Apie vieningos valiutos atsiradimą

Naujosios valiutos atsiradimas užtruko daugelį metų. 1957 m. Romos sutartis bendrąją Europos rinką paskelbė Europos tikslu, siekiant didinti ekonomikos klestėjimą ir prisidėti, prie glaudesnės nei kada nors buvusios “Europos tautų sąjungos”. 1986 metų Vieningosios Europos Aktas ir 1992-ųjų Europos sąjungos sutartis rėmėsi tuo ir įkūrė Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), taip padėjo pagrindus vieningai valiutai.

1999m. sausio 1d. vienuolikoje Europos Sąjungos valstybių (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje), kurios dalyvavo ttrečiajame Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etape, atsiskaitymams negrynaisiais pinigais buvo įvesta bendra valiuta – euras (EUR). Europos valiutos vienetas ECU buvo perskaičiuotas į eurą santykiu 1:1. Prie naujos valiutos neperėjo tik 4-ios ES valstybės: finansinio egzamino nesugebėjusi išlaikyti Graikija ir su nacionaliniais pinigais nepanorusios atsisveikinti Danija, Švedija ir Didžioji Britanija.

Nuo 1999m. sausio 1d. iki 2001m. gruodžio 31d. euras buvo naudojamas tik atsiskaitant negrynaisiais pinigais, o atsiskaitymams grynaisiais pinigais ir toliau buvo naudojamos EPS šalių nacionalinės valiutos.

2002m. sausio 11d. dvylikoje ES šalių (Graikija tapo 12-tąja šalimi nare,2001m. sausio 1d. pasirinkusi eurą) į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Iki 2002m. vasario 28d. apyvartoje cirkuliavo eurai ir nacionalinės valiutos. Nuo 2002m. kovo 1d. euras tapo vienintele teisėta mokėjimo ppriemone euro zonos valstybėse, nacionaliniai pinigai buvo keičiami pagal šalių centrinių bankų nustatytą tvarką. Žmonėms, važiuojantiems iš vienos valstybės į kitą nebereikia keisti ir mokėti keitimo mokesčių.

Ne euro zonoje euras gali būti naudojamas valstybiniais (oficialiais) ir privačiais (neoficialiais) tikslais. Oficialiais tikslais euras naudojamas kaip bazinė, oficialiųjų tarptautinių atsargų ir intervencinė valiuta, o neoficialiais – investicijoms ir finansinėms operacijoms (tarptautinių skolos vertybinių poperių ir akcijų rinkose, bankų sektoriuje), mokėjimams bei prekių ir paslaugų kainų nustatymui tarptautiniu mastu.

Lietuvai besirenginčiai tapti ES nare, o vėliau ir EPS nare, šis įvykis taip pat turi didelę reikšmę. Lietuvos prekyba vis labiau perorientuojama Vakarų kryptymi, šalies ūkis vis glaudžiau siejamas su Europos šalių ekonomika. Todėl nuo 2002m. vasario 2d. litas vietoj JAV dolerio fiksuotu kkursu susietas su euru. Oficialus fiksuotas lito ir euro kursas apskaičiuotas Europos centrinio banko 2002m. vasario 1d. paskelbtą JAV dolerio ir euro rinkos santykį padauginus iš 4(buvusio lito ir JAV dolerio santykio). Tapti EPS nare ir prisijungti prie euro zonos valstybių Lietuva galės tik turėdama tvirtas rinkos struktūras, leidžiančias laikytis pagrindinių valiutos sąjungos sąlygų – kainų stabilumo ir geros fiskalinės būklės, atlikti kitus Mastrichto sutartyje numatytus griežtus kriterijus. Lietuvos banko specialistų manymu tai įvyks ne anksčiau kaip 2007-2008 metais.

1 eeuras (EUR) lygus (2002 01 02)

– 0,7876 Airijos svaro (IEP)

– 13,76 Austrijos šilingo (ATS)

– 40,34 Belgijos franko (BEF)

– 341 Graikijos drachmai

– 166,4 Ispanijos pesetos (ESP)

– 1936 Italijos liroms (ITL)

– 40,34 Liuksemburgo franko (LUF)

– 2,204 Olandijos guldeno (NLG)

– 200,5 Portugalijos eskudo (PTE)

– 6,56 Prancūzijos franko (FRF)

– 5,946 Suomijos markės (FIM)

– 1,956 Vokietijos markės (DEM)

Problemos, kliūtys sklandžiam euro įvedimui:

– centrinio banko vaidmuo;

– ekonominės politikos koordinavimas;

– mokesčių harmonizavimas;

– euro naudojimas kaip rezervinės valiutos;

– euro įvedimas Rytų Europoje;

– diskusijos dėl didesnio ES vaidmens tarptautinėje politikoje.

Lito susiejimas su euru

Lietuvos banko (LB) valdyba nustatė, kad bazinė valiuta nuo 2002m. vasario 2d. yra euras (EUR), o oficialusis lito kursas – lito kursas, nustatytas pagal euro ir JAV dolerio (USD) santykį valiutų rinkoje 2002m. vasario 1d. Nuo vasario 2d. litai į eurus ir atvirkščiai buvo keičiami Lietuvos banko nustatytu oficialiu lito ir euro kursu :3,4528 lito už 1 eurą. Pritarusi Lietuvos banko siūlymui litą susieti su euru, Vyriausybė panaikino prieš aštuonerius metus priimtą sprendimą, litą susieti su JAV doleriu santykiu 1:4.

Bankai buvo įpareigoti iki 2002 metų vasrio 28 dienos valiutų keityklose nuolat supirkti Vokietijos markes ir Prancūzijos frankus bei rekomenduoti nuo 2002m. sausio 1d. keityklose nebepardavinėti ES valstybių nacionalinių valiutų, kurias pakeis euras.

Sprendimas dėl lito susiejimo su euru priimtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ūkis tampa vis labiau susijęs su Europos Sąjungos ((ES) ir šalių kandidačių ES ekonomiką. Formuojantis atitinkamai eksporto struktūrai vis labiau aktualu mažinti realiojo lito kurso svyravimus pagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu.

Lito susiejimas su euru yra logiškas žingsnis ilgalaikės lito kurso režimo strategijos, orientuotos į narystę EPS, bei politinio integracijos proceso kontekste, skatinantis tolesnę ekonominę konvergenciją su ES. Lito susiejimo su euru data pasirinkta siekiant išvengti galimų neaiškumų valiutų rinkose pačioje metų pabaigoje.

Grynieji eurai

2002m. sausio 1d. pasirodė naujosios Europos valiutos banknotai ir monetos. EMS šalių piliečiai pirmą kartą bankuose gavo naujuosius banknotus ir monetas.

Nacionalinių valiutų keitimas į eurus nebuvo atliekamas per vieną dieną. Vokietijos markė ir kitos nacionalinės valiutos palaipsniui buvo pakeistos eurais per du mėnesius. Šis laikotarpis buvo traktuojamas kaip piliečių susipažinimo su naująją valiuta kritinė fazė, nes ir eurai ir senosios valiutos lygiagrečiai cirkuliavo kaip grynieji pinigai.

Monetos yra 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų bei 1 ir 2-jų eurų nominalai. Euro banknotai išleisti 7-ių nominalų:

– 5 (pilki)

– 10 (raudoni)

– 20 (mėlyni)

– 50 (oranžiniai)

– 100 (žali)

– 200 (geltoni)

– 500 (tamsiai raudoni)

Atspausdinta 15 bilionų banknotų ir nukaldinta 15 bilionų monetų. Ant banknotų pavaizduoti: langai, tiltai, vartai ir t.t. Vienoje monetų pusėje esama nacionalinių simbolių.

Euras įsigaliojo:

Sausio 28d.- Nyderlanduose

Vasario 9d.- Airijoje

Vasario17d.- Prancūzijoje

Vasario28d.- Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Graikijoje, IItalijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Ispanijoje.

Euro poveikis rinkai ir plėtros procesui

1999m. sausio 1d. sėkmingai įvedus eurą vienuolikoje Europos Sąjungos valstybių narių, buvo įgyvendintas tikslas, kurio ES nepaliaujamai siekė nuo septintojo dešimtmečio pabaigos. Vidaus požiūriu svarbiausias ekonominės ir pinigų sąjungos tikslas yra paprastas: dar labiau skatinti klestinčios ir dinamiškos Europos ekonomikos plėtrą remiantis griežtesniais stabilumo standartais.Be vidaus poveikio, EPS sūkūrimas turi didžiulę išorinę reikšmę pradedant įtaka prekybai ir plėtrai ir baigiant poveikiu tarptautiniai finansų sistemai.

Be abejo, svarbiausia bendros valiutos savybė – jos esminių principų orientavimas į stabilumą, padedantį siekti nuolatinės plėtros ir didesnio užimtumo. Stabilumo sąlygų užtikrinimas priklauso nuo Europos centrinio banko, kurio pagrindinė misija yra išlaikyti kainų stabilumą euro zonoje ir nuo biudžeto vykdymo drausmės, numatytos stabilumo ir plėtros pakte. Siekdama suderinti euro zonos valstybių narių pozicijas, ekonominės politikos reikalus nuolat aptaria neformali grupė Euro 11, kurią sudaro finansų ministrai.

EPS turėtų sustiprinti euro zonos ekonomikos plėtrą, kadangi sumažės operacijų sąnaudos, padidės paskirstymo veiksmingumas, nebeliks priemokų už valiutų kursų riziką, o investicijų paklausa padidės.

EPS padės pasiekti ne tik vidaus stabilumą – ji turės įtakos kuriantis didesnei ekonominio ir valiutų kursų stabilumo zonai. Pačioje ES tai lems padidėjusi tarpusavio priklausomybė su šalimis, kuriose euras dar neįvestas. Dauguma Vidurio ir Rytų Europos

valstybių daugiau ar mažiau yra susiejusios savo valiutą su euru, taip pat stiprėja valiutos kurso ryšiai su viduržemio jūros ir Afrikos šalių ekonomika.

Atsižvelgiant į tarptautinį euro vaidmenį, aišku, kad tarptautinėje prekyboje, kurioje šiuo metu dominuoja JAV doleris, vis labiau bus naudojamas euras. Tuo pat metu bendros valiutos įvedimas veikia kaip didelių ir labai likvidžių rinkų Europoje kūrimo katalizatorius.Euro zonos pinigų ir užsienio valiutos rinkos pradėjo naudoti eurą. Visos naujos vyriausybinių vertybinių popierių emisijos ir didžioji euro zonos valstybių dabartinės sskolos dalis jau skaičiuojama eurais, o privačios įmonės turi akstiną emituoti eurais išreikštus skolos vertybinius popierius ir akcijas. Per pirmąjį savo egzistavimo mėnesį euras įsitvirtino pasaulio skolos vertybinių popierių rinkoje – 50 procentų visų išleistų skolos vertybinių popierių išreikšta eurais.

Jau 1999m. pradžioje Lietuvos eksportuotojai ir inportuotojai galėjo atsiskaityti eurais.

Dauguma ES šalių stambiausių tarptautinių kompanijų nuo 1999m. pradžios savo apskaitą tvarko tik eurais vietoj nacionalinių EPS šalių valiutų. Kitos kompanijos, bendradarbiaujančios su jomis, buvo priverstos taikytis prie didžiųjų ir euro nnaudojimas EPS šalių įmonių apskaitoje neišvengiamai padidėjo. Tai neabejotinai lėmė nuolat didėjantį sutarčių, sąskaitų bei kitų mokėjimo dokumentų, kuriuose sumos nurodytos naująja valiuta, kiekį. Todėl Lietuvos verslinikai, atsiskaitydami su užsienio partneriais, buvo priversti vis dažniau naudoti eurą.

1998m. ECU, Vokietijos mmarkėmis, Prancūzijos frankais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų buvo laikoma per 7 procentus Lietuvos oficialiųjų tarptautinių atsargų. 1999m. spalio mėnesį Lietuvos tarptautinių atsargų struktūroje euro ir EPS valstybių narių valiutų dalis viršijo 20,4 procento (243 mln. JAV doleriių). Nors JAV doleris oficialiųjų atsargų struktūroje ir dominavo, jo dalis sumažėjo nuo 89,9 procento 1998m. iki 77 procentų 1999m. lapkričio pabaigoje.

1998m. ECU ir ES valiutomis buvo atsiskaitoma už 16 procentų Lietuvos eksporto ir už 30 procentų importo.

1999m. sausio – rugsėjo mėn. ES buvo svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė, kuriai teko 49,5 procento Lietuvos eksporto ir 45,6 procento importo. 1999m. rugpjūčio mėn. euru ir EPS valiutomis buvo atsiskaitoma už 20,1 procento Lietuvos eksporto ir 27,1 procento importo.

Per antrąjį 1999m. ketvirtį Lietuvoje veikiančių komercinių bbankų ir užsienio bankų skyrių ekonominei veiklai suteiktų paskolų struktūroje euras ir Ekonominės ir pinigų sąjungos šalių valiutos sudarė 5,9 procento (JAV doleriai – 48,4 proc., litai – 45,7 proc.) palyginti su pirmuoju 1999 ketvirčiu, jomis suteiktų paskolų padaugėjo 9,5 procento.

Euro ir EPS valiutų vaidmuo svarbesnis teikiant ilgalaikes paskolas. Trečiojo 1999m. ketvirčio pabaigoje euras ir EPS valiutos sudarė 12,7 procento ilgalaikių paskolų ekonominei veiklai likučio.

Galiausiai tikėtina, kad euras gali tapti patrauklia centrinių bankų oficialiųjų atsargų valiuta. TTai parodytų jo tarptautinį statusą ir vidaus stabilumo perspektyvas. Be to visai normalu tikėtis, kad šalys kurių valiutos kurso politika susijusi su euru, turės pakankamą bendros valiutos kiekį, o kai kurios šalys norės sumažinti neatitikimą tarp užsienio prekybos ir užsienio skolos valiutų sudėties.

Euro įvedimas turi ir išorinį poveikį. Įmonės, esančios šalyse ES partnerėse, išloš dėl išlaidų sumažėjimo, kadangi jos euro zoną laikys viena, o ne vienuolika atskirų rinkų. Be to, perspektyva eurui tapti viena iš svarbiausių prekyboje naudojamų valiutų turės įtakos užsienio valiutos keitimo rizikos mažėjimui vykdant tarptautines operacijas tarp šalių, ES partnerių, palaikančių glaudžius ryšius su euro zona. Pagaliau didelės finansinės euro rinkos sukūrimas, taip pat glaudesnės kapitalo rinkos integracijos perspektyvos atvers daugiau naujų investicinių galimybių.