Ekonomikos kursinis projektas

Įvadas

Žodis ekonomika kilęs iš graikų kalbos ir reiškia ūkio valdymo meną, kuris turi dvi prasmes- tai arba mokslo šakos pavadinimas, arba ūkio šakos ar kokio kito smulkesnio ūkio vieneto ūkinės veiklos pavadinimas.Gana nesunku tvarkyti nedidelį ūkį arba nedidelės įmonės veiklą.Kitaip yra, kai tvarkoma didelė įmonė arba šalies ūkis.Tam reikalinga ir patirtis, ir solidus teorinis pagrindas.Štai čia praverčia ekonomikos mokslas, kurį bendriausiai būtų galima apibūdinti kaip mokslą apie geriausią išteklių panaudojimo būdą.

Kitaip tariant, ekonomika- tai ūkinių vienetų, tarpusavyje susijusių gamybiniais, vartojimo, mmainų, finansiniais ir kitais ryšiais, sistema.

Ekonomikos problemos yra vienos opiausių, su kuriomis susiduria šių laikų visuomenė.Kiekvienas mūsų svarstome: kokį darbą pasirinkt, kiek ir kodėl tiek už jį mokama, kas lemia perkamų prekių ar paslaugų kainų pabrangimą, ir kaip visa tai veikia mūsų gyvenimo lygį, kodėl ir kokius mokesčius turime mokėti valstybei, kaip naudingiau panaudoti savo pajamas ir t.t.

Ekonomika dažnai siejama su ekonomiškumu.Tai pasiekimas didžiausios naudos mažiausia kaina,t.y.taupiai naudojant turimus išteklius; tai pastangos iš turimų išteklių gauti kuo daugiau naudos.

Ryšių įmonėse ššią sąvoką taip pat galima taikyti.Nors ryšių įmonės ir negamina daiktinės produkcijos, o tik teikia klientūrai ryšių paslaugas, už kurias yra gaunamos pajamos, jos vis tiek turi gamybos kaštų.Visų pirma tai yra perdavimo išlaidos, o antra pačios įmonės išlaikymo išlaidos.Kiekviena rryšių įmonė turi stengtis gauti kuo didesnes pajamas, mažesnes išlaidas ir tokiu būdu siekti kuo didesnio pelno bei rentabilumo.Deja, kaip tik to šiuolaikinėms ryšių įmonėms kaip tik ir trūksta, nes didžioji jų dalis dirba nuostolingai.

Šiame kursiniame projekte bus nagrinėjama pašto įmonės ekonominių rodiklių sistema.Turėsime galimybę susipažinti su svarbiausiais ekonominiais rodikliais ir juos apskaičiuoti.

Pašto įmonės pajamų prognozavimas ateinantiems metams

Pajamos gaunamos už ryšių paslaugas yra vienas svarbiausių įmonių ekonominių rodiklių, kadangi šių pajamų sąskaita finansuojamos ryšių įmonių išlaidos.Todėl kiekvienai įmonei labai svarbu tiksliai nustatyti ateinančių metų prognozuojamas pajamas.pajamų dydis prognozuojamas sudarant įmonės gamybinę programą ateinantiems metams.Ši programa paprastai sudaroma ataskaitinių metų rugsėjo-spalio mėnesyje.Todėl ryšių įmonės iš anksto turi numatyti ateinančių metų paslaugų kiekį ir numatoma gauti pajamų už jas suma.

Prognozuojant ateinančių metų ppajamas reikia turėti du dydžius kiekvienos rūšies paslaugų,išsiunčiamą apsimainymo apimtį ir vidutinę pajamų taksą.Vidutinė pajamų taksa parodo, keik vidutiniškai pajamų gaunam už vieną paslaugą.Vidutinę pajamų taksą nustatome pagal pereitų metų duomenis, bendrą pajamų sumą, gautą už konkrečią paslaugą, dalijant iš paslaugų skaičiaus.

Prognozuojant išsiunčiamo apsimainymo apimtį, pirmiausiai gerai išanalizuojame keleto pereitų metų paslaugų augimo tempus.Pagal pereitų metų augimo tempus numatome prognozuojamą augimo tempą ateinantiems metams.Remiantis ataskaitinių metų paslaugų kiekiu ir užplanuotu augimo tempu, nustatom prognozuojamą paslaugų apimtį.

Išsiunčiamų siuntų kiekį ateinantiems metams ggalim nustatyti ir kitu būdu.Kiekviena pašto įmonė turi savo aptarnaujamą teritoriją su gana pastoviu gyventojų skaičiumi.Iš kitos pusės ryšių įmonės analizuoja savo paslaugų paklausą.Jos veda detalią apskaitą, kiek vidutiniškai per metus paslaugų tenka vienam gyventojui.Todėl ateinančių metų išsiunčiamų siuntų skaičių galima nustatyti ir tokiu būdu:

Q = q*T, kur

q – vidutinis paslaugų skaičius tenkantis vienam gyventojui per metus

T – gyventojų skaičius teritorijoje

1 lentelė

Išsiučiamo apsimainymo rūšys Apsimainymas tūkst.vnt. Augimo tempai % Prognozė 2004m.

2001 2002 2003 2002/2001 2003/2002 % tūkst.vnt.

Paprasti,registruoti laiškai, smulkūs paketai 1840,0 1900,0 1953,0 103,3 102,8 104 2031,1

Įvertinti laiškai, smulkūs paketai 96,5 100,7 101,8 104,4 101,1 105 106,9

Siuntiniai 320,2 328,8 332,1 102,7 101 103 342,1

Piniginės perlaidos 300 310 323 103,3 104,2 105 339,2

I. 2002/2001*100% 2003/2002*100%

1) 1900,0/1840,0*100%=103,3% 1953,0/1900,0*100%=102,8

2) 100,7/96,5*100%=104,4% 101,8/100,7*100%=101,1

3) 328,8/320,2*100%=102,7 332,1/328,8*100%=101

4) 310/300*100%=103,3 323/310*100%=104,2

II. 1) 1953,0*104/100=2031,1 tūkst.vnt.

2) 101,8*105/100=106,9 tūkst.vnt

3) 332,1*103/100=342,1 tūkst.vnt.

4) 323*105/100=339,2 tūkst.vnt

2 lentelė

Tarifinių pajamų šaltiniai Prognozuojamos išsiunčiamos Siuntos, tūkst.vnt. Vidutinė pajamų taksa, lt Pajamos tūkst.lt

Paprasti,registruoti laiškai, smulkūs paketai 2031,1 1,20 2437,3

Įvertinti laiškai, smulkūs paketai 106,9 1,52 162,5

Siuntiniai 342,1 9,80 3352,6

Piniginės perlaidos 339,2 12,40 4206,1

Pašto įmonės pajamos už kitas ryšių paslaugas

(tūkst.lt) 283,3

Iš viso: 10441,8

1) 2031,1*1,20=2437,3 tūkst.lt

2) 106,9*1,52=162,5 tūkst.lt

3) 342,1*9,80=3352,6 tūkst.lt

4) 339,2*12,40=4206,1 tūkst.lt

Darbo rodiklių apskaičiavimas

Šiame skyriuje nustatomas centriniam paštui reikalingas darbuotojų skaičius ir darbo našumo rodiklis.

Kiekviena įmonė vykdydama veiklą planuoja savo darbo rodiklius.Vienas iš šių rodiklių yra darbo jėgos poreikis, t.y. įmonės personalas, kuris reikalingas pagal įmonės atliekamų darbų apimtį.

Prognozuojant darbo rodiklius ir apskaičiuojant reikiamą darbuotojų skaičių, reikia turėti šiuos duomenis:

1) produkcijos apimtį natūriniais vienetais;

2) etatinius normatyvus;

3) įmonės darbo pamainingumą.

Svarbų vaidmenį nustatant darbo jėgos poreikį įįmonėje, vaidina etatiniai normatyvai.Etatiniai normatyvai- tai darbo laiko normos atitinkamų operacijų atlikimui.Apskaičiuojant pašto operatorių skaičių, kuris įmonei reikalingas, remiamės įmonės mėnesio apsimainymo apimtimis ir nustatytais laiko normatyvais.

Darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal visas įmonėje vykdomas operacijas.Administracijos darbuotojų skaičius nustatomas išskiriant atskiras valdymo funkcijas, jų apimtį, etatus.

Apskaičiavus bendrą darbuotojų skaičių įmonėje, sudaromas etatų sąrašas, kuriame nurodomos darbuotojo pareigos, jo mėnesinis pareigybinis atlyginimas, bendras darbo užmokesčio fondas.Etatų sąrašą tvirtina įmonės vadovas.

Bendras įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius fiksuojamas kaip sąrašinis darbuotojų skaičius.Atliekant ekonominius skaičiavimus, dažniausiai nustatomas vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius.Darbuotojai, dirbantys įmonėje sudaro įmonės personalą.Įmonės personalas dabartiniu metu yra skirstomas į tokias grupes:

1) vadovai-tai darbuotojai priimantys valdymo sprendimus ir organizuojantys jų įgyvendinimą;

2) specialistai-valdymo personalo kategorija, dalyvaujanti sprendimų paruošimo etape bei teikianti konkrečius sprendimo variantus;

3) aptarnaujantis personalas-tai darbuotojai, aptarnaujantys vadovų ir specialistų darbą;

4) darbininkai. Jie skirstomi į pagrindinius ir pagalbinius.

Pagrindiniai darbuotojai- tai darbininkai, kurie tiesiogiai dalyvauja gamybiniame procese.

Pagalbiniai darbuotojai- tai darbininkai, aptarnaujantys pagrindinių darbininkų darbą.

Be šio pasiskirstymo įmonės darbuotojai gali būti skirstomi į šias grupes:

1) administracija;

2) tarnautojai;

3) inžinierinis techninis personalas;

4) darbininkai;

5) jaunesnysis aptarnaujantis personalas;

6) mokiniai.

3 lentelė

Apsimainymo rūšys Matavimo vienetas Siuntų skaičius Etatinis normatyvas: siuntų kiekis vienam žmogui per 1val. Žm./val. Kiekis metams

1)Išsiunčiamų laiškų ir smulkių paketų apdorojimas

a)išsiunčiamų

b)gaunamų

c)tranzitinių

tūkst.vnt.

2031100

3738000

5190000

101555

196736,8

192222,2

2)Įvertintų laiškų ir smulkių paketų

a)gaunamų

b)išsiunčiamų

c)tranzitinių

tūkst.vnt.

106900

91300

133600

4859,1

5072,2

4453,3

3)Siuntinių apdorojimas

a)išsiunčiamų

b)tarnzitinių

c)gaunamų

tūkst.vnt.

tūkst.vnt

342100

183400

259900

17105

8733,3

8663,3

4)Piniginių perlaidų

a)išsiunčiamų

b)gaunamų

tūkst.vnt.

tūkst.vnt

339200

202400

5218,5

2772,6

Viso:

547391,3

Ryšių operatorių skaičius pašto įmonėse nustatomas taip:

Q – produkcijos aapimtis natūriniais vienetais;

N – etatinis normatyvas

F – vieno žmogaus mėnesio darbo laiko fondas, lygus 174 val.

I. 1) 2031100/20=101555 (žm./val.) 7) 342100/20=17105 (žm./val.)

2) 3738000/19=196736,8(žm./val.) 8) 183400/21=8733,3(žm./val.)

3) 5190000/27=192222,2(žm./val.) 9) 259900/30=8663,3(žm./val.)

4) 106900/22=4849,1(žm./val.) 10) 339200/65= 5218,5(žm./val.)

5) 91300/18=5072,2(žm./val.) 11) 202400/73=2772,6(žm./val.)

6) 133600/30=4453,3 (žm./val.)

II.

T = (547391,3/174*1,08)/12=283 žm.sk.

T = 283+26=309 žm.sk.

III. Darbo našumas – tai ekonominis rodiklis, parodantis darbo efektyvumą.Jis matuojamas produkcijos kiekiu, pagamintu per laiko vienetą arba darbo laiko sąnaudomis produkcijos vienetui pagaminti.Pirmuoju atveju darbo našumas išreiškiamas per išdirbio rodiklį, antruoju atveju- darbo našumas fiksuojamas kaip darbo imlumas.

Darbo našumas kiekvienai įmonei yra labai svarbus ekonominis rodiklis, nes jis nulemia ir kitų ekonominių rodiklių lygį, pvz:.augant darbo našumui, mažėja produkcijos vieneto savikaina, auga įmonės pelnas ir rentabilumas, todėl įmonės savo vidinėje apskaitoje nusistato darbo našumo lygį, jo dinamiką, analizuoja faktorius, nulėmusius atitinkamą darbo našumo lygį bei jo dinamiką.

Priklausomai nuo pasirinkto laiko vieneto, darbo našumas gali būti mėnesio, ketvirčio arba metinis.Ryšių įmonės neturi daiktinės produkcijos ir jose, ir jose nenustatoma produkcijos apimtis natūriniais ar vertiniais vienetais, todėl ryšių įmonės darbo našumo rodiklį išreiškia pagal pajamų rodiklį.Darbo našumas ryšių įmonėse parodo, kiek pajamų tenka vienam dirbančiajam per laiko vienetą.

Analizuojant darbo našumo dinamiką pagrindinai naudojamas metinis darbo

našumo lygis.Darbo našumas kaip ekonominis rodiklis analizuojamas nustatant jo dinamiką ir išsiaiškinant darbo našumo augimo priežastis.darbo našumo augimui įtakos turi daugelis faktorių, tačiau pagrindiniai yra mokslo ir technikos pasiekimų įdiegimas į gamybą.Tokiu būdu daugiausiai darbo našumo augimui įtakos turi gamybos procesų automatizavimas,mechanizavimas, kompiuterių įvedimas gamybinių procesų valdyme, naujų technologijų įdiegimas.Darbo našumui lygiui įtakos turi ir asmeninės kiekvieno darbuotojo savybės, jo darbo įgūdžiai, profesinis pasiruošimas, todėl darbo našumas priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos, jo darbo stažo tame pačiame darbe, darbuotojo darbo drausmės, oo taip pat materialinio suinteresuotumo savo darbo rezultatais.

Šiame skyriuje nustatomas centriniam paštui reikalingas darbuotojų skaičius ir darbo našumo rodiklis.

Darbo našumas yra lygus:

Dn = 10441,8/309=33,8 tūkst.lt

Gamybinių išlaidų nustatymas

Įmonės vykdydamos savo veiklą turi daug išlaidų, susijusių su produkcijos gamyba, jos realizacija, paslaugų teikimu.Įmonės turi apmokėti savo darbuotojams už jų darbą, įsigyti medžiagų, elektros energijos, apmokėti transporto patarnavimus, patalpų nuomą ir pan.

Kaip matom įmonių išlaidos turi skirtingus savo kilmės šaltinius ir panaudojimo kryptis, todėl įmonių išlaidos yra grupuojamos į tam tikras ggrupes.Svarbiausias išlaidų pasiskirstymas yra kvalifikacija pagal išlaidų straipsnius (elementus).Pagal išlaidų straipsnius yra vedama buhalterinė gamybinių išlaidų apskaita, o taip pat atliekama produkcijos savikainos analizė.gamybinės išlaidos yra skirstomos į šiuos išlaidų straipsnius:

1) darbo užmokestis;

2) priskaitymai soc.draudimui;

3) medžiagos ir žaliavos;

4) elektros energija iir šildymas;

5) amortizaciniai priskaitymai;

6) kitos gamybinės ir transporto išlaidos;

7) administracijos valdymo išlaidos.

1. Darbo užmokesčio fondas. Piliečių pajamas rinkos sąlygomis sudaro atlyginimas už darbą, nuosavybės pajamos, pajamos iš biudžeto, skirtos socialinei sferai ir kiti šaltiniai(honorarai, išlošimas ir pan.)

Atlyginimas už darbą- tai darbo jėgos vertės matas, todėl atlyginimas už darbą turi būti ne tik teisingas, bet ir reikšmingas.darbuotojams labai svarbu palyginti tai, ką jie gavo už darbą, ir tai, ką jie tikėjosi gauti.Darbuotojai labiau stengsis jeigu tikėsis, kad už jų pastangas bus tinkamai atlyginta.Todėl organizuojant darbo apmokėjimą turi būti įvertintas darbinis aktyvumas.

Yra grupė išorinių ir vidinių veiksnių, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai sąlygoja darbuotojo darbo užmokesčio lygį.

Išoriniai veiksniai yra šie:

1) darbo rinkos sąlygos;

2) darbo užmokesčio lygis regione;

3) gyvenimo lygis;

4) kolektyvinė sutartis;

5) vyriausybės poveikis.

Vidiniai vveiksniai yra šie:

1) konkretaus darbo vertė;

2) reliatyvi darbo vertė;

3) darbdavio išgalės mokėti.

Nagrinėjant darbo užmokestį reikia skirti du darbo užmokesčius:

1) nominalųjį;

2) realųjį.

Nominalų darbo užmokestį sudaro ta pinigų suma, kurią kiekvienas darbuotojas gauna už savo darbą.

Realų darbo užmokestį sudaro materialinės vertybės, kurias darbuotojas gali įsigyti darbu užmokesčio sąskaita, o taip pat materialinės vertybės ir nemokami patarnavimai gaunami iš soc.apsaugos fondų.Kiekviena įmonė organizuodama savo veiklą pritaiko sau atitinkamą apmokėjimo formą, kuri labiausiai suinteresuotų darbuotojus įmonės darbo rezultatais.Mūsų ūkyje pagrindinai taikomos dvi aapmokėjimo už darbą formos:

1) laikinė;

2) vienetinė.

Esant vienetinei apmokėjimo už darbą formai darbuotojai atlyginimą už darbą gauna už faktiškai pagamintos produkcijos kiekį.Vienetininko atlyginimas gaunamas jo pagamintos produkcijos kiekį dauginant iš įkainio už produkcijos vienetą.Vienetinė apmokėjimo už darbą forma taikoma tik statybinėse ryšių organizacijose.Ši apmokėjimo forma savo ruožtu gali būti:1)tiesioginė, 2)premijinė, 3)akordinė.

Laikinė apmokėjimo už darbą forma numato apmokėjimą už faktiškai atidirbtą darbo laiką.Esant laikinei apmokėjimo už darbą formai, darbuotojui priskiriamas tvirtas mėnesinis pareigybinis atlyginimas arba valandinis tarifinis atlygis, numatantis konkretų apmokėjimą už vieną valandą, priklausomai nuo darbinės kategorijos.laikinė apmokėjimo forma taip pat gali būti: 1)laikinė tiesioginė, 2)laikinė premijinė.

Esant laikinei premijinei apmokėjimo formai, darbuotojams mokamos premijos už nustatytų premijavimo rodiklių įvykdymą.Pašto įmonės ir dauguma ryšių įmonių taiko laikinę premijinę apmokėjimo už darbą formą.Pašto ryšių darbuotojų mėnesinis atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo jų kvalifikacinės klasės.Pašto operatoriai skirstomi į tris kvalifikacines klases, iš kurių aukščiausia pirma.Todėl labai svarbia sudėtine darbo apmokėjimo sistemos dalimi yra tarifinis kvalifikacinis žinynas, kuriame nurodomi konkretūs reikalavimai, keliami atitinkamos kvalifikacinės klasės darbuotojui,t.y.konkrečiai nurodoma, kokias teorines žinias ir praktinius įgūdžius turi turėti 1,2,3 kvalifikacinės klasės darbuotojai.

Ateinančių metų darbo užmokesčio fondas prognozuojamas sutinkamai su įmonės darbuotojų skaičiumi ir vidutiniu vieno darbuotojo darbo užmokesčiu.Vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis išsivedamas pagal pereitų metų ataskaitinius dduomenis, bendrą darbo užmokesčio sumą, išmokėtą visiems darbuotojams per metus dalijant iš vidutinio sąrašinio darbuotojų skaičiaus.Vidutinį vieno darbuotojo darbo užmokestį galima palikti pereitų metų lygyje, jeigu prognozuojamais metais nenumatomas darbo užmokesčio augimas.

Darbo užmokesčio fondas apskaičiuojamas vieno darbuotojo darbo užmokestį dauginant iš darbuotojų skaičiaus ir 12 mėnesių:

DUF = Ū*T*12 mėn.

Ū – vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis

T – darbuotojų skaičius

DUF =101,0*283*12mėn=3429,9 tūkst.lt

2. Priskaitymai soc.draudimui sudaro 31% nuo bendro darbo užmokesčio fondo lėšų.Soc.draudimo lėšų sąskaita sudaromas soc.draudimo fondas, kuris panaudojamas nedarbingumo lapelių apmokėjimui, o likusi suma pervedama Sodrai, kur sudaromas centralizuotas pensijų ir pašalpų išmokėjimo fondas.

3429,9*31/100=1063,3 tūkst.lt

3. Amortizaciniai priskaitymai. Gamybinio proceso metu ilgalaikis materialus turtas nusidėvi.Įrengimai,instrumentai, inventorius praranda savo eksploatacines savybes, t.y.sugenda, ir laikui bėgant gamybos priemones reikia remontuoti arba keisti naujomis.Skiriamas fizinis ir moralinis pagrindinių priemonių nusidėvėjimas.

Fizinis nusidėvėjimas- tai toks nusidėvėjimas, kada išeina iš rikiuotės atskiros įrengimų detalės, mazgai, konstrukcijos ir įrengimai negali dirbti.Fizinio nusidėvėjimo atstatymui atliekamas einamasis ir kapitalinis remontas.

Moralinis nusidėvėjimas- tai nusidėvėjimas, kada gamybos priemonės neatitinka esamo technikos išsivystymo lygio, t.y. kai išrastos ir į gamybą diegiamos efektyvesnės, našesnės gamybos priemonės, o mūsų įrengimai yra techniškai pasenę.Moralinio nusidėvėjimo atstatymui senos gamybos priemonės yra keičiamos naujomis.

Pagrindinių priemonių remontui ir visiškam atstatymui reikalingos piniginės lėšos.Pinigai šiam tikslui kaupiami palaipsniui aamortizacijos forma.Amortizaciją suprantame kaip lėšų kaupimo būdą pagrindinių priemonių atstatymui.Gamybos priemonių nusidėvėjimui padengti yra priskaitomi amortizaciniai priskaitymai, kurie atskirų išlaidų straipsniu įjungiami į gaminamos produkcijos savikainą.Amortizacinių priskaitymų nustatymui naudojamos amortizacijos normos, kurios vieningos visame Lietuvos ūkyje.Amortizaciniai priskaitymai yra apskaičiuojami pagal keletą metodikų.tai priklauso nuo įmonės gamybinės veiklos.Nusidėvėjimo apskaičiavimui yra taikomas tiesinis metodas, mažėjančio likučio, produkcijos, ryšių įmonės metodas.Pagrindinai amortizacinių priskaitymų nustatymui taikomas tiesinis metodas.Produkcijos metodas taikomas tik transporto priemonėms, kur Amortizacijos norma parodo pagrindinės priemonės nusidėvėjimo laipsnį, priklausomai nuo raidos.taikant tiesinį amortizacinių priskaitymų nustatymo metodą, amortizacijos norma parodo, kiek procentų per metus nusidėvi pagrindinė priemonė nuo jos pradinės vertės.Tokiu būdu amortizaciniai priskaitymai nustatomi pradinė pagrindinės priemonės vertę dauginant iš patvirtintos amortizacijos normos.Amortizacinių priskaitymų sąskaita įmonėje sudaromas amortizacijos fondas, kurio lėšos panaudojamos kapitaliniam gamybos priemonių remontui ir naujų įrengimų įsigijimui.

Amortizacinių priskaitymų apskaičiavimui sudaroma lentelė:

4 lentelė

Pagrindinių priemonių pavadinimas Vertė tūkst.lt Amortizacijos norma,

% Amortizaciniai priskaitymai, tūkst.lt

Darbo mašinos ir įregimai 960,0 4 38,4

Transporto priemonės 56,0 16 8,9

Gamybinis ir ūkinis inventorius 12,0 6,7 0,8

Pastatai 670,0 0,7 4,7

Viso: 52,8

1) 960*4/100=38,4 tūkst.lt.

2) 56*16/100=8,9 tūkst.lt.

3) 12*6,7/100=0,8 tūkst.lt.

4) 670*0,7/100=4,7 tūkst.lt.

4.Medžiagų ir elektros energijos išlaidos apskaičiuojamos priklausomai nuo prognozuojamų pajamų.Užduotyje pateikta, kad jos sudaro 4,5 cento vienam įmonės pajamų litui.

Medžiagos ir elektros energija =Q*0,045, kur Q – pajamos

MEE = 10441,8*0,045=469,9 tūkst.lt

Apskaičiavus visas išlaidas, sudaroma gamybinių išlaidų sąmata:

Gamybinių išlaidų sąmata 2004m.

5 lentelė

Gamybinių išlaidų straipsniai Suma

tūkst.lt

3.1. Darbo užmokestis 3429,9

3.2. Priskaitymai soc.draudimui 1063,3

3.3. Amortizaciniai priskaitymai 52,8

3.4. Medžiagos ir elektros energija 469,9

3.5. Kitos išlaidos 143,6

Viso: 5159,5

Priklausomai nuo įmonių darbo specifikos, išlaidų straipsnių gali būti mažiau arba daugiau.Jų skaičius yra nereglamentuojamas.

Pagal priklausomybę nuo produkcijos apimties pokyčio, gamybinės išlaidos yra skirstomos į pastovias ir kintamas.

Kintamos išlaidos – tai išlaidos, kurių dydis keičiasi proporcingai produkcijos apimties pasikeitimams.Tokioms išlaidoms priskiriame medžiagų, elektros energijos, transporto išlaidas ir darbo užmokestį, jeigu įmonėje taikoma vienetinė apmokėjimo už darbą forma.

Pastovioms išlaidoms produkcijos apimties pasikeitimai įtakos neturi.Tokioms išlaidoms priskiriame amortizacinius priskaitymus, administracijos vvaldymo išlaidas ir darbo užmokestį, jeigu įmonėje taikoma laikinė apmokėjimo už darbą forma.

Produkcijos vieneto savikainos nustatymas

Produkcijos savikaina – tai ekonominis rodiklis, parodantis, kiek pačiai įmonei atsieina produkcijos vieneto arba visos įmonės produkcijos pagaminimas.Reikalinga skirti dvi produkcijos savikainos sąvokas: bendroji ir produkcijos vieneto.

Bendrąją produkcijos savikaina sudaro bendra gamybinių išlaidų suma už tam tikrą periodą.

Produkcijos vieneto savikaina- tai sąnaudos, reikalingos natūriniam produkcijos vienetui, t.y.vienam gaminiui.

Pašto įmonėse nustatyti natūrinio produkcijos vieneto (siuntinio, laiško ir t.t.) savikainą yra neįmanoma, nes viena ir ta pati ssiunta pereina keletą ryšių įmonių su skirtingomis išlaidomis.Todėl pašto įmonės daugiausiai naudoja bendrosios savikainos sąvoką , o produkcijos vienetu skaičiuojant savikainą ima 100 lt pajamas.Tokiu būdu nustatoma, kiek piniginių lėšų išleidžiama, kad gauti 100 lt pajamų.Tam, kad nustatyti tarifus už rryšių paslaugas, ryšių įmonės nustato ir vienos paslaugos savikainą. Tai atliekama centralizuotai Lietuvos pašte, nes čia surenkamos pavaldžių įmonių ataskaitos apie suteiktas paslaugas ir visas sąnaudas, susijusias su jų pardavimu.Todėl kiekvienai paslaugos rūšiai sudaroma detali savikainos kalkuliacija ir nustatoma paslaugos savikaina.

Produkcijos savikainos struktūra parodo, kokį lyginamąjį svorį bendroje išlaidų sudėtyje užima atskiras išlaidų elementas. Savikainos struktūrą apskaičiuojam: išlaidas pagal kiekvieną išlaidų straipsnį dalijant iš bendros išlaidų sumos ir dauginant iš 100 %.

Analizuojant savikainos struktūrą galima nustatyti, kaip įmonėje modernizuojama gamyba, diegiama nauja technika.Įdiegiant naują techniką, automatizuojant ir mechanizuojant gamybinius procesus, sumažėja darbo užmokesčio išlaidų lyginamasis svoris ir didėja lyginamasis svoris išlaidų, susijusių su automatizacijos ir mechanizacijos priemonių išlaikymu, t.y.amortizaciniai priskaitymai, medžiagų ir atsarginių dalių išlaidos.

Produkcijos vieneto savikainą ryšių įmonės nustato ttaip:

kur, I – bendra gamybinių išlaidų suma;

Q – pašto įmonės pajamos.

S = 5159,5/10441,8*100=49,4 lt.

Produkcijos savikaina nulemia kitus įmonės ekonominius rodiklius ir finansinius rezultatus.Nuo produkcijos savikainos priklauso ir tokie svarbūs ekonominiai rodikliai kaip pelnas ir rentabilumas.Su kuo mažesnėmis sąnaudomis įmonė gamina savo produkciją arba teikia paslaugas, tuo aukštesni jos darbo rezultatai.Todėl kiekvienos įmonės uždavinys ieškoti produkcijos savikainos mažinimo rezervų.Ieškant produkcijos savikainos mažinimo kelių, pirmiausiai reikia gerai išanalizuoti produkcijos savikainos struktūrą ir atkreipti dėmesį į tuos išlaidų elementus, kurie užima ddidžiausią lyginamąjį svorį bendroje savikainoje.Pašto įmonėse didžiausią lyginamąjį svorį produkcijos savikainoje užima išlaidos darbo užmokesčiui.kartu su soc.draudimo priskaitymais apie 60 %, todėl pagrindinis kelias siekiant produkcijos savikainos sumažinimo yra darbo našumo kėlimas.Šiam tikslui yra automatizuojami ir mechanizuojami pašto gamybiniai procesai, įvedamos naujausios informatikos sistemos, diegiama nauja technika.

Mažinant savikainą nemažiau svarbu mažinti ir kitas išlaidas.

Siekiant medžiagų išlaidų sumažėjimo įmonės sąnaudose reikalinga griežtai laikytis medžiagų sunaudojimo normų nurašant medžiagas, o taip pat brangias medžiagas keičiant pigesnėmis

Amortizacinių priskaitymų sumažėjimo pasiekiama geriau panaudojant turimas gamybos priemones, o taip pat peržiūrint įmonės įrengimus, ir nustačius, kad įmonėj yra nereikalingų, nenaudojamų gamybos priemonių, jas realizuojant.

Elektros energijos ir šildymo išlaidų sumažėjimo pasiekiama keičiant įrengimus, kurie yra mažiau imlūs energijai,t.y.,kurie yra naujausios technologijos, mažiau naudojantys degalų, elektros energijos, turintys geresnes technines charakteristikas.

Administracijos valdymo išlaidos yra neproduktyvios išlaidos ir siekiant jų sumažinimo, reikia gerai peržiūrėti įmonės valdymo struktūrą, jos funkcijas, pažiūrėti ar nėra dubliuojančių struktūrų, o taip pat kompiuterizuoti valdymo procesus, buhalterinės apskaitos darbus, diegti automatizuotas valdymo sistemas.Produkcijos vieneto savikainos sumažėjimas nustatomas taip:

S1 – pereito periodo produkcijos vieneto savikaina

S2 – ataskaitinio periodo produkcijos vieneto savikaina

Pelno ir rentabilumo nustatymas

Pelnas – naudingas veiklos rezultatas ir rentabilumas- darbo efektyvumas- tai rodikliai, apibendrinantys visą įmonės gamybinę, finansinę veiklą.Šiuose rodikliuose atsispindi vvisos įmonės pastangos didinti pajamas, mažinti savikainą, keliant darbo našumą, diegiant naują techniką ir pan.

Gauto pelno sąskaita įmonė gali išplėsti gamybą, investuoti į kitas veiklos rūšis, įsigyti naują techniką, o taip pat pelno sąskaita įmonės moka valstybei mokesčius , todėl įmonės pelnas yra vienas svarbiausių valstybinio biudžeto pajamų šaltinis.

Pelnas nustatomas iš pajamų atėmus gamybines išlaidas.

Pelnas = pašto įmonės pajamos – gamybinės išlaidos

Pelnas 10441,8-5159,5=5282,3 tūkst.lt

Rentabilumą pašto įmonės apskaičiuoja kaip santykį pelno su gamybinėmis išlaidomis:

R = 5282,3/5159,5*100=102,4%

Be bendro pelno ir rentabilumo ryšių įmonės apskaičiuoja grynąjį pelną ir rentabilumą.Grynas pelnas gaunamas iš bendro pelno atėmus mokesčius valstybiniam biudžetui

Peln.grynas = Peln.bendras – Mokesčiai valstybiniam biudžetui

Peln.grynas = 5282,3-(1566,2+1531,9+25,47)=2158,7 tūkst.lt

Mokesčiai biudžetui:

1) pelno mokestis:

10441,8*15/100=1566,3tūks.lt

2) pašto pajamų mokestis:

5282,3*29/100=1531,9 tūkst.lt

3) mokestis už valstybinį kapitalą:

(960,0+56,0+12,0+670,0)*1,5/100=25,47 tūkst.lt

Skaičiuojamasis rentabilumas nustatomas kaip grynojo pelno santykis su gamybinėmis išlaidomis:

R skaič. = 2158,7/5159,5*100=41,8

Suvestinė ekonominių rodiklių

Lentelė 2004 m.

Lentelė 6

Eil.Nr. Rodiklių pavadinimas Matavimo vienetas Suma

1. Pajamos tūkst.lt 10441,8

2. Darbuotojų skaičius žm. 283

3. Darbo našumas tūkst.lt/žm. 33,8

4. Darbo užmokesčio fondas tūkst.lt 3429,9

5. Priskaitymai soc.draudimui tūkst.lt 1063,3

6. Amortizaciniai priskaitymai tūkst.lt 52,8

7. Bendros sąnaudos tūkst.lt 5159,5

8. Savikaina lt 49,4

9. Pelnas tūkst.lt 5282,3

10. Grynas pelnas tūkst.lt 2158,7

11. Rentabilumas % 102,4

12. Apskaitinis rentabilumas % 41,8

Produkcijos savikaina yra vienas svarbiausių įmonės ekonominių rodiklių, todėl įmonė planuodama savo veiklą ateinantiems metams iš anksto numato bendrąją savikainą ir sudaro gamybinių išlaidų sąmatą.Apskaitant ir prognozuojant savikainą, tikslinga sudaryti savikainos kalkuliaciją, kuri parodo, kiek išlaidų pagal kiekvieną straipsnį tenka produkcijos vienetui.

Gamybinės išlaidos prognozuojamos atskirai pagal kiekvieną iišlaidų elementą.

Ateinančių metų darbo užmokesčio fondas prognozuojamas sutinkamai su įmonės darbuotojų skaičiumi ir vidutiniu vieno darbuotojo darbo užmokesčiu.

Priskaitymai soc.draudimui sudaro 31 % nuo darbo užmokesčio fondo.

Amortizaciniai priskaitymai nustatomi priklausomai nuo pagrindinių priemonių vertės ir amortizacijos normų.

Medžiagų, elektros energijos, kitos gamybinės ir transporto išlaidos yra proporcingos ir priklauso nuo produkcijos apimties pokyčių.Todėl prognozuojant šių išlaidų dydį, pirmiausiai nustatom, kiek šių išlaidų tenka produkcijos vienetui, dauginant iš prognozuojamos produkcijos apimties.

Administracijos valdymo išlaidoms sudaroma atskira šių išlaidų sąmata, numatant kanceliarijos, komandiruočių, administracijos darbuotojų atlyginimą, o po to nustatant bendrą šių išlaidų metinę sumą.

Vilniaus technikos kolegija

Mechanikos fakultetas

Ekonomikos kursinis projektas

pašto ryšių specialybės

Atliko:

Tikrino:

Vilnius 2004

Literatūra:

B. Martinkus, V. Žilinskas „Ekonomikos pagrindai“