Kauno miesto herbo analizė
Kauno miesto herbo analizė
Kauno miesto herbo formavimuisi didžiausios įtakos turėjo religiniai, kultūriniai, bei žmonių mąstymo pokyčiai, susiję su tuometiniu istoriniu laikotarpiu. Seniausieji miesto antspaudai- vieninteliai ikonografijos šaltiniai, leidžiantys spręsti apie herbą.
Pirmasis herbas buvo sukurtas apie 1400 metus. Šio herbinio anspaudo centrinę vietą užima vėlyvosios gotikos herbinis skydas suapvalinta apačia. Jame, išilgai skydo, gana natūralistiškai pavaizduotas žeme einantis tauras. Tauras yra pavaizduotas vertikaliai. Toks neįprastas komponavimas yra paaiškinamas tuo, kad taip lengviau buvo pavaizduoti gulsčias figūras, kad jos užimtų kiek įįmanoma didesnį skydo lauko plotą ir būtų aiškesnės. Miesto herbą prie antspaudo krašto juosia gotikinėmis mažosiomis raidėmis įrašyta lotyniška legenda „Senojo Kauno miesto anspaudas“, todėl pagal grafinių priemonių dominavimą šį herbą galime priskirti prie kombinuotų ženklų. Šio laikotarpio Kauno herbe tauras yra vaizduojamas dinamiškai.
Miestų raštinės keisdavo spaudą tada, kai senasis susidėvėdavo arba dingdavo karo, gaisro metu, kai keisdavosi miesto herbas, kartais tai buvo daroma pažymint savivaldos teisių patvirtinimą arba naujų privilegijų gavimą. Dėl Kauno miestui suteiktos privilegijos, senoji simbolika bbuvo papildyta lygių galų kryžiumi (dar vadinamu riteriškuoju). Matome, kad tauro siluetas yra detalizuojamas.
Po ilgų Kauno magistrato ginčų su miesto vaitu 1540 m. liepos 17 d. Žygimantas Senasis privilegijos forma išdavė sprendimą dėl tolimesnio miesto valdymo. Tas įvykis turėjo įįtakos herbo pasikeitimui- tauras buvo vaizduojamas horizontaliai, statiškai. Herbinis skydas buvo papildytas tiems laikams būdingais ornamentais. Gotišką masyvų šriftą pakeitė grakštesnis šriftas. Nuo 1540 m. (tikriausiai karalienės Bonos iniciatyva) taurui tarp ragų buvo įstatytas katalikybės simbolis – lotyniškas kryžius.
1655 m. prasidėjusi Rusijos invazija į Lietuvą užsitęsė iki 1661 m. Politinę krašto suirutę lydėjo maras ir badas. Kadangi senojo anspaudo neišliko, tai jis buvo kuriamas naujai. Galime pastebėti, kad herbo kompozicija nepasikeitė, buvo supaprastinta tik tauro forma.
1777 m. magistratas nusprendė, kad bus pagamintas naujas spaudas, daug didesnis ir daug puošnesnis. Jame įkomponuotas apvalus herbinis skydas, aprėmintas rokokiniu kartušu, o tauro pakelta priekinė koja rodo, kad vėl buvo sugrįžta prie gotikos laikais suformuoto judesio. Matome, kad tauro forma tampa labiau supaprastinta, apibendrinta, yyra išryškintas gyvūno siluetas.
1801 m. magistrato ir dūmos anspauduose atsirado naujas, iki tol nenaudotas elementas- Rusijos Imperijos dvigalvis erelis. Matome, kad jis anspaude užėmė svarbiausią viršutinę vietą. Pagrindinis- Kauno miesto herbas buvo sumažintas ir nustumtas į apačią. Toks simbolių įkomponavimas ir dvigalvio erelio išryškinimas turėjo parodyti, kad Kaunas priklauso Rusijos valstybei.
1935 m. gegužės 2 d. Kauno miesto taryba priėmė naują, dailininko J.Burbos sukurtą, herbo etaloną.. Tai stačiakampis, suapvalinta apačia herbinis skydas, kurio viršutiniame purpuriniame lauke vaizduojamas stovintis baltas tauras su aauksiniu kryžiumi tarp ragų. Apatinis laukas auksinis, tokie pat tauro ragai ir nagai. Lyginant su prieš tai naudotais Kauno miesto simboliais matome, kad pasikeitė ne tik kompozicija, bet atsiranda šiltos spalvos, tauras yra vaizduojamas kaip stambus, grėsmingas gyvūnas. Buvo sugrįžta prie pradinio suformuoto tauro judesio.
1969 m. buvo patvirtintas dailininko V.Banio sukurtas herbas. Trikampiame ankstyvosios gotikos herbiniame skyde, kurio didesnis viršutinis laukas nuspalvintas raudona spalva, o prieš tai buvęs auksinis laukas pakeistas žaliu, vaizduojamas ant baltos juostelės stovintis ir į žiūrovą atsigręžęs baltas stumbras. Dabar Kauno herbe yra panaudotas spalvų kontrastas. Buvo atsisakyta nuo 1540 m. naudoto lotyniško kryžiaus. Stumbras yra pavaizduotas kaip grėsmingas ir agresyvus gyvūnas. Visas dėmesys yra nukreiptas į stumbro grėsmingumą, ką dar pabrėžia raudona spalva.
Dabartinis, istorinis Kauno miesto herbas (dail. R. Minkevičius) yra patvirtintas Lietuvos Prezidento 1993 m. birželio 30 d. Šiame herbe, lyginant su „tarybiniu“, tauras tapo pastebimai liesesnis. Šiame herbe buvo panaudotas gotikinis herbinis skydas suapvalinta apačia. Kauno miesto simbolis buvo sukilnintas auksiniu lotynišku kryžiumi tarp ragų. Pakelta dešinė tauro koja rodo, kad buvo sugrįžta prie pradinio šio simbolio vaizdavimo. Buvo atsisakyta supaprastinto silueto vaizdavimo- tauras yra pavaizduotas gana detalizuotai, natūralistiškai. Kontrastingos fono spalvos buvo pakeistos šiltomis, t.y. raudona ir geltona, o stumbras, kaip iir anksčiau patvirtintame herbe liko baltos spalvos.
Mano sukurtą ženklą pagal grafinių priemonių dominavimą galime priskirti prie grafinių ženklų, kadangi nėra panaudotas šriftas. Simbolis, vaizduojantis bitę, yra geometrizuotas, buvo atsisakyta detalizavimo. Tai leidžia lengvai jį atpažinti, be to yra labai lengvai įsimenamas.
Matome, kad ženklo kompozicija yra plokštuminė veidrodinė, kadangi kairioji ženklo pusė yra identiška dešiniajai. Šis simbolis yra statiškas, o pasikartojančios horizontalios linijos sukuria ritmą. Yra panaudotos kontrastingos spalvos, t.y. juoda ir balta.
Šio ženklo idėjiniai ir estetiniai sprendimai atitinka tokius tikslus, kaip: gaminio specifikacija. Čia panaudota statiška, veidrodinė kompozicija pabrėžtų firmos ir jos teikiamų paslaugų ar gaminamos produkcijos aukštą kokybę bei užtikrintų pačios firmos patikimumą ir rimtumą. Mano sukurtas simbolis yra nukreiptas į suaugusius žmones, kadangi jis galėtų būti panaudotas firmoje, teikiančioje paslaugas suaugusiems žmonėms, pvz. tai galėtų būti mašinos ženklas, organizacijos firminis ženklas. Dėl savo išskirtinos formos šis ženklas gali būti pritaikomas įvairaus pobūdžio gamybai ir spaudai, jis yra estetiškai harmoningas ir logiškas, atitinka šiuolaikines tendencijas.
