Kainu lygio dinamika lietuvoje

REFERATAS

“Kainų lygio dinamika Lietuvoje“

Vilnius, 2005

Turinys

Įvadas 3

Kainų lygio samprata 4

Kainų indeksai 5

Vartotojų kainų indeksas 5

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 21

Eksportuojamų / Importuojamų prekių vieneto vertės indeksai 29

Išvados 36

Literatūros sąrašas 37

Įvadas

Prekė patenka vartotojui per mainų procesą. Santykis, kuriuo prekės mainomos viena į kitą ir kuris išreikštas pinigais, yra kaina. Tarpininkaujant kainai, vyksta prekių mainai. Todėl kaina yra pagrindinis viso prekinio ūkio reguliatorius. Prekių kainų svyravimai nulemia tai, kad gamyba vyktų remiantis paklausa. Rinkos kainos lygis rodo, ar prekės gamybą reikia padidinti, ar sumažinti. Kaina yra tarsi barometras, rodantis prekės trūkumą aar jos perteklių, palyginti su visuomenės poreikiu rinkoje.

Infliacija atspindi bendrojo kainų lygio kitimą. Neigiamas rodiklio dydis (kainų mažėjimas) reiškia defliaciją. Dažniausiai infliacija matuojama vartojimo prekių krepšelio kainų indeksu (VKI). Matuojant kainų kitimą, susiduriama su šiomis problemomis. Pirma, į krepšelį fiziškai negali būti įtrauktos visos prekės, taigi jis atspindi tik tam tikrų prekių kainų pokyčius. Antra, dėl skirtingo vartotojų pasirinkimo skiriasi jų vartojamos prekės. Trečia, prekių kainų kitimas neatspindi kokybinių pačių produktų pokyčių. Taigi, infliacijos dydis nedaug gali pasitarnauti konkrečiam vvartotojui ar verslininkui stebint verslo konjunktūrą.

Kainų kitimas – normali ir būtina ekonominio proceso sąlyga. Kainos perduoda vartotojų siunčiamus signalus gamintojams. Kainų kitimas atspindi vartotojų paklausos pasikeitimus, gamintojų galimybes pasiūlyti prekes. Tačiau visos kainos matuojamos pinigais, vadinasi tais atvejais, kai vvaldžia vykdo aktyvią pinigų politiką, infliacijos rodiklį gali nulemti ne prekių ir paslaugų paklausos bei pasiūlos pokyčiai, bet ir pinigų kainos pasikeitimai. Dažnai didelės infliacijos šalyse infliacijos priežasčių reikia ieškoti valdžios vykdomoje pinigų politikoje. Pinigų kiekio svyravimų nulemta infliacija yra įtakojama valdžios intervencijų, o ne rinkos poreikio, todėl negali būti toleruojama. Geriausias būdas įveikti šią infliaciją – neleisti valdžiai vykdyti diskrecinės pinigų politikos. Valiutų tarybos modelis užtikrina pinigų emisijos automatiškumą.

Kainų lygio samprata

Kainų lygis yra kintamas dydis, todėl svarbu skirti nominalius ir realius dydžius.

Kainų kitimą veikia vartojimą:

· Keičia šeimų realų piniginį turtą;

· Keičia realias disponuojamas pajamas;

· Keičia pajamų pasiskirstymą.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – kainų stabilumas. Centrinis bamkas vykdo nominalaus pinig kiekio reguliavimo politiką.

Kainų kilimas mažina realų pinigų kiekį, ir atvirkščiai: kainų kritimas didina nnominalų pinigų kiekį.

Kainų kilimas sukelia du efektus: tiesioginį ir netiesioginį:

Tiesioginis (Pigou efektas). Didėjant kainoms, mažėja piniginio turto vertė, taip pat keičiasi užsienio indėlis dėl valiutos kurso kitimo

Netiesioginis (Keyneso efektas). Dėl sumažėjusio realaus pinigų kiekio palūkanos didėja.

Dviejų tipų kainodara:

Pirma, visose rinkose viešpatauja tobula konkurencija. Gėrybių rinkoje yra laisva kainodara. Gerybių pasiūla priklauso nuo kainų lygio.

Antra,, rinkoje viešpatauja netobula konkurencija. Verslininkai vykdo kainų politiką. Atsižvelgiama į realizavimo ir kaštų situaciją. Rinkos proceso rezultatas yra ne kaina, o gamybos apimtis. Kainų lygis priklausi nnuo verslininkų elgsenos

Kainų indeksai

Vartotojų kainų indeksas

Vartotojų kainų indeksas (VKI) – parodo vartojimo prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, už kurias sumoka ir kurias namų ūkiai panaudoja tiesiogiai patenkinti vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį, VKI yra pagrindinis infliacijos rodiklis.

Infliacijai išmatuoti Lietuvoje naudojamas vartotojų kainų indeksas (VKI). Tai yra pagrindinis infliacijos rodiklis, rodantis vartojimo prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, už kurias sumoka ir kurias namų ūkiai panaudoja tiesiogiai patenkinti vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį. Vartotojų kainų indeksas neapima prekių ir paslaugų, skirtų gamybai, pelno gavimui, kapitalo formavimui.

VKI yra pagrindinis instrumentas pensijoms, darbo užmokesčiui, pašalpoms indeksuoti kompensuojant kainų padidėjimą. Kartu jis yra ir priemonė baudoms, mokesčiams, žalos ir nuostolių atlyginimo tarifams indeksuoti. Jis naudojamas įvairiems rodikliams perskaičiuoti palyginamosiomis kainomis, analitiniams ir prognozavimo tikslams.

Pagrindinė informacinė bazė VKI skaičiuoti yra duomenys apie prekių ir paslaugų reprezentančių kainas, tarifus ir gyventojų išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Pagrindinis kainų informacijos šaltinis yra prekių ir paslaugų reprezentančių kainų ir tarifų registravimas atrinktose visų nuosavybės formų prekybos ir paslaugų sferos įmonėse. Kiekvienos prekės ar paslaugos kainų lygio pokytis daro skirtingą įtaką bendrajam VKI. Tai lemia išlaidų kiekvienai prekei ar paslaugai dalis bendroje gyventojų piniginių vartojimo išlaidų struktūroje. Skaičiuojant VKI vvartojimo prekių ir paslaugų kainų santykiai atsveriami naudojant išlaidų prekėms ir paslaugoms lyginamuosius svorius bendrose namų ūkių vartojimo išlaidose. Namų ūkių biudžetų tyrimo apie pinigines gyventojų vartojimo išlaidas duomenys yra pagrindinis informacijos šaltinis svoriams rengti..

VKI skaičiuoti taikoma modifikuota Laspeireso formulė:

, kur

-bendrasis vartotojų kainų indeksas ataskaitinį laikotarpį t, palyginti su baziniu laikotarpiu 0;

– piniginių išlaidų dalis i-ajai prekei pirkti bendruose vartojimo išlaidose prekėms ir paslaugoms baziniu laikotarpiu 0, arba svoris

, kur

– bazinio laikotarpio 0 i-osios prekės kaina

– bazinio laikotarpio 0 i-osios prekės įsigytas kiekis;

n – prekių skaičius;

– ataskaitinio laikotarpio t i-osios prekės ilgalaikis kainų santykis

Ilgalaikis kainų santykis apskaičiuojamas kaip 19-os teritorinių vienetų ilgalaikių kainų santykių svertinis aritmetinis vidurkis, svoriais imant gyventojų skaičiaus dalis tarp bendro šalies gyventojų skaičiaus

Laspeireso indeksas yra pastovių bazinių svorių indeksas. Indekso svorių bazinis laikotarpis yra t-2 metų IV ketvirtis-t-1 metų I-III ketvirčiai (t – ataskaitiniai metai). Kainų bazinis laikotarpis yra t-1 metų gruodžio mėnesis. Pagrindinė informacinė bazė VKI skaičiuoti yra prekių ir paslaugų reprezentančių kainų ir tarifų registravimo atrinktose visų nuosavybės formų prekybos ir paslaugų sferos įmonėse duomenys ir namų ūkių biudžetų tyrimo duomenys yra gyventojų pinigines išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Statistikos departamentas kasmet peržiūri svorių sistemą, naudojamą VVKI skaičiuoti.. 2004m. svorių sistema pagrįsta 2002m. spalio mėnesio – 2003m. rugsėjo mėnesio (svorių bazinis laikotarpis) namų ūkių biudžetų tyrimo apie pinigines vartojimo išlaidas, pramonės, vidaus ir užsienio prekybos, paslaugų statistikos, nacionalinių sąskaitų duomenimis ir kitų institucijų informacija. Kainų bazinis laikotarpis yra 2003m. gruodžio mėnuo, t. y. kiekvieno 2004m. mėnesio kainos lyginamos su šio laikotarpio kainomis. Pagal Laspeireso formulę namų ūkių vartojimo išlaidų ir kainų bazinių laikotarpių duomenys turi būti suderinti. Todėl 2002m. spalio mėnesio – 2003m. rugsėjo mėnesio laikotarpio duomenys apie pinigines vartojimo išlaidas, naudojant atitinkamus vartotojų kainų indeksus, buvo atnaujinti iki 2003m. gruodžio mėnesį ir parengta svorių sistema 2004m. VKI skaičiuoti. Skaičiavimams naudojami svoriai, apskaičiuoti penkių ženklų po kablelio tikslumu.

Dabartinė svorių sistema apima 506 namų ūkių vartojimo išlaidų elementarias visumas (2003m. – 495). Vartotojų kainų indekse vartojimo rinkai atstovauja 796 prekės ir paslaugos reprezentantės (2003m. – 766).

Indeksų bazinis laikotarpis yra 2000m. (2000m. = 100)

2004m. metinė infliacija (2004m. gruodžio mėnesio palyginti su 2003m. gruodžio mėnesiu) sudarė 2,9 procento (2003m. gruodžio mėnesio (palyginti su 2002m. gruodžio mėnesiu, buvo 1,3 procento defliacija).

2004m. mėnesinė infliacija buvo užfiksuota septynis kartus (kovo, balandžio, gegužės, birželio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais), nulinė infliacija – du kartus (sausio ir liepos mėnesiais).

metinės infliacijos

lygį nulėmė 4,8 procento pabrangę maisto produktai ir nealkoholikiniai gėrimai, 7,7 – transporto, 11,1 – sveikatos priežiūros, 5,8 – įvairių prekių ir paslaugų prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų didėjimą kompensavo 2,7 procento atpigusios poilsio ir kultūros, 2,8 – būsto atstatymo namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros, 1,2 – ryšių grupės prekės ir paslaugos.

2004 metų vidutinė metinė infliacija (2004m., palyginti su 2003m.) sudarė 1,2 procento (2003m., palyginti su 2002m., buvo 1,2 procento metinė defliacija).

Metinė infliacija – tai vvidutinio kainų lygio santykinis pokytis tarp ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio.

Vidutinė metinė infliacija – tai vidutinio kainų lygio santykinis pokytis tarp dvylikos paskutinių mėnesių vidurkio ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidurkio.

Vartotojų kainų indeksas (VKI) 2004m. gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričio mėnesiu, sudarė 99,9 (2003m. gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričio mėnesiu, – 100,0). Vartojimo prekių kainos per gruodžio mėnesį sumažėjo 0,3, paslaugų – padidėjo 0,7 procento

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai pabrango 1,2 procento. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų ppadidėjimą iš dalies kompensavo 2,8 procento atpigusios transporto grupės, 1,6 – drabužių ir avalynės grupės prekės ir paslaugos. Minėtų grupių prekių ir paslaugų kainų pokyčiai turėjo didžiausią įtaką gruodžio mėnesio bendrajam VKI. Taip pat kainų indeksą veikė 0,7 procento atpigusios bbūsto pastatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros, 0,4 – poilsio ir kultūros grupės prekės ir paslaugos.

Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų indeksui turėjo 11,0 procento pabrangusios daržovės ir bulvės, 3,1 – pienas ir jo produktai, sūriai, kiaušiniai, 0,8 – mėsa ir jos produktai, 1,6 – žuvys ir jų produktai, 0,6 procento – vaisiai ir uogos. Minėtų maisto produktų kainų padidėjimą iš dalies kompensavo 5,4 procento atpigusi kava, 0,4 – duona, 0,7 šokoladas ir kiti konditerijos gaminiai, 3,7 – vaikų maistelis, 0,4 procento – aliejus.

Transporto prekių ir paslaugų grupės kainų indeksui didžiausią įtaką turėjo benzino kainų sumažėjimas 8,8 procento, dyzelinių degalų 7,4, transportui skirtų suskystintų dujų – 0,4 procento. Keleivinio kelių transporto paslaugos pabrango 7,6 procento.

Drabužių ir aavalynės grupės kainų indeksui įtakos turėjo dėl nuolaidų 2,5 procento sumažėjusios avalynės, 1,2 – drabužių kainos.

Būsto pastatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekių ir paslaugų grupės kainų indeksą labiausiai paveikė atpigę skalbimo ir plovimo mašinos – 2,3 procento, baldai – 0,6, šaldytuvai ir šaldyklės – 1,6, viryklės – 1,3, dulkių siurbliai – 2,8 procento. Stalo ir vonios kambario skalbiniai bei stalo įrankiai pabrango po 0,6 procento.

Poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų grupės kainų indeksą daugiausiai paveikė 2,8 procento aatpigusi vaizdo aparatūra, 1,1 – duomenų apdorojimo įrenginiai, 0,8 procento – atostogų išvykos. Gėlių kainos padidėjo 1,8 procento.

Įvairių prekių ir paslaugų grupėje labiausiai – 8,4 procento – pabrango laidojimo paslaugos. Elektriniai asmens priežiūros reikmenys atpigo 1,2, juvelyriniai dirbiniai – 0,8 procento.

Iš kitų ne maisto prekių gerokai atpigo optikos prekės – 3,9, telefonų įranga – 1,5 procento, pabrango malkos – 2,4 procento. Labiausiai pabrango valgyklų – 0,7 procento ir odontologų – 0,6 procento paslaugos.

Vartotojų kainų pokyčiai per mėnesį

1 diagrama. Vartotojų kainų pokyčiai per mėnesį

VARTOTOJŲ KAINŲ INDEKSAI

Mėnesiniai indeksai

2004 m. atitinkamas mėn., palyginti su:

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

ankstesniu mėn. 100,0 99,8 100,5 100,4 101,5 100,1 100,0 99,6 100,6 100,1 100,3 99,9

ankstesnių metų atitinkamu mėn. 98,7 98,7 99,0 99,4 101,1 101,1 101,9 102,2 103,2 103,3 103,0 102,9

ankstesnių metų gruodžio mėn. 100,0 99,7 100,3 100,7 102,2 102,3 102,3 101,9 102,5 102,7 103,0 102,9

palyginti su 2000 m.

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

1997 91,3 91,8 91,9 92,2 93,0 93,2 94,1 94,2 94,5 94,8 95,9 96,2

1998 97,2 97,7 98,1 98,6 99,2 98,7 99,0 98,4 97,9 98,3 98,5 98,6

1999 99,5 99,5 99,3 99,3 99,3 99,2 98,7 98,5 99,2 98,5 98,5 98,8

2000 100,3 100,3 100,1 100,1 99,7 100,5 100,1 99,4 99,5 99,6 100,0 100,2

2001 100,0 100,1 100,7 100,9 101,4 102,0 101,2 101,8 101,6 101,9 101,9 102,2

2002 103,2 102,9 102,3 102,2 101,9 101,5 101,3 100,7 100,1 100,8 100,9 101,2

2003 101,2 100,9 101,2 101,2 101,0 101,1 100,3 99,5 99,2 99,3 99,9 99,9

2004 99,9 99,5 100,2 100,6 102,1 102,2 102,2 101,8 102,4 102,6 102,9 102,8

Ketvirtiniai indeksai

I II III IV

palyginti su ankstesniu ketvirčiu

1996 109,0 104,0 100,6 101,4

1997 104,3 101,2 101,6 101,5

1998 102,1 101,2 99,6 100,1

1999 101,0 99,9 99,5 99,8

2000 101,6 99,9 99,6 100,2

2001 100,4 101,1 100,1 100,5

2002 100,8 99,1 98,8 100,3

2003 100,1 100,0 98,6 100,0

2004 100,2 101,7 100,5 100,7

palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu

1996 131,4 129,4 123,8 115,5

1997 110,5 107,6 108,7 108,8

1998 106,5 106,5 104,4 102,9

1999 101,8 100,5 100,4 100,2

2000 100,8 100,8 100,9 101,3

2001 100,1 101,3 101,8 102,1

2002 102,5 100,5 99,2 99,0

2003 98,3 99,2 99,0 98,7

2004 98,8 100,5 102,4 103,1

Metiniai vartotojų kainų indeksai(gruodžio mėn., palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėn.) Vidutiniai metiniai vartotojų kainų indeksai (metai, palyginti su ankstesniais metais)

1991 482,7 316,4

1992 1262,6 1120,8

1993 288,7 510,2

1994 145,1 172,2

1995 135,7 139,6

1996 113,1 124,6

1997 108,4 108,9

1998 102,4 105,1

1999 100,3 100,8

2000 101,4 101,0

2001 102,0 101,3

2002 99,0 100,3

2003 98,7 98,8

2004 102,9 101,2

Vartojimo prekių ir paslaugų grupių lyginamieji svoriai, naudojami VKI skaičiuoti

2 diagrama. Vartojimo prekių ir paslaugų grupių lyginamieji svoriai, naudojami VKI skaičiuoti

COICOP kodai COICOP skyriai Svoriai, %

1 Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 30

2 Alkoholiniai gėrimai ir ttabako gaminiai 7,9

3 Drabužiai ir avalynė 8

4 Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 13,7

5 Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 5,3

6 Sveikatos priežiūra 4,7

7 Transportas 9,4

8 Ryšiai 4,8

9 Poilsis ir kultūra 6,1

10 Švietimas 1,4

11 Viešbučiai, kavinės ir restoranai 4,3

12 Įvairios prekės ir paslaugos 4,4

Pagrindinių vartojimo prekių bei paslaugų grupių kainų ir tarifų pokyčiai

lentelė. Pagrindinių vartojimo prekių bei paslaugų grupių kainų ir tarifų pokyčiai

Procentais

1995 2000 2001 2002 2003 2004m. palyginti su 2003m. 2004m. gruodžio mėn., palyginti su

2003 gruodžio mėn. 2004 spalio mėn.

Vartojimo prekės ir paslaugos 139,6 101,1 101,3 100,3 98,8 1,2 2,9 -0,1

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 140,2 97,6 103,6 99,3 96,3 2,3 4, 1,2

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 130,1 90,4 99,5 101,7 103,4 3,0 1,9 -0,1

Drabužiai ir avalynė 132,1 99,2 95,8 96,5 97,2 -0,8 -0,2 -1,6

Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 161,8 112,4 102,2 102,7 100,3 0,6 0,6 0,2

Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 124,2 97,9 97,7 97,9 97,1 -3,1 -2,8 -0,7

Sveikatos priežiūra 119,9 96,5 98,3 101,1 104,2 8,4 11,1 0,1

Transportas 136,5 109,4 96,7 98,9 102,0 4,8 7,7 -2,8

Ryšiai 161,1 116,8 112,7 108,2 99,5 -10,7 -1,2 -0,1

Poilsis ir kultūra 143,3 98,4 98,6 99,3 97,4 -2,6 -2,7 -0,4

Švietimas 132,0 110,6 105,9 99,2 96,6 0,7 0,3 0,0

Viešbučiai, kavinės ir restoranai 137,4 100,0 101,7 101,5 100,3 1,7 2,8 0,3

Įvairios prekės ir paslaugos 126,4 100,3 99,6 99,3 98,3 3,9 5,8 0,4

Maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų grupių kainų ir tarifų pokyčiai

lentelė. Maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų grupių kainų ir tarifų pokyčiai

Procentais

Svoriai 2004m. gruodžio mėn., palyginti su

2003 gruodžio mėn. 2004 spalio mėn.

Vartojimo prekės ir paslaugos 100,0 2,9 -0,1

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 30,0 4,8 1,2

Maisto produktai 28,0 5,4 1,4

Duona ir grūdų produktai 5,7 8,8 -0,0

Mėsa ir jos produktai 7,8 9,5 0,8

Žuvys ir jų produktai 1,7 9,0 1,6

Pienas ir jo produktai, sūriai, kiaušiniai 4,5 -1,7 3,1

Sviestas, aliejus ir riebalai 1,4 4,2 0,2

Vaisiai ir uogos 1,6 1,9 0,6

Daržovės ir bulvės 1,7 2,6 11,0

Cukrus, uogienė, medus, šokoladas ir saldumynai 2,4 2,0 -0,1

Druska, prieskoniai, padažai, kiti maisto produktai 1,2 0,3 -0,1

Nealkoholiniai gėrimai 2,0 -3,3 -1,9

Kava, arbatžolės, kakava 1,3 -6,8 -3,6

Mineralinei vandenys, nealkoholiniai gėrimai ir sultys 0,7 2,6 0,8

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 7,9 1,9 -0,1

Alkoholiniai gėrimai 5,4 -0,1 -0,2

Spirituoti gėrimai 2,0 0,8 -0,0

Vynas ir jo produkcija 1,3 -1,5 -0,6

Alus 2,1 -0,2 -0,1

Tabako gaminai 2,5 6,3 -0,1

Drabužiai ir avalynė 8,0 -0,2 -1,6

Drabužiai ir jjų priežiūra 5,4 0,4 -1,2

Avalynė, jos taisymas 2,6 -1,3 -2,4

Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 13,7 0,6 0,2

Būsto nuomos mokesčiai 0,4 6,2 -0,0

Būsto priežiūra ir remontas 1,8 1,9 0,1

Vandentieka ir kitos įvairios su būstu susijusios paslaugos 1,6 3,4 0,0

Atliekų rinkimas 0,3 11,2 0,0

Šaltas vanduo 0,5 1,9 0,0

Elektra, dujos ir kitas kuras 9,9 -0,4 0,2

Elektra 2,9 0,0 0,0

Dujos 1,2 12,4 0,1

Kietasis kuras 0,8 9,5 2,0

Karštas vanduo ir centralizuotai tiekiama šiluma 5,0 -5,3 +0,0

Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 5,3 -2,8 -0,7

Baldai ir būsto apstatymo reikmenys, kilimai ir kitos grindų dangos 1,5 -0,9 -0,5

Namų ūkio tekstilė 0,3 -1,3 -0,1

Namų ūkio prietaisai 1,4 -5,2 -1,6

Stiklo dirbiniai, stalo reikmenys ir namų ūkio rykai 0,4 -0,7 -0,2

Namų ir sodo įrankiai bei įrengimai 0,3 -0,3 -0,4

Prekės ir paslaugos įprastinei namų ūkio priežiūrai 1,4 -3,7 -0,3

Sveikatos priežiūra 4,7 11,1 0,1

Medicinos gaminiai, aparatai ir įranga 3,5 14,0 +0,0

Paslaugos ambulatoriniams pacientams 0,9 3,1 0,2

Transportas 9,4 7,7 -2,8

Transporto priemonių įsigijimas 1,4 -2,9 -0,0

Asmeninio transporto priemonių eksploatacija 6,2 9,3 -5,8

Transporto paslaugos 1,8 9,9 6,6

Ryšiai 4,8 -1,2 -0,1

Poilsis ir kultūra 6,1 -2,7 -0,4

Garso ir vaizdo, fotografijos ir duomenų apdorojimo įrenginiai 1,9 -9,0 -1,6

Kiti poilsiui ir kultūrai skirti pagrindiniai ilgalaikio naudojimo reikmenys 0,1 -6,1 -0,2

Kiti poilsio reikmenys ir įrenginiai, gėlės ir sodininkystės reikmenys, prekės ir paslaugos naminiams gyvūnėliams 0,9 -0,1 0,8

Poilsio ir kultūros paslaugos 1,4 0,9 +0,0

Laikraščiai, knygos ir raštinės reikmenys 1,1 0,2 +0,0

Atostogų išvykos 0,7 -0,1 -0,8

Švietimas 1,4 0,3 0,0

Viešbučiai, kavinės ir restoranai 4,3 2,8 0,3

Įvairios prekės ir paslaugos 4,4 5,8 0,4

Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) – rodiklis infliacijos lygiui Europos Sąjungos (ES) šalyse matuoti. Jis naudojamas tarptautiniams palyginimams, Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti.

Visos ES šalys narės, be nacionalinio vartotojų kainų indekso, skaičiuoja suderintus pagal metodologiją vartotojų kainų indeksus (SVKI), kiekvieną mėnesį juos skelbia ir pateikia Europos Bendrijų statistikos tarnybai (Eurostatui).

Nacionaliniai VKI Europoje skiriasi savo koncepcijomis, apibrėžimais, sudarymo metodais ir praktika. Jų skaičiavimo metodai

buvo parinkti atsižvelgiant į šalių nacionalinius poreikius ir tikslus. Nacionaliniai VKI teisiškai pasaugoti. Minėti skirtumai turi įtakos matuojant infliaciją. Nacionalinių VKI praktiškai negalima lyginti tarpusavyje.

Poreikis skaičiuoti SVKI atsirado 1991m. pabaigoje, pasirašius Mastrichto sutartį. Pagal sutarties 109j straipsnį ES šalys įsipareigoja užtikrinti ekonominę konvergenciją. Vienas iš pažangos kriterijų šioje srityje yra aukštas kainų stabilumo laipsnis, pasireiškiantis infliacijos rodiklių suartėjimu su atitinkamais trijų šalių narių, patekusių šioje srityje geriausių rezultatų, rodikliais. Infliacija turi būti matuojama tarpusavyje suderintais ir palyginamais vartotojų kainų indeksais. SSVKI reikėjo Europos centriniam bankui pinigų politikai vykdyti ir infliacijai stebėti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Siekdamas įdiegti SVKI, Eurostatas kartu su ES šalių narių kainų statistikos ekspertais parengė keturiolika Tarybos ir Komisijos reglamentų dėl SVKI sudarymo. Įstojusios į ES šalys, tarp jų ir Lietuva, integravosi į ES statistikos sistemą, pasirengė skaičiuoti SVKI, t. y. Įdiegė Europos Tarybos ir Komisijos reglamentą dėl SVKI sudarymo reikalavimus ir standartus.

Skaičiuojant SVKI nesiekiama atsisakyti nacionalinių VKI. Dauguma ES šalių narių toliau skaičiuoja nacionalinius VKI savo nacionalinėms rreikmėms.

Statistikos departamentas įdiegė pagrindinius reikalavimus, metodus ir taisykles ir pasiekė gana aukštą SVKI suderinamumo laipsnį. Skaičiuojamas indeksas yra palyginamas su ES šalių indeksu. Kiekvieną mėnesį informacija teikiama Eurostatui.

SVKI sudaromas taikant individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių, pritaikytą SVKI (angl. COICOP/HICP- CClassification of Individual Consumption by Purpose Adaptec to the needs of HICPs). Vartojimo prekės ir paslaugos klasifikuojamos į 12 skyrių, 42 grupes ir 95 klases.

SVKI yra Laspeireso tipo indeksas. Tai bazinių pastovios struktūros svorių indeksas, rodantis tik kainų pokyčius. Laspeireso formulė taikoma visų COICOP/HICP klasifikatoriaus lygmenų ir bendrajam SVKI skaičiuoti. Elementarios visumos kainų indeksas apskaičiuojamas kaip kainų aritmetinių vidurkių santykis.

Sudarant SVKI naudojami trijų tipų baziniai laikotarpiai: svorių, kainų ir indekso. SVKI kainų bazinis laikotarpis yra t-1 metų (t – ataskaitiniai metai) gruodžio mėnuo. Lietuvoje svorių bazinis laikotarpis yra t-2 metų spalio – t-1 metų rugsėjo mėnesių laikotarpis. Svorių ir kainų baziniai laikotarpiai turi būti suderinti. Naudojant atitinkamus vartotojų kainų indeksus bazinio laikotarpio svoriai, atnaujinami iki ankstesnių metų gruodžio mėn., t. yy. įvertinami šio mėnesio kainomis. Skaičiavimams naudojami svoriai, apskaičiuoti keturių ženklų po kablelio tikslumu. SVKI indekso bazinis laikotarpis yra 1996 metai (1996m. – 100)

SVKI skaičiuoti taikoma „vidaus koncepcija“, t. y. jis aprėpia rezidentų (įskaitant gyvenančius instituciniuose namų ūkiuose), nerezidentų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje.

Pažangūs metodai buvo taikomi ne tik skaičiuojant SVKI, bet ir nacionalinį VKI, todėl jų reikšmės skiriasi nedaug.

Išankstiniais duomenimis, 25 ES šalių 2004m. metinė infliacija (2004m. gruodžio mėn., palyginti su 2003m. gruodžio mėn.) sudarė 2,4 pprocento. Mažiausia infliacija buvo Suomijoje (0,1%), Švedijoje (0,9%), Danijoje (1,0%) ir Nyderlanduose (1,2%), didžiausia – Latvijoje (7,4%), Slovakijoje (5,8%), Vengrijoje (5,5%) ir Estijoje (4,8%).

2004m. gruodžio mėn. ES šalių mėnesinė infliacija (2004m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn.) sudarė 0,4 procento. Didžiausia mėnesinė infliacija užfiksuota Vokietijoje – 1,1 procento, Maltoje – 1,0, Graikijoje ir Jungtinėje karalystėje – po 0,5 procento. Nyderlanduose buvo užfiksuota 0,8 procento mėnesinė defliacija, Slovėnijoje – 0,5 procento.

Suderinto VKI prekių ir paslaugų kainų pokyčiai

lentelė. Suderinto VKI prekių ir paslaugų kainų pokyčiai

Palyginti su ankstesnio mėnesiu, procentais

Svoriai 2004

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

Vartojimo prekės ir paslaugos 1000,00 0,0 -0,2 0,5 0,3 1,5 0,1 0,0 -0,3 0,5 0,2 0,3 -0,1

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 289,46 0,1 -0,2 0,5 0,4 2,0 0,1 1,5 -0,9 -0,2 -0,2 0,4 1,2

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 83,88 0,5 -0,8 1,7 0,1 0,4 -0,2 -0,2 -0,2 0,3 0,5 -0,1 -0,2

Drabužiai ir avalynė 76,03 -3,8 -2,3 1,2 2,7 1,0 -0,8 -3,2 -1,0 4,6 2,5 0,9 -1,6

Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 129,95 -0,1 0,2 0,1 -0,1 0,9 0,3 -1,4 0,0 1,0 -0,9 0,4 0,2

Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 52,50 0,0 0,1 -0,1 -0,6 0,0 -0,2 -0,4 -0,1 0,0 -0,2 -0,4 -0,7

Sveikatos priežiūra 44,23 0,8 0,8 0,6 1,0 2,5 0,9 0,9 0,3 0,6 1,2 0,9 0,0

Transportas 92,35 1,8 -0,1 0,7 1,0 3,4 0,4 -0,5 0,4 0,9 1,7 0,3 -2,6

Ryšiai 45,72 -0,4 -0,1 0,0 0,0 -0,1 -0,3 -0,1 -1,9 2,4 -0,4 -0,1 -0,1

Poilsis ir kultūra 56,83 -0,1 0,1 0,1 -0,4 -0,8 0,0 0,5 0,1 -0,6 -0,6 -0,4 -0,4

Švietimas 12,80 0,0 0,0 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0

Viešbučiai, kavinės ir restoranai 73,27 0,1 0,7 0,2 -0,6 1,1 0,2 0,2 0,4 -0,4 -0,2 -0,1 0,1

Įvairios prekės ir paslaugos 42,98 0,8 0,2 -0,3 0,4 5,6 0,0 0,0 0,1 -0,2 -1,5 -0,1 0,2

Suderinto VKI prekių ir paslaugų kainų pokyčiai ES šalyse

lentelė. Suderinto VKI prekių ir paslaugų kainų pokyčiai ES šalyse

Procentais

2004m. gruodžio mėn., palyginti su 2003m. gruodžio mėn. 2004m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn.

ES-25 2,4* 0,4*

Airija · ·

Austrija 2,5 0,4

Belgija 1,9 -0,3

Čekija 2,5 0,0

Danija 1,0 -0,3

Estija 4,8 0,2

Graikija 3,1 0,5

Ispanija 3,3 -0,1

Italija 2,4 0,3

Jungtinė karalystė 1,6 0,5

Kipras 3,9 0,2

Latvija 7,4 0,3

Lenkija 4,4 0,0

Lietuva 2,8 -0,1

Liuksemburgas 3,5 -0,2

Malta 1,9 1,0

Nyderlandai 1,2* -0,8*

Portugalija 2,6 0,1

Prancūzija 2,2* 0,1*

Slovakija 5,8 -0,1

Slovėnija 3,3 -0,5

Suomija 0,1 0,0

Švedija 0,9 0,0

Vengrija 5,5 0,0

Vokietija 2,2 1,1

2004m. gruodžio mėn. metinė infliacija ES šalyse

lentelė. 2004m. gruodžio mėn. metinė infliacija ES šalyse

2004m. gruodžio mėn., palyginti su 2003m. gruodžio mėn., procentais

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksas (GKI) išreiškia prekių, pagamintų Lietuvoje, realizuotų vidaus rinkoje ir eksportuotų i kits šalis, pardavimo kkainų pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį. Registruojama gaminių pardavimo kaina be pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų. Eksportuoti gaminiai įvertinami FOB kainomis, tai reiškia, kad į prekių vertę įskaičiuojamos transportavimo ir draudimo iki Lietuvos Respublikos muitų sienos išlaidos.

GKI skaičiuoti taikoma Laspeireso formulė. Laspeireso indeksas yra pastovių bazinių svorių indeksas. Kainų indeksas skaičiuojamas kaip gaminių reprezentantų individualių pardavimo kainų santykių svertinis aritmetinis vidurkis, kaip svorius naudojant šių gaminių pardavimo apimtį per metus vertine išraiška:

– kainų indeksas ataskaitinį laikotarpį t, palyginti su baziniu laikotarpiu 0;

– bazinio laikotarpio 0 i-iojo gaminio vertė;

– bazinio laikotarpio 0 bendra parduotos pramonės produkcijos apimtis;

– bazinio laikotarpio 0 i-iojo gaminio kaina;

– bazinio laikotarpio 0 i-iojo gaminio kiekis;

– ataskaitinio laikotarpio t i-iojo gaminio kaina;

n – gaminių skaičius.

Skaičiuojami 3 atskiri gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksai: visos pramonės produkcijos, paimant gaminius, parduotus vidaus rinkoje ir eksportuotus į kitas valstybes; parduotų vidaus rinkoje; eksportuotų gaminių.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, GKI taip pat skaičiuojami pagal penkias pagrindines pramonės produkcijos grupes: energetikos produktus, tarpinio vartojimo prekes, gamybos priemones, ilgalaikio vartojimo prekes, trumpalaikio vartojimo prekes.

Pastaraisiais metais Lietuvos pramonėje ypač keitėsi rafinuotų naftos produktų pardavimo apimtis ir kainos. Jų kainų pokyčiai daugiausia lemia visos pramonės produkcijos kainų indeksai, neįskaičiuojant rrafinuotų naftos produktų gamybos. Pramonės produkcijos kainų pokyčių tendencijai analizuoti tikslingiau būtų naudoti kainų indeksus, apskaičiuotus be rafinuotų naftos produktų gamybos.

Statistikos departamentas kiekvienais metais peržiūri svorių sistemą, naudojamą gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksams skaičiuoti, atnaujina gaminių reprezentantų ir įmonių, teikiančių duomenis apie kainas, sąrašus.

Svorių sistema 2004m. GKI skaičiuoti pagrįsta 2002m. įmonių pramoninių gaminių gamybos duomenimis, suklasifikuota pagal Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatorių (PGPK), parengtą pagal Europos Bendrijos Produktų sąrašą (angl. PRODCOM’98) ir Produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorių (angl. CPA).

Kainų bazinis laikotarpis yra 2003m. gruodžio mėn., t. y. 2004m. kiekvieno mėnesio kainos lyginamos su šio laikotarpio kainomis. Pagal Laspeireso formulę svorių ir kainų bazinių laikotarpių duomenys turi būti suderiti. Todėl 2002m. duomenys apie parduotą produkciją, naudojant atitinkamus gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksus, buvo atnaujinti iki 2003m. gruodžio mėnesio.

Dabartinė svorių sistema apima 330 atrinktų PGPK kodų. Šių grupių parduotos produkcijos apimtis sudaro apie 79 procentus visos pramonės produkcijos pardavimo 2002m. apimties.

384 įvairių nuosavybės formų įmonės kiekvieno mėnesio 15d. registruoja apie 1250 individualių kainų, iš jų 316 įmonių – 878 vidaus rinkoje parduodamų gaminių kainas ir 162 įmonės – 377 eksportuojamų gaminių kainas.

Visos parduotos pramonės produkcijos kainos per praėjusius metus (2004m. gruodžio mėn., palyginti su 2003m. gruodžio mėn.) padidėjo

6,8 procento (2003m. gruodžio mėn., palyginti su 2002m. gruodžio mėn., sumažėjo 0,2 procento). Didžiausią įtaką tam turėjo 23,8 procento padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 23,6 – chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 3,6 – maisto produktų ir gėrimų, 5,0 – siūtų drabužių ir 11,0 procento sumažėjusios dujų, 3,6 – guminių ir plastikinių dirbinių, 3,1 – radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros kainos.

Vidaus rinkoje parduotų gaminių kainos 2004m gruodžio mėn., palyginti su 2003m., padidėjo 2,5 procento (200m. gruodžio mėn., palyginti su 2002m. ggruodžio mėn., padidėjo 0,1 procento). Didžiausią įtaką tam turėjo 19,1 procento padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 4,0 – maisto produktų ir gėrimų, 15,4 – elektros mašinų ir aparatūros, 5,9 – medienos ir medinių dirbinių ir 11,0 procento sumažėjusios dujų, 5,6 – mašinų ir įrangos, 3,0 – guminių ir plastikinių dirbinių, 1,3 – mineralinių produktų kainos.

Eksportuotų gaminių kainos per 2004 metus padidėjo 11,6 procento (2003m. gruodžio mėn., palyginti su 2003m. gruodžio mėn., sumažėjo 0,4 procento). Didžiausią įtaką tam turėjo 25,4 procento padidėjusios rrafinuotų naftos produktų, 28,3 – chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 5,8 – siūtų drabužių, 21,4 – metalo laužo, 5,0 – medienos ir medinių dirbinių, 20,2 – nevalytos naftos ir 2,7 procento sumažėjusios radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros, 4,6 –– guminių ir plastikinių dirbinių, 1,9 – mineralinių produktų kainos.

Visos parduotos pramonės produkcijos kainos 2004m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., sumažėjo 2,8 procento, iš jos kasybos ir karjerų eksploatavimo produkcijos 7,0, padirbamosios gamybos produkcijos – 3,3 procento. Elektros, dujų ir vandens tiekimo ekonominėje veikloje kainos padidėjo 0,04 procento, elektros kainoms padidėjus 0,1 procento. Bendrajam kainų indeksui didžiausią įtaką turėjo 12,5 procento sumažėjusios rafinuotų naftos produktų, 10,4 – nevalytos naftos kainos ir 0,5 procento padidėjusios maisto produktų ir gėrimų, 1,0 – medienos ir medinių dirbinių, 2,1 – mašinų ir įrangos kainos. Be rafinuotų naftos produktų gamybos, visos parduotos produkcijos kainos padidėjo 0,1 procento.

Vidaus rinkoje parduotų gaminių kainos per 2004m. gruodžio mėnesį sumažėjo 1,2 procento. Didžiausią įtaką tam turėjo 11,1 procento ssumažėjusios rafinuotų naftos produktų, 15,8 – nevalytos naftos, 3,3 siūtų drabužių kainos ir 0,5 procento padidėjusios maisto produktų ir gėrimų, 0,1 elektros, 0,9 – tekstilės gaminių kainos. Maisto produktų ir gėrimų gamybos ekonominėje veikloje daugiausia pabrango mineralinis vanduo ir gaivieji gėrimai – 5,7, pieno produktai – 2,1, duona ir švieži konditerijos kepiniai be cukraus – 0,5 procento; atpigo žuvys ir žuvų produktai – 1,6, grūdų malimo produktai – 1,2, pašarai gyvuliams – 0,7 procento. Neįskaičiuojant rafinuotų naftos produktų gamybos, vidaus rrinkoje parduotų gaminių kainos padidėjo tik 0,01 procento.

Eksportuotų gaminių kainos 2004m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., sumažėjo 4,4 procento. Didžiausią įtaką tam turėjo 12,9 procento atpigę rafinuoti naftos produktai, 7,8 – nevalyta nafta ir 1,6 procento pabrangusi mediena ir mediniai dirbiniai, 3,6 – mašinos ir įranga, 0,5 – siūti drabužiai, 0,6 – chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai. Be rafinuotų naftos produktų gamybos, eksportuotų gaminių kainos padidėjo 0,2 procento.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per mėnesį

lentelė. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per mėnesį

Svoriai naudojami gamintojų parduotos visos pramonės produkcijos kainų indeksams skaičiuoti

EVRK kodai Ekonominės veiklos rūšys Svoriai, %

C Kasyba ir karjerų eksploatavimas 1,4

D Apdirbamoji gamyba 80,1

15 Maisto produktų ir gėrimų gamyba 18,0

17 Tekstilės gaminių gamyba 3,6

18 Drabužių siuvimas; kailių išdirbimas ir dažymas 7,2

23 Rafinuotų naftos produktų gamyba 18,0

24 Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba 5,0

Kitos apdirbamosios gamybos veiklos 28,3

E Elektros, dujų ir vandens tiekimas 18,5

Gamintojų parduotos produkcijos kainų pokyčiai

Procentais

2000 2001 2002 2003 2004m. palyginti su 2003m. 2004m. gruodžio mėn., palyginti su

2003 gruodžio mėn. 2004 lapkričio mėn.

Visos pramonės produkcija 6,0 6,8 -2,8

išskyrus rafinuotus naftos produktus 3,0 3,1 0,1

Vidaus rinkoje parduota pramonės produkcija 2,4 2,5 -1,2

išskyrus rafinuotus naftos produktus 1,2 0,9 +0,0

Eksportuota pramonės produkcija 10,1 11,6 -4,4

išskyrus rafinuotus naftos produktus 5,3 6,1 0,2

Vartotojų kainų indeksų dinamika(palyginti su ankstesniais metais)

GAMINTOJŲ PARDUOTOS VISOS PRAMONĖS PRODUKCIJOS KAINŲ INDEKSAI

Mėnesiniai indeksai

2004 m. atitinkamas mėn., palyginti su:

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

ankstesniu mėn. 100,7 99,6 102,6 101,0 102,9 98,4 101,7 101,7 100,7 102,9 97,5 97,2

ankstesnių metų atitinkamu mėn. 99,1 96,5 98,6 104,2 110,5 108,2 108,8 108,9 109,8 112,7 109,0 106,8

ankstesnių metų gruodžio mėn. 100,7 100,3 102,9 103,9 106,9 105,2 107,0 108,8 109,5 112,7 109,9 106,8

palyginti su 2000 m.

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

1998 88,9 87,0 86,3 85,5 85,4 84,7 84,3 83,8 83,8 84,0 82,6 81,4

1999 81,3 80,4 80,8 82,5 83,5 82,6 84,5 87,9 90,4 92,0 91,9 97,3

2000 97,6 98,4 99,8 98,2 98,4 100,3 99,8 99,7 102,4 103,3 102,3 99,8

2001 98,6 99,1 99,3 99,7 100,9 97,3 95,4 96,4 97,4 95,1 92,5 92,0

2002 92,6 92,2 94,0 96,2 95,5 94,4 93,7 94,3 95,7 95,8 92,6 93,8

2003 95,1 97,3 97,7 93,4 90,6 91,0 92,1 93,5 93,3 93,6 94,4 93,6

2004 94,3 93,9 96,3 97,3 100,1 98,5 100,1 101,8 102,5 105,5 102,9 100,0

Ketvirtiniai indeksai

I II III IV

Visos pramonės produkcijospalyginti su ankstesniu ketvirčiu

1998 97,7 97,5 98,6 98,5

1999 97,7 102,5 105,7 107,0

2000 105,2 100,4 101,7 101,2

2001 97,3 100,3 97,1 96,7

2002 99,7 102,6 99,2 99,5

2003 102,8 94,8 101,4 101,0

2004 101,0 104,0 102,9 101,3

palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu

1998 98,4 97,7 93,9 92,4

1999 92,5 97,2 104,3 113,3

2000 122,0 119,5 114,9 108,6

2001 100,4 100,4 95,8 91,5

2002 93,9 96,0 98,1 101,0

2003 104,1 96,2 98,3 99,8

2004 98,0 107,6 109,2 109,5

Kasybos ir karjerų eksploatavimo produkcijospalyginti su ankstesniu ketvirčiu

1998 96,4 93,8 96,0 100,4

1999 93,6 118,5 111,6 113,3

2000 107,1 98,7 106,7 98,6

2001 91,5 103,1 95,4 86,6

2002 103,5 111,6 99,7 97,5

2003 104,7 83,6 107,4 98,8

2004 100,4 111,0 111,0 100,7

palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu

1998 94,4 91,9 87,8 87,2

1999 84,7 107,0 124,4 140,4

2000 160,6 133,7 127,8 111,3

2001 95,0 99,3 88,8 77,9

2002 88,1 95,4 99,7 112,3

2003 113,7 85,1 91,7 92,9

2004 89,0 118,2 122,1 124,5

Apdirbamosios gamybos produkcijospalyginti su ankstesniu ketvirčiu

1998 97,1 96,9 97,9 97,8

1999 97,2 102,8 106,9 108,4

2000 104,5 100,5 101,9 101,6

2001 96,8 100,2 96,5 96,2

2002 99,3 102,8 99,2 99,5

2003 103,2 94,2 101,8 101,1

2004 101,4 104,9 103,4 101,6

palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu

1998 94,4 93,7 92,2 90,1

1999 90,2 95,7 104,6 115,8

2000 124,4 121,6 115,9 108,7

2001 100,7 100,3 95,1 90,1

2002 92,4 94,8 97,4 100,7

2003 104,6 95,9 98,3 100,0

2004 98,3 109,5 111,3 111,8

Elektros, dujų ir vandens tiekimo palyginti su ankstesniu ketvirčiu

1998 99,9 100,2 101,5 100,7

1999 100,0 100,0 100,2 100,1

2000 108,0 99,9 100,3 99,7

2001 100,2 100,9 100,3 100,4

2002 101,4 99,8 99,2 100,0

2003 100,3 99,9 98,8 100,0

2004 99,5 99,6 99,7 99,7

palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu

1998 112,9 112,8 101,7 102,3

1999 102,4 102,2 101,0 100,3

2000 108,3 108,2 108,2 107,8

2001 100,0 100,9 101,0 101,7

2002 103,0 101,9 100,8 100,4

2003 99,3 99,4 99,0 99,1

2004 98,3 98,0 98,9 98,6

Metiniai gamintojų parduotos visos pramonės produkcijos kainų indeksai(gruodžio mėn., palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėn.) Vidutiniai metiniai gamintojų parduotos visos pramonės produkcijos kainų indeksai(metai, palyginti su ankstesniais metais)

1998 91,1 95,6

1999 119,5 101,7

2000 102,6 116,0

2001 92,2 97,0

2002 101,9 97,2

2003 99,8 99,5

2004 106,8 106,0

Eksportuojamų / Importuojamų prekių vieneto vertės indeksai

Eksportuojamų / Importuojamų prekių vieneto vertės indeksai (EVVI/IVVI) išreiškia išvežamų / įvežamų iš / į Lietuvos Respublikos teritoriją prekių kainų pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį.

Pagrindinis šių indeksų skaičiavimo informacijos šaltinis yra užsienio prekybos statistika, rengiama remiantis muitinių krovini deklaracijų duomenimis. Šių duomenų pagrindu gaunama informacija apie kiekvienos prekės vertę ir kiekį. Vertės ir kiekio santykis rodo tam tikro laikotarpio prekės vieneto vvertę.

Nuo 1998m. EVVI skaičiuoti naudojamas papildomas informacijos šaltinis, t. y. Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų, eksportuojančių savo produkciją, duomenys apie pardavimo kainas. Šie duomenys naudojami nevienarūšių prekių indeksams skaičiuoti.

Eksportuojamos prekės įvertinamos FOB kainomis, importuojamos CIF kainomis. Eksporto / importo apimtis, įvertinta kitų šalių valiuta, perskaičiuojam litais pagal Lietuvos banko skelbiamus oficialius lito ir užsienio valiutų santykius, galiojusius muitinės procedūros įforminimo datą.

EVVI/IVVI skaičiuoti taikoma Laspeireso formulė. Svorių ir vieneto verčių bazinis laikotarpis yra t-1 (t – ataskaitiniai metai). Bazinės vieneto vertės ir svoriai keičiami kasmet.

EKSPORTUOJAMŲ IR IMPORTUOJAMŲ PREKIŲ VIENETO VERTĖS INDEKSAI

Ketvirtiniai indeksai

palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu:

I II III IV

Eksportuojamų prekių vieneto vertės indeksai

1996 110,9 105,9 102,1 101,8

1997 104,0 102,5 102,8 100,6

1998 96,7 95,9 93,8 91,5

1999 91,2 94,2 100,8 109,4

2000 108,1 107,4 104,5 99,5

2001 100,2 101,1 94,9 89,9

2002 91,2 93,7 95,7 100,2

2003 103,6 95,8 97,8 98,1

2004 96,5 104,8 108,8

Importuojamų prekių vieneto vertės indeksai

1996 – – – –

1997 100,1 100,7 99,1 100,9

1998 97,2 94,0 92,8 92,5

1999 89,5 93,4 99,8 103,4

2000 109,4 106,4 103,4 98,7

2001 98,0 99,4 95,7 93,6

2002 92,0 95,0 95,4 97,9

2003 100,0 94,8 96,1 96,1

2004 95,0 100,4 100,6

palyginti su 2000 m.:

Eksportuojamų prekių vieneto vertės indeksai

1996 100,4 99,3 99,9 102,7

1997 104,5 101,8 102,7 103,4

1998 101,0 97,5 96,3 94,6

1999 92,1 91,9 97,1 103,4

2000 99,6 98,7 101,5 102,9

2001 99,8 99,8 96,4 92,5

2002 91,0 93,6 92,2 92,8

2003 94,3 89,6 90,2 91,0

2004 91,0 93,9 98,1

Importuojamų prekių vieneto vertės indeksai

1996 106,5 105,4 106,1 105,6

1997 106,6 106,2 105,2 106,6

1998 103,7 99,8 97,7 98,6

1999 92,8 93,2 97,5 101,9

2000 101,5 99,1 100,8 100,6

2001 99,4 98,5 96,5 94,2

2002 91,5 93,6 92,0 92,2

2003 91,5 88,7 88,4 88,6

2004 86,9 89,1 89,0

Vidutiniai metiniai vieneto vertės indeksai

Eksportuojamų prekių Importuojamų prekių

palyginti su ankstesniais metais palyginti su2000 m. palyginti su ankstesniais metais palyginti su 2000 m.

1996 107,8 100,5 103,8 105,9

1997 102,0 102,5 99,4 105,3

1998 94,9 97,2 94,2 99,2

1999 96,7 94,0 95,9 95,1

2000 106,4 100,0 105,2 100,0

2001 97,3 97,3 96,7 96,7

2002 95,0 92,5 95,1 92,0

2003 98,7 91,3 97,1 89,3

2004

Vidutiniai metiniai eksportuojamų ir importuojamų prekių vieneto vertės indeksai

(palyginti su ankstesniais metais)

Statybos kainų indeksai

Statybos kainų indeksai (SKI) – rodo pagrindinių naujos statybos sąnaudų, kainų pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį. SKI yra pastovių svorių kainų indeksas, jis skaičiuojamas pagal modifikuotą Lasperireso formulę.

Statybos kainų indeksas skaičiuojama kaip medžiagų, mechanizmų darbo, darbo užmokesčio ir kitų sąnaudų, kurių

reikia atrinktiems statiniams pastatyti, kainų pokyčių svertinis aritmetinis vidurkis.

Svorių sistema parengta remiantis 2001m. statinių reprezentantų sąmatine dokumentacija.

Kainų bazinis laikotarpis yra 2001m. gruodžio mėn.

Indeksui skaičiuoti atrinkti 9 statybos statiniai: 2 tipų gyvenamieji namai, po vieną pramonės, švietimo, prekybos, administracinių pastatų, inžinerinių tinklų, valymo įrenginių statinį, gatvės ruožą. Atskirai skaičiuojamas remonto kainų indeksas.

Kainų tyrimui atrinkta 160 statybos ir 80 prekybos įmonių.

Vidutiniai metiniai statybos kainų indeksai pagal statinių tipus

1995 2000 2001 2002 2003

Visi statiniai 125,4 100,9 99,5 100,0 101,0

Gyvenamieji pastatai 121,4 100,7 98,9 100,2 101,4

Negyvenamieji pastatai 100,8 99,4 99,9 100,9

Administracinaiai 100,6 99,3 100,1 101,2

Pramoniniai 124,4 100,8 99,6 100,3 101,3

Švietimo 129,6 100,6 98,9 100,3 100,9

Prekybos 101,1 99,4 99,3 100,2

Inžineriniai statiniai 101,1 99,8 100,0 101,7

Inžineriniai tinklai 130,5 100,5 100,0 100,3 100,1

Valymo įrenginiai 133,2 100,4 98,8 99,1 101,1

Keliai ir gatvės 121,9 102,4 99,6 99,8 102,1

STATYBOS KAINŲ INDEKSAI

Mėnesiniai indeksai

2004 m. atitinkamas mėn., palyginti su:

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

ankstesniu mėn. 99,3 100,5 100,3 102,1 102,2 100,3 101,5 100,4 100,4 101,1 99,9

ankstesnių metų atitinkamu mėn. 103,2 103,2 103,4 104,6 105,7 105,6 107,2 106,7 107,8 109,9 108,1

ankstesnių metų gruodžio mėn. 99,3 99,8 100,1 102,2 104,4 104,7 106,3 106,7 107,1 108,3 108,2

palyginti su 2000 m.:

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

1995 65,1 65,9 66,3 67,4 68,9 70,5 73,7 74,3 75,7 76,8 77,1 77,8

1996 79,0 79,9 80,6 81,1 82,3 83,6 84,5 85,9 86,3 86,6 87,0 87,6

1997 88,1 88,8 89,7 90,1 91,6 92,3 92,6 93,5 93,6 93,7 94,2 94,3

1998 94,0 94,7 95,7 96,3 97,1 97,2 97,4 98,3 98,4 98,5 98,1 98,3

1999 98,0 98,0 98,1 98,9 100,1 100,0 100,2 99,8 99,8 99,6 98,9 97,8

2000 97,5 97,4 97,5 99,4 99,9 101,0 101,4 101,1 101,4 101,6 100,9 100,8

2001 98,8 99,0 98,8 100,2 98,9 99,6 100,2 100,3 101,1 99,2 98,7 98,6

2002 97,3 97,7 98,4 98,9 99,4 100,1 99,8 100,6 100,6 100,2 100,6 99,8

2003 98,1 98,6 98,7 99,6 100,7 101,1 101,1 102,0 101,4 100,5 102,1 102,0

2004 101,3 101,8 102,0 104,2 106,4 106,7 108,4 108,8 109,2 110,4 110,3

Ketvirtiniai indeksai

I II III IV

palyginti su ankstesniu ketvirčiu

1995 104,2 104,9 108,2 103,6

1996 103,3 103,1 103,9 101,7

1997 102,1 102,8 102,1 100,9

1998 100,7 102,2 101,2 100,2

1999 99,8 101,7 100,2 98,8

2000 98,7 102,7 101,2 99,7

2001 97,8 100,7 101,0 98,3

2002 99,0 101,7 100,9 99,9

2003 98,3 102,0 101,0 100,0

2004 100,2 104,0 102,8

palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu

1995 134,5 121,2 125,0 122,4

1996 121,4 119,4 114,7 112,7

1997 111,3 110,9 109,0 108,1

1998 106,7 106,0 105,1 104,4

1999 103,4 102,9 101,9 100,5

2000 99,5 100,4 101,4 102,3

2001 101,4 99,5 99,2 97,8

2002 98,9 99,9 99,8 101,4

2003 100,7 101,0 101,1 101,3

2004 103,3 105,3 107,2

Metiniai statybos kainų indeksai(gruodžio mėn., palyginti suankstesnių metų gruodžio mėn.) Vidutiniai metiniai statybos kainų indeksai(metai, palyginti su ankstesniais metais)

1995 119,9 125,4

1996 112,5 116,8

1997 107,7 109,8

1998 104,2 105,5

1999 99,6 102,2

2000 103,0 100,9

2001 97,8 99,5

2002 101,2 100,0

2003 102,2 101,0

2004

Statybos kainų pokyčiai pagal statinių tipus

lentelė. Statybos kainų pokyčiai pagal statinių tipus

2004m. lapkričio mėn., palyginti su

2003 lapkričio mėn. 2003 gruodžio mėn. 2004 spalio mėn.

Visi sstatiniai 8,1 8,2 -0,1

Gyvenamieji pastatai 9,1 9,4 -0,2

Negyvenamieji pastatai 8,6 8,8 -0,2

Administracinaiai 8,3 8,6 -0,3

Pramoniniai 8,4 8,6 -0,2

Švietimo 8,2 8,4 -0,3

Prekybos 9,0 9,3 -0,1

Inžineriniai statiniai 7,0 7,0 +0,0

Inžineriniai tinklai 7,4 7,4 +0,0

Valymo įrenginiai 10,9 11,0 +0,0

Keliai ir gatvės 5,6 5,5 +0,0

Be to, remontas 8,9 8,9 -0,0

Pagrindiniai statybos sąnaudų kainų pokyčiai

lentelė. Pagrindiniai statybos sąnaudų kainų pokyčiai

2004m. lapkričio mėn., palyginti su

2003 lapkričio mėn. 2003 gruodžio mėn. 2004 spalio mėn.

Visos statybos sąnaudos 8,1 8,2 -0,1

Medžiagos iir gaminiai 3,3 3,2 0,3

Mašinų ir mechanizmų darbas 6,7 6,8 0,1

Darbo užmokestis ir kitos išlaidos 17,2 17,9 -0,7

Išvados

Bendrojo kainų lygio kilimas vadinamas infliacija, dėl kainų kilimo krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Ji paprastai matuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso padidėjimu per metus.

Kainų lygiui matuoti naudojami keturi pagrindiniai kainų indeksai:

· Vartotojų kainų indeksas

· Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksas

· Eksportuojamų/Importuojamų prekių vieneto vertės indeksai

· Statybos kainų indeksas

Dažniausiai yra naudojamas vartotojų kainų indeksas

Literatūros sąrašas

1. http://lt.wikipedia.org/wiki/Infliacija

2. Lietuvos statistikos metraštis 2004.- V.: Statistikos departamentas, 2004

3. Lietuvos ekonominė ir socialinė raida. – V.: Statistikos departamentas, 2004

4. Paliulytė R., Makroekonomika. – V.: VVK leidykla, 2004

5. www.std.lt