Bažnytinis menas

Banžytinis menas

I-Va. – krikščioniškasis katakombų menas

V-VIa. – bazilikinis menas

VIa. – gimsta bizantinis stilius, kuris Rytų bažnyčioje laikosi iki dabar.

VI-XIa. – romanika

XII-XIVa. – gotika

XVa. – XVI –renesansas.

XVI a. pab. – XVII a. – barokas

XVIII a. rokokas,

XVIII a. pab. – XIX a. per. Neoklasicizmas

XIX a. istorizmas arba eklektika,

Egiptas: 4000 m, per Kristų. Tkejimas nemirtingumu,Saules dievas Ra, derllingumo Oziris, Horas su sakalo galva, nakties metu kovoja su Setu ir saules dukra Izide. Siekiant amžinybės mirusiųjų kunai balzamuojami, laidojami su visais daiktais. Portretinė sskulptura dedama šalia mirusiojo.Skulptorius buvo vadinamas „tas kuris palaiko gyvybę“. Faraonas – įsikūnijęs Ra sūnaus Ozirio atstovas Egiptui. Pirmoji laiptinė piramidė faraonas Džoseras apie 2650 m. pr. m. erą. Egipto dievai gyveno šventovėse. Egipto šventikla tai vieta kurioje susitinka dangus ir žemė. Portretinėse skulptūrose visos smulkios detalės tiesiog praleistos pavaizduoti tik esminiai dalykai. Sedinčių skulptūrų rūbai be draperijų, suglaustais keliais, faraonai laiko prie krutinės priglaude valdžios ženklus. Akys pakeltos šiek tiek aukštyn. Jose ryškus frontalumas didingumas.Egiptiečių tapyba ir raižiniai neturi pperspektyvos.Svarbiausia buvo ne grožis , o išsamus daikto pavaizdavimas.Todel buvo piešiama pagal labai griežtas ir vienodas taisykles. Galva, burna, apatinė kūno dalis, rankos ir kojos vaizduojami iš profilio, tuo tarpu pečiai ir akys vaizduojami iš priekio. Pagrindinė figūra pati didžiausia, ppeizažo nėra, gamta tapoma žiūrint iš viršaus.Jie kūre ne tai ką mato, o tai ką žino.

Mesopotamija: Tuo pat laiku kaip ir egipte slėnyje tarp tigro ir eufrato vystėsi šumerų, babiloniečių ir asirų kultūros. Šiame plote buvo mazai akmens, statyta daugiausia iš saulėje džiovintų plytų. Dabar ten like tik kalnai molio. Arch. Kasinėjimai parodė, kad čia buvo statomos šventyklos, rūmai, kuriu sienos buvo išklotos glazūruotomis plytelėmis. Pastatai nepaprastai puošnūs. Akmens skulptūros gana retos. Valdovų atvaizdai, sparnuoto gyvulio žmogaus junginys. Valdovų kapuose rasti daiktai rodo dideli meistriškumą. Chaldėjai pirmieji išmoko mūryti skliautą. Babiloniečiai dievybėmis laikė dangaus kūnus. Žmogaus pavidalu vaizduojamos nebuvo. Jie vaizdavo valdovų medžioklę, karo žygius, belaisvių kankinimus.Išskirtinai atrodo babiloniečių sparnuoti kolosai (kerubim) su žmogaus galva ir jaučio kūnu. Iš tų kkraštų i krikščionių meną yra atėjęs Gerojo ganytojo atvaizdas. Babiloniečių menas turėjo didelę įtaką visoms mažojoje azijoje gyvenusioms tautoms: hetitams, finikiečiams, persams, izraelitams.

Hebrajų religinis menas: Izraelitų tauta iš dievo gavo įpareigojimą išpažinti vieną dievą. Mozė dievo vardu nustatė vieno dievo kulto tvarką ir taisykles. Dievo įsakymai uždraudė izraelitams vaizduoti bet kokias figuras. Nieko nežinoma apie izraelio meną patriarchų laikotarpiu.Antrojo tūkstantmečio pabaigoje prieš Kristų izraelio karalių laikais kalbama apie sandoros skrynią, jeruzalės šventyklą. Sandoros skrynia ir šventykla turėjo po du auksinius CCherubinus. Minima jog šventykla buvo papuošta liūtais, jaučiais ir cherubinais, o salės išklotos auksiniais paneliais , išpuoštais cherubinais, palmių ir gėlių girlendų piešiniais.959m. Saliamonas pakvietė iš užsienio meistrus šventyklos statybai.. Šventyklos planas iš trijų dalių: portiko, pagrindinės salės, ir šventu švenčiausios vietos. Šventyklos puošyba aiškiai veikė finikiečiai ir egiptiečiai.586 m. per.kr. įventykla buvo sugriauta. Antroji pradėta sttyti po persų karaliaus Kyro edikto 538m. per. Kr. Ir nusitesė iki Erodo didžiojo laikų ., šventykla buvo nebaigta nors jos didybę paliudijo pats kristus. Ji spindėjo baltu marmuru., auksiniais paneliais, stogas buvo išpuoštas auksiniais vinimis. Sugriauta 70m. po kristaus romėnų kariuomenė.Tito triumfo arka Romoje išsaugojo reljefą kur vaizduojama kaip romėnų kariai neša iš Jeruzalės šventyklos septinšakį aukso žibintą. Tai vienintelis žydų kulto daiktas vaizdas iš antrosios Jeruzalės šventyklos laikų.

Gaikų menas: Apie 1000 m. atsiranda paslaptingoji Kretos-Mikėnų kultūra. Žlugimo priežastis nežinomos iki šiol. Susiformuoja Poliai – Sparta, Korintas, Atėnai. Jie sukuria sąvają graikų religiją. Ju dievai žmogiški, vaizduojami žmogaus išvaizda, Olimpo kalne gyvena gana žmogiška gyvenimą: intriguoja, kovoja , pralaimi ir laimi. Graikų menas siekia tobulo grožio ir harmonijos. Grožį jie sieja su dieviškumu. Kūryba pagrįsta natūros studijomis. Graikų menas skirstomas pagal architektūrinių stilių vystimasį.

VII a. – dorėnų stilius

VI a. – jonėnų

IV a. korinto

III aa. elados.

Egipte graikai pamatė masyvius akmens statinius bei akmens kolonas su raižytais kapiteliais. Šia idėja ištobulino iki atskirų „orderių“. Ant dviejų laiptų – stereobatų pakeliamas trečias laiptas – stilobatas Ant jo statoma be jokios bazės į viršų siaurėjančios kolonos išraižytos vertikaliais grioveliais kaneliūromis. Virš kolonos kapitelis iš dviejų dalių : apatinė panaši į pagalvę echinas ir virš jo keturkampė lentelė – abakas. Ant kapitelių dedamas masyvus balkis – antablementas susidedantis iš trijų dalių. Apatinė lygi dalis – architravas. Vidurinė – frizas, išpuošta lentelėmis su trimis grioveliais – triglifais. Pakaitomis su – metopomis pradžioje piešiniu vėliau reliefu. Ir virš jo karnizas kurio horizantali dalis geisas ir nuožulni sima formavo stogo trikampį – timpaną. Virš trikampio kampų iškeliami dekoratyviniai papuošimai akroterijos. Visų šitų sudėtingų detalių tarpusavio santykis buvo griežtai apskaičiuotas ir suvestas i grožio ir harmonijos architeltūrinę formulę. Jonėninis orderis – įvesta eilė pakeitimų, kolonos apačioje atsirado bazė toras. Kolona lieknesnė su gausesnėmis kaneliūromis ir aukštesnė. Kapitelio echinas su voliutomis ir kiaušinio smaigo reljiefais – jonikais.

Korintiniame orderyje kolonos dar lieknesnes ir aukštesnės, kapitelio echinas išpuoštas akanto lapais, panašus į krepšelį su gėlemis..

Orderiai keitė šventyklos išorę, o viduje liko ankstesnis jos planas: portikas, cella, opistodomos.Graikai nemanė, kad detalė šventa ir neliečiama, ieškojo idealaus –– dieviško grožio.

Skulptūra: VII a. per kristu susiformuoja savitas naujas graikų stilius. Jis perima ankstesnių kultūrų meno formas (egipto) Ankstyvosios greikų skulptūros –nuogi jaunuoliai, vadinami kurai. Susišaukia su egipto skulptūros frontalumu. Jų vienoda tiesi laikysena, prie šonų prispaustos rankos, viena koja atstatyta į priekį. Tačiau tikroviškiau vaizduojamos anatominės detalės, jos geriau suderintos su kūno mase. Jaučiamas, negausių emocijų apraiškos.V a. per. Kr. – Kūnai ir veido bruožai individualizuoti. Figūtos stovi laisvai. Gyvos nuotaikos, veidai išreiškia jausmus. Šiuo laikotarpiu skulptūra pradedama lieti iš bronzos. Drasiai vaizduojamos, judančios , gulinčios, sėdinčios figuros. Šiuo laikotarpiu buvo sukurta daug antkapiu vadinamųjų stelų su teminiais reljefis. Vyrams graikams – visų daiktų matas. Mirtingųjų nuogumas – graikų žavėjimosi išlavintu vyriškų kūnų natūrali išraiška.prie skulptoriaus dirbo tapytojas kuris spalvindavo figūras. Garsiausi V a. skulptoriai – Fidijus ir Polikleitas. IV a. per kr. Anatominės problemos jau isprestos demesys sutelktas i raumenu ir kitu audiniu sandara, jausmo vaizdavima. Pvz „Disko metikas“ IIIa. Per. Helenistinio meno laikai, helenizmo isplitimas siejamas su Aleksandro makedoniecio karais. Helenizmo laikotarpiu sukurta Laokoono skulpturine grupe. „Trojos zinys“ smaugiamas gyvaciu.

TAPYBA : Originaliu graiku tapybos pavyzdziu bevei neisliko, yra siek tiek antikos autoriu aprasymu, buvo vaizduojamos medziokles scenos, ramaus gyvenimo vaizdai, figuros, ir sudetingi augalu ir

lapu ornamentai.

Romos menas: Roma nukariavo graikiją, bet graikai paverge Roma. Romoje dirbo graiku menininkai, romenu kilmingieji pirko ir kolekcionavo ju darbus, uzsakinejo senuju graiku meistru kopijas, Romenai – miestu ikurejai, miesto centras ir pagrindinis akcentas ne sventove o forumas, miesto aikste. Svarbiausias romenu architekturos simbolis – arkos. Sventyklos statomos graiku pavyzdziu, bet visiskai kitokios dvasios. Ant aukstos pakylos, portikas labiau prailgintas, vis reciau visa sventykla supo kolonos.Romenai is graiku kulturos eme viska kas patiko ir naudojo savo reikmems. Laidotuviu eeitynese buvo nesami proteviu vaskiniai atvaizdai, minti , kad zmogaus atvaizdas issaugo jo siela buvo paeme is egipto. I imperatoriaus skulpturini atvaizda buvo ziurima su baime, aukojami smilkalai ir vynas.

Krikščionių senovės menas: Katakombos Ankstyvoji krikscionybe plito romos imperijos srityse. Imperatoriaus Nerono laikais prasideda kruvini krikscioniu persekiojimai, nusitese iki 313m. geriausiai issilaikiusios romos katakombos. Katakombu meno pavelda sudaro uzrasai, raiziniai, ir simboliai marmuro lentose, laidotuviu rusiu dekoras,. Romos istatymai skelbe teise privatiems asmenims, bendruomenems isigyti zeme sklypa ir jame iskasti nnuosavus kapus. Katakombu piesiniai ir meno dirbiniai glaudziai siejasi su paguoniskuoju menu. Liucinos kriptose pavaizduoti vaikuciai su sparnais – erotes, atrodo krikscioniu buvo suprantami kaip is zemes gyvenimo isejusios sielos. , Krikscionis pamego zuvies simboli IXTIS (Jezus Kristus Dievo Sunus, AAtpirkejas) D.M. „Dis Manibus“ D.O.M.“Domino Optimo Maximo“. Iskeltomis rankomis moteris (Oranta) – helenistinio meno paprotyspersonifikuoti abstrakcias idejas. Gerojo ganytojo figura – pamegta kaip kristaus personifikacija.Daznai katakombose vaizduojamos septynios senojo testamento scenos. Nojaus arka, Abraomo auka, Moze, pranaso Jonos istorija. Danielius tarp liutu, trys jaunuoliai ugnies krosnyje. , sios scenos vaizduojamos ir zydu katakombose, todel laikoma, kad krikscionis tai pasisavino is zydu. Kai krikscionims pirma karta reikejo pavaizduoti atpirkeja su apstalais, jie vel pasikviete i pagalba graiku meno tradicijas. Kristu jie vaizdavo kupina jaunystes, grozio. Toga su puosniomis draperijomis. Daznai sedinti soste tarp apastalu. Tik ketvirtojo a. pabaigoje Komodiles katakombose randamas mums iprastas kristaus atvaizdas su barzda ilgais plaukais aureole perkirsta kryziaus ir graiku raidemis alfa ir omega.

Bazilikinis menas: Kai 3313m. imperatorius Konstantinas suteike krikscioniu baznyciau veikimo laisve ji susidure su sunkumais. Jie buvo iprate rinktis katakombose. Antikines sventyklos negalejo būti krikscioniu baznyciu pagrindu. Bazilikos buvo erdvus ir didingi pastatai, daz. Pailgo plano. Pastato gale buvo pakyla. Persekiojimo laikais daugiau maziau nusistovejo krikscionisko meno principai, bibliniu scenu vaizdavimo budas. Bazilikos puosybos klausimai sukele gausius gincus. Daugelis sutare del paveikslu, neleistu uzmirsti sventrascio pasakojimu. Popiezius Grigalius Didysis atkreipe demesi, kad daugelis nemokejo skaityti, todel tapyba gali duoti berasciams tai, ka rastas tteikia rastingiems. Ne viena is ankstyvuju baziliku neisliko nepasikeitusi.

Bizantinis menas: Bizantijos imperijos pradzia 324 m. kai imperatorius Konstantinas pasirinko maza Bizancijum miesteli kaip sostine. Imperijos istorija nusitese iki ąėįę m. kai buvo nukariauta turku. 360m. Konstantinas, Konstantinopolyje pastate pagrindine imperijos katedra HAGIA SOPHIA Justinianas nusprende katedra is naujo pastatyti tokia, kad atspindetu imperijos didybe ir galybe. Atvezta reciausiu marmuro rusiu, Egipto porfyro, mozaikom naudotas auksas, sidabras, brangaakmeniai. Pabaigta per 5metus. I sventove veda platus atriumas su suliniu centre ir kolonadomis pasieniais. Sventoves planas pagal senaja baziliku tvarka: dvigubas narteksas, veda i triju navu kvadratine erdve, kurios graikisko kryziaus planą zymi centre stovintys keturi galingi piliorai i aukstybes iskeliantys keturias didingas 30m. skersmens arkasant kuriu gula i 60m iskeltas kupolas. Jo apocioje langai sukelia iliuzija jog kupolas kabo ore, Šonines navas dengia skliautas. Hagia Sophia tai epochinis architekturos laimejimas. Hagia Sophia tapo visu rytu baznycios teritorijose statomu baznyciu etalonu.

Kaukazo bizantinė architektūra. 301a. Armenija pasiskelbe krikscioniska valstybe. Baznytine Armenijos architektura pereme Hagia Sophia architekturinius pagrindus. Savitumai: graiku kryziaus plana isvede i baznycios isore, su grieztomis, slaitiniu stogu linijomis, ivede kupolo bugna su arkiniais langais ir sesekampio ar astuoniakampio isvaizda kupola uzdenge sesiu ar astuoniu slaitu smailiu stogu. Prie vakarinio frontono ppastate posnu portika. Armenija i pasaulio meno pavelda iejo su mazosios architekturos pastatais, tashyto akmens paminklais kuriose iskaltas vadinamojo Armenijos kryziaus atvaizdas ispuostas sudetingais akmenyje raizytais ornamentais. Gruzijos baznytine architektura gimininga armenijos. Rusijos baznytine architektura. Pirmoji baznycia Kijeve, Sofija. Jaroslavo ismintingojo. Dvyliktame amziuje statytos baznycios jau turi tipiska rusijos baznytines architekturos zymes. Kvadrato plana, rytu puseje trys absides. Baznycia uzdengta siek tiek islinkusiu stogu. Stogo centre kupolas uzdengtas senovini salma primenanciu stogu.

Bizantine tapyba: bizantine tapyba vystosi persekiojimo laikais nusistovejusiais principais. Isivyravo nuomuone, kad bizantines ikonos tai tobuli Sventosios tiesos simboliai, kad nebuvo reikalo kur nors nuo jos nuklysti. Todel jau 1000m. kai ikonu tapyba beveik nesikeicia. Paveikslai mus veikia dieviskomis spalvomis, ten ryskus ir svarus spalvu skambejimas , suprantama kaip issilaisvinimas is tamsos seseliu. Bespalviskumo.