsus, tokiu būdu išvengiamas pastato ir dangaus susiliejimas, išskiriamas kontūrai dangaus fone ir tokiu būdu išvengiamas detalių praradimas. Fotografuojant sutemus svarbu nepamiršti, kad bus fotografuojama prie dirbtinio apšvietimo, gali prireikti šviesą filtruoti arba riktis juostą subalansuotą dirbtiniam apšvietimui, taip pat kadangi šviesos tokiu atveju yra labai mažai, reikia tureti štatyva ir eksponometrą. Naktinis fotografavimas yra labai svarbu architekturoje, taip panaudojama pastato apšvietimo kulminacija.

3. ĮRANGA, AKSESUARAI IR OPTIKA

Kai pradedi fotografuoti architektūrą būtina gerai apgalvoti kokias priemones naudosime. Nereikėtų pamiršti stovo ir šviesos blykstę, galbūt net filtrus ar plačiakampį objektyvą su kuruo geriausia ir dažniausiai fotografuojama architektūra. Reikalngas todėl, kad dažniausiai pastatas užima nemaža erdvės dalį ir yra ribojama galimybė laisvai judėti, nes gali būti panaudojamas ir parenkamas geras fotografavimo taškas. Fotografuojant siauru formatu optimaliausiai plačiakampio objektyvo židinio nuotolis galetų būti F = 24 * 28 mm. Reiktų pasirikti geros kokybės objektyvus, kurie neiškraipytų konstrukcijinių linijų ir proporcijų.

Taip pat tai turėtų būti aukštos skiriamos gebos objektyvai, nes vygdant užsakymus, užsakovas kaip taisyklė, reikalaus kokybės, o fotografuojant 35 formatu tai ypač svarbu labai aukštos

kokybės objektvai. Juos gamina kaip CARI ZEISS, LEICA, taip pat galima riktis aukštos klasės fiksuoto židinio nuotolio objektyvus kaip CANON, NIKON ir pan.

Perspektyviai ir pastato formai turi įtakos ne tik pasiriktas fotografavimo taškas, bet ir objektyvo židinio nuotolis. Ilgo židinio nuotolio objektyvu nufotografuotas pastatas iš tolimesnio taško, gali atrodyti plokščias, nes ilgo rinkimo nuotolio objektyvai turi savybę suspausti erdvę. Fotografuojant stačiakampiu objektyvu pastatas įgauna perspektyvą.

Būna tavejų kai nei objektyvas, nei tinkamas taškas nepadeda arba jo papraščiausiai nėra, tokiom priežastim kkokybė būna prasta. Tokiu atveju naudojam objektyvą su reguluojančia perspektyva. Fotografuojam kai borima išvegti iškreipų proporcijų ir

„ griūvančio“ pastato įspūdžio.

Shift – objektyvai turi sprindį, tai toks mechanizmas kuris leidžia pasukti optinę ašį, o gilumo plokštuma lieka lygegreti pastato plokštumai. Tą patį efektą galima gauti naudojant plokštines kameras. Tai puiki kamera fotografuojant architektūrą. Ne tik gaunama kokybė, bet patogumo atdžvilgiu. Naudojant šias kameras galima reguluoti perspektyvą visomis kryptimis sukiojant priekinį kameros sriegą. Su objektyvu, kai tuo metu filmo plokštuma išlieka ttoje pačioje plokštumoje, kaip ir fotografuojamas objektas.

Šiuo atveju tai nepamainoma kamera, nors ji brangi kaip ir jos medžiagos.

Mano manymu renkantis aparatūrą reiktų ieškoti vidurio, t.y. riktis vidurinio formato kameras ir įsigyti gerus aparatus, pagal pasirenkamus darbus. Žinoma reik būtinai tturėti stovą. Bet dažniausia visi renkasi vidutinio formato kameras, todėl formatas kadro bus 6×6, 6×9 ir t.t Svarbi kokybė fotografuojant architektūrą. Kadro dydis leidžia atvaizdą išdidinti žymiai didesniais mastais nei iš siauro formato, beto fotografija turi buti aukštos skiriamos gebos ir leidžia perteikti smulkias detales jų neprarandant.

Šiom kaip reiktų gauti tik profesonalias. Kadro dydis yra žymiai didesnis, todėl galima ir su normalaus židinio nuotolio objektyvais (Formatai – 50, 80, 100mm) o su plačiakampiu galima aprėpti nepalyginamai didesnio mąsto pastatus.

Fotografuojant ilgo židinio nuotolio ir teleobjektyvais iš aukšto taško ir panaudojant šią objektyvų savybę „suspausti“ erdvę galima puikiai panaudoti fotografuojamo objekto geografinę padėtį, jo santykį su aplinka.

Fotografuojant aukštus pastatus ir turint ribotą judėjimo laisvę kaip reiktų, susiduriamas su vertikaline linijų suėjimo perspektyvos eefektu. Tai yra gaunamas „griūvančio“ pastato efektas. Tai vyksta todėl, kad kamera yra paverčiama aukštyn, kad sujuktum į kadrą viršutinę pastato dalį. Tai vyksta todėl, kad nesutampa kameroje esančio filmo plokštuma su fotografuojamo objekto plokštuma. Galima to išvegti pasirinkus aukštesnį fotografavimo aukšti, tai galima gauti panaudojus stovą ir bus ištaisyta padėtis, jai fotografuosim prie silpnos šviesos, bus reikalingas fotografinis intensyvumas. Taip pat jeigu stovas pakankamai aukštas bus lengviau fotografuoti, kai reik aukšto taško.

Labai gerus, aukštos kokybės bei didelės įvairovės gamina ffirma „Manfroto“(stovai), bet iš bėdos galima naudoti pigesnius, bet irgi neblogos kokybės „Saligor“ stovus.

Reiktų pagalvoti ir apie eksponometrą, kuris irgi būtinas šiuo atveju, nes kameros eksponometras gali būti nevisai tikslus arba jo eksponometras nepakankamai didelis.

Kartais fotografuojant reikia naudoti ir šviesos filtrus. Vienas dažniausiai naudojamų filtrų yra poliarizacinis filtras, jis naudojamas kai norima išvegti nereikalingų atspindžių. Taip pat jis naudojamas nuimti pustonius, kaip mėlyna dangų. Taip pat naudojami pilki filtrai, kurie padegti tik per pusę grūdėtumo. Kartais kai naudojamos juodai baltos medžiagos galima naudoti geltoną, orandžinį ar raudoną filtrus, taip pat naudojami konversiniai filtrai kai norima pakeisti spalvinę temperatūrą.

Fotografuojama prie kaitrinių lempų interjerus. Ypač jie pageidautini fotografuojant ant inversinių medžiagų. Fotomedžiagos reiktų riktis aukštos kokybės, skiriamosios gebos, mažesnio jautrumo ir grūdėtum

2. DARBO EIGA

Fotoaparatą naudojau Nikon N4004, objektyvas SIGMA ZOOM auto focus, 24 – 70mm, 1:3,5 – 5,6. Fotomedžiagos: Spalvota negatyvine medžiaga KODAK PROFOTO 200, foto stovas: SOLIGOR LG – 30, Eksponometras CBERDLOBCK – 4

Fotografuodama objektą stengiausi iširikti vieną modernų pastatą, norejosi parodyti šuolaikišką ir modernu pastatą. Naujausias architektūros tendencijas. Stengiausi atskleisti kiek imanoma pastato funkcijas, formą, architekto užmanymus, bei pastato išplanavimą. Tačiau darbas atliktas ne visapusiškai, trūko laiko, buvo netinkamas oras, žmonių kabinejimas ir žinoma techninės galimybės. Sunkei sekėsi pasirikti tinkamą ttašką, dažnai jo nepagaudavau, nes trūksta patirties. Nors nelabai gerai, kad lijo tą dieną ir negalejau pabrėšti detalių ir tokiu budu prastas apšvietimas.

4. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Dirbdama prie šio kursinio darbo įgijau patirties architektūros fotografavime, nes jo tikrai trūko darant šį darbą. Supratau, kad reikia ne tik teoriškai žinoti taisykles kuriomis visi vadovaujasi fotografuodami, bet ir praktiškai jomis pasinaudoti, nes kitaip būtų šnipštas gavęsis. Svarbiausia yra žinoti kokių nuotraukų tu pats labiausia nori ir bandyti tai išgauti, o ne atsitiktinai fotografuoti šen bei ten ir tikėtis gerų nuotraukų. Suvokiau, kad tokiam fotografavimui, kokį pasirinkau aš, reik skirti daug laiko, stebėti aplinką ir iš aksto pasirikti objektus kuriuos norėsiu fotografuoti, o ne atsitiktinai užfiksuoti pavienius elementus. Pasirinkus fotografavimo objektą, reik stebėti aplinką supančią jį, ar nebus kokių nors trugdžių neleidžiančių nufotografuoti taip kaip mums norisi.

Svarbiausia, kad domintų pats procesas ir fotografuojamas objektas,nes jei viskas daroma atmestinai ir tik iš reikalo, nieko gero nesigauna, nuotraukose jaučiamas apsimetinumas ir abejingumas, tam ka fotografuoji. Nesvarbu ka fotografuoju – ar architektūra ar interjerą, ar reklamą, svarbu pats išjautimas, įsigilinimas į procesą, susigyvenimas su fotografuojamu objektu, tapimas jo dalimi atveria duris į nuostabias ir niekaip neatkartojamas nuotraukas kurios palieka įspūdį ir žavi.

Aš, fotografuodama šiam kursiniam darbui nuotraukas įdėjau pper mažai širdies, nors stengiausi padaryti kuo orginaliau viską. Gal būt ne viskas gavosi taip kaip norejau, bet bent jau stengiausi ir badžiau padaryti viską, ką galiu, geriausiais, nors ne iki galo. Vien dėl to man šios nuotraukos yra svarbios ir labai brangios, manau kad kai kurios iš tiesų yra neblogos, nes idomiai nufotografuotos ir perteiktas neįprastumo jausmas, kurį badžiau užfiksuoti fotografuodama.

5. LITERATŪRA

1. www. Google.lt

2. Algimantas Mačiulis – „Architektūra. Stiliai. Kompozicija. Menų sąveika“

3. Susan Sontag – „Apie fotografiją“

4. Tyszkiewicz – „Fotografijų albumas / Photographies“