Elektronines bankininkystes sistema Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS

I. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMA LIETUVOJE

II. EBS RAIDA LIETUVOJE

III. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ VARTOTOJAI

IV. EBS TECHNOLOGIJOS IR SAUGUMAS LIETUVOJE

V. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS PAPLITIMAS TARP LIETUVOS BANKŲ

VI. LYGINAMOJI LIETUVOS BANKŲ ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMŲ CHARAKTERISTIKA

IŠVADOS

NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

ĮVADAS

Technologijos nuolat kinta – vienos sensta, jas išstumia pajėgesnės arba labiau patobulintos. Technologijų raidą lėmė evoliuciniai pokyčiai, išradyba bei atradimai eksperimentuojant. XX a. pabaigoje ištobulėjus technologijoms didelių pakitimų įvyko video technologijų šakoje.

Pasirinktas semestrinio darbo objektas – elektroninė bankininkystės sistema Lietuvoje.

Darbo tikslas – apžvelgti elektroninę bbankininkystę Lietuvoje, jos raidą, techninius reikalavimus ir saugumo klausimus, EBS paplitimą tarp Lietuvos bankų.

Šio darbo uždavinys – išanalizuoti elektroninės bankininkystės sistemą Lietuvoje kaip informacinius ir technologinius ryšius, pateikti Lietuvos bankų EBS lyginamąją charakteristiką, akcentuojant informacinių sistemų ir technologijų generaciją.

Darbą sudaro įvadas, 6 pagrindinės dalys :

1. elektroninės bankininkystės sistema Lietuvoje,

2. EBS raida Lietuvoje,

3. elektroninės bankininkystės teikiamų paslaugų vartotojai,

4. elektroninės bankininkystės technologijos ir saugumas Lietuvoje,

5. EBS paplitimas tarp Lietuvos bankų,

6. lyginamoji Lietuvos bankų elektroninės bankininkystės sistemos charakteristika bei

išvados ir naudotos lliteratūros bei šaltinių sąrašas.

Pirmoji dalis skirta pristatyti elektroninę bankininkystės sistemą Lietuvoje.

Antrojoje dalyje yra pateikiama EBS raida Lietuvoje

Trečiojoje dalyje išanalizuojami ir pristatomi elektroninės bankininkystės teikiamų paslaugų vartotojai.

Ketvirtojoje dalyje pateikiama technologijos ir saugumas Lietuvos elektroninės bankininkystės sistemoje.

Penktojoje dalyje aprašomas EBS paplitimas tarp LLietuvos bankų.

Šeštojoje dalyje įvertinus elektroninės bankininkystės sistemą tarp Lietuvos bankų pateikiama lyginamoji Lietuvos bankų elektroninės bankininkystės charakteristika.

Darbe daugiausia naudotasi Lietuvos bankų, teikiančių elektroninę bankininkystę, elektroniniais puslapiais bei darbuotojų suteikta informacija.

I. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMA LIETUVOJE

Mintis apie tai, jog piniginius reikalus galima tvarkyti sėdint namuose ar biure prie kompiuterio, atsirado jau senai. Tačiau prieš penkerius metus tai atrodė tik fantastų vizijos. Vėliau atsirado internetas bei pigios ryšio priemonės ir fantazijos tapo tikrove. 1995 metais pirmasis elektroninės bankininkystės paslaugas pradėjo teikti JAV bankas Security First Network Bank. 1997 metų tyrimų kompanija Jupiter Communications prognozavo, kad 2000 metais 22 milijonai JAV vartotojų naudosis tokiomis paslaugomis. Tačiau tais metais priskaičiuota tik 4,5 milijono elektroninės bankininkystės vartotojų. EBS reputaciją galino saugumo pažeidimai, vėlavimai ir prastas aptarnavimas ((elektroninė bankininkystė siekia aprėpti daugiau kanalų). Prognozės neatitiko tikrovės, tačiau teigti kad EBS neplėtojama būtų klaidinga. Tai rodo ir faktas, kad Lietuvoje dauguma komercinių bankų jau teikia elektroninės bankininkystės paslaugas, o likusieji ruošiasi tai daryti.

Šiuo metu Lietuvos bankai siekia sukurti daugiakanalę sistemą, kad galėtų geriau tenkinti vartotojų poreikius. Pagrindinis sistemos strategijos tikslas – kuo geriau pasiekti ir matyti savo klientus bei jų poreikius, kad ir kokius susisiekimo kanalus jie naudotų :

• Internetą;

• Bankomatą;

• Laidinį telefoną;

• Mobilųjį ryšį.

2000 metais ddaugiausiai dėmesio buvo skirta elektroninėms paslaugoms kurti ir užtikrintį jų veikimą. 2001 metais svarbiausias tikslas buvo tobulinti internetu teikiamas paslaugas. Nuo elementarių funkcijų pereinama prie tobulesnių technologijų ir didesnę vertę turinčių paslaugų. Siekiama, kad banko paslaugos būtų gerai teikiamos visais kanalais, bet kur ir bet kada. Todėl dabar Lietuvos bankai daugiausia investuoja į naują elektroninę klientų ryšių valdymo technologiją. (E.bankininkystė siekia aprėpti daugiau kanalų)

EBS pasitelkusiems klientams Lietuvos bankai įvedė naujas galimybes, iš kurių pagrindinės – komunalinių paslaugų apmokėjimas ir sutarčių sudarymas su banku per internetą. 2001 metais įdiegtas virtualus mokėjimų terminalas internetinėje prekyvietėje “Mugė”, kuris leidžia atsiskaityti kreditinėmis mokėjimo kortelėmis.

2002 metais ruošiamasi parengti naują programą, kuri klientams internete leis planuoti ir valdyti šeimyninį biudžetą (Augina kritinę internetinių bankų klientų masę).

II. EBS raida Lietuvoje

PASKUTINIAIS METAIS LIETUVOS BANKAI PRADĖJO SPARČIAI DIEGTI INTERNETO BANKININKYSTĖS SISTEMAS, STENGDAMIESI TAPTI KUO MODERNESNI IR PRISTATYTI VISAS PASLAUGAS TIESIOG INDIVIDUALAUS VARTOTOJO AR ĮMONĖS KOMPIUTERIUOSE. ŠIUO METU DAUGIAU NEI PUSĖ LIETUVOS BANKŲ YRA ĮDIEGĘ KLIENTŲ APTARNAVIMO INTERNETU SISTEMAS.

ŠIOS INVESTICIJOS NELIKO BE ATSAKO. 2001 M. PRADŽIOJE BANKŲ PASLAUGOMIS INTERNETU NAUDOJOSI APIE 15 TŪKST. VARTOTOJŲ, O LIEPĄ ŠIS SKAIČIUS ŪGTELĖJO IKI 37 TŪKST. ŠIE SKAIČIAI, PALYGINTI SU INTERNETO VARTOTOJŲ SKAIČIUMI, YRA TIKRAI DŽIUGINANTYS. PATYS BANKAI OPTIMISTIŠKAI VERTINA INTERNETO BANKININKYSTĖS NAUDOJIMO PPERSPEKTYVAS.

NORS IR NĖRA PATVIRTINTŲ ĮSTATYMŲ, SUKURTOS INFRASTRUKTŪROS, DAŽNAI DĖL LĖTESNĖS INTERNETO BANKININKYSTĖS PLĖTROS YRA KALTI PATYS BANKAI. MANOMA, KAD LIETUVOJE VISI BANKAI PRITAIKYS TOKIAS PASLAUGAS SAVO VEIKLOJE, NORS TAI MAŽAI TIKĖTINA ATSIŽVELGIANT Į AIŠKIUS PASAULINĖS PRAKTIKOS DUOMENIS.

Daugelis didžiausių pasaulinių bankų dar iki šiol nesugeba nors vidutiniškai išnaudoti technologijos. Pagal firmos „Unysis“ tyrimo duomenis kas ketvirtas bankas visame pasaulyje net neturi jį pristatančios interneto svetainės. Iš 400 pačių didžiausių bankų 94 neturi atskiro interneto skyriaus, besirūpinančio interneto svetainės priežiūra arba interneto bankininkystės sistemų tobulinimu. Tų pačių bankų svetainės yra sukurtos atmestinai – trūksta reikalingos informacijos.

Nuo 1997 m. elektroninės bankininkystės paslaugas teikia Lietuvos žemės ūkio bankas, tačiau paslauga yra teikiama paprasta telefono linija prisijungus prie banko terminalų modemu. Stambūs ir vidutiniai klientai gali prisijungti prie savo sąskaitų ir atlikti visas svarbiausias operacijas. Tada duomenys perduodami ne internetu, o paslauga orientuota tik į įmones. Interneto bankininkystės paslaugas bankas planavo pradėti teikti 2001 m. trečią ketvirtį ir iki metų pabaigos jau turėti apie 5 tūkst. vartotojų, tačiau kol kas bankui dar nepavyko įgyvendinti elektroninės bankininkystės.

ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGAS 2000 M. VASARĄ PIRMASIS TEIKTI PRADĖJO „HANSABANKAS“. NORS „SNORAS“ SKELBIA, KAD DAR TŲ PAČIŲ METŲ PAVASARĮ BUVO SUKŪRĘS SAVO SISTEMĄ „SNORAS ONLINE“, TAČIAU RIMTESNIŲ RINKODAROS KAMPANIJŲ NNEBUVO VYKDOMA.

PRADINĖS „HANZA.NET“ SISTEMOS GALIMYBĖS BUVO MINIMALISTINĖS: VARTOTOJAS GALĖJO PATIKRINTI BANKO SĄSKAITOS LIKUTĮ, GAUTI SĄSKAITOS IŠRAŠUS, DARYTI VIETINIUS PAVEDIMUS. BANKAS PANAUDOJO „HANSABANK“ ĮMONIŲ GRUPĖJE SUKURTĄ SPRENDIMĄ, TODĖL LIETUVOJE NAUJA TEBUVO LOKALIZACIJA. TAI IR LĖMĖ SISTEMOS STABILUMĄ.

„VILNIAUS BANKO“ SISTEMA PRADŽIOJE VEIKĖ SU TRIKDŽIAIS. AKTYVI VB REKLAMOS KAMPANIJA RADO ATSAKĄ RINKOJE: NUO PRISTATYMO 2000-ŲJŲ RUDENS PRADŽIOJE IKI METŲ PABAIGOS KLIENTŲ, PASIRAŠIUSIŲ BANKO PASLAUGŲ TEIKIMO INTERNETU SUTARTIS, SKAIČIUS PERKOPĖ 11 TŪKST. (VB DUOMANYS).

INTERNETE SAVO PASLAUGAS INTERNETU SIŪLO „PAREX“, „HANSABANKAS“, ŪKIO BEI VILNIAUS, MEDICINOS, ŠIAULIŲ BANKAI.

PAGAL „SIC RINKOS TYRIMAI“ RUGSĖJO-SPALIO MĖN. VYKDYTŲ TYRIMŲ DUOMENIS, ŠIUO METU VIENA IŠ KETURIŲ (25,2%) LIETUVOS ĮMONIŲ EL. BANKININKYSTĖS PASLAUGOMIS JAU NAUDOJASI, 8.8% KETINA PRADĖTI NAUDOTIS PER ARTIMIAUSIUS 6 MĖN., DAUGIAU NEI TREČDALIS (35,4%) NESINAUDOJA IR PER ATEINANTĮ PUSMETĮ TO DARYTI NEKETINA. TRUPUTĮ MAŽESNĖ DALIS (30,5%) ŠIOMIS PASLAUGOMIS NESINAUDOJA IR NEŽINO, AR NAUDOSIS. IŠ ĮMONIŲ, NAUDOJANČIŲ INTERNETĄ, NET 16,4% JUO KASDIEN ATLIEKA BANKINES OPERACIJAS, 10,8% TAI DARO KELISKART PER SAVAITĘ.

Situacija pasikeitusi, lyginant su tyrimais, darytais 2001 m. kovo mėn. Tuo metu internetiniais sąskaitų tvarkymo būdais naudojosi vos 11,7% visų įmonių. Tyrime dalyvavę įmonių atstovai teigė, kad bankinių operacijų vykdymas elektroniniais kanalais nėra visiškai saugus (su tuo sutiko 9,6%, nesutikusių buvo 15,5%, iš dalies

sutiko 24,6%). Nuomonė pasikeičia pradėjus naudoti el. bankininkystės paslaugas. Beveik pusė (44%) respondentų teigė, kad įmonė jas pasirinko, nes taip taupo laiką.

1. LENTELĖ LIETUVOS BANKŲ PASLAUGOS INTERNETU (BANKŲ INFORMACIJA JŲ INTERNETO SVETAINĖSE):

BANKAS SISTEMA VEIKLOS PRADŽIA

HANSABANKAS (DABAR – „HANSA-LTB“) HANZA.NET 2000 LIEPA

MEDICINOS BANKAS IBS 2000 GEGUŽĖ

PAREX BANKAS IBANK 2001 LAPKRITIS

SNORAS SNORAS ONLINE 2000 BALANDIS

ŠIAULIŲ BANKAS SB LINIJA 2000 RUGSĖJIS

ŪKIO BANKAS ETA BANKAS 2000 LIEPA

VILNIAUS BANKAS VB INTERNET@AS 2000 RUGSĖJIS

„HANSA-LTB“ PRISTATYDAMAS DAUGIAKANALĘ BANKININKYSTĖS STRATEGIJĄ TEIGĖ, KAD BANKAS SIEKS SAVO KLIENTAMS PATEIKTI VIENĄ PASIŪLYMĄ VISUOSE PARDAVIMŲ KANALUOSE: ASMENINIUOSE KOMPIUTERIUOSE, MOBILIUOSIUOSE TELEFONUOSE, INTERNETO KIOSKUOSE, DELNINIUOSE KOMPIUTERIUOSE IR ĮPRASTUOSE FILIALUOSE.

Taip banko ppaslaugomis galės naudotis visi klientai – ir fiziniai, ir juridiniai. Įgyvendinant šią viziją bus siekiama banko paslaugas teikti internetu, o filialuose kurti sudėtinius paslaugų paketus. Tai leis nebekreipti dėmesio į technologinius sprendimus, daugiau dėmesio skirti kliento pageidavimų tenkinimui.

„Hansabank“ grupė, Baltijos valstybėse užimanti apie 2/3 internetinės bankininkystės rinkos, panašius tikslus sau kelia ir Lietuvoje. Banko klientų skaičiaus augimas tiesiogiai susijęs su banko padalinių prijungimu prie centrinės duomenų bazės. Kartu bus diegiamos ir naujos paslaugos: SMS bankininkystė, komunaliniai atsiskaitymai, galimybė atsiskaityti el. pparduotuvėje tiesiogiai per interneto banką.

TIKĖTINA, KAD DABAR TURIMOS 83% RINKOS DALIES VB IŠLAIKYTI NEPAVYKS, TAČIAU BANKAS PLANUOJA KITAIS METAIS BENT PADVIGUBINTI „VB INTERNET@S“ PASLAUGOS KLIENTŲ SKAIČIŲ (VILNIAUS BANKO DUOMENYS).

JEI ŠIEMET KLIENTAMS IŠ ESMĖS BUVO SUTEIKTAS „PRIĖJIMAS“ PRIE SĄSKAITOS, TAI KITĄMET PPASLAUGOS BUS VIS LABIAU PERSONALIZUOJAMOS – SUTEIKTA GALIMYBĖ VALDYTI SUTARTĮ, PILDYTI NAUJUS PRAŠYMUS, KEISTI SĄLYGAS. BE TO, PLEČIAMAS IR DABAR TEIKIAMŲ PASLAUGŲ RATAS. JAU GALIMA ATSISKAITYTI UŽ KOMUNALINES, „LIETUVOS TELEKOMO“ PASLAUGAS.

“NORDEA” BANKAS BE INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS PASIŪLYMŲ GALI IŠGYVENTI (TĄ PARODĖ JAU POROS METŲ SĖKMINGA SKYRIAUS VEIKLA), TAČIAU NORINT VISIŠKAI KONKURUOTI, TAI ĮDIEGTI BŪTINA. ŠIUO METU BANKAS VERSLO KLIENTAMS SIŪLO EL. BANKININKYSTĖS SISTEMĄ „SOLO MULTILINK“ (JA PASINAUDOJA APIE 50% KLIENTŲ), O TUO PAT METU RUOŠIA IR INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS PROJEKTĄ. ŠIS RINKAI BUS PATEIKTAS KITĄMET, TAČIAU TIKSLI DATA DAR NENUSTATYTA.

KITAS SKANDINAVIŠKASIS „SAMPO BANKAS“ INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGAS RUOŠIASI PRISTATYTI 2002-ŲJŲ II-IV KETVIRTYJE. TOKIA BANKO PASLAUGA JAU NETURĖTŲ BŪTI VERTINAMA KAIP PRIVALUMAS, O KAIP VIENA IŠ BŪTINŲ SUDĖTINIŲ BANKO PASLAUGŲ, PADEDANČIŲ KLIENTAMS VALDYTI SAVO SSĄSKAITĄ.

APSKRITAI DAUGELĮ BANKO PASLAUGŲ GALIMA PERKELTI Į INTERNETĄ. KAIP RODO „HANSABANK“ GRUPĖS PATIRTIS ESTIJOJE, SUSIRINKUS „KRITINEI MASEI“ PASIŪLOMOS TOKIOS PASLAUGOS, KAIP: SMS/WAP BANKAS, TIESIOGINIS DEBETAS, EL. SĄSKAITOS, MOKESČIŲ DEKLARACIJOS, MAKLERIŲ PASLAUGOS, DRAUDIMAS, LIZINGAS, PENSIJŲ FONDAI, INVESTICIJOS, PASKOLOS.

PASLAUGOS, TEIKIAMOS FIZINIAMS IR JURIDINIAMS ASMENIMS, SKIRIASI, TAČIAU ATEITYJE ŠIE SKIRTUMAI TURĖTŲ DAR LABIAU PADIDĖTI. FIZINIŲ ASMENŲ APTARNAVIMAS TAPS VIS LABIAU ASMENIŠKESNIS, O JURIDINIŲ ASMENŲ VARTOTOJO SĄSAJA ATSPINDĖS ŠIŲ POREIKIUS – SKIRTINGUS ATSAKOMYBĖS LYGIUS, KITOKIAS GALIMYBES. JAU ŠIUO METU VEIKIANTI PRANEŠIMŲ SIUNTIMO Į IR IIŠ BANKO SISTEMA ATEITYJE BUS DAR LABIAU PLEČIAMA (EL. PAŠTU, MOMENTINE PAGALBA INTERNETU, SMS ŽINUTĖMIS). DABAR VEIKIANČIOS SISTEMOS BUS PAPILDYTOS GALIMYBĖMIS SEKTI KONKREČIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO EIGĄ, JUOS NUTRAUKTI.

DIDĖJANT POREIKIUI PADAUGĖJO IR TEIKIAMŲ PASLAUGŲ BEI PAGERĖJO JŲ KOKYBĖ. ANKSČIAU KLIENTAS MODEMU JUNGĖSI PRIE BANKO SISTEMOS IR TVARKĖ SĄSKAITAS KOMPIUTERIO EKRANE (BEJE, NETURĖDAMAS DAUGELIO DABARTINIŲ GALIMYBIŲ). ŠIANDIEN INTERNETO VARTOTOJAMS BANKAI SUKURIA VIS DAUGIAU PATOGIŲ, INTEGRUOTŲ GALIMYBIŲ.

TAIGI BENDRA TENDENCIJA IŠLIEKA – VIS DAUGIAU BANKŲ TEIKIA SAVO PASLAUGAS INTERNETU, DIDINA SAVO VARTOTOJŲ SKAIČIŲ. ARTIMIAUSIAIS METAIS ŠI TENDENCIJA TURĖTŲ PALIESTI VISUS LIETUVOS BANKUS, KURIE NORĖDAMI IŠSILAIKYTI RINKOJE TIESIOG PRIVALĖS SAVO KLIENTAMS PASIŪLYTI PANAŠIAS PASLAUGAS.

III. Elektroninės bankininkystės teikiamų paslaugų vartotojai

BANKŲ TEIKIAMAS PASLAUGAS GALĖTUME SKIRSTYTI Į DVI PAGRINDINES DALIS: PASLAUGOS INDIVIDUALIEMS VARTOTOJAMS BEI PASLAUGOS ĮMONĖMS (JOS TAIP PAT DAŽNAI SKIRIASI ATSIŽVELGIANT Į ĮMONĖS DYDĮ IR APYVARTĄ).

JAV VARTOTOJŲ GRUPIŲ ATLIKTI TYRIMAI RODO, JOG ELEKTRONINĖMIS BANKŲ PASLAUGOMIS NAUDOJASI KETURIOS PAGRINDINĖS VARTOTOJŲ GRUPĖS:

• INTERNETO MOKĖTOJAS. ŠIS KLIENTAS SUSIDOMĖJĘS SUPAPRASTINTI IR AUTOMATIZUOTI KIEK ĮMANOMA DAUGIAU MOKĖJIMO DALIŲ. SĄSKAITŲ TVARKYMAS INTERNETU ŠIEMS VARTOTOJAMS SVARBIAUSIAS. AUTOMATIZUOTI VEIKSMAI SĄSKAITOMS TVARKYTI IR ŽEMA PASLAUGŲ KAINA – LABIAUSIAI PAGEIDAUTINI PASIŪLYMAI.

• TAUPYTOJAS. IEŠKO DIDELIŲ PALŪKANŲ, SĄSKAITOSE TURI APVALIAS SUMELES IR TIKISI ŽEMŲ ĮKAINIŲ. GEROS LĖŠŲ PERSKIRSTYMO TARP SĄSKAITŲ GALIMYBĖS ITIN SVARIOS.

• BESISKOLINANTIS. DAUGYBĖ KREDITO LLINIJŲ – PRADEDANT KREDITINE KORTELE IR BAIGIANT PASISKOLINTU NAMU AR AUTOMOBILIU. TROKŠTAMA PLATI SKOLINIMOSI ŠALTINIŲ PASIŪLA, AUTOMATIZUOTOS SKOLŲ GRĄŽINIMO SISTEMOS BEI KONKURENCINGOS PALŪKANŲ NORMOS.

• „VIENO LANGELIO“ KLIENTAS. PATOGUMŲ MYLĖTOJAS NORI VIENOJE VIETOJE GAUTI VISUS FINANSINIUS PRODUKTUS: MOKĖJIMO KORTELES, SĄSKAITAS, PASKOLAS IR T. T. SVARBIAUSIA – VISA TAI TURI BŪTI INTEGRUOTA. PASIŪLYMŲ RŪŠYS BEI NAUDOJIMO PATOGUMAS – TAIP PAT SVARBŪS FAKTORIAI.

INDIVIDUALŪS VARTOTOJAI, NETURINTYS JURIDINIO STATUSO, ŠIUO METU JAU GALI ATLIKTI DAUGELĮ OPERACIJŲ INTERNETU. KIEKVIENAS MOKĖJIMO KORTELĖS TURĖTOJAS GALI APMOKĖTI SAVO SĄSKAITAS INTERNETU IR TAIP TAUPYTI LAIKĄ. TAM REIKIA PASIRAŠYTI SPECIALIĄ SUTARTĮ BANKE IR GAUTI ASMENINĮ IDENTIFIKACINĮ KODĄ, KURIS IR YRA VARTOTOJO ASMENINIS SKAIČIUS BANKO INTERNETO SISTEMOJE.

VARTOTOJAS JUNGIASI PRIE SAVO SĄSKAITOS INTERNETE IR GALI PASIRINKTI ĮVAIRIAS PASLAUGAS BEI PERŽIŪRĖTI NORIMĄ INFORMACIJĄ. VARTOTOJAI GALI PERŽIŪRĖTI LIKUČIUS, GAUTI INFORMACIJĄ APIE PERVEDIMŲ ATLIKIMĄ, ISTORIJĄ IR PAN. BANKAI KLIENTŲ PATOGUMUI TAIP PAT PATEIKIA VALIUTŲ KURSUS, KAI KURIE IŠ JŲ YRA SUKŪRĘ PATOGIAS VALIUTŲ SKAIČIUOKLES, KURIOS PADEDA LENGVIAU NAUDOTIS KITOMIS, SU KITŲ ŠALIŲ VALIUTA SUSIJUSIOMIS PASLAUGOMIS.

KIEKVIENAM DARBUOTOJUI YRA SVARBU TAUPYTI SAVO LAIKĄ, TODĖL BANKAI PASLAUGAS PLEČIA IR TOMIS KRYPTIMIS. INTERNETU GALIMA SUMOKĖTI MOKESČIUS UŽ KOMUNALINES PASLAUGAS (ŠILDYMĄ, VANDENĮ, DUJAS BEI ELEKTRĄ), ATLIKTI PERVEDIMUS Į KITAS SĄSKAITAS. PASIRAŠIUS TRIŠALĘ SUTARTĮ SU BANKU IR PASLAUGŲ TEIKĖJU, GALIMA ATLIKTI DDEBETO PERVEDIMUS, PAVYZDŽIUI, KIEKVIENĄ MĖNESĮ BANKAS IŠ KLIENTO SĄSKAITOS AUTOMATIŠKAI NUSKAIČIUOJA MOKESTĮ UŽ MOBILAUS OPERATORIAUS PASLAUGAS, SUMOKA KITUS KASMĖNESINIUS MOKESČIUS. TAČIAU ČIA KARTAIS KYLA PROBLEMŲ, NES KAI KURIE BANKAI LEIDŽIA PERVEDIMUS DARYTI TIK TO BANKO VIDUJE. VILNIAUS BANKO KLIENTAI INTERNETU GALI PERVESTI PINIGŲ SUMAS TIK Į KITŲ TO PATIES BANKO KLIENTŲ SĄSKAITAS.

VISAI KITĄ PASLAUGŲ SPEKTRĄ GALI GAUTI VERSLO ĮMONĖS, KURIŲ IR APYVARTA YRA KUR KAS DIDESNĖ. INTERNETO BANKININKYSTĖ ĮMONĖS BUHALTERIUI – IŠSIGELBĖJIMAS IR LAIKO TAUPYMAS, NES REIKIA SUGAIŠTI DAUG MAŽIAU LAIKO PAČIAME BANKE. NORS DAUGELIS, JAU PAJUTĘ INTERNETO SUKURIAMAS GALIMYBES, SKUNDŽIASI, KAD DAR REIKIA VAŽIUOTI Į BANKĄ.

KIEKVIENO BANKO TEIKIAMŲ PASLAUGŲ SKAIČIUS IR TEIKIMO BŪDAI SKIRIASI IR DAŽNAI PRIKLAUSO NUO INDIVIDUALAUS SUSITARIMO, ĮVERTINUS BANKO TEIKIAMAS PASLAUGAS IR ĮMONĖS POREIKIUS, T. Y. ĮMONEI GALI IR NETIKTI STANDARTINIS PASLAUGŲ PAKETAS.

ĮMONĖ, NUSPRENDUSI SAVO SĄSKAITAS TVARKYTI INTERNETU, PIRMIAUSIA TURI PASIRAŠYTI SU BANKU SUTARTĮ, O JOJE JAU NUMATYTI, KAIP GLAUDŽIAI BANKAS IR ĮMONĖ BENDRADARBIAUJA. INTERNETO BANKININKYSTĖS BENDRADARBIAVIMO SISTEMOS Į MOKĖJIMĄ ĮTRAUKIA BUHALTERIUS, VYRIAUSIUOSIUS BUHALTERIUS BEI ĮMONĖS VADOVUS. PERVEDIMAS GALI BŪTI TVIRTINAMAS GANA ILGAI, KOL INTERNETU YRA ĮVYKDOMAS. TARKIME, BUHALTERIS SUKURIA PERVEDIMĄ, SURENKA VISĄ REIKALINGĄ INFORMACIJĄ. TADA VISKAS PRIKLAUSO NUO ĮMONĖJE VYRAUJANČIŲ NUOSTATŲ BEI SUTARTIES SU BANKU SĄLYGŲ. SUKURTĄ MOKĖJIMO PERVEDIMĄ DAR TURI TVIRTINTI VYRIAUSIASIS BUHALTERIS

BEI ĮMONĖS VADOVAS. KIEKVIENAS IŠ JŲ PRIE BANKO PRISIJUNGIA NAUDODAMIESI ASMENINIAIS KODAIS, KURIE TAIP PAT YRA GRIEŽTOS APSAUGOS SISTEMOS DALIS.

PATVIRTINUS MOKĖJIMĄ, JIS YRA ĮVYKDOMAS, TAČIAU BUHALTERIS JĮ TURI IŠSPAUSDINTI IR JAU POPIERINĘ, PARAŠAIS PATVIRTINTĄ VERSIJĄ, NEŠTI Į BANKĄ. MOKĖJIMO DATA LAIKOMAS LAIKAS, KAI MOKĖJIMAS BUVO ĮVYKDYTAS INTERNETU. ŠIUO ATVEJU, DARANT SKUBIUS MOKĖJIMUS, BUHALTERIUI NEREIKIA VAŽIUOTI Į BANKĄ TĄ PAČIĄ VALANDĄ IR TEN TVIRTINTI VISŲ DOKUMENTŲ. JIS TAMPA NEPRIKLAUSOMAS NUO LAIKO, NES BANKŲ DARBO LAIKAS NE VISADA YRA PATOGUS IR PPRIIMTINAS. BUHALTERIS GALI NUVAŽIUOTI Į BANKĄ SAVAITĖS PABAIGOJE IR TEN PERDUOTI IR PAIMTI VISUS IŠRAŠUS SU PARAŠAIS.

DIDELĖ PROBLEMA LIETUVOJE YRA TA, KAD KOL NESUKURTA ELEKTRONINIO PARAŠO INFRASTRUKTŪRA, JURIDIŠKAI GALIOJA TIK SENAS ĮPRASTAS PARAŠAS „RAŠALU“, O ĮVAIRŪS KODAVIMAI ŠIOSE FINANSINĖSE OPERACIJOSE ATLIEKA APSAUGOS FUNKCIJĄ. TAIGI PIRMINIU DOKUMENTU VIS TIEK LAIKOMAS PARAŠAIS PATVIRTINTAS LAPELIS.

APIE VISUS PERVEDIMUS BUHALTERIS GALI SUŽINOTI INTERNETE, JIS GALI MATYTI SĄSKAITOJE ESANČIŲ PINIGŲ KIEKĮ, NESENIAI ATLIKTŲ PERVEDIMŲ INFORMACIJĄ, VISŲ PERVEDIMŲ ISTORIJĄ IR T. T. TAUPYDAMAS LAIKĄ BUHALTERINIUS ĮRAŠUS ĮMONĖJE BBUHALTERIS DAŽNAI DARO PASIIMDAMAS INFORMACIJĄ IŠ INTERNETO.

DIDELĖS ĮMONĖS IR SVARBŪS BANKAMS KLIENTAI TURI IŠSKIRTINES SĄLYGAS. JOMIS NAUDODAMIESI TOKIE KLIENTAI DAŽNIAUSIAI AUTOMATIZUOJA SAVO BUHALTERINES SISTEMAS. ĮMONĖS TAIP PAT NAUDOJASI PASTOVIOMIS MOKĖJIMŲ SISTEMOMIS, FORMUOJA SAVO KLIENTŲ DUOMENŲ BAZES IR AUTOMATIZUOJA DAUGELĮ OPERACIJŲ. TTARP DIDELIŲ ĮMONIŲ YRA POPULIARI ĮMONĖS APSKAITOS SISTEMOS INTEGRACIJA SU BANKO INTERNETO SISTEMOMIS. KLIENTŲ DUOMENŲ BAZĖ SUSIEJAMA SU MOKĖJIMŲ PERVEDIMAIS, IR BUHALTERIUI NEREIKIA TIKRINTI KIEKVIENO PERVEDIMO.

IV. EBS technologijos ir saugumas Lietuvoje

SAUGUMAS INTERNETO BANKININKYSTĖJE UŽTIKRINAMAS ĮVAIRIOMIS TECHNOLOGIJOMIS, DUOMENŲ ŠIFRAVIMAIS. DAŽNAI YRA NAUDOJAMAS PRIPAŽINTAS SSL 3.0 STANDARTO DUOMENŲ ŠIFRAVIMO PROTOKOLAS. DAUGELIS BANKŲ NAUDOJASI „VERISIGN“ PATVIRTINTA TECHNOLOGIJA, KURI GALI ŠIFRUOTI INTERNETU PERDUODAMUS DUOMENIS 128 BITŲ ILGIO RAKTU.

TAČIAU NAUDOJAMOS IR KITOKIOS, NE TIK TECHNOLOGIJOMIS PAGRĮSTOS SAUGUMO PRIEMONĖS. KIEKVIENAS KLIENTAS, DERINDAMAS INTERNETO BANKININKYSTĖS PASLAUGŲ SUTARTĮ SU BANKU, PASIRENKA JAM PRIIMTINĄ IR PATOGIĄ BENDRADARBIAVIMO BEI APSAUGOS SISTEMĄ.

BANKAI SAVO KLIENTAMS GALI PATEIKTI DIDELĮ SKAIČIŲ SLAPTAŽODŽIŲ, KURIE KIEKVIENO PRISIJUNGIMO METU YRA KEIČIAMI. SLAPTAŽODŽIUS ŠIUO ATVEJU ŽINO TIK ASMUO, TURINTIS PIRMOJO PARAŠO TEISĘ, ARBA JO ĮGALIOTAS KITAS ASMUO. SUTARTYJE TTAIP PAT GALIMA NUMATYTI BANKO DARBUOTOJŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMĄ: BANKO DARBUOTOJAI STEBĖS VISUS ATLIEKAMUS PERVEDIMUS IR REIKALAUS TELEFONU PATVIRTINTI VEIKSMUS.

VARTOTOJAI YRA SKATINAMI DAŽNAI KEISTI SAVO ASMENINIUS SLAPTAŽODŽIUS, KAD UŽTIKRINTŲ MAKSIMALŲ SAUGUMĄ. JEI TO NEPAKANKA, ĮMONĖS GALI REIKALAUTI APRIBOTI PRIĖJIMĄ TIK IŠ ĮMONĖS TINKLO PAGAL TAM TIKRĄ TINKLO KOMPIUTERIŲ IDENTIFIKACINĘ SISTEMĄ. LABAI PAPLITĘS YRA ELEKTRONINIS SLAPTAŽODŽIŲ GENERATORIUS. PAGAL SPECIALŲ ALGORITMĄ KIEKVIENĄ KARTĄ ŠIS GENERATORIUS SUDARO SKIRTINGĄ IR SAUGŲ SLAPTAŽODĮ.

TAČIAU, NEPAISANT VISŲ MINĖTŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ, VISUOMET IŠLIEKA RIZIKA. TEREIKIA RETKARČIAIS PERŽVELGTI GARSIAUSIŲ INTERNETO LLEIDINIŲ ANTRAŠTES ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS SRITYSE IR NESUNKIAI SUPRASIME, KAD NEPAŽEIDŽIAMOS SISTEMOS, PAGRĮSTOS INTERNETU, NĖRA. TAČIAU DAŽNAI LIETUVOS ĮMONĖS NĖRA TOKIOS STRATEGINĖS SVARBOS OBJEKTAI, KAD INTERNETO ĮSILAUŽĖLIAI STENGTŲSI PADARYTI ŽALOS.

Visuomet išlieka ir virusų grėsmė, tačiau tai liečia ne tik interneto bankininkystę, bet ir visų įmonių kompiuterines sistemas, prie kurių dažnai yra prijungiami ir buhalterijos kompiuteriai. Norėdamos visiškai apsisaugoti nuo išorinių įsilaužimų, įmonės pačios kuria fizinius tinklus, jungia savo padalinius, taiko specialius apsaugos metodus.

Taigi, belieka paskatinti įmonių vadovus labiau susirūpinti kompiuterinių sistemų apsauga ir jų priežiūra. Buhalterijos kompiuteriai, kuriuose saugomi svarbūs duomenys, kartais yra išvis atjungiami nuo tinklo, o paliekamas vienas ar keli kompiuteriai, skirti interneto bankininkystei.

INTERNETO BANKININKYSTĖ – TAI NAUJA, PATOGI, TAUPANTI LAIKĄ TECHNOLOGIJA, VIS LABIAU NAUDOJAMA PASAULYJE. YRA KURIAMOS ĮVAIRIOS ŠIOS TECHNOLOGIJOS NAUJOVĖS. LIETUVOJE DAR NELABAI PAPLITUSI, TAČIAU VAKARŲ ŠALYSE JAU PLAČIAI NAUDOJAMA MOBILIOJI BANKININKYSTĖ, KAI TIEK VERSLO ĮMONĖS, TIEK INDIVIDUALŪS VARTOTOJAI SAVO SĄSKAITAS BANKUOSE GALI VALDYTI KELIAIS MOBILIOJO TELEFONO MYGTUKŲ PASPAUDIMAIS. IR LIETUVOJE NESENIAI BUVO PRISTATYTI INTERNETO BANKOMATAI, KURIUOSE VARTOTOJAS KREDITINE KORTELE GALI ĮSIGYTI JAM REIKALINGŲ PREKIŲ. TAIGI PASITIKĖKIME TECHNOLOGIJOMIS IR NEATSILIKIME NUO NAUJAUSIŲ IŠRADIMŲ.

V. Elektroninės bankininkystės sistemos paplitimas tarp Lietuvos bankų

Elektroninės bankininkystės šakos tampa vis populiaresnės. Prognozuojama, kad 2005 metais Europoje bus 35 milijonai internetinės bei 21,5 milijonsi mmobiliosios bankininkystės paslaugomis besinaudojančių vartotojų (Datamonitor duomenimis).

“HANSABANKAS”

LT.HANZA.NET

ŠIO SPRENDIMO PAGRINDAS – ESTIJOJE VEIKIANČIOS SISTEMOS KOPIJA. GAL TAI, KAD TA PATI SISTEMA JAU KELERI METAI VEIKIA PIRMINĖJE ĮMONIŲ GRUPĖJE, O GAL TIESIOG DARBO STILIUS NULĖMĖ, KAD ŠIS INTERNETINIO BANKO SPRENDIMAS GAUNA BENE MAŽIAUSIAI PASTABŲ. GALIMYBĖS APRIBOTOS GANA NEDIDELIU OPERACIJŲ SĄRAŠU, TAČIAU VIETINIUS PAVEDIMUS (LIETUVOJE) GALITE DARYTI BE DIDESNIŲ SUNKUMŲ.

Pagrindinis dalykas, išskiriantis “hanza.net” iš kitų internetinių bankų – šio banko nuostata, kad paslauga teikiama tik fiziniams asmenims. Juridiniams siūloma “PC-banking” sistema “Telehansa”. Šiuo metu naudojimasis “hanza.net” yra nemokamas, pakanka atvykti į banko skyrių ir jums bus nemokamai išduota iš anksto paruošta asmeninių identifikacinių skaičių (PIN) kortelė.

“Medicinos bankas”

HTTPS://IBS.MEDBANK.LT/LOGINAS.ASP

OFICIALIAI ŠIO BANKO “INTERNETINĖ BANKINĖ SISTEMOS (IBS)” ĮDIEGIMO DARBAI, KURIŲ METU JĄ REIKĖJO SUJUNGTI SU VIDINE BANKO INFORMACINE SISTEMA, PRASIDĖJO DAR 1999-ŲJŲ GRUODĮ. NAUDOJANTIS “MEDICINOS BANKO” IBS GALIMA ATLIKTI TOKIAS OPERACIJAS: VYKDYTI VIETINIUS IR TARPTAUTINIUS MOKĖJIMO PAVEDIMUS, PIRKTI IR PARDUOTI VALIUTĄ, SIŲSTI IR GAUTI PRANEŠIMUS IŠ BANKO. BEVEIK VISI “MEDICINOS BANKO” KLIENTAI INTERNETINE BANKININKYSTĖS SISTEMA NAUDOJASI KASDIEN PO KELETĄ KARTŲ. TAI TIESIOGIAI SUSIJĘ SU RYŠIO SU INTERNETU BŪDU. TURINTYS SKIRTINES LINIJAS JUNGIASI IR PO 10 KARTŲ PER DIENĄ. BESINAUDOJANTYS KOMUTUOJAMUOJU RYŠIU DAŽNIAUSIAI JUNGIASI NUO 1 IKI 3 KARTŲ PER DIENĄ. DAŽNIAUSIAI NAUDOJAMOS FFUNKCIJOS – SĄSKAITŲ LIKUČIŲ PERŽIŪRA IR PAVEDIMAI LITAIS.

IBS GALIMA NAUDOTI SU INTERNETO NARŠYKLĖMIS, PALAIKANČIOMIS SSL DUOMENŲ SRAUTO KODAVIMĄ. ŠIUO METU REKOMENDUOJAMA BENT “INTERNET EXPLORER” AR “NETSCAPE NAVIGATOR” KETVIRTOS KARTOS NARŠYKLĖS. Į SISTEMĄ PATENKAMA ĮVEDUS PRISIJUNGIMO VARDĄ IR VIENĄ IŠ ATSITIKTINAI PARENKAMŲ (SUTEIKIAMA 100 SKIRTINGŲ) ASMENINĖS IDENTIFIKACIJOS SKAIČIŲ (PIN SISTEMA SPECIALIAI PRITAIKYTA JURIDINIAMS ASMENIMS, KAI BŪTINAS KELETO LYGIŲ PAVEDIMO PATVIRTINIMAS.

“Šiaulių bankas”

WWW.SB.LT/PASLAUGOS.HTM

“ŠIAULIŲ BANKAS” PUIKIAI SUVOKIA SAVO GALIMYBES VARŽYTIS SU DIDŽIAISIAIS LIETUVOS BANKAIS, TODĖL TURI KONKURUOTI SIŪLYDAMAS BENT JAU PATĮ MINIMUMĄ, KURĮ SUTEIKIA KONKURENTAI. “SB LINIJA” STANDARTIŠKAI SIŪLO VARTOTOJAMS ATLIKTI BANKINES OPERACIJAS INTERNETU IŠ SAVO DARBO VIETOS. SISTEMOJE NUMATYTAS IR RANKINIS, IR PAKETINIS PAVEDIMŲ PERDAVIMAS, TODĖL SUNKUMŲ SU BUHALTERINĖMIS PROGRAMOMIS NETURĖTŲ IŠKILTI. TAIP PAT GALIMA PERŽIŪRĖTI SU BANKU SUDARYTUS SANDORIUS.

“SB LINIJOS” VARTOTOJAMS KELIAMA KELETAS REIKALAVIMŲ: BENT “PENTIUM” KLASĖS ASMENINIS KOMPIUTERIS SU “WINDOWS 95” OPERACINE SISTEMA IR “INTERNET EXLORER 5” AR “NETSCAPE NAVIGATOR 4.7” NARŠYKLĖ.

“SNORAS”

HTTPS://IBANK.SNORAS.COM

VISĄ LAIKĄ NUO SISTEMOS PALEIDIMO “SNORAS ONLINE” BUVO NEMOKAMAS, NORS BUVO SAKYTA, KAD BUS APMOKESTINTOS. TAČIAU Į INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGŲ RINKĄ AKTYVIAI BESIVERŽIANT KONKURENTAMS “SNORUI” NELIKO NIEKO KITA KAIP TIK TOLIAU PROPAGUOTI SAVO “NEMOKAMO INTERNETINIO BANKO” ĮVAIZDĮ. ĮMONĖS NAUDOJA ŠIĄ SISTEMĄ PO KELIS KARTUS PER DIENĄ, FIZINIAI – ĮVAIRIAI: BŪNA,

KAD KAI KURIE PRISIJUNGIA VOS KARTĄ PER SAVAITĘ. KO GERO, NE TOKĮ DIDELĮ KAIP NORĖTŲSI KLIENTŲ SKAIČIŲ PAAIŠKINA NEAKTYVI “SNORO” POZICIJA REKLAMOJE. “SNORAS ONLINE” PASLAUGA FIZINIAMS IR JURIDINIAMS ASMENIMS IŠ ESMĖS NESISKIRIA, TAČIAU JURIDINIAI ASMENYS TURI ŠIEK TIEK DAUGIAU GALIMYBIŲ RINKTIS. “SNORAS ONLINE” IŠ KITŲ INTERNETINIŲ BANKŲ IŠSISKIRIA TUO, KAD NAUDOJA SAVUS SERTIFIKATUS. TAIGI SAVAS SERTIFIKATŲ CENTRAS (HTTPS://CBANK.SNORAS.COM) KIEKVIENAM VARTOTOJUI IŠDUODA ELEKTRONINĮ SERTIFIKATĄ, KURIS IR SIUNTĖJUI, IR GAVĖJUI UŽTIKRINA DUOMENŲ TAPATUMĄ. KAIP IR VISUR, PAPILDOMAI NAUDOJAMAS SSL SRAUTO KODAVIMAS, 128 BBITŲ SERTIFIKATAS,

“Ūkio bankas”

HTTPS://EBANK.UB.LT/IN.ASP

KLIENTAI INFORMACINIUS PRANEŠIMUS (PAVYZDŽIUI, SĄSKAITOS LIKUČIUI PASIEKUS NURODYTĄ SUMĄ) GALI GAUTI NE TIK PAPRASTU PRANEŠIMU, BET IR ELEKTRONINIU PAŠTU, FAKSU AR NET SMS ŽINUTĖS FORMA. “ETA BANKAS” LEIDŽIA PASIRINKTI NORIMĄ KALBĄ. TAI YPAČ PATOGU, JEI JŪSŲ ĮMONĖJE DIRBA KITŲ TAUTYBIŲ ŽMONĖS.

ŠIUO METU VARTOTOJAI GALI ATLIKTI PERIODINIUS MOKĖJIMUS, NUSTATYTI AR PAKEISTI ŠIŲ MOKĖJIMŲ PARAMETRUS. GALIMYBĖ – BŪSIMŲ (LAUKIAMŲ) MOKĖJIMŲ EILĖS SUDARYMAS. BANKAS JŪSŲ NURODYTU LAIKU ĮVYKDYS PAVEDIMĄ, JEI TIK IKI TO LAIKO JŪS NEPERSIGALVOSITE.

JAU MINĖJAU, KAD VIENAS PPAGRINDINIŲ “ETA BANKO” PRIVALUMŲ – JO LANKSTUMAS NAUDOJAMŲ FUNKCIJŲ ATŽVILGIU. SISTEMOS ADMINISTRATORIUS, ATSIŽVELGDAMAS Į KONKRETAUS VARTOTOJO POREIKIUS, GALI JO SĄSAJĄ SUPAPRASTINTI ARBA, PRIEŠINGAI – MAKSIMALIAI IŠPLĖSTI.

“Vilniaus bankas”

HTTPS://EBANKAS.VB.LT

PAGRINDINIS SKIRTUMAS NUO KITŲ BANKŲ – TAI, KAD PASIRAŠANT SUTARTĮ KLIENTAS TURI SUMOKĖTI VVIENKARTINĮ MOKESTĮ: 5 LITUS UŽ KODŲ KORTELĘ IR 80 LITŲ, JEI PASIRENKAMAS KODŲ GENERATORIUS.

VB INTERNET@S PASLAUGĄ BENDROMIS JĖGOMIS KŪRĖ “HEWLETT-PACKARD” IR “VILNIAUS BANKO” SPECIALISTAI. TUO TARPU VISI KITI LIETUVOS BANKAI PASIRINKO VIETINES KOMPANIJAS, KURIŲ BENDRI VEIKLOS KAŠTAI NEABEJOTINAI MAŽESNI.

VIENAS IŠ PAGRINDINIŲ VB KONKURENTŲ INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS SRITYJE ARGUMENTŲ – TAI, KAD VIETINĖS KOMPANIJOS JAU TURI PATIRTĮ MŪSŲ RINKOJE IR SUGEBA GERIAU PRITAIKYTI SAVO PRODUKTUS JOS SĄLYGOMS. “VILNIAUS BANKO” ATSTOVŲ NUOMONE, ŠIS POŽYMIS NĖRA TOKS SVARBUS, NES KIEKVIENO BANKO VIDINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS STRUKTŪRA SKIRIASI, TODĖL PATIRTIS DIEGIANT SISTEMĄ VIENAME BANKE GALI BŪTI BEVEIK BEVERTĖ NORINT TAI PADARYTI KITAME.

DIEGDAMAS SISTEMĄ BANKAS SUSIDŪRĖ SU SUDERINAMUMO PROBLEMOMIS. NORS PAGRINDINĖ SVETAINĖ BUVO KURTA HP SPECIALISTŲ, TAČIAU NET JIE NESUGEBĖJO PADARYTI NEĮMANOMO – PRIVERSTI TAIP PAT VVEIKTI “NETSCAPE” IR “MICROSOFT” NARŠYKLES.

PIRMIAUSIA VARTOTOJAMS BUS PASIŪLYTI TARPTAUTINIAI PAVEDIMAI IR DVIEJŲ LYGIŲ PAVEDIMŲ AUTORIZAVIMAS, PO TO SEKS KITŲ TIPŲ SĄSKAITŲ APTARNAVIMAS (TERMINUOTIEJI, KAUPIAMIEJI INDĖLIAI, PASKOLOS, VERTYBINIAI POPIERIAI). ĮVERTINANT TEIKIAMŲ VB INTERNETU IR VB TELEBANKU SANTYKĮ ATEITYJE, KAD ŠIOS PASLAUGOS ŠIEK TIEK SKIRSIS SAVO PASKIRTIMI. “PC-BANKING” PASLAUGOS IŠLIKUSIOS NET IR ITIN KOMPIUTERIZUOTOSE VALSTYBĖSE. TAI LEMIA PAČIŲ SISTEMŲ STRUKTŪRA – GALIMYBĖ SPARČIAU IR PATIKIMIAU (NAUDOJAMA TIESIOGINĖ RYŠIO LINIJA) ATLIKTI FINANSINES OPERACIJAS YRA PAKANKAMAS PAGRINDAS IR DABAR RINKTIS “PC-BANKING” SISTEMĄ. TIESA, KAINOS PPOŽIŪRIU VISADA GERESNIS SPRENDIMAS BUS INTERNETINĖ BANKININKYSTĖ.

2 lentelė Elektroninės bankininkystės paplitimas tarp Lietuvos bankų 2002 metais

BANKAS PC BANKININKYSTĖ INTERNETINĖ BANKININKYSTĖ MOBILIOJI BANKININKYSTĖ

HANSA LTB + +

MEDICINOS BANKAS + +

ŠIAULIŲ BANKAS +

BANKAS “SNORAS” + + +

ŪKIO BANKAS + + +

VILNIAUS BANKAS + + +

IŠ VISO ? ? ?

Elektroninės komercijos populiarumas, sparti informacinių ir telekomunikacinių technologijų raida, įstatymų bazės kūrimas norom nenorom verčia vis daugiau bankų teikti elektroninės bankininkystės paslaugas. Džiugu, kad Lietuvos bankai stengiasi neatsilikti nuo savo kolegų užsienyje

VI. Lyginamoji Lietuvos bankų elektroninės bankininkystės sistemų charakteristika

SIEKIANT ĮVERTINTI ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PADĖTĮ IR TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ, ANALIZUOTI SEPTYNI LIETUVOS BANKAI, TEIKIANTYS ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGAS.

Elektroninės bankininkystės paslaugos yra skirstomos į du lygius. Pirmo lygio arba pagrindinės paslaugos – tai informacijos apie sąskaitas suteikimas, pinigų pervedimas tarp sąskaitų bei vietiniai ir tarptautiniai pavedimai. Šioje srityje didelių skirtumų tarp bankų nėra : visi bankai teikia tokias paslaugas savo klientams. Antro lygio paslaugos yra sydėtingesnės – klientas turi didesnį leistinų veiksmų pasirinkimą, įskaitant sistemos pritaikymą savo reikmėms (sistemos personalizacija), naujų atidarymą, darbą su vertybiniais popieriais ir panašiai. Analizė parodė, jog iki 2001 metų Lietuvos bankai negalėjo pasiūlyti savo klientui tokio lygio paslaugų, išskyrus sistemos personalizaciją ir integravimo galimybes.

3 LENTELĖ LIETUVOS BANKŲ TEIKIAMOS ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGOS

ŽYMĖJIMAS : JUODA SPALVA – PASLAUGA TEIKIAMA

HANSA LTB LŽŪB MEDICINO BANKAS ŠIAULIŲ BANKAS BANKAS „SNORAS“ VILNIAUS BANKAS ŪKIO BANKAS

PAGRINDINĖS PASLAUGOS

• DUOMENŲ APIE SĄSKAITAS PATEIKIMAS

• LĖŠŲ PERVEDIMAI IŠ VIENOS SĄSKAITOS Į KITĄ

• VIETINIAI MOKĖJIMO PAVEDIMAI

• TARPTAUTINIAI MOKĖJIMO PAVEDIMAI

• VALIUTOS PIRKIMO/PARDAVIMO OPERACIJOS

SUDĖTINGESNĖS PASLAUGOS

• ĮMONĖS APSKAITOS SISTEMOS INTEGRAVIMAS

• KLIENTO ASMENINĖS DB FORMAVIMAS

• NUOLATINIŲ MOKĖJIMO SISTEMOS FORMAVIMAS

• TERMINUOTO INDĖLIO SUTARTIES SUDARYMAS

• TAUPYMO PLANO SUDARYMO MODULIS

• AKCIJŲ IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ VALDYMAS

• NAUJŲ SĄSKAITŲ ATIDARYMAS

• PASKOLŲ IŠDAVIMAS IR VALDYMAS

2001-2002 METAIS BANKAI REALIZAVO SUDĖTINGESNES PASLAUGAS :

– TAUPYMO PLANO SUDARYMO MODULĮ, LEIDŽIANTĮ APRAŠYTI PLANĄ, PAGAL KURĮ PERIODIŠKAI BUS PERVEDOMOS PINIGŲ SUMOS IŠ VIENOS SĄSKAITOS Į KITĄ ( VILNIAUS BANKAS);

– AKCIJŲ IR KITŲVERTYBINIŲ POPIERIŲ VALDYMAS (VILNIAUS BANKAS, ŪKIO BANKAS BEI BANKAS “SNORAS”);

– NAUJŲ SĄSKAITŲ ATIDARYMAS (VILNIAUS BANKAS; ŪŪKIO BANKAS BEI BANKAS “SNORAS”);

– PASKOLŲ IŠDAVIMAS IR VALDYMAS (BANKAS “SNORAS”);

– ŠIAULIŲ BANKE TEIKIAMA ĮDOMI PASLAUGA – TERMINUOTO INDĖLIO SUDARYMAS. ŠI PASLAUGA LEIDŽIA KLIENTUI DALĮ ATSISKAITOMOJOJE SĄSKAITOJE ESANČIŲ PINIGŲ PAVERSTI TERMINUOTU INDĖLIU.

PASLAUGŲ SUTEIKIMO LAIKAS. VISI BANKAI TEIKIA SAVO PASLAUGAS PER INTERNETO KANALUS BE APRIBOJIMŲ IŠTISĄ PARĄ VISOMIS SAVAITĖS DIENOMIS.

OPERACIJŲ ATLIKIMO LAIKAS. HANSA LTB OPERACIJAS VYKDO IKI 45 MINUČIŲ. LIKUSIUOSE BANKUOSE OPERACIJOS ATLIEKAMOS GREIČIAU NEI ĮPRASTU BŪDU.

PAPILDOMI MOKESČIAI. KAI KURIE UŽSIENIO BANKAI UŽ INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGAS IMA PAPILDOMĄ ABONEMENTINĮ MOKESTĮ, TAČIAU PASTARUOJU METU ŠIO MOKESČIO ATSISAKOMA. DAR DAUGIAU – DAROSI POPULIARU MAŽINTĮ MOKESTĮ UŽ OPERACIJAS. LIETUVOJE NEI VIENAS BANKAS NEREIKALAUJA PAPILDOMŲ MOKESČIŲ UŽ INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGAS. IŠIMTIS – VILNIAUS BANKAS, KURIS IMA VIENKARTINĮ 5 LT. MOKESTĮ IŠ KLIENTO UŽ SLAPTAŽODŽIŲ KORTELĘ, KAI PASIRAŠOMA SUTARTIS IR ARBA 80 LT. UŽ SLAPTAŽODŽIŲ GENERATORIŲ.

REIKALAVIMAI PROGRAMINEI ĮRANGAI. IŠSKYRUS REIKALAVIMUS INTERNETO NARŠYKLEI, PAPILDOMŲ APRIBOJIMŲ PROGRAMINEI IR TECHNINEI KLIENTO ĮRANGAI BANKAI NETAIKO. REIKIA TIK TURĖTI WINDOWS OPERACINĘ SISTEMĄ, NE SENESNĘ KAIP WINDOWS 95 IR INTERNETO NARŠYKLĘ, PALAIKANČIĄ 128 BITŲ ŠIFRAVIMĄ.

SAUGUMO PRIEMONĖS. VISŲ NAGRINĖJAMŲ BANKO ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS RYŠIO KANALO SAUGUMUI UŽTIKRINTI NAUDOJA HTTPS IR SSL PROTOKOLUS BEI 128 BITŲ DUOMENŲ ŠIFRAVIMĄ. VISOSE ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOSE NAUDOJAMOS KELIŲ LYGIŲ SAUGUMO

POSISTEMĖS : NORINT IDENTIFIKUOTI VARTOTOJĄ IR PATVIRTINTI OPERACIJAS BŪTINI DU ARBA TRYS SLAPTAŽODŽIAI, IŠ KURIŲ VIENAS YRA KINTANTIS IR PARENKAMAS IŠ SLAPTAŽODŽIŲ SĄRAŠO. SĄRAŠE BŪNA NUO 24 IKI 100 SLAPTAŽODŽIŲ. VIENINTELIAME ŠIAULIŲ BANKE YRA NAUDOJAMI TIK PASTOVŪS SLAPTAŽODŽIAI.

BANKAS “SNORAS” INTERNETINĖJE SISTEMOJE NAUDOJA PAPILDOMAI DAR IR ELEKTRONINIUS SERTIFIKATUS. ČIA PRIEŠ PRADĖDAMAS NAUDOTIS SISTEMOS PASLAUGOMIS KLIENTAS TURI GAUTI ASMENINĮ SERTIFIKATĄ BANKO LAIDAVIMO CENTRE. SERTIFIKATAI PADIDINA SISTEMOS PATIKIMUMĄ, TAČČIAU TURI IR MINUSĄ – PABLOGINA SISTEMOS LANKSTUMĄ : NORINT DIRBTI NAUJOJE VIETOJE, REIKIA Į KKOMPIUTERĮ ĮSIRAŠYTI SERTIFIKATO KOPIJĄ.

VILNIAUS BANKO KLIENTAI GALI PASIRINKTI PATYS DU SAUGUMO LYGIUS :

1. PIRMĄJĮ SAUGUMO LYGĮ PASIRINKĘS VARTOTOJAS TURI RIBOTAS TEISES IR GALI NAUDOTIS MINIMALIU PASLAUGŲ KIEKIU. ŠIUO ATVEJU VARTOTOJUI IDENTIFIKUOTI NAUDOJAMAS PASTOVAUS SLAPTAŽODŽIO IR SLAPTAŽODŽIO KORTELĖS DERINYS.

2. VISAS TEISES TURINTIS VARTOTOJAS TURI ĮSIGYTI SLAPTAŽODŽIŲ GENERATORIŲ – MAŽO KALKULIATORIAUS DYDŽIO PRIETAISĄ, KURIS PADEDA SUKURTI LAIKINĄ ĮĖJIMO Į SISTEMĄ KODĄ.

AKTYVI KLIENTO PERSPĖJIMO APIE SĄSKAITOS BŪKLĘ POSISTEMĖ, KURI PRANEŠA ELEKTRONINIU PAŠTU, PRANEŠIMŲ GAVIKLIU ARBA KITA RYŠIO PRIEMONE APIE KRITINĮ SĄSKAITOS LIKUTĮ. ŠI SSISTEMA YRA ĮDIEGTA TRIJUOSE LIETUVOS BANKUOSE – ŪKIO BANKE, MEDICINOS BANKE IR BANKE “SNORAS”.

ELEKTRONINĖS IR BANKO VALDYMO SISTEMŲ INTEGRACIJA. VIENINTELIAI BANKAI LIETUVOJE, KUURIUOSE VIETINIAI PAVEDIMAI ATLIEKAMI BE TARPINIŲ GRANDŽIŲ YRA VILNIAUS BANKAS IR HANSA LTB. KITŲ BANKŲ SISTEMOSE SUFORMUOTUS PAVEDIMUS BBŪTINA PAPILDOMAI DAR PATVIRTINTI SLAPTAŽODŽIU. PAPILDOMAS ŽINGSNIS SUKELIA NEPATOGUMŲ, TAČIAU TURI IR PRIVALUMŲ, NES PAPILDOMO OPERACIJOS PATVIRTINIMO SLAPTAŽODŽIU DĖKA SISTEMOJE YRA REALIZUOTA DVIETŲ PARAŠŲ SCHEMA :

1. PIRMAME ETAPE ANTROJO PARAŠO TEISĘ TURINTIS ASMUO SUFORMUOJA PAVEDIMUS.

2. ANTRAME ETAPE PIRMOJO PARAŠO TEISĘ IR PAPILDOMĄ SLAPTAŽODĮ TURINTIS ASMUO AUTORIZUOJA PAVEDIMUS.

3. ĮVYKDOMI PAVEDIMAI.

KALBOS. GALIMYBĖ PASIRINKTI KALBĄ VARTOTOJO APLINKOJE YRA NAUDINGIAUSIA UŽSIENIEČIAMS IR KITATAUČIAMS KLIENTAMS ARBA TIESIOG DIRBANT KOMPIUTERIO APLINKOJE. VISŲ NAGRINĖJAMŲ BANKŲ SISTEMOJE SUTEIKTA GALIMYBĖ PASIRINKTI, SU KOKIA APLINKA KLIENTAS PAGEIDAUJA DIRBTI :

• LIETUVIŠKA;

• ANGLIŠKA.

Bankas “Snoras” be lietuvių ir anglų kalbų dar siūlo ir rusų kalbą. Medicinos banko sistemoje klientas turi iš anksto pranešti bankui apie kalbą, kurią nori nuolat vartoti atlikdamas operacijas.

VERTINANT ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMŲ VARTOTOJO APLINKĄ PASITELKTA KRITERIJAIS :

• PASLAUGŲ SSĄRAŠĄ;

• PASLAUGŲ SUTEIKIMO LAIKĄ;

• KAINĄ;

• APLINKOS SAUGUMĄ;

• SISTEMOS LANKSTUMĄ;

• KALBŲ PASIRINKIMO GALIMYBĘ.

Galima daryti išvadą, kad šiuo metu Lietuvoje elektroninės bankininkystės sistemų klientai turi pakankamą bankų pasirinkimą. Klientai gali atlikti visas pagrindines banko operacijas per EBS. Šiuo metu Vilniaus bankas, bankas “Snoras” bei Ūkio bankas yra pranašesni už kitus, lyginant šiuos bankus pabal EBS galimybes bei patogumą. Šiuos bankus galima išskirti ir pagal tai, jog jie vieninteliai šiuo metu Lietuvoje teikia ir telefoninės bankininkystės paslaugas.

IŠVADOS

DARBE APRAŠYTA ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMA LIETUVOJE.

ŠIUO MMETU LIETUVOS BANKAI SIEKIA SUKURTI DAUGIAKANALĘ SISTEMĄ, KAD GALĖTŲ GERIAU TENKINTI VARTOTOJŲ POREIKIUS. LIETUVOS BANKAI TEIKIA ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGAS PER :

• Internetą;

• Bankomatą;

• Laidinį telefoną;

• Mobilųjį ryšį.

LIETUVOJE EBS PASLAUGAS 2000 METŲ VASARĄ PIRMASIS PRADĖJO TEIKTI HANSA – LTB. IŠ VISO LIETUVOJE ELEKTRONINE BANKININKYSTE UŽSIIMA ŠIE BANKAI :

• HANSABANKAS (DABAR – „HANSA-LTB“);

• MEDICINOS BANKAS;

• PAREX BANKAS;

• SNORAS;

• ŠIAULIŲ BANKAS;

• ŪKIO BANKAS;

• VILNIAUS BANKAS.

BANKŲ PASLAUGŲ VARTOTOJUS GALIME SUSKIRSTYTI Į DVI PAGRINDINES GRUPER : PRIVATŪS ASMENYS IR ĮMONĖS. ATLIKTI TYRIMAI PARODĖ, JOG ELEKTRONINĖMIS BANKŲ PASLAUGOMIS NAUDOJASI KETURIOS PAGRINDINĖS VARTOTOJŲ GRUPĖS:

1. INTERNETO MOKĖTOJAI;

2. TAUPYTOJAS;

3. BESISKOLINANTIS;

4. “VIENO LANGELIO” KLIENTAS.

3. SAUGUMAS ELEKTRONINĖJE BANKININKYSTĖJE UŽTIKRINAMAS ĮVAIRIOMIS TECHNOLOGIJOMIS, DUOMENŲ ŠIFRAVIMAIS. TAČIAU NEPAISANT VISŲ TECHNOLOGINIŲ PRIEMONIŲ, KURIOS NAUDOJAMOS ELEKTRONINĖJE BANKININKYSTĖJE, VISADA IŠLIEKA RIZIKA.

ŠIUO METU LIETUVOJE ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS KLIENTAI TURI PAKANKAMĄ BANKŲ PASIRINKIMĄ. LIETUVOJE ŠIAM LAIKUI EBS PAGALBA SUTEIKIAMA GALIMYBĖ ATLIKTI VISAS PAGRINDINES BANKO OPERACIJAS.ŠIUO METU VILNIAUS BANKAS, BANKAS “SNORAS” BEI ŪKIO BANKAS YRA PRANAŠESNI UŽ KITUS, LYGINANT ŠIUOS BANKUS PABAL EBS GALIMYBES BEI PATOGUMĄ. ŠIUOS BANKUS GALIMA IŠSKIRTI IR PAGAL TAI, JOG JIE VIENINTELIAI ŠIUO METU LIETUVOJE TEIKIA IR TELEFONINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGAS.