Tarptautines institucijos

TURINYS

ĮVADAS 3

1. TARPTAUTINĖS FINANSŲ INSTITUCIJOS 5

2. TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS 7

2.1. Įkūrimo istorija 7

2.2. Narystė 8

2.3. Organizacinė struktūra 9

2.4. Tikslai ir veikla 10

2.5 Kapitalas, finansinė struktūra ir specialieji fondai 13

2.6. Lietuva ir TVF 18

3. PASAULIO BANKAS 21

3.1. Įkūrimo istorija ir narystė 21

3.2. Organizacinė struktūra 22

3.3. Tikslai, veikla ir kapitalas 22

3.4. Pasaulio banko grupė 24

3.4.1. Tarptautinė finansų korporacija 25

3.4.2. Tarptautinė plėtros asociacija 26

3.4.3. Daugiašalė investicijų garantijų agentūra 27

3.5. Lietuva ir PB 27

4. TARPTAUTINIŲ FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS ORGANIZACIJOMIS 29

IŠVADOS 30

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 31ĮVADAS

Nagrinėjant šiuolaikinius tarptautinius santykius, neįmanoma nepastebėti, kad vis aktyvesnėmis jų dalyvėmis tampa tarptautinės organizacijos. Didėjanti valstybių tarpusavio priklausomybė verčia jas plėtoti daugiašalį bendradarbiavimą, kkurio viena iš formų yra tarptautinių organizacijų kūrimas ir funkcionavimas. XX amžiaus pradžioje tebuvo apie 200 tarptautinių organizacijų, iš kurių tik apie 20 –tarpvyriausybinių, o dabar, kai pasaulyje yra beveik 200 valstybių, veikia daugiau kaip 5000 tarptautinių organizacijų, iš kurių apie 400 organizacijų yra tarpvyriausybinės. Tačiau sunku būtų jas visas aprėpti ir apibūdinti todėl savo darbą šiek tiek susiaurinome ir jame apžvelgsime tarptautines finansines institucijas.

Manome, kad ši tema yra gana aktuali, nes finansų sektorius yra nepaprastai reikšminga pasaulinio ūkio dalis. GGerai žinoma, jog per pastaruosius penkiasdešimt metų įvyko stambių pasaulinio ūkio pokyčių. Kalbant apie tarptautinius finansus, jaučiamas ypatingas šių žodžių teisingumas. Tokie pokyčiai yra didžiuliai, todėl drąsiai galima tvirtinti apie kokybiškai naujo etapo atsiradimą tarptautinių valiutinių ir finansinių santykių sferoje. SSvarbus šių pokyčių elementas yra reiškinys, vadinamas “globalizacija” arba valiutos ir finansų rinkų “globalinė integracija”, besiremianti nacionaline valiutos ir finansų rinkų integracija su euro rinka ir nacionalinėmis valiutos rinkomis į vieną globalinę tarptautinę rinką. Šių procesų sąveiką reguliuoja ir skatina tarptautinės finansų institucijos, kurių vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje sunku pervertinti .

Tarptautinės finansų institucijos – sudėtinė tarptautinių finansų sistemos struktūrinė dalis, turinti nemažą įtaką pasaulinės ekonomikos vystymosi raidai. Tarptautinių finansinių institucijų įtaka pasaulinei ekonomikai nėra vienoda. Neabejotinai Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulio bankas užima lyderių pozicijas koordinuojant dvišalius ar daugiašalius valstybių veiksmus, priimant sprendimus, turinčius įtakos pasaulinei finansų sistemai. Išskyrus nedidelį ekonomistų ir finansų specialistų būrį, šios ir kitos finansų institucijos daug kam yra nežinomos, paslaptingos organizacijos. Daugelis stebėtojų paveikti įspūdžio, kad TTVF teikia subsidijas neturtingų šalių ekonomikai vystyti, dažniausiai painioja jį su Pasaulio banku ir kitomis ekonominės pagalbos institucijomis. Tuo tarpu Tarptautinis Valiutos Fondas yra visai kas kita. Tad šio darbo tikslas ir bus – apibūdinti tarptautines finansų organizacijas , jų tikslus, funkcijas, veiklą bei kaip jos susietos su Lietuva.

Darbo uždaviniai:

1. Kas ir kokios yra tarptautinės finansinės institucijos.

2. Supažindinti su tarptautinio valiutos fondo ir pasaulio banko įkūrimo istorija, tikslais, organizacine struktūra, funkcijomis.

3. Apibūdinti Lietuvos dalyvavimą šiose organizacijose.

Rašant šį darbą buvo naudoti įvairiausi literatūros šaltiniai. VVienas pagrindinių D. Žalimo, S. Žaltauskaitės –Žalimienės, Z. Petrausko ir J. Saladžiaus knyga „Tarptautinės organizacijos“. Be to buvo pasinaudota informacija, esančia oficialiuose tarptautinių institucijų puslapiuose internete, ataskaitomis, straipsniais ir kitais šaltiniais.1. TARPTAUTINĖS FINANSŲ INSTITUCIJOS

„Tarptautinės finansų institucijos – tai valstybių arba bankų susivienijimai (sąjungos), susikūrę tarptautinių daugiašalių sutarčių pagrindu, socialiniam – ekonominiam valstybių vystymuisi paremti, teikiant joms kreditus ir garantijas, patarimus ir pagalbą profesinio lavinimosi srityje, garantuojant kapitalinių įdėjimų vykdymą.“ [ 4, p. 580].

Pasauliniuose finansiniuose sluoksniuose tarptautinėmis finansų institucijomis visuotinai pripažintos šios organizacijos:

1. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – International Monetary Fund (IMF).

2. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB) – (dar vadinamas Pasaulio banku (PB) (World bank (WB) International Bank for Reconstruction and Development (IBRD).

3. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) – European Bank for Reconstruction and Development (EBRD).

4. Azijos plėtros bankas (APB) – Asian Development Bank (ADB).

5. Afrikos plėtros bankas (Af PB) – African Development Bank (Af DB).

6. Tarptautinis plėtros bankas (TAPB) – Inter – American Development Bank (IADB).

7. Islamo plėtros bankas (IDB) – Islamic Development Bank (IDB).

8. Tarptautinis investicijų bankas (TIB) – International Investment Bank (IIB).

9. Europos investicijų bankas (EJB) – European Investment Bank (EIB).

10. Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo bankas (TEBB) – International Bank for Economic Cooperation (IBEC).

11. Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) – Nordic Investment bank (NIB).

12. Europos monetarinis institutas (EMI) – European MMonetary Institute (EMI).

13. Arabų valiutos fondas (AVF) – Arab Monetary Fund (AMF).

14. Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (TŽŪPF) – International Fund for Agricultural Development (IFAD).

15. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) – Bank for International Settlements (BIS).

Pasaulio banko grupę taip pat sudaro:

1. Tarptautinė finansų korporacija (TFK) – International Finance Corporation (IFC).

2. Tarptautinė vystymo asociacija (TVA) – International Development Association (IDA).

3. Daugiašalių investicijų garantijų agentūra (DJGA) – Multilateral Investment Guarantee Agency (MIGA).

4. Tarptautinis investicinių ginčų sprendimų centras (TIGSC) – International Center for Settlement of Investments Disputes (ICSID).

Tarptautinės finansų institucijas galima suskirstyti į globalines ir regionines. Globalinės yra dvi didžiausios tarptautinės finansų institucijos – Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio banko grupė ( Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Tarptautinė vystymo asociacija, Daugiašalių investicijų agentūra). Į globalinių investicijų grupę dar pretenduoja Tarptautinių atsiskaitymų bankas. Kitos institucijos yra regioninio pobūdžio.

Tarptautinės finansų institucijos pagal veiklos pobūdį galima suskirstyti į tarptautines bankų institucijas (tarp jų tarptautiniai investiciniai bankai, plėtros bankai ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas) ir į tarptautines finansines nebankines institucijas. Antrajai grupei priklauso Tarptautinis valiutos fondas ir Europos monetarinis institutas, kurie koordinuoja valstybių narių pinigų politiką.

Tarptautinės finansų institucijos atlieka šias funkcijas:

 Kreditavimas ir investavimas globaliniu ir regioniniu mastu;

 ekonomikos stabilizavimas;

 šalių narių integracija;

 keitimasis informacija ir patyrimu;

 informacijos apie tam tikrų valstybių ir regionų ūkinę rraidą skleidimas;

 techninė parama bei kadrų mokymas.

Tačiau šiuo metu dvi svarbiausios finansinės tarptautinės institucijos yra tarptautinis valiutos fondas ir pasaulio bankas. Todėl šias dvi institucijas plačiau panagrinėsime toliau sekančiuose skyriuose.2. TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS

„Tarptautinis valiutos fondas yra universali tarptautinė finansų organizacija, turinti plačius įgaliojimus tarptautinėje monetarinės politikos srityje. Pagrindinis šios tarptautinės organizacijos tikslas yra tarptautinių prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo, garantuojančio valstybėms subalansuotą ekonominį augimą, sukūrimas“ [4, p. 582].

Toliau šiame skyriuje esančiuose poskyriuose apžvelgsime šios institucijos įkūrimo istoriją, organizacinę struktūrą, veiklą bei atliekamas funkcijas, Lietuvos dalyvavimą tarptautinio valiutos fondo veikloje, bei daugelį kitų svarbių klausimų susijusių su šia tarptautine institucija.2.1. Įkūrimo istorija

Poreikis sukurti tarptautinį valiutos fondą (TVF) atsirado Didžiosios depresijos, sukrėtusios pasaulio ekonomiką 4 – ojo dešimtmečio pradžioje, metu. Depresija palietė ne tik išorinę, bet ir vidinę, nematomąją pasaulinės ekonomikos pusę – tarptautinius finansus. Pasitikėjimas popieriniais pinigais krito, kas labai padidino aukso paklausą. Pasaulio šalių iždai nepajėgė patenkinti padidėjusios paklausos. Grupė šalių su Didžiąja Britanija priešakyje turėjo atsisakyti valiutos padengimo auksu standarto. Dėl nepasitikėjimo įvairių valiutų verte pasaulinė pinigų apyvarta komplikavosi. Šalys ėmė kaupti auksą ir valiutas, kurias buvo galima keisti į auksą, toliau mažindamos tarptautinę pinigų apyvartą, tuo skatindamos bedarbystę ir pragyvenimo lygio smukimą. Kai kurios vyriausybės apribojo nacionalinės valiutos keitimą operacijas

ir netgi plačiai ėmė taikyti barterį. Dauguma šalių, negalėdamos rasti pirkėjų žemės ūkio produkcijai, atpigino šią produkciją, dirbtinai devalvuodamos savo valiutas ir tuo būdu nurungdamos savo konkurentus. Ši praktika, vėliau įvardyta kaip “konkurencinė devalvacija”, sukėlė analogiškus atsakomuosius veiksmus. Ryšys tarp pinigų ir prekių vertės sutriko, kaip sutriko ryšiai tarp vienų ir kitų valiutų vertės. 1929 – 1932 prekių kainos visame pasaulyje sumažėjo 48 proc., o tarptautinės prekybos apimtys – 63 proc. 4 – ajame dešimtmetyje buvo sušauktos kelios konferencijos valiutinėms pproblemoms spręsti, tačiau kurios naudos nedavė. Dalinių sprendimų aiškiai nepakako. Iškilo naujos monetarinės sistemos kartu su specialia institucija jai kontroliuoti sukūrimo būtinumas. Tokio modelio pagrindus parengė du žymūs to meto ekonomistai Harry Dexter White iš JAV ir John Maynard Keynes iš Didžiosios Britanijos. 1944 metais jie pateikė savo pasiūlymus Breton Vudo (JAV) konferencijoje. Sistemos esmė – sudaryti prielaidas neribotoms valiutų keitimo operacijoms, eliminuoti “konkurencinio devalvavimo” praktiką. Paskutinės derybos dėl tarptautinio valiutos fondo įsteigimo įvyko 1944 metų liepos mėnesį. 44 – rrių valstybių delegatai Breton Vude įkūrė Tarptautinį valiotos fondą. Fondas veiklą pradėjo 1946 metų gegužės mėnesį Vašingtone. Fondo narėmis tuomet tapo 39 šalys.

Dabar TVF jungia per 180 šalių. Jo nariu gali tapti kiekviena šalis, savarankiškai vedanti užsienio politiką ir pprisiimanti TVF chartijos teises bei įsipareigojimus. Lietuva 1992 m. tapo 157 – ąja TVF šalimi. Išstoti iš TVF galima laisvai.2.2. Narystė

„Pagal TVF sutarties 2 str. Jo nare gali tapti bet kuri šalis, norinti ir galinti vykdyti Fondo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Valdytojų tarybos keliami reikalavimai naujai narei remiasi principais, kurie buvo taikomi kitoms šalims, jau esančioms narėmis. Narystė formaliai įsigalioja nuo tos dienos, kai pareiškėjo įgaliotas atstovas pasirašo TVF sutarties kopiją ir pateikia atitinkamus priėmimo dokumentus JAV valstybės departamentui, kuris šiuo atveju veikia kaip depozitarijus„ [ 4, p. 583].

Tiriamas šalies pareiškėjos ekonominis potencialas. Gautų duomenų pagrindu nustatoma kvotos apimtis.

Ypatingas dėmesys skiriamas teisiniams formalumams. Fondas reikalauja specialaus aukščiausiojo šalies valdymo organo pritarimo šalies įstojimui į šią organizaciją. Tai daroma siekiant užtikrinti ššalies įsipareigojimų Fondui vykdymą.

Valdytojų tarybai priėmus rezoliucijos dėl šalies įstojimo į Fondą projektą, šalies atstovas gali atvykti į Vašingtoną pasirašyti įstojimo sutartį.

„Kiekviena šalis, įstojusi į TVF, sumoka tam tikrą pinigų sumą – kvotą. Kvotų įmokų pagrindu formuojamas Fondo kapitalas. Pirma, kvotos suformuoja piniginį fondą, kurį TVF gali skolinti savo nariams, jiems susiduriant su finansiniais sunkumais. Antra, remiantis kvotos dydžiu, nustatomas šalies skolinimosi “pajėgumas” iš specialių Fondo lėšų, vadinamų Specialiosiomis skolinimo teisėmis (Spesial Drawing Rights – SDR). Juo kvota ddidesnė, tuo šalis gali daugiau pasiskolinti. Trečia, kvotos nulemia šalių narių balsų skaičių. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Fondo ekspertai, analizuodami šalių gerovę ir ekonominę padėtį, nustato kvotų dydžius. Vienas iš kvotos kriterijų – nacionalinių pajamų dydis, tenkantis vienam gyventojui. Juo turtingesnė šalis, tuo didesnė jos kvota. Kvota gali būti sumokama iš karto arba penkiomis dalimis per penkerius metus. Jei šalies ekonominė padėtis sunki, mokėjimo terminai gali būti nukelti. 75 proc. kvotos sumokama savo valiuta, 25proc. – auksu arba kitų Fondo narių konvertuojamomis valiutomis (paprastai JAV doleriais). Kvotos peržiūrimos kas penkeri metai ir gali būti padidintos ar sumažintos, atsižvelgiant į Fondo poreikius ir šalies ekonominę padėtį. 1945 metais 35 Fondo nariai įmokėjo apie 7,6 mlrd. JAV dol., 1992 metais 156 nariai – apie 130 mlrd. (auksu ir laisvai konvertuojama valiuta – apie 91 mlrd.). JAV turi didžiausią kvotą – apie 20 proc. kvotų sumos (apie 25 mlrd. JAV dol.). Maldivai, nedidelė sala Indijos vandenyne, turi mažiausią kvotą – apie 3 mln. JAV dol.“ [4, p. 583].

Šalys, įkūrusios Fondą 1944 metais, nusprendė, kad Fondas efektyviausiai gali veikti, tiesiogiai susiejus narių balsų skaičių su jų kvotų dydžiu. Šalies balsų skaičių apytikriai atitinka lyginamasis šalies kvotos svoris bendroje kvotų masėje. Pavyzdžiui, JAV turi aapie 180 tūkst. balsų (apie 1/5 visų balsų), Maldivai – tik 270. Kiekvienas narys turi po 250 balsų plius po 1 balsą kiekvienai kvotos daliai, lygiai 100 tūkst. SST . Išskyrus tam tikrus atvejus, visi Fondo sprendimai turi būti priimami balsų dauguma.

Devynios šalys – JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, Kinija, Vokietija, Saudo Arabija, Šveicarija, Rusija ir Japonija – balsuoja atskirai, likusios šalys susiskirsčiusios į 15 grupių ir balsuoja bendrai. Šių grupių procentinis balsų skaičius bendrame balsų skaičiuje svyruoja nuo 1,99 iki 4,88 procento.

Fondo nariai turi tam tikrus įsipareigojimus ir teises. Visų pirma nariai prisiima įsipareigojimus dėl tvarkingo valiutų keitimo mechanizmo užtikrinimo bei stabilios valiutų keitimo kursų sistemos palaikymo. Taipogi Fondo nariai įsipareigoja nenaudoti be Fondo leidimo jokių restrikcinių priemonių tarptautiniuose mokėjimuose, vengti valiutinės diskriminacijos, esant tam tikroms sąlygoms, išpirkti savo valiutą likučius iš kitų narių, teikti Fondui visą informaciją, reikalingą pastarojo veiklai, bendradarbiauti su Fondu ir kitomis narėmis dėl efektyvios Specialių skolinimosi teisių departamento veiklos užtikrinimo, rezervinių lėšų politikos, si.ekiant užtikrinti tarptautinį likvidumą ir kt. Nariai turi teisę naudoti savo kvotas, taipogi nutraukti savo dalyvavimą Specialių skolinimosi teisių departamente.2.3. Organizacinė struktūra

„TVF organizacinė struktūra susideda iš:

1. Valdytojų tarybos;

2. Direktorių valdybos;

3. Administracijos vadovo.“ [4, p. 583].

Kiekvieną iš organizacinės struktūros dalių aptarsime atskirai.

Aukščiausias valdymo organas yra vvaldytojų taryba, į kurią šalys narės deleguoja po vieną valdytoją ir pavaduojantį jį asmenį. Valdytojais paprastai skiriami finansų ministrai ar centrinių bankų vadovai. Valdytojų tarybą sudaro du komitetai: Laikinasis komitetas, patariantis valiutinės sistemos funkcionavimo klausimais, ir Vystymo komitetas, teikiantis informaciją apie specifinius besivystančių šalių poreikius. Kartą per finansinius metus Valdytojų taryba renkasi į posėdžius, kuriuose formaliai tvirtinami svarbiausieji TVF sprendimai.

Vykdomoji TVF institucija yra Direktorių valdyba. Ją sudaro 24 direktoriai vykdytojai, kurie renkasi ne rečiau kaip tris kartus per savaitę. Jie vadovauja politikos, nustatomos šalių narių vyriausybių per Valdytojų tarybą, įgyvendinimui. Šiuo metu Kinija, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Rusija, Šveicarija, Saudo Arabija, Didžioji Britanija ir JAV Vykdančiųjų direktorių taryboje yra atstovaujamos atskirų vykdančiųjų direktorių. Tuo tarpu likusios 170 šalių yra pasiskirsčiusios į 15 grupių, kurios yra išsirinkusios po vieną direktorių.

2 tūkst. aparato darbuotojų yra atvykę beveik iš 100 šalių. Didžioji aparato dalis dirba centriniame ofise Vašingtone, dalis – nedideliuose ofisuose Paryžiuje, Ženevoje, Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke, taip pat atstovauja TVF laikinose būstinėse kai kuriose šalyse narėse.

TVF tarnautojams vadovauja administracijos vadovas, kurį skiria direktorių valdyba. Paprastai juo skiriamas europietis, siekiant atsverti JAV įtaką, kurios atstovas paprastai vadovauja pasaulio bankui.

Taigi išsiaiškinę TVF struktūrą turėtume aptarti jo tikslus bei veiklą. Tai padarysime toliau sekančiame

poskyryje.2.4. Tikslai ir veikla

„Tarptautinio valiutos fondo sutarties 1 str. Pateikia šiuos Fondo veiklos tikslus:

1. Padėti tarptautinei monetarinei kooperacijai, sprendžiant tarptautines monetarines problemas;

2. Padėti vystytis tarptautinei prekybai, tuo būdu paremiant užimtumą, gyvenimo lygį bei gamybinių išteklių vystymąsi, kurie yra pagrindiniai ekonominės politikos tikslai;

3. Remti valiutų stabilumą, tvarkingą jų keitimą tarp šalių narių, vengti konkurencinių valiutų nuvertinimų;

4. Padėti kurti tarptautinę atsiskaitymų sistemą, siekiant eliminuoti apribojimus tarptautiniuose mainuose, kas trukdo tarptautinės prekybos vystymuisi;

5. Padėti šalims narėms sureguliuoti savo mokėjimų balansus, suteikiant galimybę naudotis Fondo ištekliais;

6. Pasitelkus anksčiau išvardytas priemones, ssumažinti tarptautinį mokėjimų nesubalansuotumą, kartu stengiantis sutrumpinti šį procesą.“ [4, p. 484].

Taip pat yra svarbu paminėti TVF svarbiausias veiklos sritis bei priemones. Visos priemonės yra numatytos chartijoje. Viena jų –valstybių narių priežiūra, kai TVF vertina savo narių keitimo kurso politiką platesniu bendros ekonominės situacijos ir politinės strategijos kontekstu. Priežiūros funkcijas TVF pradėjo vykdyti 1977 m. Priežiūra atliekama keliais būdais:

1. Kartą per metus vyksta dvišalės konsultacijos tarp TVF ir valstybės narės;

2. Du kartus per metus vykdoma daugiašalė priežiūra Pasaulio ekonominės būklės analizės kontekste;

3. Sudaromi iišankstinio pasirengimo susitarimai, vykdoma sustiprinta priežiūra bei programų monitoringas, kurie suteikia galimybę valstybei naudotis intensyvia Fondo priežiūra, nesinaudojant jo ištekliais.

Antroji veiklos sritis, gana prieštaringai vertinama, yra finansinės pagalbos teikimas narėms, susidūrusioms su mokėjimo balanso sunkumais. Šias priemones galima skirstyti:

1. Besąlyginė rezervų ddalis. Ji atspindi valstybės valiutos atsargas TVF, kai fondui priklausanti dalis yra mažesnė už valstybės kvotą. Šia rezervų dalimi valstybė naudotis bet kada.

2. Sąlyginė kredito dalis. Jų yra dvi rūšys:

A) Už pirmą kredito dalį valstybė gali įsigyti kitų valiutų arba specialias skolinimosi teises, kurių suma negali viršyti 25 procentų jos kvotos. Fondas reikalauja, kad valstybė, norinti pasinaudoti šia paskola būtų numačiusi mokėjimo balanso sunkumų pašalinimo programą.

B) Išplėstinė fondo paskola. Ji naudojama po 1974 m. naftos krizės teikiant pagalbą šalims patiriančioms rimtus struktūrinius prekybos sutrikimus dėl kaštų iškraipymo bei šalims, kurių ūkio augimo tempai lėti ir silpnas mokėjimų balansas. Ši paskola naudojama finansuojant vidutinio laikotarpio programas, dažniausiai iki 3 metų.

Išimtinais atvejais TVF teikia pagalbą šalims, patyrusioms stichines nelaime. Jų nuostoliams padengti dažniausiai lėšos skiriamos iiš pirmosios rezervo dalies, o jų panaudojimo sąlygos nėra griežtai reglamentuojamos.

TVF taip pat teikia struktūros prisitaikymo paskolas –padėti žemo ekonominio išsivystymo šalims susidoroti su mokėjimų balanso sunkumais. Čia taikomos lengvatinio grąžinimo sąlygos. Fondas taip pat teikia kompensacinio ir specialaus finansavimo paskolas. Jos teikiamos narėms, patiriančioms laikinų nuostolių dėl eksporto smukimo ar dėl nenumatytų išorinių aplinkybių. Jos išpirkimo terminai nuo 3 metų ir 3 mėnesių iki 5 metų.

Pažymėtina, kad tik struktūrinio prisitaikymo paskolos ir padidinto priėjimo paskolos yra tikros paskolos. Visos kkitos priemonės nelaikomos paskolomis, kadangi šalys įsigyja už savo valiutą tam tikrą užsienio valiutos ar SST kiekį ir įsipareigoja po tam tikro laiko savo valiutą išpirkti už užsienio valiutą ar SST.

Norėdama gauti paskolą valstybė –narė pristato savo ekonominė programą –ekonominių tikslų ir priemonių visumą. Kiekviena TVF kreditavimo programa pasižymi sąlygomis. Iš esmės, sąlygų kėlimas yra atitinkami valstybės įsipareigojimai fondui taikyti nustatytas ekonomines priemones už jo suteiktą finansinė pagalbą bei užtikrinti skolos grąžinimą. Atlikimo kriterijai TVF tikrinami kas ketvirtį arba. pusę metų prieš prasidedant kitai kredito išdavimo fazei. Jei kriterijai neįvykdomi –skolinimas nutraukiamas.

Trečioji TVF veiklos sritis –techninės pagalbos teikimas. Paprastai TVF teikia pagalbą savo narėms formuojant ir vykdant fiskalinę ir monetarinę politiką, steigiant institucijas, vykdant sandorius su TVF, renkant ir apdorojant statistinius duomenis, apmokant personalą TVF institute ir pan.

Taigi aptarėme svarbiausius TVF tikslus bei veiklos sritis, tačiau turėtume paminėti visgi kaip ši veikla yra vertinama. Tai mes ir padarysime.

TVF įgyvendina liberalaus požiūrio ekonomines priemones. Pagrindinės jo prielaidos yra:

Iš esmės harmoninga ekonominių santykių prigimtis;

Efektyvumo svarba kitų socialinių vertybių atžvilgiu;

Pasaulio ekonomikos koncepcija, paremta pusiausvyros procentais;

Visuotinė gerovė ir valstybė, kuri suteikia politinė apsaugą rinkai.

Taigi šis požiūris teigia, kad vyriausybės turėtų tvarkyti tarptautinė ekonomiką tokiu pačiu būdu, kaip ir vidaus ekonomiką. TTurėtų egzistuoti tarptautinis rėžimas, nustatantis valiutinius santykius ir užtikrinantis teisingą konkurenciją tarp valstybių. TVF ir yra ta tarptautinė ir finansinė organizacija.

Kritikuojančio TVF veiklą, struktūrinio požiūrio, idėja paremta centro ir periferijos santykių analize, kurio išvadoje teigiama, jog TVF yra institucija, kurioje dominuoja industrinės valstybės, diktuojančios siaurą požiūrį į laisvą rinką bei ekonomikai žalingas reguliavimo priemones besivystančioms valstybėms. Biudžeto deficito, jų nuomone, negalima naikinti monetarinėmis priemonėmis, nes jis atsiranda ne dėl netinkamų valstybės ekonominių veiksmų, bet kyla iš paties proceso ir pabloginamas išorinių veiksnių. Be to, vyriausybės išlaidų mažinimas dar labiau nuskurdina mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

Taigi apibendrinant, liberalus požiūris teigia, jog neigiamas mokėjimų balansas atsiranda, kai sutrinka valstybės importo ir eksporto santykis, kurį nulemia išaugusi infliacija. Padidinus eksportą, sumažinus subsidijas, stabilizavus valiutos keitimo kursą ir pakėlus mokesčius, balansą galima atstatyti. Tuo tarpu struktūristai disbalanso priežastimi laiko struktūrinius pakitimus žemės ūkyje, užsienio prekyboje ir valstybiniame sektoriuje. Atstatyti stabilumą įmanoma perskirstant investicijas, sumažinant mokesčius ir apribojant kainas bei užmokestį. Nors iš esmės jų nuomone, sutrikimo efektas yra savireguliacinis ir po tam tikro laikotarpio atsistato.

Taip pat TVF veikla yra vertinama istorijos bėgyje. Kuriantis TVF tai buvo reakcija į tarpukario ekonominę krizę, kurios metu kiekviena valstybė vykdė vidaus reikmėms tenkinti orientuotą politiką ir trukdo bendros koordinuojančios iinstitucijos. Pokario metu TVF nebuvo labai aktyvus, nes Europos finansuotojo vaidmenį atliko JAV. 6 –ojo dešimtmečio pabaigoje TVF tapo tarptautinio finansinio bendradarbiavimo centru bei ėmė priūrėti valiutų keitimo kursų funkcionavimą. 8 –ame dešimtmetyje TVF vaidmuo buvo sumažėjęs, kadangi po masiškų dolerių įplaukų į naftą eksportuojančias šalis. Šios sumos buvo perkeltos į išsivysčiusių šalių bankus, kurie savo ruožtu jas skolino besivystančioms šalims. Tuo tarpu išsivysčiusių šalių poreikis skolintis buvo sumažėjęs. Nors TVF sušvelnino savo reikalavimus ir pradėjo teikti ilgalaikes skolas, jo reikšmė padidėjo tik 1982 m., prasidėjus skolų krizei Meksikoje, po kurio kilo ir kitų išsivysčiusių šalių krizės. Pastaraisiais dešimtmečiais TVF ekonominio vystymosi skatinimo institucija, buvo sušvelninti jo reikalavimai dėl kvotos dydžio ir jos ribų. Tačiau fondo keliamos sąlygos –skatinti šalis mažinti valstybines išlaidas, užšaldyti darbo užmokesčius ir pan. –buvo ir yra siejamos su šalies prisitaikymu ir nuo jų vykdymo priklauso teikiama parama. 10 -ame dešimtmetyje fondo svarba padidėjo prasidėjus reformoms VRE šalyse, kuriose fondas ėmėsi amžiaus operacijos –padėti vykdyti perėjimą į rinkos ekonomiką.

Taigi išsiaiškinę ką veikia TVF turėtume apžvelgti TVF kapitalą ir .finansinę struktūrą. Tai padarysime toliau sekančiame poskyryje.2.5 Kapitalas, finansinė struktūra ir specialieji fondai

TVF šalių narių mokami įnašai kvotų forma sudaro didžiausią Fondo finansinių išteklių dalį (nuosavos fondo lėšos).

Nors teoriškai kvotos sudaro apie 130 mlrd. JAV dol., praktiškai šios sumos dydis yra mažesnis, kadangi apie 75 proc. kvotos šalys narės moka nacionalinėmis valiutomis, kurios negali būti plačiai naudojamos tarptautiniuose atsiskaitymuose. Dėl šios priežasties apytikriai pusė piniginių lėšų Fondo balanse yra užšaldyta. Nors ir yra išimčių, didžiausią paklausą skolinantis turi apie 20 valiutų (JAV doleriai, Japonijos jenos, Vokietijos markės, Didžiosios Britanijos svarai sterlingų, Prancūzijos frankai, ir kt.). 1992 metų balandžio mėnesio duomenimis, šių valiutų ištekliai Fonde sudarė apie 29,26 mmlrd. JAV dolerių

Kadangi kiekviena narė iš TVF gali pasiskolinti daugiau negu yra įnešęs kvotos forma, Fondo piniginių lėšų gali neužtekti, esant sunkiai pasaulinės ekonomikos situacijai. Dėl šios priežasties Fonde nuo 1962 metų yra sukurtas specialus kreditinis fondas, kurio vertė šiuo metu yra apie 25 mlrd. JAV dolerių. Jį finansuoja dauguma vyriausybių ir bankų. Šis fondas, vadinamas “Bendros skolinimosi sutartys” (General Arrangements to Borrow), yra atnaujinamas kas penkeri metai. Skolindamasis lėšas į šį fondą, TVF moka procentus tokio dydžio, kokio jie yyra tuo metu pasaulinėse kapitalų rinkose, ir įsipareigoja išmokėti paskolą per penkerius metus.

Taip pat TVF skolinasi iš šalių narių vyriausybių arba šalių finansinių institucijų specialioms subsidijų programoms.

„Taip pat savo kreditinių galimybių išplėtimo tiksluose TVF praktikuoja specialių fondų sukūrimą. Skiriasi jjų tikslai, sąlygos bei kreditų kaina.

1. Kompensacinio ir nenumatyto kreditavimo fondas skirtas šalių – narių kreditavimui, kurių mokėjimo balanso deficitas sąlygojamas išorinių, nuo jų nepriklausančių, veiksnių. Tame tarpe: stichinės nelaimės, nenumatytas pasaulinių kainų kritimas, pramonės smukimas, prekių pakaitalų atsiradimas ir t.t. Šis fondas apima tris komponentus:

 nuo 1963 m. šalių (šiuo metu iki 30 procentų kvotos), ypatingai žaliavų eksportuotojų bei valiutinių įplaukų, kurios mažėja krentant žaliavų pasaulinėms kainoms kreditavimas;

 nuo 1981 m. šalių, importuojančių grūdus bei patiriančių sunkumus kylant grūdų pasaulinėms kainoms, kreditavimas;

 nuo 1988 m. nenumatytų praradimų kompensacinis finansavimas, padedant toms šalims, kurios patiria nenusakomų išorinių veiksnių įtaką (30 procentų kvotos).“ [1].

Be to, šalis gali kreiptis į TVF su prašymu išskirti lėšų ypatingos kreditinės dalies sąskaita (iki 20% kvotos), kuri gali būti panaudojama, ppapildant bet kurį iš trijų kreditavimo tipų. Jeigu mokėjimo balanso sunkumai pasireiškia eksportinių įplaukų sumažėjimu arba išlaidų grūdų importui padidėjimu, tai kompensacinių kreditų limitas apsiriboja 65% šalies kvotos. Fondo kreditus naudojant šalių nuostolių padengimui, susijusiam su eksportinių įplaukų mažėjimu bei išlaidų grūdų importui didėjimu, o taip pat naudojant du kompensacinio kreditavimo komponentus, nustatomas kombinuotas limitas – 80% kvotos. Kompensacinio ir nenumatyto kreditavimo fondo priėjimo prie kreditų bendras limitas, įskaitant visus jo komponentus, sudaro 95% šalies kvotos.

2. „1969 m. birželio mėn. įįkurtas rezervinių atsargų kreditavimo Fondas, teikiantis pagalbą šalims, dalyvaujančioms kuriant žaliavinių prekių atsargas, kurios atitinka tarptautinius susitarimus, ir jeigu tai blogina jų mokėjimo balansą.

3. Nuo 1989 m. funkcionuoja operacijų finansinio palaikymo, mažinant bei aptarnaujant užsienio skolą, Fondas. Tai paaiškinama aktyviu TVF vaidmeniu reguliuojant 1980 m. besivystančių šalių skolinę krizę. Šalims – skolininkėms, suteikiant rezervinius arba išplėstinius kreditus, dalis šių kreditų sumos (iki 25%) gali būti rezervuota tikslu – sumažinti pagrindinę skolą. Be to, dalinės kompensacijos procentinių įmokų sumetimais arba pagrindinės skolos papildomo aprūpinimo, keičiant skolinius įsipareigojimus paritetine verte į obligacijas su mažesne procentine. norma, TVF gali išskirti papildomas viršutinių rezervinių arba išsiplėtimo kreditų, lėšas. Kreditų limitas nuo 1992 metų lapkričio mėn. sudaro 30% šalies kvotos. Faktiniai papildomo kredito dydžiai nustatomi Fondui išnagrinėjus kiekvieną konkretų atvejį, apskaičiavus tam tikros šalies makroekonominės stabilizacijos ir struktūrinio persitvarkymo ”radikalumo laipsnį”.

4. 1993 metų balandžio mėn. TVF įsteigė struktūrinių pertvarkymų palaikymo Fondą. Šis fondas orientuotas į šalis, pereinančias į rinkos ekonomiką radikalinių ekonominių ir politinių reformų keliu. Šio fondo naudojimosi priežastimi gali būti: pirma, smarkus eksporto įplaukų sumažėjimas dėl šalies perėjimo prie daugiašalės, pagrįstos rinkos kainomis, prekybos; antra, reikšmingas ir stabilus importo vertės padidėjimas, dėl pasaulinių kainų kitimo; ir trečia, abiejų reiškinių derinys. Šiuo atveju kredito ssuteikimą šaliai – skolininkei, sąlygoja “minkštesnių” makroekonominių įsipareigojimų įvykdymas. Šalys – narės gali gauti lėšas iki 50% jų kvotos, esant “tarpininkavimo” ar “pereinamumo” kreditui. Kreditai suteikiami 2 lygiomis dalimis po 50% jų kvotos, pusės metų intervalu.“[1].

Lėšų iš TVF specialių fondų gavimas – tai jų kreditinių dalių papildymas. Šalis, panaudodama specialių fondų resursus, gali padidinti TVF žinioje esančius nacionalinės valiutos išteklius, kai neegzistuoja tam tikros kaupimosi ribos kreditinių dalių gavimui.

Be šių funkcionuojančių 4 specialiųjų fondų, esant aštrioms tarptautinių valiutinių santykių sprendimo problemoms, TVF periodiškai kuria laikinuosius kreditinius fondus. Jų formavimuisi panaudojamos skirtingų užsienio oficialių šaltinių skolintos lėšos. Laikiniesiems specialiesiems fondams priklauso:

1. Naftos fondas, kurio apimtis 6,9 mlrd. SST arba 8 mlrd. JAV dol. (1974 – 1976 m.); fondas suteikė kreditus TVF šalims – narėms papildomų išlaidų, kilusių dėl naftos ir naftos produktų importo kainos padidėjimo, padengimui. Šiam padengimui būtina lėšas svarstė išskirtinės šalys – naftos eksportuotojos. Tarp kreditų gavėjų kiekybiškai pirmavo besivystančios šalys, bet jų dalis (1/3), palyginus su išsivysčiusių valstybių, nebuvo didelė. Naftos fondo kredito suteikimo sąlygos buvo gana griežtos: palyginti aukštos procentinės įmokos (ne mažiau 7,2% metinių palūkanų); būtinas TVF rekomendacijų vykdymas, pravedant nacionalinę energetinę ir valiutinę politikas. Esant tokiems griežtiems reikalavimams, besivystančių šalių priėjimas prie naftos fondo llėšų buvo apribotas; jo kreditų sąskaita šalys padengė tik 1/3 papildomų išlaidų dalį pabrangusiam naftos importui .

2. Pasitikėjimo fondas – apimtis 4 mlrd. SST arba 4,9 mlrd. dol. (1976 – 1981 m.); įkurtas panaudojus pelną, gautą aukcionuose pardavus TVF aukso atsargos dalis. Šio fondo kredito gavėjais buvo mažiausiai išsivystę šalys. Kredito gavimo sąlygos buvo lengvatinės: šalys – narės neįnešė į TVF gaunamų lėšų ekvivalento nacionaline valiuta, procentinė norma neaukšta – 0,5%, kredito laikas – 10 metų. Šios sąlygos labiausiai atitiko besivystančių šalių reikalavimus. 55 šalys gavo iš šio fondo 3 mlrd. SST. Likusi dalis lėšų buvo perduota besivystančioms šalims, pagal atitinkamą jų kvotos proporciją.

3. Papildomo kreditavimo fondas arba Viteveno fondas – pagal TVF direktoriaus vardą; veikimo laikas 1979 – 1984 m. Šio fondo tikslas – suteikti papildančius kreditus šalims, patiriančioms ypač sunkias mokėjimo balansų krizes bei išnaudojusioms įprastų kreditų limitus. Vitveno fondo resursai (7,8 mlrd.SST, daugiau kaip 10 mlrd. dol.) suformuoti panaudojus 13 TVF šalių – narių kreditus, o taip pat ir Šveicarijos banko. Šio fondo kreditus gavo 26 šalys.

4. Išplėstinio priėjimo prie TVF išteklių fondas; tai papildomo kreditavimo tęsėjas, kuris funkcionavo 1981 – 1992 m. Fondo tikslas – suteikti šalims narėms papildomus kreditus, kurių mokėjimo balanso pusiausvyros nebuvimas pernelyg

didelis, lyginant su jų kvotos dydžiais. Šis fondas buvo naudingas tada, kai šaliai reikėjo daug dides.nių lėšų, negu, kad ji galėjo gauti iš TVF kreditinių dalių bei išplėstinės kreditavimo sistemos. Fondo išteklių šaltiniais buvo nuosavos TVF lėšos, pritrauktos raštiško pasižadėjimo forma, bei kitų šalių skolos. Ryšium su TVF šalių – narių kvotos padidinimu, fondas baigė savo veiklą 1992 m. lapkričio mėn.

5. Struktūrinio persitvarkymo fondas (nuo 1986 m. kovo mėn.) suteikė lengvatinius kreditus neturtingiausioms besivystančioms šalims, patiriančioms mokėjimo balanso chronišką krizę ddėl vidutinio skubumo makroekonominio ir struktūrinio persitvarkymo programos įgyvendinimo. 1993 m. rugsėjo mėn. 36 šalys ( iš 61 šalies turėjusios teisę į kreditą) gavo šiuos lengvatinius kreditus 1,5 mlrd. SST arba apie 2,1 mlrd. dol. Kreditų gavimo sąlygos: 0,5 % metinių palūkanų; skolos padengimo terminas – 10 metų, kreditų limitas – iki 50% kvotos. Išteklių šaltinis ( 2,7 mlrd. SST) – pasitikėjimo fondo suteiktų kreditų grąžinimas.

6. Struktūrinio persitvarkymo išsiplėtimo fondas, veikiantis nuo 1987 m. gruodžio mėn., suteikia kreditus panaudojant neišnaudotus sstruktūrinio persitvarkymo fondo išteklius ( 6 mlrd. SST). Savo tikslais ir mechanizmo funkcionavimu šis fondas yra struktūrinio persitvarkymo fondo tęsėjas. Be 61 šalies, turėjusios teisę gauti šio fondo kreditą, 1992 m. balandžio mėn. buvo kreditai buvo skirti dar 11 šalių, įįskaitant Mongoliją bei Albaniją. Šalis – narė gali gauti šį kreditą 3 metams iki 190% kvotos, išimtiniais atvejais 255% kvotos.

1993 metų pabaigoje sudarytas naujas išplėstas struktūrinio persitvarkymo fondas, perėmęs teises iš jau anksčiau buvusio. Naujojo fondo apimtis – 5 mlrd. SST (apie 7 mlrd.dol.) lengvatinių skolų suteikimui 2 metų laikotarpyje ir 2 mlrd.SST (apie 3 mlrd.) šių skolų procentinių normų subsidijavimui. 1994 m. gegužės mėn. 43 šalys sutiko dalyvauti šio fondo formavime. Struktūrinio persitvarkymo ekonomikos programose, kurios bus įgyvendintos padedant šiam naujam fondui, skiriama daugiau dėmesio gyventojų socialinei apsaugai bei vyriausybės išlaidų struktūros tobulinimui. Šio fondo veikimo laikas iki 1996 m. pabaigos, o lėšos šalims skolininkėms,pagal sudarytas sutartis, bus skiriamos iki 1999 m. pabaigos.

Papildomų specialių fondų TVF įkūrimas ,, skolinantis lėšas iš kitų šalių – narių – tai vienas iš adaptacinės sistemos procesų, pasireiškiančių keičiantis tarpvalstybinio kreditavimo ir valiutinio reguliavimo pasaulinės ekonomikos sąlygoms.TVF atlieka tarpininko vaidmenį paskirstant sėkmingai dirbančių šalių – kreditorių skolintą kapitalą šalims, turinčioms didesnį jo poreikį. Be to stipriai veikdamas šalių – skolininkių ekonominę politiką jis tampa šių lėšų, grąžinimo užtikrinimo, garantu.

Taigi beveik žinodami viską apie TVF turime aptarti koks gi Lietuvos ryšys su TVF. Tai padarysime toliau sekančiame skyriuje.2.6. Lietuva ir TVF

Lietuvos respublika ttapo Fondo nare 1992 m. balandžio 29 d. Jos pradinė kvota sudaro 69 mln. SST (apie 95 mln. JAV dol.). pagal IX kvotų peržiūrą Lietuvos kvota padidės 50 proc. Ir sudarys apie 103,5 mln. SST (apie 134,55 mln. JAV dol.). Lietuva iš buvusių TSRS respublikų pirmoji įstojo į šią tarptautinę organizaciją. Lietuvos įstojimas į TVF yra naudingas dėl dviejų priežasčių:

1. „Dalyvavimas Fonde garantavo techninę ir finansinę Fondo paramą, būtiną vykdant ekonomikos reformą bei įvedant bei stabilizuojant savo valiutą, po nepriklausomybės atkūrimo.

2. Įstojimas į šią organizaciją atvėrė duris ir į kitas tarptautines finansines institucijas, pirmiausia į Pasaulio banką, kurio nare Lietuva nebūtų galėjusi tapti, nebūdama Fondo nare. Be to narystė Fonde yra geras garantas, pritraukiant tarptautinį kapitalą iš kitų šaltinių, tarp jų ir komercinių.

Lietuvos vyriausybė įstodama į TVF įsipareigojo vykdyti tokias priemones:

1. Subsidijų mažinimas bei kainų sistemos tobulinimas;

2. Socialinių pašalpų mokėjimo tobulinimas;

3. Fiskalinės reformos tobulinimas, stiprinant biudžeto kontrolę;

4. Bankų sistemos stiprinimas, sudarant galimybę Lietuvos bankui efektyviai kontroliuoti pinigų pasiūlos ir kreditų politiką;

5. Laikymasis pajamų iššaldymo, siekiant pritaikyti realias pajamas prie sumažėjusios prekybos ir paslaugų apimties ir šitaip sumažinti infliaciją;

6. Lito konvertabilumo užtikrinimas ir valiutų keitimo bei prekybos sistemų liberalizavimas;

7. Kitų svarbių struktūrinių pertvarkymo priemonių įgyvendinimas, konkurencijos, privatizacijos ir žemės reformų skatinimas, stambių įmonių restruktūrizavimas, tiesioginio valstybės kišimosi į ekonomiką mmažinimas.“ [1].

Taigi šios priemonės atspindėjo įprastus TVF veiklos metodus. Memorandumas buvo kritikuotas, jog TVF priemetė Lietuvai savo laissez –faire ideologiją, priemones, varžančias ūkio ekonomikos augimą bei „šoko terapiją“. Šią kritiką reiktų priimti atsargiai ir atsižvelgti į keletą aspektų:

 Lietuvoje tuo metu trūko kvalifikuotų specialistų, galinčių argumentuotai derėtis su TVF dėl keliamų sąlygų, be to, trūko patirties vykdant reformas;

 Sunku nustatyti memorandume numatytų priemonių efektyvumą ir tiesiogines pasekmes;

 Sunku nustatyti alternatyvių priemonių rezultatus;

 Potencialiai atsirado galimybė kaltė dėl neigiamų pasekmių suversti fondui (nors šia galimybe viešai nebuvo pasinaudota).

Pažymėtina, kad nebuvo abejojama dėl Lietuvos būtinybės bendradarbiauti su TVF, o tik kai kuriomis priemonėmis.

Lietuvos bankas, pasibaigus kiekvienam mėnesiui, buvo įpareigotas per 30 dienų pateikti TVF duomenis apie grynąjį kreditą, bankų sistemos grynuosius vidinius kredito išteklius, tarptautinius rezervus. Finansų ministerija buvo įpareigota teikti informaciją apie grynąsias užsienio skolas.

Tačiau pirmoje 9 –ojo dešimtmečio pusėje TVF vaidmuo Lietuvoje buvo ypač svarbus, formuojant užsienio valiutos atsargas, finansuojant mokėjimų balanso poreikius bei įgyjant galimybę pasinaudoti kitų organizacijų narystės privalumais ir ištekliais. Vėliau TVF patarimai ir formalus pritarimas šalies ekonominei politikai tapo svarbiausiu bendradarbiavimo elementu.

1990 m. finansų krizių pamokos aiškiai parodė būtinybę sumažinti finansų sektoriaus pažeidžiamumą ir išryškino gero vadovavimo, apskaitos ir audito praktikos svarbą. Finansų sektoriaus įvertinimo programa (FSAP ) tapo vveiksminga priemone praplėsti ir sustiprinti tarptautinių institucijų vaidmenį šioje srityje.

Lietuvos ir TVF sudarytos programos buvo ypač reikšmingos šalies perėjimui iš planinės į rinkos ekonomiką, įveikiant problemų bankų sistemoje 1995 -1996 m. pasekmes, neutralizuojant išorės šokų poveikį ekonomikai bei palaikant vyriausybės stojimo į ES ir NATO pastangas. Dėl specifinės Lietuvos ekonominės politikos sandaros, kuriai būdingas didelis einamosios sąskaitos deficitas, fiksuotas valiutos kursas, laisvas kapitalo judėjimas ir finansinio sektoriaus liberalizavimas be TVF programų Lietuvos ekonomika būt.ų buvusi žymiai jautresnė įvairiems šokams.

Ir ateityje Lietuvai bus naudinga bendradarbiauti su Fondu, įgyvendinant tarptautinius standartus ir kodeksus, kurie yra etaloninės politikos ir valdymo pavyzdžiai, bei atliktos finansų sektoriaus įvertinimo programos siūlymu. Konsultacijos pagal TVF susitarimų IV –jo straipsnio procedūras kartu su globalios ekonomikos priežiūros rezultatais turėtų būti naudingi koreguojant Lietuvos ekonominę politiką su tarptautine.

Neseniai tarptautinis valiutos fondas daugiau dėmesio pradėjo skirti prekybos klausimams. Šiaurės ir Baltijos regionų šalys remia šiuos veiksmus su sąlyga, jei pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į makroekonominius prekybos elementus, kurie apimtų prekybą finansinėmis paslaugomis bei su prekyba susijusį kapitalo judėjimą.

Vienas iš svarbiausių fondo įnašų į krizių prevencijos problemas –jo vykdoma stebėjimo funkcija. Šiaurės ir Baltijos regionų šalys pritaria padidėjusiam dėmesiui, kurį TVF skiria finansų sektoriaus stebėjimui.

TVF įgyvendina ir skaidrumo politiką, kuri turi įtakos

tam, kad fondo veikla taptų skaidresnė, priimtinesnė visuomenei.

Fondas turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant finansų rinkų vientisumą. Tai apima ir skatinimą laikytis tarptautinių standartų kovojant prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą. Didžiausią dėmesį TVF skiria finansinių ir veiklos reguliavimo aspektų vertinimui, o išorės ekspertai turėtų atsakyti už teisėtvarkos vertinimą. Šiaurės ir Baltijos šalių grupė stipriai remia bandomąjį projektą prieš pinigų plovimą, kuriame TVF ir PB kartu su Finansinio poveikio prieš pinigų plovimą grupe (FATF ) tiria, kaip šalys narės kovoja prieš ppinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.

Šiaurės ir Baltijos šalys jau įgyvendino Jungtinių Tautų, Tarptautinių finansų institucijų ir FATF rekomenduotas priemones prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą. Lietuvoje šioje srityje su tarptautinėmis finansų organizacijomis bendradarbiauja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Lietuvos bankas.

2001 m. pirmą pusmetį sėkmingai baigta 2000 m. kovo mėn. 8 dieną pradėta 15 mėnesių Lietuvos ir TVF Prevencinė stabilizavimo programa. TVF Vykdančioji taryba vertindama šios programos įgyvendinimą pabrėžė, kad atsigavo šalies ekonomika, infliacija visai nežymi, sumažėjo einamosios sąskaitos deficitas, šalies ffinansų rinka stabili, auga tarptautinių kapitalo rinkų pasitikėjimas, valiuta lieka stabili, t.y. Lietuva sėkmingai vykdo minėtos programos nuostatas.

TVF vykdydamas Lietuvos finansų sektoriaus įvertinimo programą bendradarbiauja su Pasaulio Banko grupe. Jie tikrina finansų sektoriaus būklė, prižiūri, kaip taikomi tarptautiniai finansinės veiklos sstandartai bei principai: Bazelio bankų priežiūros komiteto Pagrindiniai efektyvios bankų priežiūros principai, Pinigų ir finansų politikos skaidrumo principai, Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų pagrindiniai principai bei kt.

Taigi kitame skyriuje plačiau aptarsime Pasaulio banką, jo atliekamas funkcijas bei daug kitu svarbių klausimų.3. PASAULIO BANKAS

Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas dar kitaip vadinamas Pasaulio banku –„tai tarpvyriausybinė finansų organizacija, turinti plačius įgaliojimus tarptautinėje finansų srityje ir esanti pagrindiniu skolinimosi šaltiniu. PB yra susijęs su TVF tiek instituciniu, tiek veiklos požiūriu, todėl šios dvi tarptautinės finansų institucijos viena kitą sėkmingai papildo.“ [3, p. 584].

Taigi toliau sekančiuose šio skyriaus poskyriuose aptarsime svarbiausias Pasaulio banko funkcijas, jo veiklą, įkūrimo istoriją, Lietuvos narystę Pasaulio banko veikloje bei dar daug svarbių klausimų.3.1. Įkūrimo istorija ir narystė

PB buvo įsteigtas BBreton Vudo konferencijoje 1944 metais. Pasaulio banko statutas įsigaliojo 1945 m. gruodžio 27 dieną (todėl teisiškai būtent ši diena laikoma PB įsteigimo diena). Faktiškai PB pradėjo savo veiklą 1946 metais, o 1947 m., įsigaliojus tarptautiniai sutarčiai tarp JTO ir PB, bankas tapo JT specializuotąja įstaiga. PB būstinė yra Vašingtone.

Įsteigus PB, jo veikla buvo orientuota į karo sugriautos pasaulio ekonomikos atkūrimą. Dabar ši organizacija padeda besi vystančioms valstybėms gerinti gyvenimo lygį.

Be to įsteigus dukterines Pasaulio banko organizacijas: Tarptautinę plėtros asociaciją, Tarptautinę ffinansų korporaciją ir Daugiašalę investicijų garantijų agentūrą, susikūrė Pasaulio banko grupė, kurios pagrindu buvo Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Valstybės esančios TVF narėmis gali tapti ir PB narėmis, jei atitinka statute nustatytus reikalavimus. PB kapitalas yra padalytas į akcijas. Kiekvienos akcijos nominali vertė 100 tūkst. JAV dol. Viena PB akcija suteikia vieno balso teisę, priimant banko sprendimus. Kiekviena valstybė tapdama PB nare, gauna po 250 balsų. Tačiau papildomai galima gauti balsų už kiekvieną įsigytą akciją.

Dabar Pasaulio bankas jungia daugiau kaip 184 šalis. Jo nare taip pat yra ir Lietuva.3.2. Organizacinė struktūra

„Pasaulio banko organizacinė vidaus struktūra susideda iš:

1. Valdytojų tarybos;

2. Vykdomųjų direktorių;

3. Pasaulio banko prezidento.“ [4, p. 584].

Kiekvieną iš struktūros dalių aptarsime plačiau.

Visos pagrindinės PB funkcijos yra priskirtos Valdytojų tarybos, kurią sudaro kiekvienos valstybės narės paskirti valdytojai ir jų padėjėjai, kompetencijai. Valdytojų taryba gali deleguoti savo funkcijas, išskyrus banko statute nurodytus atvejus, vykdomiesiems direktoriams. Pasaulio banko yra 21 vykdomasis direktorius, iš kurių penkis renka didžiausią akcijų skaičių turinčios valstybės, o kiti renkami valdytojų tarybos. Vykdomieji direktoriai renka banko prezidentą, kuris yra Pasaulio banko administracijos vadovas. Juo visada buvo JAV pilietis, paskirtas Baltųjų rūmų.

Kaip ir TVF, valstybių narių balsai yra įvertinti ir priklauso nuo įnašų. Balsuojama gana retai, sprendimai yra priimami konsensuso pagrindu. Realiai nepriimamas nė vvienas programinis PB sprendimas, prieštaraujantis JAV interesams ar be šios šalies pritarimo.

Taigi trumpai aptarėme PB organizacinę struktūrą, todėl toliau turėtume apžvelgti jo tikslus bei veiklą. Tai bus padaryta sekančiame poskyryje.3.3. Tikslai, veikla ir kapitalas

Pasaulio banko pirminę veiklą tiksliau nusako jo tikslus pavadinimas –Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Pagrindinis jo tikslas buvo karo nuniokotos Vakarų Europos šalių atstatymas. PB turėjo papildyti TVF veiklą, teikdamas ilgalaikes paskolas. Be to, PB turėjo sumažinti paskolų rizikos laipsnį, kai tarptautinės kapitalo rinkos dar nebuvo stabilios. Po poros dešimtmečių pagrindinių PB veiklos objektu tapo besivystančios valstybės, skolinant joms geresnėmis sąlygomis nei jos galėtų skolintis tiesiogiai iš tarptautinių kapitalo rinkų.

Be to, „pagrindiniai PB tikslai yra formuluojami jo statuto 1 straipsnyje:

1. Skatinti privačias užsienio investicijas, duodant garantijas ar dalyvaujant teikiant paskolas;

2. Teikti pagalbą rekonstruojant ir plėtojant valstybių ekonomiką, skatinant kapitalo investicijas gamybos tikslais;

3. Skatinti ilgalaikį subalansuotą tarptautinės prekybos augimą;

4. Mokėjimo balanso palaikymas.“ [4, p. 585].

Pasaulio bankas naudojasi keturiais lėšų šaltiniais:

1. valstybių –narių įnašai, kurių dydis priklauso nuo šalies ūkio dydžio ir svarbos; įmokama dalis narei nustatytos sumos –iš jos 10 procentų sumos doleriais arba auksu, kita dalis –nacionaline valiuta, tuo tarpu likusi dalis lieka nesumokėta PB ir naudojama kaip garantija, skolinantis finansų rinkoje;

2. skolinantis kapitalo rinkose, parduodant vertybinius popierius privatiems investuotojams bei centriniams bbankams;

3. grąžinamos skolos;

4. uždirbtos pajamos.

PB veikia kaip investicinis bankas, tarpininkaujantis investuotojų ir paskolų gavėjų. PB įstatuose numatyta, kad banko teikiamos paskolos ar garantijos negali viršyti jo kapitalo, rezervų ir pertekliaus sumos.

Šiuo metu PB teikia trijų rūšių paskolas. Pirma jungtinė valiutų skola. Skolą sudaro daugiau nei viena valiuta, kurių derinys yra vienodas visoms skolininkėms.

Antra, fiksuotų kursų vienos valiutos paskolos. Šiuo metu bankas teikia paskolas eurais, Japonijos jenomis ir JAV doleriais.

Trečia rūšis –LIBOR –pagrįstos vienos valiutos paskolos, kurios teikiamos jau išvardintomis valiutomis. Skolų grąžinimo sąlygos ir terminai priklauso nuo besiskolinančios valstybės ekonominio išsivystymo lygio.

Teikdamas paskolas investicijoms bankas vadovaujasi 6 pakopų darbo metodika, kas oficialiai žinoma kaip „projektų ciklas“. Jo etapai:

1. Identifikavimas –vyriausybės numato, kokiems projektams reikalinga PB parama;

2. Projekto paruošimas –kartu dirba šalies ir PB specialistai;

3. Atestavimas –jį vykdo PB specialistai, kurie projektą vertina iš savo pozicijų;

4. Derybos ir pristatymas valdybai;

5. Projekto įgyvendinimas ir priežiūra –PB kontroliuoja, kad paskola būtų griežtai naudojama pagal paskirtį;

6. Įvertinimas –jį atlieka atskiras nepriklausomas banko padalinys.

PB tradiciškai finansuoja įvairius projektus, susijusius su infrastruktūros valstybėje narėje pagerinimu. Dabar yra pastebima tendencija, kad PB lėšos dažniau yra skiriamos, siekiant pagerinti neturtingų gyventojų padėtį, finansuojant žemės ūkio ir miestų plėtros, šeimos planavimo, vandens ir nutekamųjų vandenų, gyventojų būsto ir kitus masinius projektus.

Aptarus pagrindinę pasaulio banko veiklą reiktų išsiaiškinti

visgi kaip ji yra vertinama.

Galima išskirti keturis labiausiai kritikuojamus aspektus PB veikloje:

1. PB nustatyti prioritetai. Kritikai mano, kad Bankas per mažą lėšų dalį skiria skurdui šalinti, nes vykdomi projektai per daug nukreipti į infrastruktūrą, pagrindinius kapitalo traukos centrus, tuo tarpu per mažai rūpinamasi periferijomis.

2. Neteisingai pasirinktos priemonės skatinti ekonominį augimą. Teigiama, kad strateginę reikšmę turi žemės ūkis ir energetikos sektorius, todėl pagrindinis dėmesys turi būti jiems.

3. PB per mažai atsižvelgia į neekonominius kriterijus, tokius kaip poveikį aplinkai, žmogaus teisių pažeidimus ir pan.

4. Bankas vvis labiau didina atotrūkį tarp pramoninių ir besivystančių valstybių.

Tačiau svarbu paminėti ir tai, kad PB veiklos pobūdis ilgainiui keitėsi. P.irmos banko paskolos buvo skirtos karo nuniokotų valstybių ūkiams atstatyti. 6 –ame dešimtmetyje PB vis daugiau dėmesio pradėjo skirti besivystančioms šalims. 1950 –1965 m. jose buvo finansuojami stambūs infrastruktūros projektai –telekomunikacijų, kelių, uostų įrengimas. Ekonominis vystymasis buvo skatinamas, remiant vietines pramonės šakas. 8 –ame dešimtmetyje didelis dėmesys pradėtas skirti skurdo bei nelygybės mažinimui –skatinama kaimo plėtra, gyventojų planavimas, sveikatos apsauga ir kkt. 9 –ame dešimtmetyje prioritetai pakito, įsigalėjo naujas požiūris į valstybės vaidmenį. Pagrindine skurdo priežastimi imta laikyti neteisingą ekonominę politiką ir per didelė valstybės kišimąsi. Bankas pradėjo teikti paramą besivystančioms šalims, patiriančioms makroekonominių sunkumų bei pradėjo skatinti tų šalių ūkio aatvirumą, mažinti protekcionizmą, privatizuoti valstybines įmones, skatinti palankią teisinę aplinką ir pan. Buvo pradėtos teikti struktūrinio prisitaikymo paskolos, skirtos mokėjimo balanso išlaikymui, siūlant vykdyti norimą politiką. Šiame dešimtmetyje pradėtas labiau akcentuoti institucijų vaidmuo. Jų tobulinimas tapo vienu iš PB prioritetų. Naujas banko požiūris apibūdinamas kaip „holistinis“, t.y. atsižvelgiama į politikos priemonių efektyvumą, bet ir į skurdo mažinimą, į žmones orientuotas investicijas, aplinkos apsaugą, valstybės vaidmens perorientavimą ir privataus verslo skatinimą.3.4. Pasaulio banko grupė

Pasaulio banko grupę kaip jau minėta sudaro TFK , TPA ,ir MIGA . Kiekvieną iš šių grupės dalių aptarsime plačiau toliau sekančiuose skyreliuose.3.4.1. Tarptautinė finansų korporacija

TFK buvo įsteigta 1956 metų liepos 24 dieną, TFK kaip ir TVF ir PB, yra JT specializuotoji įstaiga. Ji veikia kaip PB filialas. Korporacija bbuvo įsteigta, siekiant skatinti privačių įmonių gamybą ir finansuoti privačias įmones, padedančias plėtoti šalies ekonominį augimą. TFK būstinė yra Vašingtone.

„TFK atlieka šias funkcijas:

1. Finansuoja perspektyvių privačių įmonių steigimą, veiklos gerinimą ir plėtimą, nereikalaudama papildomų garantijų iš valstybių, kuriose šios įmonės veikia;

2. Susieja vietinio ir užsienio kapitalo galimybes su patyrusia vadyba;

3. Užtikrina investicijas į įmones, įskaitant vietinio ir užsienio kapitalo pritraukimą;

4. Skatina, kad kapitalas būtų investuotas į įmonių gamybą.“[ 4, p. 587].

Valstybė esanti PB nare, gali tapti ir TFK nare. Papildomai TFK gali nustatyti reikalavimus vvalstybės, kuri nėra PB narė, narystei.

Nors TFK yra savarankiškas juridinis vienetas, nustatyti tam tikri jos veiklos ribojimai. Pirma, PB valdytojai, paskirti valstybių -TFK narių yra ex officio TFK Valdytojų tarybos nariai. Antra, PB vykdomieji direktoriai yra ex officio TFK Direktorių valdybos nariai. Trečia, PB prezidentas yra ex officio TFK prezidentas.

Pagrindinis TFK uždavinys –skatinti investicijas privačiame sektoriuje. TFK investuoja tik į tas privačias įmones, kurios yra perspektyvios ir ateityje numato gauti pelno. Tokios įmonės gali korporacijai ateityje, taip pat paskatinti šalies ekonomikos augimą. TFK teikia finansinė pagalbą tuomet, kai privatūs subjektai nėra linkę pakankamai investuoti. Ji teikia paskolas privačioms įmonėms komercinėmis palūkanomis 3 –15 metų, atidedant mokėjimų pradžią nuo vienų iki 12 metų. Papildomai korporacija teikia konsultacijas ir techninę pagalbą. TFK suteikia paskolines ir nuosavybės investicijas, nereikalaudama valstybės garantijų. Korporacija investuoja į įvairias veiklos sritis, inter alia, komercines kredito institucijas, gamybinio ir žemės ūkio profilio įmones. Korporacijos investicinį portfelį sudaro pačios TFK investicijos, taip pat jos klientų –strateginių investuotojų –administruojamos lėšos.

Korporacijos veiklos sėkmė daug priklauso nuo užsienio strateginių investuotojų. Strateginiai investuotojai tik tuomet investuoja, jei investicinis klimatas šalyje yra palankus. Todėl TFK siekia padėti valstybėms sukurti palankų investicinį klimatą.

TFK priklauso 161 valstybė. Lietuva TFK nare tapo 1993 metais.3.4.2. Tarptautinė plėtros aasociacija

TPA įsteigta 1960 m., siekiant teikti paskolas neturtingoms besivystančioms valstybėms lengvatinėmis sąlygomis. Pagrindinis asociacijos tikslas –padėti labiausiai atsilikusioms valstybėms.

Valstybė, norėdama skolintis iš TPA, turi atitikti keturis kriterijus:

1. Turi būti labai neturtinga (vienam gyventojui turi tekti ne didesnė kaip 740 JAV dolerių bendrojo nacionalinio produkto dalis);

2. Valstybė turi būti pakankamai stabili ekonomiškai, finansiškai ir politiškai, kad galėtų garantuoti už ilgalaikę paskolą plėtros tikslams;

3. Valstybė turi susidurti su nepaprastai sunkia mokėjimo balanso problema;

4. Šalies politikoje turi atsispindėti plėtros siekis.

TPA teikia ilgalaikius kreditus 35 –40 metams, atidedant mokėjimus 10 metų. Už kreditus imamos nekomercinės palūkanos.

„TPA organizacinę struktūrą sudaro:

1. Valdytojų taryba;

2. Direktorių valdyba;

3. TPA prezidentas.“ [4, p. 587].

Valdytojų tarybą sudaro visi PB valdytojai, kuriuos paskyrusios valstybės yra kartu ir TPA narės. Kiekvieno valdytojo balsų skaičius priklauso nuo jį paskyrusios valstybės įnašo į TPA dydžio. Dalį savo teisių (išskyrus narystės TPA, likvidavimo ir kitais svarbiais klausimais) Valdytojų taryba gali perduoti Direktorių valdybos vykdomiesiems direktoriams. Visi PB direktoriai, už kuriuos balsavo nors viena TPA barė, yra ex officio TPA vykdomieji direktoriai. Vykdomojo direktoriaus turimas balsų skaičius lygus už jį balsavusių TPA narių turimų balsų sumai. TPA prezidento ir direktorių valdybos sekretoriaus pareigas ex officio eina PB prezidentas.

TPA fondai yra nepriklausomi nuo PB fondų. Šiuos fondus sudaro TPA narių įnašai, įnašai iš PB grynojo ppelno ir turtingesnių TPA narių įnašai.

Dabar TPA priklauso 156 valstybės. Yra dvi TPA narių kategorijos:

1. grupei narių priklauso 24 pramoniniu požiūriu išsivysčiusios ir kitos turtingesnės valstybės;

2. grupei priklauso kitos 132 valstybės narės.

Lietuva nėra TPA narė.3.4.3. Daugiašalė investicijų garantijų agentūra

MIGA formaliai pradėjo veikti 1998 metų balandį, nors jos įsteigimo idėja buvo svarstoma dar 1950 metais. Pagal MIGA steigimo konvenciją agentūros tikslas –skatinti kapitalo judėjimą tarp agentūros narių ir ypač –į besivystančias šalis.

Pagrindinis MIGA veiklos metodas –užsienio investicijų draudimas nuo nekomercinės rizikos: eksproprijavimo, valiutinių operacijų suvaržymų, karo ir pilietinių neramumų. Specialiu Direktorių valdybos nutarimu MIGA gali apdrausti nuo terorizmo ir panašių veiksmų, kurių gali būti imtasi prieš investicijų objektą.

MIGA taip pat skatina užsienio investicijas, rinkdama ir platindama informaciją apie investavimo galimybes, teikdama techninę pagalbą, siekiant sudaryti palankias užsienio investicijoms sąlygas.

„MIGA organizacinę struktūrą sudaro:

1. Valdytojų taryba;

2. Direktorių valdyba;

3. agentūros prezidentas.“ [4, p. 588].

Valdytojų taryba suformuojama iš valstybių narių paskirtų valdytojų ir jų padėjėjų. Valdytojo turimų balsų skaičius priklauso nuo jį paskyrusios valstybės įnašo. Valdytojų taryba dalį savo teisių (išskyrus įgaliojimus priimti ir atleisti naujus narius, MIGA likvidavimo ir kai kurių kitų sričių) gali perduoti Direktorių valdybai.

Direktorių valdybą sudaro ne mažiau kaip 12 direktorių, iš kurių keturis skiria didžiausius įnašus turinčios valstybės, o kiti renkami iš likusių narių.

Kiekvienas direktorius turi jį parėmusių valstybių balsų sumą. PB prezidentas ex officio yra MIGA Direktorių valdybos sekretorius.

MIGA prezidentą renka Direktorių valdyba jos sekretoriaus teikimu. MIGA prezidentas yra atsakingas už agentūros sekretoriato veiklą.

Dabar MIGA narės yra 154 valstybės. Konvenciją dėl MIGA steigimo Lietuva pasirašė 1992 metais.3.5. Lietuva ir PB

Lietuva prisijungė prie PB 1992 m.birželio mėn. Nuo tada banko pagalba daug padėjo Lietuvai pereinant prie rinkos ekonomikos . 1992 m. Bankas skyrė 465,4 milijonų .JAV dolerių 16 projektų finansuoti. Šiais projektais buvo ssiekiama reformų šiuose srityse: makroekonomikos stabilizavimui , vyriausybė įtakos verslo reikalams sumažinti. Dar daugiau PB stengiasi bendradarbiauti su vyriausybėmis tam kad sustiprintų pagrindines finansines institucijas, palengvintų kreditų gavimą ir kapitalo judėjimą , taip pat asistuoja perorientuojant socialinę apsaugą ir viešųjų paslaugų infrastruktūrą ir energetikos sektorių rinkos ekonomikos poreikiams.

„Pagrindiniai ateities planai PB Lietuvoje:

1. Pagerinti finansinį valdymą savivaldybių lygyje, padėti pasiekti geresnį paslaugų tiekimą paslaugų sferoje.

2. Sumažinti nedarbą –mažiau nei 10 % , sumažinti socialines išlaidas ir skurdą ir didinti ekonominės vertės augimą.

3. Padidinti žemės ūūkio sektoriaus konkurencingumą –kad galėtų konkuruoti su ES žemdirbiais ir jų produkcija.

4. Sėkmingai padėti integruotis į ES, padėti gerinti gyvenimo standartus, gyvenimo lygį ir pasiekti vienodą uždarbį kaip ES.“ [8].

Visas PB paskolas Lietuvai garantuoja LR vyriausybė, o paskolų sutartis turi ratifikuoti sseimas.4. TARPTAUTINIŲ FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS ORGANIZACIJOMIS

Įgyvendindamos savo tikslus tarptautinės organizacijos sąveikauja tarpusavyje bei su kitomis organizacijomis. TVF ir PB grupė kartu vykdo savo programas, taip papildydamos viena kitą bei išvengdamos nereikalingo dubliavimosi. Reikia pabrėžti, kad minėtos organizacijos bendradarbiauja ir su atskirų valstybių centriniais bankais. Todėl labai svarbus yra Centrinių bankų bendradarbiavimas.

Lietuvos bankas nuolat palaiko ryšius su ES šalių centriniai bankais. Bendradarbiavimą su Rytų ir Vidurio Europos centriniai bankais skatino bendri pasirengimo narystei ES darbai, kuriuos koordinuoti padėjo Europos centrinis bankas. Bendradarbiavimas su šiais bankais taip pat nenutrūko. Jis grindžiamas įvairių dvišalių ir daugiašalių iniciatyvų pagrindu. Siekiama pasidalinti patirtimi pinigų politikos, bankų priežiūros, taip pat centrinių bankų veiklai aktualiais klausimais.

TVF bendradarbiaudamas su Centriniais bankais, įkūrė tarptautinių atsiskaitymų banką. TAB –tai tarptautinė organizacija, kurios nariais yra 43 šalių centriniai bankai, Europos centrinis bankas ir TVF. TAB skatina centrinių bankų bendradarbiavimą siekiant pinigų ir finansų sistemų stabilumo, kuria ir tobulina tarptautinius standartus bankų priežiūros, finansinių atsiskaitymų bei kitose centrinių bankų veiklos srityse. 1992 m. buvo atkurta Lietuvos banko narystė TAB, bei grąžintos Lietuvos bankui nuo 1931 m. priklausiusios TAB akcijos. Šiuo metu Lietuvos bankas turi atstovavimo ir balsavimo teisę, atitinkančią 1000 akcijų.

Tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas yra jų sėkmingos veiklos pagrindas.IŠVADOS

Tarptautinės finansų institucijos, įįkurtos siekiant išvengti pasaulinio masto finansinių ir ekonominių sukrėtimų pokario laikotarpiu, vėliau išaugo į tarptautinio finansinio bendradarbiavimo sistemą.

Tarptautinės institucijos gali lengvai mobilizuoti ir paskirstyti lėšas ekonominiams tikslams, sutartiems tarptautiniu lygiu, įgyvendinti.

Tarptautinės finansų institucijos skatina valstybių subalansuotą makroekonominę ir investicinę politiką bei tiesiogines užsienio investicijas.

Jos yra reikšmingos tarptautinei teisei, nes jos yra tarptautinės viešosios teisės subjektai, taip pat lemia tarptautinės privatinės teisės plėtrą.

Yra dvi pagrindinės tarptautinės finansų institucijos: Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas.

TVF –tai daugiau nei 180 šalių narių turinti tarptautinė organizacija, įkurta skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pinigų ir valiutų politikoje, stiprinti ekonomikos augimą, didinti užimtumą bei suteikti finansinę pagalbą šalių mokėjimo balanso problemoms spręsti.

Lietuva TVF nare tapo 1992 m. Šalies pridėtinė kvota Fonde buvo 69 mln. SST, o 2001 m. jau sudarė 144 mln. SST.

Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas dar kitaip vadinamas Pasaulio banku –tai tarpvyriausybinė finansų organizacija, turinti plačius įgaliojimus tarptautinėje finansų srityje ir esanti pagrindiniu skolinimosi šaltiniu. PB yra susijęs su TVF tiek instituciniu, tiek veiklos požiūriu, todėl šios dvi tarptautinės finansų institucijos viena kitą sėkmingai papildo.

PB grupė susiformavo, įsteigus Tarptautinį rekonstrukcijos ir plėtros banką bei dukterines jo organizacijas: Tarptautinę finansų korporaciją, Tarptautinę plėtros asociaciją, Daugiašalę iinvesticijų garantijų agentūrą.

PB grupė –tai pagrindinis skolinimosi šaltinis, siekiantis skatinti investicijas į šalių gamybos vystymą.

Visos tarptautinės finansinės organizacijos sąveikauja tarpusavyje bei bendradarbiauja su kitomis organizacijomis ir Centriniai bankais, siekiant užtikrinti efektyvią organizacijų veiklą.LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Kropas S., Lietuva ir TVF: bendradarbiavimo raidos bruožai ir perspektyvos [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 spalio 10 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.lms.lt/mks/sekcijos/ekonomika/kropas_stasys.doc >

2. Paul R. Krugmas, Maurice Obstfeld International Economics. Theory and policy. Fifth edition. Addison –Wesley, 2000. –750p.

3. ŠBŠ grupės Pinigų ir finansų komiteto ataskaita. TVF vaidmuo ateityje [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. lapkritis 27 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.lb.lt/lt/apie/bendrauja.html >

4. Tarptautinės organizacijos/ Dainius Žalimas, Skirgailė Žaltauskaitė –Žalimienė, Zenonas Petrauskas, Jonas Saladžius –Vilnius: Justitia, 2001. –1099p.

5. 2004/II ataskaita. Pasaulio ekonomika ir naujausi TVF politikos pokyčiai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. lapkritis 27 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.lb.lt/lt/apie/bendrauja.html >

6. 2004/ I ataskaita. Pasaulio ekonomika ir naujausi TVF politikos pokyčiai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. lapkritis 27 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.lb.lt/lt/apie/bendrauja.html >

7. Oficialus daugiašalės investicijų garantijų agentūros puslapis internete. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. spalio 23 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.miga.org >

8. Oficialus pasaulio banko puslapis internete [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.worldbank.org >

9. Oficialus tarptautinės plėtros asociacijos puslapis internete. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 rugsėjo 12 dd.]. Prieiga per internetą: < http://www.worldbank.org/html/extdr/ida >

10. Oficialus tarptautinio valiutos fondo puslapis internete. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.imf.org >