ART PROPAGANDA

Koks turėtų būti menas viešose erdvėse?

Meno forma, randanti bene tiesiausią kelią į visuomenę, yra menas viešose erdvėse. Lietuvos parkuose, skveruose, mokyklose ir įstaigose ilgus metus tokio meno vietą užėmė ideologizuoti monumentai, skulptūros, biustai, vitražai, mozaikos, pano ir t.t. Atgavus nepriklausomybę juos ėmė keisti “tautine” ideologija pagrįsti kūriniai, mėginantys iš naujo apibrėžti ir įtvirtinti internacionalinės sovietinės kultūros iškreiptą identitetą.

Šiandien, prabėgus trumpam tautinės euforijos laikotarpiui, susiformavusi nauja daugialypė visuomenė verčia naujai permąstyti jos poreikius. Išėjęs iš už muziejų, galerijų sienų, šiuolaikinis menas, ddažnai netgi praradęs bauginančią etiketę – “menas”- gali vaidinti svarbią rolę visuomenės gyvenime. Tapęs natūralia bendruomenės kultūrinio gyvenimo dalimi, jis ne tik igyja galimybę formuoti ilgalaikę vizualiųjų menų auditoriją, bet ir atveria naujas šiuolaikinio meno galimybes.

Tačiau ar šiandien menas pajėgus konkuruoti su internetine, televizine ar kibernetine realybe? Ar šiandieninė estetizuota tikrovė nėra aktyvesnė, efektyvesnė ir “vizualesnė” už meno kūrinį?

ART PROPAGANDA – tai reali ir virtuali diskusijų erdvė, kurioje susitinka skirtingų sferų atstovai ( filosofai, menotyrininkai, menininkai ir t.t.) bei pplačioji visuomenė (galerijos lankytojai bei “internautai”). Tai 2-ių savaičių projektas, kurio metu numatomi aktualūs pranešimai, specialiai sukurtų šiuolaikinio meno projektų pristatymai bei viešos diskusijos galerijoje bei internete.

ART PROPAGANDA, akcentuodama (galbūt utopistinę) meno galią skleisti visuomenei aktualias idėjas, veikti žmonių ssąmonę bei skatinti naujus, kitokius procesus, t.y. – sugebėjimą “p r o p a g u o t i”, kelia klausimus – kokią įtaką politiniams, ekonominiams bei socialiniams procesams daro (ar daro?!) šiuolaikinis menas ir ar šiandien menas privalo ieškoti kelių į realų gyvenimą ir tapti “funkcionaliu”, suprantamu bei įdomiu “masėms”?

Projekto veiksmo vieta pasirinkta “kavinė”, specialiai įkurta galerijos patalpose, kaip svarbi kultūrinio proceso dalis, nes dažnai būtent čia vyksta aktualios diskusijos, keitimasis idėjomis, gimsta būsimų projektų planai. Be to, tokiu būdu siekiama sukurti demokratišką, neformalią ir laisvą nuo “muziejinės ideologijos” implikacijų “viešą erdvę”.