ekonomikos studijų programos Lietuvoje

1. ĮŽANGA 3

2. STUDIJŲ FORMOS 4

3. EKONOMIKOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS LIETUVOS UNIVERSITETUOSE 6

4. EKONOMIKOS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS LIETUVOS UNIVERSITETUOSE 12

5. SPECIALIOSIOS PROFESINĖS STUDIJOS 17

6. EKONOMIKOS DOKTORANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS LIETUVOS UNIVERSITETUOSE 18

7. IŠVADOS 20

LITERATŪRA 21

8. Pastabos 231. ĮŽANGA

Ekonominių disciplinų dėstymo pradžia Lietuvoje siejama su Jeronimu Stroinovskiu (1752–1815). Jis pirmasis Vilniaus universitete pradėjo dėstyti fiziokratų ekonominę teoriją, o A. Smito teorijos pagrindus dėstė prof. Jonas Znoska (1772-1833) ir Jonas Vaškevičius (1797–1859). Jie padėjo pamatus siauresnėms savarankiškoms ekonominėms disciplinoms, kurių tolesnė raida nutrūko 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą.

Tarpukariu Lietuvoje sparčiai plėtėsi dauguma pramonės šakų, dėl to atsirado ekonomikos specialistų poreikis. Tai sskatino sudaryti naujas ekonomikos studijų programas, kurios būtų dėstomos Lietuvos aukštosiose mokyklose, bei steigti naujus ekonomikos dėstymo skyrius. Šiuo tikslu Lietuvos universiteto Teisių fakultete buvo įkurtas ekonomikos skyrius.

Iki pat šių dienų ekonomikos studijų programos yra nuolat atnaujinamos ir tobulinamos. Lietuvos ekonomikos fakultetams stengiantis adaptuotis prie Vakarų pasaulio universitetų standartų, keičiamas studijų turinys, dėstomų dalykų pobūdis, mokslinių tyrimų metodologija.

Dabar Lietuvoje yra 16 aukštųjų mokyklų, iš kurių 1 yra neuniversitetinė. Diplomuoti ekonomikos specialistai yra ruošiami 6 universitetuose ir 1 neuniversitetinėje aukštojoje mokykloje.

Lanksti sstudijų formų (dieninės, vakarinės, neakivaizdinės, tęstinės ekonomikos studijų formos) sistema leidžia visiems, norintiems studijuoti, suderinti darbą ir studijas.

Trijų pakopų studijų programų įdiegimas įgalina kryptingiau ruošti ekonomikos specialistus, tačiau Lietuvos universitetai skirtingai sprendžia ekonomikos specialistų ruošimo problemas:

• Kokioms įmonėms ar organizacijoms ruošti eekonomikos specialistus?

• Kokių krypčių ekonomistus ruošti?

• Kaip ruošti?

Šio referato tikslas yra nagrinėti pagrindinį ekonomikos specialistų ruošimo klausimą: kaip Lietuvos aukštosios mokyklos ruošia ekonomikos specialistus, kokios ekonomikos studijų programos šiuo metu yra siūlomos, kokie studjų moduliai yra įtraukiami į visų trijų pakopų studijų programas, tam, kad būtų ruošiami aukštos kvalifikacijos ekonomikos specialistai, ir būtų patenkintas ekonomistų poreikis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

2. EKONOMIKOS STUDIJŲ FORMOS

Lietuvos aukštosiose mokyklose siūlomos ekonomikos studijų formos:

Nuosekliosios studijos skirtos aukštajam universitetiniam išsilavinimui įgyti ir gauti atitinkamą kvalifikaciją.

Nuosekliosios studijos apima:

• pagrindines studijas (pirmoji pakopa: bakalauro ir profesinės studijos);

• magistrantūrą, specialiosios profesinės studijos (antroji pakopa);

• doktorantūrą (trečioji pakopa).

Nenuosekliosios studijos: jų metu yra pasirenkami pavieniai studijų moduliai, norint kelti asmeninę kvalifikaciją.

Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė. Atsižvelgiant įį studijų tvarkaraštį, jų intensyvumą, individualias studijuojančiojo savybes, informacinių technologijų panaudojimą studijų procese, šios formos savo ruožtu gali būti realizuotos skirtingais būdais, pavyzdžiui, intensyviuoju, individualiuoju, cikliniu, nuotoliniu ir kt.

Skirtingomis formomis studijuojamos tos pačios studijų programos sandara, turinys ir apimtis (kreditais) nesikečia, nors trukmė (metais) gali būti ilgesnė. Aukštasis išsilavinimas, įgyjamas baigus tos pačios pakopos skirtingų formų studijų programas, yra lygiavertis.

Dieninės ekonomikos studijos yra skirtos asmenims, galintiems studijuoti aukštosios mokyklos nustatytos darbo dienos metu. Pagrindinių studijų programų auditoriniam darbui dieninėse studijose tturi būti skiriama ne mažiau kaip 45 proc. ir ne daugiau kaip 80 proc. studijų laiko. Antrosios pakopos dieninių studijų programų auditoriniam darbui turi būti skiriama ne mažiau kaip 40 proc. ir ne daugiau kaip 70 proc. studijų laiko. Senatas dieninei studijų formai yra nustatęs, kad auditorinių užsiėmimų trukmė pagrindinėse studijose neturi viršyti 28 val., specialiosiose profesinėse studijose – 24 val., o magistratūroje – 16 val.

Vakarinės ekonomikos studijos yra sk.irtos asmenims, negalintiems studijuoti aukštosios mokyklos nustatytos darbo dienos metu. Auditorinis darbas paprastai vyksta po aukštosios mokyklos nustatytos darbo dienos ir šeštadieniais. Pagrindinių studijų programų auditoriniam darbui turi būti skiriama ne mažiau kaip 35 proc. ir ne daugiau kaip 65 proc. studijų laiko (14 – 26 val. per savaitę Antrosios pakopos studijų programose auditoriniam darbui turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 proc. ir ne daugiau kaip 55 proc. studijų laiko (12-22 val. per savaite).).

Neakivaizdinės ekonomikos studijos yra skirtos asmenims, kurie negali studijuoti pagal dieninę ir vakarinę studijų formas. Ši neakivaizdinių studijų programa orientuota į dirbančių asmenų poreikius ir jų galimybes siekiant universitetinio lygio studijų. Auditorinis darbas organizuojamas sesijomis ir vieną – du kartus per mėnesį šeštadieniais. Neakivaizdinių bakalauro studijų programos trukmė yra penkeri metai (10 semestrų), o magistro – 22 arba 2.5 metų, dėl to metinis studijų krūvis yra mažesnis, tačiau studijų moduliai yra tokie patys kaip ir dieninių bei vakarinių studijų programų. Taigi, asmenims, derinantiems darbą su studijomis sudaromos palankios sąlygos įsisavinti universitetinę programą.

Neakivaizdinių studijų ypatumai, lyginant su dieninėmis bakalauro studijomis, yra tokie:

Auditoriniams užsiėmimams studentai kviečiami į sesiją kartą per semestrą, tam paprastai skiriama 15 dienų, per jas skaitomos paskaitos, vyksta pratybos ir seminarai, dėstytojai konsultuoja studentus visų dalykų klausimais.

Egzaminai ir įskaitos semestro metu laikomi šeštadieniais, tai yra, patogiu dirbantiems laiku. Analogiškai laikas skiriamas ir konsultacijoms.

Pagrindinėse studijose neakivaizdinių studijų forma įprasta, tačiau antrosios pakopos studijose ji kol kas taikoma retai, nes sunku užtikrinti sąlygas moksliniam tiriamajam darbui, kurio apimtis magistratūroje yra gana didelė.

Būsimieji ekonomikos studentai turi platų studijų formų pasirinkimą. Žinoma, absolventai dažniausiai stoja į dienines ir vakarines studijas, o dirbantys, daug keliaujantys asmenys – į neakivaizdines ar vakarines. Taigi, vakarinės studijos yra priimtinos tiek dirbantiems, tiek ir nedirbantiems studentams, kaip tarpinis variantas. Vis dėlto būsimieji studentai daugiau renkasi neakivaizdines, o ne vakarines studijas. Viena iš priežasčių, kodėl stojančiųjų į neakivaizdines ir vakarines ekonomikos studijų programas skaičius daug mažesnis nei stojančių į dienines, yra ta, kad šios studijų formos yra ne visuose Lietuvos universitetuose. Pavyzdžiui, vakarinės studijos yra ŠŠiaulių, Vilniaus ir Kauno Technologijos universitetuose, o neakivaizdinės studijos – tik Vilniaus ir Kauno Technologijos universitetuose. Žemiau pateiktoje diagramoje yra akivaizdžiai matomas skirtumas tarp ekonomikos neakivaizdinių bei vakarinių ir dieninių studijų programų populiarumo Lietuvoje.

2.1 pav. Stojančiųjų skaičius į ekonomikos nuosekliųjų studijų programas ( )

Universitetuose yra ir tęstinės studijos. Šių studijų programa skirta visų sričių diplomuotų universitetinio lygio specialistų perkvalifikavimui jų pasirinktoje srityje. Programa atitinka magistrų mokymo dieninių studijų programą. Mokymosi trukmė 1 arba 2 metai.

Studijų planavimas

Pagrindinis studijų planavimo vienetas yra modulis, kuris numato įvairias studijų formas: paskaitas, pratybas, laboratorinius darbus, seminarus, studento savarankišką darbą, mokslinį tiriamąjį darbą, projektavimo darbus, praktikas ir pan. Studijų modulis paprastai dėstomas vieną semestrą. Pagrindinis studijų modulio ir studijų plano apimties matavimo vienetas yra kreditas. Vienas kreditas atitinka 40 sutartinių studento darbo auditorijose ir savarankiško darbo valandų.3. EKONOMIKOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Bakalauras – pirmasis aukštąjį universitetinį išsilavinimą pažymintis kvalifikacinis laipsnis. Bakalauro ketverių metų 160 kreditų apimties studijų programos paremtos mokslo srities bendrųjų ir mokslo krypties fundamentaliųjų, humanitarinio ir socialinio lavinimo bei specialaus lavinimo dalykų studijomis. Bakalauro studijos yra orientuotos į plataus profilio specialistų rengimą ir baigiamos išlaikius kvalifikacinį egzaminą arba apgynus baigiamąjį bakalauro darbą. Bakalauro 4 m. studijų programos apimtis – ne mažiau

kaip 160 kreditų, 5 m. – ne mažiau kaip 200 kreditų.

Lietuvos universitetai skirtingai ruošia daugumą studijų programų, taip pat ir ekonomikos studijų programas. Taigi studentams yra suteikiamos skirtingos žinios iš bendrojo universitetinio lavinimo, socialinių mokslų srities ir specialaus lavinimo dalykų.

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai

Pavyzdžiui, Vilniaus universitete bendrojo universitetinio lavinimo dalykai sudaro net 69 kreditus ir tai sudaro apie 43% visos ekonomikos studijų programos. Tačiau Šiaulių universitete tų pačių dalykų studentai mokosi perpus mažiau, jie turi atsiskaityti tik už 33 bendrojo uuniversitetinio lavinimo dalykų kreditus ir tai sudaro tik apie 21% visos studijų programos. Visuose kituose Lietuvos universitetuose ekonomikos studijų programose bendrojo universitetinio lavinimo dalykų yra nuo 21 iki 32 procentų. Bendrojo universitetinio lavinimo dalykams priskiriami šie studijų moduliai: informatika (dažniausiai ji būna 2 semestrus ir tai sudaro 8 kreditus), tiesinė algebra ir matematinė analizė bei diferencialinės lygtys ir tikimybių teorija (šie studijų moduliai taip pat dažniausiai būna 2 semestrus ir jie sudaro 8 kreditus) (kai kuriuose universitetuose gali skirtis pavadinimai), ffilosofija (4 arba 3 kreditai), profesinės kalbos kultūra (2 arba 3 kreditai) (gali kitaip vadintis), užsienio kalbų alternatyvos (gali trukti nuo 1 iki 4 semestrų ir atitinkamai tai sudarytų nuo 4 iki 12 kreditų) (galima pasirinkti kokia užsienio kalbą studentas nnori studijuoti; dažniausiai gali pasirinkti iš 3 užsienio kalbų: anglų, vokiečių ir prancūzų (dar kartais būna ir rusų kalba)), psichologija (3 kreditai), logika (3 kreditai) (2 pastarieji studijų moduliai yra dėstomi ne visuose Lietuvos universitetuose) bei kūno kultūra, kuri kai kuriuose universitetuose trunka tik vieną semestra ir sudaro 2 kreditus, kituose universitetuose ji trunka 2 semestrus ir sudaro 4 kreditus, dar kitur kūno kultūros visai nėra arba ji gali neužimti nė vieno kredito, ir dar daug kitų studijų modulių.

3.1 pav. Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai procentais ( )

Socialinių mokslų srities pagrindai

Socialinių mokslų srities pagrindų kiekis visose Lietuvos universitetų ekonomikos studijų programose yra labai panašus, tačiau Šiaulių universitete socialinių mokslų žinių suteikiama daugiau, o Vilniaus universitete mažiau nei kur kitur. Socialinių mmokslų srities pagrindų kiekis svyruoja tarp 30 ir 44 kreditų. Socialinių mokslų srities pagrindų dalykams priskiriami šie studijų moduliai: mikroekonomika (dažniausiai trunka 2 semestrus ir sudaro 8 kreditus), makroekonomika (taip pat 8 kreditai, tačiau kai kuriuose universitetuose trunka tik vieną semestrą), vadyba (4 kreditai), apskaitos pagrindai (4 kreditai), finansų pagrindai (4 kreditai), civilinė teisė ir procesas (4 kreditai (gali vadintis ir kitaip, pavyzdžiui, tiesiog „teisė“)), marketingas (4 kreditai), bendravimo alternatyvos (4 kreditai (kituose universitetuose arba iš viso nėra, arba kitaip vvadinasi)) ir kiti.

3.2 pav. Socialinių mokslų srities pagrindų dalykai procentais ( )

Specialaus lavinimo dalykai

Specialaus lavinimo dalykų Lietuvos universitetų ekonomikos studijų programose yra daugiausia, nes visų universitetų tikslai yra panašūs: išleisti kuo geriau parengtus plataus profilio ekonomikos specialistus. Specialaus lavinimo dalykams priskiriami šie studijų moduliai: ekonominė statistika, ekonometrika, pramonės organizacija, darbo eko.nomika, Europos Sąjungos ekonomika, tarptautiniai ekonominiai santykiai, ekonomikos planavimas, elektroninis verslas, valstybės finansai, marketingo tyrimai, tarptautiniai finansai, visuotinės kokybės ekonomika, ekonominė analizė, praktika (visi pastarieji studijų moduliai sudaro po 4 kreditus ir jų mokomasi tik vieną semestrą), informatikos praktika (2 kreditai), bakalauro baigiamasis darbas (8 kreditai).Beveik visuose Lietuvos universitetuose po 4 arba 5 semestro studentai pradeda studijuoti pasirinktų specializacijų studijų modulius, kurie sudaro 16 ir daugiau kreditų. Tačiau ne visuose universitetuose studentas gali pasirinkti specializaciją: Klaipėdos universitete studentai studijuoja būtent Jūrų ūkio ekonomiką ir viską, kas yra susiję su jūrų ūkiu, o Lietuvos Žemės Ūkio Akademijoje – dalykus, susijusius su žemės ūkiu. Vytauto Didžiojo universiteto bakalauro studijų ekonomikos programoje studentai studijuoja tiesiog ekonomiką, kitokių specializacijų nėra.

3.3 pav. Specialaus lavinimo dalykai procentais ( )

4. EKONOMIKOS BAKALAURO STUDIJŲ SPECIALIZACIJOS

Bakalauro studijų ekonomikos programoje didžiausias dėmesys yra skiriamas ekonomikos mokslams – mikroekonomikai, makroekonomikai, finansų ir apskaitos pagrindams, marketingui, tarptautinės ekonomikos studijoms.

Pirmojo ir antrojo semestrų mmetu būsimieji bakalaurai studijuoja daugiausia bendrojo universitetinio lavinimo dalykus: aukštąją matematiką, informatiką, profesinės kalbos kultūrą, taip pat užsienio kalbą. Šių semestrų metu taip pat yra studijuojami ir socialinių mokslų srities dalykai – mikroekonomika ir į pirmojo kurso programą taip pat yra įtrauktas ir vienas specialaus lavinio modulis – studijų įvadas.

Antrojo kurso metu (3-iame – 4-tame semestruose) didžiąją studijų dalį užima socialinių mokslų srities moduliai: makroekonomika, vadyba, finansų bei apskaitos pagrindai, civilinė teisė ir procesas, bendravimo psichologija, taip pat yra studijuojami ir trys specialaus lavinimo bendrieji dalykai: ekonominė statistika, pramonės organizacija bei ekonometrika. Gilesniam bakalaurų specializavimuisi skiriami alternatyvūs moduliai.

Baigę antrąjį kursą studentai gali pasirinkti studijuojamos programos specializacijas. Studentai savarankiškai pasirenka bet kurią iš žemiau nurodytų specializacijų, tačiau pirmumo teisė rinktis norimą specializaciją suteikiama tiems studentams, kurių 3 semestrų svertinis pažymių vidurkis yra aukštesnis.

Bakalaurų specializavimosi sritys:

• Apskaita;

• Ekonominė analizė ir planavimas;

• Finansai, bankininkystė, finansai ir bankininkystė;

• Jūrų ūkio ekonomika;

• Marketingas;

• Socialinė ekonomika;

• Tarptautinė ekonomika ir prekyba;

• Verslo ekonomika;

• Žemės ūkio ekonomika.

Studentai paskutiniuosius dvejus studijų metus yra orientuojami į konkrečią, jų pasirinktą specializaciją. Dalis studijuojamų dalykų yra bendra visų specializacijų studentams, tačiau kiekviena specializacija turi tam tikrus, atskirus kiekvienai specializacijai, specializavimosi srities dalykus. (jiems trejų semestrų metu yra skiriama 16 kreditų).

Bendri dalykai visų specializacijų studentams: marketingas, marketingo tyrimai, darbo ekonomika, EEuropos Sąjungos ekonomika, tarptautiniai ekonominiai santykiai, bendravimo organizavimas ir verslo etika, valstybės finansai, ekonomikos planavimas, tarptautiniai finansai, visuotinės kokybės ekonomika, ekonominė analizė, elektroninis verslas. Paskutiniojo (8 – tojo )semestro metu 8 kreditai yra skiriami ruošti baigiamąjį bakalauro darbą.

Specializavimosi sritys:

Apskaita (KTU)

Ši programa ruošia bakalaurus, kurie gebėtų atilikti apskaitą bet kurio tipo organizacijoje, organizuoti ir įdiegti buhalterinės, mokesčių bei vadybos apskaitos sistemas, atitinkančias konkrečios įmonės specifiką. Tam, kad studentai, baigę ekonomikos programos apskaitos specializaciją, turėtų šiuos įgūdžius, į specializacijos programą yra įtraukti 4 specializavimosi srities moduliai (žr. 1 priedas, 3.1 lentelė)

Ekonomika (V.DU)

Baigę studijas pagal Ekonomikos specializacijos programą, absolventai gali toliau studijuoti Ekonomikos ir vadybos fakulteto magistrantūros programose bei dirbti vyriausybinėse institucijose, ekonominės politikos projektuose, tarptautinėse organizacijose. (žr. 1 priedas, 3.2 lentelė)

Ekonominė analizė (VU, ŠU) ir planavimas (ŠU)

Būsimieji ekonominės analizės (ir planavimo) specialistai be fundamentaliųjų dalykų studijuoja atskirų ekonomikos subjektų veiklos analizės, planavimo, darbo organizavimo klausimus. Programoje daugiausia dėmesio skiriama įvairiems mikroekonomikos lygmens moduliams. (žr. 1 priedas, 3.3 lentelė)

Finansai (KTU, VU), bankininkystė (VU), finansai ir bankininkystė (ŠU)

Finansų specializavimosi sritis rengia specialistus, galinčius rengti organizacijos finansų politikos strategijas, analizuoti valstybės finansų sistemos pokyčius, vertinti finansinių paslaugų poreikius, kokybę bei efektyvumą. Finansų ir bankininkystės specializacijas pasirinkę studentai rengiami dirbti finansų tarnybose,

dirbti bankų ir draudimo įstaigose. Studentai mokomi spręsti rizikos valdymo problemas, analizuoja bankų veiklą.

Specializavimosi srities dalykai (žr. 1 priedas, 3.4 lentelė) yra skirti nagrinėti finansinių išteklių paieškos bei telkimo būdus, įsisavinti efektyvumo vertinimo bei finansinės veiklos analizės metodikas.

Jūrų ūkio ekonomika (KU)

Šios programos tikslas – paruošti bakalaurus, išmanančius uostų ekonomiką., tarptautinę prekybą, analizuoti jūrų ūkio ekonomikos sistemos pokyčius, įdiegti mokesčių apskaitos sistemas, atitinkančias jūrų organizacijų specifiką., taip pat ūkio teisę. (žr. 1 priedas, 3.5 lentelė)

Marketingas (KTU)

Programa skirta rengti marketingo specialistus ppaslaugų ir prekybos įmonėms bei ne pelno siekiančioms organizacijoms. Studentai, 3-iame – 4-tame kursuose išstudijavę specialaus lavinimo bendruosius ir specializavimosi srities dalykus (žr. 2 priedas, 3.6 lentelė), sugeba atlikti viduriniosios valdymo grandies specialistų funkcijas marketingo padaliniuose

Socialinė ekonomika (VU)

Programa skirta rengti socialinės ekonomikos specialistus įmonėms bei ne pelno siekiančioms organizacijoms. Socialinės ekonomikos specializaciją pasirinkę studentai studijuoja civilinę ir darbo teisę, socialinės apsaugos ekonomiką, socialinių procesų modeliavimą ir kitus specializavimosi dalykus. (žr. 2 priedas, 3.7 lentelė)

Tarptautinė ekonomika (VU,KTU) ir prekyba (KTU)

Ši programa rruošia bakalaurus, gebančius dirbti įmonėse ar valstybės institucijose, kurios turi komercinių ar gamybinių ryšiu su užsienio partneriais, tarptautinio verslo įmonėse ir užimti pareigas, susijusias su tarptautiniu verslu. Reikalingus įgūdžius būsimieji bakalaurai įgyja studijuodami specialaus lavinimo bendruosius ir 4 specializavimosi srities ddalykus (žr. 2 priedas, 3.8 lentelė).

Verslo ekonomika (KTU)

Programos tikslas – parengti specialistus, gebančius rengti įvairias programas, planus ir projektus bei mokančius atlikti jų ekonominį pagrindimą..Specialius būsimųjų verslo ekonomistų įgūdžius padeda formuoti 4 specializavimosi srities dalykai (žr. 2 priedas, 3.9 lentelė).

Studijų programą baigę bakalaurai tampa įmonių ir savivaldos taip pat tarptautinių bei valstybės organizacijų ekonominių padalinių specialistais, vadovais, gali kurti savarankišką verslą bei spręsti įvairias verslo organizavimo ekonomines problemas

Žemės ūkio ekonomika (LŽŪU)

Programa ruošia specialistus, išmanančius rinkodarą ir rinkotyrą, apskaitą, finansus, teisę. Baigus žemės ūkio ekonomikos studijas sugeba analizuoti ūkinės veiklos rezultatus, tirti prekių bei paslaugų pasiūlą ir paklausą, ekonomiškai pagrįsti organizacinius ir technologinius sprendimus bei žemės ūkio politikos priemones, sudaryti verslo planus. Bakalaurai ruošiami darbui valstybės vyriausybinėse ir regioninėse institucijose, savivaldybių ttarnybose, nevyriausybinėse organizacijose, žemės ūkio ir kitose įmonėse, bankuose, mokslo, švietimo ir konsultavimo įstaigose.. (žr. 2 priedas, 3.10 lentelė)

Neakivaizdinių studijų skyriaus studentai studijuoja tuos pačius dalykus kaip ir dieninio skyriaus studentai, tačiau tą pačią medžiagą jie įsisavina ne aštuonių, o dešimties semestrų metu. Vakarinių bakalauro studijų ekonomikos programa yra analogiška dieninei studijų programai, skiriasi tik modulių vedimo formos.

5. EKONOMIKOS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Magistras – tai antrasis aukštąjį universitetinį išsilavinimą pažymintis kvalifikacinis laipsnis, sutiekiamas asmeniui, aukštosiose studijose pagal dviejų metų 80 kkreditų programą įgijusiam specialųjį pasirengimą bei mokslinio darbo įgūdžių. Magistro studijos yra baigiamos magistro baigiamuoju darbu, patvirtinančiu įgytą kvalifikaciją ir sugebėjimą tyrinėti. Į studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Magistro 1,5 m. studijų programos apimtis – ne mažiau kaip 60 kreditų, 2 m. – ne mažiau kaip 80 kreditų.

Magistrantūros studijos yra skirtos asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti. Jų trukmė 2 studijų metai (60-80 kreditų). Vienas kreditas – tai 40 magistranto darbo valandų, atliktų įvairiomis studijavimo formomis (paskaitos, praktiniai užsiėmimai, kursinių darbų rengimas, namų užduočių vykdymas, individualus savarankiškas darbas ir kt.).

Asmeniui, baigusiam šias studijas ir įgijusiam specialųjį pasirengimą bei tiriamojo darbo įgūdžių, suteikiamas studijuotos krypties magistro kvalifikacinis laipsnis ir išduodamas tai patvirtinantis universiteto diplomas.

Magistrantūros studijų tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos ekonomikos bei vadybos ir verslo administravimo specialistus, teoriniu, metodologiniu bei praktiniu požiūriais pasirengusius sėkmingai dirbti mokslinį, pedagoginį, konsultacinį ir administracinį darbą. Vykdomos dieninės, vakarinės ir tęstinės studijų programų ir specializacijų magistrantūros studijos.

EKONOMIKA

Ekonomikos mokslo magistro studijų programos tikslas – parengti kvalifikuotus specialistus, gebančius efektyviai spręsti įvairias šiuolaikinės ekonomikos problemas bei dirbti tarptautinėse firmose, tarptautinėse prekybos agentūrose, taip pat mokesčių inspekcijose, draudimo kompanijose, didelėse ir mažose įmonėse bei organizacijose. Ekonomikos magistrantūros programos sudarytos taip, jog jjas baigusieji galėtų dirbti ir pedagoginį darbą, taip pat ir stoti į doktorantūrą. Magistrantai labiau gilinasi į teorinius dalykus nei bakalaurai. Be to, magistro studijos yra kur kas kryptingesnės nei bakalauro – bakalauro studijų metu įgyjamos žinios yra apibendrintos, o magistro studijų metu yra daugiau gilinamasi į atskirą vieną ekonomikos sritį.

Ekonomikos magistrantai specializuojasi pagal šias sritis:

• Apskaita ir auditas;

• Bankininkystė;

• Draudimas ir bankininkystė;

• Ekonominė analizė ir planavimas;

• Europos ekonominės studijos;

• Finansai;

• Finansai ir bankininkystė;

• Makroekonomika;

• Marketingas;

• Marketingas ir tarptautinė komercija;

• Taikomoji makroekonomika;

• Tarptautinė ekonomika ir prekyba;

• Verslo ekonomika;

• Žemės ūkio ekonomika.

Vakarinių magistro studijų programa “Ekonomika” yra analogiška dieninei, tik skiriasi modulių vedimo forma.

Magistrantūros ekonomikos krypties studijų programos:

Apskaita ir auditas (KTU)

Programos tikslas – parengti vadovus – analitikus, gebančius organizuoti bet kurios verslo srities ar biudžetinės organizacijos apskaitą ir vidini auditą, taip pat ir organizuoti audito įmonę. Studijų metu analizuojamos apskaitos bei audito teorijos ir standartai, išmokstama praktiškai juos taikyti nacionalinėse ar tarptautinėse įmonėse. Didelis dėmesys skiriamas tarptautinių apskaitos standartų taikymui, mokesčiu audito klausimams bei audito organizavimo problemoms. Studijuojamų specialiųjų dalykų (žr.3 priedas 4.1 lent) suteikiamos praktinės metodinės žinios bei ugdomi kūrybiniai analitiniai sugebėjimai leidžia kvalifikuotai organizuoti ir vykdyti įmonių veiklos audi.tą.

Bankininkystė(VU)

Programos tikslas – paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus bankininkus, galinčius dirbti analitinį bei vadovaujantį darbą šalies kredito, bankų institucijose. Į studijas konkurso ttvarka priimami ekonomikos krypties bakalaurai. Vadybos ir verslo administravimo bei kitų krypčių bakalaurai, išklausę 20 kreditų papildomų kursų programą, kurią sudaro ekonomikos programos pagrindų dalykai, ir išlaikę stojamąjį egzaminą, dirbti kvalifikuotai ir efektyviai įgalina studijų metu studijuojami specailizavimosi dalykai (žr. 3 priedas 4.2 lent).

Draudimas ir bankininkystė (KTU)

Magistrantai, pasirinkę draudimo ir bankininkystės specializavimosi sritį, gilina žinias finansinių paslaugų sektoriaus ekonomikos srityje. Šią studijų sritį pasirinkę studentai rengiami darbui draudimo bei bankų institucijose, finansų analizės bei valstybiniu institucijų sferoje. Studijų gaunamos žinios, būtinos organizuojant ir planuojant veiklą finansų institucijose. Studijų metu nagrinėjama finansų rinkų globalizacijos įtaka finansines paslaugas teikiančioms organizacijoms, kaupiamos žinios būtinos efektyviam įmonės finansų valdymui šalies bei tarptautinėse rinkose. Teorinis pasirengimas įgalins dirbti ir mokslini – tiriamąjį bei pedagogini darbą. (Specializavimosi dalykai (žr. 3 priedas 4.3 lent))

Ekonominė analizė ir planavimas(VU)

Perteikti studentams šiuolaikines ekonomikos mokslo atraminių sričių – mikroekonomikos, makroekonomikos ir ekonometrijos – žinias, išsamiai supažindinti juos su ekonomikos procesų kiekybinės analizės ir matematinio modeliavimo technika ir išmokyti ją taikyti įvairių šalies ekonomikos sektorių bei ūkio subjektų veiklos analizei, jų raidos ir plėtros prognozavimui, planavimui ir valdymui. Studijuoti gali asmenys, turintys ne žemesnį kaip bakalauro laipsnį. Vilniaus Universitete ekonomikos bakalauro laipsnį įgiję studentai priimami konkurso tvarka pagal bakalauro pakopos baigimo rezultatus

– be papildomų egzaminų, tuo tarpu baigę neekonominio profilio studijas Vilniaus Universitete bei ekonomikos mokslų studijas kituose universitetuose privalo išlaikyti stojamąjį egzaminą. Studijos – dieninės.(Specializavimosi srities dalykai, žr. 3 priedas 4.4 lent.)

Europos ekonominės studijos(VU)

Programos tikslas – ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, turinčius visapusiškas žinias apie Europos Sąjungą ir galinčius dirbti ekonominių ryšių su ES srityje. Į programą priimami aukštųjų mokyklų ekonomikos, vadybos ir verslo krypties bei kitų studijų krypčių bakalaurai, turintieji ekonomikos pagrindų dalykus (ne mažiau 20 kreditų). Studijos – mokamos ((35 MGL). (Specializavimosi srities dalykai, žr. 3 priedas 4.5 lent.)

Finansai(VU), finansai ir bankininkystė (VDU)

Programos tikslas-paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus finansininkus, galinčius dirbti analitinį bei vadovaujantį darbą finansinėse institucijose Į studijas konkurso tvarka priimami ekonomikos krypties bakalaurai. Vadybos ir verslo administravimo bei kitų krypčių bakalaurai, išklausę 20 kreditų papildomų kursų programą, kurią sudaro ekonomikos programos pagrindų dalykai ir išlaikę stojamąjį egzaminą. Studijų forma-dieninė. .(Specializavimosi srities dalykai, žr. 3 priedas 4.6 lent.)

Marketingas (KTU), marketingas ir tarptautinė komercija (VDU)

Programa skirta rengti specialistus moksliniam, analitiniam, pprojektiniam ir vadovaujančiam darbui marketingo srityje paslaugų ir prekybos įmonėse bei ne pelno siekiančiose organizacijose. Studijų programos dalykų objektas: euro ir globalinis marketingas, vartotoju elgsena, interaktyvus marketingas, socialinis ir ne pelno siekiančiu organizacijų marketingas (Plačiau (žr . 4 priedas 4.7 llent)) . Studijų metu įgyjamos žinios, būtinas organizuojant ir planuojant marketingo veiklą, ruošiant ir įgyvendinant strateginius ir taktinius sprendimus įmonėse bei organizacijose. Teorinis pasirengimas įgalina dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą.

Taikomoji makroekonomika (VU), makroekonomika (VDU)

Pr.ogramų tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos specialistus gebančius efektyviai spręsti šiuolaikinės makroekonomikos problemas. Siekiant įgyti specializuotas žinias, reikalingas šiam darbui, studijuojami specializavimosi dalykai. (žr. 4 priedas 4.8 lent)

Tarptautinė ekonomika ir prekyba (KTU)

Programa skirta rengti tarptautinių ekonominių santykių specialistus. Šioje specializavimosi srityje įgytos žinios įgalina dirbti kvalifikuotą darbą tose valstybinių ir privačių įmonių tarnybose, kurios dalyvauja komerciniuose bei gamybiniuose ryšiuose su užsienio partneriais. Todėl giliau studijuojami Europos rinkų ypatumai, tarptautinių finansų rinkų ypatybės. (žr. 4 priedas 4.9 lent)

Verslo ekonomika (KTU);

Programos tikslas – parengti verslo ekonomikos specialistus ir vadovus, ssugebančius kvalifikuotai vykdyti bet kurios verslo srities įmonės, ar įvairių įmonių susivienijimų, verslo planų, inovacinių projektų ekonominį – analitinį vertinimą, išmanančius informacines sistemas, informacijos srautų pasiskirstymą įvairiuose įmonės valdymo ir ypač inovacinių sprendimų priėmimo lygiuose. Šios srities specialistai be fundamentaliųjų disciplinų išsamiai studijuoja verslo kūrimo ir plėtros sąlygas bei tendencijas, įmonių struktūrinių padalinių darbo organizavimo dalykus (žr. 4 priedas 4.10 lent). Baigę programą specialistai gali sėkmingai spręsti verslo kūrimo, organizavimo, veiklos efektyvumo didinimo bei kitas ekonomines problemas.

Žemės ūkio ekonomika (LŽŪU)

Magistrantūros sstudijų tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos ekonomikos ir vadybos specialistus, sudarant metodologines, teorines ir praktines prielaidas sėkmingam moksliniam, pedagoginiam, konsultaciniam ir administraciniam darbui. Į šią magistrantūros studij programą įeina dvi specialybės tarpatutinės žemės ūkio ekomomika ir ekonominė politika.(Specializavimosi srities dalykai, žr. 4 priedas 4.11 lent.)

6. SPECIALIOSIOS PROFESINĖS STUDIJOS

Pramonės ekonomika

Ekonomisto studijų programa skirta bakalaurams, norintiems įgyti ekonomikos žinių. Specialistai ruošiami dirbti įvairaus profilio įmonių ar jų padalinių specialistais ir vadovais, gerai išmanančiais gamybos technologiją ir sugebančiais efektyviai panaudoti šiuolaikinius ekonominius veiklos konkurencinėje rinkoje metodus, orientuotus I tarptautinius veiklos standartus. Studijos išdėstytos per tris semestrus, tačiau studentams, neturintiems ekonominio ar vadybinio pasirengimo, studijų procesas gali būti vykdomas pagal patvirtintus individualiuosius studijų planus, įtraukus į juos socialinių mokslu pagrindų dalykus. Baigę studijas taip pat gali dirbti pedagogini darbą, stoti i doktorantūrą.

Gamybos ir paslaugų ekonomika

Gamybos ekonomikos specializacijoje įgytos žinios būtinos, planuojant, vertinant bei organizuojant įmonės ir jos padalinių veiklą. Jie mokomi ekonomiškai vertinti įmonės ir jų padaliniu veiklą, rengti gamybos organizavimo ir technologijos tobulinimo projektu ekonomini pagrindimą, numatyti veiklos efektyvumo didinimo priemones ir būdus, taip pat organizuoti gamybinę ir paslaugu veiklą. Baigę šią programą ekonomistai gali užimti atsakingas pareigas valstybes ir savivaldybių valdymo institucijose, dirbti įmonių gamybos, darbo organizavimo, planavimo, investicijų diegimo tarnybose taip pat įįvairaus lygio specialistais ir vadovais įmonėse bei organizacijose.

Studijų modulis Kr. Aud. val.

Gamybos ekonominės strategijos 4 48

Alternatyvos1: 4

Darbo resursų valdymas 48

Veiklos organizavimas ir rizika 48

Alternatyvos2: 4

Inovacijų ekonominis vertinimas 48

Atskaitomybės centrų ekonomika 48

Tarptautinės prekybos ekonomika

Tarptautines prekybos ekonomikos specializacijoje įgytos žinios būtinos dirbant įmonėse, palaikančiose ryšius bei bendradarbiaujančiose su užsienio partneriais. Studijų metu nagrinėjama tarptautinių tiekimų ekonomika, eksporto ir importo ekonomika, išmokstama, kaip apdrausti riziką tarptautinėse kapitalo rinkose.

Studijų modulis Kr. Aud. val.

Tarptautini.ų tiekimų ekonomika 4 64

Eksporto ir importo ekonomika 4 48

Rizikos draudimas tarptautinėse kapitalo rinkose 4 48

7. EKONOMIKOS DOKTORANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmeniui, išplėtusiam ir pagilinusiam žinias pagrindinės ir kitų mokslo krypčių doktorantūros studijose, pasiekusiam originalių mokslinių tyrimų rezultatų ir apgynusiam daktaro disertaciją.

Doktoranto mokslinių tyrimų programą sudaro: mokslinės literatūros nagrinėjimas, moksliniai tyrimai, gautų duomenų analizė, mokslinių straipsnių rašymas, disertacijos rengimas ir kita. Studijų trukmė iki keturių metų, studijoms skiriama 1-1,5metų, apimtis- 20 kreditų. Asmenys, siekiantys įgyti daktaro mokslo laipsnį, studijuoja dieninėje ar neakivaizdinėje doktorantūroje arba daktaro disertaciją rengia ir gina eksternu. Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba aukštąjį išsilavinimą įgiję vienos pakopos aukštojo mokslo sistemoje. Kiekvienam doktorantui yra skiriamas mokslinis vadovas, dirbantis tos mokslo krypties (šakos) mokslo tiriamąjį darbą, padedantis išsirinkti disertacijos temą, teikiantis doktorantui mokslinę ir metodinę pagalbą.Taip pat doktorantas turi teisę gauti konsultantą, turintį konsultuoti doktorantą kurioje nors mmokslinių tyrimų šakoje bei organizuoti mokslinių tyrimų ar eksperimentų atlikimą kituose universiteto padaliniuose ar kitose institucijose. Mokslinė disertacija ginama remiantis Lietuvos mokslo tarybos patvirtintu mokslo krypties tarybos daktaro disertacijai ginti reglamentu.

Ekonomikos krypties doktorantūros studijos Lietuvoje yra vykdomos tik Vilniaus Universitete bei Kauno Technologijos Universitete. Į ekonomikos studijų programas įeina:

1.Privalomieji dalykai:

a)Vilniaus universitetas: Ekonomikos teorija: rinktiniai skyriai.

b)Kauno Technologijos universitetas: Mikroekonominės analizės problemos, Makroekonominės analizės problemos.

2.Alternatyvieji dalykai:

a)Vilniaus universitetas: Ekonometrija, Europos ekonominė integracija ir globalizacija, Finansai.

b)Kauno Technologijos universitetas: Tarptautiniai finansiniai santykiai, Vertybinių popierių rinkos teorija, Energetikos ekonomika, Įmonė rinkos ekonomikoje, Ekonominės minties istorija, Šiuolaikinės ekonomikos teorijos ir koncepcijos, Aktualios ekonomikos problemos ir jų sprendimo uždaviniai, Ekonomikos subjektai ir jų gyvybingumo dinamizmas, Sisteminio ekonominio tyrimo metodologija ir metodika.

3.Laisvai pasirenkamieji dalykai:

a)Vilniaus universitetas: Ekonominės minties raida ir perspektyvos, Pinigai ir jų politika, Statistikos teorija ir metodai, Ekonominė politika ir reguliavimas, Prekinės verslininkystės problemos ekonomikos teorijose, Pasaulio ekonomikos problemos, Strateginis finansavimas, Finansų analizė ir prognozavimas, Apskaitos teorijos ir jų taikymo metodologija, Finansų rinkų analizės metodai.

b)Kauno Technologijos universitetas: Naujausios marketingo teorijos ir koncepcijos, Naujausi kokybės vadybos metodai ir verslo tobulumo modeliai, Stochastiniai modeliai, Inovacijų projektų valdymas, Žmogiškųjų išteklių valdymas, Matematiniai inžinerinio eksperimento teorijos pagrindai.

8. IŠVADOS

• Lietuvos aukštosiose mokyklose siūlomos ekonomikos studijų formos: nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos. Pagrindinės nuosekliųjų

studijų formos: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė

• Nuosekliosios studijos apima pagrindines studijas (pirmoji studijų pakopa: bakalauro ir profesinės studijos); magistrantūrą, specialiąsias profesines studijas (antroji studijų pakopa); doktorantūrą (trečioji studijų pakopa).

• Pagrindinis studijų planavimo vienetas yra modulis. Pagrindinis studijų modulio ir studijų plano apimties matavimo vienetas yra kreditas.

• Didžiausią dalį Lietuvos universitetų ekonomikos bakalauro studijų programose užima specialaus lavinimo ir specializacijų dalykai, po jų seka bendrojo universitetinio lavinimo dalykai. Socialinių mokslų srities pagrindų dalyka.i užima santykinai mažą studijų programos dalį (ekonomika priklauso socialinių mokslų sričiai). <

• Studijų programos parengtos atsižvelgiant į Vakarų šalių universitetų analogiškų fakultetų arba verslo vadybos mokyklų sukauptą patyrimą.

• Ekonomikos bakalauro studentai gali studijuoti savo pasirinktą specializaciją. Visi universitetai pagal savo galimybes siūlo skirtingas specializacijas ir jų skaičių.

• Magistro studijų metu studentai ne tik susipažįstama su pasaulyje pripažintomis įvairiomis eknomikos specializacijų teorijomis ir standartais, tačiau ir išmokstama praktiškai juos taikyti nacionalinėse ar tarptautinėse įmonėse.

• Doktoranto mokslinių tyrimų programą sudaro mokslinės literatūros nagrinėjimas, moksliniai tyrimai, gautų duomenų analizė, mokslinių straipsnių rašymas, disertacijos rengimas.LITERATŪRA

Ekonomikos ir vadybos studijų įvadas // Bronius Neverauskas, Vytautas Stankevičius, Vilius Masevičius, Gražina Startienė, Rūta Čiutienė. Kaunas „Technologija“, 2003. 127 p.

Šiaulių universiteto duomenų bazė. Prieiga prie interneto:

Lietuvos Žemės Ūkio universiteto duomenų bazė. Prieiga prie interneto:

Kauno Technologijos universiteto duomenų bazė. Prieiga prie interneto:

Vytauto DDidžiojo universiteto duomenų bazė. Prieiga prie interneto:

Vytauto Didžiojo universiteto duomenų bazė. Prieiga prie interneto:

Kauno Technologijos universiteto duomenų bazė. Prieiga prie interneto:

Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto duomenų bazė. Prieiga prie interneto:

Kauno Technologijos universiteto duomenų bazė. Prieiga prie interneto:

Vilniaus universiteto duomenų bazė. Prieiga prie interneto:

9. Pastabos

VGTU – vienintelis iš universitetų, nesiūlantis ekonomikos progarmų.

Skaidrėje pavaizduoti universitetus, siūlančius kokias nors ekonomikos studijų pro