Kredito unijos ir plėtros tendencijos
TURINYS
ĮVADAS…………………………3
1. KREDITO UNIJŲ SKIRIAMIEJI BRUOŽAI………………..5
1.1. Teisinės ir konkurentinės aplinkos apibūdinimas……………. 7
1.2. Kredito unijų ir konkurentų produktų palyginimas…………….9ĮVADAS
Finansinių paslaugų sektoriuje XX a. 9 – 10 dešimtmetyje prasidėjo dideli pokyčiai, susiję su globalizacijos, konsolidacijos, technologinių naujovių ir dereguliacijos procesais. Šie pokyčiai sąlygojo permainas šio sektoriaus struktūroje ir konkurencinėje aplinkoje, įtakojo atskirų institucijų plėtros strategijas. Nauja ekonominė politika ir konkurencijos reikšmės didėjimas verčia finansines institucijas pakeisti jų ankstesnes strategijas.
Šie procesai tiesiogiai įtakoja ir Lietuvos finansinę aplinką, versdami siekti veiklos efektyvumo didinimo, diegti naujas ffinansines paslaugas ir plėtoti jau atsiradusias. Dabartiniu metu Lietuvoje vyrauja universalūs bankai, kurie orientuojasi į stambius verslo klientus, siaurina aptarnavimo tinklą, palikdami provincijoje ir mažesniuose miestuose gyvenančius žmones be finansinių paslaugų. Vien per 2001 m. Hansą- LTB uždarė 200 skyrių ir klientų aptarnavimo punktų įvairiose Lietuvos vietovėse, tų regionų gyventojams gerokai apsukindamas sąlygas naudotis finansinėmis paslaugomis. Iškyla problema, kaip esant tokiai situacijai užtikrinti galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis.
Visame pasaulyje šalia komercinų bankų savo veiklą intensyviai plėtoja smulkios kooperatinės finansinės institucijos – kkredito unijos: vykdo įvairius projektus, teikia paslaugas, savo lėšomis remia verslo pradžią ir plėtrą. Jos pasižymi tuo, kad aptarnauja uždarą įmonių grupę, kurią jungia vieningas kriterijus. Jos orientuojasi į tam tikrą konkretų rinkos segmentą – paprastai į vidutines arba žemesnes nnei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą, kurie mažiau domina universalius komercinius bankus, besiorientuojančius daugiau į komercinį sektorių.
Šio kursinio darbo tikslas – įvertinti, kokią vietą remiant smulkų bei vidutinį verslą užima kredito unijos – kooperatiniai bankai, teikiantys paslaugas savo nariams; apžvelgti kredito unijų vystymosi problemas bei numatyti tolesnę kredito unijų sektoriaus raidą Lietuvoje.
Siekiant šių tikslų, darbe sprendžiami sekantys uždaviniai:
1 Ištirti ir apibūdinti kredito unijų skiriamuosius bruožus;
2. Išnagrinėti Lietuvos kredito unijų veiklą, apžvelgti bendrus augimo rodiklius;
3. Atlikti kredito unijų Lietuvoje SWOT analizę;
4. Suprojektuoti kredito unijų plėtrą augimo aspektu.
Pirmoje kursinio darbo dalyje pateikiamas kredito unijos apibūdinimas, nagrinėjami pagrindiniai šios finansinės institucijos skiriamieji bruožai. Šalia pagrindinių sąvokų apžvelgiama kredito unijos veiklą reglamentuojanti teisinė bazė, jos ypatumai bei reguliavimo ribos. Nemažas dėmesys sskiriamas kredito unijų konkurentinei pozicijai rinkoje: lyginamos kredito unijų ir jos konkurentų (bankų) teikiamos paslaugos.
Antroje darbo dalyje bandoma apžvelgti Lietuvos kredito unijų augimo rodiklius, panagrinėti unijų veiklą. Šiame skyriuje pateikiama kredito unijų skaičiaus ir kredito unijų skaičiaus pagal atskirą kriterijų bei kredito unijų narių skaičiaus ir narių skaičiaus, tenkančio vienai kredito unijai dinamika.
Sekančiame skyriuje atliekama SWOT analizė – įvertinamos Lietuvos kredito unijų grėsmės, pavojai, silpnybės bei stiprybės. Daromas apibendrinimas.
Ketvirta darbo dalis yra metodinio pobūdžio. Joje atliekamas Akademinės kredito unijos plėtros pperspektyvų tyrimas panaudojus pirminį kiekybinį duomenų rinkimo metodą. Tiriamos kredito unijos prioritetinė kryptis – teikti paskolas studijoms bei visapusiškai tenkinti savo narių finansinius poreikius. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, ar studentai yra suinteresuoti unijos siūlomomis paslaugomis, sužinoti jų nuomonę apie unijos bendras paskolų teikimo sąlygas. Tyrimo rezultatai pateikiami diagramų bei loginių išvadų forma.
Penkta šio darbo dalis skirta Lietuvos kredito unijų veiklos plėtros prognozavimui. Bandoma apžvelgti pagrindinius faktorius, įtakojančius kredito unijų plėtros galimybes. Nagrinėjant tolimesnį kredito unijų vystymąsi, daromos tam tikros prielaidos. Kredito unijų skaičiaus ir narių skaičiaus augi.mas prognozuojamas iki 2006 m. ir nuo 2006 iki 2015 m. Šie du etapai pasirinkti atsižvelgiant į eurointegracinius procesus.
Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos išvados. Toliau pateikiamas literatūros sąrašas bei priedai.1. KREDITO UNIJŲ SKIRIAMIEJI BRUOŽAI
Lietuvoje kredito unijos pradėjo veikti nuo 1995 m., padedant Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinėms vystymo agentūroms. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas.
Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra pateikia tokį šios finansinės institucijos apibrėžimą: kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia savitarpio paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Savitarpio paskolos išduodamos įvairiems tikslams: būsto remontui, verslui pradėti ir plėtoti, statybai, mmokslo reikmėms, atostogoms, žemės ūkio veiklai plėtoti ir pan. Kadangi dauguma kredito unijų yra sukurtos mažų ir vidutinių įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl dauguma kredito unijų išduodamų savitarpio paskolų yra skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) remti: pirkti įrangą, pašarus, trąšas, grūdus, žemės ūkio padargus. Pradedantieji verslininkai savitarpio paskolas dažniausiai ima barams, kavinėms, mažoms ar specializuotoms parduotuvėms įrengti.
Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 proc. kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos. Paskola turi būti užtikrinta įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
Kredito unija priima indėlius iš savo narių, kitų kredito unijų, kredito unijų asociacijų, Lietuvos centrinės kredito unijos ir kai kurių visuomeninių organizacijų. Palūkanos, kurias moka kredito unijos, svyruoja, tačiau yra 2 – 4 proc. didesnės nei komerciniuose bankuose.
Nariai į unijas vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų: darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje, profesinis bendrumas, priklausymas kokiam nors formaliam asmenų junginiui, gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje.
Kredito uniją gali steigti fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją 50 steigiančių juridinių asmenų skaičius turi būti mažesnis už steigėjais esančių fizinių asmenų skaičių.
Mažiausias kredito uunijos narių skaičius yra 50, įskaitant steigėjus. Minimali kredito unijos nario fizinio asmens piniginė įmoka, vadinama pajumi, yra 100 Lt, juridinio asmens – 1000 Lt. Kredito unijos savo įstatuose gali numatyti ir didesnį minimalų pajaus dydį. Vienos kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 Lt. [7]
Tokiu būdu kaip pagrindinius kredito unijų bruožus, galima būtų išskirti šiuos:
Kredito unijų veikla remiasi pagrindiniais kooperatiniais principais: kredito unijos yra ne pelno siekiančios institucijos, jos neturi jokių išorinių akcininkų, nariai yra institucijos savininkai, kurie turi po vieną balsą.
Politiką formuojantys valdymo organai yra renkami iš tų pačių narių tarpo, naujose bei mažose kredito unijose jiems nėra mokamas atlyginimas. Visuotiniuose metiniuose susirinkimuose nariai renka valdybą, paskolų komitetą ir stebėtojų tarybą.
Narystė kredito unijose pasireiškia priklausymu tam tikrai grupei žmonių. Kiekvienas kredito unijos narys privalo įsigyti pajų ir tapti kredito unjos savininku. Priklausymas tai pačiai bendruomenei sumažina paskolų riziką, kaip ir galimybę, kad paskola nebus grąžinta. Istoriškai galimi du bendruomenių tipai: bendruomenė, kuri susiformuoja dirbant toje pačioje įmonėje ir bendruomenė, kurią sudaro tos pačios organizacijos nariai. Į jas žmonės susijungia pagal priklausymą tam tikrai visuomenės grupei – pvz. mokytojai, bažnyčios žmonės, smulkūs darbdaviai ir pan. Dėl šių priežasčių kredito unijos gali būti labai išsiplėtę tam
tikroje teritorijoje arba labai koncentruotos [8].
1997 m. lapkričio 27 d. buvo įsteigtas Lietuvos kredito unijų centras – Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU). Centras atstovauja kredito unijoms Lietuvoje ir užsienyje, teikia a.sociacijos nariams mokslinę-metodinę ir techninę pagalbą vadybos, finansų, rinkodaros ir informacinių technologijų srityse, konsultacines paslaugas.
2002 m. lapkričio 28 d. pradėjo veiklą Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Ją įsteigė 28 kredito unijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LCKU – kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įįstatymas.
LCKU vykdo šias funkcijas:
• palaiko kredito unijų likvidumą;
• priima indėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų ir finansų institucijų;
• teikia paskolas, garantijas bei finansinę pagalbą kredito unijoms LCKU narėms;
• stebi ir tikrina kredito unijas LCKU nares, teikia informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų;
• atlieka kitas Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme numatytas funkcijas.
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2003 mm. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 53 kredito unijos. 2002 m. buvo įsteigta 13 naujų kredito unijų – daugiausiai nuo kredito unijų steigimosi pradžios. Kredito unijų turto ir įsipareigojimų 2001-2002 metų dinamika pateikta prieduose ( 1 Predas).
Kredito unijos yra neatskiriama LLietuvos finansų sistemos dalis. Nors ir užimdamos labai nedidelę dalį Lietuvos bankinės rinkos, kredito unijos sparčiai augdamos plečia savo rinkos dalį. Kredito unijų veiklos Lietuvoje pamatai yra suformuoti kredito unijų veiklą reglamentuojančios teisinės bazės. 2000 m. papildžius ir praplėtus šios teisinės bazės reguliavimo ribas, atsivėrė naujos galimybės kredito unijų sektoriaus plėtrai.
Kredito unijų veiklą tiesiogiai įtakoja kredito unijų konkurentinė pozicija rinkoje. Nuo bankų mažmeninės bankininkystės strategijos tiesiogiai priklauso kredito unijų veiklos sąlygos, galimybė didinti rinkos dalį. Kredito unijų teisinė ir konkurentinė aplinka nagrinėjama sekančiame poskyryje.1.1. Teisinės ir konkurentinės aplinkos apibūdinimas
Teisinė_aplinka
Kredito unijos Lietuvoje pradėjo steigtis 1995 metais priėmus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą. Siekiant paskatinti kredito unijų judėjimo Lietuvoje plėtrą ir užtikrinti kredito unijų sistemos patikimumą 2000 m. gegužės 18 d. buvo ppriimtas Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas, Kredito unijų įstatymo, Indėlių draudimo įstatymo pataisos. Naujai priimto Centrinės kredito unijos įstatymo tikslas – sukurti ir įtvirtinti kooperatinės bankininkystės sistemą Lietuvoje.
Lietuvos kredito unijų įstatyme (2000) nustatomos narystės kredito unijoje sąlygos, kredito unijos veiklos ypatumai – apibrėžtos galimybės pritraukti lėšas ir jas investuoti, nustatyta organizacinė kredito unijos struktūra, kredito unijų priežiūra, kredito unijos organizavimo ir likvidavimo teisiniai aspektai. Remiantis Indėlių draudimo įstatymu (2000), indėliai, laikomi kredito unijose yra draudžiami Valstybiniame indėlių draudimo fonde. KKredito unijas prižiūri Lietuvos bankas, joms taikomi minimalūs 30 proc. likvidumo ir 13 proc. kapitalo pakankamumo normatyvai.
Centrinės kredito unijos įstatymas (2000) reglamentuoja Centrinės kredito unijos steigimą ir veiklą. Įsteigta Centrinė kredito unija turi kredito įstaigos statusą, ji atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo, kliringo, perskolinimo, veiklos priežiūros ir kt. funkcijas.
Konkurentinė aplinka
2001 metais kredito unijų aktyvai sudarė 0,22% veikiančių bankų sistemos turto arba 83% daugiau nei 2000 metais. Kredito unijų indėliai sudarė 0,31 % (1 pav.) visos bankų sistemos indėlių arba 110% daugiau nei 2000 metais, kredito unijų paskolos sudarė 0,22 % ( 2 pav.) visos bankų sistemos arba 100 % daugiau nei 2000 metais. Pagrindiniais kredito unijų konkurentais laikomi tie bankai, kurių strateginėse kryptyse yra numatyta plėstis į mažmeninę bankininkystę. Toliau išskaidant, tiesioginiais konkurentais laikomi tie bankai, kurie turi savo filialus rajonų centruose, miesteliuose ar kaimuose. Tokiais bankais gali būti laikomi Nord LB bankas, Hansa-LTB, Vilniaus bankas, Snoro bankas. Išskirtinai paskolų rinkoje kredito unijų konkurentais gali būti laikomos lizingo bendrovės.
1 pav. Atskirų bankų ir kredito unijų rinkos dalies 2 pav. Atskirų bankų ir kredito unijų rinkos
pagal indėlius palyginimas dalies pagal paskolas palyginimas
Kredito unijos užima santykinai labai nedidelę bendros paskolų ir indėlių rinkos dalį, atitinkamai 0,31 % ir OO, 22 %. Taip yra dėl tos priežasties, kad kredito unijų veikla yra orientuota į fizinių asmenų aptarnavimą, kurių vykdomos bankinių paslaugų apimtys (apyvarta) yra nedidelės, lyginant su juridinių asmenų paslaugų apimtimis, apyvartomis. Todėl kredito unijų vaidmenį ir reikšmę reikėtų nagrinėti atskiruose rinkos segmentuose, susijusiuose su fizinių asmenų aptarnavimu, čia kredito unijų užimama rinkos dalis yra gerokai didesnė.
Kredito unijų ir konkurentų produktų palyginimas pateikiamas sekančiame poskyryje.1.2. Kredito unijų ir konkurentų produktų palyginimas
Kredito unijos gali teikti paslaugas fiziniams asmenims ir smulkiems ir vidutiniams juridiniams asmenims – individualioms įmonės, žemės ūkio kooperatyvams, uždaroms akcinėms bendrovėms, kurių kontrolinis akcijų paketas priklauso kredito unijų nariams ir kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 49 darbuotojų per metus. Kiekvienas juridinis asmuo, norintis tapti kredito unijos nariu turi įsigyti 100 Lt pajų, o juridinis asmuo – 1000 Lt pajų (LR kredito unijų įstatymas, 2000). Iki 2001 m. pabaigos kredito unijų nariais buvo tik 40 juridinių asmenų, todėl paslaugų teikimas juridiniams asmenims nėra išvystytas. Šiuo metu juridiniai asmenys aktyviausiai naudojasi einamosiomis sąskaitomis. Paskolų teikimas juridiniams asmenims ribojamas kredito unijų įstatų, vieneriems metams atidedant juridiniam asmeniui galimybę skolintis, nuo jo tapimo kredito unijos nariu momento.
Kredito unijos teikia trumpalaikes paskolas vartojimo, verslo, apyvartinių lėšų trūkumo padengimo, studijų, žemės ūkio reikmėms. TTokiu būdu kredito unijos konkuruoja su komerciniais bankais trumpalaikių vartotojiškų, investicinių ir apyvartinių lėšų paskolų segmentuose. Nuo 2003 metų pradžios kredito unijos gali pasiūlyti ilgalaikių būsto paskolų, kurių rinka šiuo metu sparčiai auga ir diktuoja paskolų palūkanų normas.
Savo klientams kredito unijos siūlo įvairias taupymo paslaugas – trumpalaikius ir ilgalaikius terminuotus indėlius, tikslinio taupymo, kaupiamuosius indėlius, vaiko sąskaitas. Pritraukdamos indėlius kredito unijos konkuruoja palūkanų normomis, paprastai siūlydamos 0,5- 1,5 proc. aukštesnes (1 lentelė).
Kredito unijos siūlo nariams panašias į konkurentų bankines paslaugas – indėlių (sąskaitos, taupomieji ir terminuotieji indėliai) ir paskolų produktus. Kredito unijų indėlių produktai yra patrauklesni kainos atžvilgiu, nes siūlomos aukštesnės palūkanos (l -2 proc.) už lygiaverčius konkurentų produktus, dažniausiai neimami arba imami kelis kartus mažesni sąskaitų aptarnavimo mokesčiai. Paskolų produktų palūkanos bankuose yra žemesnės, tačiau dėl papildomų kaštų, atsirandančių paskolos išdavimo proceso metu, bendri bankų suteikiamų paskolų kaštai tampa lygūs arba didesni už kredito unijų paskolų kaštus (3 pav.)
1 lentelė Lietuvos bankų ir kredito unijų teikiamų paslaugų mažmeninių paslaugų palyginamoji analizė
Kredito unijų teikiamos paslaugos fiziniams asmenims
Bankų teikiamos paslaugos fiziniams asmenims
Sąskaitos: Sąskaitos:
Nario einamoji sąskaita;
Pajaus kaupimo sąskaita:
Tikslinio taupymo sąskaita
Taupomasis indėlis
Terminuotas indėlis
Vaiko sąskaita
Banko sąskaita;
Kaupiamasis indėlis
Terminuotas kaupiamasis indėlis
Terminuotas indėlis
Vaiko indėlis
Paskolos:
Paskolos:
Vartojamoji paskola;
Verslo (žemdirbio) paskola;
Mokslo paskola;
Greita paskola Vartojamoji paskola;
Paskolos pirkti ir remontuoti būstą
Pinigų perlaidos ir pervedimai:
Pinigų
perlaidos ir pervedimai:
Mokėjimo pavedimai
Piniginių lėšų pervedimai
Tarptautiniai mokėjimų pavedimai
Grynųjų pinigų perlaidos
Mokėjimo kortelės:
Mokėjimo kortelės:
Kreditinės;
Debetinės.
Internetinės bankininkystės paslaugos:
Internetinės bankininkystės paslaugos:
Sąskaitų tvarkymas;
Pavedimai;
Valiutos konvertavimas
Kitos paslaugos:
Kitos paslaugos:
Sąskaitų aptarnavimas telefonu;
Konsultacijos verslo vystymo klausimais;
Mokesčių surinkimas ir pervedimas.
Individualaus naudojimo seifai;
Finansų maklerio paslaugos;
Kelionės ir banko čekiai;
Valiutos konvertavimas;
Mokesčių surinkimas ir pervedimas.
Kredito unijos konkuruoja ir paskolų suteikimo procedūrų lankstume bei minimaliais suteikiamų paskolų dydžiais. Bankų (konkrečiai – Nord LB banko, Hansa-LTB, Vilniaus banko, Snoro banko) filialų ir skyrių tinklas yra labiau išsiplėtęs nei kredito unijų, todėl jie turi platesnius paslaugų paskirstymo kanalus.
3 pav. PPaskolų palūkanų normų bankuose ir kredito unijose palyginimas
Pagrindinė kredito unijų išduodam.ų paskolų paskirtis yra žemės ūkio darbų, buities daiktų įsigijimo, studijų finansavimas.
Siekdamos pritraukti daugiau indėlių paskolų poreikiui patenkinti, kredito unijos siūlo aukštesnes indėlių palūkanas. Šiuo metu palūkanų normos rinkoje krenta, tačiau kredito unijos nespėja reaguoti į rinkos pokyčius, t.y. mažinti palūkanų normų, dėl šios priežasties kartais pastebimas netgi 3 – 4 proc. palūkanų normų skirtumas tarp bankų siūlomų ir kredito unijų mokamų indėlių palūkanų. Kita priežastis, dėl ko kredito unijos nnemažina palūkanų už indėlius yra negalėjimas užtikrinti pakankamos indėlių pasiūlos. Kaip jau buvo minėta anksčiau, paskolų paklausa kredito unijose dažnai viršija indėlių pasiūlą, dėl šios priežasties kredito unijos siūlo aukštesnes indėlių palūkanas, tokiu būdu siekdamos užsitikrinti pakankamą lėšų kiekį paskolų pporeikiui patenkinti.
Šiuo metu kredito unijos nariams negali pasiūlyti ir sparčiai plintančių mokėjimo kortelių dėl finansinių ir technologinių resursų trūkumo.
Kadangi Lietuvos dominuoja žemdirbiškos kredito unijos, daugelis kredito unijų nemato poreikio teikti internetinės bankininkystės paslaugas. Šiuo metu internetinės bankininkystės paslaugos būtų populiarios tik 2 kredito unijose – Akademinėje kredito unijoje ir Kauno technologijos universiteto kredito unijoje.
2. LIETUVOS KREDITO UNIJŲ VEIKLOS APŽVALGA
Kredito unijos yra neatskiriama Lietuvos finansų sistemos dalis. Nors ir užimdamos nedidelę dalį Lietuvos bankinės rinkos, kredito unijos sparčiai augdamos plečia savo rinkos dalį. Šiame skyriuje bandoma apžvelgti Lietuvos kredito unijų augimo rodiklius, panagrinėti unijų veiklą.
Pirmosios kredito unijos Lietuvoje pradėjo kurtis 1995 m., priėmus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą, bankų krizės laikotarpiu. Nepalankus visuomenės požiūris į kredito įstaigas, nepasitikėjimas, sąlygojo santykinai lėtą kkredito unijų narių skaičiaus ir turto augimą veiklos pradžioje.
4 pav. Kredito unijų skaičiaus ir kredito unijų skaičiaus pagal atskirą kriterijų dinamika 1997-2002 m.
2002 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 55 kredito unijos, iš kurių 31 aptarnavo žemdirbius arba su žemės veikla susijusius fizinius asmenis. Kredito unijų steigimas žemdirbių tarpe visą laikotarpį nuo 1997 m. buvo spartesnis, nes kredito unijų nauda ir informacija apie jų teikiamas paslaugas greitai plito iš vieno rajono į kitą, ja buvo dalinamasi bendrų žemdirbių susitikimų metu.
Atskirose įstaigose ir oorganizacijose kredito unijos steigėsi ne taip greitai. Organizacijų pagrindu susikūrusios kredito unijos veikia universitetuose, gamyklose.
Lietuvos bankų sektoriuje pastaraisiais metais stebima viena iš tendencijų – kredito unijų skaičiui pastoviai didėjant, bankų ir jų skyrių skaičius nuolatos mažėja.
5 pav. Bankų skaičiaus ir filialų (skyrių) bei atstovybių skaičiaus Lietuvoje dinamika 1997 -2002 m.
Nuo 1997 m. Lietuvos bankų skaičius sumažėjo nuo 11 iki 9, bankų filialų (skyrių) skaičius sumažėjo nuo 206 (1997 m.) iki 156 (2001 m.). Ir tik 2002 m. bankų skaičius vėl padidėjo iki 11, tačiau filialų skaičius išaugo tik iki 163. [1,2,4,5,6,9,10]
Analizuojant kredito unijų viso kredito unijų narių ir narių skaičiaus, tenkančio vienai kredito unijai augimą matome, kad vidutiniškai kredito unijų narių augimas siekė 70 proc. per metus (6 pav.)
6 pav. Kredito unijų narių skaičiaus ir narių skaičiaus, tenkančio vienai kredito unijai dinamika 1997-2002 m.
Kredito unijų narių skaičiaus augimui didelę įtaką padarė 2000 m. priimta nauja Kredito unijų įstatymo redakcija. Šia redakcija sumažintas privalomas kredito unijos nario pajus nuo
300 Lt iki 100 Lt, taip pat praplėstas narystės kredito unijoje kriterijus, suteikiant galimybę kredito unijoms priimti asocijuotus narius – asmenis, kurie neatitinka narystės kredito unijoje kriterijaus, tačiau dirba, mokosi ar gyvena toje pačioje seniūnijoje, kurioje yra kredito unija. [11,12]
Iki šiol Lietuvos bbankų sektoriuje vykę globalizacijos ir konc.entracijos pokyčiai teigiamai įtakojo kredito unijų veiklą – 2000 m. pabaigoje Lietuvos Taupomajam bankui uždarius 200 banko skyrių, atsiradusią nišą rinkoje pradėjo užpildyti kredito unijos. 2001 04 01 d. buvusių Lietuvos taupomojo banko skyrių vietoje pradėjo veikti, ar savo skyrius atidarė 20 kredito unijų. Tai sudaro 10 proc. viso uždarytų bankų skyrių skaičiaus. Tokiu būdu nors ir užimdamos santykinai nedidelę rinkos dalį, kredito unijos atlieka svarbų vaidmenį kai kuriuose mažmeninės rinkos segmentuose.
3. LIETUVOS KREDITO UNIJŲ SWOT ANALIZĖ
Kredito unijų SWOT analizę atlikau remdamasi kredito unijų judėjimo Lietuvoje veiklos analize ir įvertindama galimybes ir grėsmes Lietuvos kredito unijų judėjimui.
Grėsmės
1. Bankų konkurencijos grėsmė. Lietuvoje veikiantys bankai keičia strategiją, orientuodamiesi į mažmeninės bankininkystės sektorių, kuriame veikia kredito unijos, taip pat plečia elektroninės bankininkystės paslaugas, siūlo savo klientams naudotis mokėjimų kortelėmis. Šių paslaugų kredito unijos negali pasiūlyti savo nariams;.
2. Technologinė grėsmė. Augant kredito unijų narių poreikiams modernioms, šiuolaikiškoms paslaugoms (elektroninei bankininkystei, atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis), didėja naujų, pažangių technologijų poreikis. Kredito unijos tampa nepajėgios patenkinti kredito unijų narių poreikių dėl finansinių ir žmogiškųjų resursų stokos.
3. Spartaus vystymosi grėsmė. Kredito unijų tinklui sparčiai vystantis – augant narių skaičiui, indėliams ir paskolų portfeliui, atsiranda naujos kredito unijų veiklos rizikos. Kredito unijų judėjimas turi yypatingą dėmesį skirti palūkanų normų, valiutų rizikos valdymui, kaštų kontrolės mechanizmams. Nepakankamas dėmesys finansinės rizikos valdymui gali sąlygoti nuostolingą kredito unijų veiklą, vėliau tapti kredito unijų bankroto priežastimi.
4. Integracijos į Europos Sąjungą poveikis Lietuvos ūkiui ir finansų sektoriui.Lietuvos Respublikos derybinė pozicija integruojantis į Europos Sąjungą įsiliejimas į bendrą Europos Sąjungos rinką, muitų ir kainų politikos pokyčiai, subsidijų bei socialinė politika įtakos pokyčius bendroje ūkio struktūroje, atskirų ūkio šakų plėtotę ir nykimą. Tai turės poveikį bendroms atskirų verslo šakų pajamoms. Kredito unijų narių bendrų pajamų mažėjimas gali sąlygoti kredito unijų veiklos plėtros recesiją. Naujų direktyvų keliami reikalavimai finansų sektoriui, tiesiogiai įtakojantys kredito įstaigų veiklą gali tapti kliūtimi kredito unijų veiklai, gali pareikalauti papildomų finansinių, žmogiškųjų ir kitų išteklių šių reikalavimų išpildymui.
5. Finansinės krizės kredito unijose grėsmė. Finansinės krizės kredito unijose grėsmė gali kilti dėl trečiųjų asmenų kenksmingos veiklos, susijusios su paskolų grąžinimu ir disponavimu didelių sumų indėliais.
6. Alternatyvaus kredito unijų tinklo formavimasis. Besikuriančios naujos kredito unijos,veikdamos kartu su kitomis kredito unijomis, ne Lietuvos centrinės kredito unijos narėmis gali pradėti formuoti alternatyvų kredito unijų tinklą. Yra grėsmė, kad sistemai nepriklausančios kredito unijos nesugebės valdyti iškylančių rizikų, kas gali sąlygoti šių kredito unijų bankrotus. Kredito unijų bankrotai gali neigiamai įtakoti
pasitikėjimą visu kredito unijų judėjimu Lietuvoje.
7. Ribotos laisvą lėšų investavimo ir pritraukimo galimybės. Kredito unijų lėšų investavimo ir pritraukimo galimybės yra ribojamos egzistuojančios įstatyminės bazės. Ribotos lėšų investavimo ir pritraukimo galimybės sąlygoja kreditinių išteklių trūkumą ar perteklių, pajamų praradimą, iškyla lėšų ir investavimo šaltinių diversifikacijos rizika.
8. Vartotojų poreikių kitimas. Nepakankamas dėmesys kredito unijų narių poreikių pokyčių analizei ir prognozėms gali sąlygoti kredito unijų konkurencingumo mažėjimą, nepakankamą pasiruošimą pasikeitusių vartotojų poreikių tenkinimui. Narių poreikių kitimo analizės stoka ir nepakankamas dėmesys narių pporeikiams gali sąlygoti viso .kredito unijų judėjimo plėtros stagnaciją.
Galimybės
Kredito unijų plėtros galimybės susijusios su naujos centrinės kooperatinės kredito institucijos atsiradimu, taip pat su pokyčiais mažmeninės bankininkystės rinkoje, bankams paliekant kai kuriuos rinkos segmentus.
9. Naujų finansinių veiklų verslų įdiegimas ir plėtojimas. Galimybės kredito unijų judėjime įdiegti ir plėtoti naujas finansines paslaugas, tokias kaip mokėjimo kortelės, mokėjimų pavedimai, konsultacinės paslaugos, kredito unijų narių komunalinių mokesčių aptarnavimas, būsto ir ilgalaikis kreditavimas. Antrinių įmonių, kurios vykdytų draudimo, investicinę, brokeriavimo, nekilnojamojo turto aptarnavimo veiklą steigimas įįgalintų kredito unijas pasiūlyti nariams platesnį spektrą paslaugų;
10. Plėtra naujuose segmentuose. Kredito unijų plėtra galėtų būti orientuojama į naujus rinkos segmentus. Kredito unijos galėtų plėstis miestuose, atskirose parapijose, tenkinti smulkaus ir vidutinio verslo poreikius. Tai leistų padidinti kredito unijų narių sskaičių, valdomą turtą, užimti didesnę rinkos dalį. Kredito unijoms tai pat atsiveria naujos galimybės dalyvauti tarpbankinėje rinkoje, užimti dalį mokėjimo kortelių rinkos.
11. Kredito unijų plėtra komercinių bankų paliktuose segmentuose. Po Lietuvos Taupomojo banko, Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo pasikeitusi šių bankų mažmeninės bankininkystės strategija, skyrių skaičiaus mažinimas, sudaro naujas galimybes kredito unijoms užimti bankų paliekamus rinkos segmentus.
12. Įvaizdžio išskirtinumas. Kredito unijos yra valdomos vien tik lietuviško kapitalo. Kredito unijų judėjimas galėtų būti pristatomas kaip lietuviškas, nacionalinis judėjimas. Bendruomeninių kooperatinių kredito įstaigų įvaizdis suteikia naujas galimybes bendradarbiauti su vietos savivaldybėmis, seniūnijomis, valdžios institucijomis vykdant bendras programas.
13. Informacinių sistemų vystymas. Informacijos sistemų plėtra ir vystymas užtikrina savalaikį informacijos gavimą, veiklos ir nukrypimų kontrolę, sudaro galimybes vykdyti krizinių situacijų prevenciją. Tam reikalinga ssuformuoti neatsiskaičiusių skolininkų duomenų bazę, centralizuotai kurti ir pateikti vidinę dokumentaciją, skirti pakankamai išteklių informacinių technologijų centralizuotam vystymui.
14. Finansinių išteklių pritraukimas. Dalyvavimas įvairiose valstybinėse, Europos Sąjungos kreditavimo ir verslo rėmimo programose, užsienio investicinių fondų lėšų, nacionalinių ir tarptautinių kredito įstaigų kredito linijų pritraukimas, užtikrintų kredito unijų aprūpinimą finansiniais ištekliais. Tuo būdu būtų patenkinta kredito unijų narių paklausa finansinėms lėšoms.
15. Žmogiškųjų išteklių vystymas ir skatinimas. Žmogiškųjų išteklių pritraukimo ir vystymo politika, specialios tobulinimo programos įgalintų kelti kredito unijų judėjimo personalo ir iišrinktųjų į valdymo organus kvalifikaciją. Optimalus žmogiškųjų išteklių parengimas, išnaudojimas (pvz. rajonų lyderių įtraukimas į kredito unijų veiklos populiarinimą) ir jų skatinimas padėtų plėsti kredito unijų veiklą rajonuose.
16. Rinkodaros projektų vystymas. Centralizuoti rinkodaros projektai ir kampanijos sustiprintų kredito unijų rinkodaros veiklą. Rinkodaros veikla turėtų būti orientuota į įvaizdžio formavimą, kredito unijų paslaugų pristatymus ir naujų paslaugų, kaip kredito unijos narystės kortelė, centralizuotos sutartys dėl nuolaidų kredito unijų nariams, projektavimą ir įdiegimą. Naujų kredito unijų produktų platinimo ir pristatymo kanalų per masines informavimo priemones (dienraščius, televizijos kanalus, radijo stotis), internetą, įdiegimas dalyvavimas labdaros, rėmimo projektuose padidintų kredito unijų produktų pardavimų apimtis, sustiprintų kredito unijų įvaizdį;
17. Vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimas. Vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimui skiriamas nepakankamas dėmesys, trūksta vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimo priemonių ir metodų. Naujos centralizuotos paskolų išieškojimo sistemos sukūrima.s, bendradarbiavimo plėtojimas su skolų išieškojimo įmonėmis įgalintų kredito unijas efektyviau išieškoti blogas paskolas, minimizuoti blogų paskolų nurašymo nusotolius.
18. Atstovavimas kredito unijų judėjimui. Kredito unijų sektorius turėtų būti atstovaujamas Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos banke, kitose valstybinėse įstaigose, siekiant užtikrinti konstruktyvų dialogą ir interesų derinimą tarp valstybinių institucijų ir kredito unijų atstovų, įtakojant kredito unijų veiklai palankių įstatymų priėmimą, kliūčių kredito unijų veiklos sąlygoms pašalinimą, lygiaverčių konkurencinių ssąlygų visoms kredito įstaigoms užtikrinimą.
Silpnybės
19. Nepakankama rinkodara. Bendros kredito unijų judėjimo rinkodaros strategijos nebuvimas, nediversifikuota rinkodara neužtikrina pilnos ir efektyvios kredito unijų veiklos reklamos. Finansinių išteklių stoka riboja didesnių rinkodaros projektų įgyvendinimo galimybes, įvairesnių rėmimo priemonių pasirinkimą. Tai sąlygoja žinių apie kredito unijas stygių visuomenėje, nepalankų požiūrį į kredito unijas, neužtikrina kredito unijų plėtros.
20. Kredito unijų paslaugų trūkumas ir aukšta kaina. Kredito unijos teikia taupymo ir paskolų produktus, kurių įvairovė tik iš dalies patenkina kredito unijų narių poreikius. Esant ribotam spektrui paslaugų, trūksta priemonių paskatinti narių aktyvumą, nariai yra priversti savo poreikius tenkinti, naudodamiesi kitų kredito įstaigų paslaugomis. Žemesnės paslaugų kainos kredito unijos negali pasiūlyti dėl nedidelių veiklos apimčių, nesant masto ekonomijos, tai sąlygoja kredito unijų konkurencingumo sumažėjimą.
21. Finansinių išteklių stoka. Kredito unijų judėjime kreditinių išteklių paklausa nuolatos viršija jų pasiūlą. Finansinių išteklių stoka riboja kredito unijų galimybes suteikti paskolas kredito unijų nariams, užtikrinti narių poreikių tenkinimą.
22. Informacijos apie kredito unijų veiklą stoka. Kredito unijos savo veikloje susiduria su visuomenės pasyvumu, kooperatinių principų nesuvokimu, bendruomenių vystymo poreikio nebuvimu. Šie procesai gali būti įtakojami skleidžiant informaciją apie kredito unijų veiklą, kooperatinius principus, atliekant švietėjišką veiklą. Visuomenės ir bendruomenių šveitimą sudarytų sąlygas bendruomenių ir visuomenės sąmoningumo ir supratimo lygio kilimui, tuo sužadintų pporeikį kooperuotis, naudotis finansinėmis paslaugomis.
23.Informacinių technologijų netobulumas – Kredito unijų informacinės technologijos neleidžia patenkinti visų reikalavimų, keliamų šiuolaikiniam informacinių technologijų lygiui. Kredito unijos stokoja programinės įrangos modulių, skirtų kreditavimo rizikai valdyti, pinigų srautų analizei ir kt
24.Rizikos valdymo sistemos silpnumas – kredito unijose nepakankamas dėmesys skiriamas rizikos valdymo sistemoms. Ne visos kredito unijos naudojasi įdiegtomis valdymo informacine ir reitingavimo sistemomis. Atskiras dėmesys turi būti skiriamas naujai atsirandančių kredito unijų finansinių rizikų, susijusių su sparčia kredito unijų plėtra, didėjančiu paskolų ir kitų investicijų portfeliu, analizei. Reikiamas dėmesys turi būti skiriamas finansų planavimui, išskiriant finansinės rizikos valdymo perspektyvines gaires.
25.Kooperacijos ir pelno siekimo balanso išlaikymas. Kredito unijos yra ne pelno siekiančios kooperatinės finansinės institucijos. Kredito unijų nariams nauda turi būti lygiaverčiai paskirstoma reguliuojant teikiamų paslaugų kainas, taikant lanksčią aptarnavimo mokesčių sistemą. Nepaisant naudos, teikiamos nariams, tam tikro pelno lygio turi būti siekiama, tam kad užtikrinti veiklos stabilumą ir tęstinumą, formuoti rezervus, ruošiantis galimoms krizinėms situacijoms, kuomet kredito unija gali patirti didelius nuostolius. Tuo būdu svarbu veikloje išlaikyti kooperatinius principus, tuo pačiu užtikrinant tinkamą veiklos stabilumą.
26. Ribotos kapitalo pritraukimo galimybės. Kredito unijos nuosavą kapitalą gali pritraukti tik iš savo narių. Sumažinus minimalų pajų, k.redito unijos susiduria su kapitalo pakankamumo problema. Narių augimas neužtikrina kredito unijos
veiklos apimčių (aktyvų augimo). Siekdamos nepažeisti nustatyto 13 proc. kapitalo pakankamumo rodiklio, kredito unijos privalo riboti paskolų išdavimą, tokiu būdu palaikomas per didelis kredito unijų likvidumas, kredito unijos neuždirba palūkanų pajamų.
Stiprybės
27.Kredito unijų judėjimo centralizacija ir standartizacija. Lietuvos kredito unijos yra susivieniję į stiprų centrą – Asociaciją Lietuvos kredito unijos. Kredito unijų apskaita, vidiniai dokumentai, valdymo ir kontrolės procedūros yra standartizuotos, kaupiama ir analizuojama kredito unijų statistinė informacija. Asociacija Lietuvos kredito unijos konsultuoja veikiančias kredito unijas ir naujas iniciatyvines grupes. Kredito uunijose vykdoma centralizuota apmokymų ir rinkodaros veikla. Šios sistemos ir procedūros užtikrina disponavimą savalaike informacija apie kredito unijų judėjimą, sudaro galimybes analizuoti kredito unijų veiklą, laiku pastebėti ir nustatyti problemines sritis, imtis priemonių trūkumų šalinimui, kartu įgalina kredito unijas siekti masto ekonomijos, deleguojant dalį užduočių centrinei kredito unijų palaikymo institucijai.
28.Kredito unijų judėjimo kooperacija. Kooperatiniai veiklos principai sudaro sąlygas demokratiškam valdymui, narių interesų atstovavimui ir poreikių tenkinimui. Judėjime įgyvendinami pagrindiniai kooperatiniai principai – demokratinis valdymas, savanoriškumas, laisvanoriška narystė, kooperacija, paslaugų teikimas iišskirtinai nariams, narių švietimas, finansinio stabilumo užtikrinimas.
29.Įvaizdžio formavimas ir panaudojimas. Kredito unijos Lietuvoje žinomos ir populiarios kaip kooperatinės, bendruomeninės kredito įstaigos, aktyviai atstovaujančios savo narius ir tenkinančios jų finansinius poreikius. Bendras kredito unijų judėjimo įvaizdis formuojamas valstybiniu, regioniniu ir bendruomeniniu mmastu.
30.Užimta rinkos dalis, apibrėžtas segmentas – kredito unijos aptarnauja mažesnių miestų žmones, daugiausia besiverčiančius žemės ūkiu. Kredito unijos gerai žinomos žemdirbių ir ūkininkų tarpe, turi pasitikėjimą ir gerą įvaizdį. Kredito unijos teikia greitai išduodamas paskolas žemdirbiams apyvartinėms lėšoms, trąšoms, sėkloms, žemės ūkio technikai pirkti, per kredito unijose esančias einamąsias sąskaitas žemdirbiai vykdo piniginius atsiskaitymus tiekėjams, gauna mokėjimo pavedimus, nemokėdami jokių arba mokėdami mažesnius aptarnavimo mokesčius. Šie, aukščiau išvardinti, veiksniai įtakoja kredito unijų plėtrą, aptarnaujant žemdirbius, rajonuose gyvenančius žmones, kredito unijų steigimo iniciatyvą perima vis daugiau rajonuose ir mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių.
31. Finansinis stabilumas. Nuo pirmosios kredito unijos Lietuvoje įsikūrimo, kredito unijų veikla pasižymėjo finansiniu stabilumu ir žemu rizikos lygiu. Kredito unijų veikla prižiūrima Lietuvos Banko, kuris kredito unijai pažeidus nustatytus rreikalavimus, suspenduoja kredito unijos veiklos licenciją. 2002 m. kovo l d. Lietuvoje veikė 38 kredito unijos, iki to laiko nei viena kredito unija nebankrutavo, dvi kredito unijos likvidavosi, jų veiklai neatitikus ir nepatenkinus narių poreikių. Kredito unijos naudojasi likvidumo palaikymo programa, kurią vykdo Asociacija Lietuvos kredito unijos. Kredito unijų statistiniai duomenys renkami bendroje informacinėje sistemoje kas mėnesį, kas ketvirtį kredito unijos finansines ataskaitas pateikia Lietuvos banko kredito įstaigą priežiūros departamentui.
32.Išorinių finansinių išteklių pritraukimas. Vykdomos kreditavimo programos padeda vystyti smulkaus ir vvidutinio verslo rėmimą per kredito unijas, pritraukti didesnį skaičių naujų narių į kredito unijas, spręsti ilgalaikių lėšų trūkumo problemas.
33.Efektyvus finansų valdymas – kredito unijos, turėdamos santykinai nedidelę bendrą turto apimtį, sugeba savarankiškai finansuoti veiklos operacijų vykdymą.
34.Požiūris į klientus. Kredito unijos klientų aptarnavimą grindžia artimu ir .šiltu bendravimu. Mandagus ir malonus klientų aptarnavimas, išsamus ir operatyvus informacijos pateikimas, narių interesų atstovavimas didina kredito unijų narių pasitenkinimą kredito unijų teikiamomis paslaugomis. Tuo pačiu tai padeda išlaikyti artimus kontaktus su kredito unijos nariais, užtikrinti disponavimą patikima ir savalaike informacija apie kredito unijos narių ūkinę veiklą, kas įtakoja kreditavimo rizikos mažėjimą.
Kredito unijų SWOT analizė parodė, kad pagrindinės grėsmės kredito unijų sektoriui yra bankų konkurencija, technologijų vystymasis, spartus augimas ir integracijos į Europos Sąjungą poveikis Lietuvos ūkiui ir finansų sektoriui. Kaip pagrindinės silpnybės galėtų būti išskiriama nepakankama kredito unijų rinkodara, kredito unijų paslaugų trūkumas, finansinių išteklių stoka. Pagrindinės kredito unijų stiprybės yra kredito unijų judėjimo centralizacija ir standartizacija, kooperacija ir įvaizdžio panaudojimas, užimta rinkos dalis, apibrėžtas segmentas ir jų finansinis stabilumas.
4. AKU PLĖTROS PERSPEKTYVŲ TYRIMAS
4.1. Tyrimo tikslas, objektas, metodika
AKU- Akademinė kredito unija, kurios prioritetinė kryptis teikti paskolas studijoms bei visapusiškai tenkinti savo narių finansinius poreikius. Atliekamo tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar studentai yra suinteresuoti uunijos siūlomomis paslaugomis, sužinoti jų nuomonę apie unijos bendras paskolų teikimo sąlygas. Atsakymai į šiuos klausimus galėtų sudaryti prielaidas sprendžiant AKU plėtros perspektyvų alternatyvas. Anketos pavyzdys pateiktas prieduose ( 2 Priedas).
1995 m. Kilo idėja įkurti kredito uniją Vytauto Didžiojo universitete, o jau 1996 balandžio 30 d. LR Valstybiniame patentų biure buvo įregistruotas Akademinės kredito unijos vardas.
1996 m. birželio 22 d. Įvyko Akademinės kredito unijos steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo pirmieji 54 unijos nariai; tarp jų buvo ir 14 dėstytojų, turinčių didelę patirtį ekonomikos ir finansų sferoje. Susirinkimas vienbalsiai nutarė įsteigti Akademinę kredito uniją. Pirmojo paskolų komiteto nariais vienbalsiai buvo išrinkti K. Levišauskaitė, G. Vyšniauskis ir K. Lapienis. Lietuvos bankui buvo pateikti dokumentai licencijai gauti. 1997 balandžio 17 d. Lietuvos Bankas įregistravo Akademinę kredito uniją ir suteikė licenciją veiklai.
2001 11 20 Akademinė kredito unija pradeda akciją „Keliauk į Ameriką už 91 $“. Studentas, pasirinkęs bet kurią darbo programas užsienyje organizuojančią firmą, palankiomis sąlygomis gali gauti reikiamo dydžio paskolą, kurią padengti galės grįžęs iš užsienio.
2001 11 20 Akademinės kredito unijos turtas 2001 m. lapkričio mėn. 20 d. viršijo 1 mln. Lt. AKU tapo penktąja kredito unija, kurios turtas perkopė 1 mln. Lt.
2003 07 01 Akademinės kredito unijos turtas siekė 3 mln. LLt ir ji buvo septintoji unija, kurios turtas perkopė 3 mln. Lt.
Akademinės kredito unijos vizija
AKU yra akivaizdus akademinės, švietimo darbuotojų ir alumni (studentų ekonomistų sąjunga) bendruomenės finansinio aptarnavimo lyderis stabiliai veikiančioje kredito unijų sistemoje. AKU aktyviai dalyvauja globalioje, greitai kintančioje finansų rinkoje. AKU yra arti narių – integruodama bendruomenę ji yra kiekvieno nario namuose, kompiuteryje, mobiliajame telefone. AKU, teikdama visapusiškas finansines paslaugas yra patenkinusi daugybės savo narių finansinius poreikius. AKU personalas itin kvalifikuotas, myli savo darbą, uniją ir unijos narius. Jame dera dvi kartos – vyresniųjų patyrimas ir jaunųjų energija. AKU savo veiklą grindžia bendruomeniškumo, tarpusavio pasitikėjimo, novatoriškumo, atvirumo ir skaidrumo vertybėmis.
Akademinės kredito unijos misija
Vystyti akademinę, alumni ir švietimo darbuotojų bendruomenę, tarnauti jai teikiant platų spektrą finansinių paslaugų ir vadovautis šiomis vertybėmis:
Bedruomeniškumas;
Tarpusavio pasitikėjimas;
Novatoriškumas;
Atvirumas;
Skaidrumas.
Informacijai gauti pasirinkau pirminį kiekybinį duomenų rinkimo metodą. Šį .metodą pasirinkau dėl keletos priežasčių:
1. Tai yra efektyvus būdas informacijai surinkti,
2. Duomenys yra gana patikimi, kadangi su respondentais buvo bendraujama tiesiogiai,
3. Tyrimo kaštai nėra dideli,
4. Ir kitos priežastys.
4.2. Tyrimo imtis
Tyrimo imtį sudaro Vilniaus universtireto Ekonomikos fakulteto studentai, į kuriuos yra orientuojamas unijos paskolų išdavimas. Į anketą įtraukti klausimai, apibūdinantys respodentų socialines bei demografines charakteristikas (anketos pavyzdys pateiktas prieduose). Tai gana svarbios veiksnių grupės, kadangi spėjama, kad
būtent jos apsprendžia studentų susidomėjimą paskolomis.
Tyrimo imtį sudarė 49 respodentų, todėl manoma, kad imtis pakankamai reprezentatyvi.
Demografinė sudėtis yra tokia:
• 17 vyrų
• 43 moterys
Atliekant tyrimą, buvo daroma prielaida, kad būtent socialinė respondentų padėtis įtakoja nuomonę dėl paskolų susidomėjimo bei jų išdavimo sąlygų. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad šeimų, kurių pajamos didesnės, narių skaičius taipogi didesnis (pvz. šeimos, kurių narių skaičius didesnis negu 3 žmones, sudaro net 61 % respondentų grupės, gaunančios pajamas, didesnes nei 2000 Lt). Todėl vengiant multikolinearumo tarp ššių minėtų rodiklių, respondentų grupavimo kriterijumi pasirinktos pajamos. Pagal šį požymį išskiriamos 5 grupės:
1. Pajamos iki 500 Lt;
2. pajamos nuo 501 iki 1000 Lt;
3. pajamos nuo 101 iki 1500 Lt;
4. pajamos nuo 1501 iki 2000 Lt;
5. pajamos nuo 2000 Lt ir daugiau.
Toliau duomenys apdorojami pagal šias grupes.
4.3. Tyrimo rezultatai
82% apklaustųjų esą girdėję apie įsteigtą Akademinę kredito uniją. Tačiau nors informatumas yra pakankmai aukštas, nei vienas iš respondentų nėra pasinaudojęs kredito unijos siūlomomis paslaugomis.
Pajamos iki 500 Lt. :
Į šią grupę pateko mažiausias respondentų skaičius (4 žžmonės). Visi jie priskyrė save prie vieno asmens namų ūkio tipo.
2 respondentai pažymėjo, kad jiems svarbios yra tikslinės paskolos kelionėms ( vykstant dirbti į užsienį pagal įvairias programas), o 3 iš keturių – poreikį kitiems tikslams.
AKU paskolų teikimo ssąlygas įvertinimą vaizduoja žemiau pareiktas grafikas.
7 pav. Teikiamų paskolų sąlygų įvertinimas (apklaustųjų pajamos iki 500 Lt).
Grafikas rodo, kad beveik visos sąlygos buvo įvertintos pozityviai išskyrus paskolos palūkanų normos sąlygą – 50 % įvertino jos dydį negatyviai. Vertinant konkrečias sąlygas, nemaža dalis respondentų neturėjo nuomonės.
Pajamos nuo 501 iki 1000 Lt :
Ši grupė irgi nėra didelė. Ją sudaro 5 žmonės. 60 % apklaustųjų susidomėjio paskolomis mokslui, studentų kelionių paskolomis bei kitiems tikslams skirtomis paskolomis. Tik vienas respondentas pareiškė norą gauti paskolą kompiuteriui įsigyti.
Šios grupės respondentai teigiamai įvertino tokias paskolų suteikimo sąlygas, kad suteikiant paskolas nereikia mokėti jokio sutarties mokesčio, pajaus dydžio paskolos iki 100 Lt nereikalauja garanto bei paskolos grąžinimo sąlygas. Tačiau atitinkamai net 60 % ir 40 % respondentų nnegalėjo išreikšti nuomonės dėl paskolų palūkanų normos dydžio bei palūkanų sumokėjimo klausimais. Be to, atitinkamai 20 % ir 40% respondentų vertina palūkanų normos dydį ir palūkanų sumokėjimo sąlygas atitinkamai negatyviai .
8 pav. Teikiamų paskolų sąlygų įvertinimas ( apklaustųjų pajamos nuo 501 iki 1000 Lt).
Pajamos nuo 1001 iki 1500 Lt. :
Grupę sudaro 9 žmonės. Šioje grupėje didžiausią susidomėjimą sukėlė paskolos mokslams, studentų kelionėms bei paskolos, skirtos kitiems tikslams (susidomėjimą pareiškė po 55,5 % apklaustųjų). Paskoloms kompiuteriui bei butinei technikai įsigyti tenka ppo 11,1 % ( po vieną žmogų).
Net 100 % šios grupės respondentų teigiamai vertina tai, kad paskolai gauti nereikia mokėti sutarties mokesčio, ir kad pajaus dydžio paskoloms iki 100 Lt nereikia garanto. Taip pat pakankamai aukštai (atitinkamai 88,8%, 66,6% ir 55,5% ). buvo įvertinta paskolos grąžinimo ir pajaus dydžio sąlygos bei sąlyga, kad palūkanos bus mokamos nuo .paskolos suteikimo dienos. Daugiausia neigiamų atsiliepimų (33,3 %) sulaukė paskolų palūkanų normos dydis. Po 22,2 % respondentų neturėjo nuomonės dėl pajaus dydžio bei palūkanų mokėjimo sąlygų. Šie duomenys vaizduojami žemiau pateiktame grafike.
9 pav. Teikiamų paskolų sąlygų įvertinimas (apklaustųjų pajamos nuo 1001 iki 1500 Lt).
Pajamos nuo 1501 iki 2000 Lt:
Šią respondentų grupę sudaro 10 žmonių. Iš jų po 50 % yra susidomėję paskolomis mokslams ir studentų kelionėms, po 30 % – kompiuterių įsigijimui ir kitiems tikslams ir 20 % – buitinei technikai įsigyti.
90 % apklaustųjų teigiamai vertina paskolos grąžinimo sąlygas bei tai, kad suteikiant paskolą nereikia mokėti jokio sutarties mokesčio, 60 % – sąlygą, kad pajaus dydžio paskoloms iki 100 Lt nereikia garanto. Prieštaringai vertinamos palūkanų mokėjimo sąlygos – 50 % vertina tai labai palankiai, o likusieji 50 % yra skirtingos nuomonės. 40 % respondentų neigiamai įvertino palūkanų normos dydį, dar 30 % – ssąlygą, kad pajaus dydžio paskoloms iki 100 Lt nereikia garanto. Taip pat, 40 % respondentų neturėjo nuomonės dėl pajaus dydžio ir 30 % – dėl palūkanų normos dydžio. Tai vaizduoja grafikas.
10 pav. Teikiamų paskolų sąlygų įvertinimas (apklaustųjų pajamos nuo 1501 iki 2000 Lt).
Pajamos nuo 2000 Lt ir daugiau:
Tai pati didžiausia grupė, kurią sudaro 21 respondentas. Šioje grupėje 38,4 % respondentų yra susidomėję paskolomis studentų kelionėms ir net 62,4 % kitiems tikslams.
Po 19,2 % pareiškė norą gauti paskolą mokslams bei kompiuterių įsigijimui. 100 % apklaustųjų teigiamai įvertino sąlygą, kad suteikiant paskolą nereikia mokėti jokio sutarties mokesčio, po 96 % paskolos grąžinimo sąlygas bei tai, kad pajaus dydžio paskoloms iki 100 Lt nereikia garanto. Po 43,2 % palankiai vertina palūkanų normos ir pajaus dydį, o 48 % – sąlygą, kad palūkanos mokamos nuo paskolos suteikimo dienos, tačiau net 33,8 % respondentų įvertino šią sąlygą neigiamai. Be to 52,8 % apklaustųjų neturėjo nuomonės dėl pajaus dydžio. Situacija vaizduojama žemiau pateiktame grafike.
11 pav. Teikiamų paskolų sąlygų įvertinimas (apklaustųjų pajamos nuo 2000 Lt ir daugiau).
4.4. Tyrimo išvados
I. Dauguma respondentų (82 %) yra informuoti apie Akademinę kredito uniją, tačiau nei vienas iš apklaustųjų nėra pasinaudojęs siūlomomis paslaugomis. Tyrimo rezultatai parodė, jog nemažai studentų yra ssusidomėję paskolomis įvairiems tikslams, tačiau jie neskuba kreiptis į uniją.
II. Tyrimo metu imtis buvo suskaidyta į 5 segmentus pagal gaunamas pajamas. Pačios populiariausios paskolos visose grupėse tai paskolos mokslui, studentų kelionėms bei kitiems tikslams. Pastebėta tendencija, kad augant pajamoms, mažėja poreikis paskoloms susimokėti už mokslus, ir didėja poreikis paskoloms kitiems tikslams.
Tyrimo duomenys rodo, kad 5 grupių respondentai panašiai vertina paskolų teikimo sąlygas. Vertinimo skirtumai svyruoja nuo 10 iki 20 punktų, tačiau tendencijos išlieka tokios pačios. Remiantis šiuo faktu, buvo sudaryta visos imties paskolų teikimo sąlygų vertinimo grafikas.
Kaip rodo grafikas, palankiausiai buvo įvertintos šios sąlygos:
jokio paskolos sutarties sudarymo mokesčio – 96 %;
paskoloms iki 100 Lt nereikia garanto – 87,8%;
paskola bei palūkanos gali būti grąžinamos kas mėnesį, kas tris mėnesius arba visa suma laikotarpio pabaigoje – 91,8%.
12 pav. Teikiamų paskolų sąlygų bendras įvertinimas.
Kitų sąlygų vertinimai yra ganai prieštaringi. Pavyzdžiui kredito unijos nario pajaus dydį 51 % respondentų įvertino teigiamai, bet net 38,8 % apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Panaši situacija susiklostė vertinant palūkanų normos dydį. Šiuo atveju 38,8 % vertina sąlygą pozityviai, 32,7 % labai neigiamai, o 28,6 % iš vis neturi nuomonės. Spėjama, kad tokį vertinimą įtakojo respondentų neinformatumas ir nekompetetingumas šiuo klausimu, nes kredito unijos palūkanų
norma yra žemesnė, nei komercinių bankų, todėl vertinimas turėtų būti teigiamas, kas visai prie.šinga tyrimo rezultatams.
Dėl palūkanų mokėjimo taipogi nėra vieningos tendencijos: 49 % vertina šią sąlygą teigiamai, 32,7 % – neigiamai, o 18,4 % neturi nuomonės šiuo klausimu.
III. Tyrimo rezultatai rodo, kad respondentai nėra pakankamai kompetetingi kredito
unijos paskolų tiekimo sąlygų klausimais, dėl ko negali objektyviai jų įvertinti. Norint plėtoti Akademinės kredito unijos veiklą, būtina kelti unijos populiarumą informuojant studentus apie unijos privalumus, teikti daugiau informacijos įvairiais būdais, kas galėtų įįtakoti perspektyvesnę unijos veiklą ateityje.
5. LIETUVOS KREDITO UNIJŲ VEIKLOS PLĖTROS PROGNOZĖ
Finansų sektoriaus vystymosi perspektyvos tiesiogiai įtakos kredito unijų sektoriaus plėtros galimybes. Komercinių bankų produktų ir paslaugų plėtra, pensijų fondų atsiradimas, gyvybės draudimo ir lizingo bendrovių sėkminga veikla, informacinių technologijų reikšmės finansų, sektoriuje didėjimas, kiekvienais metais sudarys naujus iššūkius kredito unijų plėtrai Lietuvoje. Kredito unijos turės pasiūlyti nariam konkurencingus taupymo ir paskolų produktus, siekdamos išlikti ir padidinti savo dalį rinkoje, rasti neišnaudotas nišas rinkoje, kurios išplėstų kredito unijų narystės potencialą. [3]
Nagrinėjant ttolimesnį kredito unijų vystymąsi, reikalinga padaryti keletą prielaidų:
Integracijos į Europos Sąjungą poveikis. Integracijos į Europos Sąjungą procese, Lietuvos kredito unijos turės atitikti bendrus Europos Sąjungos reikalavimus kredito įstaigoms ir tapti bendros Europos Sąjungos finansų rinkos dalimi. Tai reikštų padidėjusią konkurenciją nne tik valstybiniu bet ir Europos Sąjungos mastu, kalbant apie alternatyvias investavimo ir skolinimo priemones;
Didėjantis pasitikėjimas bankinėmis institucijomis, palanki įstatyminė bazė, gerėjančios ūkininkavimo ir verslo sąlygos, bankinių paslaugų trūkumas atokesniuose rajonuose ir provincijoje sudaro prielaidas sėkmingai kredito unijų plėtrai. Tai leidžia prognozuoti tokio pat ir dar didesnio dydžio kredito unijų turto, narių, indėlių ir paskolų augimą.
Eurointegracijos procesai sudaro sąlygas kredito unijų sektoriaus institucijų skirtingose Europos Sąjungos šalyse ir šalyse kandidatėse bendradarbiavimui, bendrų kredito unijų palaikymo institucijų kūrimui, bendrų kredito unijų vystymo projektų įgyvendinimui.
Remiantis šiomis prielaidomis, galima prognozuoti kredito unijų sektoriaus plėtrą – kredito unijų skaičiaus, narių skaičiaus iki 2006 m. ir perspektyvinę plėtrą 2015 m. Šie du etapai pasirinkti atsižvelgiant į eurointegracinius procesus. 2004 m. Lietuva turėtų tapti Europos Sąjungos nnare. 2006 m. bus galima įvertinti kredito unijų plėtrą pradiniame eurointegracijos etape. Vėliau eurointegraciniai procesai darys kredito unijoms dar didesnę įtaką, kredito unijos susidurs su stipria konkurencija ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu. Todėl turėtume įvertinti kredito unijų perspektyvas Lietuvai jau esant Europos Sąjungos nare ilgesnį laiką-iki 2015 m.
5.1. Kredito unijų skaičiaus augimas
2002 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 55 kredito unijos. Nuo 1995 m. kasmet kredito unijų skaičius vidutiniškai padidėdavo 6 kredito unijomis. Naujų kredito unijų steigimosi procesą 22001 m. pabaigoje – 2002 m. pradžioje paskatino Lietuvos Taupomojo banko skyrių uždarymas. Uždarytų Lietuvos Taupomojo banko skyrių vietoje kredito unijos pradėjo atidarinėti narių aptarnavimo kasas. Per 2001m. spalio – 2002 m. balandžio mėn. atsidarė 12 narių aptarnavimo kasų, daugiausia Panevėžio ir Šilutės rajonuose, po vieną klientų aptarnavimo kasą atidarė Vilkaviškio, Kupiškio, Biržų, Lazdijų kredito unijos.
Naujų kredito unijų steigimas suaktyvėjo Asociacijai Lietuvos kredito unijos aktyviai skatinant miestelių ir rajonų, kuriuose buvo uždarytos Lietuvos taupomojo banko skyriai, bendruomenes, steigti naujas kredito unijas. Tokiu būdu per 2002 m. pirmą ketvirtį įsisteigė 2 -Klausučių ir Kvėdarnos kredito unijos, steigiamieji susirinkimai buvo pravesti dar 7 potencia.liose kredito unijose.
Kredito unijų steigimo klausimus koordinuoja Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU), kuri padeda surengti steigiamąjį kredito unijos susirinkimą, paruošti kredito unijos įregistravimui reikalingą dokumentaciją, gauti kredito unijos licenciją Lietuvos banke ir įregistruoti kredito uniją Ūkio ministerijoje. Įsteigtų kredito unijų valdymo organams organizuojama apmokymų programa, ALKU įdiegia kompiuterizuotą apskaitos programą „KUBAS“, paruošia vidinius veiklos dokumentus, tvarkas, sutarčių formas. Stiprus centro vaidmuo steigiant kredito unijas yra vienas svarbiausių veiksnių, plečiant kredito unijų skaičių ateityje. Šiuo metu kredito unijos įsteigimas be ALKU paramos Lietuvoje praktiškai neįmanomas dėl sudėtingų licencijos suteikimo reikalavimų. Pradėjusi veikti Lietuvos Centrinė kredito unija turėtų perimti naujų kredito uunijų steigimo veiklos koordinavimą iš ALKU. [7]
Remdamasi kredito unijų metiniu augimu praeityje, ir įvertindama palankią situaciją kredito unijų steigimuisi, 2003 m. – 2006 m. laikotarpyje prognozuoju vidutinišką metinį 7 naujų kredito unijų skaičiaus augimą (13 pav.)
Planuojant kredito unijų skaičiaus augimą iki 2015 metų (13 pav.), galima daryti prielaidą, kad ne visuose rajonuose, neturinčiuose priėjimo prie bankinių paslaugų, steigsis kredito unijos. Jau dabar veikiančios kredito unijos aktyviai veržiasi į šiuos rinkos segmentus ir skuba ten įkurti savo skyrių. Reguliuojant naujų kredito unijų skaičiaus ir jau veikiančių kredito unijų plėtrą, reikėtų įvertinti du faktorius:
1. Stipriose ir organizuotose bendruomenėse, turinčiose iniciatyvius lyderius tikslinga yra steigti naują kredito uniją – taip užtikrinama naujų kredito unijų plėtra;
2. Silpnose ir neorganizuotose bendruomenėse, neturinčiose aiškių ir iniciatyvių lyderių, tikslinga kurti jau veikiančios kredito unijos kasą.
13 pav. Kredito unijų skaičiaus augimas
Tokiu būdu būtų išvengiama potencialiai „silpnų“ kredito unijų atsiradimo ir tuo pačiu būtų užtikrintos galimybės miestelių ir regionų žmonėms naudotis bankų paslaugomis. Prognozuojant kredito unijų skaičiaus augimą, reikėtų įvertinti žemdirbiškų ir nežemdirbiškų kredito unijų augimą. Tai yra svarbu, įvertinant žemės ūkio politikos reikšmę kredito unijoms, taip pat prognozuojant kredito unijų plėtrą atskirose vietovėse. ( 14 pav.)
Kredito unijoms steigiantis uždarytų Lietuvos Taupomojo banko skyrių vietose, galima prognozuoti bendruomeninių miestelių kkredito unijų skaičiaus spartų augimą. Šių kredito unijų kriterijus – priklausymas tam tikram teritoriniam vienetui, tokiu būdu šios kredito unijos gali aptarnauti visus konkrečioje seniūnijoje gyvenančius, dirbančius ir besimokančius asmenis. Nedideliuose miesteliuose, kurių gyventojų skaičius siekia 1500 – 3000 gyventojų, tai yra vadinamosios „bendruomeninės miestelių kredito unijos“, prognozuoju, kad tokio tipo kredito unijų skaičius 2006 m. pasieks 19.
14 pav. Kredito unijų skaičiaus augimas pagal skirtingus bendruomenių tipus.
Žemdirbiškų kredito unijų, kurių kriterijus yra „veikla, susijusi su žemės ūkiu“ skaičius taip pat tolydžio didės. Tokios kredito unijos ir toliau steigsis šalia Ūkininkų Sąjungos, Lietuvos žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio konsultavimo tarnybų. Žemdirbių tarpe kredito unijos gerai žinomos kaip patikimos finansinės institucijos, kartu jos teikia paslaugas tiems žemės ūkiu besiverčiantiems asmenims, kuriuos komerciniai bankai atsisako aptarnauti. Kredito unijos, valdomos tų pačių žemdirbių, gali labiau kvalifikuotai įvertinti žemdirbių poreikius ir jų kredito riziką. Dėl šios priežasties, nors žemės ūkio kreditavimas bankiniame sektoriuje laikomas kaip ypač rizikingas, kredito unijų žemdirbiškų paskolų portfelio kokybė nėra ir netaps blogesnė nei visų kredito unijų blogų paskolų procento vidurkis.
Integracijos į Europos Sąjungą procese žemdirbiai susidurs su eile problemų, tame tarpe ir išlikimo. Apribotos gamybos kvotos, produkcijos kokybės, našumo reikalavimai vers žemės ūki.u besiverčiančius asmenis vienytis į kooperatyvus,
kartu ieškoti bendrų problemų sprendimo. Kredito unijos galėtų atlikti nemažą vaidmenį padėdamos žemdirbiams pasinaudoti Europos Sąjungos struktūriniais fondais, nes norėdami gauti šių fondų paramą, pvz. SAPARD, žemdirbiai privalo pirma finansuoti projektą iš savų lėšų. Šias lėšas galėtų suteikti kredito unijos. Dėl pernelyg griežtų šių struktūrinių fondų reikalavimų, kredito unijose sukauptos lėšos galėtų tapti finansavimo alternatyva žemdirbiams, modernizuojantiems savo ūkius.
Kredito unijų plėtros galimybės organizacijose ir įmonėse yra apribotos, dėl priverstinės darbuotojų naudojimosi bankinėmis paslaugomis politikos. Dažnoje didelėje įmonėje darbuotojai priverstinai turi nnaudotis komercinių bankų atsiskaitymų kortelėmis atlyginimui persivesti, taip pat kai kurios įmonės teikia darbuotojams ilgalaikes beprocentines paskolas iš savų lėšų – esant tokiai situacijai, naujų kredito unijų steigimo galimybės organizacijose ir įmonėse yra apribotas.
5.2. Kredito unijų narių skaičiaus augimas
Kredito unijų narių skaičiaus augimo prognozės turėtų būti siejamos su kredito unijų ir jų kasų skaičiaus plėtra, taip pat su vidutinio narystės rodiklio vienoje kredito unijoje didėjimu. Nuo esamo narių skaičiaus tiesiogiai priklauso kredito unijos indėlių ir paskolų suma. Pagrinde kredito unijos nnarius pritraukia skolindamos lėšas. Įvertinant kredito unijos narių indėlininkų ir skolininkų santykį, jis yra 1:3. Taip yra ir todėl, kad vidutinio terminuoto indėlio kredito unijoje suma dažnai tris kartus viršija vidutinę paskolų sumą. Kredito unijoms suteikiant didesnes paskolas, kredito unijų nnarių skaičiaus augimas turėtų lėtėti, tačiau kredito unijos naujus narius galėtų pritraukti, suteikdamos mokesčių aptarnavimo, atlyginimų, pensijų pervedimo paslaugas. Prielaidos tokiai plėtrai yra stojamojo mokesčio panaikinimas, kuris 2001 m. pabaigoje vidutiniškai siekė 30 Lt. Stojamojo mokesčio pagrįstumą sunku išaiškinti indėlininkams, norintiems persivesti atlyginimą, pensiją ar dėti terminuotą indėlį į kredito uniją. Stojamojo mokesčio atsipirkimas per aukštesnes palūkanas ar mažesnius aptarnavimo mokesčius yra pakankamai ilgas procesas, dėl to stojamasis mokestis galėtų būti įvardintas kaip viena kliūčių naujų narių pritraukimui.
Pajaus, kurį turi išsipirkti kiekvienas asmuo, dydis sumažintas 2000 m. gegužės mėn. 18d. priimtame Kredito unijų įstatyme ir šiuo metu siekiantis 100 Lt, mano nuomone, yra optimalus, įvertinant kredito unijų kapitalo pritraukimo poreikius ir žmonių perkamąją galią. Juridinių asmenų pajaus dydis, nustatytas 1000 LLt, mano nuomone, yra per didelis ir tampa kliūtimi naujų juridinių asmenų pritraukimui į kredito uniją. Kredito unijų potencialiais nariais gali tapti nedidelės uždaros akcinės bendrovės, individualios kredito unijos narių valdomos įmonės, tačiau jų pritraukimas į narius dėl didelio pajaus dydžio yra apribotas.
Remiantis šiomis prielaidomis galima prognozuoti kredito unijų narių ir vidutinės
narystės kredito unijoje augimą. (2 lentelė)
2 lentelė Prognozuojamas Lietuvos kredito unijų narių skaičiaus ir narių skaičiaus vienai kredito unijai augimas 2003 – 2015 m.
2002 2003 2004 2005 2006 2015
Kredito unijų skaičius 55 57 61 67 74 120
Pesimistinė prognozė
Narių skaičius 1 kkredito unijai 280 320 350 380 410 680
Narių skaičius 13160 17280 21350 25460 30340 81600
Reali prognozė
Nariu skaičius 1 kredito unijai 325 390 450 500 540 900
Narių skaičius 15275 21060 27450 33500 39960 108000
Optimistinė prognozė
Narių skaičius 1 kredito unijai 330 410 480 550 610 1150
Narių skaičius 15510 22140 29280 36850 45140 138000
Paskaičiavus tris variantus (pesimistinę, realią ir optimistinę prognozes) matome, kad kredito unijos vidutinė narystė nuo 255 narių 2001 metų pabaigoje iki 2006 m. pabaigos turėtų augti atitinkamai iki 410, 540 ir 610 narių vienai kredito unijai. Bendras narių skaičius atitinkamai sudarys 30340, 39960, 45140 nari.us. Paskaičiavus prognozuojamą kredito unijų narių skaičių 2015 metams, matome, kad jis gali sudaryti nuo 81 600 iki 138 000 narių.
Kredito unijų narių skaičiaus augimas pradžioje turėtų būti didesnis ( pagal pesimistinę prognozę 29 proc., pagal optimistinę 52 proc.), o 2006 m. turėtų stabilizuotis ties 19 proc. (pagal pesimistinę prognozę ) arba ties 23 proc. (pagal optimistinę prognozę).
IŠVADOS
1. Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams. Dauguma jų yra sukurtos mažų ir vidutinių įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl kredito unijų išduodamos savitarpio paskolos yra skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui remti. Kredito unijų veikla remiasi pagrindiniais kooperatiniais principais. Politiką formuojantys valdymo organai yra renkami iš tų pačių narių tarpo, naujose bei mažose kredito unijose jiems nėra mokamas atlyginimas. Narystė kredito unijose pasireiškia priklausymu tam tikrai grupei žmonių.
2. Siekiant paskatinti kredito unijų judėjimo Lietuvoje plėtrą ir užtikrinti kredito unijų ssistemos patikimumą 2000 m. gegužės 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas, Kredito unijų įstatymo, Indėlių draudimo įstatymo pataisos. Naujai priimto Centrinės kredito unijos įstatymo tikslas – sukurti ir įtvirtinti kooperatinės bankininkystės sistemą Lietuvoje. Nauja Kredito unijų įstatymo redakcija sumažintas privalomas kredito unijos nario pajus nuo 300 Lt iki 100 Lt, taip pat praplėstas narystės kredito unijoje kriterijus, suteikiant galimybę kredito unijoms priimti asocijuotis narius – asmenis, kurie neatitinka narystės kredito unijoje kriterijaus, tačiau dirba, mokosi ar gyvena toje pačioje seniūnijoje, kurioje yra kredito unija. Tai labai įtakojo kredito unijų skaičiaus augimą.
3. Savo klientams kredito unijos siūlo įvairias taupymo paslaugas – trumpalaikius ir ilgalaikius terminuotus indėlius, tikslinio taupymo, kaupiamuosius indėlius, vaiko sąskaitas. Pritraukdamos indėlius kredito unijos konkuruoja palūkanų normomis, paprastai siūlydamos 0,5 – 1,5 proc. aukštesnes. Be to, kredito unijos siūlo nariams panašias į konkurentų bankines paslaugas – indėlių (sąskaitos, taupomieji ir terminuotieji indėliai) ir paskolų produktus. Kredito unijų indėlių produktai yra patrauklesni kainos atžvilgiu, nes siūlomos aukštesnės palūkanos (l – 2 proc.) už lygiaverčius konkurentų produktus, dažniausiai neimami arba imami kelis kartus mažesni sąskaitų aptarnavimo mokesčiai. Paskolų produktų palūkanos bankuose yra žemesnės, tačiau dėl papildomų kaštų, atsirandančių paskolos išdavimo proceso metu, bendri bankų suteikiamų paskolų kaštai tampa llygūs arba didesni už kredito unijų paskolų kaštus.
4. Iki šiol Lietuvos bankų sektoriuje vykę globalizacijos ir koncentracijos pokyčiai teigiamai įtakojo kredito unijų veiklą – 2000 m. pabaigoje Lietuvos Taupomajam bankui uždarius 200 banko skyrių, atsiradusią nišą rinkoje pradėjo užpildyti kredito unijos. 2001 04 01 d. buvusių Lietuvos taupomojo banko skyrių vietoje pradėjo veikti, ar savo skyrius atidarė 20 kredito unijų. Tai sudaro 10 proc. viso uždarytų bankų skyrių skaičiaus. Tokiu būdu nors ir užimdamos santykinai nedidelę rinkos dalį, kredito unijos atlieka svarbų vaidmenį kai kuriuose mažmeninės rinkos segmentuose.
5. Kredito unijų SWOT analizė parodė, kad pagrindinės grėsmės kredito unijų sektoriui yra bankų konkurencija, technologijų vystymasis, spartus augimas ir integracijos į Europos Sąjungą poveikis Lietuvos ūkiui ir finansų sektoriui. Kaip pagrindinės silpnybės galėtų būti išskiriama nepakankama kredito unijų rinkodara, kredito unijų paslaugų trūkumas, finansinių išteklių stoka. Pagrindinės kredito unijų stiprybės yra kredito unijų judėjimo centralizacija ir standartizacija, kooperacija ir įvaizdžio panaudojimas, užimta rinkos dalis, apibrėžtas segmentas ir jų finansinis stabilumas.
6. Akademinės kredito unijos plėtros perspektyvų tyrimo rezultatai parodė, kad respon.dentai nėra pakankamai kompetetingi kredito unijos paskolų tiekimo sąlygų klausimais, dėl ko negali objektyviai jų įvertinti. Norint plėtoti Akademinės kredito unijos veiklą, būtina kelti unijos populiarumą informuojant studentus apie unijos privalumus, teikti daugiau informacijos įvairiais būdais,
kas galėtų įtakoti perspektyvesnę unijos veiklą ateityje.
7. Lietuvoje veikiančių kredito unijų išlikimo ir vystymosi prielaidos – aktyvi veikla mažmeninėje bankininkystėje, pasinaudojimas atsivėrusiomis nišomis, kokybiškų paslaugų palankiomis sąlygomis teikimas, stiprios kooperatinės institucijos – Centrinės kredito unijos atsiradimas – sudarytų palankias sąlygas kredito unijų vystymuisi, tuo pačiu tai padidintų konkurenciją mažmeninės bankininkystės rinkoje ir prisidėtų prie verslo išvystymo nutolusiuose Lietuvos regionuose.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. AB Parex bankas – aptarvavimo tinklas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2003 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.parex.lt/apie.filialai.phtml >,
2. AB Ūkio banko aaptarnavimo tinklas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2003 m. spalio 12 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.ub.lt/index.php/lt/lt/network/ >,
3. Finansų sektoriaus plėtros strategija iki 2015 metų/ Martinaitytė E., Keleras A., Katkus V. – Vilnius: 2002.
4. Hansa banko klientų aptarnavimo padaliniai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2003 m. spalio 15 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.hansa.lt/kontaktai135_142_print.html >,
5. Kredito įstaigos.Adresai, telefonai. – Vilnius: Lietuvos bankas, 2003. – 143p.
6. Lietuvos Bankas – institucijos Lietuvoje [interaktyvus]. [Žiūrėta 2003 m. spalio 1 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.lb.lt/lt/nuorodos.htm >,
7. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Kredito uunijos [interaktyvus]. [Žiūrėta 2003 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.svv.lt/index2.php?article=103 >,
8. Manchester School of management. Credit Unions [interaktyvus]. [Žiūrėta 2003 m. spalio 2 d.]. Prieiga per internetą: < http://info.sm.umist.ac.uk/wp/Papers/wp9902.htm >,
9. NORD/LB: Banko skyriai ir padaliniai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2003 m. sspalio 12 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.nordlb.lt/lt/about/contacts/branches/ >,
10. Šiaulių banko klientų aptarnavimo tinklas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2003 m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.sb.lt/article/5/ >.
Teisės aktai:
11. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymas. Lietuvos Respublikos Seimas/Įstatymas/VIII-1683/2000 05 18/Įsigaliojo nuo 2000 06 02/Valstybės žinios’2000 Nr.45-1289.
12. Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas. Lietuvos Respublikos Seimas/Įstatymas/VIII-1682/2000 05 18/Įsigalioja nuo 2000 06 02/Valstybės žinios’2000 Nr.45-1288..
