Lietuvos bei Vilniaus Vertybiniu popieriu birzos

Turinys

Įvadas 3

1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimasis ir ypatybės 4

2. Vertybinių popierių rinkos dalyviai 5

3. Lietuvos Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža (NVPB) 8

4. Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos valdymas 10

5. Vilniaus vertybinių popierių birža 13

5.1. VVPB Akcininkų struktūra 13

5.2. Pagrindinės verslo kryptys 14

5.3. Prekyba biržoje 14

5.4. Kaip tapti VVPB nariu? 16

Išvados 18

Literatūra 20Įvadas

Lietuva – pirmoji iš trijų Baltijos valstybių, įkūrusi vertybinių popierių biržą ir kitas būtinas vertybinių popierių rinkos efektyviam funkcionavimui institucijas. Latvijos Rygos vertybinių popierių birža pradėjo veikti beveik dvejais metais vėliau (1996 m. liepą), o Estijos – praėjus vos ne trejiem mmetams nuo Lietuvos biržos veiklos pradžios (1996 m. gegužę).

Lietuvoje vertybinių popierių rinka pradėjo kurtis 1991 metais, prasidėjus pirminiam privatizavimui. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Privatizavimo įstatymą, ir antrojoje 1991 metų pusėje prasidėjo masinis privatizavimas. Šio proceso metu buvo išleista paprastųjų vardinių akcijų. Jas įsigijo 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Toliau buvo kuriamos institucijos, reikalingos rinkai funkcionuoti.

Vertybinių popierių rinkos kūrimo procesas buvo sudėtingas, nes reikėjo įteisinti realiai jau veikiančią rinklą (investiciniai čekiai buvo išdalyti, akcijos išleistos ir pardavinėjamos). Taigi nereguliuojamos vertybinių popierių rinkos ppervedimas į teisiškai reguliuojamą buvo pagrindinė Lietuvos vertybinių popierių rinkos įkūrimo ypatybė.1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimasis ir ypatybės

Lietuvos vertybinių popierių rinka, kaip nauja ekonominio gyvenimo sritis, neišvengė besivystančių šalių rinkoms būdingų problemų:

1. Pasiūlos rinka.

2. Žemės likvidumas.

3. Tiesioginių sandorių rinka.

Pasiūlos rinkos problema iš eesmės susijusi ir su kitomis dviem antrinės Lietuvos vertybinių popierių rinkos problemomis, t.y. likvidumo ir tiesioginių sandorių vyravimu. Pasiūlos rinka- nuolatinis pirkėjų trūkumas norimiems parduoti vertybiniams popieriams. Tai ypač aktualu akcijų rinkoje. Dėl šios priežasties smulkūs investuotojai negali dalyvauti vertybinių popierių rinkoje, nes rizikuoja nerasti pirkėjų savo vertybiniams popieriams. Stambūs investuotojai sandorius sudaro tiesiogiai, tuo mažindami likvidumo riziką.

Žemas likvidumas trukdo pardavėjui rasti pirkėją, sukelia įtampą ir nepasitikėjimą NVPB veikla bei vertybinių popierių rinka apskritai. Pateiktų parduoti vertybinių popierių sandoriai neįvyksta, o tai skatina sudaryti juos tiesiogiai, susidarant pirkėją ir tik registruojant sandorį biržoje. Tokia praktika tapo labai populiari, ir dauguma NVPB registruotų sandorių buvo tiesioginiai. Tai reiškia, kad daugelis parduotų ir pirktų vertybinių popierių neturi rinkos kainos ir todėl negalima nnustatyti jų vertės. Jei vertybiniai popieriai yra nelikvidūs, atsiradus būtinybei juos sunku parduoti, todėl atsiranda investavimo rizika. Tai paaiškina tą faktą, kodėl antrinė rinka buvo nesubalansuota, t.y. nuolat vyravo pasiūla.

Minėtos Lietuvos vertybinių popierių rinkos problemos atsirado dėl kelių priežasčių. Pirmoji – stiprus ekonominis nuosmukis ir nepasitikėjimas Vyriausybe, atsiradęs dėl dažno sprendimų kaitaliojimo. Antroji objektyvi priežastis susijusi su visuomenės požiūriu į vertybinių popierių rinką. Čia galima būtų isškirti du aspektus. Pirma, vertybinių popierių rinka daugeliui Lietuvos žmonių buvo naujas ir nesuprantamas rreiškinys. Antra, net ir tie, kurie suvokė šios rinkos mechanizmą, nesiryžo joje energingai “lošti”, nes ši veikla buvo naujas pinigų uždirbimo būdas žmogui, įpratusiam prie centralizuoto ūkio siūlomų pajamų šaltinių.

Taigi, vertybinių popierių rinka visuomenėje buvo visiškai naujas reiškinys, kurį reikėjo išmokti pažinti, priimti ir įsilieti į savo mąstymą bei gyvenimą.

Kita labai svarbi priežastis – informacijos stoka ir patikimumas. Tai susiję tiek su informacija apie vertybinius popierius, tiek su informacija apie finansų maklerių įmones. Išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, gauti patikimą informaciją apie įmonių, išleidusių akcijas, finansinę padėtį ir jos pokyčius yra labai sudėtinga. Patys emitentai dažnai tuo visiškai nesuinteresuoti.

Yra ir kitų priežasčių, kurios, kaip paaiškėjo, glūdi pačios NVPB veiklos reglamente. Geriausia mokykla yra praktinė veikla, kuri ir parodė NVPB vadovams, ką atsiradus poreikiui reikia keisti.

Nuo pirmos sesijos, įvykusios NVPB 1993 m. rugsėjo mėnesį, praėjo penkeri metai. Nagrinėjant šį veiklos periodą pagal NVPB aktyvumą, Lietuvos vertybinių popierių rinkoje ryškiai išsiskiria keli vystymosi etapai.

Pirmąjį etapą galima būtų apibūdinti kaip vertbinių popierių rinkos Lietuvoje kūrimosi etapą. Jis aprėpė laikotarpį 1993 09 – 1994 10, kuriam būdingas rinkos atsiradimas, mokymasis prekiauti ir techninių NVPB galimybių išbandymas.

Antrasis, vertybinių popierių rinkos spartaus vystymo etapas, prasidėjo 1994 11 – 1996 03. Tuo metu ėmė reikštis kai kurios šios rrinkos ekonominės funkcijos bei būdingas rinkos aktyvumo augimas.

Trečiojo etapo pradžia būtų 1996 04, prasidėjus vertybinių popierių rinkos kokybiniam pokyčiui, kurį apibūdina pagyvėjusi prekyba centrinėje rinkoje.2. Vertybinių popierių rinkos dalyviai

Akcinės bendrovės – apibrėžiamos, kaip “įmonės, kurių įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis”. Kiekvienas akcijų įsigijęs asmuo tampa akcininku.

Lietuvos Respublikos statistikos departamento registre 1996 01 01 buvo užregistruotos 2235 atvirojo tipo įmonės. Per 1995 vertybinių popierių komisijoje savo vertybinius popierius pirmą kartą įregistravo 649 akcinės bendrovės, 19 investicinių akcinių bendrovių ir 2 bankai. 1996 06 30 biržos prekybos sąraše buvi 405 emitentų 458 emisijų vertybiniai popieriai. Palyginti su 1994 m., einamasis prekybos sąrašas išaugo 84%, emitentų sąrašas – 92%.

Biržos kapitalizacija 1996 01 01 sudarė 630,06 mln. Lt, o 1996 m. II ketvirčio pab. – 2 562,59 mln. Lt. jei metų pradžioje akcinių bendrovių dalis bendroje biržos kapitalizacijoje sudarė 70,3%, bankų – 29,7%, tai 1996 06 akcinių bendrovių kapitalizacija sudarė 92%.

Investicinės akcinės bendrovės – nauja įmonių rūšis, atsiradusi pirminės privatizacijos metu. Jų veikla gana specifinė: leisdamos savo akcijas ir parduodamos jas už investicinius čekius, investicinės bendrovės stengėsi sukaupti lėšų ir panaudoti jas privatizuojamam turtui įsigyti. Investicinė bendrovė yra laikoma investiciniu fondu , jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas, o išleistos akcijos yyra išperkamos, t.y. jų savininkai turi teisę bet kuriuo metu grąžinti šias akcijas bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų. Investicinė akcinė bendrovė yra laikoma uždaruoju investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų. Ir taipogi ši bendrobė yra laikoma kontroliuojančiąja investicine bendrove, jeigu jos turimas investicijų portfelis nėra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

Finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikos arba užsienio juridinių ar fizinių asmenų įsteigta bet kurios įmonių įstatyme numatytos rūšies įmone, nustatyta tvarka gavusi vertybinių popierių komisijos licenciją verstis tarpininkavimo veikla viešojoje vertybinių popierių apyvartoje ar konsultuoti investicijų į vertybinius popierius klausimais. Finansų maklerio įmonės yra vieni aktyviausių rinkos tarpininkų, veikiančių biržoje ir už jos ribų. FMĮ įgyja teisę veikti biržoje tapusi jos nare arba sudariusi sutartį su biržos nariu. Tuomet FMĮ įgyja teisę dalyvauti prekyboje, t.y. pateikti pavedimus pirkti arba parduoti biržoje ir tapti vieninteliu pirkėko ir pardavėjo tarpininku. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme numatyta, kad viena iš finansų maklerio įmonės veiklos rūšių gali būti vertybinių popierių skolinimas savo klientams. Ši veikla turi vykti pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė – bet kurios įmonių įstatyme nustatytos rūšies įmonė, konsultuojanti investavimo

į vertybinius popierius klausimais ir turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą leidimą valdyti investicinių bendrovių investicinį portfelį.

Vertybinių popierių komisija (VPK) – vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija. Vertybinių popierių komisiją sudaro pirmininkas ir keturi nariai. Vertybinių popierių komisijos pirmininką ir narius penkeriems metams skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip laikomasi sąžiningos prekybos ir konkurencijos taisyklių viešojoje vertybinių popierių apyvartoje; imasi priemonių, užtikrinančių efektyvų vertybinių popierių rinkos funkcionavimą ir investuotojų apsaugą; kartu su kitomis Vyriausybės įstaigomis, Lietuvos banku, vertybinių popierių vviešosios apyvartos tarpininkais ir dalyviais formuoja valstybės ekonominę politiką, skatinančią vertybinių popierių rinkos plėtrą; skleidžia žinias apie vertybinių popierių rinkos funkcionavimo principus.

Realizuodama numatytus uždavinius, Vertybinių popierių komisija atlieka šias funkcijas:

• rengia ir tvirtina taisykles, reglamentuojančias VP emitentų, viešosios apyvartos tarpininkų, .VP biržų, investicinų bendrovių, Lietuvos centrinio VP depozitoriumo veiklą;

• registruoja vertybinių popierių emisijas;

• išduoda ir panaikina leidimus bei licencijas subjektams, kurių licencijavimas priklauso Vertybinių popierių komisijos kompetencijai;

• stebi, analizuoja ir tikrina VP rinkos dalyvių veiklą;

• teikia oficialius išaiškinimus VP viešosios apyvartos klausimais;

• rinkos dalyviams taiko Lietuvos RRespublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymu bei kitais teisės aktais numatytas sankcijas.

Vertybinių popierių birža pagal LR vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą apibržiama kaip Lietuvos Respublikos įregistruotą specializuotą tik vertybinių popierių biržos veikla užsiimančią nepelno įmonę. VP biržos akcijų gali įsigyti ttik finansų maklerio įmonės ir komerciniai bankai, VP viešosios apyvartos įstatymo nustatyta tvarka gavę licenciją atlikti vertybinių popierių operacijas, taip pat Finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Birža privalo išleisti tiek naujų akcijų, kiek yra Vertybinių popierių komisijos licenciją turinčių finansų maklerio įmonių ir bankų, pateikusių biržai paraiškas įsigyti akcijų. Biržos akcija suteikia teisę dalyvauti biržos prekyboje ir valdyme.

Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas buvo įsteigtas vadovaujantis LR Vyriausybės 1993 05 20 nutarimu Nr. 352. Depozitoriumas pradėjo savo veiklą kartu su Nacionaline vertybinių popierių birža kaip vidinis jos padalinys 1993 08 16. Augant VP sąskaitų atidarymo bei apskaitos operacijų apimtims bei plečiantis vykdomoms f- joms, depozitoriumas 1994 02 25 buvo įregistruotas kaip savarankiška įmonė. Jo steigėjai yra: Lietuvos bankas, Fnansų ministerija ir NNacionalinė vertybinių popierių birža.

Depozitoriumas veda Vertybinių popierių komisijoje registruotų arba valstybės leidžiamų VP apskaitą, registruoja VP nuosavybės pasikeitimus, formuoja ir tvarko VP rinkos centrinę duomenų bazę rinkos dalyvių teikiamos informacijos pagrindu.

Piniginių atsiskaitymų (kliringo) bankas – istitucija, užtikrinanti vieną svarbiausių VP biržos principų – vertybinių popierių ir pinigų pateikimo vienalaikiškumą. Kliringo banko paskirtis – vykdyti piniginius atsiskaitymus pagal rinkoje sudarytų sandorių tarp vertybinių rinkos tarpininkų rezultatus. Vertybinių popierių birža, Lietuvos bankas ir Centrinis depozitoriumas pasirašė sutartį dėl vieningos atsiskaitymų už sandorius ssistemos.

Komerciniai bankai – jų bankų paslaugų rinka atsirado prieš 7 metus, steigiant pirmuosius komercinius bankus. Komercinių bankų įstatymas leidžia bankams atlikti operacijas su VP, taip pat konsultuoti finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais.

Finansų ministerija kaupia lėšas, reikalingas valstybės vykdomoms f- joms, ir tvarko tų lėšų naudojimą. Vertybinių popierių rinkoje ji veikia kaip Vyriausybės vertybinių popierių emitentas: priima sprendimą išleisti Vyriausybės vertybinius popierius, nustato jų trukmę, maksimalią emisijos apimtį, apmokėjimo už nupirktus vertybinius popierius dieną.

Lietuvos bankas yra LR centrinis bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – siekti LR pinigų stabilumo. Įgyvendinamas pagrindinį tikslą ietuvos bankas turi užtikrinti patikimą pinigų rinkos bei kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą bei palaikyti LR Vyriausybės vykdomą ekonominę politiką.

Valstybės vertybinių popierių fondas savo veiklą pradėjo 1993 11 mėn.. Fonde registruojami visi valstybei priklausantys privatizuotų įmonių akcijų paketai, mažesni negu 20% bendrovės kapitalo. Fondo paskirtis – apsaugoti, valdyti ir pardavinėti valstybei priklausančius VP, akumuliuoti lėšas, gautas pardavus valstybės VP valstybės vidaus skolai dengti. Vienas rimčiausių klausimų tebėra Valstybės VP fondui priklausančių įmonių akcijų pardavimas. Iki 1995 06 01 Valstybės vertybinių popierių fonde buvo sukaupta 1046 šalies įmonių akcijos..3. Lietuvos Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža (NVPB)

Pirmoji birža Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 mm. Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923 – 1940 m. Kaune veikusi birža prekiavo užsienio valiuta bei Vyriausybės VP. Vilniuje VP birža veikė 1926 – 1936 m. Pokario metais Lietuvos VP rinka nebuvo plėtojama.

Tik 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vykdant ekonominę reformą prasidėjo ir vertybinių popierių biržos steigimo paruošiamasis darbas. Pirmieji steigėjai buvo: Finansų ministerija, Investicijų bankas. “Lietuvos birža” ir “Baltijos birža”. Tuo metu buvo rengiami finansų makleriai, steigiamos finansų maklerių įmonės, išduodamos licencijos jų veiklai, rengiami teisiniai procedūriniai biržos dokumentai.

1992 05 16 d. pasirašyta biržos steigimo sutartis. Teisinis Lietuvos NVPB steigimo pagrindas yra 1992 09 03 d. Vyriausybės nutarimas Nr.646 “Dėl Vertybinių popierių komisijos ir Nacionalinės vertybinių popierių biržos steigimo”.

Tuo metu VP rinkoje buvo naudojami tik laikinieji akcininko pažymėjimai, todėl Lietuvos Vyriausybė nusprendė įdiegti dematerializuotą vertybinių popierių modelį.

Lietuvos NVPB modeliu buvo pasirinktas Prancūzijos biržos modelis, vienas pažangiausių pasaulyje ir jau pripažintas Varšuvos ir Prahos vertybinių popierių biržų. Todėl 1992 09 17 d. pasirašyta NVPB ir Prancūzijos biržų bendrovės sutartis, pagal kurią NVPB steigimo projektą padėjo įgyvendinti SBF ir Prancūzijos depozitoriumas (SICOVAM). 1992 10 30 d. Vyriausybės nutarimu Nr.815 buvo patvirtinti steigėjų parengti “Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei Vertybinių popierių biržos laikinieji nuostatai”. Remiantis ššiuo dokumentu parengti biržos įstatai, kurie 1992 11 12 įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje. 1993 04 20 įvyko biržos akcininkų susirinkimas, kuriame išrinkta 15 asmenų biržos taryba.

Taigi 1992 rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu įsteigta NVPB 1993 05 11 buvo įregistruota Vertybinių popierių komisijoje. Padedant Prancūzijos specialistams, birža buvo atidaryta 1993 rugsėjo 14 dieną.

Biržos prekybos sistema yra centralizuoa ir dematerializuota. Sandoriai NVPB sudaromi remiantis pavedimais, kuriuos finansų makleriai pateikia biržai savo vardu ir kliento lėšomis arba savo vardu ir savo lėšomis. Biržije veikia fiksuotos kainos mechanizmas. Makleriams leidžiama tarpusavyje sudaryti ir tiesioginius sandorius. Tokių sandorių kaina rinkos kursui įtakos nedaro.

Einamąjį biržos prekybos sąrašą sudaro dviejų rūšių vertybiniai popieriai: akcijos ir Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP). Jiems taikomi du skirtingi prekybos centrinėje rinkoje metodai.

Pirmasis prekybos metodas taikomas akcijoms. Pagrindinis jo bruožas – visi prekybos sesijos sandoriai vienos emisijos akcijoms registruojami vieningu rinkos kursu. Rinkos kaina nustatoma atsižvelgiant į pasiūlą ir paklausą, laikantis maksimalios apyvartos principo, t.y. turi būti nupirktas ar parduotas didžiausias įmanomas vertybinių popierių skaičius; minimalaus skirtumo tarp siūlomų pirkti ir parduoti vertybinių popierių skaičiaus, minimalaus einamojo ir anksčiau buvusio vertybinių popierių kurso skirtumo principų, jei kursas nebuvo nustatytas remiantis ankstesnių principu.

Pavedimai pirkti arba parduoti akcijas pateikiami iki kotiravimo pradžios. Kotiravimo metu

ir po jo finansų makleris negali paveikti rinkos kainos. Visi pavedimai, nustatant rinkos kursą, traktuojami vienodai, neatsižvelgiant nei į laiko, nei į kainos prioritetą. Nustačius rinkos kursą, esant nesubalansuotai pasiūlai ir paklausai, gali būti pateikiami papildomi pavedimai fiksuotu kursu dėl fiksuoto akcijų skaičiaus. Papildomi pavedimai negali veikti rinkos kurso, o tuo labiau išbalansuoti rinkos.

Tokį prekybos būdą pasiūlė Paryžiaus birža ir įdiegė 1993 metais. Jo pasirinkimą lėmė vertybinių popierių rinkai reikalingų specialistų trūkumas Lietuvoje ie ekonominis visuomenės mentalitetas.

Antrasis prekybos metodas taikomas VVyriausybės vertybiniams popieriams, rinkoje atsirad.usiems 1994 metų liepą. Jiems netaikomas vieningo kurso principas. Sandoriai registruojami pradedant gautu pavedimu pirkti Vyriausybės vertybinius popierius didžiausia kaina.

Per pirmąją biržos prekybos sesiją 1993 09 14 d. prekybos sąraše buvo 19 emitentų, 22 vertybiniai popieriai, įregistruota 19 finansų maklerių įmonių, parduotos 368 akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1 630,5 lito.

Steigiamasis NVPB akcininkų susirinkimas įvyko 1993 06 20 d. Patvirtintas biržos įstatinis kapitalas – 1,23 mln. litų – padalytas į 246 paprastąsias vardines akcijas. Biržos akcininkai yyra valstybės įmonės, bankai, investicinės akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, bendros Lietuvos ir užsienio įmonės bei užsienio kapitalo įmonės, personalinės įmonės ir tikrosios ūkinės bendrijos, LR fiziniai asmenys. Teisė prekiauti biržoje suteikiama tik biržoa akcininkams. Biržos valdymo organai yyra: visuotinis biržos narių susirinkimas, biržos taryba ir biržos valdyba.

Nuo 1995 m. NVPB yra Europos VP biržų federacijos (FESE) Europos biržų forumo narė. 1998 m. rugpjūčio mėnesį NVPB tapo Tarptautinės biržų federacijos nare korespondente. 1998 m. NVPB iš ne pelno organizacijos tapo akcine bendrove, rugsėjo mėnesį paminėjo penkerių metų sukaktį, 1999 m. vasario 2 d. įvyko 1000 –tinė Biržos prekybos sesija.

Per visą savo gyvavimo laiką NVPB tobulėjo stengdamasi kuo geriau įvykdyti savo misiją. Pradžioje NVPB tikslas buvo sukurti centralizuotą VP rinką, kuri leistų realią išleistų VP rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus. Po masinės privatizacijos VP birža buvo būtinybė.

Šiuo metu jau stengiamasi sudaryti palankiausiais sąlygas Lietuvos įmonėms didinti kapitalą ir finansuoti savo plėtrą, o vietiniams ir užsienio investuotojams saugiai iinvestuoti Lietuvos VP rinkoje. Biržos valdyba stengiasi prisidėti prie VP teisinės bazės tobulinimo. 1998 m. kovo 19d. LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos VP viešosios apyvartos įstatymo pataisas. Teisinį reguliavimą stengiamasi suderinti su Europos sąjungos standartais. NVPB užsiima rinkos dalyvių mokymu ir visuomenės švietimu, nes po 1991 metais priimto Pirminio privatizavimo įstatymo, ir antroje 1991 metų pusėje prasidėjusi masinė privatizacija daugumai žmonių paliko nemalonius atsiminimus, o ir visuomenės ekonominius išprusimus nėra labai didelis. Birža sieks būti aktyviu akcijų, obligacijų ir kitų ffinansinių instrumentų prekybos centru ir tuo būdu išlaikyti ir pritraukti į Biržą vertybinius popierius, išleistus Lietuvoje.4. Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos valdymas

Biržos valdymo sistemą sudaro jos renkami organai:

– Biržos akcininkų susirinkimas,

– Biržos taryba,

– Biržos valdyba.

Aukščiausias Biržos valdymo organas yra Biržos akcininkų susirinkimas, kuris vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Susirinkimas tvirtina, papildo Biržos įstatus, renka Biržos tarybos narius, Revizinės komisijos narius, Biržos arbitražą, taip pat tvirtina maklerių etikos taisykles, nustato baudų koeficientus už prekybos ar etikos taisyklių pažeidimus. Be to, turi teisę reorganizuoti ar likviduoti Biržą.

Biržos taryba yra kolegialus organas, atliekantis Biržos veiklos stebėjimo, analizės ir kontrolės funkcijas laikotarpiais tarp akcininkų susirinkimų. Biržos taryba sudaroma iš 15 narių metų laikotarpiui. Biržos tarybos nariai privalo saugoti slaptą informaciją, kuri jiems tapo prieinama, vykdant savo tarnybines pareigas.

Biržos valdyba – taip pat kolegialus organas, kuris vadovauja bendrai Biržos ūkinei – komercinei veiklai ir tvarko jos reikalus tarp akcininkų susirinkimų. Biržos valdyba sudaroma iš narių 3 metų laikotarpiui. Biržos valdybos nariai solidariai atsako už bendrovei padarytus nuostolius.

Biržos Tarybos ir Valdybos nariai negali būti kitos vertybinių popierių biržos steigėjais, valdybos ar tarybos nariais.

Biržos valdyba samdo administraciją atlikti vykdomąsias funkcijas. Su administracijos generaliniu direktoriumi sudaroma darbo sutartis, pagal kurią direktorius ggali disponuoti Biržos turtu ir piniginėmis lėšomis pagal Valdybos patvirtintą sąmatą, teikti pasiūlymus dėl administracijos sudėties, atstovauti biržai, sudarant sutartis, tvarkyti akcijų registracijos knygą.

Biržos akcininkų susirinkimas renka Revizinę komisiją, kuri tikrina Biržos finansinės apskaitos dokumentus, metinį balansą, Biržos steigimo sąmatą. Revizijos vykdomos ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Biržos akcininkų susirinkimas taip pat išrenka arbitražą, kuris teikia juridinio pobūdžio konsultacijas ir sprendžia su vertybinių popierių prekyba susijusius ginčus.

Lietuvos Vertybinių Popierių Biržos valdymo struktūra5. Vilniaus vertybinių popierių birža

Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) yra vienintelė reguliuojama biržos operatorė Lietuvoje, siūlanti prekybos, listingo ir informacijos paslaugas. Pagrindinė VVPB misija yra organizuoti ir plėtoti Lietuvos VP rinką, sudarant palankiausias sąlygas emitentams, investuotojams ir finansų tarpininkams efektyviai naudotis kapitalo rinkos teikiamomis galimybėmis. Tik licencijuoti VVPB nariai – bankai ir finansų maklerių įmonės – turi teisę prekiauti VVPB.

VVPB priklauso OMX (Vilniaus vertybinių popierių biržos motininė bendrovė OMHEX pakeitė savo vardą į OMX) padaliniui OMX Exchanges, per kurį OMX taip pat valdo Stokholmo, Helsinkio, Talino bei Rygos biržas ir siūlo prieigą prie 80% visos prekybos vertybiniais popieriais Šiaurės ir Baltijos regionuose. OMX taip pat valdo centrinius vertybinių popierių depozitoriumus Estijoje ir Latvijoje bei turi nuosavybėje 40% Lietuvos Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo akcijų. OMX Technology padalinys tteikia sandorių technologijų paslaugas pasaulio finansų ir energetikos rinkoms.

OMX akcijos yra įtrauktos į Stokholmo bei Helsinkio biržų prekybos sąrašus.5.1. VVPB Akcininkų struktūra

OMX yra pagrindinė VVPB akcininkė. Kitų akcijų nuosavybės pasiskirstymas yra:

VVPB akcininkai 2004 m. liepos 28 d.:

• Helsinki Stock Exchange – 229 akcijos 93,09%

• Fiziniai asmenys – 7 akcijos, 2,85%

• Bankai – 6 akcijos, 2,44%

• FMĮ – 3 akcijos, 1,22%

• Juridiniai asmenys – 1 akcija, 0,40%

Iš viso 246 akcijos.5.2. Pagrindinės verslo kryptys

Paslaugos emitentams:

• VP įtraukimas į Biržos prekybos sąrašus ir prekybos jais organizavimas;

• efektyvi esminės informacijos paskleidimo rinkos dalyviams sistema;

• listinguojamų emitentų pristatymas rinkai ir žiniasklaidai, jų įvaizdžio stiprinimas;

• mokymo seminarai.

Paslaugos nariams:

• prekybos sistema ir taisyklės, užtikrinančios lygias sąlygas visiems rinkos dalyviams;

• naujų technologijų diegimas prekybos ir informacinėje sistemose;

• efektyvi rinkos priežiūra, apsauganti nuo piktnaudžiavimų rinkoje;

• indeksų, atspindinčių pokyčius rinkoje, skelbimas;

• mokymo seminarai.

Informacinės paslaugos:

• aktuali ir išsami informacija Biržos tinklapyje;

• informacija apie nepertraukiamą prekybą realiu laiku Internete ir SMS žinutėmis;

• duomenų siuntimo sistema skirta nepertraukiamos prekybos duomenų platintojams;

• VP kainų ir emitentų finansinių rezultatų duomenų bazės;

• leidiniai apie VP rinką, bendroves.

VVPB yra savireguliuojanti institucija, leidžianti taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius prekybos biržoje tvarką. VVPB veiklą prižiūri LR Vertybinių popierių komisija.5.3. Prekyba biržoje

Prekyba vertybiniais popieriais biržoje yra visiškai

kompiuterizuota. Prekyba vykdoma tik nematerialiais vertybiniais popieriais. Biržoje gali būti sudaromi centrinės rinkos, tiesioginiai, oficialaus pasiūlymo, viešo akcijų pardavimo ir viešo akcijų emisijų platinimo sandoriai. VP pirkėjas ir/arba pardavėjas gali dalyvauti Biržos prekyboje tik per įgaliotą Biržos narį.

Pagrindinė Biržos centrinės rinkos paskirtis – koncentruoti VP pasiūlą ir paklausą, sudarant alimybę viešai pasiūlyti pirkti ir/arba parduoti VP. Prekyba paremta pavedimų rinkos principu, t.y. sandorio kaina priklauso nuo pateiktų pavedimų pirkti ir parduoti VP. Prekybos centrinėje rinkoje procedūros taikomos VP, įtrauktiems įį Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašus.

Prekyba VP centrinėje rinkoje skiriama į du etapus – prekybos sesijos atidarymą ir nepertraukiamą prekybą. Prekybos sesijos atidarymo metu pavedimai pirkti ir/arba parduoti VP gali būti teikiami fiksuota arba „geriausia“ kaina (VP kurso nustatymo metu nustatytu kursu).

Nepertraukiamos prekybos metu pavedimai gali būti teikiami tik fiksuota kaina. Jeigu tam tikroms akcijoms laikinai panaikintos kainos kitimo ribos ir joms prekybos sesijos atidarymo metu rinkos kursas nenustatomas, nepertraukiamoje prekyboje šios akcijos nedalyvauja.

VP kainų kitimas prekybos ssesijos metu ribojamas. Prekybos sesijos atidarymo metu VP kursas (pajamingumas) gali kisti +/-5% (procentiniais punktais) nuo paskutinės prekybos sesijos uždarymo kainos, jeigu jis buvo ne mažesnis nei 0,20 Lt. Nepertraukiamos prekybos metu šios ribos yra -+/-10% (procentinių punktų) nuo prekybos ssesijos atidarymo kurso, o jei šis nenustatytas, nuo paskutinės prekybos sesijos uždarymo kainos (pajamingumo). Jei paskutinė prekybos sesijos uždarymo kaina buvo mažesnė nei 0,20 Lt, kurso ir kainos kitimo ribos yra 0,01 Lt (procentinio punkto).

Prekybos sesijos atidarymo metu visi sandoriai sudaromi nustatytu kursu.

Nepertraukiamos prekybos metu pavedimai vykdomi iš karto po jų gavimo, jei prekybos sistemoje yra atitinkamas priešingos krypties pavedimas. Jei tokio pavedimo nėra, naujai gautas pavedimas įrašomas į eilę.

Tiesioginiai sandoriai – tai VP pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaromi Biržos techninių ir organizacinių priemonių pagalba prekybos sesijos metu pagal Biržos narių pateiktus pavedimus pirkti ir/arba parduoti VP pavedime nurodyta kaina. Savo ketinimą pirkti ir/arba parduoti VP tiesioginiu sandoriu Biržos nariai gali paskelbti Biržos elektroninėje skelbimų lentoje. Tiesioginiai sandoriai gali bbūti sudaromi visais VP, įtrauktais į Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašus, o taip pat ir Nelistinguojamais VP.

Asmenys, ketinantys arba turintys prievolę įsigyti emitento vertybinių popierių, tai padaryti gali oficialaus pasiūlymo būdu. Oficialus pasiūlymas – tai fizinio ar juridinio asmens ketinimo įsigyti dalį ar visus emitento vertybinius popierius paskelbimo bei vykdymo procedūra. Oficialus pasiūlymas gali būti privalomas arba savanoriškas. Oficialaus pasiūlymo sandoriai sudaromi kitą darbo dieną po jo vykdymo pabaigos, gavus visus atsiliepusių investuotojų pavedimus. Pavedimo laikas ar jo dydis ppavedimo vykdymui įtakos neturi.

Viešo akcijų pardavimo procedūros paskirtis – sudaryti sąlygas parduoti valstybei ar savivaldybėms priklausančias akcijas bei suteikti galimybę visiems Biržos nariams susipažinti su pardavimo sąlygomis ir esančia paklausa. Šia procedūra gali pasinaudoti ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, pageidaujantys parduoti turimus akcijų paketus. Viešas pardavimas gali būti vykdomas skirtingais būdais: laikantis vieningos (fiksuotos) kainos arba kainos prioriteto. Parduodant akcijas vieningos kainos būdu, pavedimai kaupiami visą akcijų pardavimo laikotarpį, o sandoriai sudaromi viena nustatyta kaina paskutinę pardavimo dieną. Ka.inos prioriteto būdu akcijos parduodamos iš karto po to, kai gavus pavedimą jas pirkti praeina nustatytas laiko tarpas. Jei per šį laiko tarpą gaunamas pavedimas geresne kaina, iki sandorio sudarymo vėl turi praeiti biržos valdybos nustatytas laiko tarpas. Akcijų pardavimo būdą nustato pardavėjas.

Viešo akcijų emisijos platinimo procedūra skirta sudaryti galimybę platinti į pirminę viešąją pyvartą išleidžiamas akcijas per biržą. Viešam akcijų emisijos platinimui gali būti pateiktos naujos emisijos akcijos, išleidžiamos didinant įstatinį (akcinį) kapitalą papildomais įnašais ir atitinkančios Biržos prekybos taisyklėse nustatytus reikalavimus (pavyzdžiui, įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje viešąjai apyvartai, nėra investuotojų ar jų grupių, turinčių išskirtines teises pasirašyti akcijas ir pan.). Viešas akcijų emisijos platinimas vykdomas laikantis vieningos (fiksuotos) kainos.

Prekybos valandos

Vertybiniai popieriai (išskyrus skolos VP) Skolos VVP

VP kurso kitimo ribos

nepanaikintos panaikintos

nuo 16.00 iki 9.25-9.30 Pavedimų teikimas

9.25-9.30 Prekybos sesijos atidarymas

VP kursas

patvirtintas nepatvirtintas

iki 9.55 VP kursų paskelbimas

10.00 Nepertraukiama prekyba Nepertraukiama prekyba

14.00 Prekybos sesijos uždarymas5.4. Kaip tapti VVPB nariu?

Biržos prekyboje gali dalyvauti tik biržos nariai – Biržos valdybos sprendimu į Biržos narių sąrašą įtrauktos finansų maklerio įmonės arba komerciniai bankai, kurių licencijose nėra apribota teisė teikti investicines paslaugas. Įtraukiamas į Biržos narių sąrašą viešosios apyvartos tarpininkas turi:

• pateikti licenciją verstis šia veikla (jei tai finansų maklerio įmonė);

• pateikti tarpininko steigimo dokumentu kopijas, jei tarpininkas komercinis bankas – specializuoto struktūrinio padalinio nuostatų kopiją;

• pateikti tarpininko registravimo juridinių asmenų registre pažymėjimo kopiją;

• turėti bent vieną licencijuotą ir įgaliotą finansų maklerį bei pateikti jų licencijų kopijas;

• pateikti akcininkų, turinčių nuosavybės teise ar valdančių daugiau kaip 5% balsų, sąrašą;

• būti Lietuvos Centrinio depozitoriumo tiesioginiu dalyviu;

• įmokėti įmoką į Biržos Garantinį fondą;

• įmokėti metinę įmoką už dalyvavimą Biržos prekyboje;

• įsigyti technines ir programines priemones dalyvauti Biržos prekyboje;

• sudaryti sutartį su Birža dėl prisijungimo prie Biržos prekybos sistemos.

Biržos nariai gali:

• tiesiogiai dalyvauti Biržos prekyboje, tekti pavedimus pirkti ir/arba parduoti VP;

• stebėti informaciją Biržos skelbimų lentoje;

• gauti tiesioginę informaciją apie sudarytus sandorius;

• gauti tiesioginę informaciją apie emitentų esminius įvykius.Išvados

Šiame darbe stengiausi ttrumpai aptarti vertybinių popierių rinkos bendruosius bruožus ir ypatumus. Vertybinių popierių rinkos tema yra labai plati ir turtinga savo informacija. Apibendrinant, galima pridurti, kad vertybinių popierių rinka – tai be galo sudėtingas, detalizuotas ir specifinis mechanizmas, atsiradęs dėl smarkios prekybinių santykių formavimosi dinamikos.

Vertybinių popierių rinkos atsiradimas Lietuvoje byloja apie ryškų ekonomikos postūmį į priekį. Galime džiaugtis mūsų modernia vertybinių popierių birža. Tai viena geriausiai funkcionuojančių organizacijų šalyje šiuo metu. Tikėtina, kad vertybinių popierių rinka padės subalansuoti Lietuvos ekonomiką ir apsaugos valstybės piliečius nuo finansinių tragedijų.

Susistemintos išvados:

1. Lietuvos vertybinių popierių rinka yra nemateriali ir centralizuota. Biržoje kainos nustatymo mechanizmas yra kainą fiksuojantis.

2. Lietuvos, kaip ir daugelio besivystančių šalių, vertybinių popierių rinka susidūrė su mažo likvidumo, vyraujančios pasiūlos problemomis. Tiesioginiai sandoriai sudarė didžiąją rinkos apyvartos dalį. Vertybinių popierių rinkos problemas sąlygojo ekonominis šalies nuosmukis, nepasitikėjimas Vyriausybe, visuomenės mentalitetas, informacijos stoka, jos patikimumo problemas.

3. Remiantis Lietuvos vertybinių popierių rinkos analize, gali būti išskirti trys jos plėtros etapai:

pirmasis – 1993 metų rugsėjis – 1994 metų spalis;

antrasis – 1994 metų lapkritis – 1996 metų kovas;

trečiasis – nuo 1996 metų balandžio.

Pirmajam etapui būdingas rinkos formavimasis, mokymasis prekiauti ir techninių NVPB galimybių išbandymas. Apyvarta vyko vangiai.

Antrasis etapas, susijęs su sparčia rinkos plėtra, sąlygota aktyvaus kapitalo koncentracijos

proceso ir Vyriausybės vertybinių popierių, kaip likvidžiausios ir pelningiausios investavimo alternatyvos, atsiradimu. Jam būdingas Vyriausybės vertybinių popierių ir tiesioginių sandorių vyravimas.

Trečiasis etapas išsiskiria sparčiu kokybiniu šuoliu: aktyvėja prekyba centrinėje rinkoje, kuri atspindi biržoje prasidėjusią spekuliaciją akcijomis. Šiuo periodu Lietuvos vertybinių popierių rinka buvo pripažinta Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) ir jai pradėtas skaičiuoti paprastasis indeksas. Įvykus kokybiniams poslinkiams, NVPB pradėjo skaičiuoti oficialius indeksus.

4. Lietuvoje skaičiuojami ELRIX, VŽ ir akcijų LITIN indeksai yra kainos tipo ir akcijų svoriai įvertinti pagal kapitalizaciją. “Rinkos ddydžio” (kursų kilimo- smukimo) ir “prekybos apimties” teorijų naudojimas, papildant indeksų teikiamą informaciją apie vertybinių popierių rinką, leidžia teigti, kad dėl skaičiavimo metodikų skirtumų ELRIX ir VŽ indeksai lanksčiau reaguoja į pokyčius vertybinių popierių rinkoje ir todėl galėtų būti laikomi informatyvesniais.

5. Aktyvumo didėjimas akcijų rinkoje priklauso nuo daugelio veiksnių, bet Lietuvos rinkoje svarbiausias veiksnys, nulėmęs akcijų paklausos didėjimą antrojoje 1996 metų pusėje, buvo Vyriausybės vertybinių popierių palūkanos. Būtent jų mažėjimas minėtu periodu ir nulėmė akcijų kursų augimą.

6. Per pirmąjį 1997 metų pusmetį, ssparčiai vystantis Lietuvos vertybinių popierių rinkai, labai akivaizdus investicijų fondų ir kitų institicinių investuotojų trūkumas Lietuvoje, didelė rinkos priklausomybė nuo užsienio investuotojų.

7. Lietuvos vertybinių popierių rinkos išsivystymo lygį rodo pozityvios tendencijos ir rinkos dalyvių reakcija į ekonominius įvykius: sezoniniai pakilimai ir nnuosmukiai, laukiant metinių bendrovių rezultatų ir reaguojant į dividendų politiką, paskelbtą ataskaitiniuose susirinkimuose; vasaros atoslūgiai, didėjantis biržos dalyvių skaičius.

8. Lietuvos vertybinių popierių rinkos rodikliai rodo ilgalaikę jos tolygaus augimo tendenciją, kurią lemia ir gera makroekonominė padėtis Lietuvoje.

9. Lietuvos vertybinių popierių rinka tapo ekonomikos barometru, labai jautriai reaguojančiu į ekonominį šalies gyvenimą ir atsitiktinius reiškinius: gandus apie lito devalvavimą., bankų krizę. Per investuotojų lūkesčius šie reiškiniai atsispindi vertybinių popierių rinkos veiklos rezultatuose. Pasiektas Lietuvos vertybinių popierių rinkos lygis sudaro sąlygas naujoms investicijoms ir naujam pakilimui.Literatūra

1. A. V. Rutkauskas “Finansų rinkos ir istitucijos”, Vilnius “Technika”, 1998 m.

2. A. Rastenienė “Vertybinių popierių rinka”, Lietuvos informacijos institutas, Vilnius 1998 m.

3. B. Martinkus, V. Žilinskas “Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai”, KTU 1996 m.

4. “LR vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas”, Vilnius 1996 m.

5. Brazauskas AA. Fondų biržos: oficialioji ir šešėlinė pusės // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.68.-P.11.

6. Defosse G., Balley P. Vertybinių popierių birža.- K., 1994.

7. Vilkelis E. Vertybinių popierių birža – rinkos ekonomikos sudedamoji dalis // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.48.-P.10.

8. Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža

http://www.nse.lt

11. Lietuvos Centrinis Vertybinių Popierių Depozitoriumas

http://www.csdl.lt

Turinys

Įvadas 3

1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimasis ir ypatybės 4

2. Vertybinių popierių rinkos dalyviai 5

3. Lietuvos Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža (NVPB) 8

4. Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos valdymas 10

5. Vilniaus vertybinių popierių birža 13

5.1. VVPB Akcininkų struktūra 13

5.2. Pagrindinės verslo kryptys 14

5.3. Prekyba biržoje 14

5.4. Kaip tapti VVPB nariu? 16

Išvados 18

Literatūra 20

Įvadas

Lietuva – pirmoji iiš trijų Baltijos valstybių, įkūrusi vertybinių popierių biržą ir kitas būtinas vertybinių popierių rinkos efektyviam funkcionavimui institucijas. Latvijos Rygos vertybinių popierių birža pradėjo veikti beveik dvejais metais vėliau (1996 m. liepą), o Estijos – praėjus vos ne trejiem metams nuo Lietuvos biržos veiklos pradžios (1996 m. gegužę).

Lietuvoje vertybinių popierių rinka pradėjo kurtis 1991 metais, prasidėjus pirminiam privatizavimui. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Privatizavimo įstatymą, ir antrojoje 1991 metų pusėje prasidėjo masinis privatizavimas. Šio proceso metu buvo išleista paprastųjų vardinių akcijų. Jas įsigijo 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Toliau buvo kuriamos institucijos, reikalingos rinkai funkcionuoti.

Vertybinių popierių rinkos kūrimo procesas buvo sudėtingas, nes reikėjo įteisinti realiai jau veikiančią rinklą (investiciniai čekiai buvo išdalyti, akcijos išleistos ir pardavinėjamos). Taigi nereguliuojamos vertybinių popierių rinkos pervedimas į teisiškai reguliuojamą buvo pagrindinė Lietuvos vertybinių popierių rinkos įkūrimo ypatybė.

1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimasis ir ypatybės

Lietuvos vertybinių popierių rinka, kaip nauja ekonominio gyvenimo sritis, neišvengė besivystančių šalių rinkoms būdingų problemų:

1. Pasiūlos rinka.

2. Žemės likvidumas.

3. Tiesioginių sandorių rinka.

Pasiūlos rinkos problema iš esmės susijusi ir su kitomis dviem antrinės Lietuvos vertybinių popierių rinkos problemomis, t.y. likvidumo ir tiesioginių sandorių vyravimu. Pasiūlos rinka- nuolatinis pirkėjų trūkumas norimiems parduoti vertybiniams popieriams. Tai ypač aktualu akcijų rinkoje. Dėl šios priežasties smulkūs investuotojai negali dalyvauti vertybinių popierių rinkoje, nnes rizikuoja nerasti pirkėjų savo vertybiniams popieriams. Stambūs investuotojai sandorius sudaro tiesiogiai, tuo mažindami likvidumo riziką.

Žemas likvidumas trukdo pardavėjui rasti pirkėją, sukelia įtampą ir nepasitikėjimą NVPB veikla bei vertybinių popierių rinka apskritai. Pateiktų parduoti vertybinių popierių sandoriai neįvyksta, o tai skatina sudaryti juos tiesiogiai, susidarant pirkėją ir tik registruojant sandorį biržoje. Tokia praktika tapo labai populiari, ir dauguma NVPB registruotų sandorių buvo tiesioginiai. Tai reiškia, kad daugelis parduotų ir pirktų vertybinių popierių neturi rinkos kainos ir todėl negalima nustatyti jų vertės. Jei vertybiniai popieriai yra nelikvidūs, atsiradus būtinybei juos sunku parduoti, todėl atsiranda investavimo rizika. Tai paaiškina tą faktą, kodėl antrinė rinka buvo nesubalansuota, t.y. nuolat vyravo pasiūla.

Minėtos Lietuvos vertybinių popierių rinkos problemos atsir.ado dėl kelių priežasčių. Pirmoji – stiprus ekonominis nuosmukis ir nepasitikėjimas Vyriausybe, atsiradęs dėl dažno sprendimų kaitaliojimo. Antroji objektyvi priežastis susijusi su visuomenės požiūriu į vertybinių popierių rinką. Čia galima būtų isškirti du aspektus. Pirma, vertybinių popierių rinka daugeliui Lietuvos žmonių buvo naujas ir nesuprantamas reiškinys. Antra, net ir tie, kurie suvokė šios rinkos mechanizmą, nesiryžo joje energingai “lošti”, nes ši veikla buvo naujas pinigų uždirbimo būdas žmogui, įpratusiam prie centralizuoto ūkio siūlomų pajamų šaltinių.

Taigi, vertybinių popierių rinka visuomenėje buvo visiškai naujas reiškinys, kurį reikėjo išmokti pažinti, ppriimti ir įsilieti į savo mąstymą bei gyvenimą.

Kita labai svarbi priežastis – informacijos stoka ir patikimumas. Tai susiję tiek su informacija apie vertybinius popierius, tiek su informacija apie finansų maklerių įmones. Išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, gauti patikimą informaciją apie įmonių, išleidusių akcijas, finansinę padėtį ir jos pokyčius yra labai sudėtinga. Patys emitentai dažnai tuo visiškai nesuinteresuoti.

Yra ir kitų priežasčių, kurios, kaip paaiškėjo, glūdi pačios NVPB veiklos reglamente. Geriausia mokykla yra praktinė veikla, kuri ir parodė NVPB vadovams, ką atsiradus poreikiui reikia keisti.

Nuo pirmos sesijos, įvykusios NVPB 1993 m. rugsėjo mėnesį, praėjo penkeri metai. Nagrinėjant šį veiklos periodą pagal NVPB aktyvumą, Lietuvos vertybinių popierių rinkoje ryškiai išsiskiria keli vystymosi etapai.

Pirmąjį etapą galima būtų apibūdinti kaip vertbinių popierių rinkos Lietuvoje kūrimosi etapą. Jis aprėpė laikotarpį 1993 09 – 1994 10, kuriam būdingas rinkos atsiradimas, mokymasis prekiauti ir techninių NVPB galimybių išbandymas.

Antrasis, vertybinių popierių rinkos spartaus vystymo etapas, prasidėjo 1994 11 – 1996 03. Tuo metu ėmė reikštis kai kurios šios rinkos ekonominės funkcijos bei būdingas rinkos aktyvumo augimas.

Trečiojo etapo pradžia būtų 1996 04, prasidėjus vertybinių popierių rinkos kokybiniam pokyčiui, kurį apibūdina pagyvėjusi prekyba centrinėje rinkoje.

2. Vertybinių popierių rinkos dalyviai

Akcinės bendrovės – apibrėžiamos, kaip “įmonės, kurių įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis”.

Kiekvienas akcijų įsigijęs asmuo tampa akcininku.

Lietuvos Respublikos statistikos departamento registre 1996 01 01 buvo užregistruotos 2235 atvirojo tipo įmonės. Per 1995 vertybinių popierių komisijoje savo vertybinius popierius pirmą kartą įregistravo 649 akcinės bendrovės, 19 investicinių akcinių bendrovių ir 2 bankai. 1996 06 30 biržos prekybos sąraše buvi 405 emitentų 458 emisijų vertybiniai popieriai. Palyginti su 1994 m., einamasis prekybos sąrašas išaugo 84%, emitentų sąrašas – 92%.

Biržos kapitalizacija 1996 01 01 sudarė 630,06 mln. Lt, o 1996 m. II ketvirčio pab. –– 2 562,59 mln. Lt. jei metų pradžioje akcinių bendrovių dalis bendroje biržos kapitalizacijoje sudarė 70,3%, bankų – 29,7%, tai 1996 06 akcinių bendrovių kapitalizacija sudarė 92%.

Investicinės akcinės bendrovės – nauja įmonių rūšis, atsiradusi pirminės privatizacijos metu. Jų veikla gana specifinė: leisdamos savo akcijas ir parduodamos jas už investicinius čekius, investicinės bendrovės stengėsi sukaupti lėšų ir panaudoti jas privatizuojamam turtui įsigyti. Investicinė bendrovė yra laikoma investiciniu fondu , jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas, o išleistos akcijos yra išperkamos, tt.y. jų savininkai turi teisę bet kuriuo metu grąžinti šias akcijas bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų. Investicinė akcinė bendrovė yra laikoma uždaruoju investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas ir ji nėra iišleidusi išperkamųjų akcijų. Ir taipogi ši bendrobė yra laikoma kontroliuojančiąja investicine bendrove, jeigu jos turimas investicijų portfelis nėra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

Finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respubli.kos arba užsienio juridinių ar fizinių asmenų įsteigta bet kurios įmonių įstatyme numatytos rūšies įmone, nustatyta tvarka gavusi vertybinių popierių komisijos licenciją verstis tarpininkavimo veikla viešojoje vertybinių popierių apyvartoje ar konsultuoti investicijų į vertybinius popierius klausimais. Finansų maklerio įmonės yra vieni aktyviausių rinkos tarpininkų, veikiančių biržoje ir už jos ribų. FMĮ įgyja teisę veikti biržoje tapusi jos nare arba sudariusi sutartį su biržos nariu. Tuomet FMĮ įgyja teisę dalyvauti prekyboje, t.y. pateikti pavedimus pirkti arba parduoti biržoje ir tapti vieninteliu pirkėko ir pardavėjo tarpininku. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme numatyta, kad vviena iš finansų maklerio įmonės veiklos rūšių gali būti vertybinių popierių skolinimas savo klientams. Ši veikla turi vykti pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė – bet kurios įmonių įstatyme nustatytos rūšies įmonė, konsultuojanti investavimo į vertybinius popierius klausimais ir turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą leidimą valdyti investicinių bendrovių investicinį portfelį.

Vertybinių popierių komisija (VPK) – vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija. Vertybinių popierių komisiją sudaro pirmininkas ir keturi nariai. Vertybinių popierių komisijos pirmininką ir narius penkeriems metams skiria SSeimas Respublikos Prezidento teikimu.

Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip laikomasi sąžiningos prekybos ir konkurencijos taisyklių viešojoje vertybinių popierių apyvartoje; imasi priemonių, užtikrinančių efektyvų vertybinių popierių rinkos funkcionavimą ir investuotojų apsaugą; kartu su kitomis Vyriausybės įstaigomis, Lietuvos banku, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais ir dalyviais formuoja valstybės ekonominę politiką, skatinančią vertybinių popierių rinkos plėtrą; skleidžia žinias apie vertybinių popierių rinkos funkcionavimo principus.

Realizuodama numatytus uždavinius, Vertybinių popierių komisija atlieka šias funkcijas:

• rengia ir tvirtina taisykles, reglamentuojančias VP emitentų, viešosios apyvartos tarpininkų, VP biržų, investicinų bendrovių, Lietuvos centrinio VP depozitoriumo veiklą;

• registruoja vertybinių popierių emisijas;

• išduoda ir panaikina leidimus bei licencijas subjektams, kurių licencijavimas priklauso Vertybinių popierių komisijos kompetencijai;

• stebi, analizuoja ir tikrina VP rinkos dalyvių veiklą;

• teikia oficialius išaiškinimus VP viešosios apyvartos klausimais;

• rinkos dalyviams taiko Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymu bei kitais teisės aktais numatytas sankcijas.

Vertybinių popierių birža pagal LR vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą apibržiama kaip Lietuvos Respublikos įregistruotą specializuotą tik vertybinių popierių biržos veikla užsiimančią nepelno įmonę. VP biržos akcijų gali įsigyti tik finansų maklerio įmonės ir komerciniai bankai, VP viešosios apyvartos įstatymo nustatyta tvarka gavę licenciją atlikti vertybinių popierių operacijas, taip pat Finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Birža privalo išleisti tiek naujų akcijų, kiek yra Vertybinių popierių komisijos licenciją turinčių finansų maklerio įmonių iir bankų, pateikusių biržai paraiškas įsigyti akcijų. Biržos akcija suteikia teisę dalyvauti biržos prekyboje ir valdyme.

Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas buvo įsteigtas vadovaujantis LR Vyriausybės 1993 05 20 nutarimu Nr. 352. Depozitoriumas pradėjo savo veiklą kartu su Nacionaline vertybinių popierių birža kaip vidinis jos padalinys 1993 08 16. Augant VP sąskaitų atidarymo bei apskaitos operacijų apimtims bei plečiantis vykdomoms f- joms, depozitoriumas 1994 02 25 buvo įregistruotas kaip savarankiška įmonė. Jo steigėjai yra: Lietuvos bankas, Fnansų ministerija ir Nacionalinė vertybinių popierių birža.

Depozitoriumas veda Vertybinių popierių komisijoje registruotų arba valstybės leidžiamų VP apskaitą, registruoja VP .nuosavybės pasikeitimus, formuoja ir tvarko VP rinkos centrinę duomenų bazę rinkos dalyvių teikiamos informacijos pagrindu.

Piniginių atsiskaitymų (kliringo) bankas – istitucija, užtikrinanti vieną svarbiausių VP biržos principų – vertybinių popierių ir pinigų pateikimo vienalaikiškumą. Kliringo banko paskirtis – vykdyti piniginius atsiskaitymus pagal rinkoje sudarytų sandorių tarp vertybinių rinkos tarpininkų rezultatus. Vertybinių popierių birža, Lietuvos bankas ir Centrinis depozitoriumas pasirašė sutartį dėl vieningos atsiskaitymų už sandorius sistemos.

Komerciniai bankai – jų bankų paslaugų rinka atsirado prieš 7 metus, steigiant pirmuosius komercinius bankus. Komercinių bankų įstatymas leidžia bankams atlikti operacijas su VP, taip pat konsultuoti finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais.

Finansų ministerija kaupia lėšas, reikalingas valstybės vykdomoms f- joms, ir ttvarko tų lėšų naudojimą. Vertybinių popierių rinkoje ji veikia kaip Vyriausybės vertybinių popierių emitentas: priima sprendimą išleisti Vyriausybės vertybinius popierius, nustato jų trukmę, maksimalią emisijos apimtį, apmokėjimo už nupirktus vertybinius popierius dieną.

Lietuvos bankas yra LR centrinis bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – siekti LR pinigų stabilumo. Įgyvendinamas pagrindinį tikslą ietuvos bankas turi užtikrinti patikimą pinigų rinkos bei kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą bei palaikyti LR Vyriausybės vykdomą ekonominę politiką.

Valstybės vertybinių popierių fondas savo veiklą pradėjo 1993 11 mėn.. Fonde registruojami visi valstybei priklausantys privatizuotų įmonių akcijų paketai, mažesni negu 20% bendrovės kapitalo. Fondo paskirtis – apsaugoti, valdyti ir pardavinėti valstybei priklausančius VP, akumuliuoti lėšas, gautas pardavus valstybės VP valstybės vidaus skolai dengti. Vienas rimčiausių klausimų tebėra Valstybės VP fondui priklausančių įmonių akcijų pardavimas. Iki 1995 06 01 Valstybės vertybinių popierių fonde buvo sukaupta 1046 šalies įmonių akcijos.

3. Lietuvos Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža (NVPB)

Pirmoji birža Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m. Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923 – 1940 m. Kaune veikusi birža prekiavo užsienio valiuta bei Vyriausybės VP. Vilniuje VP birža veikė 1926 – 1936 m. Pokario metais Lietuvos VP rinka nebuvo plėtojama.

Tik 1990 metais, Lietuvai atkūrus

nepriklausomybę, vykdant ekonominę reformą prasidėjo ir vertybinių popierių biržos steigimo paruošiamasis darbas. Pirmieji steigėjai buvo: Finansų ministerija, Investicijų bankas. “Lietuvos birža” ir “Baltijos birža”. Tuo metu buvo rengiami finansų makleriai, steigiamos finansų maklerių įmonės, išduodamos licencijos jų veiklai, rengiami teisiniai procedūriniai biržos dokumentai.

1992 05 16 d. pasirašyta biržos steigimo sutartis. Teisinis Lietuvos NVPB steigimo pagrindas yra 1992 09 03 d. Vyriausybės nutarimas Nr.646 “Dėl Vertybinių popierių komisijos ir Nacionalinės vertybinių popierių biržos steigimo”.

Tuo metu VP rinkoje buvo naudojami tik laikinieji aakcininko pažymėjimai, todėl Lietuvos Vyriausybė nusprendė įdiegti dematerializuotą vertybinių popierių modelį.

Lietuvos NVPB modeliu buvo pasirinktas Prancūzijos biržos modelis, vienas pažangiausių pasaulyje ir jau pripažintas Varšuvos ir Prahos vertybinių popierių biržų. Todėl 1992 09 17 d. pasirašyta NVPB ir Prancūzijos biržų bendrovės sutartis, pagal kurią NVPB steigimo projektą padėjo įgyvendinti SBF ir Prancūzijos depozitoriumas (SICOVAM). 1992 10 30 d. Vyriausybės nutarimu Nr.815 buvo patvirtinti steigėjų parengti “Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei Vertybinių popierių biržos laikinieji nuostatai”. Remiantis šiuo dokumentu pparengti biržos įstatai, kurie 1992 11 12 įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje. 1993 04 20 įvyko biržos akcininkų susirinkimas, kuriame išrinkta 15 asmenų biržos taryba.

Taigi 1992 rugsėjo 3 .d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu įsteigta NVPB 1993 05 11 buvo įregistruota Vertybinių popierių kkomisijoje. Padedant Prancūzijos specialistams, birža buvo atidaryta 1993 rugsėjo 14 dieną.

Biržos prekybos sistema yra centralizuoa ir dematerializuota. Sandoriai NVPB sudaromi remiantis pavedimais, kuriuos finansų makleriai pateikia biržai savo vardu ir kliento lėšomis arba savo vardu ir savo lėšomis. Biržije veikia fiksuotos kainos mechanizmas. Makleriams leidžiama tarpusavyje sudaryti ir tiesioginius sandorius. Tokių sandorių kaina rinkos kursui įtakos nedaro.

Einamąjį biržos prekybos sąrašą sudaro dviejų rūšių vertybiniai popieriai: akcijos ir Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP). Jiems taikomi du skirtingi prekybos centrinėje rinkoje metodai.

Pirmasis prekybos metodas taikomas akcijoms. Pagrindinis jo bruožas – visi prekybos sesijos sandoriai vienos emisijos akcijoms registruojami vieningu rinkos kursu. Rinkos kaina nustatoma atsižvelgiant į pasiūlą ir paklausą, laikantis maksimalios apyvartos principo, t.y. turi būti nupirktas ar parduotas didžiausias įmanomas vertybinių popierių sskaičius; minimalaus skirtumo tarp siūlomų pirkti ir parduoti vertybinių popierių skaičiaus, minimalaus einamojo ir anksčiau buvusio vertybinių popierių kurso skirtumo principų, jei kursas nebuvo nustatytas remiantis ankstesnių principu.

Pavedimai pirkti arba parduoti akcijas pateikiami iki kotiravimo pradžios. Kotiravimo metu ir po jo finansų makleris negali paveikti rinkos kainos. Visi pavedimai, nustatant rinkos kursą, traktuojami vienodai, neatsižvelgiant nei į laiko, nei į kainos prioritetą. Nustačius rinkos kursą, esant nesubalansuotai pasiūlai ir paklausai, gali būti pateikiami papildomi pavedimai fiksuotu kursu dėl fiksuoto akcijų sskaičiaus. Papildomi pavedimai negali veikti rinkos kurso, o tuo labiau išbalansuoti rinkos.

Tokį prekybos būdą pasiūlė Paryžiaus birža ir įdiegė 1993 metais. Jo pasirinkimą lėmė vertybinių popierių rinkai reikalingų specialistų trūkumas Lietuvoje ie ekonominis visuomenės mentalitetas.

Antrasis prekybos metodas taikomas Vyriausybės vertybiniams popieriams, rinkoje atsiradusiems 1994 metų liepą. Jiems netaikomas vieningo kurso principas. Sandoriai registruojami pradedant gautu pavedimu pirkti Vyriausybės vertybinius popierius didžiausia kaina.

Per pirmąją biržos prekybos sesiją 1993 09 14 d. prekybos sąraše buvo 19 emitentų, 22 vertybiniai popieriai, įregistruota 19 finansų maklerių įmonių, parduotos 368 akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1 630,5 lito.

Steigiamasis NVPB akcininkų susirinkimas įvyko 1993 06 20 d. Patvirtintas biržos įstatinis kapitalas – 1,23 mln. litų – padalytas į 246 paprastąsias vardines akcijas. Biržos akcininkai yra valstybės įmonės, bankai, investicinės akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, bendros Lietuvos ir užsienio įmonės bei užsienio kapitalo įmonės, personalinės įmonės ir tikrosios ūkinės bendrijos, LR fiziniai asmenys. Teisė prekiauti biržoje suteikiama tik biržoa akcininkams. Biržos valdymo organai yra: visuotinis biržos narių susirinkimas, biržos taryba ir biržos valdyba.

Nuo 1995 m. NVPB yra Europos VP biržų federacijos (FESE) Europos biržų forumo narė. 1998 m. rugpjūčio mėnesį NVPB tapo Tarptautinės biržų federacijos nare korespondente. 1998 m. NVPB iš ne pelno organizacijos tapo aakcine bendrove, rugsėjo mėnesį paminėjo penkerių metų sukaktį, 1999 m. vasario 2 d. įvyko 1000 –tinė Biržos prekybos sesija.

Per visą savo gyvavimo laiką NVPB tobulėjo stengdamasi kuo geriau įvykdyti savo misiją. Pradžioje NVPB tikslas buvo sukurti centralizuotą VP rinką, kuri leistų realią išleistų VP rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus. Po masinės privatizacijos VP birža buvo būtinybė.

Šiuo metu jau stengiamasi sudaryti palankiausiais sąlygas Lietuvos įmonėms didinti kapitalą ir finansuoti savo plėtrą, o vietiniams ir užsienio investuotojams saugiai investuoti Lietuvos VP rinkoje. Biržos valdyba stengiasi prisidėti prie VP teisinės bazės tobulin.imo. 1998 m. kovo 19d. LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos VP viešosios apyvartos įstatymo pataisas. Teisinį reguliavimą stengiamasi suderinti su Europos sąjungos standartais. NVPB užsiima rinkos dalyvių mokymu ir visuomenės švietimu, nes po 1991 metais priimto Pirminio privatizavimo įstatymo, ir antroje 1991 metų pusėje prasidėjusi masinė privatizacija daugumai žmonių paliko nemalonius atsiminimus, o ir visuomenės ekonominius išprusimus nėra labai didelis. Birža sieks būti aktyviu akcijų, obligacijų ir kitų finansinių instrumentų prekybos centru ir tuo būdu išlaikyti ir pritraukti į Biržą vertybinius popierius, išleistus Lietuvoje.

4. Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos valdymas

Biržos valdymo sistemą sudaro jos renkami organai:

– Biržos akcininkų susirinkimas,

– Biržos taryba,

– Biržos valdyba.

Aukščiausias Biržos valdymo organas yra BBiržos akcininkų susirinkimas, kuris vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Susirinkimas tvirtina, papildo Biržos įstatus, renka Biržos tarybos narius, Revizinės komisijos narius, Biržos arbitražą, taip pat tvirtina maklerių etikos taisykles, nustato baudų koeficientus už prekybos ar etikos taisyklių pažeidimus. Be to, turi teisę reorganizuoti ar likviduoti Biržą.

Biržos taryba yra kolegialus organas, atliekantis Biržos veiklos stebėjimo, analizės ir kontrolės funkcijas laikotarpiais tarp akcininkų susirinkimų. Biržos taryba sudaroma iš 15 narių metų laikotarpiui. Biržos tarybos nariai privalo saugoti slaptą informaciją, kuri jiems tapo prieinama, vykdant savo tarnybines pareigas.

Biržos valdyba – taip pat kolegialus organas, kuris vadovauja bendrai Biržos ūkinei – komercinei veiklai ir tvarko jos reikalus tarp akcininkų susirinkimų. Biržos valdyba sudaroma iš narių 3 metų laikotarpiui. Biržos valdybos nariai solidariai atsako už bendrovei padarytus nuostolius.

Biržos Tarybos ir Valdybos nariai negali būti kitos vertybinių popierių biržos steigėjais, valdybos ar tarybos nariais.

Biržos valdyba samdo administraciją atlikti vykdomąsias funkcijas. Su administracijos generaliniu direktoriumi sudaroma darbo sutartis, pagal kurią direktorius gali disponuoti Biržos turtu ir piniginėmis lėšomis pagal Valdybos patvirtintą sąmatą, teikti pasiūlymus dėl administracijos sudėties, atstovauti biržai, sudarant sutartis, tvarkyti akcijų registracijos knygą.

Biržos akcininkų susirinkimas renka Revizinę komisiją, kuri tikrina Biržos finansinės apskaitos dokumentus, metinį balansą, Biržos steigimo sąmatą. Revizijos vykdomos

ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Biržos akcininkų susirinkimas taip pat išrenka arbitražą, kuris teikia juridinio pobūdžio konsultacijas ir sprendžia su vertybinių popierių prekyba susijusius ginčus.

Lietuvos Vertybinių Popierių Biržos valdymo struktūra

5. Vilniaus vertybinių popierių birža

Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) yra vienintelė reguliuojama biržos operatorė Lietuvoje, siūlanti prekybos, listingo ir informacijos paslaugas. Pagrindinė VVPB misija yra organizuoti ir plėtoti Lietuvos VP rinką, sudarant palankiausias sąlygas emitentams, investuotojams ir finansų tarpininkams efektyviai naudotis kapitalo rinkos teikiamomis galimybėmis. Tik licencijuoti VVPB nariai –– bankai ir finansų maklerių įmonės – turi teisę prekiauti VVPB.

VVPB priklauso OMX (Vilniaus vertybinių popierių biržos motininė bendrovė OMHEX pakeitė savo vardą į OMX) padaliniui OMX Exchanges, per kurį OMX taip pat valdo Stokholmo, Helsinkio, Talino bei Rygos biržas ir siūlo prieigą prie 80% visos prekybos vertybiniais popieriais Šiaurės ir Baltijos regionuose. OMX taip pat valdo centrinius vertybinių popierių depozitoriumus Estijoje ir Latvijoje bei turi nuosavybėje 40% Lietuvos Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo akcijų. OMX Technology padalinys teikia sandorių ttechnologijų paslaugas pasaulio finansų ir energetikos rinkoms.

OMX akcijos yra įtrauktos į Stokh.olmo bei Helsinkio biržų prekybos sąrašus.

5.1. VVPB Akcininkų struktūra

OMX yra pagrindinė VVPB akcininkė. Kitų akcijų nuosavybės pasiskirstymas yra:

VVPB akcininkai 2004 m. liepos 28 d.:

• Helsinki Stock Exchange – 2229 akcijos 93,09%

• Fiziniai asmenys – 7 akcijos, 2,85%

• Bankai – 6 akcijos, 2,44%

• FMĮ – 3 akcijos, 1,22%

• Juridiniai asmenys – 1 akcija, 0,40%

Iš viso 246 akcijos.

5.2. Pagrindinės verslo kryptys

Paslaugos emitentams:

• VP įtraukimas į Biržos prekybos sąrašus ir prekybos jais organizavimas;

• efektyvi esminės informacijos paskleidimo rinkos dalyviams sistema;

• listinguojamų emitentų pristatymas rinkai ir žiniasklaidai, jų įvaizdžio stiprinimas;

• mokymo seminarai.

Paslaugos nariams:

• prekybos sistema ir taisyklės, užtikrinančios lygias sąlygas visiems rinkos dalyviams;

• naujų technologijų diegimas prekybos ir informacinėje sistemose;

• efektyvi rinkos priežiūra, apsauganti nuo piktnaudžiavimų rinkoje;

• indeksų, atspindinčių pokyčius rinkoje, skelbimas;

• mokymo seminarai.

Informacinės paslaugos:

• aktuali ir išsami informacija Biržos tinklapyje;

• informacija apie nepertraukiamą prekybą realiu laiku Internete ir SMS žinutėmis;

• duomenų siuntimo sistema skirta nepertraukiamos prekybos duomenų platintojams;

• VP kainų iir emitentų finansinių rezultatų duomenų bazės;

• leidiniai apie VP rinką, bendroves.

VVPB yra savireguliuojanti institucija, leidžianti taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius prekybos biržoje tvarką. VVPB veiklą prižiūri LR Vertybinių popierių komisija.

5.3. Prekyba biržoje

Prekyba vertybiniais popieriais biržoje yra visiškai kompiuterizuota. Prekyba vykdoma tik nematerialiais vertybiniais popieriais. Biržoje gali būti sudaromi centrinės rinkos, tiesioginiai, oficialaus pasiūlymo, viešo akcijų pardavimo ir viešo akcijų emisijų platinimo sandoriai. VP pirkėjas ir/arba pardavėjas gali dalyvauti Biržos prekyboje tik per įgaliotą Biržos narį.

Pagrindinė Biržos ccentrinės rinkos paskirtis – koncentruoti VP pasiūlą ir paklausą, sudarant alimybę viešai pasiūlyti pirkti ir/arba parduoti VP. Prekyba paremta pavedimų rinkos principu, t.y. sandorio kaina priklauso nuo pateiktų pavedimų pirkti ir parduoti VP. Prekybos centrinėje rinkoje procedūros taikomos VP, įtrauktiems į Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašus.

Prekyba VP centrinėje rinkoje skiriama į du etapus – prekybos sesijos atidarymą ir nepertraukiamą prekybą. Prekybos sesijos atidarymo metu pavedimai pirkti ir/arba parduoti VP gali būti teikiami fiksuota arba „geriausia“ kaina (VP kurso nustatymo metu nustatytu kursu).

Nepertraukiamos prekybos metu pavedimai gali būti teikiami tik fiksuota kaina. Jeigu tam tikroms akcijoms laikinai panaikintos kainos kitimo ribos ir joms prekybos sesijos atidarymo metu rinkos kursas nenustatomas, nepertraukiamoje prekyboje šios akcijos nedalyvauja.

VP kainų kitimas prekybos sesijos metu ribojamas. Prekybos sesijos atidarymo metu VP kursas (pajamingumas) gali kisti +/-5% (procentiniais punktais) nuo paskutinės prekybos sesijos uždarymo kainos, jeigu jis buvo ne mažesnis nei 0,20 Lt. Nepertraukiamos prekybos metu šios ribos yra -+/-10% (procentinių punktų) nuo prekybos sesijos atidarymo kurso, o jei šis nenustatytas, nuo paskutinės prekybos sesijos uždarymo kainos (pajamingumo). Jei paskutinė prekybos sesijos uždarymo kaina buvo mažesnė nei 0,20 Lt, kurso ir kainos kitimo ribos yra 0,01 Lt (procentinio punkto).

Prekybos sesijos atidarymo metu visi ssandoriai sudaromi nustatytu kursu.

Nepertraukiamos prekybos metu pavedimai vykdomi iš karto po jų gavimo, jei prekybos sistemoje yra atitinkamas priešingos krypties pavedimas. Jei tokio pavedimo nėra, naujai gautas pavedimas įrašomas į eilę.

Tiesioginiai sandoriai – tai VP pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaromi Biržos techninių ir organizacinių priemonių pagalba prekybos sesijos metu p.agal Biržos narių pateiktus pavedimus pirkti ir/arba parduoti VP pavedime nurodyta kaina. Savo ketinimą pirkti ir/arba parduoti VP tiesioginiu sandoriu Biržos nariai gali paskelbti Biržos elektroninėje skelbimų lentoje. Tiesioginiai sandoriai gali būti sudaromi visais VP, įtrauktais į Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašus, o taip pat ir Nelistinguojamais VP.

Asmenys, ketinantys arba turintys prievolę įsigyti emitento vertybinių popierių, tai padaryti gali oficialaus pasiūlymo būdu. Oficialus pasiūlymas – tai fizinio ar juridinio asmens ketinimo įsigyti dalį ar visus emitento vertybinius popierius paskelbimo bei vykdymo procedūra. Oficialus pasiūlymas gali būti privalomas arba savanoriškas. Oficialaus pasiūlymo sandoriai sudaromi kitą darbo dieną po jo vykdymo pabaigos, gavus visus atsiliepusių investuotojų pavedimus. Pavedimo laikas ar jo dydis pavedimo vykdymui įtakos neturi.

Viešo akcijų pardavimo procedūros paskirtis – sudaryti sąlygas parduoti valstybei ar savivaldybėms priklausančias akcijas bei suteikti galimybę visiems Biržos nariams susipažinti su pardavimo sąlygomis ir esančia paklausa. Šia procedūra gali pasinaudoti ir kiti fiziniai ar juridiniai aasmenys, pageidaujantys parduoti turimus akcijų paketus. Viešas pardavimas gali būti vykdomas skirtingais būdais: laikantis vieningos (fiksuotos) kainos arba kainos prioriteto. Parduodant akcijas vieningos kainos būdu, pavedimai kaupiami visą akcijų pardavimo laikotarpį, o sandoriai sudaromi viena nustatyta kaina paskutinę pardavimo dieną. Kainos prioriteto būdu akcijos parduodamos iš karto po to, kai gavus pavedimą jas pirkti praeina nustatytas laiko tarpas. Jei per šį laiko tarpą gaunamas pavedimas geresne kaina, iki sandorio sudarymo vėl turi praeiti biržos valdybos nustatytas laiko tarpas. Akcijų pardavimo būdą nustato pardavėjas.

Viešo akcijų emisijos platinimo procedūra skirta sudaryti galimybę platinti į pirminę viešąją pyvartą išleidžiamas akcijas per biržą. Viešam akcijų emisijos platinimui gali būti pateiktos naujos emisijos akcijos, išleidžiamos didinant įstatinį (akcinį) kapitalą papildomais įnašais ir atitinkančios Biržos prekybos taisyklėse nustatytus reikalavimus (pavyzdžiui, įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje viešąjai apyvartai, nėra investuotojų ar jų grupių, turinčių išskirtines teises pasirašyti akcijas ir pan.). Viešas akcijų emisijos platinimas vykdomas laikantis vieningos (fiksuotos) kainos.

Prekybos valandos

Vertybiniai popieriai (išskyrus skolos VP) Skolos VP

VP kurso kitimo ribos

nepanaikintos panaikintos

nuo 16.00 iki 9.25-9.30 Pavedimų teikimas

9.25-9.30 Prekybos sesijos atidarymas

VP kursas

patvirtintas nepatvirtintas

iki 9.55 VP kursų paskelbimas

10.00 Nepertraukiama prekyba Nepertraukiama prekyba

14.00 Prekybos sesijos uždarymas

5.4. Kaip tapti VVPB nariu?

Biržos prekyboje gali dalyvauti tik biržos nariai

– Biržos valdybos sprendimu į Biržos narių sąrašą įtrauktos finansų maklerio įmonės arba komerciniai bankai, kurių licencijose nėra apribota teisė teikti investicines paslaugas. Įtraukiamas į Biržos narių sąrašą viešosios apyvartos tarpininkas turi:

• pateikti licenciją verstis šia veikla (jei tai finansų maklerio įmonė);

• pateikti tarpininko steigimo dokumentu kopijas, jei tarpininkas komercinis bankas – specializuoto struktūrinio padalinio nuostatų kopiją;

• pateikti tarpininko registravimo juridinių asmenų registre pažymėjimo kopiją;

• turėti bent vieną licencijuotą ir įgaliotą finansų maklerį bei pateikti jų licencijų kopijas;

• pateikti akcininkų, tturinčių nuosavybės teise ar valdančių daugiau kaip 5% balsų, sąrašą;

• būti Lietuvos Centrinio depozitoriumo tiesioginiu dalyviu;

• įmokėti įmoką į Bir.žos Garantinį fondą;

• įmokėti metinę įmoką už dalyvavimą Biržos prekyboje;

• įsigyti technines ir programines priemones dalyvauti Biržos prekyboje;

• sudaryti sutartį su Birža dėl prisijungimo prie Biržos prekybos sistemos.

Biržos nariai gali:

• tiesiogiai dalyvauti Biržos prekyboje, tekti pavedimus pirkti ir/arba parduoti VP;

• stebėti informaciją Biržos skelbimų lentoje;

• gauti tiesioginę informaciją apie sudarytus sandorius;

• gauti tiesioginę informaciją apie emitentų esminius įvykius.

Išvados

Šiame darbe sstengiausi trumpai aptarti vertybinių popierių rinkos bendruosius bruožus ir ypatumus. Vertybinių popierių rinkos tema yra labai plati ir turtinga savo informacija. Apibendrinant, galima pridurti, kad vertybinių popierių rinka – tai be galo sudėtingas, detalizuotas ir specifinis mechanizmas, atsiradęs dėl smarkios pprekybinių santykių formavimosi dinamikos.

Vertybinių popierių rinkos atsiradimas Lietuvoje byloja apie ryškų ekonomikos postūmį į priekį. Galime džiaugtis mūsų modernia vertybinių popierių birža. Tai viena geriausiai funkcionuojančių organizacijų šalyje šiuo metu. Tikėtina, kad vertybinių popierių rinka padės subalansuoti Lietuvos ekonomiką ir apsaugos valstybės piliečius nuo finansinių tragedijų.

Susistemintos išvados:

1. Lietuvos vertybinių popierių rinka yra nemateriali ir centralizuota. Biržoje kainos nustatymo mechanizmas yra kainą fiksuojantis.

2. Lietuvos, kaip ir daugelio besivystančių šalių, vertybinių popierių rinka susidūrė su mažo likvidumo, vyraujančios pasiūlos problemomis. Tiesioginiai sandoriai sudarė didžiąją rinkos apyvartos dalį. Vertybinių popierių rinkos problemas sąlygojo ekonominis šalies nuosmukis, nepasitikėjimas Vyriausybe, visuomenės mentalitetas, informacijos stoka, jos patikimumo problemas.

3. Remiantis Lietuvos vertybinių popierių rinkos analize, gali būti išskirti trys jos plėtros etapai:

pirmasis – 1993 metų rugsėjis – 1994 mmetų spalis;

antrasis – 1994 metų lapkritis – 1996 metų kovas;

trečiasis – nuo 1996 metų balandžio.

Pirmajam etapui būdingas rinkos formavimasis, mokymasis prekiauti ir techninių NVPB galimybių išbandymas. Apyvarta vyko vangiai.

Antrasis etapas, susijęs su sparčia rinkos plėtra, sąlygota aktyvaus kapitalo koncentracijos proceso ir Vyriausybės vertybinių popierių, kaip likvidžiausios ir pelningiausios investavimo alternatyvos, atsiradimu. Jam būdingas Vyriausybės vertybinių popierių ir tiesioginių sandorių vyravimas.

Trečiasis etapas išsiskiria sparčiu kokybiniu šuoliu: aktyvėja prekyba centrinėje rinkoje, kuri atspindi biržoje prasidėjusią spekuliaciją akcijomis. Šiuo periodu LLietuvos vertybinių popierių rinka buvo pripažinta Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) ir jai pradėtas skaičiuoti paprastasis indeksas. Įvykus kokybiniams poslinkiams, NVPB pradėjo skaičiuoti oficialius indeksus.

4. Lietuvoje skaičiuojami ELRIX, VŽ ir akcijų LITIN indeksai yra kainos tipo ir akcijų svoriai įvertinti pagal kapitalizaciją. “Rinkos dydžio” (kursų kilimo- smukimo) ir “prekybos apimties” teorijų naudojimas, papildant indeksų teikiamą informaciją apie vertybinių popierių rinką, leidžia teigti, kad dėl skaičiavimo metodikų skirtumų ELRIX ir VŽ indeksai lanksčiau reaguoja į pokyčius vertybinių popierių rinkoje ir todėl galėtų būti laikomi informatyvesniais.

5. Aktyvumo didėjimas akcijų rinkoje priklauso nuo daugelio veiksnių, bet Lietuvos rinkoje svarbiausias veiksnys, nulėmęs akcijų paklausos didėjimą antrojoje 1996 metų pusėje, buvo Vyriausybės vertybinių popierių palūkanos. Būtent jų mažėjimas minėtu periodu ir nulėmė akcijų kursų augimą.

6. Per pirmąjį 1997 metų pusmetį, sparčiai vystantis Lietuvos vertybinių popierių rinkai, labai akivaizdus investicijų fondų ir kitų institicinių investuotojų trūkumas Lietuvoje, didelė rinkos priklausomybė nuo užsienio investuotojų.

7. Lietuvos vertybinių popierių rinkos išsivystymo lygį rodo pozityvios tendencijos ir rinkos dalyvių reakcija. į ekonominius įvykius: sezoniniai pakilimai ir nuosmukiai, laukiant metinių bendrovių rezultatų ir reaguojant į dividendų politiką, paskelbtą ataskaitiniuose susirinkimuose; vasaros atoslūgiai, didėjantis biržos dalyvių skaičius.

8. Lietuvos vertybinių popierių rinkos rodikliai rodo ilgalaikę jos tolygaus augimo tendenciją, kurią lemia ir gera makroekonominė padėtis Lietuvoje.

9. Lietuvos vertybinių popierių rinka ttapo ekonomikos barometru, labai jautriai reaguojančiu į ekonominį šalies gyvenimą ir atsitiktinius reiškinius: gandus apie lito devalvavimą, bankų krizę. Per investuotojų lūkesčius šie reiškiniai atsispindi vertybinių popierių rinkos veiklos rezultatuose. Pasiektas Lietuvos vertybinių popierių rinkos lygis sudaro sąlygas naujoms investicijoms ir naujam pakilimui.

Literatūra

1. A. V. Rutkauskas “Finansų rinkos ir istitucijos”, Vilnius “Technika”, 1998 m.

2. A. Rastenienė “Vertybinių popierių rinka”, Lietuvos informacijos institutas, Vilnius 1998 m.

3. B. Martinkus, V. Žilinskas “Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai”, KTU 1996 m.

4. “LR vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas”, Vilnius 1996 m.

5. Brazauskas A. Fondų biržos: oficialioji ir šešėlinė pusės // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.68.-P.11.

6. Defosse G., Balley P. Vertybinių popierių birža.- K., 1994.

7. Vilkelis E. Vertybinių popierių birža – rinkos ekonomikos sudedamoji dalis // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.48.-P.10.

8. Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža

http://www.nse.lt

11. Lietuvos Centrinis Vertybinių Popierių Depozitoriumas

http://www.csdl.lt

Turinys

Įvadas 3

1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimasis ir ypatybės 4

2. Vertybinių popierių rinkos dalyviai 5

3. Lietuvos Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža (NVPB) 8

4. Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos valdymas 10

5. Vilniaus vertybinių popierių birža 13

5.1. VVPB Akcininkų struktūra 13

5.2. Pagrindinės verslo kryptys 14

5.3. Prekyba biržoje 14

5.4. Kaip tapti VVPB nariu? 16

Išvados 18

Literatūra 20

Įvadas

Lietuva – pirmoji iš trijų Baltijos valstybių, įkūrusi vertybinių popierių biržą ir kitas būtinas vertybinių popierių rinkos efektyviam funkcionavimui institucijas. Latvijos Rygos vertybinių popierių birža pradėjo veikti beveik dvejais metais vėliau (1996 m. liepą), o Estijos – praėjus vos ne trejiem metams nnuo Lietuvos biržos veiklos pradžios (1996 m. gegužę).

Lietuvoje vertybinių popierių rinka pradėjo kurtis 1991 metais, prasidėjus pirminiam privatizavimui. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Privatizavimo įstatymą, ir antrojoje 1991 metų pusėje prasidėjo masinis privatizavimas. Šio proceso metu buvo išleista paprastųjų vardinių akcijų. Jas įsigijo 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Toliau buvo kuriamos institucijos, reikalingos rinkai funkcionuoti.

Vertybinių popierių rinkos kūrimo procesas buvo sudėtingas, nes reikėjo įteisinti realiai jau veikiančią rinklą (investiciniai čekiai buvo išdalyti, akcijos išleistos ir pardavinėjamos). Taigi nereguliuojamos vertybinių popierių rinkos pervedimas į teisiškai reguliuojamą buvo pagrindinė Lietuvos vertybinių popierių rinkos įkūrimo ypatybė.

1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimasis ir ypatybės

Lietuvos vertybinių popierių rinka, kaip nauja ekonominio gyvenimo sritis, neišvengė besivystančių šalių rinkoms būdingų problemų:

1. Pasiūlos rinka.

2. Žemės likvidumas.

3. Tiesioginių sandorių rinka.

Pasiūlos rinkos problema iš esmės susijusi ir su kitomis dviem antrinės Lietuvos vertybinių popierių rinkos problemomis, t.y. likvidumo ir tiesioginių sandorių vyravimu. Pasiūlos rinka- nuolatinis pirkėjų trūkumas norimiems parduoti vertybiniams popieriams. Tai ypač aktualu akcijų rinkoje. Dėl šios priežasties smulkūs investuotojai negali dalyvauti vertybinių popierių rinkoje, nes rizikuoja nerasti pirkėjų savo vertybiniams popieriams. Stambūs investuotojai sandorius sudaro t.iesiogiai, tuo mažindami likvidumo riziką.

Žemas likvidumas trukdo pardavėjui rasti pirkėją, sukelia įtampą ir nepasitikėjimą NVPB veikla bei vertybinių popierių rinka apskritai. Pateiktų parduoti vertybinių popierių sandoriai neįvyksta, o

tai skatina sudaryti juos tiesiogiai, susidarant pirkėją ir tik registruojant sandorį biržoje. Tokia praktika tapo labai populiari, ir dauguma NVPB registruotų sandorių buvo tiesioginiai. Tai reiškia, kad daugelis parduotų ir pirktų vertybinių popierių neturi rinkos kainos ir todėl negalima nustatyti jų vertės. Jei vertybiniai popieriai yra nelikvidūs, atsiradus būtinybei juos sunku parduoti, todėl atsiranda investavimo rizika. Tai paaiškina tą faktą, kodėl antrinė rinka buvo nesubalansuota, t.y. nuolat vyravo pasiūla.

Minėtos Lietuvos vertybinių popierių rinkos problemos atsirado dėl kelių priežasčių. Pirmoji – sstiprus ekonominis nuosmukis ir nepasitikėjimas Vyriausybe, atsiradęs dėl dažno sprendimų kaitaliojimo. Antroji objektyvi priežastis susijusi su visuomenės požiūriu į vertybinių popierių rinką. Čia galima būtų isškirti du aspektus. Pirma, vertybinių popierių rinka daugeliui Lietuvos žmonių buvo naujas ir nesuprantamas reiškinys. Antra, net ir tie, kurie suvokė šios rinkos mechanizmą, nesiryžo joje energingai “lošti”, nes ši veikla buvo naujas pinigų uždirbimo būdas žmogui, įpratusiam prie centralizuoto ūkio siūlomų pajamų šaltinių.

Taigi, vertybinių popierių rinka visuomenėje buvo visiškai naujas reiškinys, kurį reikėjo išmokti ppažinti, priimti ir įsilieti į savo mąstymą bei gyvenimą.

Kita labai svarbi priežastis – informacijos stoka ir patikimumas. Tai susiję tiek su informacija apie vertybinius popierius, tiek su informacija apie finansų maklerių įmones. Išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, gauti patikimą informaciją apie įįmonių, išleidusių akcijas, finansinę padėtį ir jos pokyčius yra labai sudėtinga. Patys emitentai dažnai tuo visiškai nesuinteresuoti.

Yra ir kitų priežasčių, kurios, kaip paaiškėjo, glūdi pačios NVPB veiklos reglamente. Geriausia mokykla yra praktinė veikla, kuri ir parodė NVPB vadovams, ką atsiradus poreikiui reikia keisti.

Nuo pirmos sesijos, įvykusios NVPB 1993 m. rugsėjo mėnesį, praėjo penkeri metai. Nagrinėjant šį veiklos periodą pagal NVPB aktyvumą, Lietuvos vertybinių popierių rinkoje ryškiai išsiskiria keli vystymosi etapai.

Pirmąjį etapą galima būtų apibūdinti kaip vertbinių popierių rinkos Lietuvoje kūrimosi etapą. Jis aprėpė laikotarpį 1993 09 – 1994 10, kuriam būdingas rinkos atsiradimas, mokymasis prekiauti ir techninių NVPB galimybių išbandymas.

Antrasis, vertybinių popierių rinkos spartaus vystymo etapas, prasidėjo 1994 11 – 1996 03. Tuo metu ėmė reikštis kai kurios šios rinkos eekonominės funkcijos bei būdingas rinkos aktyvumo augimas.

Trečiojo etapo pradžia būtų 1996 04, prasidėjus vertybinių popierių rinkos kokybiniam pokyčiui, kurį apibūdina pagyvėjusi prekyba centrinėje rinkoje.

2. Vertybinių popierių rinkos dalyviai

Akcinės bendrovės – apibrėžiamos, kaip “įmonės, kurių įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis”. Kiekvienas akcijų įsigijęs asmuo tampa akcininku.

Lietuvos Respublikos statistikos departamento registre 1996 01 01 buvo užregistruotos 2235 atvirojo tipo įmonės. Per 1995 vertybinių popierių komisijoje savo vertybinius popierius pirmą kartą įregistravo 649 akcinės bendrovės, 19 investicinių akcinių bendrovių ir 2 bbankai. 1996 06 30 biržos prekybos sąraše buvi 405 emitentų 458 emisijų vertybiniai popieriai. Palyginti su 1994 m., einamasis prekybos sąrašas išaugo 84%, emitentų sąrašas – 92%.

Biržos kapitalizacija 1996 01 01 sudarė 630,06 mln. Lt, o 1996 m. II ketvirčio pab. – 2 562,59 mln. Lt. jei metų pradžioje akcinių bendrovių dalis bendroje biržos kapitalizacijoje sudarė 70,3%, bankų – 29,7%, tai 1996 06 akcinių bendrovių kapitalizacija sudarė 92%.

Investicinės akcinės bendrovės – nauja įmonių rūšis, atsiradusi pirminės privatizacijos metu. Jų veikla gana specifinė: leisdamos savo akcijas. ir parduodamos jas už investicinius čekius, investicinės bendrovės stengėsi sukaupti lėšų ir panaudoti jas privatizuojamam turtui įsigyti. Investicinė bendrovė yra laikoma investiciniu fondu , jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas, o išleistos akcijos yra išperkamos, t.y. jų savininkai turi teisę bet kuriuo metu grąžinti šias akcijas bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų. Investicinė akcinė bendrovė yra laikoma uždaruoju investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų. Ir taipogi ši bendrobė yra laikoma kontroliuojančiąja investicine bendrove, jeigu jos turimas investicijų portfelis nėra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

Finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikos arba užsienio juridinių ar fizinių asmenų įsteigta bet kurios įįmonių įstatyme numatytos rūšies įmone, nustatyta tvarka gavusi vertybinių popierių komisijos licenciją verstis tarpininkavimo veikla viešojoje vertybinių popierių apyvartoje ar konsultuoti investicijų į vertybinius popierius klausimais. Finansų maklerio įmonės yra vieni aktyviausių rinkos tarpininkų, veikiančių biržoje ir už jos ribų. FMĮ įgyja teisę veikti biržoje tapusi jos nare arba sudariusi sutartį su biržos nariu. Tuomet FMĮ įgyja teisę dalyvauti prekyboje, t.y. pateikti pavedimus pirkti arba parduoti biržoje ir tapti vieninteliu pirkėko ir pardavėjo tarpininku. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme numatyta, kad viena iš finansų maklerio įmonės veiklos rūšių gali būti vertybinių popierių skolinimas savo klientams. Ši veikla turi vykti pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė – bet kurios įmonių įstatyme nustatytos rūšies įmonė, konsultuojanti investavimo į vertybinius popierius klausimais ir turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą leidimą valdyti investicinių bendrovių investicinį portfelį.

Vertybinių popierių komisija (VPK) – vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija. Vertybinių popierių komisiją sudaro pirmininkas ir keturi nariai. Vertybinių popierių komisijos pirmininką ir narius penkeriems metams skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip laikomasi sąžiningos prekybos ir konkurencijos taisyklių viešojoje vertybinių popierių apyvartoje; imasi priemonių, užtikrinančių efektyvų vertybinių popierių rinkos funkcionavimą ir investuotojų apsaugą; kartu su kitomis Vyriausybės įstaigomis, Lietuvos banku, vertybinių popierių viešosios aapyvartos tarpininkais ir dalyviais formuoja valstybės ekonominę politiką, skatinančią vertybinių popierių rinkos plėtrą; skleidžia žinias apie vertybinių popierių rinkos funkcionavimo principus.

Realizuodama numatytus uždavinius, Vertybinių popierių komisija atlieka šias funkcijas:

• rengia ir tvirtina taisykles, reglamentuojančias VP emitentų, viešosios apyvartos tarpininkų, VP biržų, investicinų bendrovių, Lietuvos centrinio VP depozitoriumo veiklą;

• registruoja vertybinių popierių emisijas;

• išduoda ir panaikina leidimus bei licencijas subjektams, kurių licencijavimas priklauso Vertybinių popierių komisijos kompetencijai;

• stebi, analizuoja ir tikrina VP rinkos dalyvių veiklą;

• teikia oficialius išaiškinimus VP viešosios apyvartos klausimais;

• rinkos dalyviams taiko Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymu bei kitais teisės aktais numatytas sankcijas.

Vertybinių popierių birža pagal LR vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą apibržiama kaip Lietuvos Respublikos įregistruotą specializuotą tik vertybinių popierių biržos veikla užsiimančią nepelno įmonę. VP biržos akcijų gali įsigyti tik finansų maklerio įmonės ir komerciniai bankai, VP viešosios apyvartos įstatymo nustatyta tvarka gavę licenciją atlikti vertybinių popierių operacijas, taip pat Finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Birža privalo išleisti tiek naujų akcijų, kiek y.ra Vertybinių popierių komisijos licenciją turinčių finansų maklerio įmonių ir bankų, pateikusių biržai paraiškas įsigyti akcijų. Biržos akcija suteikia teisę dalyvauti biržos prekyboje ir valdyme.

Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas buvo įsteigtas vadovaujantis LR Vyriausybės 1993 05 20 nutarimu Nr. 352. Depozitoriumas pradėjo savo veiklą kartu su Nacionaline vertybinių

popierių birža kaip vidinis jos padalinys 1993 08 16. Augant VP sąskaitų atidarymo bei apskaitos operacijų apimtims bei plečiantis vykdomoms f- joms, depozitoriumas 1994 02 25 buvo įregistruotas kaip savarankiška įmonė. Jo steigėjai yra: Lietuvos bankas, Fnansų ministerija ir Nacionalinė vertybinių popierių birža.

Depozitoriumas veda Vertybinių popierių komisijoje registruotų arba valstybės leidžiamų VP apskaitą, registruoja VP nuosavybės pasikeitimus, formuoja ir tvarko VP rinkos centrinę duomenų bazę rinkos dalyvių teikiamos informacijos pagrindu.

Piniginių atsiskaitymų (kliringo) bankas – istitucija, užtikrinanti vieną svarbiausių VP biržos pprincipų – vertybinių popierių ir pinigų pateikimo vienalaikiškumą. Kliringo banko paskirtis – vykdyti piniginius atsiskaitymus pagal rinkoje sudarytų sandorių tarp vertybinių rinkos tarpininkų rezultatus. Vertybinių popierių birža, Lietuvos bankas ir Centrinis depozitoriumas pasirašė sutartį dėl vieningos atsiskaitymų už sandorius sistemos.

Komerciniai bankai – jų bankų paslaugų rinka atsirado prieš 7 metus, steigiant pirmuosius komercinius bankus. Komercinių bankų įstatymas leidžia bankams atlikti operacijas su VP, taip pat konsultuoti finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais.

Finansų ministerija kaupia lėšas, reikalingas valstybės vykdomoms f- joms, iir tvarko tų lėšų naudojimą. Vertybinių popierių rinkoje ji veikia kaip Vyriausybės vertybinių popierių emitentas: priima sprendimą išleisti Vyriausybės vertybinius popierius, nustato jų trukmę, maksimalią emisijos apimtį, apmokėjimo už nupirktus vertybinius popierius dieną.

Lietuvos bankas yra LR centrinis bankas, kuris nuosavybės tteise priklauso Lietuvos valstybei. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – siekti LR pinigų stabilumo. Įgyvendinamas pagrindinį tikslą ietuvos bankas turi užtikrinti patikimą pinigų rinkos bei kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą bei palaikyti LR Vyriausybės vykdomą ekonominę politiką.

Valstybės vertybinių popierių fondas savo veiklą pradėjo 1993 11 mėn.. Fonde registruojami visi valstybei priklausantys privatizuotų įmonių akcijų paketai, mažesni negu 20% bendrovės kapitalo. Fondo paskirtis – apsaugoti, valdyti ir pardavinėti valstybei priklausančius VP, akumuliuoti lėšas, gautas pardavus valstybės VP valstybės vidaus skolai dengti. Vienas rimčiausių klausimų tebėra Valstybės VP fondui priklausančių įmonių akcijų pardavimas. Iki 1995 06 01 Valstybės vertybinių popierių fonde buvo sukaupta 1046 šalies įmonių akcijos.

3. Lietuvos Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža (NVPB)

Pirmoji birža Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m. JJoje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923 – 1940 m. Kaune veikusi birža prekiavo užsienio valiuta bei Vyriausybės VP. Vilniuje VP birža veikė 1926 – 1936 m. Pokario metais Lietuvos VP rinka nebuvo plėtojama.

Tik 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vykdant ekonominę reformą prasidėjo ir vertybinių popierių biržos steigimo paruošiamasis darbas. Pirmieji steigėjai buvo: Finansų ministerija, Investicijų bankas. “Lietuvos birža” ir “Baltijos birža”. Tuo metu buvo rengiami finansų makleriai, steigiamos finansų maklerių įmonės, išduodamos licencijos jų veiklai, rengiami tteisiniai procedūriniai biržos dokumentai.

1992 05 16 d. pasirašyta biržos steigimo sutartis. Teisinis Lietuvos NVPB steigimo pagrindas yra 1992 09 03 d. Vyriausybės nutarimas Nr.646 “Dėl Vertybinių popierių komisijos ir Nacionalinės vertybinių popierių biržos steigimo”.

Tuo metu VP rinkoje buvo naudojami tik laikinieji akcininko pažymėjimai, todėl Liet.uvos Vyriausybė nusprendė įdiegti dematerializuotą vertybinių popierių modelį.

Lietuvos NVPB modeliu buvo pasirinktas Prancūzijos biržos modelis, vienas pažangiausių pasaulyje ir jau pripažintas Varšuvos ir Prahos vertybinių popierių biržų. Todėl 1992 09 17 d. pasirašyta NVPB ir Prancūzijos biržų bendrovės sutartis, pagal kurią NVPB steigimo projektą padėjo įgyvendinti SBF ir Prancūzijos depozitoriumas (SICOVAM). 1992 10 30 d. Vyriausybės nutarimu Nr.815 buvo patvirtinti steigėjų parengti “Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei Vertybinių popierių biržos laikinieji nuostatai”. Remiantis šiuo dokumentu parengti biržos įstatai, kurie 1992 11 12 įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje. 1993 04 20 įvyko biržos akcininkų susirinkimas, kuriame išrinkta 15 asmenų biržos taryba.

Taigi 1992 rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu įsteigta NVPB 1993 05 11 buvo įregistruota Vertybinių popierių komisijoje. Padedant Prancūzijos specialistams, birža buvo atidaryta 1993 rugsėjo 14 dieną.

Biržos prekybos sistema yra centralizuoa ir dematerializuota. Sandoriai NVPB sudaromi remiantis pavedimais, kuriuos finansų makleriai pateikia biržai savo vardu ir kliento lėšomis arba savo vardu ir savo lėšomis. Biržije vveikia fiksuotos kainos mechanizmas. Makleriams leidžiama tarpusavyje sudaryti ir tiesioginius sandorius. Tokių sandorių kaina rinkos kursui įtakos nedaro.

Einamąjį biržos prekybos sąrašą sudaro dviejų rūšių vertybiniai popieriai: akcijos ir Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP). Jiems taikomi du skirtingi prekybos centrinėje rinkoje metodai.

Pirmasis prekybos metodas taikomas akcijoms. Pagrindinis jo bruožas – visi prekybos sesijos sandoriai vienos emisijos akcijoms registruojami vieningu rinkos kursu. Rinkos kaina nustatoma atsižvelgiant į pasiūlą ir paklausą, laikantis maksimalios apyvartos principo, t.y. turi būti nupirktas ar parduotas didžiausias įmanomas vertybinių popierių skaičius; minimalaus skirtumo tarp siūlomų pirkti ir parduoti vertybinių popierių skaičiaus, minimalaus einamojo ir anksčiau buvusio vertybinių popierių kurso skirtumo principų, jei kursas nebuvo nustatytas remiantis ankstesnių principu.

Pavedimai pirkti arba parduoti akcijas pateikiami iki kotiravimo pradžios. Kotiravimo metu ir po jo finansų makleris negali paveikti rinkos kainos. Visi pavedimai, nustatant rinkos kursą, traktuojami vienodai, neatsižvelgiant nei į laiko, nei į kainos prioritetą. Nustačius rinkos kursą, esant nesubalansuotai pasiūlai ir paklausai, gali būti pateikiami papildomi pavedimai fiksuotu kursu dėl fiksuoto akcijų skaičiaus. Papildomi pavedimai negali veikti rinkos kurso, o tuo labiau išbalansuoti rinkos.

Tokį prekybos būdą pasiūlė Paryžiaus birža ir įdiegė 1993 metais. Jo pasirinkimą lėmė vertybinių popierių rinkai reikalingų specialistų trūkumas Lietuvoje ie ekonominis visuomenės mentalitetas.

Antrasis prekybos metodas taikomas Vyriausybės vvertybiniams popieriams, rinkoje atsiradusiems 1994 metų liepą. Jiems netaikomas vieningo kurso principas. Sandoriai registruojami pradedant gautu pavedimu pirkti Vyriausybės vertybinius popierius didžiausia kaina.

Per pirmąją biržos prekybos sesiją 1993 09 14 d. prekybos sąraše buvo 19 emitentų, 22 vertybiniai popieriai, įregistruota 19 finansų maklerių įmonių, parduotos 368 akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1 630,5 lito.

Steigiamasis NVPB akcininkų susirinkimas įvyko 1993 06 20 d. Patvirtintas biržos įstatinis kapitalas – 1,23 mln. litų – padalytas į 246 paprastąsias vardines akcijas. Biržos akcininkai yra valstybės įmonės, bankai, investicinės akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, bendros Lietuvos ir užsienio įmonės bei užsienio kapitalo įmonės, personalinės įmonės ir tikrosios ūkinės bendrijos, LR fiziniai asmenys. Teisė prekiauti biržoje suteikiama tik biržoa akcininkams. Biržos valdymo organai yra: visuotinis biržos narių susirinkimas, biržos taryba ir biržos valdyba.

Nuo 1995 m. NVPB yra Europos VP biržų federacijos (FESE) Euro.pos biržų forumo narė. 1998 m. rugpjūčio mėnesį NVPB tapo Tarptautinės biržų federacijos nare korespondente. 1998 m. NVPB iš ne pelno organizacijos tapo akcine bendrove, rugsėjo mėnesį paminėjo penkerių metų sukaktį, 1999 m. vasario 2 d. įvyko 1000 –tinė Biržos prekybos sesija.

Per visą savo gyvavimo laiką NVPB tobulėjo stengdamasi kuo geriau įvykdyti savo misiją. Pradžioje NVPB tikslas buvo sukurti centralizuotą VP rinką,

kuri leistų realią išleistų VP rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus. Po masinės privatizacijos VP birža buvo būtinybė.

Šiuo metu jau stengiamasi sudaryti palankiausiais sąlygas Lietuvos įmonėms didinti kapitalą ir finansuoti savo plėtrą, o vietiniams ir užsienio investuotojams saugiai investuoti Lietuvos VP rinkoje. Biržos valdyba stengiasi prisidėti prie VP teisinės bazės tobulinimo. 1998 m. kovo 19d. LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos VP viešosios apyvartos įstatymo pataisas. Teisinį reguliavimą stengiamasi suderinti su Europos sąjungos standartais. NVPB užsiima rinkos dalyvių mokymu ir vvisuomenės švietimu, nes po 1991 metais priimto Pirminio privatizavimo įstatymo, ir antroje 1991 metų pusėje prasidėjusi masinė privatizacija daugumai žmonių paliko nemalonius atsiminimus, o ir visuomenės ekonominius išprusimus nėra labai didelis. Birža sieks būti aktyviu akcijų, obligacijų ir kitų finansinių instrumentų prekybos centru ir tuo būdu išlaikyti ir pritraukti į Biržą vertybinius popierius, išleistus Lietuvoje.

4. Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos valdymas

Biržos valdymo sistemą sudaro jos renkami organai:

– Biržos akcininkų susirinkimas,

– Biržos taryba,

– Biržos valdyba.

Aukščiausias Biržos valdymo organas yyra Biržos akcininkų susirinkimas, kuris vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Susirinkimas tvirtina, papildo Biržos įstatus, renka Biržos tarybos narius, Revizinės komisijos narius, Biržos arbitražą, taip pat tvirtina maklerių etikos taisykles, nustato baudų koeficientus už prekybos ar etikos ttaisyklių pažeidimus. Be to, turi teisę reorganizuoti ar likviduoti Biržą.

Biržos taryba yra kolegialus organas, atliekantis Biržos veiklos stebėjimo, analizės ir kontrolės funkcijas laikotarpiais tarp akcininkų susirinkimų. Biržos taryba sudaroma iš 15 narių metų laikotarpiui. Biržos tarybos nariai privalo saugoti slaptą informaciją, kuri jiems tapo prieinama, vykdant savo tarnybines pareigas.

Biržos valdyba – taip pat kolegialus organas, kuris vadovauja bendrai Biržos ūkinei – komercinei veiklai ir tvarko jos reikalus tarp akcininkų susirinkimų. Biržos valdyba sudaroma iš narių 3 metų laikotarpiui. Biržos valdybos nariai solidariai atsako už bendrovei padarytus nuostolius.

Biržos Tarybos ir Valdybos nariai negali būti kitos vertybinių popierių biržos steigėjais, valdybos ar tarybos nariais.

Biržos valdyba samdo administraciją atlikti vykdomąsias funkcijas. Su administracijos generaliniu direktoriumi sudaroma darbo sutartis, pagal kurią direktorius gali ddisponuoti Biržos turtu ir piniginėmis lėšomis pagal Valdybos patvirtintą sąmatą, teikti pasiūlymus dėl administracijos sudėties, atstovauti biržai, sudarant sutartis, tvarkyti akcijų registracijos knygą.

Biržos akcininkų susirinkimas renka Revizinę komisiją, kuri tikrina Biržos finansinės apskaitos dokumentus, metinį balansą, Biržos steigimo sąmatą. Revizijos vykdomos ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Biržos akcininkų susirinkimas taip pat išrenka arbitražą, kuris teikia juridinio pobūdžio konsultacijas ir sprendžia su vertybinių popierių prekyba susijusius ginčus.

Lietuvos Vertybinių Popierių Biržos valdymo struktūra

5. Vilniaus vertybinių popierių birža

Vilniaus vertybinių popierių birža ((VVPB) yra vienintelė reguliuojama biržos operatorė Lietuvoje, siūlanti prekybos, listingo ir informacijos paslaugas. Pagrindinė VVPB misija yra organizuoti ir plėtoti Lietuvos VP rinką, sudarant palankiausias sąlygas. emitentams, investuotojams ir finansų tarpininkams efektyviai naudotis kapitalo rinkos teikiamomis galimybėmis. Tik licencijuoti VVPB nariai – bankai ir finansų maklerių įmonės – turi teisę prekiauti VVPB.

VVPB priklauso OMX (Vilniaus vertybinių popierių biržos motininė bendrovė OMHEX pakeitė savo vardą į OMX) padaliniui OMX Exchanges, per kurį OMX taip pat valdo Stokholmo, Helsinkio, Talino bei Rygos biržas ir siūlo prieigą prie 80% visos prekybos vertybiniais popieriais Šiaurės ir Baltijos regionuose. OMX taip pat valdo centrinius vertybinių popierių depozitoriumus Estijoje ir Latvijoje bei turi nuosavybėje 40% Lietuvos Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo akcijų. OMX Technology padalinys teikia sandorių technologijų paslaugas pasaulio finansų ir energetikos rinkoms.

OMX akcijos yra įtrauktos į Stokholmo bei Helsinkio biržų prekybos sąrašus.

5.1. VVPB Akcininkų struktūra

OMX yra pagrindinė VVPB akcininkė. Kitų akcijų nuosavybės pasiskirstymas yra:

VVPB akcininkai 2004 m. liepos 28 d.:

• Helsinki Stock Exchange – 229 akcijos 93,09%

• Fiziniai asmenys – 7 akcijos, 2,85%

• Bankai – 6 akcijos, 2,44%

• FMĮ – 3 akcijos, 1,22%

• Juridiniai asmenys – 1 akcija, 0,40%

Iš viso 246 akcijos.

5.2. Pagrindinės verslo kryptys

Paslaugos emitentams:

• VP įtraukimas į Biržos prekybos sąrašus iir prekybos jais organizavimas;

• efektyvi esminės informacijos paskleidimo rinkos dalyviams sistema;

• listinguojamų emitentų pristatymas rinkai ir žiniasklaidai, jų įvaizdžio stiprinimas;

• mokymo seminarai.

Paslaugos nariams:

• prekybos sistema ir taisyklės, užtikrinančios lygias sąlygas visiems rinkos dalyviams;

• naujų technologijų diegimas prekybos ir informacinėje sistemose;

• efektyvi rinkos priežiūra, apsauganti nuo piktnaudžiavimų rinkoje;

• indeksų, atspindinčių pokyčius rinkoje, skelbimas;

• mokymo seminarai.

Informacinės paslaugos:

• aktuali ir išsami informacija Biržos tinklapyje;

• informacija apie nepertraukiamą prekybą realiu laiku Internete ir SMS žinutėmis;

• duomenų siuntimo sistema skirta nepertraukiamos prekybos duomenų platintojams;

• VP kainų ir emitentų finansinių rezultatų duomenų bazės;

• leidiniai apie VP rinką, bendroves.

VVPB yra savireguliuojanti institucija, leidžianti taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius prekybos biržoje tvarką. VVPB veiklą prižiūri LR Vertybinių popierių komisija.

5.3. Prekyba biržoje

Prekyba vertybiniais popieriais biržoje yra visiškai kompiuterizuota. Prekyba vykdoma tik nematerialiais vertybiniais popieriais. Biržoje gali būti sudaromi centrinės rinkos, tiesioginiai, oficialaus pasiūlymo, viešo akcijų pardavimo ir viešo akcijų emisijų platinimo sandoriai. VP pirkėjas ir/arba pardavėjas gali dalyvauti Biržos prekyboje tik per įgaliotą Biržos narį.

Pagrindinė Biržos centrinės rinkos paskirtis – koncentruoti VP pasiūlą ir paklausą, sudarant alimybę viešai pasiūlyti pirkti ir/arba parduoti VP. Prekyba paremta pavedimų rinkos principu, t.y. sandorio kaina priklauso nuo pateiktų pavedimų pirkti ir parduoti VP. Prekybos centrinėje rinkoje procedūros taikomos VP, įįtrauktiems į Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašus.

Prekyba VP centrinėje rinkoje skiriama į du etapus – prekybos sesijos atidarymą ir nepertraukiamą prekybą. Prekybos sesijos atidarymo metu pavedimai pirkti ir/arba parduoti VP gali būti teikiami fiksuota arba „geriausia“ kaina (VP kurso nustatymo metu nustatytu kursu).

Nepertraukiamos prekybos metu pavedimai gali būti teikiami tik fiksuota kaina. Jeigu tam tikroms akcijoms laikinai panaikintos kainos kitimo ribos ir joms prekybos sesijos atidarymo metu rinkos kursas nenustatomas, nepertraukiamoje prekyboje šios akcijos nedalyvauja.

VP kainų kitimas prekybos sesijos metu ribojamas. Prekybos sesijos atidarymo metu VP kursas (pajamingumas) gali kisti +/-5% (procentiniais punktais) nuo paskutinės prekybos sesijos uždarymo kainos, jeigu jis buvo ne m.ažesnis nei 0,20 Lt. Nepertraukiamos prekybos metu šios ribos yra -+/-10% (procentinių punktų) nuo prekybos sesijos atidarymo kurso, o jei šis nenustatytas, nuo paskutinės prekybos sesijos uždarymo kainos (pajamingumo). Jei paskutinė prekybos sesijos uždarymo kaina buvo mažesnė nei 0,20 Lt, kurso ir kainos kitimo ribos yra 0,01 Lt (procentinio punkto).

Prekybos sesijos atidarymo metu visi sandoriai sudaromi nustatytu kursu.

Nepertraukiamos prekybos metu pavedimai vykdomi iš karto po jų gavimo, jei prekybos sistemoje yra atitinkamas priešingos krypties pavedimas. Jei tokio pavedimo nėra, naujai gautas pavedimas įrašomas į eilę.

Tiesioginiai sandoriai – tai VP pirkimo-pardavimo sandoriai,

sudaromi Biržos techninių ir organizacinių priemonių pagalba prekybos sesijos metu pagal Biržos narių pateiktus pavedimus pirkti ir/arba parduoti VP pavedime nurodyta kaina. Savo ketinimą pirkti ir/arba parduoti VP tiesioginiu sandoriu Biržos nariai gali paskelbti Biržos elektroninėje skelbimų lentoje. Tiesioginiai sandoriai gali būti sudaromi visais VP, įtrauktais į Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašus, o taip pat ir Nelistinguojamais VP.

Asmenys, ketinantys arba turintys prievolę įsigyti emitento vertybinių popierių, tai padaryti gali oficialaus pasiūlymo būdu. Oficialus pasiūlymas – tai fizinio ar juridinio aasmens ketinimo įsigyti dalį ar visus emitento vertybinius popierius paskelbimo bei vykdymo procedūra. Oficialus pasiūlymas gali būti privalomas arba savanoriškas. Oficialaus pasiūlymo sandoriai sudaromi kitą darbo dieną po jo vykdymo pabaigos, gavus visus atsiliepusių investuotojų pavedimus. Pavedimo laikas ar jo dydis pavedimo vykdymui įtakos neturi.

Viešo akcijų pardavimo procedūros paskirtis – sudaryti sąlygas parduoti valstybei ar savivaldybėms priklausančias akcijas bei suteikti galimybę visiems Biržos nariams susipažinti su pardavimo sąlygomis ir esančia paklausa. Šia procedūra gali pasinaudoti ir kiti fiziniai ar jjuridiniai asmenys, pageidaujantys parduoti turimus akcijų paketus. Viešas pardavimas gali būti vykdomas skirtingais būdais: laikantis vieningos (fiksuotos) kainos arba kainos prioriteto. Parduodant akcijas vieningos kainos būdu, pavedimai kaupiami visą akcijų pardavimo laikotarpį, o sandoriai sudaromi viena nustatyta kaina paskutinę pardavimo ddieną. Kainos prioriteto būdu akcijos parduodamos iš karto po to, kai gavus pavedimą jas pirkti praeina nustatytas laiko tarpas. Jei per šį laiko tarpą gaunamas pavedimas geresne kaina, iki sandorio sudarymo vėl turi praeiti biržos valdybos nustatytas laiko tarpas. Akcijų pardavimo būdą nustato pardavėjas.

Viešo akcijų emisijos platinimo procedūra skirta sudaryti galimybę platinti į pirminę viešąją pyvartą išleidžiamas akcijas per biržą. Viešam akcijų emisijos platinimui gali būti pateiktos naujos emisijos akcijos, išleidžiamos didinant įstatinį (akcinį) kapitalą papildomais įnašais ir atitinkančios Biržos prekybos taisyklėse nustatytus reikalavimus (pavyzdžiui, įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje viešąjai apyvartai, nėra investuotojų ar jų grupių, turinčių išskirtines teises pasirašyti akcijas ir pan.). Viešas akcijų emisijos platinimas vykdomas laikantis vieningos (fiksuotos) kainos.

Prekybos valandos

Vertybiniai popieriai (išskyrus skolos VVP) Skolos VP

VP kurso kitimo ribos

nepanaikintos panaikintos

nuo 16.00 iki 9.25-9.30 Pavedimų teikimas

9.25-9.30 Prekybos sesijos atidarymas

VP kursas

patvirtintas nepatvirtintas

iki 9.55 VP kursų paskelbimas

10.00 Nepertraukiama prekyba Nepertraukiama prekyba

14.00 Prekybos sesijos uždarymas

5.4. Kaip tapti VVPB nariu?

Biržos prekyboje gali dalyvauti tik biržos nariai – Birž.os valdybos sprendimu į Biržos narių sąrašą įtrauktos finansų maklerio įmonės arba komerciniai bankai, kurių licencijose nėra apribota teisė teikti investicines paslaugas. Įtraukiamas į Biržos narių sąrašą viešosios apyvartos tarpininkas turi:

• pateikti licenciją verstis šia veikla (jei tai ffinansų maklerio įmonė);

• pateikti tarpininko steigimo dokumentu kopijas, jei tarpininkas komercinis bankas – specializuoto struktūrinio padalinio nuostatų kopiją;

• pateikti tarpininko registravimo juridinių asmenų registre pažymėjimo kopiją;

• turėti bent vieną licencijuotą ir įgaliotą finansų maklerį bei pateikti jų licencijų kopijas;

• pateikti akcininkų, turinčių nuosavybės teise ar valdančių daugiau kaip 5% balsų, sąrašą;

• būti Lietuvos Centrinio depozitoriumo tiesioginiu dalyviu;

• įmokėti įmoką į Biržos Garantinį fondą;

• įmokėti metinę įmoką už dalyvavimą Biržos prekyboje;

• įsigyti technines ir programines priemones dalyvauti Biržos prekyboje;

• sudaryti sutartį su Birža dėl prisijungimo prie Biržos prekybos sistemos.

Biržos nariai gali:

• tiesiogiai dalyvauti Biržos prekyboje, tekti pavedimus pirkti ir/arba parduoti VP;

• stebėti informaciją Biržos skelbimų lentoje;

• gauti tiesioginę informaciją apie sudarytus sandorius;

• gauti tiesioginę informaciją apie emitentų esminius įvykius.

Išvados

Šiame darbe stengiausi trumpai aptarti vertybinių popierių rinkos bendruosius bruožus ir ypatumus. Vertybinių popierių rinkos tema yra labai plati ir turtinga savo informacija. Apibendrinant, galima pridurti, kad vertybinių popierių rinka – tai be galo sudėtingas, detalizuotas ir specifinis mechanizmas, atsiradęs dėl smarkios prekybinių santykių formavimosi dinamikos.

Vertybinių popierių rinkos atsiradimas Lietuvoje byloja apie ryškų ekonomikos postūmį į priekį. Galime džiaugtis mūsų modernia vertybinių popierių birža. Tai viena geriausiai funkcionuojančių organizacijų šalyje šiuo metu. Tikėtina, kad vertybinių popierių rinka padės subalansuoti Lietuvos eekonomiką ir apsaugos valstybės piliečius nuo finansinių tragedijų.

Susistemintos išvados:

1. Lietuvos vertybinių popierių rinka yra nemateriali ir centralizuota. Biržoje kainos nustatymo mechanizmas yra kainą fiksuojantis.

2. Lietuvos, kaip ir daugelio besivystančių šalių, vertybinių popierių rinka susidūrė su mažo likvidumo, vyraujančios pasiūlos problemomis. Tiesioginiai sandoriai sudarė didžiąją rinkos apyvartos dalį. Vertybinių popierių rinkos problemas sąlygojo ekonominis šalies nuosmukis, nepasitikėjimas Vyriausybe, visuomenės mentalitetas, informacijos stoka, jos patikimumo problemas.

3. Remiantis Lietuvos vertybinių popierių rinkos analize, gali būti išskirti trys jos plėtros etapai:

pirmasis – 1993 metų rugsėjis – 1994 metų spalis;

antrasis – 1994 metų lapkritis – 1996 metų kovas;

trečiasis – nuo 1996 metų balandžio.

Pirmajam etapui būdingas rinkos formavimasis, mokymasis prekiauti ir techninių NVPB galimybių išbandymas. Apyvarta vyko vangiai.

Antrasis etapas, susijęs su sparčia rinkos plėtra, sąlygota aktyvaus kapitalo koncentracijos proceso ir Vyriausybės vertybinių popierių, kaip likvidžiausios ir pelningiausios investavimo alternatyvos, atsiradimu. Jam būdingas Vyriausybės vertybinių popierių ir tiesioginių sandorių vyravimas.

Trečiasis etapas išsiskiria sparčiu kokybiniu šuoliu: aktyvėja prekyba centrinėje rinkoje, kuri atspindi biržoje prasidėjusią spekuliaciją akcijomis. Šiuo periodu Lietuvos vertybinių popierių rinka buvo pripažinta Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) ir jai pradėtas skaičiuoti paprastasis indeksas. Įvykus kokybiniams poslinkiams, NVPB pradėjo skaičiuoti oficialius indeksus.

4. Lietuvoje skaičiuojami ELRIX, VŽ ir akcijų LITIN indeksai yra kainos tipo ir akcijų svoriai įvertinti pagal kkapitalizaciją. “Rinkos dydžio” (kursų kilimo- smukimo) ir “prekybos apimties” teorijų naudojimas, papildant indeksų teikiamą informaciją apie vertybinių popierių. rinką, leidžia teigti, kad dėl skaičiavimo metodikų skirtumų ELRIX ir VŽ indeksai lanksčiau reaguoja į pokyčius vertybinių popierių rinkoje ir todėl galėtų būti laikomi informatyvesniais.

5. Aktyvumo didėjimas akcijų rinkoje priklauso nuo daugelio veiksnių, bet Lietuvos rinkoje svarbiausias veiksnys, nulėmęs akcijų paklausos didėjimą antrojoje 1996 metų pusėje, buvo Vyriausybės vertybinių popierių palūkanos. Būtent jų mažėjimas minėtu periodu ir nulėmė akcijų kursų augimą.

6. Per pirmąjį 1997 metų pusmetį, sparčiai vystantis Lietuvos vertybinių popierių rinkai, labai akivaizdus investicijų fondų ir kitų institicinių investuotojų trūkumas Lietuvoje, didelė rinkos priklausomybė nuo užsienio investuotojų.

7. Lietuvos vertybinių popierių rinkos išsivystymo lygį rodo pozityvios tendencijos ir rinkos dalyvių reakcija į ekonominius įvykius: sezoniniai pakilimai ir nuosmukiai, laukiant metinių bendrovių rezultatų ir reaguojant į dividendų politiką, paskelbtą ataskaitiniuose susirinkimuose; vasaros atoslūgiai, didėjantis biržos dalyvių skaičius.

8. Lietuvos vertybinių popierių rinkos rodikliai rodo ilgalaikę jos tolygaus augimo tendenciją, kurią lemia ir gera makroekonominė padėtis Lietuvoje.

9. Lietuvos vertybinių popierių rinka tapo ekonomikos barometru, labai jautriai reaguojančiu į ekonominį šalies gyvenimą ir atsitiktinius reiškinius: gandus apie lito devalvavimą, bankų krizę. Per investuotojų lūkesčius šie reiškiniai atsispindi vertybinių popierių rinkos veiklos rezultatuose. Pasiektas Lietuvos vertybinių popierių rinkos lygis sudaro sąlygas naujoms

investicijoms ir naujam pakilimui.

Literatūra

1. A. V. Rutkauskas “Finansų rinkos ir istitucijos”, Vilnius “Technika”, 1998 m.

2. A. Rastenienė “Vertybinių popierių rinka”, Lietuvos informacijos institutas, Vilnius 1998 m.

3. B. Martinkus, V. Žilinskas “Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai”, KTU 1996 m.

4. “LR vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas”, Vilnius 1996 m.

5. Brazauskas A. Fondų biržos: oficialioji ir šešėlinė pusės // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.68.-P.11.

6. Defosse G., Balley P. Vertybinių popierių birža.- K., 1994.

7. Vilkelis E. Vertybinių popierių birža – rinkos ekonomikos sudedamoji dalis // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.48.-P.10.

8. Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža

http://www.nse.lt

11. Lietuvos Centrinis Vertybinių Popierių DDepozitoriumas

http://www.csdl.lt.