„Naktinis sargybinis“ analizė

Vytauto Didžiojo Universitetas

Dailės namų darbas

Carl‘o Kronberger‘io kūrinio

“Naktinis sargybinis„ analizė

Darbą atliko:

Dovilė Šukytė PMDI-2, PD040038

Kaunas 2005

Šiame darbe pateikiama XIX a. dailininko Carl’o Kronberger’io (1841 – 1921

m.) kūrinio „Naktinis sargybinis“ analizė.

Paveikslas eksponuojamas M. Žilinsko dailės galerijoje 2 aukšto XII salėje.

XII salėje ir fojė eksponuojami praėjusio šimtmečio kūriniai supažindina su

XIX amžiaus europos daile. XIX amžius – sudėtingas laikas. Tai naujų

ekonominių – politinių sistemų ir meninių – statistinių perversmų epocha.

Pirmoji didelė XIX amžiaus srovė – romantizmas.

Šioje salėje eksponuojamas garsaus ankstyvojo vokiečių romantizmo

dailininko K. Blecheno (1789 – 1840 m.) darbas „Pilies kiemas“, kuriame

matomi romantikų megti gotikinių katedrų, griūvėsių motyvai, apgaubti

ilgesingos ir melancholiškos vakaro nuotaikos. Ypatingą dėmėsį romantikų

pasaulėžiūroje užima ir gamta. H. Bendelio (1814 – 1853 m.) – šveicarų

kilmės dailininko, dirbusio Vokietijoje, kūrinys „Peizažas su figūromis“

sukurtas dar naudojantis idealistio peizažo principais, tačiau akivaizdu,

kad autoriui gamta jau įkūnija romantizuotą taikų pasaulį, kurio ilgėtis

ėmė intencivios urbanizacijos išvargintas XIX amžiaus žmogus. Nemažiau

meninkus domino ir žmogaus dvasios sudėtingumas: pastangų gilintis į

žmogaus sielą pavyzdžiai ekspozicijoje – romantiniai italo C. de Paris

(1800 – 1861 m.) ir lenkų dailininko J. K. Kaniewskio (1805 – 1867 m.)

portretai bei vokiečio H. Thoma (1839 – 1924 m.) žanrinė kompozicija. Tuo

tarpu vokiečio Ph. Aronso (1821 – 1902 m.) „Grafienės M. Tiškevičienės

portretas“, rrusų dailininko I. Makarovo (1822 – 1897 m.) „Berniukas“

išryškina neretą tandenciją romantinio stiliaus bruožus jungti su saloninės

tapybos stilistika.

Apie 1830 m. Vokietijoje ir Austrijoje susiformavo savitas stilistinis

reiškinys – bydermėjeris, atsigręžęs į kasdienišką paprasto žmogaus

pasaulį. Ankstyvąjį bydermėjerį reprezentuojantys XII salės darbai –

nežinomo vokiečių dailininko „Miesto vaizdas“ ir vengrų kilmės, Austrijoje

kūrusio meninko E. Wirostenko „Pagyvenusios moters portretas“. O štai C.

Bublitzo(1866 – 1933 m.), C. Kronbergerio (1841 – 1921 m.), R. S.

Zimmermanno (1815 – 1893 m.) paveikslų aplinka ir veikėjai jau tipiški

bydermėjeriui – keisti, truputi juokingi personažai, gyveną savo jaukiame

ir nesudėtingame namų interjerų, senų gatvelių pasaulyje. Rusų tapytojo v.

Makovskio (1846 – 1920 m.) ir iš dalies lenko S. Grocholskio (1858 – 1932

m.) darbai demonstruoja šios srovės populiarumą kitose šalyse iki amžiaus

pabaigos, o jo sąsajos su istoriniais stiliais išryškėja įspūdingoje

vokiečių dailininko P. Weimaro (1855 – 1890 m.) drobėje „Pokalbis“ – senųjų

olandų žanrinių scenų pavyzdžiu nutapytas paveikslas žavi savo ramybe,

tapybos kultūra ir poetiška bei momentalia nuotaika.

XIX amžiui būdingas stilistinis eklektizmas nulėmė, kad ir šioje salėje

greta naują meninį mastymą atspindinčių darbų kabo tradiciniai žanro ir

plastikos prasme paveikslai: prancūzų akademisto L. E. Watelet (1780 – 1866

m.), A. Defaux (1826 – 1900 m.) peizažai, vokiečių E. Merten (1847 – ? m.)

ir F. Wagnerio (1819 – 1881 m.) natiurmortai, prancūzo L. G. E. Isabey

(1803 – 1886 m.) ir anglo B. Riviere’os tapybinės kompozicijos.

Toliau eksponuojami realizmo atstovų darbai. Domimasi objaktyvia realybės

fiksacija ir socialinėmis problemomis. Vokiečių C. Moserio (1819 – 1882

m.), F. Grebe’s (1850 – ? m.) pezažai, lenkų dailininko W. Gersono (1831 –

1901 m.), J.Monie (1842 – 1897) ir kitų paveikslai.

Realistinės tendencijos ilgainiui susipynė su naujosiomis XIX amžiaus ir XX

amžiaus srovėmis – impresionizmu, simbolizmu, ekspresionizmu – dramatiškos

nuotaikos C. J. E. Liudwigo (1839 – 1901 m.) „Ežeras kalnuose“.

Su impresionizmu siejamo dailininko J. B. C. Corot (1798 – 1875 m.)

„Pezaže“- perteikiama poetiška gamtos vizija. Taip pat įprasta jį sieti ir

su Borbizono peizažo mokykla. Vieno jo atstovo – J. Dupre (1811 – 1889 m.)

darbas taip pat kabo šioje salėje.[1]

Analizuojamas paveikslas priklauso bydermėjeriui. Šis stilius nėra taip

plačiai žinomas kaip pvz. Renesansas, realizmas ar kt. Jis kiatip dar

vadinamas bydermejeriu arba bydermajeriu. Iš pradžių – geraširdžio

miesčionio apibūdinimas. Žodis sudarytas iš dviejų „Fliegende Blatter“

veikėjų pavardžių – Biedermano ir Bummelmaierio; kitados tai buvo

pseudonimas, kuriuo L. Eichrotas ir A. Kussmaulis 1855 – 57 publikavo savo

eilėraščius. XIX a. pab. – XX a. pr. bydermejeriu imta vadinti gyvenimo

stilių, viešpatavusį Vokietijoje ir Austrijoje nuo 1815 Vienos kongreso iki

buražuazinės – demokratinės 1848 revoliucijos. Ši sąvoka veikiau nusako

visuomenės dvasinę būseną nei dailės stilių. Vienas bydermejerio požymių

yra miesčioniškai jaukus, nors ir kuklus gyvenimo būdas, itin išryškėjantis

buities kultūroje. Pažymėtini nepriekaištingo rankų darbo, gerų medžiagų

baldai, mielas, jaukus interjeras, nevartojimas ornamentų. Impulsų teikė

XVIII a. pab. Anglijos buržuazinis menas.

Svarbu paminėti, kad bydermėjerio stiliaus baldai yra labiau žinomi, nei

paveikslai. Tačiau tapyba taip pat buvo klestanti daugelyje vietų, tokių

kaip Miunchenas, Drezdenas, Berlynas ir Hamburgas. Hamburge yra geriausi ir

svarbiausi šio laikotarpio Hamburgo dailininkų (pvz. Erwin Speckter, Julius

Oldach, Friedrich Nasmann. Christian Morgenstern ir kt.) darbai. Jie

eksponuojami muziejuje, kurio buvęs direktorius Alped Kichtwork daug

prisidėjo prie šių darbų įsigyjimo.

Tapyboje tapo įprasta kopijuoti gamtą. Pezažai nors ir nuotaikingi ir

jasumingi, tačiau nelabai ir smulkūs tisklūs. Portretuose vyrauja

buržuazinis realizmas. Populiaru vaizduoti ramų šeimos gyvenimą vykstantį

namų svetainėse, kurios buvo tarsi prieglobstis nuo skaudaus realizmo.

Bydermėjerio laikotarpiu bene labiausiai būdinga žanrinė tapyba.

Bydermėjeris neaplenkė ir muzikos. Šiuo laikotarpiu kūrė tokie muzikos

grandai kaip Bethovenas ir Šubertas.

Stiliaus pabaiga laikoma 1848 m. įvykęs Pramonės perversmas, kad žmonės

įgyjo daugiau laisvių ir jų gyvenimas nebebuvo toks uždaras. Prasidėjo

romantizmo laikotarpis, atnešęs didelias permainas.

Paveikslas „Naktinis sargas“ priklauso vaizduojamosios dailės šakai. Tai

molbertinės tapybos, buitinio žanro kūrinys, nutapytas aliejiniais dažais

ant medžio lentos. Vertikaliai pailginto formato paveikslas įrėmintas

rusvai auksinio atspalvio rėmuose, kurie yra gana platūs ir papuošti gražia

apdaila.

Kūrinyje vaiazduojamas vyresnio amžiaus kareivis, iš pavadinimo galima

suprasti, kad jis atliekasargybinio pareigas. Jis vilki uniformą: žalią

švarką ssu raudonais apavais ir pilkai žalsvas kelnes. Taip pat dėvi kepurę.

Sargybinis, regis, gerai atlieka savo pareigą, net seka tai, kas vyksta

namuose. Paveiksle būtent ir pavaizduota tokia scena, kai šaltą žiemos

naktį (sargybio žandai paraudę nuo šalčio) pro skylę namo langinėje

kareivis stebi veiksmą, kuris vyksta viduje. Būtų smagu sužinoti kas ten

dedasi, tačiau tapytojas mums nepanoro to atskleisti. Tačiau iš vyro veido

išraiškos matosi, jog ten vyksta kažkas linksmo.

Nustatyti metų laiką (žiemą) padeda sniegu nuklota gatvė. Sniege matomi

praeivių palikti pėdsakai. Kairėje paveikslo pusėje, netoli langinės su

kareiviu (jis dešinėje paveikslo pusėje) yra to namo durys, virš jų kaba

vainikas su paukščio figura viduje, o šalia jų matosi virvutė, už kurios

patraukus turėtų suskambėti varpas pastato viduje. Šalia laiptų stovi

palikta statinė. Galbūt šiame pastate įsikūrusi aludė ar kažkas panašaus?

Tačiau nėra jokių iškabų tad vargu ar ši prielaida teisinga. Ant laiptų

matomi palikti pėdsakai, vadinasi kažkas įėjo į vidų. galbūt šį žmogų seka

sargybinis? Na, tai tėra spėjimai.

Kareivis ir durys aiškiai matomi, jie apšviesti žibinto, tačiau jo nėra

paveiksle, sudaromas įspūdis, kad jis dega truputi toliau. Tolumoje matosi

gatvelės tąsa, tamsu, tik vienoje vietoje blausiai dega žibintas.

„Naktinis sargybinis“ priklauso atviros kompozicijos kūriniams, nes

elementai dėstomi išcentrinėmis kryptimis, nepabrėžiant svarbiausios

dalies. Todėl vaizdas atrodo neužbaigtas, žiūrovas skaitinamas jį pratęsti

visuomenėje. Tai būdinga XIX amžiaus dailė. Atviroji kompozicija

turi net

kelias atmainas pvz. ekspresyvią, dinamišką, asimetrišką, fragmentinę.

Analizuojamas kūrinys priklauso asimetriškai kompozicijai, nes netolygus

meninio vaizdo elementų išdėstymas centrinės ašies atžvilgiu.

Figura komanuojama iš profilio. Matomas pasilenkęs kareivis iš šono. Jis

nutapytas proporcingai, tikroviškai, tarsi būtų laikytasi aukso pjūvio

(„dieviškosios proporcijos“).

FORMA

Paveikslas nutapytas chromatinėmis spalvomis. Jos šiltos, vyrauja rusvi,

pilkšvi, gelsvi atspalviai. Tik kareivio uniforma labiau išsiskiria, mat ji

labiau spalvota, matomos žalai, raudona, oranžinė spalvos.

Spalvos sukuria jaukumo įspūdį, nors nėra labai sodrios. Šviesiausia dalis

prie durų, o ten, kur stovi kareivis – tamsiau (pusšėšėlis), tamsiausia

paveikslo zona –– tolumoje matoma, blankiai apšviesta gatvė (šėšėlis). Jei

žibinto ten nebūtų, tai vyrautų tamsios, beveik juodo atspalvio spalvos.

Paveiksle gerai parinktos ir suderintos spalvos, aiškiai perteikiama

naktis, žmogaus figūra ir jos veido mina.

Teptuko darbas eliminuojamas, nebet truputį jo galima įžvelgti žmogaus

veide.

Matomi savi ir krentantys namų bei žmogaus šėšėliai, taip aiškiai sukuriama

trimatė erdvė dvimatėje plokštumoje.Taigi linijinės perspektyvos pagalba

sukuriama gylio iliuzija.Tolumoje ogjektai mažėja t.y. gatvelė siaurėja.

Analizuojant kūrinį nepakanka vien dailės teorijos žinių, reikia pasitelkti

ir istoriją. Svarbu sužinoti daugiau apie autorių, tai padeda paveiksle

pamatyti ką nors nnaujo, ko anksčiau nematėme.

Carl’as Kronberger’is gimė 1841 metais Freistadte, Austrijoje. Jis karsu su

Dyke, Anschutz ir Hiltensperger buvo priimtas į Miuncheno akademiją, kur

tobulino savo gebėjimus tapyti žmonių figuras ir pradėjo specializuotis

portreto ir stiliaus piešime. Jis buvo žinomas, kaip tapytojas piešiantis

portretus, dažniausiai vvaizdavo Tyrolean’o džentelmeną. Tačiau jis taip pat

nutapė nemažai žanrinės tapybos darbų. Šie mažyčiai darbai meninkui leido

parodyti savo didžiulį talentą. Net gi dabar jo darbų trokšta meno

kolekcininkai.

Per savo gyvenimą Kronberger’is eksponavo daugybę darbų ivairiuose Europos

parodose. Pelnė apdavanojimus Vienoje (1873 m.) ir Miunchene (1901). Tarp

jo eksponuotų darbų buvo: „Teismo procedūra“ („Law Proceedings“, 1873),

„Paskutinė valia“ („Last will“ , 1875), „Krikštynose“ („At the Baptismal

Feast“, 1876), „Teta ateina“ („Aunt is coming“, 1876), „Vagystė išaiškinta

per vėlai“ („Theft Discovered too Late“, 1880), „Lėlės belaukiant“(

„Waiting for Doll“, 1876), „Numečiau“ („I Dropped it“).

Carl‘o Kronberger‘io darbas „Nakties sargybinis“ nėra vienintelis tokio

pobūdžio jo kūrinys. Radau net du panašius šio dailininko kūrinius:

[pic] [pic]

“I Dropped it” “Numečiau” “Waiting for

the Doll” “Lėlės belaukiant”

Pirmas paveikslas nepaprastai panašus į mano analizuojamą darbą. Galimas

daiktas, kad KKronberger‘is tapė paveikslų seriją su panašia tematika.

Kodėl pasirinkau šį kūrinį? Atsakyti nėra lengva. Nuėjusi į Mykolo Žilinsko

galeriją išvydau įvairiausiųpaveikslų. Buvo daug portretų, peizažų,

natiūrmortų, istorinio žanro darbų, visi jie savaip įdomūs ir išskirtini,

galiausiai apėjusi ir apžiūrėjusi juos pajutau, kad norėtųsi kažko

išskirtesnio ir pamačiau „Nakties sargybinį“. Pirma jis patraukė savo

jaukumu. Žiemos naktis, kai šviečia žibintai sukuria ypatingą nuotaiką.

Šnipinėjanti, raudonžandė žmogysta taip pat atkreipė dėmesį. Tai komiška

situacija, kurią mėgo vaizduoti bydermėjerininkai. Nusprendžiau analizuoti

šį paveikslą.

Kūrinio mantmenys nėra dideli, jo platūs rėmai dar labiau pabrėžia jo

mažumą, Pasijunti tarsi pats būtum toje gatvelėje, tarsi tavo pėdsakai būtų

įsispaudę sniege. Manau, kūrinio pajutimas svarbus vertinant, renkantis

kūrinį. Nors apie bydermėjerį nebuvau anksčiau girdėjusi pažvelgusi jo

kūrinius pamačiau jų ypatybes. Juose vaizduojami paprasti žmonės, paprastas

jų gyvenimas, nėra nieko perdėto, nieko nereikalingo. Būtent toks yra

Carl`o Kronberger`io darbas – giliai įsirėžiantis į atmintį.

Naudota literatūra:

1. Dailės žodynas. Vilnius:Dailės akademijos leidykla, 1999.

2. Universalus meno žodynas. H. Bernhard, G. Bodmer, M. Bogner ir kt.

„Šviesa“, 1889.

3. Kaip piešti ir tapyti. Brian Bagnall. 1996.

4. The Oxford dictionary of Art. Chilvers I., Osborne H., Farr D. Oxford

University Press, New York, 1994.

5. XIX amžiaus menas. Tuffelli N. Gamta, 2000.

6. Stiliai, judėjimai ir kryptys. Dempsey A. Presvika, 2004.

7. http://classicalmusic.about.com

8. http://www.hamburger-kunsthalle.de

9. http://www.britannica.com

10. http://www.findarticles.com

11. http://www.roland-collection.com

12. http://en.wikipedia.org

13. www.rehsgalleries.com

14. http://www.internationalauctioneers.com

———————–

[1] Anotacija, kabanti prie M. Žilinsko galerijos XII salės.